Jungtinių Amerikos Valstijų Panamos mieste (Floridos valstija) esančiame JAV jūsų nardymo ir gelbėjimo mokymo centre pernai stažavosi Lietuvos kariuomenės karinių Jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandosų I narų išminuotojų grupės vadas vyr. ltn. Julius Parnarauskas.

Iš Šylių kaimo (Šilutės r.) kilęs karininkas savo įspūdžiais dalijasi žurnale „Karys“ (nuo 10 psl.) – atsisiųsti: „Karys“.

Stop kadras.

Baltarusijos elektroniniame tinklaraštyje „БАГНА” , skirtame visuomenės gamtosauginiam švietimui, publikuojamas straipsnis apie profesoriaus K. A. Vėberio monografiją ir Aukštumalos aukštapelkę.

Kam įdomu – prašom: http://bahna.land/2018/03/19/weber-aukstumala/.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiandien minima Pasaulinė vandens diena – tai proga visuomenei daugiau sužinoti apie vandens išteklius, imtis veiksmų, kad jie kuo racionaliau būtų naudojami. Šią dieną paskelbė Jungtinės Tautos 1992 m., o Lietuvoje Aplinkos ministerijos iniciatyva ji pažymima nuo 2000-ųjų.

Gamta vandeniui – tokia šiemet pasirinkta Pasaulinės vandens dienos tema. Ja siekiama atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį, kad kylančias vandens problemas galima išspręsti tik remiantis gamta.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naujų miškų sodinimas, pelkių atkūrimas padėtų vėl subalansuoti vandens ciklą ir pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas.

Aplinkos tarša ir klimato kaita – vieni pagrindinių veiksnių, lemiančių su vandeniu susijusias krizes. Dėl kylančių potvynių, sausrų ir vandens taršos degraduoja augmenija, dirvožemis, upės ir ežerai. Pažeidus ekosistemas, mažėja žmonėms reikalingo vandens kiekis ir prastėja jo kokybė. Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu daugiau kaip 2 mlrd. žmonių savo namuose neturi švaraus geriamojo vandens. Neatsitiktinai vienas iš JT darnaus vystymosi 2030 m. darbotvarkės tikslų – iki 2030 m. užtikrinti, kad švarus vanduo būtų prieinamas visiems.

Žmonijai vanduo yra brangesnis už auksą. JAV mokslininkų duomenimis, tik vienas iš šešių planetos gyventojų gali naudotis tinkamu ir saugiu vandeniu. Mūsų šalis šiuo požiūriu itin turtinga. Turime gausius ne tik paviršinio, bet ir požeminio vandens išteklius. Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kur centralizuotam vandens tiekimui ir individualiam apsirūpinimui naudojamas tik požeminis vanduo.

Kadangi požeminis vanduo – tai atsinaujinantys gamtos ištekliai, jų Lietuvoje pakaks ilgam. Todėl, pasak Aplinkos ministerijos Vandenų ir žemės gelmių departamento direktoriaus Irmanto Valūno, pagrindinis mūsų tikslas – išsaugoti požeminio vandens išteklių kokybę.

Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija numato tobulinti šių išteklių tyrimus, vertinimą, aprobavimą ir apskaitą, inventorizuoti požeminio vandens taršos šaltinius, gerinti šių išteklių stebėsenos, naudojimo ir apsaugos nuo taršos kontrolės sistemą.

Gerokai daugiau rūpesčių kelia paviršinių vandens telkinių būklė. Daugiau kaip pusė šalies upių ir ežerų neatitinka geros būklės reikalavimų. Dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos vandens telkiniai dumblėja, užauga augmenija, žydi, juose sumažėjusi žuvų įvairovė. Labiausiai jie nukenčia nuo žemės ūkio taršos. Vandens telkinių būklei pagerinti yra skirta Aplinkos ministerijos parengta Vandenų srities plėtros 2017-2023 m. programa.

