www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Trečiadienį Tauragės rajono apylinkės teismas toliau nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Arvydas Komskis kaltinamas žiauriu elgesiu su šunimi Ramziu, sukėlusiu jo žūtį.

Posėdžio metu išklausyti civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės atstovės papildomi paaiškinimai dėl civilinio ieškinio, kaltinamojo parodymai dėl įvykio. Kaltinamojo atstovė paprašė teismo skirti balistinę komisijinę ekspertizę, tačiau šis prašymas buvo atmestas.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šalys pasakė baigiamąsias kalbas. Prokuroras pasiūlė kaltinamajam skirti galutinę subendrintą bausmę – 7532 eurų baudą, konfiskuoti ginklą, tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės 10577,20 eurų civilinį ieškinį.

Kaltinamasis ir jo gynėja paprašė A. Komskį išteisinti, nes buvo iškilęs pavojus jo gyvybei, jis šovė esant būtinajai ginčiai.

Tauragės rajono apylinkės teismo inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Informacija – mūsų, išvados – jūsų.

Sekunų g. 10, Šilutė.
Tai toks aptvertas žemės sklypas su namu Šilutės miesto pakraštyje, arčiau kapinių.
Bet Šilutės „valstietis“ Virgilijus Pozingis visai „ne prie ko“.
„Šilutės ETA Žinios“ apie rašė 2016 m. spalio 17 d. str. „Sekunų gatvės paslaptis”.
Dabar paaiškėjo, kad ir Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) pernykščiai įtarimai, jog Sekunų g. 10-o sklypo tvora „galimai yra valstybinėje žemėje“ – „ne prie ko“.

Vakar gautame NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Audriaus Gelžinio atsakyme į mūsų klausimus teigiama, „kad žemės sklypų, esančių Sekunų gatvėje Šilutės mieste, ribos nebuvo tikrinamos, taip pat nebuvo tikrinama ar minėtas namų valdas juosiančios tvoros atitinka sklypų ribas“.
Tai tiesa ar melas? (nuotrauka dešinėje).
Nuotrauka daryta 2016 m. spalio 11 d., kai, anot NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A. Gelžinio, „buvo tikrinamas tik valstybinės žemės užėmimo faktas, teritorijoje tarp Pušų, Rytų gatvių bei Sekunų gatvėje esančių namų pietrytinėje pusėje (nebuvo tikrinama ar minėtas namų valdas juosiančios tvoros atitinka sklypų ribas ) ir tokio fakto nebuvo nustatyta“.
O štai ką praeitų metų lapkričio 29 d. mums rašė tuometinis NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas: “Atliktus kontrolę darytina prielaida, kad Jūsų minima tvora galimai yra valstybinėje žemėje“.
„Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė 2016 m. lapkričio 29 d. str. „Sekunų gatvės paslaptis-2“.
NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas A. Gelžinis taip pat pranešė, kad yra pradėtas rengti „Šilutės miesto teritorijos tarp Nemuno, Ramučių gatvių, Šilutės miesto kapinių bei Šilutės miesto aplinkkelio detaliojo plano keitimas, kuriuo bus vykdomas ir teritorijos tarp Pušų, Rytų gatvių bei Sekunų gatvės pertvarkymas. Pagal pateiktą Šilutės rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus informaciją, šiuo metu vyksta detaliojo plano parengiamasis laikotarpis“.
Štai tokios tokelės.

Iš projektinio pasiūlymo.

Naujoji „Maxima“ gali įsikurti Miško gatvėje, Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario Stepono Kazlausko vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Žibai“ teritorijoje.

UAB „Žibai“ vadovas S. Kazlauskas, su kuriuo prieš kurį laiką kalbėjome telefonu, nuo komentarų kol kas susilaiko.

Todėl susisiekėme su bendrovės „Maxima LT“ komunikacijos vadove Renata Dante.

