Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio atsišaukimas (ir ne tik).

Hermano Zudermano palikimo puoselėjimas Šilutėje

Šių dienų diskusija žiniasklaidoje dėl Hermano Zudermano ekspozicijos Macikuose likimo dar kartą patvirtino tai, kad mūsų bendruomenė rūpinasi įžymaus kraštiečio palikimu.

Šis atminimas visą laiką buvo svarbus Šilutės muziejaus tarybai, kuri ne kartą svarstė rašytojo Hermano Zudermano kultūrinio palikimą, nes mūsų kraštui jo kūryba svarbi tiek istoriniu, tiek etnografiniu, tiek literatūriniu aspektu.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybė nemažai prisidėjo prie H. Zudermano gyvenimo ir kūrybos įprasminimo:

1. Hermano Zudermano vardu pavadinta miesto gatvė;

2. Šilutės Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo, Savivaldybės ir bendruomenėsdėka atstatytas paminklas rašytojui;

3. Finansiškai rėmė H. Zudermano literatūrinio kraštotyros klubo išverstas ir išleistas rašytojo knygas, padėjo jas populiarinti. Šviečiamąjį darbą atliko ir atlieka žiniasklaida;

4. Rašytoją Hermaną Zudermaną su dvarininku, iškiliu krašto žmogumi Hugo Šojumi siejo ilgamečiai turiningos draugystės ryšiai, todėl restauruotame dvare planuojama įrengti ekspoziciją rašytojui Hermanui Zudermanui;

5. H. Zudermano tėvų namas Macikuose yra kultūros paveldo objektas, pažymėtas memorialine lenta ir bareljefu. Minėtame name Savivaldybė turi 37,71 kv. m. patalpas, kur vienoje iš jų yra ekspozicija. Esamų patalpų nei muziejumi, nei filialu pavadinti negalėtume, nes jos neatitinka Kultūros ministerijos muziejui nustatytų reikalavimų (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013-12-30 įsakymas Nr. ĮV-898 „Dėl muziejaus veiklos ir valdymo kokybės rekomendacijų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008-08-27 įsakymas Nr. ĮV-429 „Dėl muziejų vertinimo nuostatų patvirtinimo“);

Šilutės muziejaus taryba priėjo prie išvados, kad fizinės sąlygos šiuolaikinei ekspozicijai Macikuose nėra sukurtos, muziejaus strategijoje taip pat nėra atskleista šio objekto perspektyva. Savivaldybės vadovai ir Šilutės muziejaus taryba sveikins visuomeninę diskusiją dėl H. Zudermano, kaip europinio masto kūrėjo, dramaturgo, knygų autoriaus palikimo plėtojimo Šilutėje;

6. Informacija apie rašytoją, jo ekspoziciją pateikta Šilutės H. Šojaus muziejaus interneto svetainėje.

Įvertinus H. Zudermano kūrybos sklaidą pasaulyje, jo kūrybos pagrindu statomus filmus ir spektaklius, šilutiškiai taip pat dėjo nemažai pastangų jį pagerbti ir atminimui įprasminti. Tuo bus rūpinamasi ir toliau, kad būsimos kartos neužmirštų garsaus Šilutės piliečio. Šilutės rajono savivaldybė rėmė ir rems H. Zudermano kultūrinio palikimo puoselėjimą, priežiūrą ir sklaidą.

Vytautas Laurinaitis, Šilutės rajono savivaldybės meras

Sutapimas tai ar ne, bet mero atsišaukimas savivaldybės interneto svetainėje pasirodė po to, kai savivaldybės tarybos opozicija užregistravo sprendimo projektą dėl praeitą mėnesį priimto sprendimo, kuriuo, manipuliuojant tarybos narių valia, H. Zudermano ekspozicija Macikuose buvo išbraukta iš Šilutės Hugo Šojaus muziejaus veiklos geografijos, panaikinimo.