Šilutės rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su partneriais, sukūrė specialų užlietų teritorijų žemėlapį, kuriame gyventojai gali žymėti apsemtas, nepravažiuojamas vietas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žemėlapyje suraskite norimą teritoriją ir ją pažymėkite, taip pat pridėkite užtvindytos vietovės nuotrauką bei parašykite datą ir laiką, kada fotografuota.

Su gydytoju chirurgu T. Grenovecku (kairėje) urologijos specialybės rezidentas Žilvinas diskutavo apie Šilutės ligoninėje atliekamas laparoskopines operacijas. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Praėjusiais metais Šilutės ligoninės kolektyvą papildė gausus būrys jaunų gydytojų, specialistų. Tačiau gydymo įstaiga domisi ir baigiantys būsimieji gydytojai. Tuo įsitikinta vasario 28-ąją Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vykusiame kasmetiniame renginyje „Ateitį planuok šiandien”.

Šis renginys skirtas studentams susipažinti su potencialiais darbdaviais, pabendrauti su galbūt būsimais kolegomis ar sužinoti apie praktiką. Be to, tai išskirtinė galimybė ir įmonių ar įstaigų delegatams pristatyti savo veiklą, darbuotojų karjeros galimybes.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Renginyje pirmą kartą dalyvavo ir Šilutės ligoninės atstovai.

Tądien LSMU studentams, ieškojusiems informacijos apie praktiką ir įsidarbinimą, rinktis tikrai buvo iš ko: į LSMU Farmacijos fakultetą atvyko net 25 įmonių, organizacijų, įvairių tarnybų atstovai, kurie buvo pasirengę užkariauti studentų širdis savo pasiūlymais. Tarp jų buvo ir Šilutės ligoninės chirurgas, naujasis vyr. gydytojo pavaduotojas medicinai Tomas Grenoveckas kartu su Audito grupės vadovu Mariumi Bartkumi.

Tą dieną prie įstaigos reklaminio stendo nuolat būriavosi studentų grupelės, kuriems buvo smalsu išgirsti, ką gali pasiūlyti regiono ligoninė. Valandų valandas su būsimais gydytojais ir kitų sričių atstovais buvo diskutuojama apie internatūros, rezidentūros ir darbo galimybes ligoninėje. Ne vienas studentas susidomėjo Šilutės ligonine.

Renginio metu universitete studijuojantį jaunimą drąsino LSMU absolventų, šiandien dėstančių universitete – Ryčio Misiukevičiaus, prof. Mindaugo Stankūno, lektorės Giedrės Vokietytės įžvalgos ir pranešimai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Lietuvos geležinkeliai“ svarsto galimybę atnaujinti susisiekimą traukiniais maršrutu Klaipėda-Šilutė artėjančio vasaros sezono metu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Lietuvos geležinkeliai” planuoja pasiūlyti daugiau naujovių keleiviams.

Daugiau: www.litrail.lt: „Traukiniai savaitgaliais į pajūrį veš dvigubai daugiau keleivių“

Vizualizacija.

Vyriausybėm pritarė, kad kelio iš Šilutės į Rusnę rekonstravimo ir estakados statybos projektui būtų skirta 10 mln. eurų, praneša interneto žiniasklaida.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot pranešimo, estakados statybos darbai turėtų prasidėti gegužę, o juos užbaigti tikimasi iki kitų metų potvynio.

KJP nuotr.

Lipti ant Kuršių marių ledo pavojinga, įspėja Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras įspėja, kad vyraujant teigiamai oro temperatūrai, Kuršių marių ledas darosi nestabilus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Remiantis informacija, gauta iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnio, Kuršių mariose susidarė daug didelių ir pavojingų properšų, o dėl poledinės vandens tėkmės ledas gali būti paplautas ir suplonėjęs.

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras kartu su kitomis tarnybomis nuolat budi ir yra pasiruošę suteikti pagalbą nelaimės ištiktiesiems, tačiau sudėtingos gamtos sąlygos apsunkina gelbėjimo operacijų vykdymą, todėl ne visuomet jos gali baigtis sėkmingai. Siekiant išvengti galimų nelaimių, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras ragina gyventojus būti atsakingus už savo gyvybes, saugotis patiems ir nelipti ant nestabilaus ledo.

