Saugų bendruomenė kviečia į spektaklį „Velniava“, kuris bus rodomas liepos 13 d. (penktadienį) Saugų malūne.
Pradžia 19 val.

Spektaklis nemokamas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Organizatorių nuotr.

Birželio pabaigoje paskelbta žinia, jog Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje atsisako „Misija Sibiras‘18” komandai išduoti vizas, sukėlė diskusijų bangą viešojoje erdvėje. Situacijai nepasikeitus, projekto organizatoriai teigia, jog šiemet abi ekspedicijų komandas išlydės atlikti savo misijos politinių kalinių laidojimo vietose Kazachstane.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Sibiras yra kur kas platesnė nei vien geografinė sąvoka, o tremties vietos egzistuoja ir už Rusijos Federacijos ribų. Tremtį ir kalinimus mūsų tautiečiai patyrė ir dabartinėse Kazachstano, Tadžikistano, Gruzijos teritorijose. Šiemet buvo nuspręsta vykti į Kazachstaną, kur dalis mūsų tautiečių kalėjo lageriuose ir priverstinai dirbo darbo stovyklose“, – teigia projekto vadovė Raminta Kėželytė.

Kazachstano teritorija yra antra pagal lietuvių kilmės asmenų tremties, įkalinimo ir palaidojimo mastą – ją lenkia tik Rusijos Federacija. Skaičiuojama, jog į šias vietas buvo perkelta beveik 50 000 lietuvių. „Misija Sibiras’18” dviejų ekspedicijos komandų darbai čia planuojami Karagandos, Džezkazgano ir Balchašo apylinkėse.

„Misija Sibiras“ ekspedicijai atsakingai ruošiasi visus metus: kruopščiai planuojami maršrutai, ieškoma tremties vietų, jose gyvenančių lietuvių. Pasak organizatorių netikėta žinia dėl vizų sukėlė daugybę papildomų rūpesčių ir problemų, kurias projekto komanda atsakingai sprendžia. Šiuo metu organizatoriai daro viską, kad ekspedicijų komandos įgyvendintų tikslus Kazachstane. Naujasis ekspedicijos maršrutas reikalauja ne tik nenumatytų išlaidų, bet ir dar daugiau visuomenės pagalbos: surandant kuo daugiau žmonių, patyrusių kalinimus šiame krašte, ar jų artimųjų, ir galinčių pasidalinti emocijomis ir istorijomis. Žmonės, kurių artimieji kalėjo Karagandos, Džezkazgano ar Balchašo apylinkėse, gali susisiekti su organizatoriais el. paštu jauniems@jauniems.lt, pasidalinti turimomis istorijomis, ir taip padėti efektyviau suplanuoti ekspedicijos maršrutą.

„Misija Sibiras“ ekspedicija Kazachstane paskutinį kartą lankėsi 2009 m., šio krašto gamtinės sąlygos smarkiai skiriasi nuo tokio Sibiro, kokį atrandame Rusijoje. Kazachstano pietuose temperatūra vasarą gali pakilti net iki 45 laipsnių karščio, o stepėse galima sutikti nuodingų skorpionų ar vorų.

„Sibiro ir Kazachstano sąlygos skiriasi, tačiau pagrindinis ekspedicijos tikslas – ne. Kazachstane sunkiau rasti pavienių lietuvių kapų, kadangi politiniai kaliniai čia buvo laidojami masinėse kapavietėse, tačiau čia numatoma dar daugiau iššūkių: ieškant Kazachstane tebegyvenančių lietuvių bei tvarkant paminklinius atminimo ženklus“, – sako vienas iš ekspedicijų vadovų Arnoldas Fokas.

Visi norintys išlydėti komandas ir palinkėti joms sėkmės yra laukiami išlydėjimo renginyje. Iki šiol tradiciškai ekspedicijos iškeliaudavo liepos 17-ąją – Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Bet dėl pasikeitusio „Misija Sibiras‘18” ekspedicijų maršruto teko koreguoti ir jų išlydėjimo datą – abi ekspedicijos komandos Kazachstano kryptimi iškeliaus liepos 19 d. 8 val. iš Vilniaus geležinkelio stoties. Prisidėti prie ekspedicijos taip pat galima trumpaisiais numeriais: 1891 – auka 2 EUR arba 1892 – auka 3 EUR.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savaitės pradžioje šilumos bus vis daugiau, tačiau kartu su šiluma į šalį atkeliaus ir drėgnesni orai, LRT radijui sakė sinoptikas Tadas Kantautas.

Pirmadienį Lietuvoje bus nepastoviai debesuota. Vietomis, daugiausia šiaurės rytinėje šalies pusėje, trumpai palis. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra – 20–25 laipsniai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienio naktį žymesnio lietaus nenumatoma. Dieną vietomis trumpai palis, galima perkūnija. Naktį atvės iki 11–16 laipsnių, dieną šils iki 22–26 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį gausesnio lietaus nenumatoma. Dieną vietomis trumpai palis su perkūnija. Temperatūra naktį kris iki 12–16 laipsnių, dieną numatoma 22 –27 laipsnių šiluma.

Ketvirtadienio naktį kai kur trumpai palis, dieną lietus numatomas daugelyje rajonų, vietomis smarkus, su perkūnija. Naktį bus – 13–18, dieną – 22–27 laipsniai šilumos.

Drėgni ir šilti orai turėtų laikytis ir likusiomis savaitės dienomis.

www.youtube.com stop kadras.

Penktadienį Šilutėje vykusiame Baltijos komandų galiūnų čempionate triumfavo Lietuvos pirmoji komanda, kurią sudarė Žydrūnas Savickas, Vidas Blekaitis ir Martynas Brusokas, septyniose rungtyse surinkusi 28 taškus, praneša portalas lrytas.lt.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antrąją vietą užėmė Latvijos antroji komanda (21 tšk.), trečiąją – Latvijos pirmoji ekipa (13 tšk.). Lietuvos antroji komanda su 8 taškais liko ketvirta.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šeštadienį Šyšos upės kilpos parke (buvęs J. Janonio parkas) įvyko teatralizuotas pasirodymas, kuriuo, anot organizatorių, siekta pažadinti medžių ir miesto žmonių dvasias.