Susijęs: “Patvirtinta: savivaldybės tarybos valia lengva manipuliuoti”

Iš tarybos opozicionierių Algirdo Gečo, Sandros Tamašauskienės ir Raimundo Ambrozaičio parengto sprendimo projekto aiškinamojo rašto:
„Sprendimo projektas nebuvo pateiktas Ekonomikos ir finansų, Teritorijų ir kaimo reikalų komitetams, o Socialinių reikalų komitete jis buvo pristatytas tik kaip procedūrinis klausimas, lygiai taip pat jis buvo pristatytas ir Tarybos posėdyje. Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai, svarstant siūlomą panaikinti sprendimą buvo suklaidinti, nes šiuo sprendimu yra naikinamas H. Zudermano muziejus Macikų kaime. Naikintinas sprendimas sukėlė neigiamą Šilutės krašto ir šalies visuomenės vertinimą. Siūlome šį klausimą apsvarstyti Savivaldybės tarybos komitetuose, išdiskutuoti ir rasti sprendimą, atitinkantį visuomenės poreikius“.

Susijęs: “Kam mums tas H. Zudermanas, kad neturime fantazijos”

Bet jie sugrįš. Ir bus kita savaitė. Bus ir naujų diskusijų dėl H. Zudermano ir jo atminimo įamžinimo.

Susijęs: “Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“: „Išsaugokime H. Zudermano memorialinį muziejų Macikuose“”

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

„Kuo turtingesnė skaitytojo knyginė patirtis, jo apsiskaitymas, tuo giliau jis suvokia kūrinio kontekstą, teksto pagrindines aplinkybes, žanrinę tradiciją, stiliaus ypatybes. Knyga suteikia galimybę į gyvenimą pažiūrėti kitaip, t.y. skaitantysis išmoksta pamatyti tai, ko neskaitantis žmogus nepastebėtų. Skaitymas suteikia žmogui subtilesnę gyvenimo formą, aukštesnę ir galingesnę prasmę. Skaitydamas žmogus ugdosi gebėjimą abstrakčiai, logiškai, asociatyviai mąstyti, įprasminti simbolius“ (Genovaitė Raguotienė).

Bibliotekininkai, siekdami skatinti skaitymą, nuolat ieško patrauklumo ir naujovių savo veiklose. Skaitymo malonumo pajautą reikia ugdyti nuo mažumės, todėl buvo sugalvota idėja, kaip žaismingai vaikams teikti knygelių skolinimosi į namus paslaugą.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasiūti spalvingo audinio krepšeliai su logotipu (autorius Andrius Sirtautas), vaizduojančiu ežiuką, kviečiantį skaityti. Krepšelyje sukomplektuoti knygelių vaikams rinkiniai pagal skaitytojų amžiaus grupes. Šiuos spalvingus skaitymo krepšelius su knygelių komplektais jaunieji bibliotekos skaitytojai skolinsis į namus, o perskaitę grąžins bibliotekai ir pasiskolins kitą knygų krepšelyje komplektą.

Du skaitymo krepšeliai, kaip Šilutės miestą simbolizuojantys ženklai, jau išvyko į Amerikoje gyvenančio kraštiečio Haroldo Mockaus šeimą. Jais džiaugsis jo sūneliai Tauras ir Kintas.
Tikimės, kad ši nauja skaitymo akcija skatins ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius, senelius skaityti ir domėtis knygų pasauliu. Akcijai pavykus, bus teikiamas projektas, kad būtų galimybė toliau ją įgyvendinti ir populiarinti.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Vaikų aptarnavimo skyriaus vedėja Vita Gerulienė

Oresto Lidžiaus nuotr.

Liepos 14 d. suėjo vieneri metai, kai buvo įregistruota asociacija „Šilutės šeimų klubas“. Ta proga Šilutės (H. Šojaus) dvaro kieme asociacija surengė savo gimtadienio šventę.

Asociacija „Šilutės šeimų klubas“ organizuoja įvairius renginius, vykdo kultūrinę, labdaringą ir kitokią veiklą. Šiuo metu ji jau turi per 30 narių (neskaitant tų kone 6000, kurie priklauso virtualiai grupei socialiniame tinkle „Facebook“). Tačiau, anot šios organizacijos vadovės Vilijos Liatukienės, asociacijos veikloje dalyvauja gerokai daugiau žmonių. 