„Projektas dėl parduotuvės „Maxima“ statybų Šilutėje yra rengiamas įmonės UAB „TS Projects“ ir kol kas dar nėra patvirtintas. Šiuo metu vyksta projekto svarstymas ir viešas pristatymas visuomenei, taigi kalbėti apie konkrečius statybų planus minėtoje vietoje yra per anksti. Mes būtinai pranešime Jums ir šilutiškiams, kai turėsime tikslesnės informacijos, – rašo bendrovės „Maxima LT“ komunikacijos vadovė, atsakydama į mūsų klausimus. – Po naujos parduotuvės atidarymo Šilutėje veiks trys „Maximos“ parduotuvės“.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naujos „Maximos“ projektinis pasiūlymas nuo praeito trečiadienio publikuojamas Šilutės rajono savivaldybės interneto svetainėje: http://www.pamarys.lt/publ/Ter_plan/Proj_pas._Zibai.pdf.

Jį taip pat rasite čia: https://drive.google.com/file/d/0B84eOn1PY9PtVWJqREticVRXRm8/view?usp=sharing

Daugiau - https://www.silute.lt/go.php/lit/Informavimas-apie-numatoma-statiniu-ju-daliu-projektavima-ir-visuomenes-dalyvavi…-pasiulymus-misko-g-7-siluteje

27 karšiai, 3 lynai ir 3 lydekos: žala gamtai - 2 450 eurų. (klrd.am.lt nuotr.)

Įpusėjo akcija „Lydeka – 2017“.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, siekdami apsaugoti neršiančias lydekas, jau surengė 37 reidus.

Reidų metu patikrinta beveik 800 žvejų. 48 žvejams surašyti įspėjimai dėl žvejo mėgėjo bilieto neturėjimo ar šiukšlinimo, 7 žvejams surašyti administraciniai nurodymai sumokėti po 45 eurus už tai, kad neturėjo žvejo mėgėjo kortelių.

9 asmenims surašyti įspėjimai už netinkamą automobilio statymą gamtoje. 3 asmenys neišvengė rimtesnių nemalonumų dėl bandymo neteisėtomis priemonėmis pasigauti žuvies.

Kovo 25 d. Šilutės rajono gyventojas neteisėtai draudžiamomis priemonėmis – statomais tinklais užlietose pievose ties Leitgiriais tikėjosi pagauti lydekų, tačiau į tinklą buvo pakliuvusios dvi meknės, už kurias teks sumokėti 132 eurų žalą, padarytą žuvų ištekliams.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kovo 31 d. rytą nepasisekė dviem Šilutės rajono gyventojams, kurie Kniaupo įlankoje statomais tinklais buvo sugavę 27 karšius, 3 lynus ir 3 lydekas. Šis „laimikis“ jiems kainuos 2 450 eurų.

Visiems trims brakonieriams surašyti administracinių nusižengimų protokolai, jiems dar gresia baudos nuo 120 iki 300 eurų.

klrd.am.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) nusprendė, kad laiku nepateikęs privačių interesų deklaracijos, Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Saulius Vytuvis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

VTEK taip pat nusprendė, kad politikas nepažeidė minėto įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o šiam kilus – nusišalinti.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu. Tyrimo metu nustatyta, jog, 2016 m. lapkričio pabaigoje tapęs Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariu, S. Vytuvis privačių interesų deklaraciją turėjo pateikti per 30 kalendorinių dienų, kaip tai numato įstatymas, tačiau jis interesus deklaravo tik po trijų mėnesių – šių metų kovo pradžioje.

Tyrimo metu VTEK taip pat vertino aplinkybes dėl S.Vytuviui galimai kilusio interesų konflikto, kai šių metų sausio pabaigoje jis nenusišalino savivaldybės tarybos posėdyje svarstant klausimą, susijusį su nekilnojamojo turto perdavimu pagal panaudos sutartį Šilutės rajono Saugų kaimo bendruomenei „Saugų artuma“. Pranešime buvo teigiama, jog politikas yra minėtos bendruomenės narys. VTEK duomenimis, ryšius su Šilutės rajono Saugų kaimo bendruomene „Saugų artuma“ S.Vytuvis nutraukė dar prieš tapdamas savivaldybės tarybos nariu. Dėl to politikui nekilo pareiga nusišalinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje svarstant su šia bendruomene susijusį klausimą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Balandžio 8 d., šeštadienį, miškininkai kviečia visus miškui neabejingus piliečius, kolektyvus, organizacijas, įmones į visuotinę miško sodinimo talką – Nacionalinį miškasodį 2017. Šitaip prasmingai pažymėti pavasario pradžią bus galima visose VĮ miškų urėdijose.

Šilutės rajone antroji nacionalinė miško sodinimo šventė vyks Lapynų miške.

