lrkm.lrv.lt nuotr.

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą.

Plane numatytais visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu ir sisteminimu, viešinimu ir leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. 

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Taip bus akcentuojama ir senuosiuose kaimų bei vienkiemių pavadinimuose glūdinti etnologinė, lingvistinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis.

„Lietuvos vietovardžiai – tai atminties ir kalbos lobynas, o kartu – mūsų protėvių kūrybingumo išraiška. Praturtinkime savo dabartį, juos įamžindami ir prakalbindami naujai“, – sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Vykdant Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą bus sukurti įvairiose šalies vietose išnykusių vietovardžių žemėlapiai, išnykę kaimai bus įamžinti pastatant ženklus, rengiamos vietovardžių rinkimo ir kraštotyros ekspedicijos, įtraukiant į jas ir mokinius bei jaunimą. Vietovardžių metams skirti renginių ciklai, dokumentų ir fotografijų parodos vyks Marijampolės, Klaipėdos, Kretingos, Panevėžio, Pasvalio, Prienų, Šilutės, Širvintų, Varėnos, Vilkaviškio rajonų ir kitose šalies savivaldybėse. Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, ant Vorutos piliakalnio surengus teatralizuotą programą numatoma pažymėti Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje išnykusius vietovardžius.

Lietuvos radijo ir televizijos interneto svetainėje šiais metais vyks gražiausio Lietuvos vietovardžio rinkimai, nacionalinis transliuotojas rengs ir savo televizijos bei radijo programose skelbs siužetus apie gražiausius šalies vietovardžius. Mokslinės konferencijos ir seminarai, skirti Vietovardžių metams, bus surengti Vilniuje, Klaipėdoje, Kretingoje, Švenčionyse.

Šiais metais taip pat numatoma parengti mokslinį tyrimą „Klaipėdos krašto istorinių vietovardžių registras ir aktualizavimas“, iliustruotą elektroninį Kelmės krašto išnykusių kaimų sąvadą, rengti Lietuvos vietovardžių išsaugojimo gaires ir Vietovardžių žodyno IV tomą. Lietuvos Respublikos adresų registro objektų interaktyviame žemėlapyje REGIA numatoma pažymėti išnykusių (istorinių) gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas, kurios yra Adresų registro archyviniuose dokumentuose. Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo nuostatas siūloma papildyti rekomendacija suteikiamiems ar keičiamiems pavadinimams parinkti nykstančių ar išnykusių etninių vietovardžių vardus.

Kultūros ministerijos kartu su kitomis institucijomis bei organizacijomis parengtą Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą įgyvendins daugiau kaip pusšimtis vykdytojų: daugelis šalies savivaldybių, jų kultūros centrai muziejai ir bibliotekos, Lietuvių kalbos institutas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė kalbos inspekcija, Etninės kultūros globos taryba, Registrų centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, kitos ministerijos ir institucijos.

Siekiant išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą, 2019-ieji Vietovardžių metais yra paskelbti Seimo nutarimu.

Šilutės H. Šojaus muziejaus nuotr.

Sausio 15 d., minint Klaipėdos krašto dieną, Šilutės Hugo Šojaus muziejuje atidaryta paroda „Eksponatai – laikmečio liudininkai“. Tai jau tradicija tapusi paroda, kurios metu visuomenei pristatomi nauji eksponatai, per praėjusius metus papildę muziejaus fondus, padėkojama asmenims, dovanojusiems muziejui eksponatus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2018 m. muziejaus rinkiniai papildyti 1076 eksponatais. Didžioji dalis gautų eksponatų papildė fotografijos ir archeologijos rinkinius, kitos dovanotos vertybės – istorinių eksponatų, raštijos, filatelijos, bonistikos, numizmatikos, etnografijos, dailės ir liaudies meno skyrius. Svaria dalimi prisidėjo ir Šilutės melioracijos statybos montavimo valdybos (MSV) muziejus, perdavęs visus savo eksponatus: istorines nuotraukas, dokumentus, žemėlapius, nuotraukų albumus ir pan.

Už 2018 metais Šilutės Hugo Šojaus muziejui dovanotas muziejines vertybes norime padėkoti:

Algimantui Švaniui (Klaipėda), Kurt Beutler (Vokietija), Algimantui Urbonui (Palanga), Marinai Kulčinskajai (Švedija), Rasai Šeputytei (Šilutės raj.), Edgarui Strelčiūnui (Šilutė), Kunigundai Dovydaitienei (Šilutė), Danutei Bronislavai Narbutienei (Šilutė), Danutei Staponkienei (Telšiai), Lianai Liutkienei (Šilutė), Anfisai Vaitkevič (Vilnius), Viktorijai Ziabrevai (Kalpėda), Birutei Lisauskaitei (Trakai), Skirmantei Galvydei (Šilutė), Grigorijui Bondarevui (Klaipėda), Antanui Krušnauskui (Šilutė), Matui Veličkai (Vilnius), Rimvydui Stakvilevičiui (Šilutė), Arūnui Plikšniui (Vilnius), Stasiui Mėlinauskui (Šilutė), Jadvygai Ažukaitienei (Šilutė), Vaidotui Vilkui (Šilutė), Sauliui Stankevičiui (Šilutė), Astridai Petraitytei (Vilnius), Kęstučiui Zdanevičiui, Antanui Jakui (Šilutė),Sauliui Sodoniui (Šilutė), Alfonsui Vanagui (Šilutė), Šilutės MSV įmonei, Liucijai Serapinaitei (Kaunas), Vytautui Bliūdžiui (Švėkšna), Nijolei Kairienei (Švėkšna), Janinai Žemgulytei-Bilaišienei (Vilnius), Petrui Čeliauskui (Švėkšna), Zosei Sapkauskienei (Švėkšna), Sauliui Katkui (Švėkšna), Daliai Šimkutei (Plungė, Žemaičių dailės muziejus), Adomui Vingiui (Stirpeikų k.), Jūratei Vaštakienei (Klaipėda), Ramutei Toleikienei (Švėkšna), Villi Kalvaitis (JAV), Viktorijai Jurkšaitienei (Degučiai).

Aplankyti parodą ir pamatyti muziejaus fondus papildžiusius eksponatus galite iki 2019 m. vasario 11 d.

kam.lt nuotr.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) trečiadienį paskelbė šauktinių sąrašus, į kuriuos pateko 31 068 jaunuoliai iš 78 tūkst. potencialių karo prievolininkų, kuriems 19–26 metų.

Sąrašus galite rasti čia.

Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose šaukiami 3827 karo prievolininkai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prie kiekvienos pavardės bus nurodytas ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu.

Šaukiamųjų sąrašai bus atnaujinami kiekvienos savaitės pirmadienį.

Pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą 2019 m. metinį šaukimo planą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą atliks daugiau nei 20 kariuomenės dalinių. Dalis karių tarnybą pradės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, kur per pirmuosius du tarnybos mėnesius išeis bazinį karinį rengimą, o likusius septynis mėnesius tarnaus priskirtame dalinyje ir atliks kolektyvinį rengimą.