Aidėjo mušamų būgnų garsai, buvo renkami parašai: bus reikalaujama nekirsti šio parko medžių, neatlikus jų būklės ekspertizės, ir pakartotinai leisti visuomenei susipažinti su Šilutės miesto Šilokarčemos kvartalo sutvarkymo projektu bei teikti projektinius pasiūlymus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybės administracija kviečia teikti paraiškas pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.

Paraiškų teikiama nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. (imtinai).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Paraiškos turi būti pristatytos adresu: Šilutės rajono savivaldybės administracijos vienas langelis, adresu Dariaus ir Girėno g. 1, Šilutė.

Konsultacijas paraiškų parengimo klausimais teikia Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Bičkauskienė, tel. (8441) 79299, el.p. rasa.bickauskiene@silute.lt.

Vienam projektui nustatyta didžiausia – 3000 eurų ir mažiausia – 300 eurų galima skirti valstybės biudžeto lėšų suma.

Galimi pareiškėjai:

1. bendruomeninės organizacijos, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas;

2. kitos nevyriausybinės organizacijos, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas;

3. religinės bendruomenės ir bendrijos, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas.

Finansuotinos veiklos:

Tinkamomis finansuoti laikomos išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimu patvirtintos veiklos, tenkinančios socialinius gyvenamųjų vietovių bendruomenių narių poreikius:

1. socialinė veikla, skirta socialiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams (gyventojams) ir (ar) jų grupėms;

2. vaikų ir jaunų žmonių (14–29 metų) laisvalaikio užimtumas;

3. kultūrinė ir švietėjiška veikla;

4. sporto ir sveikatinimo veikla;

5. bendruomenės sutelktumą ir gyvenimo kokybę gerinanti veikla;

6. bendruomenės akcijos ir iniciatyvos, skirtos viešųjų erdvių ir aplinkos kokybei gerinti.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:

1. pareiškėjo steigimo dokumento;

2. pareiškėjo vykdytos dvejų pastarųjų kalendorinių metų veiklos ataskaitos;

3. asmens, turinčio teisę veikti pareiškėjo vardu, pasirašytos deklaracijos;

4. jei pareiškėjui atstovauja ne jo vadovas, – dokumento, patvirtinančio asmens teisę veikti pareiškėjo vardu;

5. jeigu projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais), – bendradarbiavimo susitarimo / sutarties;

6. jeigu į projekto veiklas bus įtraukiami savanoriai, – laisvos formos pažymos apie planuojamų įtraukti savanorių skaičių ir asmens, turinčio teisę veikti pareiškėjo vardu, pasirašytą pasižadėjimą atsiskaitant už projekto veiklų įgyvendinimą pateikti sutartis su projekto veiklose faktiškai dalyvavusiais savanoriais.

Kvietimo dokumentus rasite čia: https://www.silute.lt/go.php/lit/Bendruomeniu-ir-nevyriausybiniu-organizaciju-demesiui

Oresto Lidžiaus nuotr.

Ketvirtadienio pavakarę Kintuose į Kuršių marias nuleistas naujas istorinis burlaivis.

Laivui suteiktas „Germanikos“, baldų įmonės, kurioje jis buvo pastatytas, vardas.
Istorinę žuvų supirkėjo burvaltę Sakūtėlių baldininkams padėjo atkurti rusniškis laivadirbys Simas Knapkis, šiuo metu dalyvaujantis Nacionalinėje ekspedicijoje Ukrainoje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot šios baldų įmonės direktoriaus Rolando Baltuonio, burlaivį „Germanika“ statė apie 300 bendrovės darbuotojų ir jų šeimų narių.
Susijęs: „VE.lt: Sakūtėliuose atgimsta istorinis Kuršių marių laivas“
Penktadienio pavakarę laivas buvo pašventintas pagal senuosius papročius ir nuleistas į Kuršių marių vandenį.
Tiesa, kuršmarių įlanka tądien buvo kiek per sekli, tad burlaivio įgulai ir jos talkininkams teko gerokai paplušėti, kol valtis pasiekė gilesnius vandenis, kur jos jau laukė keli kiti istoriniai burlaiviai.
„Germanika“ savo kapitono dar neturi, tad vadovauti pirmajam laivo plaukimui buvo pakviestas kintiškis Laurynas Juodeška.
Taip prasidėjo didžioji „Germanikos“ įmonės vasaros šventė „Gervasara 2018“…

26 kadrai

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Valstybės dieną visi galės žvejoti nemokamai, primena Aplinkos ministerija.

Penktadienį, liepos 6-ąją, visi galės žvejoti nemokamai visuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, taip pat Nemuno deltos regioniniame parke (išimtis – Krokų lankos botaninis-zoologinis draustinis), išskyrus privačius bei limituotos žvejybos telkinius ir jūrą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Limituota žvejyba organizuota šiuose išnuomotuose vandens telkiniuose: Gudelių ežere (Šiaulių r.), Varniškių ežere (Vilniaus r.), Ilgio ežere ir Vijūnėlės tvenkinyje (Druskininkų sav.), Pašiaušių I tvenkinyje (Kelmės r.), Vabalių ežere (Alytaus r.), Barstyčių tvenkinyje (Skuodo r.), Pagojės tvenkinyje (Anykščių r.), Vykežerio, Vykežerėlio, Sniūčio, Vasakno ežeruose ir Šventosios tvenkinyje (Zarasų r.), Alvito ežere (Vilkaviškio r.), Malkėsto ir Ilgio ežeruose (Molėtų r.), Kašonių ežere (Prienų r.) ir Gulioniškės tvenkinyje (Kazlų Rūdos sav.).

Neišnuomoti vandens telkiniai, kuriuose organizuota limituota žvejyba, yra šie: Merkio upė nuo Ožkelaičių tilto iki Baltarusijos sienos (Ožkelaičių tiltas yra tarp Jašiūnų ir Rūdninkų) Talokių ežeras (Alytaus r.), Krūminių tvenkinys (Varėnos r.), Smulkio ežeras (Anykščių r.), Joskučio ežeras (Ignalinos r.) ir Musios ežeras (Vilniaus r.). Juose organizuota limituota karpių žvejyba. Pagal Mėgėjų žvejybos taisykles visus mažesnius nei 40 cm karpius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį.