Talkininkai, neturintys galimybės atvykti savo transportu, bus vežami autobusu.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos rekordus registruojanti agentūra „Factum“ pernai oficialiai patvirtino, kad per pirmąjį Nacionalinį miškasodį 2016 m. balandžio 16 d. buvo pasodintas iki tol didžiausias miškų plotas – 80,53 hektaro. Per visuotinę talką pernai 42 miškų urėdijose pasodinta beveik pusė milijono medelių.

Šiemet rekordų nebus siekiama, tačiau miškininkai pasirūpins, kad ši talka kiekvienam būtų atgaiva, kad šventė paliktų talkininkams pačių geriausių įspūdžių apie mišką ir miškininkus.

Parengta pagal www.gmu.lt ir www.smu.lt inf.

E. Cipariui (kairėje) pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) sulaikė Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) viršininką Edmundą Ciparį, jam pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo.

STT Klaipėdos valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos, Šilutės ir Palangos VMVT darbuotojų galimai korupcinių veiksmų.

Atliekant ikiteisminį tyrimą šiandien sulaikytas Šilutės VMVT viršininkas E. Ciparis, kuriam pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo.

Taip pat įtariama, kad Klaipėdos VMVT vyriausioji specialistė – maisto produktų inspektorė Vaida Merkevičienė, veikdama neteisėtai, už atlygį informuodavo įmonių vadovus apie numatomus atlikti patikrinimus jų įmonėse.

Jų darbovietėse atliktos kratos, artimiausiu metu bus sprendžiama dėl V. Merkevičienės ir E. Cipario nušalinimo nuo pareigų.

Įtarimai kyšininkavimu taip pat pateikti Palangos VMVT viršininkei Virginijai Grigalauskienei.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atliekant šį sisteminės korupcijos tyrimą įtarimai gali būti pareikšti ir kitiems asmenims.

„Sisteminių korupcijos atvejų išaiškinimas yra viena iš prioritetinių Tarnybos veiklos krypčių, kuriai ir mūsų valdybos pareigūnai skiria didelį dėmesį“, – sako STT Klaipėdos valdybos viršininkas Arvydas Juršėnas.

Pažymėtina, kad 2016 metais STT korupcijos prevencijos specialistai, išanalizavę VMVT veiklą, aptiko korupcijos rizikos veiksnių tiek vidaus kontrolės, tiek administracinio poveikio priemonių taikymo srityse. Buvo pasiūlyta stiprinti VMVT vidaus kontrolės procedūras, užtikrinti patikrinimų kokybę ir periodiškumą, teisės aktuose aiškiai apibrėžti atvejus, kai patikrinimus gali atlikti tik vienas inspektorius. Šis ikiteisminis tyrimas atskleidžia, kad korupcijos apraiškos šioje srityje išlieka aktualios.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Parengta pagal www.stt.lt inf.

Skirta H. Zudermano 160 – osioms gimimo metinėms.

Šilutės kultūros ir pramogų centras skelbia konkursą „Mano kraštas – Mažoji Lietuva“, skirtą H. Zudermano 160 – osioms gimimo metinėms, ir kviečia Šilutės rajono savivaldybės mokyklų 9–12 klasių mokinius dalyvauti – kurti trumpo metražo filmus ar filmuotus siužetus.

Darbai priimami iki š.m. rugsėjo 12 dienos.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Konkurso tikslas – skatinti moksleivių domėjimąsi Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kultūriniu – istoriniu paveldu, žymiausiais šio krašto kūrėjais, ugdyti supratimą apie sudėtingą kultūros kontekstą bei gebėjimą kūrybiškai jį interpretuoti.

Konkurso taisyklės ir dalyvio registracijos anketa

Lietuvos U-23 dziudo čempionate E. Sagalec iškovojo trečiąją vietą. (R. Lukošiaus nuotr.)

Savaitgalį vykusiuose varžybose mažieji imtynininkai iš Šilutės dziudo klubo (treneris Rimvydas Lukošius) iškovojo 4 aukso, 2 sidabro ir 7 bronzos medalius. Vyresniųjų dziudoistų sąskaitoje – vienas bronzos medalis.

Praeitą penktadienį ir šeštadienį Kaune vyko Lietuvos U-23 dziudo čempionatas, kuriame dalyvavo ir Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai.