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

10 kadrų

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

Oresto Lidžiaus nuotr.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas gavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos perspėjimą, kad liepos 15 d. 9–12 val. Lietuvoje pradės stiprėti vakarinių krypčių vėjas, gūsiai daug kur sieks 15–18 m/s, pajūryje – 20–22 m/s.

Penktadienį Lietuvoje bus debesuota su nedideliais pragiedruliais, tačiau diena nebus šilta – aukščiausia temperatūra sieks 17–21 laipsnį šilumos.
Šeštadienį vėjas rims, trauksis lietaus debesys, o dažniau pasirodanti saulė įšildys orą iki 19–24 laipsnių šilumos.
Sekmadienį numatomas nedidelis lietus, o oras šils jau iki 21–25 laipsnių.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų būti atsargius, nes pučiant stipriam vėjui gali sutrikti elektros energijos tiekimas, virsti dideli medžiai, lūžti jų šakos.

Patariama išnešti iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, nestovėti po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatyti automobilių po medžiais, neliesti ant laidų užvirtusių medžių, nes tai gali kelti pavojų gyvybei.

Žaibuojant ir griaudžiant taip pat patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.

Būtina išjungti visus elektros prietaisus, antenas, nekalbėti telefonu.

Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, šalia kurių auga dideli medžiai.

Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų.

Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėkite į krantą.

Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų.

Pamačius kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė jį gali pritraukti prie jūsų.

www.vpgt.lt ir www.lrt.lt inf.

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai ieško be žinios dingusios Anos Astrauskienės, gim. 1984 m.

Moteris 2016-07-12 išėjo iš namų ir iki šiol negrįžo.

A. Astrauskienė yra 165 cm ūgio, apvalaus veido, jos plaukai trumpi, kaštoninės spalvos. Dingimo dieną moteris vilkėjo juodomis tamprėmis, avėjo rudos spalvos batelius.

Tauragės AVPK inf.

Šilutės rajono savivaldybės nuotr.

Šilutės H. Šojaus dvaro freskų salėje Savivaldybės vadovai ir Seimo narys Artūras Skardžius pasveikino abiturientus, kurie vieną ar kelis valstybinius egzaminus išlaikė šimto balų įvertinimu.

Šiemet tokių – 9. Iš jų 7 baigė Šilutės Vydūno gimnaziją.

“Šiandien – neeilinė proga. Kiekvienas iš Jūsų užbaigiate brandos kelią ir su gautais atestatais atveriate naujas duris į tolimesnę kelionę. Čia sėdintys – abiturientų elitas. Jūs su mokytojų, tėvų pagalba pasiekėte geriausius rezultatus, Jūsų žinios buvo įvertintos aukščiausiais balais. Sveikinu ir dėkoju už šiuos pasiekimus, linkiu ir toliau siekti maksimumo. Be abejo, tikiu, kad baigus mokslus neužmiršite, jog jūs visada laukiami savam krašte. Sėkmės tolimesniuose keliuose!“, – linkėjo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Seimo narys Artūras Skardžius džiaugėsi, kad atėjus metui valstybės vairas bus perduotas stipriems, pasitikintiems ir aukščiausių rezultatų siekiantiems jaunuoliams. Palinkėjo, kad kiekvieno gyvenimo burlaivį neštų palankus vėjas ir paprašė neužmiršti tėvynės, kurios niekas negali pakeisti.

Geriausi 2015 – 2016 m. abiturientai pasirašė Mero svečių knygoje, kuri bylos apie šilutiškių pasiekimus. Pagerbimo ceremonijoje koncertavo Šilutės meno mokyklos auklėtiniai.