Nemokamai žvejoti, kaip numato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, galima dukart per metus – Valstybės dieną, liepos šeštąją, ir rugpjūčio penkioliktąją – per Žolinę. Žvejoti draudžiama valstybinių gamtinių rezervatų telkiniuose, Kniaupo įlankoje, Nemune 500 m žemiau Kauno HE užtvankos ir kituose vandens telkiniuose, kuriuose pagal šias taisykles mėgėjų žvejyba bet kokiais įrankiais ar būdais draudžiama ištisus metus.

Valstybės dieną visus besidominčius gamta kviečia Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus – liepos 6-ąją jo ekspozicijos lankymas nemokamas.

Liudo Mockaus nuotr.

Ilgąjį savaitgalį Lietuvoje vyraus permainingi orai, LRT radijui sakė sinoptikas Tadas Kantautas.

Ketvirtadienį Lietuvoje bus debesuota su pragiedruliais. Vietomis trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas vakarinių krypčių, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra – 20–25 laipsniai šilumos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Penktadienio naktį vietomis susiformuos rūkas, vėjas bus silpnas. Temperatūra pažemės iki 9–14 laipsnių šilumos. Dieną bus nepastoviai debesuota, kai kur trumpai palis. Temperatūra pakils iki 20–25 laipsnių šilumos.

Trumpai palyti vietomis gali ir šeštadienį. Naktį temperatūra sieksi 10–15 laipsnių šilumos, dieną – 21–26 laipsniai šilumos.

Sekmadienį tiek naktį, tiek dieną daug kur palis. Dieną daug kur galima perkūnija. Naktį atvės iki 10–15 laipsnių, dieną šils iki 19–24 laipsnių šilumos.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Jau tapo tradicija, kad Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka išlieka atvira ne tik vasarojantiems šilutiškiams, miesto svečiams, bet ir jauniesiems kraštiečiams, sugrįžtantiems aplankyti artimųjų. Jau penktus metus iš eilės bibliotekininkai sukviečia juos į stovyklą „Jaunieji genijai – menininkai“.

Šis patrauklus projektas, finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės, šiais metais prisideda prie LR Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro iniciatyvos „Atverk duris vasarai“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Užregistruotos erdvės ir organizuojami renginiai yra atvaizduoti Lietuvos žemėlapyje (https://www.lmnsc.lt/atviros_edukacines_erdves_2018/?m=1), kuriuo naudodamasis galbūt ne vienas atostogautojas jau susirado siūlomą vasaros užsiėmimą.

Vasaros laikotarpiu Šilutės mieste ypač trūksta edukacinių programų, kurias vestų žymūs meno kūrėjai. Profesionalūs lėlininkai (Vilniaus teatras „Lėlė“), turintys patirties ir gebėjimų, tiek režisuodami profesionalius lėlių spektaklius, tiek sostinėje vaikams rengdami „Lėlės“ teatro stovyklas, yra tapę šilutiškių numylėtiniais. Kraštietis, Lietuvos meno ir muzikos akademijos magistrantas, Vilniaus teatro „Lėlė“ aktorius Imantas Precas į Pamario žemę kasmet atvyksta dirbti komandoje su savo kolegomis profesionalais – Lietuvos meno ir muzikos akademijos magistrantu, Vilniaus teatro „Lėlė“ aktoriumi Karoliu Algimantu Butvidu bei – Vilniaus teatro „Lėlė“ aktoriumi, režisieriumi, muzikos atlikėju Šarūnu Dateniu.

Stovyklos vadovai nemėgsta monotonijos, kasmet stovyklautojams suranda vis naujų, įtraukiančių, šiuolaikinių edukacinių žanrų. Rengiamos ne tik kūrybiškumo pamokos, bet ir lavinama jų fizinė ištvermė. Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje vyksta kūno trenažai: raumenų tempimas, pratimai su kamuoliais, svarmenimis, kt. Nė vienas teatro aktorius negali žengti į sceną neįvaldęs dėmesio koncentravimo, greičio ir erdvės pajautimo, kitų pratimų. Beje, Vydūno gimnazijoje yra mokęsis lėlininkas I. Precas. Bibliotekininkai dėkingi šiai svetingai gimnazijai už sudarytas puikias sąlygas stovyklautojams ir šiltą priėmimą tęstinės stovyklos metu.

Dalyviai sužino ne tik apie lėlių teatrą Lietuvos ir pasaulio mastu, bet ir apie pagrindinį aktoriaus instrumentą – lėlę, apie tai, kad jos gali būti labai įvairios – planšetinės, šešėlinės, stalinės, pirštukinės, pagalinės, marionetės, t. y. sukurtos naudojant pačias įvairiausias technikas.

Lėlininkų projektas yra puiki galimybė atostogaujantiems vaikams ir jaunuoliams įdomiai ir kūrybiškai praleisti dalį vasaros atostogų. Didžiajai daliai vasarojančių vaikų mokamos vasaros stovyklos yra neprieinamos. Kasmet dalyvaudami F. Bajoraičio viešosios bibliotekos organizuojamoje edukacinėje stovykloje jie kuria, susipažįsta su naujomis ir netikėčiausiomis lėlių teatro paslaptimis, idėjomis ir atradimais. Šios stovyklos metu vaikai ir jaunuoliai sužino, kad ši meno sritis yra nuolat auganti, besiplėtojanti ir unikali. Stovyklos vadovai su dalyviais dalinasi ir keičiasi savo sukaupta profesine patirtimi, žiniomis, jaunatviška energija, netgi savo jausmais. Dalyviai noriai priima profesionalių vadovų pamokas – naudodamiesi bibliotekos knygomis, jose suranda kūrybinių minčių, herojus, kuriuos nori įprasminti savo kūrybiniuose darbuose, temas, suranda savo komandos draugus, mokosi su jais kartu dirbti ir pasiekti rezultatą. Visos edukacinės stovyklos metu tvyro gera nuotaika, vyksta šiltas bendravimas, vyrauja susiklausymas, laisva ir tolerantiška atmosfera ne tik tarp stovyklautojų, bet ir tarp tėvelių, senelių.

