Mėlynoji zylė. (A. Skirpsto, www.birdlife.lt, nuotr.)

Sausio 26-28 dienomis Lietuvos ornitologų draugija rengia akciją „Paukščiai prie mano namų“, kurioje gali dalyvauti visi gamtai ir paukščiams neabejingi žmonės.

Tikimasi, kad tai taps tradiciniu žmogaus kaimynystėje žiemojančių paukščių surašymo renginiu, kurio metu surinkti duomenys leis įvertinti atskirų paukščių rūšių skaičiaus kaitą, o visuomenei suteiks galimybę stebėti sparnuočių gyvenimą ir geriau pažinti mūsų krašte žiemojančius paukščius.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nesunku pastebėti, jog šaltuoju metu daugelis paukščių žiemai renkasi žmogaus kaimynystę. Tai nulemia geresnės mitybos sąlygos, ypač kai žmogus padeda sparnuočiams šiuo sunkiu laikotarpiu papildomai juos lesindamas. Todėl prie lesyklų visada aptiksite daugiau ir įvairesnių rūšių paukščių. Tam tikros žiemojančių sparnuočių rūšys žiemą minta likusiomis uogomis ar augalų sėklomis. Todėl prie namų pasodinti taip vadinami ornitochoriniai augalai – šermukšniai, gudobelės, šaltalankiai, klevai ir kiti – privilios strazdus, svirbelius, juodgalves sniegenas, svilikus.

Informacijos, kaip dalyvauti šioje akcijoje ir pateikti surinktus duomenis, rasite čia: http://www.birdlife.lt/sausio-26-28-diena-dalyvauk-pauksciu-skaiciavimo-a.

am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministerija dar kartą primena savivaldybėms, kad Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas jas įpareigojo iki 2019-ųjų įdiegti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą bei surinkimą. Laiku ir tinkamai vykdyti tokį įpareigojimą reikalauja Atliekų tvarkymo įstatymas. Tad kiekviena savivaldybė privalo sudaryti galimybes gyventojams atliekų rūšiavimui skirtose vietose atskirai rūšiuoti biologiškai skaidžias – žaliąsias ir maisto – atliekas ir organizuoti jų išvežimą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tačiau, kaip sakė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė, daugelis savivaldybių vis dar nepaiso šio įpareigojimo. Todėl ministerija siūlo numatyti finansinę atsakomybę už nevykdomus atliekų tvarkymo reikalavimus ir nustatyti sankcijas. Šiuo tikslu jau yra parengtas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų projektas.

„Šilutės ETA Žinios“ jau kreipėsi į rajono savivaldybės administraciją su prašymu suteikti informacijos, nuo kada ir kaip maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas bei surinkimas bus organizuojamas Šilutės rajone.

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, pagal Direktyvos dėl atliekų reikalavimus iki 2023 m. gruodžio 31 d. turi užtikrinti, kad biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, būtų surenkamos atskirai arba atskiriamos ir perdirbamos ten, kur jos susidaro.

Specialieji maisto atliekų surinkimo ir vežimo reikalavimai mūsų šalyje įsigaliojo dar 2012 m. spalį – juos numatė aplinkos ministro patvirtinti Minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai. Išsamesnius reikalavimus biologiškai skaidžių atliekų surinkimui ir talpoms nustato Atliekų tvarkymo taisyklės.

Kaip geriausiai surinkti maisto ir virtuvės atliekas, kur ir kaip jas apdoroti, turi spręsti pačios savivaldybės. Tai sėkmingai jau daroma Alytaus regione. Čia savivaldybės šias atliekas atskirai surinkinėti pradėjo dar praėjusiais metais.

Netrukus bus paskelbta Aplinkos ministerijos užsakymu baigiama rengti studija, kaip technologiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu efektyviausiai apdoroti maisto atliekas, įvertinus dabartinės infrastruktūros panaudojimo galimybes. Studija padės išsiaiškinti, ar reikia dar išsamiau reglamentuoti šią atliekų tvarkymo sritį.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybė jau aštuntą kartą bandys aukcione parduoti Senąjį miesto muziejų. Pradinė pardavimo kaina siekia 81 tūkst. eurų. Tačiau, analitikų nuomone, turtą įsigyti galėtų tik patriotiškai nusiteikęs asmuo ar verslininkas, kuris norėtų išsaugoti pastatus.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Šepučio teigimu, pastatai miesto valdžios žinion perėjo 2017 metais. Tuomet ten veikęs Hugo Šojaus muziejus perdavė patalpas – muziejaus pastatą, arklides ir šulinį – savivaldybei.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Kadangi pagal Šilutės Hugo Šojaus muziejaus nuostatus Šilutėje, Lietuvininkų g. 36, pastatuose nebuvo numatoma vykdyti veiklos, jie savivaldybės tarybos sprendimu buvo įtraukti į Viešajame aukcione parduodamo Šilutės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą“, – 15min raštu atsakė rajono administracijos direktorius.