Štai jie, geriausieji:
Martynas Šapalas, Šilutės Vydūno gimnazijos abiturientas (100 balų gavo iš matematikos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų egzaminų);
Žygimantas Kungelis, Šilutės Vydūno gimnazijos abiturientas (100 balų gavo iš matematikos, informacinių technologijų egzaminų);
Tomas Montvydas, Šilutės Vydūno gimnazijos abiturientas (100 balų gavo iš matematikos, fizikos egzaminų);
Rūta Ramanauskaitė, Šilutės Vydūno gimnazijos abiturientė (100 balų gavo iš lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos egzaminų).
Matas Šilinskas, Šilutės Vydūno gimnazijos abiturientas (100 balų gavo iš informacinių technologijų egzamino);
Rolandas Gudaitis, Šilutės Vydūno gimnazijos abiturientas (100 balų gavo iš anglų kalbos egzamino);
Neringa Mikutytė, Šilutės Vydūno gimnazijos abiturientė (100 balų gavo iš anglų kalbos egzamino);
Justina Raulušonytė, Šilutės pirmosios gimnazijos abiturientė (100 balų gavo iš anglų kalbos egzamino);
Otilija Juknaitė, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos abiturientė (100 balų gavo iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Liepos 16 d. prasideda vėžiavimo sezonas, kai leidžiama gaudyti plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius. Jis tęsis iki spalio 14-osios.

Šiuos vėžius galima gaudyti tik bučiukais, ne ilgesniais nei 1 m ir ne platesniais nei 0,5 m, ir samteliais – draudžiama rankomis, graibštais ar kitais būdais. Vienas žvejas gali naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius. Per vieną žvejybą leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 ne mažesnių nei 10 cm plačiažnyplių ar siauražnyplių vėžių.

Plačiažnypliai vėžiai yra vienintelė vietinė rūšis, visada gyvenusi Lietuvos upėse ir ežeruose. Šiuo metu visoje Europoje jie sparčiai nyksta, nes juos išstumia ateiviai – rainuotieji ir žymėtieji vėžiai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Invazinius – rainuotuosius ar žymėtuosius – vėžius galima gaudyti ištisus metus bet kokiais būdais: rankomis, graibštais, bučiukais ar samteliais. Nei įrankių, nei leidžiamų sugauti invazinių vėžių skaičius ar dydis nėra ribojami. Aplinkosaugininkai primena, kad gaudant invazinius vėžius sugautus plačiažnyplius ar siauražnyplius vėžius privalu nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį. Vėžiams, tiek vietiniams, tiek invaziniams, gaudyti reikia įsigyti tame vandens telkinyje galiojantį žvejybos leidimą.

Rainuotąjį vėžį lengva atskirti pagal ant pilvelio nugarinės pusės esančias rudas (tamsiai raudonas) skersines juostas. Žymėtasis vėžys išsiskiria ryškia šviesia dėme ant žnyplių. Siauražnyplis vėžys turi šiurkštų kiautą ir siauras žnyples.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, labai svarbu pažinti vėžius ir jokiu būdu neperkelti rainuotųjų ir žymėtųjų į kitus vandens telkinius. Būdami atsparūs vėžių marui, jie užkrečia šia mirtina liga vietinius vėžius ir užima jų buveines. Jie, skirtingai nuo vietinių vėžių, yra aktyvūs ir šaltuoju metų sezonu, rudenį sunaikina ypač daug neršiančių žuvų (lašišų, šlakių, vėgėlių, sykų, seliavų) ikrų ir jauniklių.

www.am.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino apygardų rinkimų komisijų sudėtis, o šiandien, liepos 14 d., komisijų pirmininkai davė rašytinius pasižadėjimus sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas per spalio mėnesį vyksiančius Seimo rinkimus.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriuje buhaltere dirbančią D. Dimičiukienę į apygardos rinkimų komisijos pirmininkus delegavo partija „Tvarka ir teisingumas“.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apygardos rinkimų komisijos nariais taip pat tapo Rasa Balandienė (pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga), Antanas Balvočius (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), Dalia Bernotienė (savivaldybės administracijos direktorius), Laima Gurjanova (teisingumo ministras), Edgaras Kuturys (Lietuvos teisininkų sąjunga), Regina Petrikienė (politinė partija „Drąsos kelias“), Vaida Pocė (Darbo partija), Raimondas Steponkus (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Vytautas Žiogas (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis).

