R. Lukošius su savo auklėtiniais, respublikinio čempionato prizininkais.

Po du aukso ir sidabro medalius, viena penktoji vieta – tokį jaunųjų dziudoistų iš Šilutės sporto mokyklos (treneris Rimvydas Lukošius) pasiekimą Lietuvos jaunučių ir jaunių dziudo čempionate galima įvertinti vienu žodžiu – šaunuoliai.

Čempionatas vyko sausio 12-13 dienomis Kėdainių arenoje.

Pirmi ant tatamio ėmėsi jaunučiai. Šilutiškis Matas Gerulskis užėmė aukštą penktąją vietą.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jaunių grupėje pasirodė keturi trenerio R. Lukošiaus auklėtiniai. Visi jie puikiai kovėsi ir pateko į finalus savo svorio kategorijose.

Ernestas Sagalec tapo čempionu svorio kategorijoje iki 60 kg. Rokas Šadzevičius (iki 66 kg) iškovojo antrąją vietą. Kiti du šilutiškiai – Edvardas Sagalec ir Dominykas Šatkus (iki 73 kg) dėl čempiono titulo kovojo tarpusavyje. Stipresnis ir vėl buvo E. Sagalec.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Viskas nuotraukose.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš Laisvės gynėjų dienai skirto pasibuvimo sugrįžus.

Penktadienis, pilnatis, 13-oji.
Tai itin pavojinga diena, teigia visokie burtininkai.
Vėjai.
Pavojinga buvo tuomet…
Bet nieko – išlikome.
O šiandien…

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Baltos snaigės – iš dangaus.
Šilti žodžiai – iš širdies į širdį.
Jono košė… gal kiek ir per aštri.
Bet nieko – tiko.
Atminimo laužai.
Senos dainos.
Karšta arbata.
Vaikų juokas.
Ir… jokios baimės, nei pykčio.

Ramaus visiems savaitgalio.

Kaip visada…
Orestas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos Kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (toliau – JGKC) įspėja gyventojus, kad pastarosiomis dienomis besikeičianti oro temperatūra skatina ledo tirpimą o dėl numatomos vėjo krypties atsiranda reali properšų tarp ledo lyčių grėsmė. Gyventojų prašoma nelipti ant kol kas nestabilaus Kuršių marių ledo ir įspėti to nedaryti aplinkinius.

JGKC kartu su kitomis tarnybomis nuolat budi ir yra pasiruošę suteikti pagalbą nelaimės ištiktiesiems.

Tačiau gyventojai turi žinoti, kad sudėtingos gamtos sąlygos apsunkina gelbėjimo operacijų vykdymą, todėl ne visuomet jų baigtis gali būti sėkminga. Todėl gyventojai raginami būti atsakingais už savo gyvybes ir saugotis patiems nelipant ant nestabilaus ledo.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ištikus nelaimei ar esant jos liudininku, reikia nepulti į paniką, veikti apgalvotai, skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie įvykį, įvykio vietą (bent apytikslę vietą ar orientyrą, kurį matote) ir savo kontaktinį numerį.

Gavęs pranešimą apie įvykį, Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras organizuoja paieškos ir gelbėjimo operaciją, koordinuoja operaciją vykdančių pajėgų veiksmus, jiems vadovauja, taip pat koordinuoja būtinosios medicinos pagalbos suteikimą nukentėjusiems išgelbėtiems asmenims, jų nugabenimą į saugią vietą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo sausio 15 d. vėl bus galima žvejoti vėgėles, praneša Aplinkos ministerija.

Sausio 15-ąją jau leidžiama žvejoti vėgėles – nebegalios nuo gruodžio 15 d. taikytas draudimas jas gaudyti. Kadangi ši paskutinė draudimo diena išpuola sekmadienį, todėl ir tą dieną draudimas nebegalios.

Reikėtų nepamiršti, kad galima paimti ne daugiau kaip penkias ir ne mažesnes kaip 45 cm ilgio (matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo) sugautas vėgėles.

Sekmadienį taip pat nebegalios draudimas žvejoti Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo jo žiočių iki Babtų tilto tamsiuoju paros metu.

