Užsiėmimai vyks nuo kovo 27 d. iki balandžio 7 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

15min.lt nuotr.

Tauragės apylinkės teismas šiandien kaltu pripažino Šilutės m. gyventoją 48 metų Aleksandrą Gumuliakovą, kurio tinkamai neprižiūrėtas šuo mirtinai sukandžiojo kieme paliktą kūdikį. Šilutiškiui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Teismas uždraudė vyrui laikyti šunis, o dobermanų veislės šunį nusprendė konfiskuoti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Teismas nustatė, kad A. Gumuliakovas nuo 2015 m. birželio namo kieme laikė dobermanų veislės šunį, kuris 2017 m. kovo 22 d. ištrūko iš voljero, parvertė šalia stovėjusį kūdikio vežimėlį, sugriebė vaiką ir kurį laiką sukandęs nešiojo. Dėl patirtų sužalojimų kūdikis mirė. Šilutiškį teismas pripažino kaltu, nes pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo jis atėmė savo sūnaus gyvybę.

Nustatyta, kad šuo buvo laikomas nesaugiame, skylėtame voljere gyvūno sveikatą ir gerovę neatitinkančiomis sąlygomis – dobermanas buvo neprižiūrėtas, nepakankamai šeriamas, žaizdotas. Tuo metu Gyvūnų laikymo taisyklės ir kiti teisės aktai įpareigoja užtikrinti, jog laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Voljeras, narvas ar kita vieta, kurioje laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad jie negalėtų iššokti ir pabėgti.

Teismas konstatavo, kad įstatymo nustatytą pareigą vyriškis vykdė formaliai – šuns voljeras buvo suręstas iš nepakankamai tvirtų medžiagų ir nebuvo įrengtas taip, kad dobermanas negalėtų ištrūkti. Jo savininkas, ne kartą matęs, kad šuo pradraskydavo voljerą, turėjo numatyti, kad jis nėra tinkamas.

Teismas nusprendė, kad vyro kaltė padarius neatsargų nusikaltimą, priskiriamą sunkiems nusikaltimams, visiškai įrodyta liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kita bylos medžiaga. A. Gumuliakovas savo kaltę pripažino, tačiau teigė, kad šunį maitino, vedžiodavo, voljerą vis pataisydavo, kai šuo jį apgrauždavo. Savo šuns veislės charakteriu, jo savybėmis ir priežiūra vyras sakė nesidomėjęs.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti šeimos nariai – kūdikio motina bei jos nepilnamečiai vaikai, tačiau civilinio ieškinio byloje niekas nepareiškė. Sukandžioto vaiko motina teisme sakė, kad prieštaravo dėl šuns laikymo, nes buvo sunku jį prižiūrėti. Teigė, kad pamatęs vežimėlį, šuo draskydavosi labiau nei įprastai, tačiau tuo metu tai jai neatrodė taip reikšminga.

Skirdamas bausmę teismas įvertino kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – šilutiškis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta mažamečiui. Atsižvelgta ir į tai, kad A.Gumuliakovas yra teistas, o teistumas neišnykęs.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, teismas nusprendė, kad šiuo atveju bausmės tikslus bus galima pasiekti kaltinamajam skiriant mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei numatytas bausmės vidurkis ir realios bausmės vykdymą atidedant, tačiau įpareigojant A. Gumuliakovą be leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų, dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei nelaikyti šunų.

Šį nuosprendį galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kiaušiniai – pagrindinis šv. Velykų patiekalas, tai vienas geriausių maisto produktų. Net 96–98 % jų maistinių medžiagų gerai įsisavinamos, o vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir turi 350 kJ energijos.