Ištikus nelaimei ar esant jos liudininku, svarbiausia nepulti į paniką, veikti apgalvotai, skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie įvykį, jo vietą (bent apytikslę vietą ar orientyrą, kurį matote) ir savo kontaktinį telefono numerį.

Nauja autobusų stotis Šilutėje turėtų iškilti iki šių metų lapkričio pabaigos.

„Lidlo“ Šilutėje gali ir nebūti.
Bet gali ir būti.

Naujas autobusų parkas, nauja autobusų stotis su nauju prekybos centru Šilutėje – dar iki šių metų lapkričio pabaigos.
Nors laiko tiek ir telikę, o statybos dar nepradėtos nė viename iš objektų, investuotojų atstovai, kurie šiandien, kovo 20 d., dalyvavo Šilutės rajono savivaldybėje įvykusioje spaudos konferencijoje, tikina, kad visi darbai bus užbaigti numatytu laiku.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tiesa, kažkieno tiek išsvajoto ir ko ne visuose krašto naujienų portaluose tiek kartų – įkyriai – „apdainuoto“ „Lidlo“ naujojoje autobusų stotyje gali ir nebūti, jeigu, tarkim, investuotojams (su rangovų pagalba) nepavyktų tinkamai sutvarkyti grunto dabartinėje autobusų parko teritorijoje, kur ir turėtų iškilti naujoji autobusų stotis su prekybos centru.
Tačiau tiek investuotojų atstovai, tiek ir Šilutės rajono savivaldybės vadovai tikisi, kad viskas bus gerai, ir projektas bus sėkmingai užbaigtas dar iki šių metų lapkričio pabaigos.
Pirmieji sunkvežimiai su mažai naftos produktais užterštu gruntu iš autobusų parko teritorijos jau šį trečiadienį turėtų pajudėti Klaipėdos link, į Dumpių sąvartyną, ten jis bus naudojamas atliekų kaupo padengimo apsauginiu sluoksniu darbuose.
Labiau užterštas gruntas – maždaug 50- 60 kubinių metrų – bus vežamas utilizuoti.
Investuotojų atstovų teigimu, dėl grunto tyrimų autobusų parko teritorijoje ir jo išgabenimo – į Dumpių sąvartyną ir utilizuoti – projektas pabrangs maždaug 200 tūkst. eurų.
Anot jų, leidimas statyti naują autobusų parką (Dariaus ir Girėno g. 30) jau yra gautas, o leidimo statyti autobusų stotį su prekybos centru jie dar neturintys, mat dar tikslinamas projektas, atsižvelgiant į viešojo svarstymo metu išklausytus pasiūlymus ir pastabas.
Investuotojų atstovai sako, kad, nepaisant visko, projekte numatyti darbai trūks plyš turės būti užbaigti numatytu laiku.
Savivaldybės vadovai savo ruožtu jau kalba ir apie naujojo prekybos centro atidarymo datą – tai gruodžio 10-oji.
Jeigu investuotojams pavyks laiku ir tinkamai – kaip numatyta su geologijos tarnyba ir kitomis suinteresuotomis institucijomis suderintame plane – sutvarkyti gruntą dabartinėje autobusų parko teritorijoje, gruodžio 10 d. duris ten gali atverti „Lidlas“.
UAB „Projestos projektai“ į „autobusų parko  projektą” žada investuoti apie 4 mln. eurų.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka dalyvauja Erasmus+ programos finansuojamame tarptautiniame projekte „Senjorai ir skaitmeninės technologijos”, kurį įgyvendina asociacija „Viešieji interneto prieigos taškai“ kartu su partneriais iš Vokietijos, Ispanijos ir Rumunijos.

Projekto tikslas – paskatinti vyresnio amžiaus gyventojus susipažinti su skaitmeninėmis technologijomis, jų galimybėmis, skatinti pradėti jomis naudotis ir įsilieti į skaitmeninių technologijų pasaulį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kovo 19–25 dienomis Lietuvoje vyksta Europos Sąjungos iniciatyva „All Digital Week‘ 2018”, skatinanti ugdyti ne tik Europos Sąjungos, bet ir kitų Europos šalių gyventojų skaitmeninį raštingumą. Šių metų „All Digital Week‘ 2018“ siunčia aiškią žinią apie tai, kad žmonės turėtų aktyviau siekti suprasti ir prisijaukinti skaitmeninių technologijų teikiamus pokyčius ir pritaikyti naujas žinias tiek darbe, tiek gyvenime. Siekiama, kad nuolat tobulinami skaitmeniniai įgūdžiai padėtų labiau prisitaikyti besikeičiančioje šiandieninėje aplinkoje.

Įgyvendinant projektą „Senjorai ir skaitmeninės technologijos” ir prisijungiant prie iniciatyvos „All Digital Week‘ 2018“, Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 19 dieną prasidėjo mokymai senjorams pagal programą „Planšetė – skaitmeninių įgūdžių ugdymui”. Mokymai prasidėjo virtualiu nuotoliniu pasisveikinimu su kolegomis iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos bei Helsinkio (Suomija).

Programos dalyviai mokysis naudotis planšetiniu kompiuteriu, naršyti internete, parsisiųsti ir naudotis programomis, fotografuoti, filmuoti, sužinos apie įrenginio nustatymus, saugumą ir kt.

Artėjant šv. Velykoms socialinių organizacijų savanoriai rengiasi pasirūpinti skurdžiau gyvenančių šeimų stalu. Šį savaitgalį šalies parduotuvėse 25-tą kartą rengiama „Maisto banko“ akcija.

Tūkstančiai visuomenininkų, moksleivių ir socialiai atsakingo verslo savanorių prekybos centruose pasitiks pirkėjus tiesdami skrajutes su prašymu nepasiturintiems aukoti ilgai negendančių maisto produktų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Geradarių nupirkti makaronai, kruopos, miltai, aliejus ar konservai prieš šventes papildys vargingai gyvenančių šeimų maisto spinteles. „Maisto banko“ akcijos metu surinktas maistas atiteks daugiavaikėms šeimoms, mažas pajamas gaunantiems neįgaliesiems, senoliams, bedarbiams, vienišoms vaikus auginančioms motinoms, socialinėje krizėje atsidūrusiems asmenims.

Nuo 2003 m. geradariai jau paaukojo maisto už 6 milijonus eurų.

„Maisto banko“ akcija vyks 70 miestų ir miestelių.

Kovo 23-24 dienomis vyksianti „Maisto banko“ akcija tradiciškai prasidės penktadienio popietę, 15 val, ir vyks iki 21 val., o šeštadienį tęsis nuo 10 iki 20 val..

Minijos kaimas - vienas iš 100 siūlomų aplankyti kultūros paveldo objektų. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Pradeda veikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos paruošta internetinė svetainė, patraukliai supažindinanti su pačiais svarbiausiais nekilnojamojo kultūros paveldo objektais, tarp kurių yra ir Minijos etnoarchitektūrinis kaimas bei Švėkšnos dvaro sodyba.

Valstybės atkūrimo šimtmečiui bei Europos kultūros paveldo metams skirtas virtualus projektas „100 lankytinų kultūros paveldo objektų“ kviečia keliauti po savo kraštą, pažinti istoriją ir paveldą per materialius, lankytinus objektus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Internetinėje svetainėje šiuo metu galima susipažinti su šimtu lankytinų ir reikšmingų Lietuvos istorijai ir kultūrai paveldo objektų. Pasirinkus objektą šalia pateikiamas jo paveldosauginės vertės aprašymas, trumpa istorija, tiksli objekto vieta žemėlapyje ir praktinė užduotis, kurią galima atlikti po realios pažinties su paveldo vertybe. Taip pat paveldo objekto lankytojai turės galimybę projekto svetainėje komentuoti, dalintis nuotraukomis, pastebėjimais ar naudingais patarimais.