.

.

Portalo “Šilutės ETA Žinios” politinės reklamos įkainiai:
http://www.vrk.lt/pk686/politines-reklamos-ikainiai?srcUrl=reklamIkainiai…

Rambyno kalne tapo tamsiau…

Mūsų kraštą pasiekė liūdna žinia – mirė krašto šviesuolis, bitėniškis, Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas Kazimieras Žemgulis.

Lemtis Kazimierui buvo dosni – suteikė laimę gyventi, veikti ir dirbti šalia nuostabaus Rambyno kalno, Martyno Jankaus kūrybinio palikimo apsuptyje. Jis buvo apdovanotas išskirtiniu darbštumu, kurio buvo pilna kiekviena Jo diena, išskirtiniu jautrumu kiekvienam, troškusiam šviesos, stiprybės, paguodos, subtilios kultūros aplinkos. Gražiausiomis spalvomis jo būtį spalvino meilė savo šeimai ir ypač žmonai Birutėlei. Šviesu buvo šalia Kazimiero…

Pagarba ir gražiausi prisiminimai apie Jo gyvenimo kelią. Nuoširdžiausia užuojauta visiems, gedintiems Kazimiero Žemgulio.

Šilutės kultūros bendruomenė

15min.lt nuotr.

Praėjusi savaitė galimai vertingam tiltui per Veiviržą buvo lemtinga. Būtent tą dieną susirinkusi Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba vienbalsiai nusprendė, kad tiltas nebus saugomas, praneša portalas 15min.lt.

Vis dėlto, kaip rašoma Valstybinio kultūros paveldo komisijos pranešime, bus siekiama tam tikrų kompromisų.

Vertinimo tarybos posėdyje nuspręsta siekti koreguoti parengtą techninį tilto projektą, numatant naujojo tilto atramas aptaisyti tašyto akmens blokais, panaudojant senuosius autentiškus akmenis, o senojo tilto fragmentą su informaciniu stendu siūloma eksponuoti šalia tilto esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Birželio pradžioje įsiplieskė aistros, kad naikinamas galimai vertingas tiltas. Tilto likimu susirūpino ne tik vietinės, bet ir valstybinės kultūros paveldo institucijos. Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovai kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydami inicijuoti šio tilto įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūrą. Dėl pradėtos procedūros tilto ardymas buvo sustabdytas penkiolikai dienų, o Klaipėdos rajono savivaldybė įpareigota inicijuoti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto parengimą, kuriame turėjo būti aprašytos tilto vertingosios savybės.

Liepos 7 d. susirinkusi Vertinimo taryba nusprendė, kad 1921 metais vokiečių statytas tiltas nėra unikalus statinys, o Šilutės rajone analogiškos Pratt konstrukcijos tiltų yra ir daugiau. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Tiltų skyriaus vedėjas Gediminas Viršilas akcentavo, kad Lietuvoje yra apie 1500 iš kurių 21 – laikomi kultūros paveldu ir yra saugomi, tačiau kelininkų pagrindinis uždavinys, kad eismas tiltu būtų saugus. Anot G. Viršilos tilto per Veiviržą techninė būklė – labai bloga.

Buvo siūlymų išsaugoti tilto santvaras ir jas panaudoti statant naują tiltą. Pasiūlymas buvo atmestas, nes metalinė santvara ženkliai padidintų apkrovas į atramas ir tai būtų tik muliažas, kadangi tilto konstrukcija vertinga kaip visuma, o ne atskiros jos dalys. Kaip teigiama liepos 7 d. Vertinimo tarybos protokole, Kultūros paveldo departamento atstovų nuomone Kultūros vertybių registre yra įtrauktas ne vienas šio laikmečio ir šiam regionui būdingų tiltų. Visų jų įregistruoti neverta, reikia išsaugoti kelis tipinius tiltus, turinčius išliekamąją vertę. Šis tiltas nėra unikalus, jis tipiškas. Paveldosaugos specialistės Vilmos Norvaišienės nuomone, reikėtų eksponuoti turėklus ir išsaugoti akmenines atramas.

Svarstant tolimesnį tilto likimą buvo atsižvelgta į tai, kad tilto rekonstrukcijos projektas jau parengtas, darbai pradėti, o darbų stabdymas brangiai kainuoja. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė neslėpė apmaudo, kad reakcija buvo pavėluota. „Vertinti reikia ne tada kai darbai jau vyksta, o tuomet kai jie planuojami“ – teigė pirmininkė ir atkreipė dėmesį, kad dar iki 2004 metų galiojo 1990 m. gruodžio 11 dienos Vyriausybės nutarimas Nr. 375, kuris iš dalies padėjo tokių situacijų išvengti.

Minėtas nutarimas nustatė, kad Kultūros paveldo objektų griovimas, rekonstravimas, palaikomasis ar kapitalinis remontas bei kiti veiksmai galimai pažeisiantys ar sunaikinsiantys istorinę ir kultūrinę vertę turinčius kultūros paveldo objektus, statytus iki 1944 m., tačiau nesančius kultūros paminklų sąrašuose, gali būti vykdomi tik gavus paveldosaugos institucijos leidimą.

15min.lt inf.

Šilutės rajono savivaldybės seniūnijų sporto žaidynės (I etapas) vyks šį šeštadienį, liepos 16 d.

Komandos prizininkės bus apdovanotos taurėmis, medaliais ir kitais prizais, o sporto žaidynių atskirų rungčių nugalėtojai atstovaus rajonui II žaidynių etape, zoninėse varžybose.

Programa

10 val.
Stalo teniso varžybos (Traksėdžių mokyklos sporto salė);
Šaškės, šachmatai (Gluosnių 13 b., Šilutės sporto salė);
Parko tinklinis (Šilutės m. Pylimo gatvės tinklinio aikštelėse).

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

11 val.
Krepšinis 3×3 („Time-Team“ aikštelė prie Šilutės meno mokyklos).

12 val.
Futbolo varžybos (Šilutės miesto stadionas).

13 val.
Seniūnų rungtis (smiginis) (Šilutės miesto stadionas).

14 val.
Virvės traukimas (Šilutės miesto stadionas).

14:30 val.
Apdovanojimai ir varžybų uždarymas.

VšĮ „Šilutės sportas“ inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pasvalio rajone registruota ŽŪB „Žalsva“ diktuoja naujas madas pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravime: svetimi plotai deklaruojami kaip savi pupų, miežių ir kt. pasėliai.

Vien tik Šilutės rajone, nutolusiame nuo Pasvalio maždaug 250 km, tokiais „Žalsvos“ pasėliais jau buvo tapę apie 125 ha privatiems ūkininkams ir valstybei priklausančių žemių. Išskirtinio įvertinimo už pastangas „plėtoti žemės ūkį“ Lietuvos pamaryje aukštaičių bendrovė nusipelno už deklaruotus 32 ha pupų… Šilutės aerodrome.

Pėdsaką paliko trijose seniūnijose

Pupos, tiksliau, ylos iš maišo pradėjo lįsti, kai pavėlavę laiku deklaruoti savo pasėlius ir žemės ūkio naudmenas Šilutės rajono gyventojai pamatė, kad anksčiau už juos jų plotus deklaravo Pasvalio rajone registruota žemės ūkio bendrovė.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vyresniojo specialisto Dariaus Lidžiaus, ŽŪB „Žalsva“ savo pėdsaką spėjo palikti trijose rajono seniūnijose: Šilutės, Gardamo ir Kintų, – privatiems ūkininkams ir valstybei priklausančiose žemėse deklaravusi apie 125 ha pasėlių, daugiausia pupų, už kurias esą mokamos didžiausios susietos išmokos.

D. Lidžiaus teigimu, dėl to gali nukentėti žemių, kurias kaip savo pasėlius buvo deklaravusi ŽŪB „Žalsva“, savininkai. Kol jie įrodys agentūrai savo valdymo teisę į dvigubai deklaruotus plotus, gali praeiti nemažai laiko, todėl ir išmokos už deklaruotus pasėlius ir žemės ūkio naudmenas juos gali pasiekti gerokai vėliau.

Apie aukštaičių „žygdarbius“ pamario krašte praeitą savaitę buvo pranešta Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir Žemės ūkio ministerijai.

Pasvalyje ramu

Pasvalio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Kazėnas tvirtino telefonu, kad jų rajone tokių savavališko svetimų žemės plotų deklaravimo atvejų pastaraisiais metais nepasitaikė, o apie galimai neteisėtą „Žalsvos“ veiklą pasėlių deklaravimo baruose jis žinantis tik iš pranešimų iš kitų rajonų. Esą jam nieko nesako ir šios bendrovės vadovo Prano Skaisgirio pavardė.

„Žalsvos“ atstovas: tai nesusipratimas

Surinkome ir ŽŪB „Žalsva“ numerį. Atsiliepęs vyras prisistatė vadovo pavaduotoju Jonu Vyšniausku, o išgirdęs, kas skambina, pasiskubino pranešti, kad nėra kompetentingas kalbėti apie bendrovės reikalus.

Vis dėlto, sužinojęs, kas mus domina, žmogus pareiškė manantis, kad visa tai tik nesusipratimas, klaida, kurią esą nesunku ištaisyti, deklaruojant „ant viršaus“, ir pasiūlė „nuleisti garą“.

Tačiau jis negalėjo (arba nenorėjo) paaiškinti, kodėl bendrovė savo pupas „sėjo“ Šilutės rajone.

Tokie dalykai nebus toleruojami

Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė informavo, kad agentūra yra gavusi ne vieną pranešimą apie ŽŪB „Žalsva“ „žygdarbius“ pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravime. Esą informacija yra perduota agentūros Kontrolės departamentui, o pasvaliečių bendrovės paprašyta pateikti deklaruotų plotų valdymo teisę įrodančius dokumentus.

Esą pasvaliečių bendrovė negaus jokių išmokų už neteisėtai deklaruotus plotus. Be to, jai gali būti pareikštas ieškinys dėl valstybinės žemės užgrobimo.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nors gyventojų šalyje mažėja, praėjusiais metais beveik pusė (26 iš 60) savivaldybių dar labiau plėtė administracijas, atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė.

Per penkerius metus Lietuvoje žmonių sumažėjo 5,4 proc., o juos aptarnaujančių savivaldybių administracijų darbuotojų daugėjo 2,6 proc.

„Praėję metai buvo pirmieji, kai savivaldybių administracijos šiek tiek – 1,4 proc. traukėsi, bet tai neatskleidžia tikrųjų tendencijų. Reikšmingai persitvarkė tik du didieji miestai – Vilnius ir Kaunas, atitinkamai administracijas sumažinę 73 ir 99 darbuotojais. Beveik pusė savivaldybių, nepaisant to, kad gyventojų mažėjo, ne tik nesitraukė, bet priėmė dar naujų darbuotojų”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, tūkstantį gyventojų vidutiniškai aptarnauja 7,4 savivaldybės darbuotojai. Užimtų pareigybių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, didėjo daugiau kaip dviejuose trečdaliuose savivaldybių.

Santykinai daugiausia administracijos darbuotojų turi išlaikyti Neringos gyventojai, čia 1000 gyventojų tenka net 27, Pagėgių – 18, Ignalinos – daugiau kaip 15. Palyginimui, Kauno rajone 1000 gyventojų aptarnauja mažiau kaip 4 savivaldybės administracijos darbuotojai, Marijampolės, Jonavos – mažiau kaip 5. Šilutės rajone – 8,22.