Pirmieji šauktiniai tarnybą pradės kovą

Pirmieji 2019 m. šaukimo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą pradės kovo viduryje, paskutinieji – gruodžio pabaigoje. Spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais bus didžiausia šaukimo banga, per kurią į įvairius dalinius atvyks daugiau nei 2 tūkst. karių.

Neatmetama, kad šiais metais daugiau jaunimo teks pašaukti priverstinai.

Pernai buvo pašaukti 3640 karo prievolininkų, šiemet devynių mėnesių karo tarnybai bus pašaukti 3827 karo prievolininkai.

2015 ir 2016 metais savanorių visiškai pakako, 2017 metais į tarnybą priverstinai teko pašaukti 53 jaunuolius, pernai – jau 140.

„Didžiausia priežastis, kodėl auga priverstinai šaukiamų skaičius, yra tas, kad bendrai didiname šauktinių skaičių“, – praėjusią savaitę sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Jis vylėsi, kad šiemet savanorių bus ne mažiau nei ankstesniais metais – apie 3 tūkst.

Sąraše atsidūrusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nebus siunčiami. Visa karo prievolininkui aktuali informacija bus pateikta internete adresu www.karys.lt.

Ją taip pat bus galima sužinoti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12340, atvykus arba paskambinus į regioninius Karo prievolės ir komplektavimo skyrius ir poskyrius.

Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2018 m. gruodžio mėn. atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, daugėja teigimai atsakančių į klausimą, ar gintų Tėvynę, jei šiai kiltų grėsmė. Šiuo metu taip mano beveik pusė apklaustųjų (47 proc.). Prieš metus į tą patį klausimą teigiamai atsakė 4 proc. mažiau respondentų. Taip pat, lyginant su ankstesniais metais, nuo 66 iki 71 proc. išaugo gyventojų pasitikėjimas Lietuvos kariuomene.

15min.lt nuotr.

Skaudi eismo nelaimė slidžiame kelyje pareikalavo dviejų moterų gyvybių.

Sausio 16 d. pavakarę (17 val. 34 min.) Traksėdžiuose, Šilojų gatvėje, nuo kelio nuvažiavo į griovį ir apvirto automobilis „Opel Astra“. Eismo įvykio metu žuvo automobiliu važiavusios dvi moterys.

Pirminiais duomenimis, tragiška avarija įvyko dėl slidžios nevalytos dangos ir nepasirinkto saugaus greičio.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į įvykio vietą buvo išsiųstos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai, taip pat ir Tauragės apskrities vyriausiam policijos komisariatui. Medikai tik konstatavo vairuotojos ir keleivės žūtį, o pareigūnai ėmėsi nelaimės aplinkybių tyrimo.

Stop kadras.

Lyginant su 2014 metais, Lietuvos savivaldybės tapo skaidresnės: 2018 m. jų skaidrumo vidurkis padidėjo nuo 56 iki 69 balų iš 100 galimų, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) savivaldybių skaidrumo tyrimas.

Daugiausiai apie savo veiklą viešina Joniškio (94 balai) ir Alytaus (90 balai) rajonų savivaldybės, mažiausiai – Kalvarijos (39 balai), Trakų (46 balai) ir Pakruojo (46 balai) rajonų savivaldybės. Šilutė – ties viduriu (73 balai, 2014 m. buvo 61 balas).

Šilutės rajono savivaldybės skaidrumo vertinimą ir rekomendacijas rasite čia: http://www.jurgiokepure.lt/tyrimas/2018/silutes-rajono.

Nors dauguma savivaldybių nenurodo, kokių pasiūlymų iš lobistų ir interesų grupių atstovų sulaukia tarybos nariai ir administracijos vadovai, įtakos darymas savivaldoje tapo skaidresnis. Prieš 4 metus nė viena savivaldybė neskelbė, su kuo susitinka jų vadovai, o 2018 m. tai viešino jau 30 savivaldybių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dauguma (57) savivaldybių nurodo, kaip galima pranešti apie galimus korupcijos atvejus, tačiau tik 3 iš 4 teigia, kad užtikrina pranešėjų duomenų konfidencialumą. Trys savivaldybės – Tauragės, Pakruojo ir Trakų raj. – apie galimybes pranešti nieko neskelbia.

Trečdalis savivaldybių nenurodo, kokias dovanas gali priimti jų darbuotojai, o kokių ne.

Tik kas 6 savivaldybė (iš viso 9 savivaldybės) finansines ataskaitas pateikia taip, kad jose veiktų kompiuterinė paieškos sistema, leidžianti analizuoti dokumentus ir ieškoti duomenų pagal raktinius žodžius.

Savivaldybės mažiausiai informacijos atskleidžia apie savivaldybių politikų ir administracijų vadovų interesus bei gyventojų galimybes dalyvauti priimant sprendimus.

Savivaldybės tarybos narių ir darbuotojų interesus išsamiausiai pristato Birštono, Joniškio raj. ir Telšių raj. savivaldybės (po 75 balus), antikorupcines priemones – Alytaus raj. ir Joniškio raj. savivaldybės (po 100 balų), apie viešuosius pirkimus geriausiai atsiskaito Joniškio raj. ir Klaipėdos miesto savivaldybės (po 100 balų), apie galimybes gyventojams dalyvauti savivaldybės veikloje – Alytaus, Joniškio ir Molėtų raj. savivaldybės (po 100 balų).

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus TILS parengė rekomendacijas, kaip savivaldybės galėtų tapti skaidresnės. Jose siūloma užsibrėžti kelis svarbiausius antikorupcinius tikslus ir juos viešinti, užtikrinti galimybę saugiai pranešti apie negeroves, skelbti susitikimus su interesų grupėmis, finansinius duomenis skelbti atvirų duomenų formatu, viešinti gyventojų galimybes dalyvauti priimant sprendimus.

Tyrime vertinta, kiek informacijos savivaldybės teikia apie savo darbuotojus, tarybos veiklą, antikorupcines priemones, savivaldybių įmones ir bendroves, metinius biudžetus, viešuosius pirkimus ir gyventojų galimybes dalyvauti sprendimų priėmime. Analizuota, ar savivaldybės skelbia ne tik privalomą viešinti, bet ir papildomą informaciją apie savo veiklą.

Savivaldybių interneto svetainių analizę TILS atliko 2018 m. spalio – gruodžio mėn. Vertinimo rezultatai buvo siunčiami visoms savivaldybėms, joms sudaryta galimybė pradėti viešinti trūkstamą informaciją ir taip pakoreguoti savo įvertinimą. Šia galimybe pasinaudojo 53 savivaldybės. 2014 m. tai padarė 12 savivaldybių.

Vertinimo metodologija kurta pagal „Transparency International“ Portugalijos ir Slovakijos skyrių savivaldos skaidrumo tyrimus.

Šilutės rajono savivaldybės skaidrumo vertinimą ir rekomendacijas rasite čia: http://www.jurgiokepure.lt/tyrimas/2018/silutes-rajono.

am.lrv.lt nuotr.

Pagerinti mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas joms perėti bei auginti jauniklius padės pradėtas vykdyti ES remiamas projektas. Jo bendra vertė – beveik 2,4 mln. eurų. ES „LIFE“ programos investicijų suma sieks 1,4 mln. eurų.

