www.silutekpc.lt nuotr.

Penktadienį, rugsėjo 6 dieną, animaciniu filmu visai šeimai „Karalienės korgis“ naująjį sezoną pradėjo Šilutės kultūros ir pramogų centras. Tai buvo pirmas kartas, kai jis prasidėjo ne savo patalpose – filmas buvo rodomas Šilutės Vydūno gimnazijos aktų salėje.

Laikinai išsikelti ir kitaip organizuoti kultūrinę veiklą teko dėl pagaliau prasidėjusio ilgai lauko Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato remonto. Be šiokių tokių kosmetinių padažymų ar patvarkymų, rimčiau pastatas nebuvo remontuotas nuo pat jo atidarymo 1986 metais.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato remontas turėtų trukti apie porą metų.

Tad nuo šiol Šilutės Vydūno gimnazija bus viena iš erdvių, kurioje bus rengiami Kultūros ir pramogų centro renginiai. Kultūros darbuotojai džiaugėsi labai šiltu gimnazijos vadovybės bei aptarnaujančio personalo sutikimu bei visokeriopa pagalba rengiantis pirmam renginiui. Nors dar reikės kai ką labiau pritaikyti, tačiau šios mokyklos aktų salė yra labai nebloga vieta miesto kultūriniams renginiams.

Rugsėjo mėnesį Šilutės Vydūno gimnazijos aktų salėje bus rodomi du filmai ir surengtas koncertas. 26 dieną čia dainuos Edmundas Kučinskas. Rugsėjo 24 d. vyks filmo „Nijolė“ premjera. Tai dokumentinis pasakojimas apie garsią Kolumbijos menininkę, šalies sostinės Bogotos mero Antano Mockaus motiną Nijolę Šivickas. Į filmo premjerą kartu su kūrybine grupe atvyks ir pats A. Mockus, turintis šaknų mūsų krašte – po filmo vyks susitikimas ir pokalbis su juo. O jau ateinantį penktadienį, rugsėjo 13 dieną, čia bus parodyta nauja lietuviška komedija „Vestuvės“. Bilietai į visus renginius iš anksto parduodami Šilutės kultūros ir pramogų centro administracinėse patalpose Liepų g. 16. O renginio dieną – 2 valandos prieš patį renginį jo vietoje. Bilietus galima rezervuoti telefonu 51518.

Ne vienas renginys taip pat vyks Liepų g. 16. Nuo spalio mėnesio čia vėl bus pradėti rodyti nekomerciniai „Scanoramos“ filmai, planuojami ir kitokie renginiai. Kai kurie koncertai vyks ir H. Šojaus konferencijų salėje. Pirmasis – spalio 18 dieną vyks grupės „Picaso“ 20-mečiui skirtas koncertas.

www.silutekpc.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vis garsiau kalbant, kad jau 2020-ųjų sausio 1 dieną bus pradėtas skaičiuoti automobilių taršos mokestis, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ panagrinėjo, kokių gamintojų transporto priemonės patikros metu dažniausiai „išbrokuojamos“ dėl išmetimo sistemos trūkumų.

Puikiai suvokdami, koks nepopuliarus bus sprendimas paversti taršiausius finansiškai nepatraukliais, Vyriausybė lig šiol atskleidė tik kai kuriuos būsimojo taršos mokesčio projekto detales, todėl klausimų, kas, kaip, kada, kiek, kodėl tebėra gerokai daugiau nei atsakymų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Premjeras Saulius Skvernelis yra ne kartą patikinęs, kad būsimasis mokestis bus taikomas tik naujai į Lietuvą įvežamiems automobiliams, kurie pagal gamyklinius parametrus išmeta daugiau kaip 130 gramų CO2 kilometrui. Kita vertus, tiek su šiuo projektu dirbantys įstatymų kūrėjai, tiek atskiras informacijos nuotrupas komentuojantys nepriklausomi ekspertai pastebi, jog minėtas rodiklis gali būti koreguojamas, priklausomai nuo politinės valios. Tikėtina, kad gali keistis ir nuostata neliesti šiuo metu mūsų keliais jau važinėjančių taršių automobilių.

Asociacija „Transeksta“, disponuojanti milžinišku kiekiu pačios įvairiausios informacijos apie Lietuvos transporto parką, parengė dažniausiai (ir toli gražu ne visuomet pagrįstos) kritikos dėl poveikio aplinkai sulaukiančių automobilių su dyzeliniais varikliais reitingą pagal tai, kiek techninės apžiūros metu „didelių trūkumų“ fiksuojama dėl dūmingumo bei išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemų.

„2018 m. į techninę apžiūrą buvo pateikta 505 tūkst. M1 klasės automobilių su dyzeliniais varikliais arba 69,7 proc. nuo viso transporto parko. Mes daugiausia dėmesio skyrėme populiariausiai 5 – 12 metų amžiaus grupei, iš kurios 2018 m. techninės apžiūros stotyse apsilankė per 200 tūkst. automobilių (iš jų daugiau nei 148 tūkst. su dyzeliniais varikliais). Kai kurių markių dyzeliniai modeliai sudaro net po 90 proc. visų mūsų šalyje registruotų egzempliorių“, – komentuodamas tyrimo rezultatus pastebėjo asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus.

Didžiausiu siurprizu jis pavadino tai, kad mažiausiai „didelių trūkumų“ egzaminuojant dyzelines versijas užfiksuota tikrinant „Land Rover“ visureigius: iš 682 automobilių problemų turėjo tik 12 arba 1,76 proc. Antroje vietoje – dyzeliniai „Porsche“ (2,4 proc. trūkumų turinčių mašinų), trečioje – BMW (2,55 proc.). Ketvirtoje vietoje rikiuojasi „Volvo“ (3,22 proc.), o penktoje – „Honda“ ( 3,31 proc.).