Kiaušinyje yra daug lengvai virškinamų baltymų, savo sudėtyje turinčių amino rūgščių, o kiaušinio trynio riebalai – nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Kiaušinio baltyme gausu natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje – fosforo, sieros, kalcio. Be to, tryniuose yra daug riebaluose tirpstančių vitaminų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vištos kiaušinio trynyje yra apie 3,8 mg mikroelementų (daugiausia geležies ir cinko), o baltyme jų – apie 2,8 mg. Trynyje yra gana daug vitaminų A, E, D, tiamino (B1), riboflavino (B2).Vienintelė nepageidautina šių produktų maistinė savybė – juose gana daug cholesterolio, kurio didesnis kiekis nerekomenduojamas maisto racione. Nors, kita vertus, kiaušinyje yra daug amino rūgšties – cholino, kuris trukdo cholesteroliui kauptis ant kraujagyslių sienelių.

Kiaušinių ženklinimas

Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ženklinimo išimtys taikomos tik smulkiems ūkininkams, savo ūkyje auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų. Tokiais kiaušiniais dažniausiai prekiaujama turgavietėse.

Ant kiaušinio turi būti žymenys, kuriuos sudaro skaičių ir raidžių seka.

I. Pirmasis skaičius reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:

1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose).

2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje).

3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai.

0 – ekologinis ūkininkavimas (taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai).

II. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, kiaušiniai įvežami ir iš kitų ES valstybių.

III. Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos tarnybos.

Reikalavimai į rinką tiekiamiems kiaušiniams

Kiaušiniai pagal savo kokybę skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases.

A klasės kiaušinių lukštas ir po juo esanti odelė – švarūs, nepažeisti, baltymas – švarus ir skaidrus. Pašalinis kvapas ar pašalinės medžiagos – neleistinos. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos. Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo.

Jeigu rūšiavimo metu kiaušiniai neatitinka A klasei keliamų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei. B klasės kiaušiniai naudojami maisto pramonės įmonėse, gaminančiose žmonių maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius), ir ne maisto pramonės įmonėse, gaminančiose kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui. Viešojo maitinimo įstaigose B klasės kiaušinių naudoti negalima.

A klasės kiaušiniai skirstomi ir į svorio kategorijas: XL – labai dideli (73 g ir didesni), L – dideli (63–73 g), M – vidutiniai (53–63 g), S – maži (iki 53 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius. Tada ant pakuočių turi būti nurodyta, jog tai – ,,skirtingų dydžių kiaušiniai“.

Verta žinoti

Prieš vartojimą kiaušinius būtina nuplauti. Netinkamai paruošę ar vartodami žalius kiaušinius, žmonės gali susirgti salmonelioze – žmonių ir gyvūnų infekcine liga, kurią sukelia salmonella rūšies bakterijos.

Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę – švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni – iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės – kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis. Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais, būtina kruopščiai plauti rankas ir virtuvės įrankius.

Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais lesinamos vištos.

Virti kiaušiniai genda greičiau, jei pažeisti jų lukštai. Todėl virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo. Gerai išvirtus kiaušinius reikia laikyti šaldytuve.

Perkant reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas – 28 dienos). Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5°C – +18°C temperatūroje. Žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu.

Velykoms ruošiami kiaušiniai turėtų būti dažomi tik maistiniais dažais.

Galimybė užšaldyti

Kiaušinius galima laikyti užšaldytus iki vienerių metų, nors rekomenduojama sunaudoti per 4 mėnesius. Užšaldyti reikia šviežius, kol nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas. Prieš užšaldant kiaušiniai turi būti sudaužomi, kitaip besiplėsdami baltymas ir trynys suplėšys lukštą. Kiaušinių masę reikia sudėti į šaldymo indelius, paliekant apie 1,5 cm laisvo ploto iki indelio viršaus. Indelius paženklinti data, kada užšaldyti, galima nurodyti kiaušinių kiekį ir kitas sudedamąsias dalis. Galima užšaldyti visą kiaušinio masę arba atskirai baltymus ir trynius.

Šaldant vien trynius, jų konsistencija tirštėja, todėl nepridėjus papildomų ingredientų, atšildyta masė bus želė konsistencijos ir netinkama naudoti. Norint to išvengti, reikia pridėti druskos arba cukraus (0,5 šaukštelio druskos arba 1 – 1,5 šaukšto cukraus /240 ml žalių kiaušinių).

Užšaldyti kiaušiniai prieš naudojimą turi būti visiškai atšildyti, negalima naudoti tiesiai iš šaldymo kameros. Užšaldytą masę reikia palaikyti per naktį šaldytuve. Būtina sunaudoti kiaušinius, vos tik jiems atšilus. Atšildytus kiaušinius galima naudoti tik termiškai apdorotuose patiekaluose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

2015 metais Domantas, Kęstutis ir Tomas vienvietėmis baidarėmis nuirklavo prieš Nemuno srovę nuo Klaipėdos iki Druskininkų, rinkdami lėšas Šv. Pranciškaus Onkologijos centrui. Šių metų birželio 3 dieną jie vėl startuos Klaipėdoje ir irsis iki Druskininkų, aplankydami ne mažiau kaip dešimt gyvenviečių, kuriose susitiks su gyventojais, bendraus, kvies dalyvauti varžybose ir, žinoma, aukoti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Paramos projekto „Vilties yriai Nemunu“ Šv. Pranciškaus onkologijos centrui komandoje šiemet bus keturi dalyviai: iš Rusnės kilęs Domantas Laukevičius – perplaukęs Baltijos jūrą baidare, taip pat parplaukęs iš Talino į Klaipėdą vienviete baidare Baltijos jūros pakrante, bei 2015 metais nuplaukęs distanciją Klaipėda – Druskininkai, Kęstutis Kvaraciejus ir Tomas Adomaitis 2015 metais plaukė Nemunu vienvietėmis baidarėmis Klaipėda – Druskininkai. Šiemet prie vaikinų prisijungs ir Elena Synanovič Galinienė, ketinanti drauge įveikti 500 kilometrų prieš srovę.

Radijo „FM99“ interviu su D. Laukevičiumi rasite čia: http://www.fm99.lt/vilties-yriai-nemunu-500-kilometru-pries-srove…

J. Perkinsas naktiniame klube nuo laiptų nustūmė ir rimtai sužalojo žmogų. (stop kadras)

„Šilutės“ krepšinio komandos legionierius Jeffery Perkinsas savaitgalį naktiniame klube nuo laiptų nustūmė ir rimtai sužalojo žmogų, praneša portalas lrytas.lt.

Incidentas įvyko naktį iš šeštadienio į sekmadienį populiariame Šilutės „Golden Room“ klube. Apsvaigęs 25-erių amerikietis nekaltą lietuvį paryčiais užsipuolė klubo prieigose, kai šis kvietėsi taksi automobilį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nukentėjęs Tomas Kazlauskas krepšininkui kelis kartus ištiesė ranką pasisveikinti, o šis kažką atšovė ir pastūmė vaikiną nuo laiptų.

Apie žmogų, vos prieš pusmetį išgarsėjusį skrydžiu automobiliu per pylimą ir kiaurai tvorą, kuris ir vėl stebina savo ekstremaliais pasirodymais.

Ledo būta gero.
Todėl ir važiavo.
Todėl ir neįlūžo.
Tiesiog palindo po ledu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bet ledo būta gero.
Nors ir buvo tamsu.
Užtat švietė žvaigždės.
Todėl ir važiavo.
Todėl ir neįlūžo.
Tiesiog palindo po ledu.

Nors ledas ir lūžo,
Kabinantis rankom.
Kaip siaubo filme.
Buvo baisu.
Bet ledo būta gero.
Todėl ir važiavo.
Todėl ir neįlūžo.
Tiesiog palindo po ledu.

Ledo išties būta gero.
Nors ir sušlapo,
Išlipo vėl sausas,
Beveik nekaltas,
Kaip ir tuomet,
Kai ne smegenys jojo,
O padanga sprogo.
Gal todėl ir važiavo.
Gal todėl ir neįlūžo.
O tiesiog palindo po ledu.

Liudo Mockaus nuotr.

Verbų sekmadienį Aukštumaloje ir Ventėje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aštuoni kadrai
2018-03-25

Organizatorių nuotr.

Dvidešimt penktąjį kartą organizuota „Maisto banko“ akcija pasižymėjo nepaprastu žmonių dosnumu.

Penktadienį ir šeštadienį parduotuvėse geraširdžiai pirkėjai nepasiturintiems paaukojo maisto už 460 tūkst. eurų. Tai – didžiausia kada nors „Maisto banko“ akcijoje paaukoto maisto vertė.

Rekordinis kiekis ir paaukotų maisto produktų, skaičiuojant vienetais – beveik 400 tūkstančių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į „Maisto banko“ kvietimą padėti pamaitinti nepasiturinčius atsiliepė daugiau kaip 140 tūkst. šeimų, vidutiniškai paramai skyrusių 3,27 euro.

Rekordines 25-ios „Maisto banko“ akcijos aukštumas lėmė plačiausia iki šiol geografinė aprėptis. Akcija organizuota 76 miestuose ir miesteliuose, įtraukė 438 maisto prekių parduotuves.

Tuo tarpu maisto kainos įtakos neturėjo – projekto organizatoriai paaukoto maisto vertę skaičiavo praeito rudens kainomis.

Gyventojai paaukojo daugiau maisto produktų visose kategorijose. Mažiau pirkta tik sultinių ir užpilamų sriubų.

O štai konservuotų daržovių geradariai dovanojo kone dvigubai daugiau, nei pernai. Tą galėjo lemti daugelio prekybininkų „Maisto banko“ akcijos dienomis taikytos nuolaidos.

Kaip jau įprasta, daugiausiai paaukota makaronų, įvairių kruopų, aliejaus, cukraus, miltų ir arbatos.

Maistą rinkti nepasiturintiems po „Maisto banko“ akcijos ženklu susibūrė 360 socialinių organizacijų. Didžioji dalis surinkto maisto skurdžiau gyvenantiems žmonėms bus dalinama artimiausiomis savaitėmis.

Dalis didmiesčiuose surinkto maisto bus skirta šeimoms, patenkančioms į kritines situacijas, taip pat gyvenančioms atokesnėse kaimiškose vietovėse.

„Maisto banko“ akcijos organizatoriai džiaugiasi sulaukę didžiulio būrio – 8,7 tūkst. – talkininkų, savanoriškai padėjusių rinkti aukojamą maistą. Jubiliejinės „Maisto akcijos“ dalyvių riešus šiemet papuošė speciali padėkos juostelė.

Nepasiturinčių maitinimui skirtą aruodą dar papildys gyventojų aukos. Negalėję tiesiogiai dalyvauti „Maisto banko“ akcijoje lietuviai skambindami paramos trumpuoju numeriu 1343 šį savaitgalį paaukojo 8 tūkst. eurų.

Dar laukiami rezultatai aukotojų, kasose pateikusių „Maisto banko“ akcijos skrajutes su brūkšniniu kodu.

„Maisto bankas“ širdingai dėkoja visiems dalyvavusiems ir aukojusiems „Maisto banko“ akcijoje. Padėką reiškiame ir akciją finansiškai remiantiems prekybos tinklams.

Organizatorių inf.

R. Lukošiaus nuotr.

Penktadienį Kaune vykusiame Lietuvos jaunimo (U-23) dziudo čempionate Šilutės sporto mokyklos auklėtinis Edvardas Sagalec (treneris Rimvydas Lukošius) iškovojo antrąją vietą.

Dziudo čempionate Kaune dalyvavo iš viso 6 Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai. Tačiau tik E. Sagalec pavyko pasiekti finalą. Deja, lemiamoje dvikovoje jam teko pripažinti G. Braždžionio iš Biržų pranašumą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per žingsnį nuo medalio liko Justas Pauparis, kuris kovoje dėl čempionato bronzos nusileido M. Čalkai iš Kauno ir turėjo tenkintis penktąja vieta.

Kitiems šilutiškiams sekėsi dar prasčiau.

Stop kadras.