„Šio projekto tikslas yra pirmiausia suteikti patogią ir įkvepiančią prieigą pažinti savo krašto svarbiausias kultūros vertybes, formavusias ir stiprinusias Lietuvos Laisvės idėją. Mes kiekvieną dieną susiduriame su bendruomenėmis, kurios žingsnelis po žingsnelio atranda ir aktualizuoja savo vietinį paveldą, semiasi idėjų ir stiprybės iš praeitis ir tokiu būdu kuria, stiprina pilietinį pamatą. Tikimės šis projektas bus patrauklus būtent jaunajai kartai ir mokymo įstaigos pasinaudos svetainės teikiamomis galimybėmis kaip idėjų, priemonių šaltiniu,“ – teigia Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Nors moksleivija ir jaunimas yra šio projekto pagrindinė tikslinė grupė, „100 lankytinų kultūros paveldo objektų“ bus patrauklus ir jaunam, ir brandžiam. Į šimtuką sudėti archeologinio, sakralinio, dvarų ir kt. paveldo objektai atrinkti atsižvelgiant į bendrojo lavinimo mokyklų programas, bendradarbiaujant su gyvą mokyklų poreikį jaučiančia Lietuvos istorijos mokytojų draugija, akademine bendruomene, neformaliojo ir formaliojo švietimo įstaigomis.

Tačiau pirmas šimtas svetainėje pateiktų objektų yra tik pati pradžia. Sąrašą gali pildyti visi atsiuntę reikšmingo Lietuvai objekto aprašymą ir nuotraukas el. pašto adresu centras@kpd.lt. Ir tuomet kiekvienas svetainės lankytojas gali tapti ir svarbaus paveldosauginio objekto pateikėju.

Raginame visus susidomėjusius naudotis šio projekto teikiamomis galimybėmis, plėsti ir gilinti žinias, aktyviai pažinti kultūros paveldą ir būtinai dalintis su visais savojo pažinimo rezultatais. Tuo prisidėsite prie svarbaus Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo.

Internetinę projekto nuorodą galima rasti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos puslapyje: http://kpd.lt/ arba adresu: http://100m100objektu.kpd.lt/.

kariuomene.kam.lt nuotr.

Šį trečiadienį Vyriausybės posėdyje, be kita ko, bus svarstoma Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2018 metų sąmata, kurioje 10 mln. eurų numatyta skirti keliui iš Šilutės į Rusnę bei estakadai .

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausoma

10 mln. eurų bus skirti valstybinės reikšmės krašto keliui Šilutė–Rusnė rekonstruoti, estakados šio kelio užliejamame ruože naujos statybos techniniam darbo projektui parengti, projekto vykdymo priežiūrai ir statybos darbams atlikti.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Šilutės skyriaus duomenimis, 2018 m. 11-ąją savaitę Šilutės rajone sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis sudarė 109,9 atvejus 10 000 gyventojų ir išlieka epideminis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis nei 100 atvejų 10 000 gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų, dėl šios priežasties nuo 2018 m. vasario 5 d. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta gripo epidemijos pradžia.

Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų, įmonių, organizacijų vadovams gripo epidemijos laikotarpiu rekomenduojama:
Riboti masinius renginius;
Nutraukti pamokas bendrojo ugdymo įstaigose ir organizuotuose kolektyvuose, susirgus 30 proc. ir daugiau lankančių tą įstaigą vaikų;
Įmonėse ir organizacijose, ypač vaikų kolektyvuose, pagerinti patalpų vėdinimą, drėgną valymą ir dezinfekciją;
Riboti asmens sveikatos priežiūros įstaigose hospitalizuotų ir globos namuose gyvenančių asmenų lankymą.

Liudo Mockaus nuotr.

Į Lietuvą po šalčio bangos turėtų atkeliauti kur kas šiltesnis oras, LRT radijui teigė sinoptikė Judita Liukaitytė.

Pirmadienį Lietuvoje pūs pietvakarių, vakarų, 7–12 m/s stiprumo vėjas. Aukščiausia dienos temperatūra sieks 1–6 laipsnius šilumos.

Antradienį sulauksime negausių kritulių – sniego, šlapdribos. Naktį atšals iki 3–8 laipsnių šalčio, o dieną jau šils iki 5 laipsnių šilumos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trečiadienį naktį temperatūra gali nukristi iki 7 laipsnių šalčio, dieną svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį gali pasnyguriuoti. Naktį šals iki 2–7 laipsnių šalčio, o dieną šils iki 5 laipsnių šilumos.

www.silutesetazinios.lt montažas

Kovo 22-ąją, Vilhelmo Storostos-Vydūno gimimo dieną, Lietuvos bankas išleidžia šiai progai skirtą kolekcinę 20 eurų sidabro monetą.

Moneta bus išleista 2 500 vnt. tiražu. Monetą kūrė trys dailininkai – Lukas Šiupšinskas, Alvydas Ladyga ir Rytis Valantinas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Monetos averse pavaizduotas Vytis Tilžėje esančio Luizos tilto fone, o reverse – Mažosios Lietuvos veikėjo Vydūno portretas. Moneta nukaldinta Lietuvos monetų kalykloje.

Išleidimo dieną, kovo 22 d., moneta visuomenei bus pristatyta Kintuose.

Renginio Kintuose programa

.

Lietuvos paštas savo ruožtu išleido Vydūno 150-osios gimimo metinėms skirtą pašto ženklą.

Pašto ženklas, kuriame įamžinti su Vydūno (1868–1953) kūryba ir jo draugija susiję elementai, apyvartoje pasirodė kovo 16 dieną.

Naująjį pašto ženklą, kuris išleistas 30 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė Lietuvos dailininkas Mikalojus Povilas Vilutis.

Liudo Mockaus nuotr.

Kuršmarių saulėlydis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Devyni kadrai
2018-03-18

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sekmadienį apie 19 val. 17 min. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) gavo pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro (112), kad Kuršių mariose tarp Ventės rago ir Nidos lede įlūžo ir į vandenį įkrito 12 žvejų.

Kaip teigiama išplatintame pranešime, JGKC budėtojas gelbėjimo operacijai pasitelkė VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės laivą „Christina“ bei Karinių oro pajėgų sraigtasparnį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į nelaimės vietą atskridęs sraigtasparnis žvalgė įvykio teritoriją. Atvykę pasieniečiai su laivu „Christina“ apie 20 val. iš vandens ištraukė 12 asmenų ir nugabeno juos į Ventės ragą.

E. Jankausko, VE.lt, nuotr.

„Ko negali vienas – gali komanda!“ Šis šūkis suvienijo SBA koncernui priklausančios UAB „Germanika“ kolektyvą ypatingam tikslui – pastatyti istorinį laivą ir išplaukti su juo į Kuršių marias. Šią savaitę įmonėje iškeltas vainikas ant laivo ragų – pirmasis laivo statybos etapas įveiktas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajone, Sakūtėlių kaime, įkurta SBA koncerno įmonė „Germanika“ gamina „vilktuosius“ baldus. Pasak įmonės direktoriaus Rolando Baltuonio, „Germanikoje“ dirba 580 darbuotojų, kurie suvažiuoja iš skirtingų aplinkinių vietovių: Klaipėdos miesto ir rajono, Šilutės miesto ir rajono.

„Tačiau visi esame pamario gyventojai, mūsų gyvenimas neatsiejamas nuo Kuršių marių. Noras išplaukti į marias mums įgimtas. Jis ir padiktavo idėją pasistatyti laivą. O kokį daugiau laivą statyti, jeigu ne istorinį? Savita pamario krašto istorija – tai šio krašto dvasia. Juolab kad šalia turime istorinių laivų žinovą„, – sakė vadovas, pristatydamas istorinio laivo statybos konsultantą, rusniškį laivadirbį Simą Knapkį.