Daugiausia šioje srityje fiksuota tikrinant „Dodge“ (12,3 proc. ), „Citroen“ (11,53 proc.) ir „Peugeot“ (11,03 proc.). Kiek mažiau bėdų turėjo „Ford“ (11,01 proc.) ir „Alfa Romeo“ (10,98 proc.).

M1 klasės lengvieji automobiliai. Amžius 5-12 m. 2018 metų TA rezultatai

—————————————————————————————————————————————–

Reklama: https://autorentalis.lt/

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugpjūčio 3–31 dienomis aplinkos apsaugos pareigūnai organizavo 108 reidus ir patikrino 1232 asmenis bei 35 verslinės žvejybos įmones – taip prasidėjo pirmasis kasmet organizuojamos akcijos „Lašiša 2019“ etapas „Migracija“.

Per atliktus reidus nustatyta 40 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimų, iš jų – 7 šiurkštus. Taip pat nustatyti 2 verslinės žvejybos pažeidimai ir per 50 saugomų teritorijų reikalavimų pažeidimų. Daugiausiai visų pažeidimų – 80 – fiksuota Klaipėdos regione.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pažeidimų taip pat fiksuota Kauno, Marijampolės, Alytaus ir Vilniaus regionuose.

Gamtos išteklių apsaugos skyriaus viršininkas Kęstutis Motiekaitis aiškina, kad Klaipėdos regionas išsiskiria pažeidimų kiekiu dėl žvejų mėgėjų pamėgto Nemuno deltos regioninio parko.

„Būtent Klaipėdos regione fiksuota daugiausiai visų pažeidimų, nes didžiąją dalį jų sudaro pažeidimai dėl Nemuno deltos regioninio parko Lankymosi taisyklių nesilaikymo. Asmenys bausti ar įspėti už važinėjimą per žolinę dangą, mašinos statymą prie vandens telkinių, stovyklaviečių ir laužaviečių kūrimą bei kitus pažeidimus. Tiesa, fiksuoti ir mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai, pavyzdžiui, žvejyba be leidimo“, – sako K. Motiekaitis ir priduria, kad šis skaičius – puikus įrodymas, kad net specialiųjų reidu metu fiksuojami įvairaus pobūdžio pažeidimai.

Visiems pažeidėjams už neleistinu metu sugautą lašišą gresia baudos nuo 120 iki 300 eurų bei pažeidimo įrankių konfiskavimas. Šiuo metu iš pažeidėjų jau konfiskuota 11 mėgėjų žvejybos įrankių ir 4 ne mėgėjų žvejybos įrankiai. Taip pat už kiekvieną sugautą lašišą ar šlakį skaičiuojama 580 eurų žala žuvų ištekliams.

Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – AAD) primena, kad šiemet migruojančių neršti ir neršiančių lašišų bei šlakių apsaugai skirta akcija prasidėjo anksčiau nei įprastai, atsižvelgiant į tai, jog pernai liepos pabaigoje jau buvo fiksuojama prasidėjusi šių žuvų migracija. Taip pat nuo šių metų „Lašiša 2019“ vykdoma dviem etapais. Pirmasis etapas „Migracija“ vyksta nuo rugpjūčio 3 iki rugsėjo 31 dienos, o antrasis etapas „Nerštas“ prasidės nuo spalio 1 ir tęsis iki gruodžio 1 dienos.

Per šią aplinkosaugos akciją AAD pareigūnai bendradarbiauja su policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kitų tarnybų pareigūnais, neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais ir visuomeninėmis organizacijomis.

aad.lrv.lt inf.

V. Valinčiaus, Media dia, nuotr.

Šeštadienį Šilutėje vykusiame tarptautiniame žuvienės virimo čempionate laimėjo komanda, kurios sudėtyje – penki evangelikų liuteronų kunigai. Pamario liuteronus atstovavę 10 komandos narių pirmąją vietą pelnė „Žuvies sriubos“ kategorijoje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Neįprasta buvo tarp 50 komandų matyti prie puodų besisukiojančius puikiai nusiteikusius ir darbščius vyrus, kurie iš minios išsiskyrė savo apranga. Smalsuolius traukė ir domino visa komanda, šilutiškiai domėjosi, kas yra liuteronai, kuo jie skiriasi nuo katalikų.

Pamario liuteronų komanda Šilutės žuvienės virimo čempionate dalyvavo pirmą kartą. Vyriausiasis komandos virėjas kunigas Jonas Liorančias sako, kad pergalės paslaptis – ypatingas suomiškos žuvies sriubos receptas.

Šilutės žuvienės virimo čempionato lankytojai stebėjosi kunigų betarpišku bendravimu, jų vykdomais projektais. Ne vienas stabtelėjo prie stendų, kuriuose tokie projektai kaip „Šeimų festivalis Kintuose“, Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje atstatymas, krikščioniška labdaringa jaunimo stovykla „Vanagai“, kasmet suteikianti galimybę stovyklauti apie 500 vaikų, Saugų muzikos festivalis „Muzikos malūnas“, kuriame yra koncertavę Liudas Mikalauskas, Vaida Genytė, Saulius Petreikis su grupe, Donatas Katkus su sūnumi, Ona Kolobovaitė, Renata ir Deivis Norvilai ir kiti.

Daugeliui susirinkusiųjų buvo nauja, kad liuteronų kunigai turi šeimas, dirba ir kitus įvairius darbus. Vyriausiasis laimėjusios komandos virėjas kunigas Jonas Liorančias dirba dėstytoju, kunigas Mindaugas Žilinskis yra ūkininkas, kunigas Valdas Miliauskas vadovauja priklausomybės ligomis sergančiųjų reabilitacijos centrui, kunigas Mindaugas Dikšaitis dirba mokytoju.

Liuteronų bažnyčia jau prieš daugiau nei 500 metų Reformacijos metu atskilo nuo Katalikų bažnyčios kartu su evangelikais reformatais ir kitomis krikščioniškomis konfesijomis.