Šiuo metu tebedraudžiama masalui naudoti žuvelę (žuvies gabalėlį leidžiama). Šis draudimas galios iki balandžio 20 d. Jis netaikomas žvejybai Kuršių mariose.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkos ministerija primena, kad draudžiama žvejoti vandens telkiniuose ant ledo, kai dėl jo būklės kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, susidarius plonai ledo dangai ar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos paskelbus apie ledo būklę, kuri gali kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Nors praėjusią savaitę didelis šaltis sukaustė beveik visus stovinčio vandens telkinius, jų ledo būklė yra nevienoda. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsakingai įvertinti padėtį ir būti atsargiems.

Klaipėdos rajono žvejų asociacijos nuotr.

Klaipėdos rajono žvejų praėjusį savaitgalį išgelbėtas briedžio jauniklis nugaišo. Žvejai grąžins briedžiuko likimu susirūpinusiems žmonėms visas suaukotas lėšas.

Properšoje įstrigusį briedžiuką žvejai pastebėjo šeštadienio vakarą. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai ištraukė gyvūną į krantą. Tačiau gyvūnas niekaip nepajėgė pats atsistoti ant kojų.

Svarstyta, kad gal jis sušalęs. Žvejai bandė šildyti briedį savo kūnu. Surastas ir prieglobstis pas vietos gyventoją.

Nuspręsta briedį išgabenti į Kauną, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademiją. Nustatyta, kad briedžiui išnarintos kojos.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Klaipėdos rajono žvejų asociacijos nariai ėmė rinkti paramą gyvūnui gydyti. Siekta surinkti apie 500 eurų. Žmonės buvo dosnūs ir suaukojo daugiau, nei reikia. Iš viso paaukoti 700 eurų.

„Deja, bet mus pasiekė liūdnos žinios iš veterinarų, kad briedžiukas, kurį pavadinome Sausiu, nugaišo. Dėkojame visiems už paramą, grąžinsime visiems suaukotus pinigus“, – teigė asociacijos vadovas Mindaugas Limontas.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šiomis dienomis Lietuvoje prognozuojami krituliai – kris šlapdriba, sniegas, ryškesni temperatūros pokyčiai pasijus sekmadienį, po kurio orai ims vis labiau vėsti, LRT radijui sakė sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Penktadienį daugelyje rajonų sulauksime kritulių, daugiausia jų bus vakariniuose ir centriniuose rajonuose – ten kris šlapdriba ir sniegas. Aukščiausia temperatūra sieks apie 0 laipsnių, pajūryje bus 2–3 laipsniai šilumos.

Šeštadienio naktį intensyviausių kritulių sulauks šiaurės vakariniai rajonai, daugiausia snyguriuos. Temperatūra svyruos apie 0 laipsnių – pajūryje bus apie 2 laipsnius šilumos, rytiniuose kraštiniuose rajonuose bus apie 3 laipsnius šalčio. Panaši temperatūra išliks ir dieną, gali būti vienu kitu laipsniu šilčiau.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sekmadienį vietomis numatomi krituliai, daugiausia sniegas. Temperatūra naktį kris iki 1–6 laipsnių šalčio, dieną svyruos nuo 2 laipsnių šalčio rytiniuose rajonuose iki 3 šilumos pajūryje.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Kelyje į Rusnę – 30 cm vandens.

Eismo sąlygas visoje šalyje sunkina snygis. Pagrindiniai keliai išlieka šlapi, vietomis provėžoti. Marijampolės apskrityje pusto, čia ant kelių dangų vietomis yra sniego sankaupų. Didžiojoje Lietuvos dalyje valomi ir barstomi valstybinės reikšmės keliai, tačiau vairuotojų prašoma išlikti budriais.

Keliai, jungiantys nedideles gyvenvietes, provėžoti, vietomis padengti privažinėtu ar šlapiu sniegu, slidūs.

Vandens gylis krašto kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 415 metrų (nuo 6,308 iki 6,723 km), išlieka 30 cm. Lengvųjų transporto priemonių eismas draudžiamas. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ specialiomis transporto priemonėmis apsemtu ruožu kelia lengvuosius automobilius, gyventojus bei keleivius.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį daug kur numatomas snygis, šlapdriba. Vietomis formuosis plikledis. Pūs pietryčių vėjas, 5–10 m/s. Žemiausia oro temperatūra – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai ieško be žinios dingusios Gintarės Timienės, gim. 1994 m.

Vakar registruotas pareiškimas, kad G. Timienė šių metų sausio 2 d. apie 7.20 val. iš Rusnės autobusu važiavo į socialinių paslaugų centrą Priekulėje (Klaipėdos r.), tačiau į centrą neatvyko.