Iš piešinio

Istorinių laivų ekspertas S. Knapkis atstatytus istorinius laivus skaičiuoja dešimtimis. Laivadirbį ypač išgarsino ncionalinės ekspedicijos projektas „Nemunu per Lietuvą„, kuriame Simas buvo kapitonas. Tačiau ne jį laivadirbys vadina savo amato apogėjumi. Kitąmet S. Knapkis ketina atkurti vikinginį prūsų laivą. „Germanikos“ komandos statomas laivas S. Knapkiui taip pat ypatingas, nes tai – žuvų supirkėjo valtis, kuri Lietuvoje atkuriama pirmą kartą.

„Statomas šis laivas pagal litografiją, kurią atradome Karaliaučiaus gydytojo, universiteto mokslininko Bertoldo Heinricho Benekės knygoje. Išlikusių tokių laivų nėra, taip pat nėra ir aprašymų. Žuvų supirkėjo valties konstrukcija labai panaši į žvejybinių kurėnų, tačiau tam tikri specifiniai dalykai skiriasi, o lyginant laivus iš profilio skirtumas – akivaizdus“, – aiškino S. Knapkis.

Stato savanoriai

Žuvų supirkėjo laivo statybos procesas baldų įmonėje prasidėjo prieš mėnesį. Visi „Germanikos“ darbuotojai buvo pakviesti savanoriškai laisvu nuo darbo metu prisijungti prie laivo statybos.

„Prisidėti panoro daugiau kaip 30 procentų įmonės darbuotojų. Ypač džiaugiamės, kad įsitraukė į šį procesą ir jų šeimų nariai. Džiaugiamės tokiu žmonių entuziazmu ir tikimės, kad norinčiųjų prisidėti atsiras dar daugiau, kai laivas jau įgaus laivo bruožų. Statydami laivą – stipriname komandą„, – kalbėjo R. Baltuonis.

Laivo statybos vadas – įmonės vadovaujantis operatorius Daivaras Gruzdovas pažymėjo, kad su „Germanikos“ komanda galima pastatyti ne vieną istorinį laivą, bet visą flotilę. „Vienijasi žmonės ir dirba be jokio užmokesčio, skiria savo laisvalaikį laivo statybai. Tai nuostabu!“ – džiaugėsi komandos lyderis. Paklaustas, kuo laivas „Germanika“ bus išskirtinis, pašnekovas įvardino tris svarbiausius dalykus, kurie būdingi ir „Germanikos“ įmonei, ir laivui: „Pirmiausia – saugumas. Todėl pirmasis, juokavo Daivaras, plauks darbų saugos vadovas. Taip pat svarbi kokybė. Todėl statant laivą paklaida – 0,0 milimetro. Taip pat svarbus mums efektyvumas – todėl „Germanikos“ laivas bus ne su 6, o su 8 irklais“, – sakė D. Gruzdovas.

Iššūkiai ir ritualai

Laivas gaminamas iš pušies medienos, tik jo karkasas – vadinamieji ragai, špangautai, šoniniai švertai, vairalazdė ir vairas – iš ąžuolo. Nuo pat kurėno statybos pradžios laivadirbiai susidūrė su iššūkiais.

„Buvo nelengva gauti tinkamų lentų. Atradome jų Rusnėje, tačiau norint jas atsigabenti teko laukti tris savaites, kol atslūgs potvynis, nes amfibijos lentų nekelia. Taip pat ir likusią medieną gauti buvo sudėtinga. Žiema buvo šlapia, tik dabar medkirčiai gali įvažiuoti į miškus. Tad visi skuba susipjauti numatytą medieną ir nenori smulkmenintis su tokiu menku užsakymu“, – pasakojo R. Baltuonis.

O S. Knapkis pažymėjo, jog gera pušis geriau nei blogas ąžuolas, ir pasidžiaugė, jog labai pasisekė laivo dugnas. „Jį meistraudami išbandėme naują lentų suleidimo technologiją. Pavyko puikiai“, – trynė rankomis laivadirbys.