Pagrindinis šio projekto tikslas – visose mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugai svarbiose teritorijose pagerinti jų buveinių kokybę ir būtinas apsaugos sąlygas įtraukiant suinteresuotas institucijas į šias veiklas ir panaudojant jų pajėgumus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Projektą vykdo Lietuvos ornitologų draugija su partneriais. Jį numatyta baigti 2022 m. gruodį.

Visose aštuoniose upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai svarbiose teritorijose planuojama atkurti šiems paukščiams tinkamas sąlygas. Nemuno pakrantėse ir salose tarp Kulautuvos ir Smalininkų, Kalvių karjere ir Nemuno deltoje bus pilamos stacionarios salos. Iš viso numatyta supilti 13 salų. Be to, šiose teritorijose bus išdėliota 600 slėptuvių žuvėdrų jaunikliams, o lankytojams perimviečių prieigose bus įrengti informaciniai ženklai.

Mažoji žuvėdra – mūsų šalyje retas ir saugomas paukštis, nuo 1976 m. įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir globojamas Berno bei Bonos konvencijų, Paukščių direktyvos. Dabar Lietuvoje peri tik apie du tris šimtus mažųjų žuvėdrų porų.

Labai svarbu, kad šie paukščiai nebūtų trikdomi perėjimo metu. Deja, jų populiaciją mažina žmonės (žvejai, poilsiautojai) ir jų lankymasis perimvietėse. Dėl vandens lygio svyravimų, pakrančių apžėlimo medeliais, kita augalija nyksta vietos, kuriose mažosios žuvėdros gali dėti kiaušinius. Norint jas išsaugoti, būtina valyti šių sparnuočių perėjimui tinkamus krantus, riboti žmonių lankymąsi veisimosi vietose.

Upinės žuvėdros, beveik perpus didesnės už mažąsias žuvėdras, yra paplitusios Lietuvoje, bet jų apsaugos būklė nėra palanki, kadangi sunyko kai kurios šių paukščių perėjimo vietos, o daugelis kitų veisimosi vietų yra mažai tinkamos.

Edvardo Lukošiaus nuotr.

Sausio 15-osios popietę šilutiškiai rinkosi prie Šilutės rajono savivaldybės pastato esančio paminklo, skirto 1923 m. įvykiams atminti.

Šiandien pirmą kartą vėliavos stiebu pakilo verslininko Vytauto Knapkio dovanota Mažosios Lietuvos vėliava.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Susirinkusieji buvo pasveikinti Gražvydo Railos atliekamu Mažosios Lietuvos himnu, prie paminklo pagarbą žuvusiesiems ir dalyvavusiems 1923-ųjų įvykiuose atidavė Karo prievolės komplektavimo poskyrio atstovai, taip pat Šilutės šaulių kuopa.

„Šiandien susirinkome paminėti ypatingą ir reikšmingą datą mūsų kraštui. Tai vienas reikšmingiausių Lietuvos įvykių, kai jaunos valstybės Vyriausybė sugebėjo diplomatiškai, taip pat ir karine jėga prijungti Klaipėdos kraštą. Norint augti jaunai valstybei, būti pripažintai, jai buvo būtinas uostas. Tai labai toliaregiškas matymas Lietuvos valstybės augime. Dabar tai kraštas, reprezentuojantis visą Lietuvos valstybę“, – renginio metu kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas archeologas Mantas Užgalis pristatė Klaipėdos krašto istorijos vingius iki dienos, kai nuspręsta jį prijungti prie Didžiosios Lietuvos ir tapti valstybe, turinčia savą uostą. „Šiandien minine 96-ąsias sukilimo metines, kai dėl tuometės valdžios ryžto ir sukilimo organizavimo Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos“, – kalbėjo M. Užgalis.

Renginio metu prie paminklo padėta simbolinė gėlių puokštė, simbolizuojanti Lietuvos vėliavos spalvas – žalia, geltona, raudona, uždegtos žvakės, patriotines dainas atliko mišrus politinių kalinių ir tremtinių choras „Pamario aidas“ (vad. Nijolė Sniečkuvienė).

Policijos nuotr.

Šią savaitę policijos pareigūnai, siekdami atkreipti dėmesį į vairavimo kultūrą, eismo dalyvių sąmoningumą, saugų manevravimą, sankryžų kirtimą nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų, šalies keliuose vykdys prevencines priemones.

Sausio 14–19 dienomis organizuojamos transporto priemonių saugaus važiavimo, manevravimo, lenkimo, važiavimo per sankryžas, pavojingo ir chuliganiško vairavimo tikslinės prevencines eismo dalyvių kontrolės priemonės.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pareigūnai pasitelks turimą įrangą ir techniką, naudos policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtus automobilius, vykdys viešą ir neviešą patruliavimą, dirbs kartu su policijos rėmėjais.

Policija atkreipia dėmesį, kad vairavimas žiemos sąlygomis neretai tampa iššūkiu, ypač nepatyrusiems vairuotojams. Itin svarbu yra atkreipti dėmesį į saugaus važiavimo greičio pasirinkimą, atsižvelgti į kelio būklę ir eismo sąlygas. Žiemiškuose keliuose saugus greitis neretai turi būti daug mažesnis negu leistinas. Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas daro įtaką bemaž kas trečiam tragiškam eismo įvykiui.

Policijos pareigūnai, vykdydami sustiprintą chuliganiško ir pavojingo važiavimo kontrolę, neblaivių vairuotojų kontrolę, dėkoja visiems neabejingiems eismo dalyviams, pranešantiems policijai apie pastebėtus pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejus, vairuotojus, kurie gali būti neblaivūs, kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pranešti policijai apie šiurkščius ir pavojų keliančius pažeidimus galima bendruoju pagalbos numeriu 112, taip pat naudojantis policijos elektroninių paslaugų sistema e.policija (www.epolicija.lt).

Stop kadras.

Ketvirtadienį, sausio 17 d., Šilutės rajone lankysis LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos komunikacijos skyriaus, 13 val. Ministras Pirmininkas apžiūrės kelyje iš Šilutės į Rusnę statomą estakadą, po to Salos etnokultūros ir informacijos centre Rusnėje susitiks su vietos bendruomene.

Turnyro Rygoje prizininkas Ernestas Sagalec. (R. Lukošiaus nuotr.)

Sekmadienį Latvijos sostinėje Rygoje vykusiame atvirajame suaugusiųjų dziudo čempionate Šilutės dziudo klubo atstovas Ernestas Sagalec (treneris Rimvydas Lukošius) iškovojo trečiąją vietą`.

Rygos čempionate dalyvavo ir Ernesto brolis Edvardas.
Tačiau pastarajam teko pasitraukti iš turnyro jau po pirmosios pralaimėtos kovos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dieną prieš tai, šeštadienį, Uosis Knapkis išbandė jėgas U-18 Lietuvos dziudo čempionate, kuris vyko Kėdainiuose.
R. Lukošiaus auklėtinis pralaimėjo kovą dėl trečiosios vietos ir liko penktas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kovo 3 d. vyksiančiuose Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimuose ketina dalyvauti septynios politinės partijos ir vienas visuomeninis rinkimų komitetas: Darbo partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Partija Tvarka ir teisingumas, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Visuomeninis rinkimų komitetas „Už žmonių valdžią“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

—————————————————————–APKLAUSA

Apklausos rezultatai

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) didėja.

2-ąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 7–13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 93,3 atv./10 tūkst. gyventojų.
Klaipėdos apskrities rodiklis – 85,5 atv./10 tūkst. gyventojų

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 2-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

2-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta 114 asmenų, iš kurių – 12 vaikų iki 2 m., 55 vaikai 2-17 m. amžiaus grupėje ir 47 suaugusieji. Ligoninėje gydytos dvi nėščiosios. Septyni asmenys gydyti intensyviosios terapijos skyriuje.

Apie gripą

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Čia pat sausio vidurys. Ko gero, turėtume sakyti – ir žiemos pusė. Tačiau geriausiai nuspėjamas yra tik kalendorius. O aikštingoji žiema kaskart užmena begales mįslių ir daro taip, kaip reikia jai pačiai. Arba, kaip jau išeina.

Šiemet žiema bent jau rytiniame šalies pakraštyje atseikėjo sniego. Jei tik jo nebūtų graužusi šiluma ir tirpdęs lietus, galbūt jo regėtume dar daugiau. Tiesa, žiema ir sniegas yra ir laukti, ir – nelabai. Kai kam (vyresnių žmonių manymu – vaikams) tai turėtų kelti džiaugsmą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atrodo, kad tokia mintis jau „paseno“, nes mūsų vaikai nesiveržia į kiemus ir laukus, jiems visai nereikia lipdyti sniego žmonių ar tvirtovių – jie tą geriausiai daro… kompiuteriuose. Išeitų, tikras sniegas ir tikra žiema jiems yra visai nesvarbu. O gal ne? Gal jie svajoja apie snieguotą žiemą, slides ir skuba rogutėmis nusileisti nuo kalniuko?

Pragmatikai dabar į sniegą žvelgia dvejopai. Iš vienos pusės, jis sukelia daug nepatogumų, kurie kainuoja. Tai ne tik sniego valymas nuo kelių, druskos barstymas, bet ir dėl jo kylančios bėdos – avarijos, traumos. Antra vertus, sniegas virs vandeniu, o dirvai vandens labai reikia. Kas dabar bandė kasti duobę, įsitikino, kad tik paviršinis sluoksnis (sako: per kastuvą) yra sudrėkęs, o giliau – biri išdžiūvusi žemelė.

Tai didėjantis, tai vėl sudylantis šaltis gyvūnams netrukdo jaustis patogiai. Kad jie gyvena ne žiemos baime, rodo patys mažiausieji. Kai temperatūra artėja prie nulio, sniegu ima bėginėti voriukai. Jų organizmuose esanti limfa užtikrina atsparumą aplinkos šalčiui, tad nėra baimės, kad voriukai galėtų pražūti. Kuo jie maitinasi, kai neskraido jokie vabzdžiai? Pasirodo, šių mažų plėšrių gyvių racione gausu objektų, žiemą randamų po sniegu ant žolių stiebų ar žemės paviršiuje – erkučių, amarų ar kitų primityvių vabzdžių. Čia jie žiemoja, todėl vorui juos „rinkti“ yra paprasta. Šie vorai nemedžioja skraidančių vabzdžių, nors dabar yra ir tokių – štai miškuose per atlydį ar net esant silpnam šaltukui skraido gležni miškiniai uodukai. Jie plevena ore, nusileidžia ant sniego. Tačiau juos dažniau sugauna zylės, bet ne vorai.

Visai nežiemiški reiškiniai yra netikėtas kai kurių gyvūnų pasirodymas – kaip ir kasmet, tai vienur, tai kitur, sutinkami per sniegą brendantys ežiai. Tokiu metu jie jau porą mėnesių miega, jų žiemos įmygis visai neprimena mūsų miego – tai esminiai fiziologiniai pokyčiai, kai nukrenta gyvūno kūno temperatūra, sulėtėja širdies ritmas. Žodžiu, toks „pabudęs“ ežys patyrė kažkokį labai stiprų sukrėtimą. Manoma, kad žiemą iš guolio ežius išgena sniego tirpsmo vanduo, juos aptikę kiaunės, šeškai ar šunys.

Tiesa, o ką daryti sutikus tokį ežį? Jeigu bus tikras atodrėkis, bent laipsnis šilumos ar nebus sniego, jo nereikėtų liesti. Arba (jei tai nutiktų kaime) nunešti į kluoną ir paleisti, kad jis galėtų po šienu rasti urvą ir jo gale susuktame guolyje sulauktų pavasario.

Jei šalta ir snieguota, ežį reikia paleisti vėsioje kamaroje, sandėlyje. Ten ant lentutės reikia padėti mažą gabaliuką žalios mėsos (20-30 g), lėkštutėje – vandens, o kampe po rakandais – kartoninę dėžutę su šienu, skudurais. Toks guolis ežiui bus saugus, o pabudęs kovo gale, jis galės keliauti į mišką.

Dabar laukiame žiemiškų reiškinių. Tikėkimės, kad iš tikro dar matysime visko. Tačiau nepamirškime ir to, kad iki pavasario lieka mažiau nei pora mėnesių.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ketvirtadienį termometrai rodys 1-6 laipsnius šilumos.

Pirmadienį Lietuva pateks į vėjuotąją ciklono dalį. Dangus išliks niūrus ir pilkas, tik kai kur pasirodys nedidelių pragiedrulių. Iki vidurdienio temperatūra dar daugelyje vietovių bus silpnai teigiama ir svyruos tarp 0-3 laipsnių šilumos, popietę orai vės. Temperatūrai nukritus žemiau nulio beveik visur formuosis plikledis. Vietoje šlapdribos debesys pažers sniego. Siaučiant vėjui, kurio gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, o prie jūros ir 21-23 m/s, pustys ir kils trumpos pūgos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienį ciklonui tolstant iškrentančio sniego kiekis šiek tiek sumažės. Naktį daugelyje regionų snyguriuos menkai, tik prie jūros ir šalies rytuose snigs gausiau. Dieną intensyviau pasnigs šalies šiaurėje ir rytuose. Vėjas rims, tačiau 15-20 m/s vėjo gūsiai naktį išliks ties vakariniais rajonais, o dieną jau tik prie jūros. Ir toliau vietomis pustys bei kils trumpos, bet jau silpnesnės pūgos. Temperatūra naktį pažemės iki 4-9, pajūryje – iki 1-3 laipsnių šalčio, dieną termometrai rodys nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Kelius ir šaligatvius didesnėje Lietuvos dalyje slidins plikledis.

Trečiadienio naktį aktyviau sniego pusnis augins vakariniai ir pietiniai rajonai (sniego danga padidės iki 2-5 cm), šiaurės rytinėje šalies pusėje vyraus nedidelis sniegas. Vėjas aprims, pastoviai keis kryptį. Šią naktį taipogi teks saugotis plikledžio, nes temperatūra nukris iki 6–11, pajūryje – iki 2–4 laipsnių šalčio.

Prieš atkeliaujant naujam ciklonui trečiadienio diena numatoma ramesnė. Plūstelėjus šilumai temperatūra pasiskirstys nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio, pajūryje oras šils iki 1-3 laipsnių šilumos. Vietomis pasirodys nedideli krituliai, daugiausia jie lankysis vakariniuose rajonuose. Krentant mišriems krituliams Žemaitijoje kai kur susidarys silpna lijundra, plikledis. Vėjas vis labiau kryps iš vakarų ir vakarėjant pradės stiprėti.

Ketvirtadienį Lietuvą užgriuvęs ciklonas atneš itin šiltus orus ir pakeis kritulių būvį – prasidės atlydys. Naktį snigs, kris šlapdriba, artėjant rytui pajūryje ims lyti. Dieną didesnėje šalies dalyje vyraus lietus, tik rytiniuose rajonuose dar kartais įsiterps šlapdriba. Stiprėjant pietvakarių, vakarų vėjui (gūsiai sieks 15-20 m/s) Vidurio ir Rytų Lietuvoje vietomis pustys, kils trumpa pūga. Nuo vidurnakčio ir ryto valandomis į sniegą įsimaišius lietaus lašams beveik visoje šalyje formuosis lijundra ir plikledis. Žemiausia temperatūra bus fiksuojama pirmoje nakties pusėje, kai ji dar svyruos tarp 2-7 laipsnių šalčio, pajūryje oras teatvės iki 0-2 laipsnių šilumos, o dieną termometrai rodys 1-6 laipsnius šilumos.

Penktadienio naktį prognozuojami nedideli krituliai. Šilumai nuslinkus į Baltarusiją, mūsų šalyje lietus vėl pereis į sniego būvį, dieną jau daugiausia snigs. Naktį atšalus iki minus 0-5 laipsnių daug kur gąsdins plikledis. Sningant rytą ir dieną pustys, kai kur kils trumpos pūgos, nes vėjo gūsiai vietomis ir toliau sieks 15–18 m/s greitį. Temperatūra įdienojus nenutols nuo 0 laipsnių.

Savaitgalį vėjas rims. Snyguriuos negausiai ir greičiausiai net ne visur. Naktimis temperatūra artės prie 10 laipsnių šalčio, dienomis bus tarp 0-5 laipsnių šalčio.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutė diktuoja naują madą: Laisvės gynėjų diena čia tampa bažnytiniu renginiu.

Laisvės gynėjų dienai skirtas renginys Šilutėje šį sekmadienį vyko vietos katalikų bažnyčioje: po mišių buvo sakomos proginės kalbos (žodį tarė ir tikras meras), koncertavo mėgėjų meno kolektyvai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daug nesiplečiant

Tikrai nesinori nieko įžeisti, tačiau kodėl reikėjo viską suplakti į vieną?
Nejaugi Laisvės gynėjų diena jau tapo vienų katalikų reikalu?
Nuo kada?
Gali pamanyti, kad kitoms konfesijoms atstovaujantys tikintieji arba ateistai mažiau myli Lietuvą, mažiau brangina jos laisvę.
Vargu bau.
O tam tikrais atvejais, ypač kalbant apie atskiras personas, galbūt net ir atvirkščiai.
Tai kam reikėjo viską suplakti į vieną?
Gal tikėtasi, kad daugiau šilutiškių pamatys tai, ką norėta jiems parodyti, kad daugiau jų išgirs tai, ką norėta jiems pasakyti?
O gal, kaip dažnai nutinka mūsų platumose, ir vėl buvo pasukta lengviausiu keliu?
Kad ir kaip (ir kodėl) ten buvo sumanyta, vis dėlto organizatoriams iš Šilutės kultūros ir pramogų centro nederėtų pamiršti, kad Laisvės gynėjų diena – ne vienų katalikų reikalas.
Tokia yra mano nuomonė.

Be pykčio,
Orestas

Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla jau antrą dešimtmetį dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Po pirmojo ,,Comenius“ projekto vykdėme keletą ,,Nordplus Junior“ fondo finansuojamų projektų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiais metais mokykloje startavo du programos ,,Erasmus+“ strateginės partnerystės projektai: KA201 ,,Įrašyta į akmenį“ ir KA229 ,,Atverkite duris į skaitmeninį pasaulį: antros kartos saityno įrankiai“. Abu projektai dvejų metų trukmės.

Projektų koordinatorės Aida Skarbalienė ir Rita Barkauskienė dar rugsėjo pradžioje projektus pristatė mokytojų metodinei tarybai, kolegoms. Mokykloje gausu iniciatyvių mokytojų, sutikusių dalyvauti projekto vykdytojų komandoje. Mokinių tėveliams projektai pristatyti projekto dalyvių susirinkimo metu bei Tėvų dienos metu lapkričio 28 d.

Dažnai pastebime, kad mokiniai nepažįsta savo artimiausios aplinkos, nežino savo šalies istorijos. Projektu ,,Įrašyta į akmenį“ mes, partneriai iš Rumunijos, Čekijos, Ispanijos, Italijos, Anglijos ir Lietuvos, sieksime artimiau dalyvius supažindinti su šalies pilių praeitimi, jų valdovais, heraldika, amatais, menu ir muzikos instrumentais, valgiais ir gėrimais. Dalyviai bus mokomi pastebėti kultūrinius panašumus ir skirtumus skirtingose šalyse, savo įžvalgas perteikti kūrybinėse užduotyse piešiant, lipdant, kuriant komiksus, vaidinant viduramžių scenas. Projekto vykdymo detales, veiklas ir jų atlikimo terminus, sklaidos būdus ir galimybes, poveikį mokyklos bendruomenei visų 6 šalių projekto koordinatoriai jau aptarė pirmajame susitikime Novy Jyčin, Čekijoje, spalio 22-25 d. Į kitą kelionę Ispanijon kovo pabaigoje pagal šį projektą kartu su mokytojomis vyks 5 mokiniai. Iki išvykos laukia nemažai programoje numatytų veiklų. Viena iš jų – mokymasis pagrindinių keliautojo frazių partnerių kalbomis.

Šiuolaikiniai vaikai auga apsupti technologinių naujovių. Tačiau ne visi mokiniai ir mokytojai moka jomis naudotis, kad tai būtų naudinga edukaciniu aspektu. Projektu ,,Atverkite duris į skaitmeninį pasaulį: antros kartos saityno įrankiai“ sieksime sužinoti naujų internetinių įrankių panaudojimo galimybių, kad mokymasis ir mokymas būtų linksmas ir patrauklus procesas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas individualiai pažangai, mokymo ir mokymosi procesui, o ne rezultatui. Veiklos pagal programą jau vykdomos, tačiau pirmame koordinatorių susitikime Turkijoje 2019 metų sausį koordinatoriai iš partnerių šalių – Lenkijos, Rumunijos, Turkijos, Graikijos ir Lietuvos – aptars detales bendraudami tiesiogiai, sužinos daugiau apie vieni kitų kompetencijas, pasidalins gerąja projektų vykdymo patirtimi.

Abu projektus sieja ir bendri tikslai: skatinti skaitmeninį raštingumą, vystyti kalbines kompetencijas bendraujant tiek žodžiu, tiek raštu. Mokiniai bus mokomi konstruktyvaus mąstymo priimant sprendimus, atliekant kūrybines užduotis. Mokytojai keisis patirtimi, mokysis vieni iš kitų ir naujienomis dalysis su kolegomis mokyklose. Mokinių tėveliai, palaikydami savo atžalas, plės savo akiratį, mokysis interneto subtilybių, lavins kalbinius įgūdžius, o svarbiausia, – sustiprins emocinį ryšį su savo vaiku. Puoselėdami savo kultūrą, neužmiršime, kad tik toleruodami kitaip mąstančius ar išpažįstančius kitokią kultūrą ar religiją, augame ir patys kaip asmenybės.

Už aktyvią projektinę veiklą laukia puikus atlygis – dalyvių kelionės į Čekiją, Rumuniją, Turkiją, Graikiją, Lenkiją, Ispaniją, Angliją.

Pamario žemės kronikos motyvais.

„Ar yra tikimybė, kad antro rinkimų turo Šilutės rinkimų apygardoje gali ir nebūti?“ – klausia skaitytojas ‚Nepriklausomas‘.
Nežinau nei kas jis, nei nuo ko nepriklausomas, bet jo klausimas geras (skaitytojo komentaras pridedamas).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Taigi, atsakydamas į skaitytojo klausimą, drįstu tvirtinti, kad tokia tikimybė tikrai yra.
Tačiau, prisimenant 2015–ųjų rinkimus, lygiai taip pat galima teigti, jog esama nemažos tikimybės, kad gali būti ne tik antras turas, bet ir trečias, ir ketvirtas.
Net jeigu ir labai tikėtume, kad vyrai dėmėtais mundurais staiga taps – o gal jau tapo? – skaidrūs kaip kūdikio ašara….
„Tfu! – vėjai medžiuos nukirstuos“, – tariu sau, ir įsijungiu gyvojo klasiko Juozapo dainą „Būsiu geras“… (https://www.dailymotion.com/video/x32v052)

Šviesaus visiems savaitgalio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Penktadienį Seimas pritarė siūlymui nustatyti baudžiamąją atsakomybę vairuotojams, kurie vengia tikrintis girtumą. Taip pat Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimą, pagal kurį pakartotinai vairavus neblaiviam, teisė vairuoti prarandama ne trejiems, o penkeriems metams, praneša portalas 15min.lt.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įstatymo projektu užlopyta teisės aktų spraga, kuri leido vairuotojams, atsisakiusiems tikrintis blaivumą, išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Prieš dvejus metus priimtame Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) buvo numatyta, kad kai vairuotojui nustatomas daugiau kaip 1,5 promilės girtumas, gresia baudžiamoji atsakomybė.

Tačiau atsisakę tikrintis vairuotojai galėjo būti baudžiami administracine atsakomybe.

Seimas penktadienį pritarė Baudžiamąjį kodeksą papildyti straipsniu, kuriame suvienodinama atsakomybė visiems, kas vairavo motorinę transporto priemonę arba mokė vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Taip pat ir tiems, kurie vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

www.silutesetazinios.lt montažas.

Pretendentai į Šilutės rajono savivaldybės merus atsako į portalo „Šilutės ETA Žinios“ klausimus.

Kodėl? Kaip? Su kuo? – tai trys klausimai, kuriuos dar praeitą ketvirtadienį išsiuntėme el. paštu visiems devyniems pretendentams į merus.

Pagaliau sulaukėme atsakymo ir iš Antano Martinkaus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VAIDA POCĖ

Kodėl?
Kandidatuoju į merus jausdama atsakomybę ir pareigą prieš savo Partiją.

Kaip?
Einu į rinkimus sąžiningai ir bendrausiu tiesiogiai su rinkėjais.

Su kuo?
Su bendražygiais, draugais, pažįstamais, kolegomis, šeimos nariais.

ALGIRDAS GEČAS

Kodėl sutikau kandidatuoti į Šilutės mero pareigas?
Esu šilutiškis, čia baigiau vidurinę mokyklą, o po studijų Vilniuje grįžau į Šilutę dirbti mokytoju. Šią veiklą tęsiu iki dabar ir be Šilutės savo gyvenimo neįsivaizduoju. Noriu, kad mūsų krašte būtų gera gyventi ir jaunam, ir vyresniam, tiek žemdirbiui, tiek mokytojui, medikui, kultūros ar verslo atstovui. Aš esu UŽ ŠILUTĖS KRAŠTĄ, KURIAME NORISI GYVENTI!
Vietos valdžios esminė paskirtis yra tarnauti žmonėms. Dedu visas pastangas, kad tai taptų tikrove. Galiu tai įgyvendinti, nes turiu didelę visuomeninės veiklos patirtį – nuo 2003 m. esu savivaldybės tarybos narys, 2014 – 2015 m. ėjau ir mero pavaduotojo pareigas. Tvirtai tikiu, kad galiu sėkmingai eiti mero pareigas ir prisiimti atsakomybę už Šilutės krašto raidą. Mano motyvacija yra stipri. Na ir dar vienas svarbus mano privalumas yra tas, kad esu baigęs istorijos ir politikos mokslus. Manau, kad tai yra tvirtas pagrindas atsakingame mero darbe.

Kaip matau mero pareigas vietos valdžioje?
Meras yra savivaldybės vadovas, kurį nuo 2015 m. tiesiogiai renka konkrečios vietos gyventojai. Čia geriausiai pasireiškia šiuolaikinės demokratijos esmė – valdžia kyla iš žmonių ir skirta žmonėms. Tapęs meru, kursiu tikrą savivaldą, kuri atstovauja krašto žmonėms.
Meras yra ne tik savivaldybės vadovas – jis yra lyderis, kuris buria administraciją, vietos bendruomenes, iškilius žmones, skatina jų iniciatyvą veikti ir prisiimti atsakomybę už savo veiklos rezultatus. Skirtingose vietos valdžios struktūrose mes turime tikrai daug talentingų žmonių. Reikia leisti jiems veikti. Aš UŽ LAISVĘ SPRĘSTI PATIEMS! Ir už savo veiklos atsakomybę.

Su kuo įgyvendinsiu mero pareigas?
Meras vienas visuomeninio gyvenimo lauke nieko nepasieks: jis privalo būti telkianti jėga, kuris šią naštą prisiima ir ja dalinasi su kitais. Aš tam pasiruošęs.
Meras turi palaikyti tamprų ryšį su įvairių lygių šalies ir vietos politine ir vykdomąja valdžia. Svarbu išlaikyti deramą pusiausvyrą, dalykiškumą, skaidrumą ir pagarbą. Aš tai galiu.
Meras yra savivaldybės tarybos vadovas: jis privalo sutelkti visus tarybos narius, nežiūrint jų partiškumo, visuomeninės padėties, vertybių. Aš už tai, nes esu liberalių pažiūrų ir tikiu, kad liberali demokratija yra geriausias valdymo būdas, kuris išlaisvina žmogų, jo iniciatyvą įvairiose srityse ir tai leidžia siekti geriausių rezultatų.
AŠ GALIU IR NORIU PRIE TO PROCESO PRISIDĖTI.

DAIVA ŽEBELIENĖ

Kodėl?
Esu laisvas, pilietiškas žmogus. Skatinama žmonių, jaučiu pareigą dalyvauti visuomenės gyvenime.

Kaip?
Suvokiu savo darbą tarybos veikloje bei duotus įsipareigojimus žmonėms. Pasiryžusi tarnauti su patirtimi ir naujom idėjom, sąžiningai ir su pagarba.

Su kuo?
Su Visuomeninio rinkimų komiteto komanda, Šilutes krašto bendruomenių atstovais.

VYTAUTAS LAURINAITIS

Kodėl?
Todėl, kad Laisvu, tikru meru pirmą kartą vietos savivaldos istorijoje buvau išrinktas tiesiogiai, kur subūriau Ypatingai motyvuotą komandą, kuri, turėdama aiškią viziją, suvokdama esamą situaciją, gebėjo nuosekliai ir Drąsiai įgyvendinti numatytas Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 metų strateginio plano uždavinius, Energingai veikė seniūnijų bendruomenes, nevyriausybines organizacijas būtinų pokyčių įgyvendinimui, Ryžtingai priėmė ne tik populiarius, bet ir būtinus sprendimus, buvo dėmesinga, supratinga, gebanti, Imli kiekvieno šilutiškio reikšmingoms pastaboms ir pasiūlymams, solidariai prisiėmė pilną atsakomybę už Siekiamus rezultatus.

Kaip?
Būdamas Savivaldybės meru, šilutiškių bendruomenės lyderiu toliau dirbsiu drąsiai, ryžtingai ir logiškai, kad svarbiausia ir didžiausia vertybė – Savivaldybės gyventojas – būtų sveikas, laimingas, turėtų galimybę tobulėti, gyventų gražiame ir saugiame Šilutės krašte.

Su kuo?
Įgyvendinti pradėtus darbus, kurti naujus ir džiaugtis pasiekimais dar ketverius metus noriu tik su Šilutės krašto bendruomene.

SANDRA TAMAŠAUSKIENĖ

Kodėl?
Į politiką einu nuo 1991 sausio 13-osios – ne tam gynėme laisvę, kad leistume ją trypti korumpuotiems politikams. Mums gerai sekasi: rajono politikoje nebeliko kai kurių nedorais darbais liūdnai pagarsėjusių politikų, bet darbo, kaip patys įsitikinote, dar yra. Einu ir todėl, kad auginu ir mokau vaikus būti teisingus ir dorus – turiu rodyti pavyzdį.

Kaip?
Su manimi į rinkimus eina 50 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų ir nepartinių, kurie yra jauni ir brandūs, išsilavinę, turintys idėjų ir jėgų, pasiryžę nuolat kantriai dirbti, kad Šilutės rajonas klestėtų.

Su kuo?
Bendrausime ir bendradarbiausime su visais žmonių išrinktais, sąžiningai dalyvavusiais rinkimuose politikais, o valdančiąją daugumą mes – TS-LKD – pasiruošę sudaryti patys iš kompetentingų darbščių ir ryžtingų mūsų komandos narių.

SIGITAS MAJUS

Kodėl?
Sukauptą patirtį: šeimoje, gyvenime, bendruomenėje, ūkyje, administraciniame darbe ir versle, jaučiu pareigą ir atsakomybę pasidalinti su Šilutės miesto ir rajono žmonėmis, kad mūsų krašte būtų gera gyventi ir gera sugrįžti!

Kaip?
Skaidriai, sąžiningai ir garbingai.

Su kuo?
Užsibrėžtų tikslų sieksiu kartu su Šilutės savivaldybės gyventojais, su jais bendrausiu ne tik prieš rinkimus, bet ir po jų.

AIDAS RAGELIS

Kodėl?
Manau kad atėjo laikas naujoms idėjoms ir optimizmo raiškai savivaldybėje.
Jau 24 metus dirbu finansų sferoje. Domiuosi savivaldybės taryboje priimamais sprendimais, seku administracijos darbą, analizuoju viešuosius pirkimus bei pasirašomas sutartis su rangovais ar tiekėjais. Bendrauju su įvairiais žmonėmis, kurie yra sėkmingai sukūrę savo verslus, ar yra samdomi darbuotojai ir iš daugelio girdžiu apie nepasitenkinimą valdžios vykdoma veikla, apie neūkiškumą ir verslo interesų protegavimą. Galvoju kad sujungus visas siūlomas priešrinkimines idėjas ir sutarus dėl strategijos ilgesniam laikotarpiui, suvienijus visas jėgas galima pasiekti labai gerų rezultatų. Noriu kad visos valdžios institucijos ir vadovai nors vieną kadenciją dėtų visas pastangas, kad miestas ir rajonas suklestėtų, kad pasikeistų gyventojų nuomonė apie savivaldybės tarnautojų darbo kokybę. Aš žinau kaip tai padaryti.

Kaip?
Užtikrinant finansinį atsakingumą, skaidrumą ir efektyvumą panaudojant savivaldybės biudžeto lėšas.
Sumažinant biurokratinį aparatą, nukreipiant resursus rajono strateginio plano įgyvendinimo tęstinumui ir tolimesniam vykdymui.
Pakeičiant savivaldybės tarnautojų požiūrį į gyventojų problemų sprendimą.
Suteikiant savivaldybės kompetencijos ribose lengvatas įmonėms, kuriančioms naujas darbo vietas.
Pritraukiant naujus partnerius mūsų rajone veikiančioms įmonėms.
Efektyvinant savivaldybės įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą, numatant strateginius planus ir jų vykdymo kontrolę.
Stiprinant Šilutės seniūnijos veiklą, efektyviai panaudojant lėšas ir žmogiškus išteklius, skirtus miesto puoselėjimui ir priežiūrai.
Nustatant prioritetus vaikų ir jaunimo užimtumo skatinimui.
Įtraukiant bendruomenės narius į projektų rengimą ir svarstymą, susijusius su rajono infrastruktūros kūrimu.

Su kuo?
Esu nepartinis, nepriklausomas save išsikėlęs kandidatas. Visada dirbu su tikrais profesionalais, tiesiog trokštančiais įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Todėl pirmiausia glaudus bendradarbiavimas su administracijos vadovais ir motyvuotais savivaldybės specialistais, savo srities profesionalais, kurie gali ir nori greitai ir kokybiškai dirbti bendroje komandoje įgyvendinant priimamus sprendimus.

ARŪNAS PUPŠYS

Kodėl?
Politika domiuosi seniai, o į aktyvią jos veiklą įsijungiau nuo 2011 metų. Pastaruosius ketverius metus rajono gyventojų esu išrinktas į Šilutės rajono savivaldybės tarybą. Būdamas tarybos nariu, turėjau galimybę artimiau susipažinti su šio krašto gyventojų problemomis bei savivaldybės įmonėmis ir jų valdymu. Manau, kad norint teigiamų permainų, reikia radikalių pokyčių. Per ilgai gyvename stagnacijos, egoizmo laikotarpyje ir per ilgai leidžiame kitiems spręsti už mus. Būtent todėl nusprendžiau kandidatuoti į Šilutės rajono savivaldybės mero postą.

Kaip?
Didinsiu veiklos efektyvumą viešajame sektoriuje. Savivaldybių teikiamos socialinės paslaugos turi būti greitos, efektyvios, kokybiškos ir prieinamos visiems gyventojams. Teikiant viešąsias paslaugas turi būti pritaikytos skaidrios ir inovatyvios skaitmeninės technologijos, žmogiškuosius išteklius kreipiant į kūrybišką sprendimų paiešką ir bendravimą. Būtent savivaldybei pavaldžios įstaigos yra atsakingos už tinkamą sprendimų įgyvendinimą laiku, todėl būtina užtikrinti, kad jos dirbtų rezultatyviai, t.y. gebėtų efektyviai panaudoti lėšas, pasiekti užsibrėžtų tikslų bei kokybiškai ir greitai aptarnauti klientus. Darbas viešajame sektoriuje turi tapti prestižiniu – turime sudaryti puikias darbo sąlygas, suteikti galimybę tobulėti bei mokėti konkurencingus darbo užmokesčius.
Kokybiškas švietimas yra visuomenės gerovės kūrimo pagrindas, todėl dėsiu visas pastangas, kad būtų didinamas švietimo finansavimas, šioje grandyje dirbtų ne tik kompetentingi mokytojai, bet ir įstaigų vadovai bei jų darbą prižiūrintys bei vertinantys specialistai. Sieksiu, kad mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos būtų aukščiausių standartų. Visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų tėvų turtinės ar socialinės padėties, turi būti sudarytos palankios sąlygos lankyti savivaldybės darželius ir mokyklas.
Skatinsiu aktyvų kultūrinį gyvenimą. Stengsiuosi gerinti kultūros infrastruktūrą, skirti kiek įmanoma daugiau lėšų, stiprinti kultūros centrų veiklą ir į ją įtraukti daugiau įvairaus amžiaus asmenų. Stengsiuosi užtikrinti kultūros sektoriaus uždirbtų pinigų grąžą savivaldai, kad kiekvienoje vietovėje būtų savas kultūros židinys, kuriame visi turėtų galimybę prasmingai ir turiningai leisti laisvalaikį pagal savo poreikius ir pomėgius.
Sudarysiu geresnes sąlygas sportuoti – skirti lėšų sporto centrų renovavimui, tobulinti kūno kultūros ir sporto darbuotojų kvalifikaciją, esant galimybei, pastatyti Šilutėje naują sporto ir laisvalaikio centrą kartu su baseinu. Orientuosiuosi ne tik į profesionalaus sporto šakų plėtojimą, bet ir sistemingą įvairių gyventojų grupių (vaikų, jaunimo, suaugusių, senjorų) sveikatinimą.
Pritrauksiu investicijų – Šilutės savivaldybė turi bene daugiausiai dėmesio skirti tam, kad būtų pritraukta kuo daugiau lėšų iš Europos Sąjungos, valstybės biudžeto bei verslo.
Išplėtota infrastruktūra, miestų ir miestelių gatvių remontas, rajoninių žvyrkelių rekonstrukcija ir asfaltavimas – pagrindas kokybiškam gyvenimui ir verslo plėtrai.
Didinsiu gyventojų užimtumą. Būtina daug dėmesio skirti senjorų bei jaunimo užimtumui. Svarbu sukurti ir plėtoti mokymosi visą gyvenimą programas, skatinti popamokines veiklas, užtikrinti vietos iniciatyvų tęstinumą, remti ir skatinti naujus projektus gyventojų užimtumo didinimui, skatinti ekonominę ir socialinę kultūrinę veiklą sutvarkytuose savivaldybės pastatuose.
Padėsiu žmonėms sveikatos paslaugas gauti greitai ir be eilių. Skatinsiu sveiką gyvenimo būdą bei sąlygų tam sudarymą. Sieksiu, kad rajono sveikatos priežiūros įstaigose darbas būtų optimizuojamas, nepažeidžiant pacientų ir medikų orumo; pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos turi likti pavaldžios rajono Savivaldybei.

Su kuo?
Su Lietuvos socialdemokratų darbo partija Šilutės skyriumi, kuriame yra daugiau nei 130 narių, o partijos gretos sparčiai daugėja. Su Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės palaikymu. Esu įsitikinęs, kad geresnis gyvenimas, į tikslą orientuotas vietos ekonomikos vystymasis bei investicijų pritraukimas Šilutės krašte yra įmanomas su atsakingu savivaldos ir aktyvaus vietos bendruomenės dalyvavimu bei įsitraukimu.

ANTANAS MARTINKUS

Kodėl?
Aktyviai domiuosi politika jau ketveri metai, dalyvauju bendruomeninėje veikloje, turiu patirtį verslo gamybos srityje, matau viziją Šilutės krašto žmonių gyvenimo kokybei gerinti ir žinau, kaip tai padaryti.

Kaip?
Turime galimybę Šilutės kraštą paversti pirmaujančiu rajonu Lietuvoje. Turiu savo nuostatas, kuriomis pasidalinsiu. Mero, kaip savivaldybės vadovo, pagrindinis darbas yra suvienyti tarybos narius bendram darbui. Negali būti partiniai interesai aukščiau už žmonių gerovę. Reikalingas Šilutės rajono socialinės ekonomikos veiklos plėtros planas mažiausiai aštuoneriems metams. Turime sudaryti geras sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui. Reikia ieškoti investitorių pramonės plėtrai. Tai skatina darbo vietų sukūrimą, kelia ekonominę gerovę. Šilutės kraštas yra unikalus geografine padėtimi ir istorija. Turime milžiniškus resursus turizmo sektoriuje, bet jų neišnaudojame. Reikalinga užtikrinti kokybišką bendruomenės gyvenimą. Nesugebame įtraukti jaunų žmonių, senjorų, neįgaliųjų į Šilutės savivaldybės problemų sprendimus. Šilutės rajonas turi būti stiprus ekonomiškai, morališkai, turime mažinti seniūnijos gyventojų atskirtį, reiktų siekti suteikti didesnę valdymo galią seniūnams. Tai galime padaryti dirbdami kartu.

Su kuo?
Svarbūs darbai daromi su Šilutės krašto žmonėmis, jų idėjomis, pasiūlymais, kritika. Planuodamas savo programines nuostatas pasikliauju socialdemokratų partijos vertybėmis. Turime stiprią jaunų, patyrusių žmonių komandą, kurie žino, kaip Šilutės rajoną paversti perspektyviu bei patraukliu kraštu gyventi žmonėms.

Mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimai vyks kovo 3 d.

Portalo „Šilutės ETA Žinios” politinės reklamos įkainiai

15min.lt nuotr.

Penktadienio popietę kelyje Žemaitkiemis–Sakūčiai į kraupią avariją pateko ir žuvo 21 metų mergina, slidžiame kelyje nesuvaldžiusi „Peugeot“ automobilio.

Jauna moteris keliavo iš darbo baldų įmonėje namo į Sakūčius.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Maždaug 15.37 val. kelyje Žemaitkiemis–Sakūčiai 21 metų mergina nesuvaldė „Peugeot 207“ automobilio. Transporto priemonė slydo ir šonu rėžėsi į pakelės medį.

Atskubėję gelbėtojai ištraukė nukentėjusiąją iš nuolaužų, o medikai nuvežė į ligoninę, tačiau jos gyvybės išgelbėti nepavyko.

Nelaimės aplinkybės tiriamos.