Stovyklautoja Rusnė ir jos sesutė Guostė, kasmet iš Airijos atvykstanti aplankyti senelius, šios stovyklos metu suranda galimybę su savo bendraamžiais pabendrauti gimtąja kalba. Rezultatas – jaudinantis ir laukiamas pasirodymas su stovyklos komandų draugais, kurį stebi susirinkę artimieji. Belieka laukti kito susitikimo.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ieško įtariamojo dėl nusikalstamos veikos padarymo Luko Petrošiaus, gim. 1991 m.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žinančių ieškomo vyro buvimo vietą ar turinčių reikšmingos informacijos prašoma pranešti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiajai tyrėjai Editai Juciutei, tel. nr. 8700 64352 arba el. paštu edita.juciute@policija.lt arba:
Policijos budėtojų telefonu (8 446) 20 270;
Anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu (8 446) 61 952;
Bendruoju pagalbos telefonu 112.

Šilutės rajono savivaldybės nuotr.

Šilutės rajono savivaldybė pasirašė naują bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos valstybine kolegija.

Sutartį pasirašė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir Klaipėdos valstybinės kolegijos (toliau – KVK) direktorė Gražina Markvaldienė.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai jau antroji Šilutės rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartis su šia kolegija.
Pirmoji buvo pasirašyta 2016-ųjų pavasarį („ Šilutės meras plečia ryšius“).
Kaip teigia Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Romualdas Eglinskas, ši sutartis buvo sudaryta 2 metams, o naujoji – neterminuota.
Esą KVK organizavo seminarus-konferencijas veiklos efektyvinimo ir veiksmingumo didinimo klausimais seniūnams, socialiniams darbuotojams, kuriuose dalyvavo ir mūsų savivaldybės atstovai.
Po naujos sutarties pasirašymo, anot R. Eglinsko, buvo diskutuojama, kaip reikėtų suaktyvinti tarpusavio bendradarbiavimą, nes Savivaldybė gauna mažai informacijos iš partnerių.
Esą KVK direktorė užtikrino, kad bus glaudžiau bendraujama, mat kolegijoje įkurtas naujas administracinis padalinys, jam vadovauja energingas mokslų daktaras, pavaduotojas strateginei plėtrai.
Šilutės rajono savivaldybė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį ir su Lietuvos verslo kolegija („Šilutė bendradarbiaus su Lietuvos verslo kolegija“).
Pastaroji, anot R. Eglinsko, tiesiogiai bendradarbiauja su Šilutės rajono savivaldybės ugdymo įstaigomis (gimnazijomis, mokyklomis), skelbia karjeros dienas, įgyvendina kitokius partnerystės projektus.
Esą su ugdymo įstaigomis bendradarbiauja ir KVK.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Stichinė sausra pasitraukė iš visų šalies rajonų, kuriuose ji buvo fiksuota nuo birželio 8 d. iki liepos 3 d., praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Stichinė sausra buvo apėmusi 24 savivaldybių teritorijas: Akmenės, Alytaus, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Klaipėdos, Kretingos, Lazdijų, Marijampolės, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Šakių, Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Telšių ir Varėnos rajonų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dar 13 savivaldybių sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio – rodiklius.Iki stichinės sausros paskelbimo vos kelių dienų pritrūko Kupiškio, Panevėžio, Šilutės, Skuodo, Rietavo ir Vilkaviškio rajonams.

Ilgiausiai – net 25 dienas – stichinė sausra išsilaikė Alytaus, Marijampolės ir Trakų rajonuose, o trumpiausiai – vos po 1 ar 2 dienas – Šalčininkų, Širvintų ir Telšių apylinkėse.

Plačiau apie kiekvienos dienos drėgmės sąlygas Lietuvoje galite skaityti čia: http://www.meteo.lt/lt/dregmes-salygos.

VE.lt nuotr.

Pasieniečių tarnybinį šunį nušovusio Arvydo Komskio kasacinis skundas atmestas, praneša Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kaip antradienį pranešė teismas, byloje nustatyta, kad nuteistasis, būdamas medžiotojų klubo narys, medžioklės metu Pagėgių rinktinės saugomame pasienio ruože, miško kelyje su legaliai laikomu užtaisytu graižtviniu šautuvu tykojo žvėries. Pastebėjęs keliu bėgantį šunį, turintį specialią žymą – liemenę su specialiais skiriamaisiais ženklais ir atšvaitais, tyčia – negailestingai ir be jokios pateisinamos priežasties – šovė į jį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dėl daugybinių sužalojimų gyvūnas, kuris kartu su kinologu persekiojo iš įvykio vietos pabėgusius du asmenis, nugaišo. Teismai konstatavo, kad nuteistasis žiauriai elgėsi su gyvūnu ir nušaudamas jį Pagėgių rinktinei padarė 8081,91 Eur turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Taip pat, pasak nuteistojo, teismai, manydami, kad šunį buvo galima išgąsdinti iššovus į orą, neįvertino, kad, iššovus į orą, šuo galėjo susierzinti ir jį užpulti. Šūvis į šunį buvo vienintelis būdas išvengti padarinių jo gyvybei ir sveikatai. Kaip nurodo kasatorius, vertintinos ir kitos aplinkybės: įvykio vieta – miškas, nepažįstamo šuns agresyvumas, mažas atstumas tarp jo ir šuns, šuns dydis, svoris, šuo buvo be pavadėlio, aplink žmonių nebuvo, be to, prieš tam tikrą laiką šioje vietoje buvo šuns stipriai sužalotas jo tėvas. Kasatoriaus nuomone, buvo realus pagrindas gintis nuo puolančio gyvūno, jis teigė neturėjęs tyčios nužudyti gyvūną, o tik gynęsis, t. y. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Pirmosios instancijos teismas paskyrė 146 MGL dydžio (5498,36 Eur) baudą ir priteisė atlyginti Pagėgių rinktinei 8081,91 Eur turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas skundą atmetė.

Bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas kasacinį skundą, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus pateiktus argumentus dėl, nuteistojo manymu, padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų pradedant ikiteisminį tyrimą ir jį atliekant, taip pat dėl prokuroro bei pirmosios instancijos teismo šališkumo. Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nebuvo nustatyta.

Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad teismai, pripažindami A. Komskį kaltu, įrodymus vertino tinkamai, nuosprendžiuose padarytos teismų išvados yra teisingos ir pagrįstos. Kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas kruopščiai išnagrinėjo nuteistojo iškeltas versijas (dėl to, kad jis į šunį tyčia nešovė, kad kulka galėjo pataikyti atšokusi rikošetu, kad nuteistasis nematė, jog atbėga tarnybinis šuo, kad buvo užpultas staiga), šias versijas motyvuotai ir įtikinamai atmetė, įvertindamas tiek nuteistąjį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Kolegija pabrėžė, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis visiškai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus nutarties turiniui ir formai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kasatoriaus teiginiai, neva jis šovė į šunį, siekdamas pašalinti jam pačiam gresiantį pavojų, nes buvo užpultas šuns, t. y. gynėsi esant būtinajam reikalingumui (baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė), nepagrįsti. Teismai, vadovaudamiesi byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, nustatė, kad įvykio metu miško keliuku ristele bėgantis ir pėdsakais sekantis pasieniečių tarnybinis šuo A. Komskiui ar kitiems asmenims jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus nekėlė, t. y. A. Komskio sveikatai ir gyvybei pavojus kilęs nebuvo, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad A. Komskis į šunį šovė esant būtinajam reikalingumui. „Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kinologas kontakto su priekyje jo bėgančiu šunimi nebuvo praradęs, šuo bėgo ristele, šuns elgesys nerodė, kad jis kažką puola, iki šūvio nebuvo girdėti jokių garsų. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs A. Komskio skundo argumentus, patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. Komskio sveikatai ir gyvybei pavojus nebuvo kilęs, be to, motyvuotai atmetė nuteistojo versiją, kad nuteistasis šovė, manydamas, kad gali būti užpultas vilko. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įvykio metu buvo geras matomumas, A. Komskis, būdamas patyręs medžiotojas, stebėdamas iš toli ristele atbėgantį ir artėjantį šunį, turėjo pakankamai laiko, kad įvertintų gyvūno dydį, spalvą, pamatytų šuns VSAT liemenę. <…> Pagal teismų nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis šovė į tarnybinį šunį esant būtinajam reikalingumui“, – konstatavo kasacinis teismas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Šilutės Vydūno gimnazijos nuotr.

Birželio 18–22 dienomis penkiolika Šilutės Vydūno gimnazijos 9–12 klasių mokinių dalyvavo aktyvaus ir turiningo poilsio projekte „Sveikata, jaunumas grožė“. Savaitės užsiėmimai vyko žymiojo mūsų krašto filosofo, sveikos gyvensenos propaguotojo Vydūno dvasia.

Pirmąją dieną susipažinome su Vydūno skelbtomis harmoningo ir sveiko gyvenimo nuostatomis, pasiruošėme žygiui į gamtą. Po viktorinos apie medžius ir žolynus visi projekto dalyviai pabiro po Pagrynių pievas ieškoti vaistažolių ir augalų herbariumui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rezultatas buvo puikus – išmokta atpažinti augalus net iš kvapo, surinkta keturių rūšių augalų vaistingoms arbatoms ir apie trisdešimt rūšių kitų augalų mokymo priemonei gaminti.

Dienos Rusnėje metu išvaikščiojome įvairius miestelio kampelius, atradome daug įdomių ir gražių dalykų. Mus lydėjo gidė Dainora Laukevičienė. Ji supažindino su salos gyvenimo ypatumais, su Rusnei būdinga veikla turizmu, žvejyba ir laivadirbyste. Smagiausia ir įsimintiniausia išvykos dalis vis tik buvo trijų valandų žygis baidarėmis Pakalnės upe. Kiekviena pora patyrė išbandymų ir nuotykių. Dauguma gimnazistų irklavo pirmą kartą, bet pasiekus finišą veiduose matėsi ne nuovargis, o didelis džiaugsmas.

Kintuose projekto dalyviai išbandė savo kūrybinius gebėjimus emalio dirbtuvėse kurdami papuošalus su Vydūno ženklais. Originaliomis savo darbo apyrankėmis visi iš karto ir pasipuošėme. Vydūno kultūros centre įrengtame Tilsmo kambaryje bandėme rasti nusiraminimą ir pajusti harmoniją su savimi ir aplinka. Gidės Redos Cirtautienės lydimi žygiavome turistiniu miško maršrutu, susipažinome su ypatinga augmenija. Pušyne, kur kadaise vaikščiojo Vydūnas, mokėmės taisyklingo kvėpavimo ir kitų jogos paslapčių. Kuršių marių pakrantėje rinkome augalus, o gražiausią puokštę švęsdami mūsų bendrystę surinkome Emilei jos gimtadienio proga.

Labiausiai laukta projekto dalis buvo kelionė į Aukštaitiją. Aplankėme Etnokosmologijos muziejų ir Molėtų astronomijos observatoriją. Apžiūrėjome eksponatus, klausėmės žinovų paskaitų apie žmogų ir visatą, galingais teleskopais stebėjome dangaus kūnus. Prie Anykščių esančiame Arklio muziejuje susipažinome su lietuvių tradiciniais amatais, išsaugotu paveldu, tradicijų puoselėjimo galimybėmis. Pažinimo poreikis buvo patenkintas su kaupu, o dešimties valandų kelionė autobusu, vadovaujant mokytojui Jonui ir pirmokei Neringai, buvo taip pat smagi ir vertinga.

Po projekto įkūrėme feisbuko grupę ir visą savaitę dalijomės sustabdytų akimirkų vaizdais. Pristatydami projekto rezultatus surengėme fotografijų, herbarų ir emalio dirbinių parodas. Prie puodelio kvapnios žolelių arbatos dalijomės įspūdžiais su gimnazijos vadovais, bendruomenės nariais.

Išsiskyrėme pilni geriausių įspūdžių ir kurdami naujų projektų planus.

Dėkojame projekto rėmėjams Šilutės r. savivaldybei, NVO „Šilutės Soroptimos klubui“, Vydūno gimnazijos alumnams.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai tęsia ikiteisminį tyrimą dėl be žinios dingusio Vytauto Antužio, gim. 1989 m., gyv. Šilutės r. sav., Saugų k., ir atliekant paiešką pakartotinai prašo visuomenės pagalbos.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2016-08-09 apie 23.00 val. vyras išėjo iš savo namų ir negrįžo.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vytauto Antužio požymiai: apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsios spalvos plaukų. Tą dieną buvo apsirengęs juodos spalvos bliuzonu, sportinėmis kelnėmis ir marškinėliais. Ypatingos žymės: prie kairiojo antakio – nežymus randas.

Gyventojus, žinančius apie dingusio vyro buvimo vietą ar galinčius suteikti kitos informacijos, prašoma pranešti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės r. policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkei Jurgitai Nausėdienei tel. (8 700) 65074, el. paštu: jurgita.nausediene@policija.lt arba:
Policijos budėtojų telefonu (8 700) 64300;
Anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu (8 446) 61 952;
Bendruoju pagalbos telefonu 112.

15min.lt nuotr.

Savaitgalį Šilutėje dingo, o pirmadienį rasta nužudyta 89 metų šilutiškė. Sulaikytas įtariamasis prisipažino tyčia atėmęs moters gyvybę. Manoma, kad 2015 m. už smurtinius nusikaltimus teistas 60-metis benamis tokiu nežmonišku metodu ieškojo būdo grįžti į įkalinimo įstaigą.

Įtariamuoju tapęs vyriškis pastaruoju metu gyveno faktiškai po atviru dangumi – apšnerkštoje landynėje miškelyje prie tako, vedančio Šilutės pakraštyje esančių kapinių link.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Teigiama, kad 2015 m. gegužę būtent šiame take šilutiškis yra užpuolęs tris moteris, ėjusias lankyti mirusių artimųjų. Vieną savo aukų smurtautojas (gim. 1958 m.) tuomet apiplėšė, kitą – dar ir išprievartavo, o trečioji sugebėjo pasipriešinti ir išsigelbėti.

Vyriškis buvo sulaikytas ir nuteistas, tačiau už grotų praleido mažai laiko ir, panašu, nė trupučio nepasitaisė. Priešingai, praėjusį šeštadienį nusikaltėlis ėmė tykoti naujos aukos, ja tapo penktadienį į kapines keliavusi garbaus amžiaus šilutiškė. Senolę užpuolikas apiplėšė ir tiesiog uždaužė kažkokiu daiktu. Dabar jo „svajonė“ gali išsipildyti – už cinišką gyvybės atėmimą sunkinančiomis aplinkybėmis gali grėsti laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Beje, iš laisvės atėmimo vietos šis šešiasdešimtmetis buvo paleistas visai neseniai, tik birželio 20 dieną.

Šįkart užpulta senyva moteris gyveno daugiabutyje Šilutės pakraštyje, Geležinkelio gatvėje. Birželio 30 dieną tiesiausias Adelės L. kelias į kapines vedė kaip tik pro tą miškelio vietą, kur pastaruoju metu landynėje laikėsi būsimasis jos budelis. Vyriškis čia tūnodavo apleistame, maždaug 1,5 kvadratinio metro mūriniame pastate, kuris buvo tapęs jam ir tualetu, ir miegamuoju.

Artimųjų lankyti ėjusi senolė nešėsi krepšį, užpuolikas visų pirma gviešėsi jį atimti. Tikriausiai, iš bado, galbūt tikėdamasis rasti ten maisto produktų.

Užmuštos senolės netrukus pasigedo artimieji, dingusiosios paieškų šeštadienį ėmėsi ir policija.

Nužudytosios kūnas buvo paliktas visai netoli šio benamio landynės. Tapęs įtariamuoju jis iškart prisipažino padaręs nusikaltimą dėl savanaudiškų paskatų ir buvo sulaikytas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Bent trumpi lietūs iki penktadienio turėtų aplankyti kasdien, tačiau artėjant savaitgaliui temperatūra gerokai kils, LRT radijui sakė sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Pirmadienį įdienojus temperatūra kils tarp 12–14 laipsnių šilumos. Pajūryje pūs gūsingas šiaurės, šiaurės vakarų vėjas – gūsiai sieks 15–17 m/s greitį. Daugelyje rajonų dangus bus apniukęs ir lynos pakankamai įkyriai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienį gausesnio lietaus klius Žemaitijai ir pajūriui. Vėjas po truputį rims. Temperatūra naktį bus 9–13, dieną – 15–19 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį dar daugelyje rajonų palis ištisiniai, įkyresni lietūs, bet dieną tarpai tarp lynojimų ilgės, o pajūryje jau nebelis. Temperatūra kils iki 18–23 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį palis tik vietomis ir trumpai. Dieną galimos ir pavienės perkūnijos. Temperatūra kils iki 21–26 laipsnių.

Penktadienį netrūks saulės. Lietaus debesys pasirodys tik vietomis. Temperatūra naktį bus 10–15, dieną – 21–25 laipsniai šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Įsigaliojo naujoji vaiko teisių apsaugos sistema, kuria siekiama visai Lietuvai vienodos vaiko teisių apsaugos ir tinkamos pagalbos bet kuriai šeimai, susiduriančiai su sunkumais. Naujosios sistemos prireikė visuotinai sutarus, kad smurtas prieš vaikus, smurtinė aplinka, nepriežiūra itin neigiamai veikia vaikų vystymąsi ir raidą, o greitas ir vieningas valstybės institucijų darbas gali padėti ne vienai šeimai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Vaikų apsauga Lietuvoje ilgą laiką buvo nevieninga: trūko tvirto požiūrio, kad mažųjų Lietuvos piliečių apsauga yra prioritetas, vyravo skirtingos nuomonės apie tai, kaip reikia užtikrinti vaikų teisių apsaugą, kai šeimą ištinka krizė. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau visi sutarėme dėl pagrindinių tikslų ir priemonių, nes orūs piliečiai užauga tose valstybėse, kuriose vaikams ir jų šeimoms veiksmingai padedama“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Anksčiau savivaldybių administracijoms pavaldūs vaiko teisių apsaugos skyriai nuo liepos pradžios tapo vieningos vaiko teisių apsaugos sistemos dalimi. Nuo šiol Lietuvoje už vaikų teisių apsaugą bus atsakinga Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri turės 12 teritorinių skyrių.