Ventės rage jau iškelta didžioji paukščių gaudyklė. Ornitologai sako, kad pavasaris šiemet neskuba. Lyginant su pernai, jis vėluoja apie porą savaičių, praneša LRT TV naujienų tarnyba.

Pirmųjų vieversių pamaryje sulaukta kovo 6 d.

Daugiau:
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmoji vieta Europos metų medžio rinkimuose atiteko Portugalijoje žaliuojančiam Švilpiko kamštiniam ąžuolui (26 606 balsai).

Rambyno regioniniame parke auganti Raganų eglė surinko 10 967 balsus ir liko 10-oje vietoje.

Balsavimo rezultatai

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rambyno regioninio parko direkcija taip pat buvo paskelbusi konkursą („Europa renka metų medį. Lietuva siūlo „Raganų eglę““).

kariuomene.kam.lt nuotr.

Nuo vasario pradžios Šilutės rajono potvynio zonoje veikianti Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių komanda su būtiniausia gelbėjimo įranga ir technika lieka potvynio vietovėje ir toliau teiks pagalbą gyventojams. Jie čia lieka iki balandžio vidurio.

Toks Lietuvos kariuomenės vadovybės sprendimas priimtas, atsižvelgus į Šilutės rajono administracijos prašymą pratęsti paramą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kariai savo transportu per užlietą ruožą jau pergabeno daugiau kaip 4 000 gyventojų.

Jie Šilutės rajono potvynio zonoje liks iki balandžio vidurio, tuomet situacija bus dar kartą įvertinta ir priimami atitinkami sprendimai.

Švėkšnos tradicinių amatų centro nuotr.

Kovo 23 dieną Tradicinių amatų centras Švėkšnoje sukvietė miestelio gyventojus, Švėkšnos „Diemedžio“ ugdymo centro mokinius į tradicinės žemaitiškos verbos rišimo pamoką.

Likus savaitei iki Velykų yra švenčiamas Verbų sekmadienis. Lietuviai nuo seno garbino medžius, tikėjo jų gajumo galia, ypatingai gerbė kadagį ir beržą, todėl ir į verbas dėdavo jų šakelių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Verba – pagoniško tikėjimo simbolis ir neatsiejama lietuvių kultūros dalis, etninės kultūros tradicija, vertinama kaip savita tautodailės šaka.

Edukacijos metu buvo aptariamos verbos ir jų rūšys, pagoniškoji kilmė ir tradicijos, atsiradimo istorija. Kiekvienas atvykęs susirišo po keletą verbų, kurios ateinantį sekmadienį bus pašventintos  ir suteiks apsauginę galią visus metus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas).

Gandras galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kažkada Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais. Tad ne veltui šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Labai svarbu, kaip gandrą pirmąkart tais metais pamatysi. Jei skrendantį – gerai, visus metus darbus spėriai nudirbsi. Tik šeimininkės tais metais daug puodų netyčiomis sudaužys. Jei tupintį – vangiai viskas seksis. Netekėjusios merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės, tupintis – kad dar tebetupės savo tėvų namuose. Mokiniui skrendantis gandras – kad sėkmingai „perskris” į kitą klasę, stovintis – kad pasiliks toje pačioje klasėje antrus metus. Dažniausiai pirmieji parskridusį paukštį pasveikina vaikai. Iškart ant pievelės verčiasi per galvą – bus miklūs per visą ganiavą.

Gandro sugrįžimui ruošdavosi iš anksto, stengdamiesi prisivilioti į savo kiemą. Ir ne bet kokį pagrindą lizdui sukti iškeldavo. Įkeltos į medį akėčios ir ant jų apsigyvenę gandrai – būsiąs geras javų derlius. Kad sektųsi kelionės, gandralizdžiui medyje ar ant trobos įtaisydavo seną ratą. Kad nesirgtų, nekristų gyvuliai, pritaisydavo ratą ant tvarto. O kad paukščiai pasirinktų būtent jų kiemą, į iškeltą gandralizdį įdėdavo sidabrinių pinigėlių.

Kovo 25-ąją prasideda šiltasis metų pusmetis. Sugrįžęs gandras tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus Buvo tikima, kad sugrįžtantis gandras ant uodegos parnešąs „ledspirą”– baltąją kielę, kuri baigia išspardyti nuo balų paskutiniuosius ledokšnius. Dar senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio. Jei vėjas neša išplėštus nuo stogo šiaudus, senoliai tardavo: „lekia meškos plunksnos”.

Dar vienas su švente susijęs tikėjimas – šią dieną gyvatės po žemę savo karalienės karūną ritinėja, taip žadindamos gamtą. O jei šią karūną iš jų pavogsi, viską žinosi ir kitų mintis skaitysi, žinosi, kur turtai paslėpti. Sakoma, kad vienam žmogui pavykę: gudruolis nupynęs iš sausų nendrių vainikėlį, uždegęs ir paritinęs. Tai gyvatės ir nusivijo tą ugnį, tikrąjį savo karalienės vainiką palikusios žmogui. Dar būta tikėjimo, kad ranka išsklaidžius pavasarinį gyvačių kamuolį, pirštai įgyja gebėjimą gydyti (mes nerekomenduojame to daryti). Taip drąsus žmogus galėjo tapti kaimo žiniuoniu.

Šeimininkės nuo šios dienos pradeda duoti pavakarius – reikia artojus stiprinti. Sakoma, kad gandras pavakarius atneša, o rudenį išskrisdamas (VIII.24) – ir išsineša. Ūkininkai per Gandrinę apžiūri javų sėklą, pažarsto ją rankomis aruoduose. Taip žadinama grūde tūnanti gyvybė. O šeimininkės pakilodavo peržiem išlaikytas kopūstų galvas. Jos stengdavosi tą rytą atsikelti kuo anksčiau, – darbymečiu sveikatos nepritrūks, juosmens neskaudės. Kaip ir kitoms svarbioms kalendorinėms šventėms, Gandrinės dieną yra draudžiamų darbų. Netaisydavo tvorų, nekaldavo žemėn nė kuolo. Negalima nieko skolinti iš namų, nes gyvuliai susirgs. Iš miško neveždavo žabų, kad vasarą gyvačių į kiemą neprišliaužtų.

25-oji „Maisto banko“ akcija vyksta 76 miestuose, daugiau nei aštuoni tūkstančiai savanorių pirkėjus pasitiks 438 parduotuvėse, maistą nepasiturintiems rinkti ir dalinti susivienijo 360 socialinių organizacijų.

Per penkiolika „Maisto banko“ akcijos metų gerieji Lietuvos žmonės paaukojo maisto už 5,9 milijonus eurų. Finansiškai akciją kasmet remia ir prekybos tinklai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Europos Komisijos tyrimų duomenimis, gilus materialinis nepriteklius Lietuvoje palaipsniui traukiasi. Ir tame yra ženklus labdaros organizacijų nuopelnas.

Geriausiai tai atspindi baltyminio maisto vartojimo rodikliai. EUROSTAT duomenys rodo, kad žmonių, neišgalinčių bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies arba kitų baltymų, Lietuvoje pastaraisiais metais sumažėjo nuo penktadalio iki septintadalio.

„Maisto banko“ akcijos metu aukojamas maistas lieka tose bendruomenėse, kuriose aukojama. Tai ypač svarbu žinant, kaip sunku paramai pasiekti atokesnius šalies rajonus, kuriuose skurdas ir nepriteklius aukščiausi.

Kur vyks „Maisto banko“ akcija ir kam bus naudojami paaukoti maisto produktai, galima pažiūrėti „Maisto banko“ svetainės internete žemėlapyje: www.maistobankas.lt/akcija/maisto-bankoakcijos-vietos.

Kovo 23-24 dienomis vyksianti „Maisto banko“ akcija prekybos centruose prasideda šiandien 15 val. ir vyks iki 21 val., o šeštadienį tęsis nuo 10 iki 20 val. Daugiau informacijos – www.maistobankas.lt/akcija.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nors šios savaitės orus pavasariškais pavadinti būtų sunku, tačiau jau savaitgalį sulauksime džiuginančių permainų. Taip LRT radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas.

Penktadienį numatomi ramūs orai. Mišrūs krituliai iškris daugiausiai rytiniuose ir centriniuose rajonuose. Oro temperatūra sieks 3–6 laipsnius, vakariniuose, šiauriniuose rajonuose galima tikėtis ir 7 laipsnių šilumos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienį krituliai mažai tikėtini. Naktį temperatūra kris iki 4–8 laipsnių šalčio, pietvakarių Lietuvoje ir prie jūros bus apie 1–3 laipsnius šalčio. Dieną temperatūra kils iki 4–8 laipsnių šilumos.

Sekmadienio naktį bus nuo 1 laipsnio šilumos iki 4 laipsnių šalčio, dieną – 4–9 laipsniai šilumos, be kritulių..

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiemet ugniagesiai gelbėtojai jau atliko 113 gelbėjimo darbų vandenyje, iš jų 28 – gelbėjimo darbus ant ledo. Jie ištraukė 13 skenduolių ir išgelbėjo 10 žmonių. Šylant orams, ledas kasdien darosi vis pavojingesnis, tačiau žvejai ir kiti gyventojai dažniausiai to nepaiso.

Štai ir šią savaitę Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos Onuškio ugniagesiai Grendavės kaime, Vilkokšnio ežere, gelbėjo už 400 m nuo kranto įlūžusį vyrą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Žmogus, pasirodo, per ežerą trumpino kelią namo ir įlūžo, – sakė Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Kęstutis Kirsnauskas. – Nors vandens toje vietoje tebuvo iki juosmens, vyras pats nebegalėjo išlipti. Ugniagesiai jį ištraukė su gelbėjimo virve ir ratu.“ Jis buvo perduotas medikams.

Pavasario atodrėkio metu ledas darosi ypač netvirtas, korėja. Tad kol nuo vandens telkinių jis dar nenutirpo, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą prašo gyventojų, ypač žvejų, ant jo nelipti ir įspėti to nedaryti aplinkinių.

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai. Tik toks ledas jau gali išlaikyti žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliai, yra šaltinių.

Jeigu vis dėlto įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kurios atėjote. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite, kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelkite vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia šliaužti kuo toliau nuo eketės į kranto pusę.

Gelbėjant skęstantįjį reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, šliaužiant, plačiai ištiesus rankas. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus, drabužius.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jau šį sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas.
Kovo 25-ąją 3 valandą nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda pirmyn.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Lyrinis nukrypimas.

Pirmasis visada ateina pirmas,
Antrasis irgi žino savo laiką,
O štai trečiasis, pats mieliausias,
Išnyra pagiry, kai pats panori-
Gamtos poetas, trečias brolis…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trys pavasariai:
Kalendorinis,
Astronominis,
Klimatologinis.

LTOK nuotr.

Iš Šilutės kilusiam boksininkui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš šalies.

Nemalonumų su teisėsauga pastaruoju metu turi boksininkas Evaldas Petrauskas. Dėl galbūt vykdyto smurto prieš buvusią merginą jam jau anksčiau pareikšti įtarimai, o trečiadienį paskelbta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl dar vieno pernai įvykusio incidento.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nors smurtą vyras patyrė pernai, jis negalėjo nurodyti įtariamųjų, todėl ikiteisminis tyrimas atsidūrė aklavietėje. Tačiau dabar jis persigalvojo ir pareiškė, kad prieš jį neva smurtavo olimpinis medalininkas E.Petrauskas, 15min šią informaciją patvirtino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė.

Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. – fizinio skausmo sukėlimą arba nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kol policija aiškinsis įvykio aplinkybes, E. Petrauskui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš šalies.

15min jau anksčiau rašė, kad vasario 14 d. Alytaus policijoje nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje – boksininką E. Petrauską buvusi mergina apkaltino sumušus ją per praėjusių metų Velykas, o šių metų vasario 5 d. ji pateikė pareiškimą Kauno apylinkės prokuratūrai.