Laivo statybos procese, anot S. Knapkio, yra du svarbūs ritualai. Pirmasis – vainiko iškėlimas tada, kai pastatomi laivo ragai, antrasis – laivo nuleidimas į vandenį. Abu jie apipinti prietarais, kuriais laivadirbiai po šiai dienai tiki ir pasitiki. „Ant laivo ragų iškeliamas šermukšnių vainikas, kuris turėtų atbaidyti blogąsias dvasias. Kadangi „Germanikos“ laivas statomas šaltuoju metų laiku – tai nuo pikto jį gina spygliuotas kadagių vainikas. Taip pat šermukšnių vainikas arba girlianda kabinama ir ant laivo priekio jį leidžiant į vandenį, tačiau pirmiausia į vandenį metamas svogūnas. „Kodėl taip daroma – per daug nemąstome, bet tradicijas palaikome, nes rimti vyrai taip darė. Sakoma, kad laivai buvo mediniai, bet vyrai, kurie juos dirbo ir jais plaukė, – geležiniai. Dabar laivai – geležiniai, bet vyrai – mediniai“, – nusijuokė S. Knapkis.

Svajonėse – flotilė

Kiekvienas Kuršių marių laivas XIX-XX a. turėjo savo specifinį ženklinimą – vėliavą arba vėjarodę. Jų ornamentika ir simbolika priklausydavo nuo vietovės ir savininko. „Germanikos“ įmonės ženklas taip pat papuoš statomo laivo vėjarodę, jis jau išfrezuotas ir ant laivo dugno lentoe. Pastatytas laivas bus 8 metrų ilgio ir juo vienu metu galės plaukti 10 žmonių. Plokščiadugnis laivas bus skirtas plaukti po Kuršių marias ir upes.

„Germanikoje“ keturiomis pamainomis dirbantys žmonės ir laivą stato pamainomis, ir plauks su juo taip pat pasikeisdami. „Geram laivui reikia gero kapitono“, – sako S. Knapkis. Šios atsakomybės imasi įmonės direktorius. „Dabar pirmas tikslas – pastatyti laivą, po to – išmokti jį valdyti, įgyti buriavimo patirties“, – pažymėjo R. Baltuonis.

Anot S. Knapkio, žuvų supirkėjo valtis – optimalus laivas šiai patirčiai įgyti, o tada su „Germanikos“ komanda galima ir didesnį laivą, ir visą istorinę flotilę pastatyti.

Pastatyti „Germanikos“ laivą ir nuleisti į Kuršių marių vandenį ketinama iki Joninių. Sezono metu laivas bus švartuojamas Kintų uostelyje, žiemos metu stovės gamyklos teritorijoje.

Apie du ar tris Andrius, PėCė akcijas, TėVė iš tinklo 3kartdablVė ir kitas aktualijas.

Ei, jūs ten!
Ar girdit?
Mes irgi turim Andrių!
Beje, ne vieną.
Mažiausiai du ar tris.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bet jie – ne Tapinas.
Gal ir gerai.
Nes ir patys mes kitokie.
Ne aikštės mums galvoj.
Ne mitingai-
Tik PėCė akcijos.
Užtat mes irgi turime TėVė
Iš tinklo 3kartdablVė.
Visai kaip jūsų.
Na, beveik.
Panašiai.
O gal ir nė iš tolo.
Bet nieko tokio.
Nes mes čia, pamary.
Pakrašty.
Kur vanduo-
Daug vandens!-
Kuriam savo gyvenimą.
Dar mes turime Vytautą.
Bet jūs jau tai žinot.
Tikiuos, nepavydit.
Gal jis ne Didysis.
Bet jau ne Vytukas.
Žino, ko nori.
Kaip moka, taip sukas.
Bet kaltink nekaltinęs,
Lengvai nenuversi.
Juolab kad ne medis.
Juolab ne prie kelio.
O pats tai bent skaldo!
Net skiedros laksto.
Skaldo ir valdo.
Kuria bendruomenę.
Draugišką, darnią.
O kam nepatinka-
Tam vieta durniaus.
Taip ir gyvenam.
Aistras kūrenam.
Purveliais drabstomės.
Akeles draskomės.
Visai kaip pas jus.
Na, beveik.
Panašiai.
O gal ir nė iš tolo.
Užtat mes irgi gražiai šokam ir dainuojam…

Šviesaus visiems savaitgalio.