Tarnyba vaiko teisių apsaugą užtikrins visą parą, taip pat poilsio ir švenčių dienomis.

Policija ir savivaldybės išlieka svarbiausiais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos partneriais, nes policijos pareigūnai dažnai pirmieji gauna informaciją apie galimą nusikaltimą ar nusižengimą, o savivaldybės teikia reikiamą pagalbą šeimoms, kuriose buvo naudojamas smurtas prieš vaiką, vaikas patyrė nepriežiūrą ar nebuvo užtikrinami teisėti vaiko interesai.

Kaip veiks naujoji sistema?

Jei pranešama apie smurtą prieš vaiką ar kitus vaiko teisių pažeidimus

Pastebėjus ar įtarus smurtą prieš vaiką apie tai reikia pranešti policijai arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, teritoriniam jos skyriui.

Policija vertina aplinkybes ir priima sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.

Gavę pranešimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai imasi veiksmų:

Jei tai susiję su galimu smurtu prieš vaiką – reaguojama ne vėliau nei per 6 valandas.

Jei tai susiję su kitais vaiko teisių pažeidimais – reaguojama ne vėliau nei per 3 darbo dienas.

Jei reikia nedelsiant spręsti vaiko apgyvendinimą saugioje aplinkoje – pagal susitarimą su policija, reaguojama per 1-2 valandas.

Aiškindamiesi situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai bendraus su vaiku (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas dėl amžiaus, sveikatos būklės, esamos būsenos negali išreikšti savo nuomonė), vaiko tėvais, įtėviais ar globėjais (rūpintojais), mokytojais, auklėtojais ir kitais asmenimis bei institucijomis.

Nustatomas grėsmės vaikui lygis, kurių yra du:

Pirmas lygis – vaiko teisės pažeistos, bet nėra grėsmės vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną savivaldybės prašoma paskirti atvejo vadybininką, kuris sudaro pagalbos šeimai planą ir organizuoja pagalbą.

Antras lygis – nustatoma grėsmė vaiko gyvybei sveikata ir saugumui. Tokiu atveju vaikas paimamas iš tėvų, įtėvių ar globėjų (rūpintojų) ir kreipiamasi į teismą. Greta to, šeimai organizuojama mobilioji komanda, kuri sudaryta iš psichologo, socialinio darbuotojo ir specialisto, dirbančio su priklausomybę turinčiais asmenimis. Ši komanda teikia intensyvias paslaugas šeimai 14 darbo dienų. Savivaldybės taip pat prašoma paskirti atvejo vadybininką, kuris sudaro ilgalaikį pagalbos šeimai planą ir organizuoja pagalbą.

Pranešimui nepasitvirtinus ir nenustačius grėsmės lygio vaikui, nagrinėjimas baigiamas.

Gali būti, kad grėsmės lygis vaikui nebus nustatytas, bet bus nustatyta, kad šeimai reikia pavienių paslaugų – pavyzdžiui, pozityvios tėvystės kursų tėvams ar dienos centro vaikui. Apie tai bus informuojama savivaldybės administracija.

Reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimo pranešimą, specialistai atsižvelgs į esamą situaciją, pavyzdžiui, ar vertinimo metu bent vienas iš suaugusiųjų gali fiziškai pasirūpinti vaiku ir jo saugumu. Taigi svarbu, jog jei suaugę vartoja alkoholį, kai šalia yra nepilnamečių, turi būti nevartojančiųjų, kurie fiziškai jais galėtų pasirūpinti.

Jei suaugę vartoja alkoholį, kai šalia yra nepilnamečių, turi būti nevartojančiųjų, kurie fiziškai jais galėtų pasirūpinti.

Atvejai, kai vaikas gali būti paimtas iš jam nesaugios aplinkos, nors antrasis grėsmės lygis nenustatytas

Grėsmės vaikui lygio vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialisto sveikatai, gyvybei.

Vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi, ir dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai ar net gyvybei.

Atstovai (arba turimas vienintelis iš atstovų) yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais).

Atstovas (arba turimas vienintelis iš atstovų) laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų atstovų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

Paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos, bet nenustačius antrojo grėsmės vaikui lygio, vaikas nėra paimamas iš jo tėvų, įtėvių ar globėjų (rūpintojų), nėra inicijuojamas atvejo vadyba, mobiliosios komandos pagalba, nesikreipiama į teismą. Tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai, prieš perduodami vaiką jo tėvams, įtėviams ar globėjams (rūpintojams) per 2 darbo dienas nuo vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos, vertins grėsmės vaikui lygį.

Kitos naujovės

Svarbu žinoti, kad kartu su vaiko teisių apsaugos sistemos reforma tobulinamas globos ar rūpybos organizavimas, kad vaiko laikinoji globa ar rūpyba nesitęstų ilgiau nei 12 mėnesių ir kad į vaikų globos instituciją dėl skubaus paėmimo patekęs vaikas iki trejų metų joje neliktų ilgiau kaip 3 mėnesius.

Be kita ko, aiškiai nustatoma, kad savivaldybės rūpinsis vaikų laikinąja globa ar rūpyba, vykdys globotojų ir budinčių globotojų, šeimynų steigėjų paieškas, mokymus, suteiks vaikui ir šeimai reikiamas paslaugas, o nuolatinė globa bus Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakomybė.