Geriausią rezultatą pasiekė Edvardas Sagalec – trečioji vieta svorio kategorijoje iki 73 kg.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rokas Šadzevičius, Dominykas Šatkus, Justas Pauparis ir Ernestas Sagalec liko septinti.

Sekmadienį Palangoje vyko vaikų dziudo turnyras, kuriame dalyvavo gausus būrys mažųjų imtynininkų iš Šilutės dziudo klubo.

Benas ir Emilis Kovyrcovai, Nojus Kungys ir Mantas Sungaila tapo čempionais savo svorio klategorijose.
Domas Plikšnys, Ignas Klimanskis užėmė antrąsias vietas.
Martynas Ražaitis, Dovydas Ignašius, Paulius Šapalas, Mantas Kaveckas, Gabrielius Alseika, Rimgaudas Augylius, Titas Ercius pasidabino bronzos spalvos medaliais.

Parengta pagal R. Lukošiaus inf.

Policijos nuotr.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad balandžio mėnesį šalies keliuose policijos pareigūnai vykdys respublikines prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones.

Balandžio 1-9 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė; transporto priemonių važiavimo greičio kontrolė.

Balandžio 3-9 d. - saugos diržų, šalmų naudojimo, vaikų vežimo automobiliuose taisyklių laikymosi kontrolė; vairuotojų naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, įspėjamųjų signalų rodymo kontrolė.

Balandžio 17-23 d. – transporto priemonių važiavimo greičio kontrolė (ši priemonė, inicijuota Europos kelių policijos tinklo TISPOL, bus vykdoma daugelyje Europos šalių). Balandžio 19-20 d. – specialioji policinė priemonė „Greitis” (24 h Speed Marathon).

Balandžio 18 d. (antradienis) – transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimai.

Balandžio 24-30 d. - pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė; saugos diržų, šalmų naudojimo, vaikų vežimo automobiliuose taisyklių laikymosi kontrolė; vairuotojų naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, įspėjamųjų signalų rodymo kontrolė.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sėkmės kelyje!

www.policija.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja apie prasidėjusį erkių sezoną. Lietuvoje erkės yra aktyvios nuo kovo iki lapkričio ar net gruodžio. Pavasarinis erkių aktyvumo pikas paprastai būna gegužės viduryje.

Lietuvoje dažniausiai žmonės serga dviem erkių pernešamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga. I. ricinus rūšies erkių, platinančių šias ligas, yra visoje Lietuvos teritorijoje. Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atkreiptinas dėmesys, jog ne visos erkės yra užsikrėtusios, o užsikrėtusios ne visuomet suspėja perduoti ligų sukėlėjus.

Pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia ją kuo skubiau ištraukti

Suimkite ją švariu pincetu kiek įmanoma arčiau odos – taip sumažinsite riziką, kad nutrūkus pilveliui galva ir/ar straubliukas liks odoje.
Švelniai, bet tvirtai tempkite erkę į viršų, nesukiokite. Erkę tampant į šonus ar traukiant sukamaisiais judesiais dažniausiai išorėje esanti jos dalis nutrūksta, o straubliukas ir/ar galva lieka odoje.
Ištraukę erkę, įkandimo vietą patepkite spiritu ar dezinfektantu arba nuplaukite šiltu muiluotu vandeniu.

Kaip apsisaugoti nuo erkių

Venkite pamiškių, aukštos žolės.
Naudokite repelentus nuo erkių.
Eidami į mišką dėvėkite šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, kelnių klešnių galus susikiškite į kojines arba batus.
Galvą apsiriškite skarele arba dėvėkite gerai priglundančią kepurę.
Grįžę iš miško, nusivilkite drabužius ir gerai apžiūrėkite kūną. Dėvėtus drabužius pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai).

Liudo Mockaus nuotr.

Pirmoje savaitės pusėje dar bus vidutiniškai šilta, bet ketvirtadienį galime sulaukti ir tarp lietaus įsimaišiusio sniego, LRT radijui pasakojo sinoptikė Alva Nagelytė.