Į Šilutėje vykusį čempionatą paslaptingai „Juoda avis“ pasivadinusios liuteronų komandos nariai atvyko iš Klaipėdos, Kintų, Nidos, Palangos, Šilutės rajono, Tauragės.

www.mediadia.lt inf.

Tiesa slypi kažkur anapus, arba (pa)perdėjimai rudenėjančios gamtos ritmu.

Akys gali apgauti.
Nuojauta – irgi.
Tiesa?

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ne į temą

Ką daro lietuvis lietuviui priėjęs Šilutę Mėnulyje?
(ačiū Algiui P.)
Nežinau nežinau.
Tikrai nežinau.
Bet klausimas įdomus.
Tiesa?

Į temą

Šilutė rūšiuoja: vieną – į mėlyną, kitą – į geltoną, trečią – į žalią.
Rūšiuoja ir galvoja: mes – aplinkai draugiškas miestas.
Bet štai atrieda, atidunda ecobunkeris ir mėlyną sumaišo su geltona.
Gražu, net žalia.
Tiesa?

Į temą

Bet štai atskrieja raštas iš kito Lietuvos krašto:
„Sveiki,
ačiū už laišką ir džiaugiamės, kad domitės rūšiavimu.
Savo darbu visi kartu siekiame prisidėti kuriant ir palaikant švarią bei tvarkingą aplinką miestuose, kuriuose gyvename. Norint suteikti aukščiausios kokybės paslaugas miestiečiams, kartais tenka spręsti ir netikėtas situacijas, įdėti papildomų pastangų. Tačiau švari ir tvarkinga aplinka yra būtent tai, dėl ko kasdien kartu stengiamės ir kuo didžiuojamės.
Tam, kad šių tikslų siekti būtų lengviau, mūsų naudojama įranga yra viena geriausių Baltijos šalyse – leidžia surūšiuoti bei paruošti perdirbimui apie 2 tūkst. tonų antrinių žaliavų per mėnesį. O transporto parke – daugiau kaip 200 specializuotų transporto priemonių, skirtų įvairių rūšių atliekoms tvarkyti ir atitinkančių Europos Komisijos patvirtintą „Euro 6″ ekologijos standartą.
Dedame visas pastangas kuriant ekologiškesnę aplinką ir naudojame modernią techniką. Šilutėje atliekoms rinkti taip pat naudojama įvairių tipų technika skirtingoms atliekoms rinkti. Individualių namų gyventojus aptarnauja 3 sekcijų automobiliai, kurie leidžia surinkti visų trijų tipų atliekas, o viduje esantys atskyrimai jų nesumaišo. Šie automobiliai draugiški aplinkai nes sumažėja CO2 išskyrimas į aplinką dėl retesnio važiavimo.
Bendro naudojimo rūšiavimo konteinerius (varpelius) taip pat aptarnauja kelių tipų automobiliai. Visos atliekos yra renkamos atskirai ir popieriaus ar plastiko konteinerius aptarnauja atskiri automobiliai. Esant galimybėms yra siunčiama viena mašina, turinti atskyrimą viduje.
Šio automobilio veikimą puikiai gali iliustruoti šis video:

Labai skatiname gyventojus ir toliau atsakingai rūšiuoti, o UAB „Ecoservice“ pasirūpins tinkamu atliekų surinkimu ir paruošimu perdirbimui.
Gražios dienos“.
Ačiū.

Į temą

Žiūriu į nuotraukas: mėlyną ir geltoną – į vieną.
Nuojauta kužda: vis dėlto kažkas negerai.
Bet nuojauta gali ir apgauti.
Akys – taip pat.
Tiesa?

Šviesaus ir šilto visiems savaitgalio.

Kaip visada…
Orestas

P.S. (ne į temą) Tai ką daro lietuvis lietuviui priėjęs Šilutę Mėnulyje?

'Padėkime ereliams' nuotr.

Netrukus skrydžiui į šiltuosius kraštus iš Lietuvos turi pakilti keletas ypatingų paukščių – GPS siųstuvais pažymėtų erelių rėksnių.

„Padėkime ereliams“ kolektyvas jau ne vienus metus stebi ir visuomenei pristato šių retų paukščių keliones, skatindami geriau pažinti paukščius, jų sezonines keliones į tolimus kraštus, siekdami geresnės paukščių apsaugos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prie jau stebimų keturių paukščių šiemet pristatomi dar du – tai jauni, tik šią vasarą išaugę ereliukai, kuriems tai bus pirma migracija ir pats didžiausias išbandymas. Gyventojai kviečiami padėti išrinkti jiems vardus ir kartu stebėti jų keliones „Padėkime ereliams“ paskyroje.

Vienas iš dar vardo neturinčių erelių – mažųjų erelių rėksnių jauniklis, šiemet išsiritęs ir išaugęs Kaišiadorių rajone. Nors mažieji ereliai rėksniai Lietuvoje gana įprasti paukščiai, tačiau yra saugomi, nes jų mažėja intensyviai ūkinei veiklai keičiant aplinką. Didelių iššūkių šie ereliai patiria ir sezoninių migracijų metu, nes žiemoti skrenda apie 10 000 km į Pietų-Pietryčių Afriką, pakeliui kirsdami dykumų zonas, šalis, kuriose migruojantys paukščiai naikinami. Siųstuvais paženklinti ir jau du metus stebimi ir šio erelio tėvai, pavadinti Kaunu ir Metida. Kiekvienas jų žiemoti skrenda atskirai ir ištisą pusmetį nesusitinka. Todėl labai įdomu, kaip ir kur žiemoti skris jų jauniklis, ar seks kurį iš tėvų. Gyventojai kviečiami padėti išrinkti jam vardą iš siūlomų variantų.