Įgyvendinat reformą, nuo liepos 1 d. taip pat bus užtikrintas psichologų dalyvavimas mažamečių (iki 14 metų) nukentėjusiųjų ar liudytojų apklausose. Psichologas dalyvaus nepilnamečių (iki 18 metų) nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją.

Kas yra smurtas prieš vaiką?

Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.

Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Būtina žinoti, kad asmuo, žinantis apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešęs apie tai policijai ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, teritoriniam skyriui, atsako Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Įsigydamos automobilius savivaldybės neretai veikia neskaidriai, vaikosi prabangos, daugiau nei pusė pirkimų – iš vieno tiekėjo, praneša Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT).

Šilutės rajono savivaldybė, anot VPT, patenka į 2015-2017 m. daugiausia automobilių įsigijusių ar nuomojusių savivaldybių penketuką.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VPT atlikta apžvalga rodo, kad 2015-2017 metais Lietuvos savivaldybės 56 proc. automobilių pirko viešajame pirkime dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Už aukštesnę, nei vidutinė, kainą buvo nusipirkta 42 proc. naujų automobilių, išsinuomota 34 proc. naujų automobilių. Neretai pirkimo dokumentuose techniniai reikalavimai pritaikomi konkrečiam tiekėjui ir konkrečiam automobiliui.

VPT atliktos apžvalgos „Lietuvos respublikos savivaldybių administracijų lengvųjų keleivinių automobilių viešieji pirkimai 2015-2017 metais“ duomenimis, šiuo laikotarpiu automobilius pirko arba nuomojosi 54 savivaldybės. Iš viso buvo įsigyta ar išsinuomota 315 lengvųjų automobilių už beveik 5,2 mln. Eur. Savivaldybės automobilius pirko beveik taip pat dažnai, kaip ir išsinuomojo.

Didžioji dauguma visų įsigytų/nuomotų automobilių – nauji. Populiariausi prekės ženklai – „Škoda“ (36,8 proc. visų minėtu laikotarpiu įsigytų automobilių) ir „Volkswagen“ (21,6 proc. ), likusioms 18 markių atiteko 41,6 proc. savivaldybių įsigytų automobilių.

Lengvųjų automobilių rinkoje veikia daug tiekėjų, galinčių konkuruoti tarpusavyje, tačiau savivaldybės šia galimybe naudojasi prastai. Nors 2015-2017 metais savivaldybių automobilių pirkimų/nuomos sutartys buvo sudarytos su 90 tiekėjų, tačiau beveik pusę (40,2 proc.) sudarytų sutarčių vertės sudarė sutartys su 10 didžiausių tiekėjų. Pirmąsias vietas pagal sudarytų sutarčių vertę dalijasi UAB „MOLLER AUTO“ (5,7 PROC.) ir NT Valdos UAB (5 proc.).

Viešojoje erdvėje dažnai pasirodo informacijos bei Tarnybą pasiekia pranešimų apie neskaidriai vykdomus lengvųjų automobilių viešuosius pirkimus. Tarnyba, siekdama įvertinti kaip dažnai savivaldybės įsigyja lengvuosius automobilius laimėjus nekonkurencingiems pasiūlymams, išanalizavo 2012-2017 m. savivaldybių Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbtas lengvųjų automobilių pirkimo procedūrų ataskaitas. Analizės rezultatai parodė, kad 2012-2017 m. „Vieno tiekėjo“ pirkimai sudarė 63 proc. visų pirkimų. Nors pastaraisiais metais ši neigiama tendencija šiek tiek sušvelnėjo (2015-2017 m. „Vieno tiekėjo“ pirkimų sumažėjo 17 proc.), tačiau įvertinus tai, kad rinkoje ne vienas automobilis savo klasėje turi konkurentų ir yra ne vienas šių automobilių tiekėjas – toks aukštas „Vieno tiekėjo“ procentas savivaldybių automobilių viešuosiuose pirkimuose yra nepateisinamas.

Tarnyba pastebi, kad savivaldybės, įsigydamos ar išsinuomodamos automobilius, neretai piktnaudžiauja rengdamos pirkimo dokumentus, juose techniniais reikalavimais apibrėžia jau iš anksto žinomą ir norimą įgyti automobilį iš numatyto tiekėjo.

2015-2017 m. vidutinė vieno naujo automobilio pirkimo kaina buvo 19,2 tūkst. Eur., nuomos kaina visam nuomos laikotarpiui buvo panaši – 19,1 tūkst. Eurų. Minėtu laikotarpiu už aukštesnę, nei vidutinė, kainą buvo įsigyta 42 proc. naujų automobilių, išsinuomota 34 proc. naujų automobilių.

Apžvalga taip pat atskleidžia, kad įsigydamos automobilius savivaldybės neretai leidžia valstybės lėšas prabangai – renkasi gausesnės, išskirtinės komplektacijos modelius, o tai žymiai išaugina automobilio kainą. Ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelis savivaldybių turi skolų, toks elgesys yra nepateisinamas. Apžvelgiamu laikotarpiu apie 18 proc. naujų automobilių buvo keliami didesnės prabangos ir komforto reikalavimai, pavyzdžiui: varikio galingumas nuo 200 kW, ratlankių skersmuo nuo 18 colių, salonas tik šviesios/tamsios odos, oda aptrauktas vairas, odiniai durų apmušalai, audiosistema su nemažiau kaip 10 garsiakalbių, bagažinės atidarymas kojos judesiu, maksimalus greitis 210 km/h ir t.t.

Žymiai didesnės vertės nei vidutinė lengvųjų automobilių pirkimo/nuomos sutartys buvo pasirašytos tų savivaldybių, kurios automobiliams kėlė aukštus, specifinius reikalavimus. Tokias sutartis 2015-2017 m. sudarė šios savivaldybės: Kauno miesto, Neringos, Kauno rajono, Plungės rajono ir Klaipėdos miesto.

Siekiant sutaupyti biudžeto lėšų, Tarnyba siūlo centralizuoti automobilių viešuosius pirkimus ir automobilius pirkti ar išsinuomoti naudojantis CPO LT elektroniniu katalogu.

Apžvalgą rasite čia: http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/Savivaldybiu_automobiliu_apzvalga_2015-2017_m.pdf