Pirmadienį vėjas gins debesų kamuolius, dar vietomis sulauksime trumpo negausaus lietaus. Diena bus vidutiniškai šilta, temperatūra kils iki 12–16 laipsnių šilumos, tik pajūryje bus apie 11 laipsnių.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienį lietaus nenumatoma, vėjas bus silpnas. Naktį oro temperatūra kris iki 0–3 laipsnių šalčio, tačiau dieną vėl šils iki 11–16 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį temperatūra svyruos tarp 1–6 laipsnių šilumos. Dieną daug kur sulauksime lietaus. Temperatūra rytiniuose rajonuose dieną dar kils iki 12–15 laipsnių. Vakariniuose rajonuose ji svyruos apie 9–11 laipsnių.

Ketvirtadienį turėtų atslinkti dar vėsesnių orų banga su aštriais lietaus šuorais. Su lietumi gali pasitaikyti ir sniego. Temperatūra įdienojus svyruos apie 7–9 laipsnius šilumos.

Daugiau: LRT.lt: „Šią savaitę dar gali pasitaikyti ir sniego“

Meldinė nendrinukė. (Žymanto Morkvėno nuotr.)

Lietuvoje prasidėjo naujas ambicingas projektas, skirtas rečiausio Europos giesmininko apsaugai.

Penktadienį aplinkosauginė organizacija „Baltijos aplinkos forumas” Nemuno deltos ūkininkams pristatė naują ambicingą projektą, skirtą globaliai nykstančios meldinės nendrinukės apsaugai. Per septynerius projekto įgyvendinimo metus 20 000 ha teritorijoje vyks buveinių atkūrimo darbai, pirmą kartą pasaulyje bus atlikta meldinių nendrinukių translokacija, o pamaryje iškils biomasės perdirbimo cechas.

„Naujasis Europos Sąjungos „LIFE” programos finansuojamas projektas tęsia daugiau nei prieš šešerius metus Lietuvoje pradėtus darbus, kuriais siekiama išsaugoti rečiausią Europos giesmininką – meldinę nendrinukę. Nors pastaraisiais metais mūsų šalyje stebėjome nežymų šių sparnuočių gausėjimą, tačiau pasaulinė populiacija toliau grėsmingai mažėja. Turime toliau drauge su gamtininkais, ūkininkais, vietos žmonėmis ir tarptautine bendruomene stengtis padėti meldinėms nendrinukėms, išbandyti visas įmanomas gamtosaugos priemones, kol dar ne per vėlu“, – sakė „Baltijos aplinkos forumo“ direktorius Žymantas Morkvėnas.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pagrindinė šių paukščių nykimo priežastis – dėl intensyvaus ūkininkavimo, žemės paskirties keitimo, šlapynių sausinimo ar žemės apleidimo mažėjanti jų gyvenamoji aplinka – atviros žemapelkės ir užliejamos pievos. Projekto metu bus praplėstos buveinių, kuriose meldinė nendrinukė peri, teritorijos. Buveinių atkūrimas vyks ir vietose, kur meldinės nendrinukės iki šiol nebuvo pastebėtos. Taip siekiama kurti buveinių tinklą, sujungiantį tarsi dėlionės detalės pabirusias ir viena nuo kitos nutolusias izoliuotas meldinių nendrinukių populiacijas. Taip pat bus taikomi inovatyvūs buveinių atkūrimo būdai, numatomos ilgalaikės strategijos tolimesniam tarptautinio buveinių tinklo formavimui.

Kita didelė problema – nedidelės izoliuotos populiacijos net ir puikiausios būklės buveinėse nebepajėgia natūraliai atsikurti. Projekto metu mokslininkai išbandys, ko gero, vienintelį tokių populiacijų gelbėjimo planą – translokaciją. Meldinių nendrinukių jaunikliai iš didžiausios pasaulyje meldinių nendrinukių populiacijos Baltarusijoje bus perkelti į nykstančią populiaciją Žuvinto biosferos rezervate. Jei šis metodas bus sėkmingas, mokslininkai neatmeta galimybės jį ateityje taikyti ir kitose šalyse.

www.bef.lt inf.

Edvardo Lukošiaus nuotr.

Penktadienį iškilmingai paminėtos Šilutės miesto mecenato, kultūros ir visuomenės veikėjo Hugo Šojaus (Scheu) 172-osios gimimo metinės.

Prie H. Šojaus kapo įvykusį renginį įamžino Edvardas Lukošius.

Kam įdomu – prašom:
https://www.youtube.com/watch…

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas