15min.lt nuotr.

Ketvirtadienio popietę kariuomenės automobilis Norkaičių miške trenkėsi į medį. Per incidentą sužalota viena karė.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pastarosiomis dienomis vakarų Lietuvoje vyksta kariuomenės mokymai. Būtent dėl jų kariuomenės automobilis važiavo miško keliuku. Viduje buvo trys kariai. Staiga vairuotojui prieš nosį iššoko stirna, jis vengė susidūrimo su gyvūnų ir vairą suko į dešinę. Susidūrimo su stirna išvengti pavyko, tačiau transporto priemonė gana stipriai rėžėsi į medį.

15min.lt inf.

Stop kadras.

Buvusi Šilutės rajono policijos tyrėja, nuo policijos sukusi sūnėną, pati sėdo į teisiamųjų suolą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

10 metų policijoje dirbusi Vaida Lotužienė teisiama už tai, kad žinodama apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl dopingo medžiagų platinimo ir jame planuojamus patikrinimus perduodavo informaciją sesers sūnui.

H. Šojaus muziejaus nuotr.

Antradienį, birželio 18 dieną, Šilutės Hugo Šojaus muziejuje buvo organizuota vienos dienos etnokultūros stovykla „Žinojai laiką mokytis – žinok laiką žaisti“.

Mažesniųjų klasių mokiniams jau prasidėjo, o vyresnėliams netrukus prasidės vasaros atostogos, tad žaidimų stovykla buvo puikus startas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dienos stovykloje dalyvavo daugiau kaip šimtas vaikų: atskiros klasės rinkosi nuo pat ryto, pavieniai lankytojai atskubėjo po pietų. Dvaro teritorijos pievą padalinome į tris erdves: vienoje žaisti judrieji lietuvių liaudies žaidimai, kitoje atkurti tradiciniai žaidimai, o trečioji erdvė buvo skirta žaislų gamybai.

Žaidžiant liaudiškus žaidimus daug juoko sukėlė žiužio ieškojimas, visus – ar dalyvauti, ar palaikyti – įtraukė „Diena ir naktis“, eiklių kojų prireikė žaidžiant „Karvelius“, o prisiminti per biologijos pamokas išmoktus gyvūnus paskatino žaidimas „Keturi gaivalai“. Norintieji atgauti kvapą rinkosi pamėtyti žiedus, pastumdyti šaškes, „pameškerioti“ įvairiausias žuveles, pavaikštinėti ant kojūkų arba pastatyti kuo aukštesnį kaladėlių bokštą jo nenugriaunant. Buvo galima išmokti ir pažaisti kroketą.

Edukacinėje programoje „Pasigamink žaislą“ dalyviai gamino mėtykles arba brūzgulus. Taip pat buvo galima išbandyti ir kitokių senovinių žaislų, ištyrinėti, kaip jie veikia.

Iš atsiliepimų supratome, kad vaikai laiką praleido linksmai, įdomiai ir turiningai. Tikimės, kad išmoktus žaidimus jie prisimins ir žaisdami kieme. Gražios jums vasaros, iki kitų susitikimų!

VE.lt nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad poilsį gamtoje gali sugadinti vabzdžiai. Žmones puola ne tik uodai, bet ir kiti kraujasiurbiai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Upiniai mašalai

Kraujasiurbiai upiniai mašalai – agresyviai puola žmones ir gyvūnus, gali platinti įvairius patogenus. Būdingas intensyvus puolimas, kai vieną žmogų ar individą apninka šimtai kraujasiurbių. Šių vabzdžių seilėse yra skirtingų medžiagų, kurios žmogui sukelia išskirtinę reakciją į įkandimus (papulės, paraudimai įkandimo vietose, patinimai, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, temperatūra). Jų įkandimai nėra skausmingi, nes mašalų seilėse yra ne tik medžiagų, išplečiančių paodžio kapiliarus, kad geriau tekėtų kraujas, bet ir nuskausminančių medžiagų. Visos šios medžiagos yra pakankamai toksiškos, vėlesnis jų poveikis sukelia negalavimą, vadinamą simuliotoksikoze bei simptomus: odos paburkimą, karščiavimą, širdies darbo, kraujo spaudimo sutrikimus ar net stiprią alerginę reakciją.

Kraujasiurbių upinių mašalų įkandimai sukelia ne tik nemalonius pojūčius, kurie trikdo darbą ar poilsį lauke, bet ir neigiamai veikia sveikatą. Dėl toksinių ir kitų medžiagų poveikio, įkandimo vieta patinsta, niežti, jaučiamas skausmas. Atsiradę pokyčiai odoje ilgai neišnyksta. Esant daugybiniams įkandimams gali atsirasti bendri organizmo negalavimai (hiperemija, vidaus organų uždegimas, pulso, temperatūros, kvėpavimo pakitimai). Be to, upiniai mašalai gali įšliaužti į nosį, akis, ausis, įskristi į burną. Kadangi skraido aplink galvą, dažniausiai nuo įkandimų nukenčia ausys, veidas, kaklas. Alerginių reakcijų pasireiškimas priklauso nuo žmogaus organizmo individualių savybių.

Kraujasiurbiai upiniai mašalai – specifiniai apvaliųjų kirmėlių – Onchocerca genties filiarijų platintojai. Gyvulių onchocerkozė paplitusi beveik visame pasaulyje, žmonių onchocerkozė – Afrikoje ir Centrinėje Amerikoje. Eksperimentais įrodyta, kad upiniai mašalai gali būti mechaniniai tuliaremijos ir Sibiro opos sukėlėjų platintojai.

Uodai

Uodų platinamos ligos (maliarija, arbovirusai, helmintai ir kt.) daugiau būdingos tropinio klimato šalims (geltonoji karštligė, denge karštligė, filiarijozės ir kt.), bet yra grupė ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostoje – maliarija, uodų platinami encefalitai. Uodų įkandimai skausmingi, sukelia niežulį, o alergiškiems žmonėms – įvairius odos patologinius simptomus.

Uodų lervos vystosi vandenyje, skraido tik suaugėliai. Oro temperatūra sąlygoja vystymosi trukmę. Vienoms rūšims būdinga viena generacija, kitoms – keletas. Kuo yra daugiau vandens telkinių ir kuo šiltesnė oro temperatūra, tuo uodų populiacija gausesnė.

Uodų elgsena ir kitos biologinės savybės priklauso nuo jų rūšies. Labiausiai Lietuvoje paplitę miško uodai: apie 98% žmogų puolantys uodai, priklauso Aedes genčiai. Šie kraujasiurbiai veisiasi laikinuose vandens telkiniuose: prūduose, pakelės grioviuose, kelmų duobėse, statinėse, kitose vandens talpose.

Smulkieji mašalai

Vakarais prieblandoje netoli drėgnų vietovių gali kąsti smulkieji mašalai (labai smulkūs, vos plika akimi matomi uodai).

Smulkiausi itin įkyrūs kraujasiubiai dvisparniai – smulkieji mašalai, kurių ilgis 1-2,5 mm. Paplitę visame pasaulyje.

Veisiasi stovinčiame vandenyje, drėgnoje miško paklotėje ar dirvoje. Nustatyta, kad didelė smulkiųjų mašalų įvairovė būdinga mišriam, lapuočių, pelkėtam lapuočių miškui ir aukštapelkėms. Kraujasiurbių rūšių patelėms būtinas kraujo siurbimas kiaušinių subrandinimui. Smulkieji mašalai žiemoja kiaušinio ir lervos stadijoje.

Įkandimai skausmingi, sukeliantys odos reakciją, niežulį. Iš jų išskirta daugiau nei 50 arbovirusų, kai kurie sukelia ligas, dažniausiai – gyvūnams.

Kinijoje viena smulkiųjų mašalų rūšis platina Japonišką encefalitą. Vakarų Sibire iš šių kraujasiurbių išskirtas tuliaremijos sukėlėjas, Amerikoje – arklių amerikietiško encefalomielito virusas, Pietų Amerikoje ir Afrikoje smulkieji mašalai yra žmonių filiariazes platintojai. Europoje tik Čekijoje iš Culicoides išskirtas Tahyna virusas.

Sparvos

Dauguma sparvų (aklių) yra šiltamėgiai ir šviesamėgiai vabzdžiai: patinai ir patelės maksimaliai aktyvūs karštomis ir saulėtomis dienomis. Tai labai judrūs, didesniąją laiko dalį praleidžiantys skraidydami ore ir ieškodami maisto bei drėgmės, nariuotakojai. Sparvos pradeda skraidyti ir pulti gyvulius esant ne žemesnei 15-16°C oro temperatūrai, o esant 19-20° C ir daugiau, skraidymas suintensyvėja. Ypatingai įkyriai puola karštu, tvankiu oru prieš lietų. Vėjas, šaltis ir lietus trukdo skraidymui. Akliai puola apsiniaukusiu oru ir netgi esant silpnam lietui.

Vidutinio klimato juostoje sparvos karštą vasaros dieną pradeda skraidyti 6-7 valandą ryto, 9 val. skraido masiškai ir nurimsta tik saulei leidžiantis. Tuo metu, kai patelės ieško maisto, patinai atokiai, pavieniui skraido miško aikštelėse, pievose.

Patinų burnos organai nepritaikyti odos pradūrimui, jie niekada nepuola gyvulių, o maitinasi augalų gėlių nektaru, saldžiomis vabzdžių išskyromis. Patelės, kaip ir patinai, laižo įvairių augalų sultis, bet šalia to yra būtinas ir stuburinių kraujo, kurio dėka vystosi kiaušiniai, siurbimas. Sparvos neturi prioritetinių šeimininkų, puola visus žinduolius, pirmiausiai tamsiaspalvius.

Gamtoje sparvoms retai pasiseka per vieną ataką pakankamai prisisiurbti kraujo, nes gyvūnai energingai ginasi nuo jų. Paprastai patelės padaro daug dūrių, kiekvieną kartą keičiant vietą ar skraidant nuo vieno objekto prie kito. Netrukdoma patelė kraują siurbia 1,5-5 min., priklausomai nuo kraujo indo dydžio.

Akliai puola žmogų bei gyvulius, tame tarpe ir naminius ir laukinius. Aklių įkandimai skausmingi. Seilėse yra toksino ir kraujo krešėjimą mažinančių medžiagų. Įkandimo vietoje atsiranda deginimo jausmas, išsivysto nedidelė papulė ir paraudimas, o kartais ir pūlinys, išsilaikantis kelias valandas ar net dienas. Gali pablogėti savijauta ar net pakilti temperatūra iki 37,6ºC.

Jie įkyrūs, žmogus juos vilioja maudynių metu, kai kūnas būna šlapias. Akliai gali platinti tuliaremiją, Sibiro opą, infekcinę arklių anemiją, kai kurias tripanosomozės formas, Afrikoje – loaozę.

Apsaugai nuo kraujasiurbių rekomenduojama:
naudoti asmenines apsaugos priemones, skirtas apsaugai nuo kraujasiurbių įgėlimų lauke, kuomet kraujasiurbiai puola aktyviausiai;
naudoti repelentus pagal ant pakuočių nurodytą gamintojo aprašą. Repelentai, kurių veiklioji medžiaga yra DEET, nerekomenduojami vaikams iki 3 mėnesių, bet nėščios moterys gali juos naudoti;
vilkėti šviesių spalvų drabužius, marškinius ilgomis rankovėmis ir mūvėti ilgas kelnes,
esant daugybiniams įkandimams, asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų ar sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, pasikonsultuoti su gydytoju.

aad.lrv.lt nuotr.

Prasidėjus atostogų sezonui ir artėjant ilgajam savaitgaliui Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – AAD) primena poilsiautojams svarbiausias taisykles, kurių reikia laikytis prie vandens telkinių ir kokios baudos gresia tiems, kurie šių reikalavimų nepaiso.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 metrai iki vandens telkinio kranto. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų naudojimo režimo pažeidimai užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 140 eurų.

Lankymosi miške taisyklės fiziniams asmenims draudžia kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį, išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą. Pažeidus šiuos numatytus reikalavimus, asmenims taikoma atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų. Taip pat gali būti skiriama bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 iki 110 eurų.

Mėgėjų žvejyba valstybiniuose vandens telkiniuose leidžiama tik įsigijus žvejo mėgėjo bilietą. Taip pat AAD ragina prieš vykstant arba nuvykus į žvejybos vietą pasidomėti, ar konkretus vandens telkinys nėra išnuomotas, nes tokiuose vandens telkiniuose reikalingas atskiras žvejo mėgėjo bilietas, suteikiantis teisę žvejoti būtent tame vandens telkinyje. Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, žvejojant be nustatytos formos žvejo mėgėjo bilieto, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 10 iki 60 eurų. Mėgėjų žvejyba be žvejo mėgėjo bilieto leidžiama liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d.

Nemuno deltos regioniniame parke esančiuose vandens telkiniuose žvejoti leidžiama tik turint žvejo mėgėjo kortelę. Limituotos žvejybos taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 90 iki 170 eurų.

Prieš pradėdami žvejybą ir žvejybos metu asmenys privalo visas komunalines atliekas, esančias 5 metrų spinduliu nuo žvejybos vietos, surinkti į maišus ar kitą tarą ir pasibaigus žvejybai surinktas komunalines atliekas išvežti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Tokio pobūdžio Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 10 iki 60 eurų.

aad.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Penktadienio dieną per Lietuvą keliaus šaltasis atmosferos frontas, kuris stums labai šiltą ir drėgną oro masę iš mūsų šalies, vietoje jos atkeliaus gerokai gaivesnė ir sausesnė oro masė.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jau pirmoje dienos pusėje sparčiai augs pavieniai lietaus kamuoliniai debesys, iš kurių vidurdienį ir po pietų daug kur nušniokš trumpos liūtys su perkūnija. Vietomis liūtys bus smarkios, kai kur kris kruša bei kils 15-20 m/s škvalas. Šiltą, nelabai stiprų pietvakarių vėją vis dažniau keis gaivesnis ir stipresnis vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Temperatūra prieš lietų suspės pakilti iki 25–30 laipsnių, pajūryje jau bus apie 22–24 laipsnius.

Šeštadienio naktį dangumi daug kur plauks tankūs debesys, dangus giedrės tik vakariniuose rajonuose. Šalies pietryčiuose vietomis dar lankysis trumpi lietūs, kai kur žaibuos ir griaudės. Pūs vidutinio stiprumo vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Debesuotą naktį temperatūra žemės po truputį, ji nekris žemiau 13–18 laipsnių. Dieną debesuotumas mažės beveik visoje šalyje, tankesni debesys liks tik pietrytiniuose šalies rajonuose. Lietaus tikimybė sumažės iki minimumo. Vėjas pūs iš vakarų, šiaurės vakarų, vidutiniu stiprumu. Diena jau bus gerokai gaivesnė nei penktadienio, įdienojus oras įšils iki 21–26 laipsnių, pajūryje temperatūra svyruos apie 20 laipsnių.

Sekmadienio naktį vyraus mažai debesuoti ir sausi orai. Tankesni debesys plauks tik pietrytiniuose šalies rajonuose, bet lietaus tikimybė išliks nedidelė. Pūs silpnas šiaurės vakarų, šiaurės, vietomis ir šiaurės rytų, vėjas. Temperatūra rytą nukris iki 9–14 laipsnių, tik šalies pietryčiuose temperatūra svyruos apie 15 laipsnių. Dieną daugelyje rajonų vyraus mažai debesuoti orai, nelis, vėl daugiau debesų bus šalies pietryčiuose, bet ir čia lietaus tikimybė bus maža. Šiaurinių krypčių vėjas įdienojus bus juntamesnis. Temperatūra po pietų pakils iki 20–25 laipsnių.

Didelė tikimybė, kad Joninių išvakarėse dangus bus giedras ar mažai debesuotas, truputį daugiau debesų gali būti tik Alytaus, Vilniaus ir Utenos apskrityse, lietaus nenumatoma. Jei išsipildys blogiausias scenarijus, silpnai palynoti gali pietrytiniame šalies pakraštyje esančiose savivaldybėse, besiribojančiose su mūsų kaimyne Baltarusija. Kadangi mūsų šalis bus vėsesnėje oro masėje, todėl vakare šilta nebus, temperatūra daug kur nesieks 20 laipsnių, laimei, šiaurinių krypčių vėjas bus silpnas.

Joninių naktį vyraus giedras dangus, ploni debesys plauks tik šalies pietryčiuose ir vakaruose. Lietaus tikimybė bus labai maža. Dvelks silpnas šiaurinių krypčių vėjas. Naktis bus gaivi, paryčiais oras atvės iki 9–14 laipsnių.

Pirmadienį dangus bus mažai debesuotas, lietaus būti neturėtų. Nors šiaurinių krypčių vėjas dieną bus juntamesnis, tačiau oras jau šils sparčiau – po pietų termometrai rodys 22–27 laipsnių šilumą.

www.meteo.lt inf.

Ne žodžiais, bet darbais mūs Vytautas garsina kraštą.

5 dienos Turkijoje, po kaitria Alanijos saule.
Ne kiekvienas ten tiek ištvertų ir dinderį mušdamas.
Bet tik ne Vytautas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jis ne tik žygiavo šventinėje eisenoje, bet ir atstovavo Pamario kraštui šventiniuose renginiuose.
Galiausiai jis susitiko su Alanijos miesto meru ir kaip bendrystės ženklą įteikė paveikslą su Šilutės ir Alanijos miestų herbais.
Susijęs: „Šilutės savivaldybės delegacija susitiko su partneriais iš Alanijos miesto“
Patirtis – sunkiai pamatuojama.
Nauda mūsų kraštui – neįkainojama.
Kaip gerai, kad turime tokį Vytautą, kuris ne žodžiais, bet darbais garsina kraštą.
Ačiū jam.
Ačiū ir toms moterims, kurios drauge su Vytautu nešė tą sunkią naštą.

Kaip visada…
Orestas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Atšauktas draudimas maudytis Kuršių mariose, maudykloje ties Kintais, ir Šyšos upės maudykloje ties Darbininkų mikrorajonu, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, reglamentuojančią paplūdimių vandens kokybės privalomas vertes, minėtų maudyklų vandens kokybė, atitinka nustatytą normą, todėl maudytis galima.

Pakartotinio mikrobiologinio tyrimo protokolas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Klausimas: kodėl parko tvenkinys nevalomas?
Atsakymas: kam valyti jį dabar, kai po metų – su sąlyga, kad bus skirtas finansavimas iš ES fondų – bus tvarkomas visas parkas.“

Tai ištrauka iš 2017 m. birželio 27 d. portale „Šilutės ETA Žinios“ paskelbto straipsnio „Šilutės parko puošmena tampa miesto gėda“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praėjo beveik 2 metai.
Jau ir parko sutvarkymo projektas įgyvendintas, ir šiokia tokia rokiruotė vietos valdžioje įvyko, bet H. Šojaus parko puošmena turintis tapti tvenkinys, koks buvo nevalytas ir prižėlęs, toks ir liko.
Panašiai tokį jį greičiausiai matysime dar bent metus.
Bent jau taip galvoja Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas.
Mat tvenkinio valymas daug kainuoja: esą vandens nuleidimas, dugno valymas, nendrių šalinimas ir krantų sutvirtinimas gali atsieiti kone 200 000 eurų.
Galbūt pavyktų sutarti ir už mažesnę kainą, tačiau vis tiek sąmata būtų ne mažesnė kaip 100 tūkstančių.
Bent jau taip galvoja seniūno pavaduotojas A. Ivanauskas.
Kitaip sakant, tvenkinys bus valomas tuomet, kai tam bus skirta pinigų.
O kol kas, kaip ir ankstesniais metais, seniūnija žada apsiriboti dalies nendrių nupjovimu ir vandens paviršiaus valymu.
Be to, šiemet planuojama atnaujinti tvenkinio fontaną.
Šių darbų seniūnija žada imtis liepos pradžioje, kai turės daugiau darbo rankų – dirbančiųjų visuomenei naudingus darbus.

15min.lt nuotr.

24-erių Giedriaus R. kūnas rastas antradienį apie 12 valandą netoli Žemaitkiemio.

Giedriaus R. ieškojo didelis būrys artimųjų, geranoriški aplinkiniai, taip pat gausios policijos pajėgos. Po pusantros valandos trukusių paieškų vaikinas buvo rastas negyvas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jo kūnas buvo aptiktas netoli kelio į Klaipėdą, miškelyje prie autobusų stotelės. Jo mirties priežastis kol kas nėra aiški, daugiau detalių paaiškės trečiadienį. Mirusiojo kūną policija veš tirti į Klaipėdą.

Policijos pareigūnai dėkoja prisidėjusiems prie dingusio asmens paieškos

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Joninės jau po kelių dienų, kai šalies gyventojai paminės ilgiausią dieną, sveikins Jonus ir Janinas, pins vainikus, užtrauks liaudies dainas, ieškos paparčio žiedo. Nori nenori, akys krypsta į dangų, viliantis, kad šiemet galgi nelis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Visgi Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai taip? Į šį klausimą atsakykime paanalizuodami vidutinę oro temperatūrą ir kritulių kiekį 1981–2010 m.

Analizuojant paskutines dvi birželio savaites (birželio 17–30 d.) pastebima, kad būtent Joninių laikotarpiu (birželio 23–24 d.) vidutiniškai iškrenta 4–5 mm kritulių, o tai yra iki 2 kartų daugiau kritulių per parą nei prieš ir po Joninių. Taip pat šios dienos yra apie 0,5–1 °C vėsesnės.

Vidutinė oro temperatūra ir kritulių kiekis 1981–2010 m. Lietuvoje

Įprastai birželio antroje pusėje vidutinė paros oro temperatūra siekia nuo 14,1 °C birželio 17 d. iki 16,8 °C birželio 30 d. Tiesa, vasarai įsibėgėjant, vidutiniškai paros oro temperatūra kyla dar iki rugpjūčio pradžios, kai pasiekia 18,7 °C, todėl, remiantis vidutinėmis reikšmėmis, Lietuvoje vasarą atostogauti šilčiausias laikas yra liepos antroji – rugpjūčio pirmoji pusė.

Kritulius galima vertinti pagal dienų skaičių, kai kritulių kiekis per parą siekė ne daugiau nei 1 mm (mažai lietingos dienos).

Vidutiniškai 1981–2010 m. antroje birželio pusėje esančių dienų tikimybė būti mažai lietingomis Lietuvoje siekia nuo 27 % (8 iš 30-ties dienų 1981–2010 m. buvo mažai lietingos) iki 63 % (19 iš 30-ties).

Lietingiausios dienos yra birželio 17 (27 % mažo kritulių kiekio tikimybė) ir birželio 23 bei 24 (33–37 %) bei birželio 28 d. (33 %). Tai reiškia, kad pagal klimatą, tik kas trečiais metais per Jonines kritulių gali būti iki 1 mm.

Mažiausiai lietingos dienos yra birželio 21, 26, 27 ir 30 d. (mažo kritulių kiekio tikimybė siekia 57–63 %).

www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės evangelikų liuteronų senosios kapinės bus tvarkomos kaip kapinės.

Taip sutarta antradienį įvykusiame Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio susitikime su Šilutės gražinimo draugijos nariais (pirmininkas kraštovaizdžio architektas Egidijus Vidrinskas) ir Šilutės evangelikų liuteronų parapijos kunigu Remigijumi Šemekliu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dar 1990 metais parengto Šilutės evangelikų liuteronų senųjų kapinių tvarkymo projekto pagrindu bus rengiamas naujas kompleksinis projektas, atsižvelgiant į dabartinį teisinį reglamentavimą.
Manoma, kad projektas gali būti parengtas iki kitų metų pavasario.
Senųjų kapinių kompleksas būtų tvarkomos etapais, pasitelkiant įvairius finansavimo šaltinius.

Tauragės AVPK nuotr.

Šilutės policijos pareigūnai vykdė sustiprintą patruliavimą prie vandens telkinių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Birželio 14-15 d. Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai vykdė prevencinę priemonę, kurios metu savo aptarnaujamoje teritorijoje vykdė transporto priemonių vairuotojų ir laivavedžių blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisės vairuoti/valdyti transporto priemones, vidaus vandenų transporto priemones neturinčių asmenų ir saugios laivybos taisyklių laikymosi vidaus vandenų keliuose kontrolę.

Policininkams talkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos pareigūnai su tarnybiniu laivu „Baltic-95“.

Parengta pagal Tauragės AVPK inf.

Vidaus vandens kelių direkcijos nuotr.

Kasdien vis daugiau žmonių leidžiant vakarus ir savaitgalius prie vandens telkinių, kai kurie paplūdimiai tampa tokie perpildyti, kad tenka ieškotis ramesnių ir atokesnių vietų. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija perspėja, kad Nemuno upės pakrantėse ne visos smėlėtos ir gražios vietos gali būti saugios, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Primena lakųjį smėlį

Jau nuo balandžio mėnesio Nemuno upės vagoje VĮ Vidaus vandens kelių direkcija vykdo nuolatinį vidaus vandens kelio gilinimą ir seklumų šalinimą. Visoje šalyje krentant upių vandens gyliui, Nemune šie darbai vykdomi vis intensyviau ir vis plečiant vietų geografiją. Tai vykdoma siekiant užtikrinti šiemet atgaivintą krovininę laivybą maršrutu Kaunas-Klaipėda-Kaunas.

Vandens kelio tvarkymo metu upės dugne esantis sąnašinis smėlis iškasamas ir išpilamas į specialiai atrinktas pakrančių vietas. Taip suformuojami paupio poilsiautojus viliojantys smėlio paplūdimiai. Tačiau tokios smėlėtos pakrantės gali būti apgaulingos. Upės dugno gruntas į pakrantę pilamas kartu su vandeniu, tad jis yra nesusigulėjęs ir primena lakųjį smėlį. Jis ypatingas tuo, kad dėl smėlyje esančio didelio kiekio vandens, trintis tarp smėlio dalelių sumažėja, tad jis negali išlaikyti didelio svorio ir žmogus gali įklimpti į jį iki kelių ar daugiau. Toks reiškinys gali išgąsdinti, lipant į krantą ar einant juo, galima kryptelėti ar suklupti. Ypač dėmesingi turėtų būti žvejai ir baidarininkai, norintys išlipti pasivaikščioti tokiuose krantuose.

Prieš išlipant – apžiūrėkite

Gruntas iš upės pilamas gana plačiai, tad tokio lakaus smėlio gylis gali siekti iki 1 metro, tačiau panikuoti, kad įklimpsite giliai, tikrai nereikia – po naujai supiltu smėliu yra kieto grunto pagrindas. Nuspėti, kad smėlis gali būti lakus, galima iš keleto ženklų.

Patariama neiti arti naujų smėlio paplūdimių, jei matote, kad netoliese dirba žemsiurbė arba matėte nesenai ją ten dirbančią. Jei paupio vietoje esate pirmą kartą, patariama atkreipti dėmesį į smėlio juostos būklę. Jei aplinkui yra gana aukšta žolė, paplūdimyje nėra daug žmonių, o smėlio juostoje nesimato jokių augalų, gali būti, kad tai – visai nesenai supilta teritoriją. Tad, pavyzdžiui, lipti iš valties į tokį krantą reikia atsargiai.

Paprastai toks smėlis susiguli ir vanduo iš jo išteka per keletą dienų. Vėliau tokiose smėlėtose pakrantėse galima drąsiai lankytis, jei to nedraudžia įspėjamieji ženklai.

Šiuo metu žemsiurbės seklumas šalina ties Skirsnemune ir Raudone. Vėliau jos judės link Veliuonos ir kitas laivybai problematiškas vietas, kur susiformavę seklumos, trukdančios laivybai.

Dėmesingumo pakrantėse reikia ne tik kur dirba žemsiurbės. Upės vaga ir pakrantės yra „gyvas organizmas“, kuriose per naktį gali atsirasti įdubų, įgriuvų ar klampaus dumblo sąnašų. Ypač dėl sausrų senkant upės vagai.

Prašoma negąsdinti perinčių paukščių

Šiemet Nemuno vagoje yra pilamos ir dirbtinės smėlio salos, skirtos mažųjų upinių žuvėdrų perimvietėms. Jos jau yra supiltos ties Vilkija, Skirsnemune. Šie darbai VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos bus vykdomi iki rudens Nemuno upės ruožuose priskirtuose „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbiose teritorijose.

Vidaus vandens kelių direkcijos inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Padėkok medikui. NE KYŠIS GYDO” – tai užrašas ant atvirutės, raginantis atsidėkoti medikui ne kyšiu, bet padėka. Mėnesį VšĮ Šilutės ligoninės pacientai aktyviai dėkojo ne tik mūsų gydytojams, bet ir slaugytojoms už rūpestingumą ir dėmesį, kiekvienam skyriui ir kartu visai ligoninės bendruomenei už profesionalumą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota akcija „Nekišk kyšio. Padėkok gydytojui“.

Šia akcija skatinami pacientai atsisakyti kyšininkavimo ir padėkoti medikams viešai, kartu ugdyti pacientų savimonę ir mokyti pacientus atsidėkoti gydytojui be kyšio bei skaidrumui gydymo įstaigose didinti.

„Ačiū už profesionalumą”, „Dėkoju už sąžiningai atliktą darbą, humoro jausmą, paslaugumą“, „Ačiū už nuoširdumą, šypsenas ir pagalbą“, „Už nuoširdumą, operatyvų ir kvalifikuotą gydymą”, „Dėkoju visai Šilutės ligoninės bendruomenei. Jūs tikri profesionalai ir puiki komanda“, „Nuoširdžiai dėkoju už padrąsinanti žodį, malonų ir šiltą bendravimą“, – tai tik maža dalis padėkų, kurias pacientai užrašė ant atviručių. Dalis atviručių su padėkomis jau perduotos adresatams.

Atvirutes padėkoms vis dar galite rasti Konsultacinėje poliklinikoje, antrame aukšte, ligoninės skyriuose. Užrašę padėką, įmeskite ją į specialų voką ir pradžiuginkite jums pagalbą suteikusį gydytoją ar slaugytoją.

www.silutesligonine.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Klimatologė Audronė Galvonaitė: „Mes save sunaikinsim, štai ką mes pasieksime“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai ne natūralūs pačios gamtos reiškiniai ir kaprizai, kai žmogus įtakos nedaro, kaip ugnikalnio išsiveržimas, saulės aktyvumas ar kiti astronominiai veiksniai. Tai žmogaus veiklos pasekmė – klimato šilimas, kai perkaitusi gamta rodo, kad ji serga ir be žmogaus pagalbos nebegali su liga susidoroti, apie klimato pokyčius, kuriuos pajuto ir Lietuva, sako klimatologė Audronė Galvonaitė.

Karščiai Lietuvoje dar kartą priminė, kad klimato kaita vyksta ir tai galinga jėga. Karšta buvo ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, augalams. Dėl išdžiūvusios žolės ir medžių augo gaisrų pavojus. Kai kuriems rajonams lietaus vis dėlto teko, bet žliaugiančios liūtys net su krušos gabaliukais ir jas lydinčiu labai stipriu vėju priminė stichiją, su kuria žmogui kovoti tikrai nepakaks jėgų, ypač jei ji įsismarkautų dar labiau.

„Tai yra ilgalaikis procesas, ir, kaip aš sakau, kad per žmogaus gyvenimą jo neturėtų matytis. Dabar jau matosi ne per žmogaus gyvenimą, o per vaiko gyvenimą. Ir tikrai imtis priemonių reikia, nežiūrint, kokios tu politinės partijos, nežiūrint, kokie ten tavo finansai ir kitų finansai, mes visi esam po vienu dangumi“, – sako klimatologė.

Daugiau: LRT.lt: Klimatologė Audronė Galvonaitė: sustabdyti klimato kaitos jau negalima, tik pristabdyti greitėjimą

Vasara – atostogų metas, tačiau ilgapirščiams tai pats darbymetis. Pasinaudokite patarimais ir pasirūpinkite, kad jūsų atostogų metu namai išliktų saugūs.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

POLICIJOS PATARIMAI

Būkite atsakingi

Jūsų iniciatyva gali geriausiai apsaugoti namus nuo vagysčių, todėl nedvejokite ir neatidėliokite priimdami svarbius sprendimus.

Nepraraskite budrumo socialiniuose tinkluose

Visada įvertinkite, ar tą informaciją, kurią talpinate socialiniuose tinkluose, turi žinoti aplinkiniai asmenys, kurių galbūt nepažįstate. Nugalėkite norą pasidžiaugti artėjančiomis arba jau vykstančiomis atostogomis ir netalpinkite tokių naujienų į socialinius tinklus, nes tokia informacija prilygsta kvietimui į svečius, kai jūsų nėra namuose. Kelionės įspūdžiais ir akimirkomis dalinkitės tik sugrįžę į namus.

Apsaugokite savo namus

Pasirūpinkite, kad niekas į jūsų namus negalėtų patekti be jūsų, įvertinkite durų ir jų užrakto tvirtumą, pasirūpinkite papildoma langų apsauga. Įsitikinkite savo sandėliuko ar garažo saugumu, nepalikite ten vertingų daiktų. Domėkitės naujausiomis turto apsaugos galimybėmis ir priemonėmis.

Apdrauskite savo namus ir turtą

Įvykus vagystei moralinių nuostolių neišvengsite, tačiau materialinius nuostolius jums gali kompensuoti.

Pasitelkite saugią kaimynystę

Bendraukite su kaimynais ir dalyvaukite saugioje kaimynystėje. Jei jūsų kaimynystėje veikia saugios kaimynystės grupė, perspėkite jos narius, kad išvykstate atostogauti ir paprašykite, kad jie prisidėtų prie jūsų namų saugumo: surinktų korespondenciją, esančią pašto dėžutėje ar prie durų, o kilus įtarimams dėl besilankančių nepažįstamų asmenų, praneštų pagalbos telefonu 112. Apie atostogų planus pasakokite tik tiems, kam tai žinoti būtina, o pagalbos prašykite tik tų, kuriais pasitikite.

Birželio 19 – vagysčių iš gyvenamųjų patalpų prevencijos diena

Ta proga visoje šalyje vyks prevenciniai renginiai, kurių metu pareigūnai su partneriais susitiks su gyventojais ir primins jiems pagrindinius apsisaugojimo nuo vagysčių būdus ir priemones. Šiemet pirmą kartą Lietuva prisideda prie Europos Sąjungos nusikaltimų prevencijos tinklo (EUCPN) organizuojamos tarptautinės iniciatyvos, skirtos atkreipti dėmesį į tai, kaip rūpinamės savo namų saugumu. Daugiau informacijos apie iniciatyvą ir svarbius patarimus turto saugumo klausimais galite rasti adresu: www.saugausavoturta.lt

Šalies miestuose vyksiančių renginių tvarkaraštis

policija.lrv.lt inf.

www.silute.lt nuotr.

Birželio 14 d. vyko renginiai, skirti paminėti Gedulo ir vilties dieną.

Simboliška, kad šis tragiško įvykio minėjimas pradėtas maldos namuose. Šv. Mišių metu klebonas Remigijus Saunorius kvietė bendrai maldai už tremtinius ir politinius kalinius, už visus tuos, kurie buvo išvežti į badą, šaltį ir mirtį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Renginio dalyviai tądien prisijungė ir prie visuotinės akcijos – 11.59 val. Macikų lagerio kapinėse tylos minute pagerbė tautiečius, nukentėjusius nuo nežmoniškų represijų. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė renginio dalyviams priminė praeities įvykius: „1941 m. birželio 14 dieną Lietuvoje pradėtas masinis lietuvių areštas. Lietuviai šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 000 Lietuvos piliečių. Iš viso 1941-1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo. Tragedija išbandė mūsų tautiečius ir tapo aišku, kad, ir kokios sunkios būtų sąlygos, daugelis žmonių liko ištikimi tėvynei bei laisvei. Vertybėms, kurios atvedė Lietuvą į 1990 m. kovo 11-ąją – nepriklausomą Lietuvą“.

Savo įžvalgomis apie tremtį pasidalijo Stasys Mėlinauskas, eiles apie to laikmečio baisumus deklamavo mokytojas senjoras Stanislovas Būdvytis. Padėjęs gėlių puokštę prie kryžiaus, žuvusiems atminti, mero pavaduotojas S. Šeputis kalbėjo: „Ši diena ne tik pažymėjo mūsų tautos tragediją, bet ir parodė visam pasauliui, jog jokie bandymai išplėšti mūsų tautiečius iš gimtosios žemės bei istorijos nepavyks. Lietuvių tauta – didvyrių tauta. Dėka tremtinių aukos mes visi dabar esame laisvi“.

Savo dainas dovanojo tremtinių ir politinių kalinių choras „Pamario aidas“ (vad. N. Sniečkuvienė).

Renginys užbaigtas Rusnėje R. Dambrausko koncertu.

www.silute.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savaitės pabaiga žada būti audringa.

Pirmoji šios savaitės diena numatoma debesuota su pragiedruliais. Tankesni debesys plauks per Vilniaus, Utenos ir Panevėžio apskritis, čia vietomis trumpai ir negausiai palynos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šalies vakaruose vyraus sausesni orai, o saulė tarp debesų pasirodys dažniau. Vidutinio stiprumo vėjas pūs iš vakarų, šiaurės vakarų į Lietuvą gindamas šiek tiek vėsesnį orą. Įdienojus tesušils iki 20–25 laipsnių.

Antradienio naktis bus vėsoka – nuo 11 iki 16 laipsnių šilumos. Iš Pietvakarių Europos artėjant nedideliam anticiklonui vėjas rims. Debesys sparčiai sklaidysis. Prie jūros ir Žemaitijoje susidarys palankios sąlygos formuotis trumpalaikiui rūkui, kuris nyks vos tik saulei patekėjus. Nelis. Dieną nestiprus vėjas sunkiai nusistovės ties viena kryptimi. Nuo ankstyvo ryto iki vakaro džiuginanti saulė sugebės temperatūrą kilstelėti iki 23–28 laipsnių.

Trečiadienį Lietuva vis dar išliks sauso anticiklono poveikio sferoje, tik šią parą mes jau atsidursime jo šiltojoje dalyje. Lietus mažai tikėtinas. Dangumi plauks tik pavieniai debesys. Iš pietryčių atsisukęs vėjas plukdys šilumą. Naktį temperatūra pasiskirstys nuo 12 iki 17 laipsnių šilumos, dieną daugelyje rajonų termometrai rodys 26–29 laipsnių šilumą, Marijampolės bei Alytaus apskrityse oras vietomis kais iki 30 laipsnių.

Ketvirtadienį per mūsų šalį keliaus atmosferos frontas. Naktį trumpi lietūs daugiausia lankysis pietiniuose ir centriniuose rajonuose, rytą – šalies šiaurėje, o dieną intensyviausiai turėtų palyti rytiniuose regionuose. Lietų vietomis lydės perkūnija ir staigesni vėjo sustiprėjimai iki 15–16 m/s. Naktis prognozuojama tvanki – 14–19 laipsnių šilumos, dieną dėl padidėjusio debesuotumo ir lietaus oras šils tik iki 23–27 laipsnių.

Penktadienio naktį lietaus su perkūnija debesys irs, iki vidurnakčio palis kai kuriuose šiaurės rytiniuose rajonuose, rytą lietaus debesys gali apsilankyti ir pajūryje. Pūs ramus pietinių krypčių vėjas. Rytą temperatūra svyruos tarp 14-19 laipsnių šilumos. Diena prasidės mažai debesuotais orais Po vidurdienio ims formuotis trumpių liūčių su perkūnija debesys, iki vakaro jie apims beveik visą šalį. Per perkūniją vėjo gūsiai vietomis sieks 15–18 m/s. Temperatūra didesnėje Lietuvos dalyje perkops 30 laipsnių. Pietiniuose rajonuose gali alinti iki 32 laipsnių karštis, šiaurės vakaruose bus apie 28 laipsnius šilumos.

www.meteo.lt inf.

L. Kasperavičiūtės nuotr.

Sekmadienį Šilutėje įvykusiame 10 km paramos žygyje „Padėkime Emilijai pasveikti“ dalyvavo apie 140 geros valios žmonių. Mažosios Emilijos gydymui tądien paaukota beveik 5000 eurų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kol žygeiviai skaičiavo nueitus kilometrus, prie Šilutės kultūros ir pramogų centro vyko koncertas.
Vėliau ten pat buvo surengtas aukcionas.
Renginio dalyviai buvo vaišinami Vileikių pasienio užkardos pareigūnų virta koše.
Visos surinktos lėšos bus skirtos mažosios Emilijos gydymui.

Apie mažąją Emiliją ir jos ligą – „15min.lt: skirtingos spalvos Emilijos akys slepia retą ligą: Lietuvoje gydymo nėra“