Šiuo metu turtas parduodamas už 81 tūkst. eurų – tai jau aštuntas organizuojamas aukcionas. Pirmo aukciono metu pradinė pardavimo kaina siekė 150 tūkst. eurų.

„Pastatų techninė būklė yra prasta, jų sutvarkymui reikalingos didžiulės investicijos, be to, vykdant pastatų statybos (remonto) darbus būtina atsižvelgti į tai, kad muziejaus pastatas yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė“, – aiškino S.Šeputis.

Iš viso už 81 tūkst. eurų pradinę kaina aukcione parduodamas 276,28 kv. m ploto muziejus, kuris yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Taip pat 106 kv. m ploto arklidė, šulinys bei 20,23 arų žemės sklypas.

Aukcionas vyks nuo šių metų vasario 25 dienos iki 28 dienos.

Analitikai: objektas neturi jokių plėtros galimybių

Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa atkreipė dėmesį, kad nuo 1993 metų pastatas įregistruotas į valstybės saugomų Lietuvos kultūros paminklų sąrašą. Nustatytas vertybės apsaugos tikslas – saugoti viešam pažinimui ir naudojimui.

„Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąsias savybes. Vadinasi, objektas praktiškai neturi jokių plėtros galimybių, o rekonstrukcijos ar remonto darbai atliekami pagal kultūros paveldo tvarkybos reglamentus“, – sakė jis.

Jo nuomone, be muziejaus, pastate galėtų įsikurti bendruomenės namai ar panašia veikla užsiimančios organizacijos.

„Verslas tokio turto greičiausiai nepirks, nes muziejaus ar kita visuomeninė veikla retai kada būna pelninga. Turbūt vienintelis realus objekto pirkėjas galėtų būti mecenatas, kuris pratęstų kultūrinę veiklą šiame pastate“, – kalbėjo R.Žulpa.

Galimas pirkėjas – patriotiškai nusiteikęs gyventojas

Tuo metu nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovui Aurimui Petrikui apmaudu, kad toks objektas nebus skirtas visuomeninei veiklai vykdyti.

„Būtų gražu, kad savivaldos pačios užimtų tokius objektus ir naudotų arba savo veiklai vykdyti arba kitai visuomeninei veiklai, įkurdinant ekspozicijas, muziejų, kitų liaudies renginių veiklai“, – kalbėjo jis.

A.Petriko nuomone, šis objektas gali sulaukti vietinių, patriotiškai nusiteikusių gyventojų arba verslininkų dėmesio, kurie norės išsaugoti istorinį kultūrinį paveldą, susijusį su šiuo pastatu.

„Susidomėjimo galima sulaukti iš vietinių, regioninių arba iš netolimų regionų gyventojų arba verslininkų, kuriems rūpi išsaugoti kultūrinę-istorinę reikšmę turintį pastatą. Tai nėra turtas – investicija ateities grąžai gauti. Tai yra vietinės istorijos ir jos simbolikos puoselėjanti vertybė“, – aiškino jis.

Bendrovės Klaipėdos biuro vadovo teigimu, kadangi muziejaus pastatas yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė, tai tokio pastato priežiūrai ir išsaugojimui reikalingos didesnės investicijos nei įprastam pastatui.

„Pastatas turi saugotinų kultūros vertybių, todėl bet koks išorės ir vidaus remontas, pritaikymas kitai, o ne muziejinei veiklai, turi būti derinamas su atitinkamomis priežiūrą vykdančiomis valstybės institucijomis. Šių apribojimų ir reikalavimų išsiaiškinimas reikalauja gilesnės analizės, informacijos rinkimo ir laiko kaštų, kas gali daryti įtaką potencialaus pirkėjo sprendimui dėl šio turto įsigijimo ir kainos“, – mano jis.

Krašto paveldo gide nurodoma, kad pats namas statytas XIX amžiaus pabaigoje, o po karo 1949 metais jame įkurtas kraštotyros muziejus ir jame išsaugoti niokojamo Hugo Šojaus dvaro muziejaus eksponatai. Vėliau čia buvo surinkta tautodailės dirbinių, spaudinių, žemėlapių, etnografinių drabužių ir baldų. Teigiama, kad tai buvo pirmasis muziejus Klaipėdos krašte.