Kitas jaunasis erelis įdomus tuo, kad yra dviejų erelių rūšių – didžiojo ir mažojo erelių rėksnių – tarprūšinis hibridas. Šios dvi rūšys labai panašios išoriškai, tačiau turi esminių ekologijos skirtumų, pvz., skiriasi migracijos keliai ir žiemojimo vietos Europos ir Afrikos žemynuose. Didysis erelis rėksnys Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, yra praktiškai išnykęs dėl žmonių veiklos. Mūsų šalyje aptinkami tik pavieniai paukščiai, kurie kartais sudaro mišrias poras su mažaisiais ereliais rėksniais. Būtent tokioje poroje šiemet Šilutės rajone ir išaugo ereliukas, paženklintas siųstuvu. Gyventojai kviečiami išrinkti jam vardą ir stebėti, kur ir kaip šis neįprastas erelis skris žiemoti. Beje, tame pačiame lizde prieš ketverius metus išaugęs erelis Manolo taip pat paženklintas siųstuvu, jo keliones galima stebėti „Padėkime ereliams“ paskyroje. Tad jau greitai sužinosime, ar šie vieno lizdo ereliai, tikriausiai broliai, žiemoti skris ten pat.

Saulius Rumbutis, VE.lt

Ne kiekvienas galime įsigyti automobilį kada tik panorėję, todėl nereta išeitis – paskola automobiliui. Rinkoje gausu paskolos galimybių, tad kaip išsirinkti geriausią ir viską teisingai apgalvoti?

Palyginsime du skolinimosi būdus – lizingą ir „paskolas iš žmonių“ (angl. P2P lending). Šiame straipsnyje atkreipsime jūsų dėmesį į svarbiausius aspektus renkantis teisingą ir protingą būdą skolintis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kuo skiriasi šie du skolinimosi būdai? Paskolos iš žmonių, tai skolinimosi procesas, kuriame dalyvauja dvi pusės: privatūs investuotojai ir paskolų gavėjai. Privatūs investuotojai įneša savo kapitalą, iš kurio suteikiamos paskolos besiskolinantiems. Lizingas automobiliui gali būti dviejų tipų – veiklos nuoma arba finansinė nuoma. Veiklos nuomą verta rinktis tuomet, kai norite tiesiog naudotis automobiliu, o ne tapti jo savininku. Finansinę nuomą rinkitės tuomet, kai, baigiantis lizingo laikotarpiui, norite tapti automobilio savininku ir sutarties pabaigoje padengiate automobilio likutinę vertę.

Nuo ko pradėti automobilio finansavimą?

Paskolą reikėtų rinktis taip pat atsakingai kaip ir patį automobilį. Pirmieji žingsniai – įvertinti savo finansinį pajėgumą, pasitikrinti kredito istoriją bei rasti geriausias sąlygas teikiančią finansų bendrovę. Priklausomai nuo to, kokį automobilį ruošiatės pirkti, atitinkamai kis ir paskolos tipas. Pavyzdžiui, norėdami įsigyti naudotą automobilį lizingu turėsite atkreipti dėmesį į jo amžių, dažniausiai pasibaigus lizingo terminui jis turi būti ne senesnis nei 13 metų. Jei naudotas automobilis bus senesnis, geriausias sprendimas būtų vartojimo paskola.

O jei automobilis importuotas? Lietuviai dažnai automobilius perka užsienyje, nes kainos ten patrauklesnės. Deja, radus automobilį ne Lietuvoje, lizingu jo pirkti taip pat negalėsite. Jei svajojate apie naują automobilį ir pirksite jį Lietuvoje, tuomet galimybės skolintis yra kur kas platesnės.

Galite rinktis ir paskolą automobiliui tarpusavio skolinimosi platformose, ir mokėti lizingu.

Tarpusavio skolinimosi platformų privalumai

Dar kitaip vadinamos „paskolomis iš žmonių“, tokios paskolos yra puiki alternatyva tradiciniams skolinimosi būdams. Viskas vyksta labai paprastai – vieni skolinasi, kiti skolina. Tokios platformos sujungia investuotojus ir žmones, kurie nori skolintis, šiuo atveju automobiliui. Tarpusavio skolinimosi privalumai:
• jūs tampate automobilio savininku. Priešingai nei transporto priemonę perkant lizingu, nes tuomet savininku tampa kredito skolintojas.
• Galimybė pasiskolinti pigiau. Tarpusavio paskolų platformos dažnai siūlo palankesnes palūkanų normas nei vartojimo paskolos, pavyzdžiui, „Paskolų klubo“ palūkanų norma yra 6 %, o „Savy“ siūlo 8 % siekiančias palūkanas.
• Galimybė įsigyti naudotą arba senesnio modelio automobilį. Lizingu tai padaryti sudėtingiau, nes automobilis turi būti atitinkamos vertės, kad galėtų būti apdraustas KASKO draudimu.
• Nėra užstato. Paprasta skolintis, nes nereikia būti sukaupus užstato, net jei santaupų pirkimo metu neturite, vis tiek lengvai pasiskolinsite.
• Palankios sąlygos. Kadangi skolinamasi iš žmonių, sąlygos yra geresnės. Taip pat jums nereikės pradinio įnašo ir KASKO draudimo.

Lizingo privalumai

Kredito bendrovių ir bankų, siūlančių lizingo paslaugas, yra daug, todėl atsiradusi konkurencinė aplinka taip pat lemia mažas palūkanas, tačiau norint tapti automobilio savininku reikės turėti santaupų, kad galėtumėte padengti likutinę transporto priemonės likutinę vertę sutarties pabaigoje. Didžiausias lizingo privalumas yra tai, jog galite naudotis naujesniu automobiliu tiesiai iš salono.
• Mažesni automobilio remonto kaštai. Tikėtina, jog naujo automobilio remontuoti nereikės, o net jei ir prireiks apžiūros ar detalė suges, automobilio garantija išlaidas padengs.
• Galimybė įsigyti naujesnį automobilį. Proga įsigyti dažais kvepiantį naujutėlaitį automobilį tiesiai iš salono. Jei norite įsigyti automobilį lizingo būdu, automobilis negali būti senesnis nei 10-15 metų paskolos grąžinimo metu.
• Mažiau rūpesčių. Kai kurios lizingo sutartys įtraukia ir daugiau paslaugų į savo paketą, pavyzdžiui, padangų keitimas, draudimas, techninis aptarnavimas.
• Galima skolintis be užstato. Su lizingu taip pat galima apsieiti be užstato, nes pats automobilis juo tampa.

Kaip žinoti, ar pigiau automobilį įsigyti su paskola iš žmonių, ar lizingu?

Daug faktorių lemia tai, kiek pinigų išleisite paskolai ar lizingui. Svarbu yra tai, kiek automobilis bus vertas išmokėjus paskolą ir kiek kilometrų juo nuvažiuosite. Jei automobilis išlaikys savo vertę, tada jį geriau įsigyti, o jei ne, tuomet labiau tiks lizingas. Tokiu atveju po keleto metų turėsite vertingą daiktą, kuomet su lizingu automobilis jums nepriklausys ir pasibaigus nuomos laikotarpiui jį turėsite grąžinti, nebent nuspręsit sumokėti visą likusią sumą.

Ilgalaikėje perspektyvoje pigiau bus skolintis tarpusavio skolinimosi platformoje. Jei norite pasiskolinti automobilį trumpesniam laikotarpiui, tada pigiau bus lizingas.

Automobilio vertei staiga kritus, saugesnis variantas bus lizingas, nes jūs nesate atsakingas už jo nusidėvėjimą. Lizingas patrauklus dar ir todėl, kad nereikia atidžiai rūpintis transporto priemonės nusidėvėjimu. Visgi, čia yra paslėptų niuansų. Į nusidėvėjimą yra atsižvelgta apskaičiuojant mėnesines įmokas. Nuvažiuotų kilometrų skaičius taip pat prisideda prie kainą lemiančių faktorių. Jei jūsų rida viršija 100 000 kilometrų, skolintojas į tai atsižvelgs nustatydamas likutinę vertę.

Iš tiesų šis sprendimas labiausiai priklauso nuo jūsų gyvenimo būdo. Vieniems tiesiog labiau patinka važinėti naujausiais automobiliais, kurių kitu atveju vairuoti negalėtų. Vis dėlto, su paskola žmogus–žmogui turėsite savo nuosavą automobilį dar daugelį metų be jokių įsipareigojimų.

Lizingo ir paskolos iš žmonių skirtumai

Paskolos gavimo procesas tarpusavio skolinimosi platformose vyksta kur kas paprasčiau ir greičiau. Pavyzdžiui, su „Paskolų klubu“ paskolą gausite vos per 10 minučių. Turėsite mažiau rūpesčių ir lankstesnes sąlygas. Kiti skirtumai pateikti apačioje.
• Draudimas. Naudojantis automobiliu su lizingu, KASKO draudimas yra beveik neišvengiamas. Su paskola iš žmonių jis nėra privalomas.
• Pradinis įnašas. Tarpusavio skolinimosi platformos nereikalauja pradinio įnašo, o su lizingu jis turi būti 15 % – 20 % automobilio vertės.
• Savininko teisės. Jau aptarėme tai, jog savininku netampama naudojantis lizingo paslauga.

.

.

Užsakymo Nr. 190904

Stop kadras.

Socialinis eksperimentas: 9 iš 10 pavojingą vaikų elgesį gatvėje mačiusių suaugusiųjų vaikų nestabdė ir nekreipė dėmesio, kad vaikams gali nutikti nelaimė.

Judrioje sankryžoje 9 valandas buvo paslėptos kameros, kurios filmavo du vaikus – Dominyką ir Gabrielę. Jie vaidino, kad ruošiasi bėgti per gatvę – vyresnis berniukas tempė paskui save jaunesnę mergaitę ir ragino eiti degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Paaiškėjo, kad 9 iš 10 tokį pavojingą vaikų elgesį mačiusių suaugusiųjų vaikų nestabdė ir nekreipė dėmesio, kad vaikams gali nutikti nelaimė.

Per visą socialinio eksperimento filmavimo laiką – 9 valandas – vaikai į gatvę bandė bėgti 50 kartų, visa tai matė 350 praeivių, tačiau tik 1 iš 10 suaugusiųjų atkreipė dėmesį į vaikus. Likusieji niekaip nereagavo, kalbėjosi tarpusavyje ir buvo abejingi nesaugiai besielgiantiems vaikams.

Nedėmesingas praeivių elgesys nustebino eksperimente dalyvavusius vaikus, nes iš minios žmonių vos keletas parodė susidomėjimą bei rūpestį, nors filmuojami vaikai įvairiais būdais stengėsi atkreipti jų dėmesį.

Po daugelio nesėkmingų bandymų, kai gatvėje besistumdantys vaikai niekam nerūpėdavo, atsirasdavo ir tokių praeivių, kurie sureaguodavo ir išdrįsdavo ką nors pasakyti vaikams – tuomet net jų veidai pasikeisdavo, tokios situacijos nudžiugindavo eksperimento herojus.

www.ld.lt inf.

Studija 501 iliustr.

Apžvalgos bokštų fanams – geros žinios. Šiemet sulaukta naujo aukščiausio apžvalgos bokšto, o kitąmet galima tikėtis ir tokio, iš kurio matysis Ventės ragas, Kuršių marios ir net Rusija. Pavasarį Rusnėje žadama pradėti ne vienerius metus laukto apžvalgos bokšto statybas.

Rusnė apžvalgos bokšto laukia jau seniai. Dar 2016 m. buvo žadama, kad statinys iškils tais metais. Bet buvo diskutuojama dėl tinkamiausios vietos, tuomet strigo ir finansavimas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Galų gale, panašu, iššūkiai įveikti, ir kitais metais planuojama pradėti apžvalgos bokšto ypatingoje vietoje – prie Atmatos upės žiočių – statybas. Jeigu viskas eisis pagal planą, objektas turėtų būti baigtas iki 2020-ųjų pabaigos.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis 15min žadėjo, kad pabaigus statybas nuo bokšto viršaus atsivers be galo įdomi panorama. „Labai gerai matysis Krokų lanka, Atmata, dalis Rusijos, Ventės ragas ir paukščių žiedavimo stotis ten. O žiemą bus galima matyti, koks gyvenimas verda ant Kuršių marių. Jeigu žiema šalta, marios užšąla, ir ant jų įsikuria miestas – su palapinėmis, laužais, muzika“, – pasakojo jis.

Kai gimė idėja, kad Rusnei reikia apžvalgos bokšto, buvo svarstomos kelios vietos – arčiau Rusnės centro, Uostadvaryje. Tačiau po bene metus vykusių diskusijų ir žvalgybų nuspręsta statiniui skirti vietą ten, kur Atmata įteka į Kuršių marias.

„Už šią vietą pasisakė tiek dauguma bendruomenės atstovų, tiek Nemuno deltos regioninis parkas. Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ačiū – davė sraigtasparnį, buvom pakilę pažiūrėti, iš kurios vietos kas gražiausiai matosi. Tai ši vieta yra tikrai labai gera“, – tikino meras V.Laurinaitis.

Projekto užsakovas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Po statybų pabaigos bokšto eksploataciją perims Šilutės rajono savivaldybė. Apžvalgos bokšto statybas tikimasi pradėti kitų metų pavasarį, o užbaigti – iki metų pabaigos.

Ne aukščiausias, bet ypatingiausioje vietoje

Meras teigė, kad bendruomenei pristatytas projektas sutiktas palankiai, tebuvo pateiktos kelios pastabos. „Mes tikrai norėsim, kad jis būtų bent 30 metrų“, – būsimo statinio aukštį pabrėžė V.Laurinaitis.

Maždaug tokio aukščio bokštas ir turėtų iškilti, 15min patikino vienas iš projekto autorių, VšĮ „Studija 501“ architektas Martynas Norvila. Nors aukščio patys kūrėjai neakcentuoja. Aplink lygumos – 30 metrų tikrai užteks pamatyti apylinkių grožį, o kiekvienas papildomas metras reikštų daug papildomų iššūkių, nes konstrukcija bus statoma ypatingoje vietoje su savais iššūkiais.

„Šitoje vietoje bokštą pastatyti yra techniškai labai sudėtinga. Kad ir 10 papildomų metrų neatneštų tiek naudos vizualiai, kiek būtų sudėtinga juos padaryti“, – aiškino architektas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ties upės žiotimis statyti tokį objektą reikia žymiai daugiau specifinių sprendimų nei, tarkim, pievoje. „Kai konstruktorius pamatė grunto geologinį tyrimą, pasakė – ten yra dumblas ir kriauklytės. Čia juk upės žiotys, paprastai sakant – pliurza“, – pasakojo M.Norvila. Dėl to bokšto poliai į žemę bus suleisti net 12 metrų.

„Bokštas bus ne aukščiausias, bet ypatingiausioje vietoje“, – apie projektą kalbėjo architektas.

Išskirtinė bus ir pati bokšto forma. „Tokios formos apžvalgos bokštų Lietuvoje dar nėra. Yra kvadratinių, apvalių, pailgų, bet trikampio, ir tokio aštraus – dar nėra. Pagalvojom, kad tokia forma visai tinka šitai situacijai, kur būna labai stiprūs vėjai būna“, – apie bendrą savo, Lauros Gaižutytės, Mindaugo Karanevskio Kristijono Nenartavičiaus ir Austėjos Balčiūnaitės darbą pasakojo jis.

Visgi ne siekis išsiskirti pagimdė trikampės formos idėją – tą padiktavo pati vieta. Apžvalgos bokštas projektuojamas properšoje tarp medžių, iš kurios atsiveria pagrindiniai žiūrėjimo taškai – žiotys, marios, kitoje pusėje esantis krantas. Trys kryptys – trys ir sienos.

Gamtinės sąlygos lėmė ir daugiau techninių sprendimų. Kadangi būsimo bokšto vietoje gali būti labai vėjuota, struktūra turi būti „kiaura“. „Bokštas ne kiauras tokioje vietoje net būti negali – kitaip būtų labai didelės vėjo apkrovos“, – aiškino architektas M.Norvila. Dėl atšiauresnių oro sąlygų statyboms ir bus naudojami specialūs metalai.

Gamtinė specifika lems, kad, deja, nepavyks jo pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. M.Norvilos teigimu, tokioje vietoje nėra galimybių įrengti keltuvo į bokštą – jie paprasčiausiai nemontuojami tokiomis sąlygomis.

Per rezervatą – pėsčiųjų takas

Tačiau neįgalieji galės iki pat bokšto atvykti nauju 900 metrų ilgio taku, kuris palei Atmatos upę drieksis per rezervatą. „Čia labai daug gyvūnijos, ir labai įvairios. Paukščiai, žvėreliai mėgsta šitą vietą – jie ten jaučiasi saugūs, nes žmogus rankos tų vietų neliečia“, – pasakojo meras V.Laurinaitis.

Mero teigimu, yra idėja ir dėl traukinuko, kuris lankytojus galėtų atvežti iki tako pradžios. Bokštą bus galima pasiekti ir laivu – šalia turėtų atsirasti pontoninė prieplauka.

„Ir Rusnės bendruomenė, ir pati savivaldybė labai laukia bokšto, nes tai bus labai didelis traukos centras visus metus. Žiemą bus galima stebėti gyvenimą ant užšalusių Kuršių marių, pavasarį gerai matysis parskrendantys paukščiai, jų žiedavimas. Vasarą juo labiau viskas bus gražu, o rudenį vėl bus galima matyti išskrendančių paukščių būrius“, – vardijo meras.

V.Laurinaičio teigimu, keliautojų susidomėjimas Rusnės sala ir jos gamta visuomet jaučiamas, tačiau jį vis pagyvina nauji projektai – pavyzdžiui, paminklas Indijos išsivadavimo lyderiui Mahatmai Gandhi. Planuojama, kad atsiras ir dviračių takas nuo pat Šilutės iki Rusnės.

Indrė Bungardaitė, 15min.lt

Jei voratinkliai rudenį apkloja žemę – ilgai bus geras oras.
Pelės suka lizdus aukštesnėse vietose, lauk lietingo rudens.
Jei šermukšniai išaugina daug uogų, tai ruduo bus šlapias, jei mažai – sausas.
Klevai auksu pasidabino – po mėnesio lauk šalčių ir darganų.
Jei lauke paliktas stiklainis prirasoja – bus blogas oras.
Jei sniegas užkrinta medžių lapus – bus švelni žiema.
Jei rudens lapai ant medžių užšąla – bus blogi metai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jei rudenį nuo medžių lapai ilgai nekrenta – bus ankstyvas pavasaris.
Paukščiai skuba išskristi – lauk ankstyvos žiemos.
Didelis grybų derlius žada ilgą žiemą.
Anksti pagelto šermukšnio lapai – bus ankstyvas ruduo ir ankstyva šalta žiema.
Baravykai pakelėm dygsta – bus ilgas ir sausas ruduo.
Jei varnėnai pulkuojasi ir neskuba išskristi – iki žiemos dar toli.
Jei laukinės bitės pasidariusios gūžtą žemėje – ruduo bus sausas ir šiltas.
Jei pelių urvuose prinešta daug šiaudų, tais metais bus ilga žiema.
Jei kiškiai rudenį laikosi laukuose ir soduose, bus šalta žiema.
Svogūnus dengia storas lukštų sluoksnis – lauk šaltos žiemos.

Rugsėjis

Saulėtas su griaustiniais rugsėjis pranašauja daug sniego žiemą, o žemę apklojantys voratinkliai – gerą orą.
Koks oras rugsėjį, toks bus ir spalį.
Rugsėjo mėnesį krintančios žvaigždės buria artėjančias rudens liūtis.
Jei putinas, šermukšnis pilnas uogų, o ant lazdynų – daug riešutų, ruduo bus šlapias, žiema šalta.
Rugsėjo griausmas pranašauja daug sniego žiemą.
Jei gervės išskrenda iki Mykolinių (rugsėjo 29 d.), šv. Kalėdos bus šiltos.
Jeigu gervės skrenda žemai – šilta žiema, jeigu aukštai – šalta.
Jeigu gervės skrenda žemai, greitai, be klykavimo – lauk greito orų pablogėjimo.
Jei rūkas leidžiasi žemyn ir laikosi prie žemės – bus geras oras.
Saulėtas rugsėjis kitiems metams duoną ruošia.
Genys obuolio paragavo – sunkią žiemą pranašavo.
Jei vakarop debesys dingsta, gali būti sausi ir giedri orai.
Jei kirminai graužia obuolius, bus gili žiema.
Klevai auksu pasidabino – po mėnesio lauk šalčių ir darganų.
Jei bitės avilių landas palieka atviras, žiema bus šalta.

Spalis

Jei spalį ima snigti ir šalta – sausis bus gražus.
Jei spalis miglotas – žiemą gausiai snigs.
Jei daug riešutų ir mažai grybų – bus gili ir rūsti žiema.
Klevai auksu pasidabino – už mėnesio lauk darganų ir šalčių.
Jei rudens lapai ant medžių užšąla – bus blogi metai.
Prieš šlapią žiemą skruzdėlynai smailūs, prieš šaltą – platūs.
Atsigėrusi karvė koją purto prieš šaltį.
Griaustinis spalyje pranašauja šiltą žiemą, bet nederlingus metus.
Jei katė karstosi tvoromis, bus blogi orai.
Katė saulėtą dieną guli ir murkia – lauk orų permainos.
Jei žvirbliai spiečia aplink namus, oras atšals.
Samanos žaliuoja – laukime šlapdribos.

Lapkritis

Jei per Visus Šventus (lapkričio 1 d.) šąla – bus lengva žiema.
Jei per Vėlines (lapkričio 2 d.) šlapia – ateinantys metai bus derlingi.
Jei lapkritį sninga ir šąla, sausis bus gražus.
Lapkričio perkūnija ilgą rudenį, o lapkričio darganos – lietingą vasarą žada.
Šv. Martynas (lapkričio 11 d.) su ledu – Kalėdos su lietum.
Sausas lapkritis – sausą vasarą atneš.
Jei lapkritį sniegas nakvoja, tikra žiema po mėnesio ateis.
Jei lapkritis su sniegu, vasara su vaisiais ir šienu.
Lapkritis – rugsėjo anūkas, spalio sūnus, gruodžio tikras brolis.
Lapkritį purvą braidysi, vasarą šieno neišdžiovinsi.
Jei šuo loja pakėlęs snukį, rytoj bus giedra.
Jei katė žiūri pro langą, lauk vėjo.
Jei pirmieji šalčiai prasideda anksti – žiemą bus daug sniego.
Jei debesys plaukia prieš vėją – oras atšals.
Jei tekant saulei debesys kyla iš šiaurės – bus vėjuota.
Jei sniegas ankstyvas – pavasaris bus šiltas.
Jei sniegas užkrinta medžių lapus, bus švelni žiema.

LHMT inf.

www.silutekpc.lt nuotr.

Šeštadienį Šilutės kultūros ir pramogų centras pakvietė šilutiškius atsisveikinti su vasara linksmai.

Prie kultūros centro pastato vyko renginys, pavadintas „Atsisveikink su vasara linksmai“. Jis buvo skirta netrukus naujuosius mokslo metus pradėsiantiems moksleiviams. Vidurdienį prasidėjusi šventė kvietė jaunuosius šilutiškius bei miesto svečius pašokinėti batutuose, pasidaryti laikiną tatuiruotę.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Patyrusios specialistės mergaitėms pynė neišpasakyto grožio kasas. Greta kiekvienas norintis galėjo pasigaminti sau aitvarą ar išmokti lankstyti popierinį lėktuvėlį. Šalia puikavosi 7 kartus sumažintas legendinės „Lituanikos“ skraidantis modelis. Jį bei keletą kitų sumažintų tikrų lėktuvų modelių pristatė bei apie juos pasakojo Šilutės aviacijos modeliavimo klubo „Skrydis“ atstovai.

Pavakare dauguma šios šventės dalyvių patraukė į senojo turgaus aikštę. Čia oreivių klubas „Lituanica“ karšto oro balionais į Šilutės padangę kilnojo visus norinčius. Vėliau su iš anksto užsiregistravusias smalsuoliais jie pakilo į padangę ir nusklendė Kintų link.

O vakaro scenoje po keletą šaunių šokių sušoko „Salūno“ ir „Žvaigždūnės“ šokėjai. Kaip ir dera tokiais atvejais, šventė baigėsi diskoteka, kurią surengė šilutiškiams neblogai žinomas Setas su bendraminčiais.

www.silutekpc.lt inf.

Šilutiškis A. Plikšnys paskirtas švietimo, mokslo ir sporto viceministru. (www.smm.lt nuotr.)

Šiandien darbą pradeda švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys. Jis kuruos profesinio mokymo sritį.

1998–2011 m. A. Plikšnys ėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo, profesinio ir neformalaus ugdymo departamento direktoriaus pareigas. 2011–2016 m. vadovavo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pastaruoju metu A. Plikšnys dirbo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centre ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre.

www.smm.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmadienį laukia orų pokyčiai. Ankstyvą rytą pajūrį ir Vakarų Žemaitiją pasiekęs atmosferos frontas judės link rytinio šalies pakraščio. Didesnėje Lietuvos dalyje temperatūra dar spės pakilti iki 24-29 laipsnių. Prie jūros ir kai kur Žemaitijoje vyraus 21-23 laipsnių šiluma.

Šiek tiek po vidurdienio lietaus debesų juosta, atsidūrusi virš Lietuvos vidurio žemumos, ims aktyvėti, prapliups trumpos liūtys, lydimos perkūnijų, o kai kuriose vietovėse kils 15-17 m/s škvalas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienį trumpi lietūs lankysis vis dar daugelyje rajonų. Intensyvesnio ir gausesnio lietaus klius Rytų Lietuvai, nakties pradžioje kai kur griaudės ir žaibuos, pūs gūsingas vėjas. Tuo metu pajūryje ir Žemaitijoje lietaus tikimybė sumažės. Dieną šiaurės vakarų vėjas kryps iš pietvakarių, rims iki apysmarkio. Temperatūra naktį pažemės iki 11-16 laipsnių šilumos, dieną sulauksime vos 17-22 laipsnių.

Trečiadienį lietaus debesys telksis ties vakariniais rajonais. Prie jūros gausiau palis naktį. Pūs vidutinio stiprumo pietvakarių, pietų vėjas. Naktį pajūryje termometrai rodys 15-17 laipsnių, kitur dangus bus giedresnis, tad ir vės žymiai sparčiau, paryčiui temperatūra pasiskirstys nuo 8 iki 12 laipsnių šilumos. Dieną pro lietaus debesis nardanti saulė orą įšildys iki 19-24 laipsnių.

Ketvirtadienio orus dovanos iš pietvakarių Europos mūsų link tįstantis anticiklonas. Didesniąją paros dalį nelis, dangumi plauks pavieniai debesys. Naktį ir rytą vietomis pakibs rūkai. Trumpo lietaus su perkūnija juosta pajūrį pasieks tik vakarėjant. Temperatūra taps keliais laipsniai aukštesnė – naktį ji svyruos tarp 10-15, pajūryje – apie 17 laipsnių, dieną palepins 21-26 laipsnių šiluma.

Penktadienio naktį trumpo lietaus sulauks daugelis, kai kur galima ir perkūnija. Vėjas bus stiprokas, o temperatūra sugrįš prie 11-16 laipsnių šilumos. Dieną palynos jau tik vienur kitur. Vėjas rims, bet suksis iš šiaurės, šiaurės rytų ir neleis saulei temperatūros pakelti aukščiau 18-22 laipsnių šilumos.

www.meteo.lt inf.

Mielieji,
naują rugsėjį pasitinkant, pedagogams linkiu kantrybės, kūrybiškumo ir įkvėpimo, o skubioje šių dienų kasdienybėje išsaugoti profesinį pašaukimą pastebėti talento, atkaklumo daigus, padėti jiems stiebtis ir skleistis. Tuo tarpu visiems kremtantiems mokslo ir žinių šaknis – didžiulio noro žinoti, pažinti, domėtis. Kviečiu tėvus tapti aktyviais mokyklų bendradarbiais ugdant vaikus, vedant juos pažinimo ir atradimų keliu..—————————————————————————————————————————————————-
Lai šie nauji mokslo metai būna prasmingo bendradarbiavimo ir augimo laikas.
Su Mokslo ir žinių diena!

Lietuvos Respublikos Seimo narys
Alfredas Stasys Nausėda

.

.

Užsakymo Nr. 190830

Šilutiškiai, turnyro Latvijoje prizininkai. (R. Lukošiaus nuotr.)

Naujo sezono pradžią šilutiškiai dziudoistai (treneris Rimvydas Lukošius) pažymėjo aukštais pasiekimais tarptautiniame turnyre.

Paskutinį vasaros savaitgalį Liepojoje (Latvija) vyko dziudo turnyras, kuriame šilutiškiai dziudoistai iškovojo tris medalius.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Geriausiai sekėsi Edvardui Sagalec, vyrų grupėje (savo svorio kategorijoje) iškovojusiam čempiono vardą.
Uosis Knapkis po įtemptos kovos finale nusileido dziudoistui iš Rygos klubo ir liko antras.
Vaikų grupėje bronzos medalį pelnė Ignas Krilauskas.