G. Timienės telefonas išjungtas, buvimo vieta nežinoma.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dingusioji be žinios yra žemo ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų.

Tauragės AVPK inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės politikų pastangos reanimuoti prokurorų nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl galimo balsavimo rezultatų klastojimo Šilutės rajono savivaldybės rinkimų komisijoje per 2015-ųjų pavasarį vykusius savivaldos rinkimus eina perniek.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2016-ųjų gruodžio pradžioje Sandra Tamašauskienė, Arvydas Jakas, Daiva Žebelienė, Algirdas Gečas ir Virgilijus Pozingis raštu kreipėsi į Prezidentę, Šilutės ir Pietų Žemaitijos apygardose išrinktus Seimo narius, Vyriausiąją rinkimų komisiją, Generalinę prokuratūrą ir Valstybės saugumo departamentą su prašymu inicijuoti nutarties dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo apskundimą. „Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė 2016 m. gruodžio 2 d. str. „Rinkimų klastojimo byloje taškas dar nepadėtas (kreipimasis pridedamas)“.

Susijęs: „Balsavimo rezultatų klastotojai iš balos lipa sausi“

Pirma atsiliepė Generalinė prokuratūra, o po kelių dienų – ir Valstybės saugumo departamentas. Tačiau jų atsakymai vilčių, kad Tauragės prokurorų nutrauktas ikiteisminis tyrimas galėtų būti atnaujintas, Šilutės politikams nesuteikė: Valstybės saugumo departamentas pranešė, kad jie neturi teisės kištis į kitų valstybės institucijų, įskaitant prokuratūrą, veiklą, o Generalinė prokuratūra – kad Šilutės politikų prašymas nebus nagrinėjamas, nes jie tėra liudytojai, neturintys teisės skųsti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – PSPC) darbuotojai piestu stoja prieš rajono valdančiųjų planus prijungti jų įstaigą prie ligoninės.

Šilutės rajono savivaldybės merui „tvarkiečiui“ Vytautui Laurinaičiui niekaip nepavyksta rasti bendros kalbos su PSPC kolektyvu.
Anaiptol, šios viešosios įstaigos darbuotojai vis garsiau reiškia nepritarimą rajono valdančiųjų planams prijungti jų įstaigą prie ligoninės.
Jie tai akivaizdžiai parodė šį trečiadienį įvykusiame susitikime su meru ir kitais dievukais bei pusdieviais iš rajono olimpo.

Šiame susitikime dalyvavo gerokai daugiau nei pusė PSPC kolektyvo (PSPC turi iš viso 102 darbuotojus).
Ir nė vienas iš jų nepasakė, kad pritaria rajono valdančiųjų sumanytai sveikatos reformai.
Anaiptol, susirinkusieji merui „išrašė karčių piliulių“ dėl kalbų, kurios, anot jų, iš toli prasilenkia su tiesa, PSPC kolektyvo kiršinimo ir kt.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Mero argumentas, kad sprendimo dėl PSPC ateities teisė – šios įstaigos steigėjos Šilutės rajono savivaldybės tarybos rankose, PSPC darbuotojų neįtikino – šie žmonės nori, kad būtų paisoma ir jų nuomonės.
Mero teiginį, kad patys PSPC darbuotojai inicijavo reorganizaciją, susirinkusieji sudaužė į šipulius, teigdami, kad jie tenorėjo Liutauro Indriuškos, buvusio PSPC vadovo, galvos.
Tačiau dievukai iš Šilutės olimpo nusprendė užsimoti plačiau ir kirsti stipriau – gal ne taip suprato?
Vargu bau.
Meras dar ir dabar laikosi nuomonės, kad PSPC prijungimui prie ligoninės priešinasi tik jau minėtasis L. Indriuška ir jo draugai, kurie po reorganizacijos praras darbą.
Gal jis aklas ir kurčias?
Bet PSPC darbuotojai tokio klausimo nekėlė.
Tačiau ir nešvilpė – jie tokius ir panašius mero apreiškimus palydėdavo audringais plojimais.
Tačiau merą tai vargu ar paguodė – būti nuplotam irgi mažas džiaugsmas.
Vis dėlto meras ne iš tų, kurie lengvai pasiduoda.
Susitikime dalyvavusių tarybos opozicionierių siūlymą grįžti prie prieš Naujuosius metus taryboje taip ir nesvarstyto sprendimo projekto dėl reorganizacijos nutraukimo jis pavadino pastarųjų noru viešai pasirodyti.
Geriau, sako, palaukime, ką pasakys Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: PSPC apskundė Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį, atrišusią rajono valdantiesiems rankas tęsti sveikatos reformą.
Ką gi, palaukime.
Nebent kai kurios povandeninės srovės savivaldybės taryboje pakeistų kryptį.
Pagyvensime – pamatysime.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Rusniškiai trumpina savo kelią į namus.