Prieš 4 metus ir dar kurį laiką po to jis buvo „Tikras meras”.
Dabar jis kviečia: „Tęskime pradėtus darbus”.
Lyg prašytų.
Gal jis nebesijaučia toks tikras?

Šilutės kultūros ir pramogų centro nuotr.

Jau penkerius metus vykdomas kultūrinis Mažosios Lietuvos etnografinio regiono pažintinis projektas „Vėtrungių kelias“ šiais metais turėtų tapti patrauklesnis norintiems daugiau sužinoti apie šį savitą Lietuvos kraštą. Naują kvėpavimą tam padės suteikti Lietuvos kultūros tarybos skirta 8 260 eurų parama.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tokia suma buvo įvertintas dar rudenį Šilutės kultūros ir pramogų centro parengtas ir „Tolygios kultūrinės raidos projektų regionuose“ programai pateiktas projektas „Vėtrungių kelias“ – Mažosios Lietuvos etnografinio regiono pažinimo skatinimas, naudojant šiuolaikines mobilias programas“.

Šio pažintinio projekto esmė labai paprasta: keliaujant per rekomenduojamas vietas bei lankytinus ar kultūrinius objektus, geriau pažinti Mažosios Lietuvos regiono kultūrinį savitumą. Aiškesniam jo įvardijimui paimta senoji Kuršių marių burvalčių vėtrungė, kuri tapo šio projekto ženklu. Suvenyrine vėtrunge šio projekto pabaigoje apdovanojami daugiausiai apkeliavusieji bei geriausiai pažinusieji šį regioną. Dažniausiai tai nėra vienadienė kelionė, nes reikia aplankyti visų į šį regioną patenkančių partnerių į „Vėtrungių kelio“ projektą įtraukus objektus. O jie yra visose Mažosios Lietuvos etnografinį regioną sudarančiose savivaldybėse. Tad pradėjus kelionę Smalininkuose, turėtų aplankyti ne tik Pagėgių, Tauragės ar Šilutės savivaldybėse esančias krašto skirtybes, bet taip pat pažinti ir Klaipėdos miesto ar Kuršių nerijos gyvenviečių bei gamtos įdomybes. Be abejo, pažintį galima pradėti nuo bet kurios kitos patogios šio krašto vietos.

Ši kelionė pateikiama žaismingai, dėl to ne kartą dalyvių bei rengėjų buvo įvardijama kaip savotiškas žaidimas. O jis prasideda birželio 26-ąją: 1844 metais šią dieną Prūsų valdžia patvirtino nurodymą kiekvieno kaimo žvejams savo laivus žymėti nurodytu ženklu, kuris vėliau ir tapo vėtrunge. Šis žaidimas baigiasi su turistinio sezono pabaiga – rugsėjo 27 dieną.

Šiemet sulaukus Lietuvos kultūros tarybos finansinės paramos, žaidimas bus papildytas tam reikalui sukurta mobilia programėle. Tai ne tik modernizuos šią pažintinę kelionę, bet ir sudarys platesnes pasirinkimo galimybes. Tad kelionę į šį kraštą bei po jį bus galima planuoti neatsižvelgiant į lankytinų objektų darbo laiką ar kitus dalykus. O naudojantis informacinėmis technologijomis atsiveria platesnės perspektyvos sužinoti daugiau ir gilesnių žinių apie Mažosios Lietuvos kultūrinius ir istorinius dalykus. Tuo pačiu nesudėtingai valdoma žaidimo mobilioji programėlė leis visų amžiaus grupių žmonėms dalyvauti „Vėtrungių kelio“ pažintiniame projekte.

Šio projekto rengėjai planuoja daugiau naujovių, kurios šiam žaidimui suteiks papildomų spalvų. Tad lieka sulaukti šio žaidimo pradžios – birželio 26 dienos, kai visa tai bus pateikta ir prasidės 2019 metų „Vėtrungių kelio“ žaidimas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams 2019 metų vasario mėnesį kainuos 5,08 euro ct (su 9 proc. PVM) – 0,05 euro ct pigiau nei sausį.

Pinga ir karštas vanduo: dabar jis kainuoja 5,28 Eur/m3 (su 9 proc. PVM), vasario mėnesį kainuos 5,25 Eur/m3.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuos 5,48 euro ct (su 21 proc. PVM), karšto vandens kubinis metras – 5,74 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2018 metų vasarį šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams kainavo 4,88 euro ct, o karšto vandens kubinis metras – 5,14 Eur.

