www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės kultūros ir pramogų centras uždaromas rekonstrukcijai.

Pagaliau išmušė ir Šilutės kultūros ir pramogų centro valanda: per ateinančius dvejus metus ši kultūros įstaiga bus visiškai atnaujinta – pradedant salių rekonstrukcija, baigiant pastato apšiltinimu ir vamzdynų bei kitos vidaus įrangos atnaujinimu. Darbininkų rankų sulauks ir įstaigos aplinka.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šio projekto vertė – per 4,8 mln. eurų. Projektas iš dalies finansuojamas ES fondų lėšomis.

Rangos darbus vykdys Vilniuje registruota UAB „Irdaiva“ kartu su jungtinės veiklos partneriais UAB „Stamela“ (Šilutė) ir UAB „Statybų kodas“ (Vilnius).

Visi Šilutės kultūros ir pramogų centro rekonstrukcijos darbai turės būti užbaigti iki 2021 m. liepos pabaigos.

Birželio mėn. pabaigoje portalo Aukok.lt pristatyta aukojimo inovacija „Tapk ambasadoriumi“ džiugina pirmaisiais rezultatais – galimybe nauju būdu rinkti lėšas socialiniams projektams jau pasinaudojo per 30 ambasadorių, kurie socialiniams projektams surinko daugiau nei 8 300 eurų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Tapk ambasadoriumi“ – tai naujas Lietuvoje, bet pasaulyje patikrintas sprendimas, skirtas kurti individualias lėšų rinkimo kampanijas ir rinkti paramą socialiniams projektams. Vos 3 paprastais žingsniais kiekvienas norintis gali susikurti individualizuotą paramos rinkimo puslapį, juo dalintis su bendraminčiais ir realiu laiku sekti, kiek žmonių ir kokia suma jau prisidėjo prie kampanijos.

Aukok.lt portalo vadovės G. Šopaitės-Šilinskienės teigimu, šis sprendimas kurs naują aukojimo madą Lietuvoje: „Nuolat stebime aukojimo tendencijas ir matome, kad jauni žmonės noriai prisideda prie socialinių tikslų, tačiau jiems trūksta interaktyvių ir smagių būdų tai padaryti. Ištisus dešimtmečius asocijuojame aukojimą išskirtinai vien tik su negatyviomis emocijomis. Mes norime, kad nuo šiol žmonės sakytų „aš prisidedu prie gero tikslo, man smagu, draugai, prisidėkit ir jūs!”.“

„Tapk ambasadoriumi“ naujiena suteikia neribotas galimybes kiekvienam atrasti savo būdą, kaip surinkti kuo daugiau lėšų pasirinktam socialiniam projektui. Tai gali būti kilnus iššūkis bėgti maratone, pažadas nueiti nustatytą žingsnių kiekį per dieną, atsisakyti žalingo įpročio arba noras įprasminti savo šventę, vestuvių gėles ir gimtadienio dovanas iškeičiant į dovanotą gerumą kitiems. Nuo šiol visas idėjas galima paversti geru darbu ir, įtraukiant savo draugus bei aplinkinius, reikšmingai prisidėti prie socialinių tikslų.

Galimybę tapti ambasadoriumi jau išbandė tokie visuomenėje žinomi asmenys kaip kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas – Makalius, aktorė Emilija Latėnaitė, verslininkė Liucina Rimgailė, krepšininkas Mindaugas Kuzminskas ir sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė. Jų kvietimai ir istorijos pristatyti portale Žmonės.lt ir ambasadorių socialinių tinklų paskyrose. „Labai džiaugiamės, kad prie „Tapk ambasadoriumi“ pristatymo kampanijos prisidėjo žinomi veidai, kurie pirmieji išbandė šią funkciją ir savo geru pavyzdžiu įkvepia tai daryti ir kitus“, – teigia G. Šopaitė-Šilinskienė.

www.aukok.lt inf.

VE.lt nuotr.

Kai priglaudė viename Klaipėdos daugiabučio balkone įkalintą ir kankintą šunį, organizacijos „Šilutės beglobiai“ vadovė Rimutė Vismantienė nesitikėjo, kad teks patirti tokį košmarą – po prieglaudos kiemą vėlai vakare ne kartą vaikštinėjo būrys buvusios šuns šeimininkės draugų, į R. Vismantienės telefoną skriejo ir gąsdinančios žinutės.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tačiau gyvūną netinkamomis sąlygomis laikiusi mergina, nusprendusi pagąsdinti ir gyvūną priglaudusios prieglaudos vadovę, neišsisuko – pareigūnai jai skyrė baudą ir gyvūną nutarė konfiskuoti.

Šeimininkę atpažino

Apie Žalgirio gatvės 15 numeriu pažymėto namo balkone uždarytą ir savo paties išmatomis mintantį vilkšunio dydžio šunį klaipėdiečiai tarnyboms pranešė gegužės mėnesį. Gyvūno šeimininkės kaimynai teigė, kad tokia situacija tęsėsi mažiausiai porą mėnesių, buvo girdimas ir gyvūno lojimas.

R. Vismantienė kartu su policijos pareigūnų pagalba šunį iš šio pragaro išvadavo. Ji atpažino ir jo savininkę. Beglobių gyvūnų organizacijos vadovė pasakojo, kad su ta mergina tenka susidurti jau ne pirmą kartą – prieš tai ji vadavo tamsiame rūsyje kitus tai pačiai klaipėdietei priklausiusius įkalintus šunis, kurie, policijos paliepimu, kažkodėl merginai buvo grąžinti. Šiais metais paaiškėjo, kad dėl nežinomų priežasčių jie nugaišo.

Kol Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atliko tyrimą, gyvūnas buvo prižiūrimas Šilutėje.

Pasijuto įbauginta

R. Vismantienė teigė, kad dar nesibaigus tyrimui sulaukė šuns šeimininkės bauginimų.

„Ji mėgino vakarais su draugų būriu atvykti ir šunį pasiimti. Kelis kartus kviečiau policiją, pranešiau, kad man yra nesaugu. Tai policija ją informavo, kad ji negali lankytis pas mane“, – pasakojo R. Vismantienė.

Ji kalbėjo, kad būrys 20-23 metų jaunuolių prieglaudos teritorijoje pasirodydavo vėlai vakare, apie 22-23 valandą.

„Jauni vaikinai vaikščiodavo po mano kiemą, įeidavo į teritoriją. Ji net neskambindavo, ji vaikščiodavo ir darydavo ką nori. Po to rašė žinutes, klausė, kodėl neįsileidžiu. O tai nejaugi aš ją įsileisti turiu?“ – retoriškai klausė gyvūnų prieglaudos vadovė.

R. Vismantienė pasijuto įbauginta. Tuo metu mergina ne kartą pareigūnų nutarimus ją bausti skundė, tad procesas tęsėsi net tris mėnesius.

Su gyvūno savininke „Vakarų ekspresui“ susisiekti nepavyko – mergina į žinutes žurnalistams neatsako.

Neišsisuko

„Šuo buvo konfiskuotas ir skirta 50 eurų bauda“, – apie rugpjūčio mėnesį priimtą galutinį sprendimą informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Jūratė Albrektienė

Ji patikslino, kad mergina buvo nubausta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už žiaurų elgesį su gyvūnu.

Tai, kad šuo buvo kankinamas, patvirtino ir R. Vismantienė: „Ji labai žaisminga, myli kačiukus, su jais miega. Tačiau iš pradžių šuo buvo užguitas. Gyvūnas buvo išsekęs, tą patvirtino ir veterinaro išvada. Tačiau mes ją prižiūrime, gydome, dabar daug laisvės, gali lakstyti, mes ją vadiname skrajūne.“

Vis tik R. Vismantienė guodėsi, kad prieglaudai pinigų vos užtenka, tad ji kvietė visus, neabejingus gyvūnų gerovei, prisidėti prie šuniuko skiepų, nukirminimo ir priežiūros išlaidų. „Padėtų bet kokia parama“, – sakė ji.

Jonas Valaitis, VE.lt

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemės ūkio mokslinių tyrimų instituto Borno mieste bei Leibnico instituto mokslininkai Vokietijoje sėkmingai atliko aštriašnipių eršketų dirbtinio veisimo darbus. Po pirmos sėkmingos reprodukcijos šiais metais 70 tūkstančių aštriašnipių eršketų lervučių buvo padovanota Žuvininkystės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos tolimesniam auginimui.

Pirmąsias eršketų lervutes Žuvininkystės tarnybos prie LR ŽŪM Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai jau pristatė į Vakarų regiono žuvivaisos skyrių Rusnėje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rusnės skyrius pasirinktas neatsitiktinai – padalinio specialistai vieninteliai Lietuvoje turi daug neįkainojamos patirties auginant šios rūšies eršketus.

Nepaisant to, kad lervutės yra smulkios ir gana lepios, palyginti su kitomis eršketų rūšimis, jos sėkmingai auginamos Lietuvoje. Po kelių mėnesių į upes išleisti paaugę eršketų jaunikliai pasieks Kuršių marias bei Baltijos jūrą ir prisijungs prie ten gyvenančių giminaičių.

zuv.lt inf.

Apdovanojimas 'Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei' įteiktas Indijos Garbės konsului Lietuvoje R. Chaudhary. (Lietuvos ambasados Indijoje nuotr.

Šeštadienį Rusnės saloje įteiktas pirmasis apdovanojimas „Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei”.

Specialiu prizu – 3D spausdintuvu atspausdinta Rusnėje iškilusio paminklo Mahatmai Gandžiui ir jo rusniškiui draugui Hermanui Kallenbachui miniatiūrine kopija – apdovanotas Indijos Garbės konsulas Lietuvoje Rajinder Chaudhary, savo darbais ir veikla prisidėjęs prie Lietuvos ir Indijos santykių stiprinimo.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kandidatūras Rusnės bendruomenei, įsteigusiai šį garbingą prizą, teikė visuomeninė organizacija Lietuvos – Indijos forumas.

Lietuvos ambasados Indijoje inf.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Penktadienį Šilutės ligoninėje svečiavosi Vilniaus Santaros Klinikų vaikų kardiologė medicinos mokslų daktarė Rita Sudikienė. Tai jau antrasis vaikų kardiologės susitikimas su mažaisiais Pamario pacientais, kuriems nuo gimimo diagnozuota įgimta širdies yda.

Priminsime, jog praėjusiais metais per pirmąjį kardiologės vizitą džiaugsmu su aplinkiniais dalijosi šilutiškis tėtis Ramūnas, kuris tąkart išgirdo puikią naujieną – jo sūnui Vakariui po mėnesio buvo atlikta sėkminga širdies operacija.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šį kartą med. m. dr. R. Sudikienė apžiūrėjo devynis Šilutės rajono vaikus, įvertino jų būklę ir pasidalijo rekomendacijomis.

„Džiugu, kad yra galimybė Šilutės rajono vaikams pasikonsultuoti su šia vaikų kardiologe, nereikia vykti į didmiestį. Kitąmet ir vėl bus organizuojamos konsultacijos, nes vaikams būtina ši profesionali pagalba“, – sakė Šilutės ligoninės Vaikų ligų gydytoja Vaidilutė Intienė.

Konsultacija ir būsimoms mamoms

Kintų muzikos festivalio įkūrėjos Audros Juodeškienės gerumo pavyzdžiai įkvėpė prisidėti ir kitus žmones. Ateityje prie šios gerumo akcijos prisijungs ir dar viena Vilniaus Klinikų gydytoja – vaikų kardiologė doc. dr. Ramunė Vankevičienė. Šilutės ligoninėje planuojama būsimoms mamoms atlikti vaisiaus širdies echoskopiją, kai yra įtarimų dėl vaisiaus širdies ydos. „Tai pradininkė šios srities, pati geriausia gydytoja, kuri ir diagnozę nustato tiksliausiai, akušeriai-ginekologai siunčia pacientus pas ją, kai yra įtarimų dėl vaisiaus širdies ydos“, – puikią naujieną pranešė med. m. dr. R. Sudikienė.

Šeimoms, kurios augina sunkiomis širdies ligomis sergančius vaikus, ar būsimoms mamoms ypač svarbios vaikų kardiologo konsultacijos. Anot med. m. dr. R. Sudikienės, ne visi rajonuose gyvenantys tėveliai su vaikais gali kaskart atvykti į didmiestį konsultacijoms, todėl ši, tarytum, misija – padėti mažiesiems, o tėveliams suteikti viltį, kad jų vaikas gali visiškai pasveikti.

Dr. R. Sudikienė džiaugiasi galėdama savo darbu padėti mažiesiems, todėl šios gydytojos Šilutės rajono pacientai bus globojami ir toliau.

Įvyko ir koncertas

Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį Karklės bažnytvietėje rinkosi mažieji muzikos mylėtojai – įvyko specialiai vaikams skirtas edukacinis koncertas. „Festivalio rėmuose turime trejų metų projektą pristatydami visą muzikos raidą nuo senosios muzikos, baroko ir renesanso. Karklės bažnytvietėje susirinko miestelio bendruomenė su vaikais. Ten pristatėme senosios muzikos pamoką, parodė seniausią instrumentą vargonų prototipą – organetą“, – apie senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ koncertą „Senosios muzikos paslaptys“ mažiesiems pasakojo A. Juodeškienė. Jau trečius metus Kintuose besilankantis ansamblis didelį dėmesį savo veikloje skiria vaikams. Tądien jaunieji klausytojai girdėjo XII–XV a. muzikos kūrinius.

www.silutesligonine.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šeštadienį, anksčiau nei įprastai, prasidėjo jau tradicine tapusi aplinkosaugos akcija „Lašiša 2019“. Ši kasmet organizuojama akcija vykdoma siekiant apsaugoti migruojančias neršti ir neršiančias lašišas bei šlakius.

Paprastai ši akcija prasidėdavo rugpjūčio pabaigoje, tačiau šiemet nuspręsta pradžios datą paankstinti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Šiais metais akcija prasidėjo net keliomis savaitėmis anksčiau, nes įvertinome praėjusių metų patirtį. Kadangi pernai liepos pabaigoje jau buvo fiksuojama prasidėjusi šių žuvų migracija,“ – pasakoja Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) direktorius Vaidas Laukys.

Siekiant racionaliai ir efektyviai paskirstyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pajėgas bei įgyvendinti akcijos tikslus, akcija „Lašiša 2019“ bus vykdoma dviem etapais. Pirmasis etapas „Migracija“ bus vykdomas nuo rugpjūčio 3 iki rugsėjo 31 dienos, o antrasis etapas „Nerštas“ – nuo spalio 1 iki gruodžio 1 dienos. Šios datos nustatytos atsižvelgiant į lašišų migracijos ir neršto laiką atskiruose vandens telkinių ruožuose.

Akcija „Lašiša 2019“ kiekvienais metais vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau ypatingas dėmesys šiemet bus skiriamas Baltijos jūros priekrantei, Kuršių marioms, Nemuno deltos regionui, Šventosios (pajūrio), Nemuno, Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos, Siesarties ir Vilnelės upėms bei jų intakams. Taip pat šalia šių vandens telkinių esantiems privažiavimams bei keliams.

Minėtose vietose bus vykdoma reguliari verslinės, mėgėjų bei specialiosios žvejybos kontrolė, įtariamų žvejybos reikalavimų pažeidimais asmenų transporto priemonių stabdymas ir tikrinimas (ypač tamsiu paros metu). Be to, bus stebima, kad lašišinės žuvys saugiai galėtų pasiekti neršto vietas.

„Pagrindinis aplinkos apsaugos pareigūnų prioritetas yra nusižengimų prevencija. Tai reiškia, kad mums svarbiausia daryti viską, kad būtų užkirsti keliai ketinimams neteisėtai pasinaudoti lašišų ir šlakių ištekliais,“ – pastebi AAD direktorius V. Laukys.

Per šią aplinkosaugos akciją AAD pareigūnai bendradarbiaus su policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kitų tarnybų pareigūnais, neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais ir visuomeninėmis organizacijomis.

aad.lrv.lt inf.

Šilutės rajono gyventojams grąžinta 1 439 263 Eur gyventojų pajamų mokesčio permokų.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) informuoja, kad 85 tūkst. Klaipėdos apskrities gyventojų, kurie laiku ir teisingai užpildė pajamų deklaracijas, iki liepos 31 d. Valstybinė mokesčių inspekcija pervedė per 13,6 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) permokų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Klaipėdos AVMI pažymi, kad deklaracijas pateikę, tačiau permokų iki liepos 31 d. nesulaukę gyventojai turėtų pasitikrinti, ar jiems nereikia patikslinti pateiktos deklaracijos. VMI duomenimis, deklaracijas turėtų patikslinti 3,2 tūkst. Klaipėdos apskrities gyventojų, kuriems sugrįžtų beveik 630 tūkst. eurų GPM permokų. Visus priminimus apie nepateiktas deklaracijas ar tikslintinus duomenis bei kitus dokumentus galima rasti Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS), skiltyje „Pranešimai vartotojui“. Pažymėtina, kad permoką galima susigrąžinti už praėjusius penkerius metus.

„Daugiausiai permokų, net 85 proc., susidarė dėl per mažo pritaikyto neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD). GPM permoką gali susigrąžinti ir tie gyventojai, kurie mokėjo gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą, įmokas už studijas. Kaip ir kasmet, grąžinant permoką atsižvelgiama, ar gyventojas nėra skolingas valstybei bei ar yra pateikęs, patikslinęs ankstesnių laikotarpių turto ir pajamų deklaracijas, kurias jam buvo privalu pateikti“,- sako Klaipėdos AVMI viršininkas Audrius Morkūnas.

Susigrąžinti GPM permoką už 2018 m. dar galėtų 190 tūkst. šalies gyventojų, jei tik pateiktų GPM deklaraciją per EDS. VMI pastaraisiais metais gyventojus informuoja asmeniškai apie šią galimybę, kuria pasinaudoti galima už penkerius pradėjusius metus.

Klaipėdos AVMI inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Įsibėgėjant vasariniam grybavimo sezonui į girias patraukia vis daugiau grybautojų. Miško gėrybėmis prekiaujama ir pakelėse. Grybų nauda sveikatai neginčijama, vis dėlto ne visada susimąstoma, koks jų paruošimo būdas pats maistingiausias, o koks – gali susargdinti, taip pat – ar pakelėse perkami grybai visada saugūs vartoti.

Be to, Lietuvoje auga mirtinai nuodingų grybų: į ūmėdes panašios žalsvosios musmirės, nuodingieji nuosėdžiai…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ir skanu, ir sveika

Daugiau: lsveikata.lt: „Grybai – baltymų užtaisas iš miško“

J. Stacevičiaus, LRT, nuotr.

Rugpjūčio 23 dieną kartu su latviais ir estais visa Lietuva švęs Baltijos kelio trisdešimtmetį. Ruošdamasi šios istorinės datos minėjimui ir pasitikdama naująjį sezoną, LRT pristato integruotos komunikacijos kampaniją „Tegul žydi laisvė“, kurios pagrindiniu simboliu tapo gėlė – kardelis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Kurdami kampanijos koncepciją norėjome paskatinti žmones į jį pasižiūrėti nauju kampu, šviežiomis akimis. Kėlėme sau uždavinį apie Baltijos kelią patraukliai papasakoti ir jaunajai kartai, kuriai šis istorinis įvykis pažįstamas tik iš istorijos vadovėlių“, – sako LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė Rūta Putnikienė.

Pasak jos, išnagrinėjus archyvinę medžiagą paaiškėjo, kad daug lietuvių į Baltijos kelią keliavo su gėlėmis, dažniausiai – kardeliais. Ši gėlė – tai tvirtybės, ryžto simbolis, be to, puikiai atspindi taikaus protesto idėją: už laisvę 1989-ųjų rugpjūtį mes kovojame ne kardais, bet kardeliais.

Kampanijos idėja sukurta bendradarbiaujant su kūrybine agentūra „New“, reklamos priemones įgyvendino LRT. Prie šios kampanijos prisijungti panoro ir dalis LRT partnerių, rugpjūčio mėnesį savo komunikacijos priemones papuošiančių kardelio simboliu. LRT kardeliu pasipuošti kviečia ir gyventojus: kardelio simbolika pažymėti savo paskyras socialiniuose tinkluose, o šventinę Baltijos kelio savaitę nuo rugpjūčio 19 d. užsukus į Vilniaus Katedros aikštę gauti šventinį ženkliuką iš riboto leidimo kolekcijos.

Baltijos kelio trisdešimtmečiui skirtame vaizdo klipe vaizduojamos šiandienos akimirkos, kurios kardelių žiedais susijungia su jaudinančiais vaizdais iš 1989-ųjų rugpjūčio 23-iosios: Baltijos keliu skriejančiais riedlentininkais, privačiame archyve rastais kadrais iš lėktuvo, kai iš dangaus protesto dalyviams barstomi kardelių glėbiai. LRT klipe filmuotis pakvietė ir įvairaus amžiaus žmones, prieš 30 metų dalyvavusius šiame istoriniame įvykyje.

Baltijos kelio 30-mečiui skirtą video klipą galite pamatyti čia:
„Tegul žydi laisvė | Baltijos kelio 30-metis“

Tai – ne vienintelė LRT iniciatyva, skirta Baltijos kelio trisdešimtmečio minėjimui. Iki rugpjūčio 10 dienos visi Lietuvos gyventojai yra kviečiami atnešti senus veikiančius ar neveikiančius radijo imtuvus į LRT ar bet kurį pašto skyrių. Iš jų rugpjūčio 23 dieną Vilniaus Katedros aikštėje vyksiančio oficialaus Baltijos kelio 30-mečiui skirto koncerto metu iškils milžiniška grojanti radijo imtuvų instaliacija. Ji simboliškai primins apie Lietuvos radijo – pagrindinės koordinavimo priemonės – vaidmenį Baltijos kelyje.

LRT.lt inf.

Vis dar reik lietučio, reik.

Klimatologai jau užsimena apie besibaigiančią vasarą. Politikai – apie naujus rinkimus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nors iki Seimo rinkimų dar gana toli, tačiau politikos padangėje jau galima įžvelgti tam tikrų pranašingų ženklų.

„Klausimas: ar žmonės norės, kad jiems atstovaučiau“, – kuklinasi Šilutės tarybos konservatorė Sandra Tamašauskienė.

„Bus matyti, kaip su sveikata, kokia bus politinė situacija“, – neskuba išsišokti ir Seimo žaliasis valstietis Alfredas Stasys Nausėda. Bet čia pat priduria: „Niekada nesakau „niekada“.

Taigi, du jau prasitarė. Kuris kitas?

Sinoptikai savo ruožtu prognozuoja drėgną savaitgalį.

Vis dar reik lietučio, reik.

Be pykčio,
Orestas

lsveikata.lt nuotr.

Antsvoris ar nutukimas – vieni iš pagrindinių vaikų sveikatos problemų, kurias kasmet po profilaktinio vaiko iki 18 m. sveikatos patikrinimo fiksuoja šeimos gydytojai. Tad apie vaiko vystymosi sutrikimus, svorio ar ūgio pokyčius išgirdę mažamečių tėvai šeimos gydytojų raginami kreiptis į vaikų endokrinologą.

VšĮ Šilutės ligoninėje endokrinologiniais sistemos sutrikimų klausimais konsultuoja gydytoja vaikų endokrinologė Indrė Margelienė.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pastebėjus staigių svorio pasikeitimų ar kitokių endokrinologinių sistemos sutrikimų, medikė ragina nedvejoti ir kreiptis į specialistą. „Kartu su tėvais diskutuosime ir išspręsime problemą“, – sako I. Margelienė.

Vartojama per daug cukraus

Lietuvoje apie 10 proc. vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Per daug sveriančių ar nutukusių dvimečių yra ne tiek daug, kiek tarp 10–17 metų vaikų ir paauglių – apie 15 proc. Pasak vaikų endokrinologės, pagrindinė vaikų nutukimo priežastis – netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas.

Apie 10 proc. vaikų nutukimo atvejų nulemia genetika ar endokrininės sistemos sutrikimai. „Po atlikto tyrimo dviejuose Šilutės darželiuose paaiškėjo, jog apie 10 proc. dvimečių vaikų turi antsvorį ar yra nutukę. To priežastys – nesveikas maistas ir ne viena valanda praleista prie kompiuterio“, – tikina gydytoja vaikų endokrinologė. Ji paaiškino, kad tyrimo metu tėvų buvo klausiama apie vaikų mitybos įpročius, kiek jų mažamečiai praleidžia laiko prie išmaniųjų įrenginių, ar aktyviai sportuoja.

Anot I. Margelienės, produktų, kuriuose daug cukraus, vartojimas lemia ne tik nutukimą, bet galima susirgti ir cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Cukraus gausu saldainiuose, sausainiuose, sultyse, kai kuriuose vaisiuose, sūreliuose ar net jogurte. „Svarbu nepiktnaudžiauti tėvams ir nelepinti vaikų įvairiais skanėstais. Tai – ne į naudą. Dar reikėtų kuo mažiau valgyti greitai paruošiamo maisto, picų ir kitokių produktų. Naudingiausia valgyti namuose ruoštą maistą, – sakė vaikų endokrinologė. – Daugelis tėvų įsitikinę, kad vaikus maitina sveikai, tačiau nesusimąsto, kiek cukraus yra, pavyzdžiui, jogurte, kurį kasdien vartoja“.

Medikė akcentuoja, kad mitybos įpročių privalu laikytis ir sulaukusiems vyresnio amžiaus. Mažamečiai turėtų daugiau laiko leisti gryname ore, turėti judresnės veiklos.

Kada kreiptis į specialistą?

Gydytoja aiškina, kad vaikų svoris yra stebimas nuo pat kūdikystės. Pagal specialias svorio ir ūgio diagramas nustatomas kūno masės indeksas. „Diagramoje matyti, koks vaiko svoris normalus, kiek per didelis ar per mažas. Pagal šiuos rodiklius vertinama vaiko fizinė raida. Žinoma, remtis tik šiais skaičiais negalima. Svarbu atsižvelgti ir į vaiko amžių, lytį“, – detalizavo vaikų endokrinologė.

Medikė akcentuoja, kad matuoti kūdikių svorį ir ūgį rekomenduojama kas mėnesį. Vyresnius vaikus galima tikrinti kas ketvirtį, o nuo trejų metų – ir kas pusmetį.

„Šeimos gydytojas įvertins vaiko fizinę raidą, o pastebėjęs staigių pasikeitimų rekomenduos pasitarti su manimi, vaikų endokrinologe“, – sakė I. Margelienė, kuri nuo liepos dirba VšĮ Šilutės ligoninėje, tad tėvams nebereikia kur nors vykti iš Šilutės.

Gydytoja ragina tėvus išlikti būdriems ir stebėti kitus vaikų įpročius. Jei vaikas, anot I. Margelienės, nuolat ištroškęs, keliasi gerti naktį, pasikeitė jo charakteris, gausiai šlapinasi, vertėtų atlikti tyrimą dėl cukrinio diabeto. „Daugelis tėvų įsitikinę, jog vasarą vaikas turi išgerti daug skysčių, todėl jo svoris krenta arba yra paliegęs. Šiltuoju periodu „pražiūrima“ nemažai cukrinio diabeto atvejų“, – pastebi vaikų endokrinologė.

www.silutesligonine.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozės.

Rugpjūtis – paskutinis kalendorinės ir tikrosios vasaros mėnuo. Tiesa, vasariškų orų pasitaiko ir rugsėjį, tačiau tai trunka neilgai ir palyginti ilgos naktys duoda savo efektą. Per rugpjūčio mėnesį Lietuvoje dienos trukmė sutrumpėja 2 valandomis, todėl nakties oro vėsimas darosi vis intensyvesnis ir ryto (nakties) rūkams susidaryti sąlygos jau geresnės negu liepą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kita vertus, trumpesnė diena mažiau palanki intensyviai konvekcijai vystytis, todėl rugpjūčio mėnesį vidutiniškai perkūnijų būna mažiau negu liepą ar net birželį.

Liepos mėnuo, lyginant su birželiu, atrodė labai vėsus, tačiau NOAA (JAV) klimato suvestinė rodo, kad didžiausia neigiama oro temperatūros anomalija Europoje buvo šiauriniuose Rusijos rajonuose (žemiau – 2.8 °C), o didžiausia teigiama – Prancūzijoje (iki + 3.2 °C).

Lietuvoje vyravo neigiama oro temperatūros anomalija: nuo – 1.8 °C šiaurės rytuose iki -1.0 °C vakaruose ir pietuose. Maksimali liepos oro temperatūra fiksuota nuo + 28 °C iki +31 °C, o minimali – nuo + 6 – +8 °C (rytuose) iki +12 °C (pajūryje).

Su krituliais sudėtingiau: jų pasiskirstymas, kaip ir birželį, buvo labai netolygus – nuo ženkliai mažiau normos kai kuriuose pietiniuose ir pietrytiniuose Lietuvos rajonuose iki daugiau negu 150 mm per mėnesį žemaičių aukštumoje.

Žymiai šiltesni nei įprasta orai liepą laikėsi didesnėje Sibiro dalyje, Vidurio Azijoje, Šiaurės Indijoje, Centrinėje Arktyje. Bene stipriausia anomalija užfiksuota Aliaskoje (JAV), jos pietrytinėje dalyje teigiama anomalija sudarė + 5.0 °C, o šiaurinėje jos dalyje – iki + 4.0 °C.

Rugpjūčio mėnesį žymiai dažniau tropinės kilmės oro masės iš įšilusių Viduržemio ir Juodosios jūros regionų, Šiaurės Afrikos ar Artimųjų Rytų pasiekia Vidurio Europą, rečiau Rytų ir Šiaurės Europą. Šįmet šio tipo oro masės žymiai dažniau vyravo birželio ir liepos mėnesiais. Gali būti, kad atstatant klimatinę pusiausvyrą, šį mėnesį tropinės kilmės oro masės Europos aukštesnėse platumose lankysis rečiau arba jų visai nepasieks.

Gilus ir beveik stacionarus ciklonas vis dar laikosi virš Šiaurės Uralo ir Pečioros baseino: savo vakarinėje periferijoje toliau pumpuoja šaltą orą iš Barenco jūros link Centrinės Rusijos ir, aišku, Baltijos šalių, o rytinėje periferijoje – šiltą ir drėgną orą į Vakarų Sibiro šiaurinę dalį ir Taimyro pusiasalį (Rusija). Šis ciklonas pildysis ir trauksis labai lėtai, todėl kitos savaitės pradžioje vėsi ir santykinai sausa oro masė užims visą Rytų Europos lygumą. Pati šalčiausia oro masės dalis laikysis virš Karelijos ir kitų šiaurinių Rusijos gubernijų – ten ryto oro temperatūra gali nukristi iki kelių laipsnių šilumos. Savaitės viduryje ciklono centras pasislinks į šiaurės rytus, link Karos jūros ir į Rytų Europą bus atidarytas oro masėms iš vakarų ir pietvakarių.

Poliarinė diena pačiuose šiauriniuose Eurazijos rajonuose jau baigėsi, todėl jau pirmą rugpjūčio dešimtadienį šalnos ore numatomos Kolos pusiasalio vidiniuose rajonuose ir Šiaurės rytų Jakutijoje (Janos, Indigirkos ir Kolymos upių baseinuose), tačiau didesnėje Sibiro dalyje ir Mongolijoje toliau laikysis labai šilti (ir karšti) orai. Tiesa, patys didžiausi karščiai (> 40.0 °C) per ateinantį dešimtadienį laikysis Vidurio Azijoje ir pietiniame Kazachstane, Pakistane, Irane, Irake ir beveik visame Arabijos pusiasalyje.

Lietuvą pati šalčiausia minėtos vėsios oro masės dalis pasieks savaitės pradžioje ir žemiausia minimali oro temperatūra (+5.5 – +8.0 °C) numatoma pirmadienio rytą rytinėje dalyje. Nuo antradienio vėjo kryptis pasisuks iš vakarų, o vėliau ir iš pietų, todėl vidutinė paros oro temperatūra palaipsniui didės, kartu didės minimali ir maksimali paros oro temperatūra; savaitės viduryje nakties oro temperatūra pakils virš +12.0 °C, o dienos – virš +20.0 °C. Silpnos trumpalaikės liūtys, susijusios su dienos konvekcija ir nepastovumo linijomis, galimos šeštadienį – pirmadienį, tačiau kritulių teritorinis pasiskirstymas išliks labai netolygus: mažiausia tikimybė pajūryje ir šiauriniuose rajonuose. Antradienį iš vakarų pajudės atmosferos frontai, nors ir silpni. Didžiausias kritulių kiekis numatomas ketvirtadienį-penktadienį. Viso per pirmas dešimt rugpjūčio dienų turėtų iškristi 22 – 40 mm kritulių, tai sudaro trečdalį (pusę) mėnesio kritulių normos.

Vakarinėje Ramiojo vandenyno baseino dalyje šiuo metu vystosi dvi tropinės audros. Pirmoji „Wipha“, praūžus virš Honkongo (bei pietinės Kinijos pakrantės) ir Hainanio salos, toliau slenka link Hanojaus (Vietnamas), kur numatomos gausios liūtys ir nuošliaužų pavojus kalnuose. Po kelių dienų ciklonas ims silpti, pasiekęs Laoso kalnuotąją dalį. Kita – „Francisko“ dar yra už kelių tūkstančių kilometrų į rytus nuo Azijos žemyno. Kol kas jis kelia nedidelę grėsmę laivybai šioje vandenyno dalyje, tačiau pirmadienį-trečiadienį jis sustiprės ties Rytų Kinijos jūra, o maksimalus vėjo greitis gali siekti iki 50 m/s ir grės užtvindymu pietinės Japonijos ir Pietų Korėjos pakrantėse.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai tęsia ikiteisminį tyrimą dėl dingusio be žinios Vytauto Antužio, gim. 1989 m., gyv. Šilutės r. sav., Saugų k., ir atliekant paiešką pakartotinai prašo visuomenės pagalbos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimo metu nustatyta, kad 2016-08-09 apie 23.00 val. vyras išėjo iš savo namų ir negrįžo. Vytauto Antužio požymiai: apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsios spalvos plaukų. Tą dieną buvo apsirengęs: juodos spalvos bliuzonu, sportinėmis kelnėmis ir marškinėliais. Ypatingos žymės: prie kairiojo antakio nežymus randas.

Tauragės AVPK inf.

www.pasienis.lt nuotr.

Cigarečių kontrabandai prie sienos su Baltarusija ir Rusija užkardyti Valstybės sienos apsaugos tarnyba įsigijo du nepilotuojamus lėktuvus su įranga.

VSAT baigė įgyvendinti projektą „Nepilotuojamų orlaivių naudojimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kovojant su tabako kontrabanda“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Projekto tikslas – stiprinti VSAT kriminalinės žvalgybos padalinių pajėgumus kovojant su cigarečių kontrabanda pasienio ruožuose tarp kontrolės punktų, ypač prie išorės ES sienos su Rusija ir Baltarusija.

Tam VSAT įsigijo 2 nepilotuojamus elektra varomus lėktuvus su vaizdo stebėjimo įranga, leidžiančia patruliuoti, stebėti iš oro, lydėti objektus. Taip pat įsigytas universalus antžeminis valdymo ir kontrolės pultas (stotis) su programine įranga ir licencijomis.

Pagal šį projektą nupirkti ir nepilotuojamo lėktuvo valdymo bei kontrolės operatorių mokymai, kuriuose naujų įgūdžių įgijo 4 VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos darbuotojai.

Įranga įsigyta viešojo pirkimo būdu iš UAB “Zelar”. Esant poreikiui ja galėtų pasinaudoti ir kitos Lietuvos teisėsaugos institucijos – policija, muitinė ir pan.

Projektas vykdytas 18 mėnesių nuo 2018-ųjų sausio 1 d. Jis finansuotas pagal Europos Sąjungos programą HERCULE III.

www.pasienis.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuviai dažniausiai yra proginiai alkoholio vartotojai, kuriems būdingi sunkieji išgertuvių epizodai, kuomet išgeriama itin daug, vertina Vilniaus universiteto tyrėjai. Atliktas tyrimas rodo, nors legalūs pardavimai sumažėjo, pačių alkoholio vartotojų nemažėja ir tik 2 procentai girtaujančiųjų pripažįsta, kad naujos alkoholio ribojimo priemonės paveikė jų įpročius.

Tyrimą apie alkoholio vartojimą Vilniaus universitete užsakė Lietuvos verslo konfederacija, kuri atstovauja ir alkoholio pramonės įmones, alaus gamintojus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimo išvados – tik 2 proc. girtaujančiųjų tikrai sutinka, kad įvestos alkoholio kontrolės priemonės pakeitė jų įpročius. Didesnis poveikis buvo juntamas 2017 metais, kuomet vyko aktyvios diskusijos apie alkoholizmo problemas.

O įsigalioję apribojimai paskatino pirkti nelegalią produkciją (tarp girtaujančių asmenų 30 proc. prisipažino, kad perka daugiau nelegalių gėrimų), beveik 3 kartus išaugo užsienyje parsivežimui įsigytas alkoholio kiekis.

23 proc. apklaustų girtaujančiųjų bandė keisti savo vartojimo įpročius, tačiau trūksta informacijos, kur kreiptis pagalbos. Tuo tarpu tinkama pagalba buvo suteikta tik 7 proc. girtaujančių asmenų (25 proc. nuo tų, kurie kreipėsi), rašoma išvadose.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Vita Karpuškienė patikina, kad tyrimas vyksta jau trečius metus iš eilės. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip vartojimą pakeitė įvestos alkoholio prieinamumo ribojimo priemonės, tokios kaip amžiaus ribojimas, reklamos draudimas, pardavimų laiko ribojimas, didesni akcizai.

„Žiūrint viešojoje erdvėje arba viešuose informacijos šaltiniuose, ką mes iš tiesų matome – matome sumažėjusį legalų alkoholio vartojimą. Pagal Statistikos departamentą, jis sumažėjo, ir VMI duomenimis jis taip pat sumažėjo pakankamai ženkliai, taip pat ir su alkoholiu siejamų ligų“, – kalba V.Karpuškienė.

Tačiau ji įsitikinusi, kad suvartojimo mažėjimas nebuvo toks didelis, kaip skelbia institucijos.

„Prie legalaus alkoholio vartojimo pridėtume tuos skaičius, atvežto, nupirkto užsienyje ir nelegaliai įsigyto alkoholio kiekį, tai iš tiesų, nors skelbiama, kad legalus vartojimas sumažėjo 7 proc., tai tas sumažėjimas yra ganėtinai kuklesnis“, – sako VU docentė.

Alkoholio gėrėjų nemažėja

„Baltijos tyrimų“ atliktas tyrimas klausė respondentų, kiek jie išgėrė alkoholio praėjusią savaitę, tyrimo metu apklausta 1020 asmenų.

„Padalinome vartojančius alkoholį žmones į tam tikras grupes. Pirma, ne pats maloniausias pavadinimas – girtaujantys, kurie geria daug ir dažnai. Dažnai – tai reiškia, kad geria kiekvieną savaitę, ir geria kiekvieną arba beveik kiekvieną dieną, 2–4 kartų per savaitę ir išgeria 7 alkoholio vienetus“, – pristato rezultatus V.Karpuškienė.

Tokių asmenų suskaičiuoti 5 procentai. Dar 10 procentų yra „reguliarių“ vartotojų, kurie geria kiekvieną savaitę, bet išgeriamas kiekis mažesnis.

„Proginių“ vartotojų, vartojančių alkoholį rečiau nei kartą per savaitę, suskaičiuota 50 procentų, ir 35 procentai teigė alkoholio nevartojantys. Palyginimui prieš dvejus metus, 2016 m. atliekant tyrimą, negeriantys teigė 42 proc. vartotojų, o 44 proc. pripažinti „proginiais“, atitinkamai 8 ir 6 proc. buvo „reguliarių“ ir „girtaujančių“ vartotojų.

„Per trejus metus tos grupės išlieka gana stabilios. Jei žvilgtelėsime į tuos, kurie negėrė – tai yra mažėjanti dalis. Tad pasakyti, kad 2018 m. priimtos priemonės iš tiesų kažkaip stipriai paveikė tą proporciją ir padidino negeriančių asmenų kiekį – taip neatsitiko, mūsų tyrimas rodo, kad taip nėra“, – sako V.Karpuškienė.

Anot jos, probleminės grupės paveikslas – dažniausiai tai vyrai, dažniau tai kaime gyvenantys žmonės, bedarbiai ir turintys mažas pajamas, išsilavinimas nėra aukštas, o šeimyninė padėtis – didelė dalis yra išsiskyrusių.

„Geroji žinia yra tai, kad iš tiesų išgerto alkoholio kiekis mažėja, ir per savaitę išgeriama vidutiniškai 6,4 standartinio vieneto – tai 64 gramai grynojo alkoholio asmeniui“, – pristato duomenis V.Karpuškienė.

5 procentai – girtaujantys asmenys – išgeria vidutiniškai keturis kartus daugiau alkoholio nei vartojantieji jį progomis: 179 gramai per savaitę tenka girtaujantiems, 83,6 gramo – reguliariai alkoholį vartojantiesiems, ir 43 gramai – progomis vartojantiesiems.

Girtaujantiems tenka kone ketvirtadalis viso išgeriamo alkoholio kiekio (23 proc.), dar 22 proc. alkoholio išgeria 10 procentų reguliarių vartotojų, o visiems likusiesiems tenka 55 proc. alkoholio.

Geria retai, bet stipriai

Mokslininkė išskyrė, kad didžiulė problema yra smarkios išgertuvės.

„Sunkieji išgertuvių epizodai – kai vienos progos metu išgeriama 6 standartiniai vienetai, arba 60 gramų grynojo alkoholio. Ir ši problema egzistuoja. Ir kituose tyrimuose patvirtinama, kad lietuviai geria retai, bet geria daug. Iš esmės tie išgertuvių epizodai nesikeičia ir dažniausiai tai nutinka girtaujančiųjų grupėje“, – sako V.Karpuškienė.

24 procentai girtaujančių asmenų didelį alkoholio kiekį išgeria kasdien, arba keletą kartų per savaitę, parodo apklausa.

Dažniausiai lietuviai alkoholį geria namuose – tą darę pripažino 96 procentai apklaustųjų. Maždaug trečdalis teigė alkoholį vartojantys ir baruose, kavinėse, restoranuose, dažniausiai tai progomis alkoholį vartojantys asmenys. O girtaujančiųjų trečdalis pripažino, kad geria atviroje viešoje vietoje.

V.Karpuškienė teigia, kad reikėtų daugiau dėmesio teikti girtaujančių asmenų problemai ir galvoti, kaip išgertuvių kultūrą mažinti.

Tyrimo metu pastebėta, kad pastaruoju metu didėjo nelegalaus alkoholio įsigijimo įpročiai. 30 proc. girtaujančiųjų teigė dabar įsigyjantys daugiau nelegalaus alkoholio.

„Jei matuotume, kiek buvo parduota alkoholio milijonais litrų, tai alaus parduota daugiausiai, jei matuosime litrais, po to seka stipriųjų gėrimų pardavimai. Bet jei mes visa tai paverstume į santykinius alko vienetus, matysime, kad alaus taipogi nupirkta daugiausiai, bet stipriųjų gėrimų parduodama panašiai“, – sakė docentė.

Neigia, kad pakeitė įpročius dėl draudimų

Paklausti, ar per pastaruosius metus įsigalioję alkoholio prekybos ir reklamos apribojimai pakeitė alkoholinių gėrimų vartojimo įpročius, „tikrai ne“ ir „greičiausiai ne“ pasakė kone 80 procentų respondentų. Tik 12 proc. pasakė „greičiau taip“ ir 5 proc. – „tikrai taip“.

Dar mažiau tokių asmenų buvo tarp girtaujančiųjų – tik 2 procentai girtaujančiųjų pasakė „tikrai taip“.

„Galbūt tai nebuvo kažkas netikėto, kad gana lengvai priėmė žmonės ir amžiaus pavėlinimą, kada galima pirkti, ir prasčiausiai sureagavo į akcizo padidinimą“, – apžvelgia atsakymus V.Karpuškienė.

Amžiaus ribojimą parduodant alkoholį nuo 20 metų teigiamai įvertino 61 proc. gyventojų, visišką reklamos draudimą – 44 proc., pardavimo laiko ribojimus – 39 procentai, o akcizų padidinimą teigiamai vertino 27 proc. gyventojų, o 38 proc. įvertino neigiamai.

„Net ir ta grupė, kurie negeriantys, iš tiesų į akcizo padidėjimą taip pat sureagavo neigiamai. Aš pradžioje kaip ir nustebau, bet aš supratau, kad negeriantys yra nebūtinai neperkantys, gali būti šeimoje gal visaip“, – nusistebėjo mokslininkė.

Bando ieškoti pagalbos, bet jos negauna

Kita liūdna tyrimo išvada – girtaujantieji iš tiesų bando ieškoti pagalbos, tačiau teigia jos negaunantys.

„Geroji žinia, kad girtaujantys asmenys bandė keisti įpročius, turi polinkį bristi iš to – 23 proc. šių asmenų teigė bandę mažinti kiekius ar mesti vartoti alkoholį“, – pastebi V.Karpuškienė.

Ernestas Naprys, 15min.lt

10 007 – šitiek Lietuvos gyventojų sutikimą po savo mirties padovanoti organus donorystei pasirašė elektroniniu būdu. 20 665 gyventojai yra užpildę popierinę sutikimo formą. Iš viso pritarimą organų donorystei jau yra išreiškę 30 672 Lietuvos gyventojai – 20 300 moterų ir 10 372 vyrai.

Galimybė apsisprendimą dėl organų donorystės pareikšti elektroniniu būdu buvo įteisinta daugiau kaip prieš penkerius metus – 2014-ųjų kovo 27 dieną.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Elektroninė erdvė išplėtė galimybes pasirašyti sutikimą organų donorystei – gyventojai naudojasi galimybe išreikšti savo valią negaištant daug laiko.

2014 metais buvo gauti 1874, 2015 metais – 1030, 2016 metais – 1475, 2017 metais – 1685, 2018 metais – 2087 elektroniniai sutikimai. Per septynis šių metų mėnesius elektroninius sutikimus jau pasirašė 1856 gyventojai, tuo tarpu popierinę sutikimo formą šiemet užpildė 326 gyventojai. Iš viso šiemet gauti 2182 sutikimai donorystei.

„Šie skaičiai – puikus įrodymas, kad prieš kelerius metus priimtas sprendimas įdiegti galimybę sutikimą pasirašyti elektroniniu būdu pasiteisino – šitaip pasirašoma daugiau sutikimų, nei pildant popierinę formą. Puiku, kai žmogus savo apsisprendimą dėl organų dovanojimo donorystei gali pareikšti net neišėjęs iš namų – internetu vos per kelias minutes. Juo labiau, kad tai galima atlikti jau prisijungus ir mobiliuoju telefonu“, – sako Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Rasa Pekarskienė.

Anot jos, elektroninių sutikimų padaugėja, kai žiniasklaidoje, o ypatingai – per televiziją parodomos istorijos apie organų donorystę. Visuomenės dėmesio sulaukia nuoširdūs, atviri pokalbiai šia tema, taip pat – žinomų žmonių kvietimas pritarti donorystei. Sutikimų padaugėja ir tuomet, kai žiniasklaidoje paskelbiama informacija apie orlaiviais gabenamus donorinius organus, apie tarptautinius donorinių organų mainus, apie vaikams atliekamas transplantacijas. „Net jei vasarą per televiziją kartojamos didelio dėmesio sulaukusios laidos apie organų donorystę, mes jau žinome: elektroninių sutikimų bus kur kas daugiau, nei įprastą dieną“, – teigia R.Pekarskienė.

Per daugiau kaip penkerius metus, kai sutikimą galima pasirašyti elektroniniu būdu, absoliutus rekordas – šių metų kovas: tuomet buvo gauti 798 elektroniniai sutikimai. „Toks rezultatyvumas – ne veltui: tą mėnesį per televiziją buvo parodyti du itin jaudinantys reportažai apie organų donorystę, ir tai žmones paskatino priimti kilnų apsisprendimą – pasirašyti sutikimą. 2017 metų spalį, kai vyko Organų donorystės dienai skirti renginiai, sulaukėme 612 elektroninių sutikimų“, – gražius pavyzdžius pamini R.Pekarskienė.

Dažniausiai organų donorystei pritaria 18-40 metų žmonės – jie jau yra pasirašę 24 711 sutikimus, 41-50 metų – 3905 sutikimus, 51-60 metų – 1445 sutikimus, 61-70 metų – 465 sutikimus, 71-80 metų – 120 sutikimų, 81 metų ir vyresni – 17 sutikimų.

Kaip įsigyti Donoro kortelę?

Nacionalinis transplantacijos biuro inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo šiandien įsigalioja nauja antstolių vykdymo išlaidų tvarka, leisianti išieškojimo procesą padaryti pigesnį ir skaidresnį.

Naujoje sprendimų vykdymo instrukcijoje atsisakyta papildomų vykdymo išlaidų, todėl antstoliai nebegalės piktnaudžiauti ir atlikti perteklinius ir ekonomiškai nepagrįstus vykdymo veiksmus, be to – maksimalus vykdymo išlaidų dydis proceso šalims bus žinomas iš anksto.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Teisingumo ministerija, atlikdama antstolių veiklos patikrinimus, nustatė, kad kai kurie antstoliai skaičiuoja vykdymo išlaidas už veiksmus, kurie nebuvo atlikti ar kurių nėra būtina atlikti arba vykdymo veiksmai atliekami neekonomiškai. Pavyzdžiui, atliekami identiški veiksmai kiekvienoje to paties skolininko vykdomoje vykdomojoje byloje užuot priėmus vieną procesinį sprendimą visose to skolininko bylose. Kai kurie antstoliai, iš to paties skolininko išieškodami penkias skolas, kiekvienoje byloje atlieka atskiras užklausas, susijusias su skolininko asmens ar jo turtinės padėties patikrinimu, ir už kiekvieną užklausą skaičiuoja vykdymo išlaidas, nors atlikta užklausa yra aktuali visoms to skolininko byloms ir atskirų užklausų atlikti nereikia.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai išieškant nedideles skolas kreipiamasi į Civilinių orlaivių registrą, Geležinkelių riedmenų ir konteinerių registrą, Vidaus vandenų laivų registrą, Valstybinį ginklų registrą, areštuojamas brangus turtas, nors išieškoti iš jo draudžia teisės aktai.

Dėl to nukenčia ne tik skolininkas, kurio lėšomis apmokami visi antstolio atliekami veiksmai, bet ir išieškotojas, nes iš skolininko išieškotos lėšos ne pervedamos išieškotojui, bet jomis dengiamos vykdymo išlaidos antstoliui.

Papildomas išlaidas bus galima skaičiuoti tik tuomet, kai jos objektyviai patiriamos ir kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims (pašto išlaidos, bankiniai pervedimai, turto ekspertizės ir t. t.).

Jeigu skola nebus išieškota per 6 mėnesius, prie būtinų vykdymo išlaidų būtų pridedama pusę būtinų vykdymo išlaidų dydį atitinkanti suma (6–110 eurų vienoje vykdomojoje byloje). Pavyzdžiui, išieškant 100 eurų skolą, prie būtinų vykdymo išlaidų būtų pridedama 12 eurų, išieškant 10 tūkst. eurų sumą – 70 eurų.

Siekiant paskatinti skolininką nevilkinti išieškojimo proceso ir greičiau atsiskaityti, taip pat užtikrinti antstoliui galimybę gauti apyvartinių lėšų vykdymo veiksmams atlikti, pusę būtinų vykdymo išlaidų atitinkanti suma būtų pridedama ir už antrus bei trečius vykdomosios bylos vykdymo metus. Ši būtinų vykdymo išlaidų suma būtų galutinė ir nedidėtų, jeigu išieškojimas būtų vykdomas ilgiau nei tris metus.

tm.lrv.lt inf.