Trečiadienį atidarytas ledo kelias driekiasi potvynio apsemtomis ir užšalusiomis pievomis nuo lengvųjų automobilių perkėlos per apsemtą kelią į Rusnę iki tilto per Atmatos upę prieigų.
Vandens gylis apsemtame kelyje į Rusnę – 40 cm.
Ledo storis rusniškių nužymėtame kelyje – 20 cm (bent jau taip teigia rusniškiai).
Dauguma rusniškių renkasi ledo kelią.
Sako, kad ledo keliu važiuoti saugiau, be to, nereikia ilgai laukti eilėje prie perkėlos.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tiems, kam norisi išbandyti ledo kelią: rusniškiai prašo laikytis saugaus greičio (ne daugiau 40 km./h) ir nenukrypti nuo nužymėtos trasos.
Kelininkai toliau triūsia apsemtame kelio į Rusnę ruože: lengvieji automobiliai keliami nuo 6 val. iki 22 val.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Asociacija Viešieji interneto prieigos taškai (toliau – VIPT) kartu su partneriais iš Vokietijos, Ispanijos ir Rumunijos pradeda įgyvendinti Erasmus+ programos finansuojamą tarptautinį projektą „Senjorai ir skaitmeninės technologijos”.

Dvejų metų projekto tikslas – paskatinti vyresnio amžiaus gyventojus, niekada nesinaudojusius internetu, susipažinti su skaitmeninėmis technologijomis, jų galimybėmis bei pradėti jomis naudotis.

Lietuva gali didžiuotis turėdama vieną sparčiausių interneto ryšių pasaulyje, vieną geriausių interneto infrastruktūrų bei aktyvius ir atsakingus interneto vartotojus. Tačiau technologijų pažanga pasiekia ne visus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiais metais tik 26 proc. 64-75 m. amžiaus Lietuvos gyventojų naudojasi kompiuteriu ir internetu. Visa likusi dalis, kurią sudaro beveik 300 000 tūkstančių asmenų, internetu nesinaudoja. Panaši statistika vyrauja ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Todėl šio projekto metu Vokietijoje, Lietuvoje, Ispanijoje ir Rumunijoje bus ieškoma efektyvių bei inovatyvių būdų, kaip paskatinti senjorus pradėti naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Projekto veiklos strategija apima keletą labai svarbių etapų: darbuotojų, kurie savo darbe susiduria su senjorais, skaitmeninių įgūdžių bei kompetencijų stiprinimą, lūkesčių ir problemų identifikavimą, mokymų turinio sukūrimą ir pritaikytą planšetiniams kompiuteriams bei mokymų testavimą.

Lietuvoje VIPT asociacija glaudžiai bendradarbiauja su viešosiomis bibliotekomis ir senelių namais. Šių metų sausio 4 d. Telšių r. savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje įvyko pirmasis susitikimas su bibliotekų ir senelių namų darbuotojais, kurie aktyviai prisidės įgyvendinant projektą. Projekte taip pat dalyvauja Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Sandra Jablonskienė ir Gardamo filialo bibliotekininkė Diana Formanikaitė.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutėje ant geležinkelio tilto per Šyšos upę nupiešta svastika.

Tokia naujiena mus pasiekė šiandien po pietų.
Nuvykome į vietą – tikra tiesa.
Sako, ji (svastika) ten jau nuo rudens .
Dar sako, kad kažkas kažkam apie tai jau buvo pranešęs.
Deja…

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tas kažkas (kuriam pranešė) dabar turėtų pradėti žagsėti.
Tuo tarpu Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas teigia nieko negirdėjęs apie tą svastiką.
Tai dabar sužinojo.
Sužinojo ir pažadėjo rytoj pat imtis priemonių, kad nacių simbolis būtų panaikintas.
Ačiū jam.

VE.lt nuotr.

Antradienį Rusnėje ugniagesiai gelbėtojai iš ledo gniaužtų išvadavo prišalusią gulbę.

Pranešimas apie į nelaimę patekusį paukštį gautas apie 16.30 val. 

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VE.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Potvyniai pamario gyventojus vis dažniau vargina jau ne tik pavasariais, bet ir žiemomis. Daug nepatogumų dėl apsemto Šilutės–Rusnės kelio ruožo patiriantys Rusnės gyventojai piktinasi valdžia – ši daugiau kaip tris dešimtmečius nevykdo pažado pastatyti estakadą.

Prie pavasarinių potvynių, kurie prasidėdavo vasario kovo sandūroje ir baigdavosi balandį, pamario gyventojai yra įpratę. Tačiau potvyniai dažnėja. Šiųmetis, kaip ir prieš trejus metus, prasidėjo gruodžio pabaigoje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Yra atskirų kaimų. Rupkalvių kaime atkirstos trys sodybos jau, į kurias susisiekimas – tik ledu. Šyšos kaimas, kur kai kurios sodybos pasiekiamos ledu. Iš viso yra atkirsta 10 sodybų. Bet gyventojai kontaktuoja skambina, šiandien skambino tiesiog iš Šyšos kaimo dvi šeimos, prašė maisto produktų, pažadėjome penktadienį pristatyti“, – sako Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų sk. vyr. specialistas civilinei saugai Arvydas Gorodeckas.

Kiekvienas iš mūsų turime savo laisvę. Kiekvieno iš mūsų laisvė turi skirtingą istoriją. Kiekviena istorija turi vis kitą pasakotoją, kuriam galime garsiai ir užtikrintai pasakyti „ačiū“.

Kiekvienas žmogus, 1991 m. sausio įvykių metu skubėjęs ginti laisvės prie Televizijos bokšto, Aukščiausiosios Tarybos ar Spaudos rūmų, vykęs autobusais į sostinę, stovėjęs prie laužų ne vien Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose ar miesteliuose bei iš rankų nepaleidęs radijo imtuvo ir nuolat sekęs įvykius per televizorių, yra svarbus. Kiekviena laisvės istorija svarbi. Šių istorijų autoriai kasdien vaikšto tarp mūsų, sėdi šalia troleibusuose, rytais ruošia pusryčius, kasdien dirba įprastus darbus.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tokią žinią, artėjant sausio 13-ajai, skleidžia Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), organizuojanti socialinių tinklų akciją „Laisvės istorijos sklinda po Lietuvą“. Akcijos metu LiJOT visus kviečia užpildyti socialinius tinklus paprastų žmonių, dalyvavusių sausio įvykiuose, istorijomis: atrasti jas tarp savo artimųjų, draugų, mokytojų, kaimynų, ir dalintis socialiniuose tinkluose su žyma #LaisvėsIstorijos.

„Paklauskime, ką tomis dienomis veikė mūsų mamos ir tėčiai, kokioje Lietuvos, o gal pasaulio vietoje buvo mūsų kaimynai, ką tuo metu jautė mūsų kasdien sutinkami žmonės. Pagerbdami žuvusius Lietuvos laisvės gynėjus, kartais užmirštame, kad sausio 13-osios įvykiai palietė beveik visus Lietuvos gyventojus, nepaisant to, ar jie gynė laisvę Vilniuje, ar stovėjo prie laužų mažesniuose šalies miestuose“, sako LiJOT prezidentas Mantas Zakarka.

LiJOT inf.

Stop kadras.

Antanas Juknevičius perduoda linkėjimus rusniškiams ir Raimondui Plikšniui.

„Jis manęs prašė, – delfi.lt žurnalistui sakė A. Juknevičius. - Kitaip, sakė, nebegalėsiu į Rusnę atvažiuoti“. (maždaug nuo 9:25 min.)

Kam įdomu – prašom: https://www.facebook.com/DELFI

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiurkštūs pareigūnų nusižengimai nebus toleruojami, teigia aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pavedė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Klaipėdos RAAD) Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Stanislovo Sudeikio veiksmų, kai pastarasis š. m. sausio 10 d. darbo vietoje pasirodė neblaivus.

Į S. Sudeikio darbo vietą Tulpių g., Šilutėje, atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 0,49 promilių girtumą. Kaip skelbta žiniasklaidoje, dėl galbūt neblaivaus inspekcijos viršininko Bendrajam pagalbos centrui pasiskundė su S. Sudeikiu bendravęs interesantas.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Tokie nemalonūs atvejai, kaip pastarasis – neblaivaus inspektoriaus pasirodymas darbe – yra tiesiog netoleruotini. Tokiu būdu ne tik šiurkščiai pažeidžiama darbo drausmė, bet ir diskredituojamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardas, menkinama visos sistemos reputacija“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Nors remiantis Klaipėdos RAAD duomenimis, S. Sudeikiui vakar buvo suteiktas laisvadienis, Aplinkos ministerija primena, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams taikomi aukšti elgesio standartai tiek darbo metu, tiek ir po darbo. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklės ne tarnybos metu valstybės tarnautojus įpareigoja privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir pareigūno reputacija.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Šių metų pradžia ypatingai dosni Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešajai bibliotekai, nes finansuoti dar penki projektai (iš viso – 13 900 Eur).

Tarybos sprendimu finansuoti du projektai, skirti kultūros edukacijai, krašto paveldui gaivinti ir įprasminti. Vykdant projektą „Knygos istorija: nuo rašto ištakų iki ekslibriso“ (vadovė Virginija Veiverienė, 2 400 Eur) 2017 metais bibliotekininkai vaikams organizuos vasaros edukacinę programą, kurios tikslai ir uždaviniai orientuoti nuodugniam Pamario krašto senosios raštijos ir knygos gimimui ir raidai pažinti, tyrinėti.

Biblioteka vykdys vasaros stovyklą atostogaujantiems jauniesiems šilutiškiams ir miesto svečiams „Jaunieji genijai – menininkai“ (tęstinis projektas, vadovė Vita Gerulienė, 3 000 Eur). Stovykla tris praėjusias vasaras sulaukė itin didelio dalyvių ir jų tėvelių susidomėjimo. Projekto vykdymo metu vyks pažintinis, edukacinis, meninis procesas. Jaunieji stovyklautojai dalyvaus profesionalių aktorių („Lėlė“, Vilnius) patrauklios formos meninėje bei kultūrinėje veikloje, bus supažindinti su lėlininkystės kultūros istorija, raida, tradicijomis, lėlininkystės modernumu ir pasiekimais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trys projektai finansuoti iš Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Atminties institucijos (muziejai, bibliotekos, archyvai)“. Projektas „Trys žingsniai socializacijos link“ (vadovė Sandra Jablonskienė, 2 100 Eur) skirtas telkti ir vienyti vietos bendruomenę, integruoti ją į visuomeninį gyvenimą, siekiant mažinti informacinę, skaitmeninę, kultūrinę ir socialinę atskirtį. Senjorams bus rengiamos Klaipėdos universiteto Trečiojo amžiaus universiteto paskaitos, įvairioms bendruomenių grupėms organizuojami žinių žaidimai, o jaunimas galės savo jėgas išbandyti orientacinėse varžybose.

Projektas „Išbandymų kambario šturmas“ (vadovė Dalia Vasiliauskytė, 4 500 Eur) skirtas jaunuomenei. Šiuo projektu, diegiant šiuolaikinių technologijų naudojimu pagrįstus sprendimus, Išbandymų kambario paslauga jaunimui bus atnaujinta. Tai turininga, novatoriška laisvalaikio praleidimo forma, sudaranti sąlygas jaunimui kritiškai, logiškai mąstyti, sistemingai siekti tikslo, įgyti naujų žinių apie Šilutės kraštą.

Kultūros tarybos finansuotu bibliotekos projektu „Laike neišdylantys vardai – Hermanas Zudermanas“ (vadovė Inga Radavičiūtė, 1 900 Eur) siekiama iš naujo įvertinti rašytojo H. Zudermano nuopelnus Lietuvai ir akcentuoti, jog jo gimtinė – Macikai (Šilutės r.), o kūryba – Mažosios Lietuvos kultūrinio, ekonominio, istorinio gyvenimo atspindys. Bus surengta tarptautinė mokslinė konferencija, skirta rašytojo 160-osioms gimimo metinėms. Bibliotekininkai parengs, išleis ir platins laikraštį, skirtą apžvelgti H. Zudermano asmeninio ir kūrybinio gyvenimo žinomus bei mažai publikuotus faktus, veiks kilnojamoji paroda, reprezentuojanti rašytojo kūrybinį palikimą.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus inf.