Policijos nuotr.

Vos prieš savaitę gavęs teisę vairuoti jaunuolis sėdo prie BMW vairo: apdaužyti keli automobiliai, nuo policijos bėgo laukais.

Antradienį apie 16.55 val. policija gavo pranešimą, kad Šilutėje automobilis „BMW320d“ apgadino kelis stovinčius automobilius ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Pareigūnai šį automobilį pastebėjo kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, kur sprunkantis „BMW 320d“ nesuvaldytas įčiuožė į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į automobilį „Audi A3“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kartu su 20-mečiu broliu važiavęs jaunas „BMW320d“ vairuotojas, kuriam tik prieš savaitę buvo suteikta teisė vairuoti, o vaikinas net nespėjo atsiimti pagaminto vairuotojo pažymėjimo, bandė pabėgti laukais, tačiau buvo sulaikytas.

Ligoninėje buvo paimtas vairuotojo kraujas blaivumui nustatyti.

Įvykio metu sužeisti abu vairuotojai ir keleivis.

Dar vienas policijos dėmesio sulaukęs eismo įvykis užfiksuotas Tilžės ir Geležinkelio gatvių sankryžoje (nuotrauka dešinėje).

Iš šalutinio kelio išvažiuojantis automobilis „Opel Vectra“ nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Ford Galaxy“.

Šio susidūrimo metu sužeista 71 m. keleivė.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai įspėja, kad suaktyvėjo sukčiai, t. y. asmenys, kurie atėję į namus prisistato ,,Sodros”, ,,LESTO” ar ,,TEO” darbuotojais.

Pareigūnai ragina būti atidesniais ir neatskleisti nepažįstamiems asmenims savo vardo, pavardės, asmens kodo ar elektroninės bankininkystės duomenų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sukčius gali paskambinti ir naudodamasis Jūsų netikėtumu ir susijaudinimu pranešti apie įvykusią nelaimę (eismo įvykį, apie tai, kad galimai Jūsų artimasis sužalojo kitą asmenį); arba sukčius gali apsilankyti Jūsų namuose, prisistatant įvairių įstaigų, įmonių darbuotojais, specialistais (seniūnijos darbuotojais, policijos atstovais, gydymo įstaigų atstovais, šilumos tinklų ar elektros tinklų atstovais ar kt.).

Policija pataria, jei sulaukėte įtartino skambučio ar pas Jus apsilankė nepažįstamas asmuo:
neskubėkite vykdyti asmens prašymų;
būtinai patys paskambinkite giminaičiui ar artimajam, patekusiam į tariamą bėdą, ir įsitikinkite, ar tikrai jam reikalinga Jūsų pagalba;
jokiu būdu neperduokite pinigų;
neįsileiskite nepažįstamų žmonių į namus, reikalaukite, kad atvykęs pareigūnas pateiktų
savo tarnybinį pažymėjimą;
atminkite, kad įvykus eismo įvykiui ar kitai nelaimei, policija, gydytojai ar kiti specialistai
niekada nesprendžia iškilusių piniginių problemų tarp nukentėjusiojo ar pažeidėjo (įtariamojo);
bet kokius sprendimus priimkite tik pasitarę su artimaisiais;
nelaikykite namuose didelių piniginių sumų!

Kilus įtarimui, kad galimai susidūrėte su sukčiais, neskubėkite vykdyti jų prašymų ir nedelsdami praneškite:
Policijos budėtojų telefonu (8 446) 20 270;
Bendruoju pagalbos telefonu 112 arba 8 700 60000.

Būtinai perspėkite savo artimuosius, kaimynus ir draugus.

Pasiūlymų laukiama ir dėl „Lietuvininkų vilties“ premijos kandidatų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kandidatūrų į „Sidabrinė nendrės“ ir „Lietuvininkų vilties“ premijas laukiama iki šio penktadienio, sausio 25 d., 15 val.

Daugiau:
„„Sidabrinė nendrė“ laukia pasiūlymų“,
„Paskelbtas „Lietuvininkų vilties“ premijos konkursas“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nemažo susidomėjimo sulaukusią knygą „100 klausimų apie klimato kaitą“, kuri Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo išleista prieš metus, jau galima nemokamai ir neribotai skaityti internete. Elektroninė jos versija paskelbta ministerijos tinklapyje.

Kaip išmatuoti temperatūrą be termometro, ką galima rasti ledynų „archyvuose“, ar dabar vikingai galėtų nuplaukti iki Grenlandijos, kaip kinta Lietuvos klimatas ir koks jis bus ateityje? – tai tik keli klausimai iš šimto, į kuriuos aiškiai ir suprantamai atsako šis leidinys.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„100 klausimų apie klimato kaitą“ – tai pirmoji šalies plačiajai visuomenei skirta knyga apie klimato kaitą, kuri šiuo metu yra viena aktualiausių žmonijos problemų. Ją parašė keturi žinomi mokslininkai: Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius ir vedėjas dr. Arūnas Bukantis, profesorius dr. Egidijus Rimkus ir docentas dr. Justas Kažys bei akademikas habil. dr. Mečislovas Žalakevičius. Knygą išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Jos leidybą iš dalies finansavo Aplinkos ministerija Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis.

„100 klausimų apie klimato kaitą“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos sudaryta komisija, tiksliau, pusė jos narių iš dalies išteisino tarybos skraiduolį „tvarkietį“ Vaidą Pavilonį dėl skrydžio automobiliu per pylimą ir kiaurai tvorą 2017-ųjų rudenį.

V. Pavilonis tarybos nario priesaikos nesulaužė – taip nusprendė sausio 21 d. posėdyje dalyvavusių komisijos narių dauguma, tiksliau, 2 tarybos nariai, kuriuos į komisiją delegavo rajoną valdančiai koalicijai priklausančios partijos – tai V. Pavilonio bendrapartietė Laimutė Uselienė ir socdemas Antanas Kubaitis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tarybos opozicijai, kurios iniciatyva buvo sudaryta komisija, posėdyje atstovavo vienintelė konservatorė Sandra Tamašauskienė.
Nors S. Tamašauskienė yra šios komisijos pirmininkė, tačiau jos vienos balso priimant sprendimą buvo maža.
Kita vertus, tokios tyrimo baigties buvo galima tikėtis dar praėjusių metų lapkričio pabaigoje, kai buvo sudaryta ši komisija, mat rajono valdantieji į ją delegavo 4 savo atstovus, o opozicionieriai – tik 2.
Toks sprendimas tąkart buvo priimtas vadovaujantis proporcingo atstovavimo tarybos frakcijoms principu: didžiosios frakcijos – Trakos ir teisingumo bei Socialdemokratų delegavo po 2 savo atstovus, o konservatoriai ir liberalsąjūdiečiai – tai yra mažosios frakcijos – po 1.
Tokias sąlygas primetė valdantieji, o opozicionieriai tam neprieštaravo.
Užtat dabar V. Pavilonis gali džiūgauti bent dėl to, kad iki besibaigiančios kadencijos pabaigos išsaugos tarybos nario mandatą, o kovo 3 d. vėl galės dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Susiję:
„Skrydis per pylimą, kiaurai tvorą, į kitą tvorą…“,
„Teismas: Pavilonis – kaltas, ir taškas“,
„Pavilonis: kaltas ar ne, spręs saviškiai“

Iš ciklo „Keisti gamtos reiškiniai“.

Teisybę sakė senoliai: kai kelias į Daukanto aikštę tiesiamas per Rusnę, gero nelauk.
Na, gal ne visai taip jie sakė.
O gal ir iš viso nieko nesakė šia tema.
Nepaisant to, jų išmintį dažnu atveju būna sunku paneigti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Taip nutiko ir pastarosiomis dienomis šalies dienraščiuose, įvairiuose interneto vartuose ir kitose tarpuvartėse plačiai aptarinėjamu atveju, kai vos spėjęs apšilti savo šlovės spinduliuose estakados krikštatėvis buvo su trenksmu nuleistas ant žemės.
Žnektelėjo taip, kad šlapio sniego kliuvo ir jo garbintojams iš kitapus Atmatos upės.
Tikrai ne kokia „Rusnės žiema“ išėjo.
Galvoju sau: gal kitokį scenarijų jiems reikėjo pasirinkti?
O gal kito – ne tokio seno raugo – režisieriaus reikėjo paieškoti?
Raminu save: bala jų nematė – patys kalti.
Bet širdyje vis tiek neramu: iš vakaro žadėto visiško mėnulio užtemimo mano akys taip ir neišvydo – šįryt (maždaug 6 val. 40 min. Lietuvos laiku) buvo baisiai daug debesų.
O kito tokio juk reikės laukti iki 2022-ųjų.
Klausiu savęs: kodėl šitaip?
Sakykite man, kodėl?

Vis dėlto teisybę sakė senoliai: kai kelias į Daukanto aikštę tiesiamas per Rusnę, gero nelauk.
Na, gal ne visai taip jie sakė.
O gal ir iš viso nieko nesakė šia tema…

Žinoma, be pykčio,
Orestas

Susijęs: Lrytas.lt: „Prieš S. Skvernelio sprendimą – Rusnės seniūnės apsilankymas pas jo motiną Marijampolėje“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis Šilutės rajone praėjusią savaitę jau siekė 78,3 atv./10 tūkst. gyventojų.

Nors tai dar ne epideminis lygis, tačiau, anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) Šilutės skyriaus vedėjos Romos Jovaišaitės, sergamumas gripu ir ŪVKTI rajone didėja kiekvieną savaitę.
Praėjusią savaitę Šilutės rajone užfiksuoti 49 gripo ir 252 ŪVKTI atvejai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Epidemija skelbiama, kai susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius per savaitę pasiekia 100 atv./10 tūkst. gyventojų.

Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę buvo 127,7 atv./10 tūkst. gyventojų. Klaipėdos apskrities rodiklis – 112,4 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

Dėl gripo į ligoninę buvo paguldytas 171 asmuo, iš kurių – 25 vaikai iki 2 m., 72 vaikai 2–17 m. amžiaus grupėje ir 74 suaugusieji. Ligoninėje gydytos trys nėščiosios. Intensyviosios terapijos skyriuje gydoma 11 asmenų.

NVSC specialistai rekomendavo Kauno ir Panevėžio miestų, Prienų, Kėdainių, Ignalinos, Šalčininkų ir Ukmergės rajonų savivaldybių teritorijose skelbti gripo epidemiją.

Apie gripą

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

Liudo Mockaus nuotr.

Pirmadienį iš vakarų priartės nauja kritulių zona. Debesuotumas sparčiai didės. Klaipėdos apskrityje iš niūrių debesų kris šlapdriba, Telšių, Šiaulių ir Tauragės apylinkėse snigs, kitur suplevens nebent pavienės snaigės. Vidutinio stiprumo vėjas pūs iš vakarų, pietvakarių, tad kai kur silpnai papustys. Temperatūra įdienojus išliks neigiama ir svyruos tarp 2-5, Vilniaus ir Alytaus apskrityse 6-7 laipsnių šalčio, tik pajūryje bus apie 0 laipsnių. Slidumas niekur nedings, tad atidumo prireiks visą savaitę.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienio naktį pasnigs beveik visoje šalyje, gausiau Vidurio ir Rytų Lietuvoje. Vėjas rims suksis vis labiau iš pietų, pietryčių. Debesuotą, sniegingą naktį numatomas švelnesnis šaltis – termometrai rodys minus 4-9 laipsnius, šiauriniame šalies pakraštyje, kur snyguriuos menkiausiai oras gali atšalti iki 10-12 laipsnių žemiau nulio. Dieną orai gerės. Silpnai pasnigs tik vietomis, didesnė tikimybė, kad rytiniuose rajonuose. Orai bus ramūs, vakariniuose rajonuose su pragiedruliais, tad temperatūra netrukdoma kils iki 2-6 laipsnių šalčio, pajūryje svyruos apie 0 laipsnių.

Trečiadienį virš Lietuvos sustiprės aukštesnio slėgio laukas. Naktį truputį pasnigs pajūryje ir šiaurės vakariniuose rajonuose. Vėjas pietų, pietryčių, 3–8 m/s. Dangus giedrės ir temperatūra sparčiai žemės iki 7-12 laipsnių šalčio, pragiedrėjus ilgesniam laikui vietomis atšals iki 13-15 laipsnių. Diena bus maloni, palepins pro debesis nardanti saulė, kuri temperatūrą kilstelės iki 3–8 laipsnių šalčio.

Ketvirtadienio naktis dar bus šalta – 10-15 laipsnių šalčio, šiaurės rytiniuose rajonuose kai kur iki minus 18 laipsnių. Žymesnio sniego nenumatoma, snigti pradės tik įdienojus, kai iš pietryčių priartės ciklonas. Vakarėjant snyguriuos jau daugelyje vietovių, gausiau ties Pietų Lietuva. Stiprėjant rytų vėjui vietomis pustys. Temperatūra pasiskirstys nuo 4 iki 9 laipsnių šalčio.

Penktadienį daug kur snigs – naktį vyraus nedidelis sniegas, o dieną sniego danga didesnėje šalies dalyje ūgtelės 3-5 cm. Apysmarkis vėjas pūs iš rytų, šiaurės rytų, todėl vietomis silpnai pustys. Storam debesų šydui vėl apniaukus mūsų padangę temperatūra ir naktį, ir dieną svyruos tarp 5–10 laipsnių šalčio.

Savaitgalį Lietuva atsidurs tarp dviejų atmosferos frontų, šeštadienį gausiau pasnigs rytinėje šalies pusėje, o sekmadienį vakariniuose rajonuose.

Stop kadras.

Vasario 2 d., minint tarptautinę pelkių dieną, organizuojamas žygis po Aukštumalos aukštapelkę.

Norintieji ne tik pasivaikščioti pažintiniu taku, bet ir paklampoti po pelkės gilumas kviečiami žygiuoti kartu. Atvykusieji bus suskirstyti grupelėmis, kurias lydės gidai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žygis vyks vasario 2 d.
Atvykimas ir registracija – 10.00-10.30 val.
Žygio startas – 10.30 val.
Žygio finišas – 13.00-14.00 val.
Po žygio  dalyviai bus vaišinami koše ir karšta arbata.

Reikėtų turėti savo puodelius arbatai ir šaukštus košei (kuo mažiau plastiko, tuo geriau gamtai).

REGISTRACIJA

Dalyvių skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti žygyje kviečiami užpildyti registracijos formą internetu: https://docs.google.com/forms/d/1goUJgRXFBRwNpW4xnqz2EPQKq3Iqmi0ZnUq4VwIfOiI/edit.

Dalyvio mokestis – 3 eurai.

Žygio metu nukeliausite apie 6-8 km, priklausomai nuo kiekvienos grupelės ir jos vadovo.

Susitikimo vieta – Aukštumalos pažintinio tako pradžioje, kelyje Nr. 4217 Šilutė-Kintai, koordinatės 332258, 6142369 (LKS).

Dalyviams patartina turėti ilgus guminius batus ir atsarginį rūbų komplektą.

Dėl papildomos informacijos kreiptis telefonu 8 647 26719.

Organizatoriai ragina dalyvius fotografuoti žygio akimirkas, kadangi po žygio bus skelbiamas žygio nuotraukų konkursas. Trys daugiausiai „patinka“ sulaukusios nuotraukos bus paskelbtos konkurso nugalėtojomis, o laimėtojai bus apdovanoti šauniais prizais!

www.google.com.br/maps.

Kelias iš Šilutės į Žemaičių Naumiestį jau šį pavasarį turėtų sulaukti remontininkų.

Sutartis tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Kaune registruotos UAB „YIT Lietuva“ dėl beveik 11 km kelio atkarpos ir tilto per Šyšos upę rekonstravimo pasirašyta sausio 4 d.
Sutarties vertė – beveik 12,3 mln. Eur.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelio iš Šilutės į Žemaičių Naumiestį ir tilto per Šyšos upę rekonstravimo darbai turėtų būti pradėti šį pavasarį (ne anksčiau kaip kovo 15 d.) ir užbaigti per 9 mėnesius.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

UAB ,,Šilutės būstas“ už daugiau kaip 1,2 mln. eurų įsigijo „Tauragės butų ūkio“ bendrovę.

Sausio 17 d. pasirašyta Tauragės rajono savivaldybei 100 proc. priklausančių UAB „Tauragės butų ūkis“ akcijų pardavimo sutartis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lapkričio 29 dieną Tauragės rajono savivaldybės skelbto viešo aukciono metu parduota 100 proc. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių UAB „Tauragės butų ūkis“ akcijų. Turto vertintojai įmonės akcijas įvertino 424 000 Eur. Aukciono dokumentų rinkinį nusipirko ir juo domėjosi keturios įmonės. Aukcione dalyvavo 2 pirkėjai, laimėjo UAB ,,Šilutės būstas“, pasiūlęs aukščiausią kainą – 1 215 169 Eur.

Sutartis įsigalios įvykdžius visus sutartyje numatytus įsipareigojimus ir sumokėjus visą numatytą sumą bei pasirašius priėmimo-perdavimo aktą.

UAB „Tauragės butų ūkis“ administruoja ir eksploatuoja 173 namus t. y. 4 536 daugiabučių gyvenamųjų namų butus, kurių bendras plotas – 212728,18 kv. m. Įmonė taip pat administruoja ir prižiūri 417 Savivaldybės butų, kurių bendras plotas – 16967,25 kv. m.

www.meteo.lt nuotr.

Sausio 18 d. Vakarų Lietuvoje dėl gausių kritulių vandens lygis upėse per parą pakilo 33–151 cm. Gėgėje ties Plaškiais stichinis vandens lygis buvo viršytas 19 cm.

Artimiausiu metu daugiau gausių kritulių nelaukiama, tad vandens lygis stabilizuosis.
Nepaisant to, vandens lygio svyravimai dar galimi dėl ledo darinių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kuršių mariose pastovios ledo dangos nėra, ties Vente ledas dreifuoja.
Tauragno ežero ledo storis yra 5 cm, tad lipti ant ledo nėra saugu.
Varėnos rajone esančio Glėbo ežere ledo storis siekia 14 cm.

lrv.lt nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis lankėsi Rusnėje ir apžiūrėjo estakados statybvietę, susipažino su vykdomais darbais.

Rusnės estakados statybos darbai vyksta pagal planą. Pastačius estakadą, vienintelė sala Lietuvoje – Rusnė – bus pasiekiama aplinkkeliais. Vykdant statybas numatyta sutvarkyti kelio Šilutė-Rusnė penkių kilometrų ruožą, šalia jo įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką. 750 metrų ilgio estakada ves per potvynių užliejamą Nemuno žemupį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Daug kas sakė, kad tai – ekonomiškai nenaudingas projektas, tačiau mūsų sprendimą lėmė žmonių poreikiai ir jų gyvenimo kokybė. Netrukus iškilsianti Rusnės estakada taps patogesnio, saugesnio, kokybiškesnio gyvenimo simboliu“,- teigė premjeras.

Perkėlimai per užliejamą kelio ruožą kiekvieno potvynio metu valstybės biudžetui kainuodavo po 200 tūkst. eurų ir daugiau. Šiai statybai Vyriausybės nutarimu patvirtintoje 2018 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje numatyta 10 mln. eurų, darbus ketinama baigti jau gegužę.

Skvernelis paskelbė savo sprendimą dėl Prezidento rinkimų

Susitikime su Rusnės bendruomene premjeras aptarė svarbius vietos gyventojams klausimus. Visų pirma, S.Skvernelis pabrėžė, kad pastačius estakadą potvynis niekur nedings, kalbėta apie upių ir polderių sistemos priežiūrą: užneštomis ir daug metų nevalytomis upėmis nenuteka perteklinis vanduo, užleisti kanalai ir polderiai neatlieka savo hidrotechninių funkcijų. Upių nepriežiūra paralyžiuoja vandens turizmą, žvejybą. Akcentuota, kad rengiant potvynių rizikos valdymo planą, nustatyta, kad didžiausias pavojus kyla Šilutės ir Rusnės miestams.

Rusnės salos teritorijų, kurioms potvyniai kelia didžiausią pavojų, apsaugai numatytos struktūrinės priemonės – naujų pylimų įrengimas, esamų pylimų aukštinimas. Taip pat Rusnės salos teritorijoje potvynių rizikos mažinimui numatomos prevencinės, pasirengimo potvyniams ir atstatymo priemonės. Priemonių, skirtų potvynių pavojui mažinti, įgyvendinimui Šilutės rajone skirta apie 9 mln. eurų.

Susitikimo metu aptartas Rusnės turizmui ir verslui vystyti būtinas priėjimas prie Kuršių marių. Šiuo metu visa Rusnės salos pakrantė yra rezervatas, kai tuo tarpu Ventės, Kintų, Drevernos, Svencelės pakrantės yra atviros rekreacijai ir verslui. Pagrindinė problema – išplaukimas į marias Pakalnės upe, todėl Vyriausybė laukia Šilutės miesto savivaldybės suderintų visų reikiamų dokumentų, kad minima upė yra tinkama navigacijai.

Taip pat aptarti Uostadvario apžvalgos bokšto, Rusnės Kultūros namų statybų, likviduojamų Rusnės tvenkinių klausimai. Didelis dėmesys skirtas pagerėjusiai pasienio būklei, Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos Rusnės progimnazijos skyriui.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės meras – prieš interneto komentatorius.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

.

„Taip, pareiškimas gautas, – patvirtina policija. - Vyksta tyrimas“. (2019 m. sausio 15 d.)
„Dėl šmeižto, - patikslina meras, - ir žeminančio komentaro“. (2019 m. sausio 16 d.)
„Taigi, - apibendriname mes, - taigi…“ (2019 m. sausio 17 d.)