„Suprantama, kad didžiuosiuose miestuose administracijos darbuotojų 1000 gyventojų tenka mažiau. Taip pat suprantame, kad kiekviena savivaldybė turi savos specifikos, tad darbuotojų skaičius neišvengiamai šiek tiek skiriasi. Tačiau kai kuriose tiek pat gyventojų turinčiose savivaldybėse administracijos darbuotojų skaičius skiriasi kelis kartus. Pavyzdžiui, Ignalinos rajone gyventojai išlaiko 250 darbuotojų, panašaus dydžio Širvintų rajone – 101. Klaipėdos rajono savivaldybėje dirba 334 žmonės, Kėdainių – 157. Kai skaičiai skiriasi šimtais, savivaldybės vadovai turėtų kelti sau klausimą, ar administracija sudėliota racionaliai – toks ir yra šių skaičiavimų tikslas”, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

.

Visą analizę skaitykite čia:
http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2016/07/savivaldybiu-administracijos…

www.llri.lt inf.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Vasaros kiemelyje skambantys grupės „Nerija“ muzikos akordai, susipindami su lietaus lašų skambesiu, liepos 6 d. palydėjo penktąją šilutiškių sueigą „Šviesos parnešti, gera padaryti…“.

Dvi dienas Šilutės mieste buvo galima sutikti Lietuvos valstybinės vėliavos spalvų – geltonos, žalios ir raudonos – skarelėmis pasipuošusius šios šventės dalyvius – kraštiečius. Įvykusi šventė tapo įspūdžių, pažinčių, draugystės, žinių šaltiniu ir tąsa.

Liepos 5-ąją, pirmąją šventės dieną, jau anksti ryte sulaukta pirmųjų kraštiečių. Bibliotekoje viešpatavo pakilus susitikimų šurmulys, aidėjo džiūgavimai pamačius pažįstamus ir artimus veidus, prie kavos puodelio mezgėsi pokalbiai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šventės pradžią skelbė kraštiečių daina, jau tapusi himnu „Šviesos parnešti, gera padaryti…..“ (žodžiai M. Budraičio, muzika R. Trijonio). Renginio vedėjas Marijus Budraitis susirinkusius kvietė į kraštiečių sutiktuves ir žaismingą žinių turnyrą „Pažink Šilutę kitaip…“, kuriame trims kraštiečių komandoms teko atsakyti į šilutiškių parengtus klausimus. Buvo ir apdovanojimų – Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio skirtas prizas atiteko kraštiečiui Dariui Rupšlaukiui, o geriausiems Šilutės istorijos žinovams UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas įteikė firminius puodelius. Pakilią sutiktuvių ir žinių turnyro nuotaiką kūrė Šilutės muzikos grupė „Karčema“ (vad. Vygantas Stoškus).

Tris meno parodas sueigos proga šilutiškiams dovanojo kraštiečiai menininkai: Portugalijoje gyvenanti Violeta Harvey atidarė fotografijų parodą „Tolima artima Portugalija“, Roma Auškalnytė iš Suomijos pristatė grafikos kūrinius, o Mantas Maziliauskas (Vilnius) atvežė visą kompoziciją tapybos ir architektūros darbų.

Vakarop kraštiečiai keliavo Nemuno deltos regioninio parko edukaciniu-pažintiniu keliu „Potvynio apsupty“ ir stebėjo Rusnės salos gyvenimą – autentišką gamtą, išlikusius ir naujai atgaivintus architektūros elementus, skanavo ir degustavo kulinarinio paveldo gaminius – rūkytą žuvį ir žuvienę, žolelių arbatą, pažino Rusnės istoriją ir kultūrą, susitiko su Rusnės seniūne Dalia Drobniene.

Šilutiškių sueigą „Šviesos parnešti, gera padaryti…“ finansavo Šilutės rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba, rėmė Egidijus Jovaiša (Klaipėda), Sonata Juciutė (Vilnius), Remigijus Naužiemis (Vilnius), UAB „Šilutės vandenys“.

„Šviesos parnešti“ – susitikimai erdvėse „ŠILUTĖ“

Antroji sueigos diena buvo skirta šilutiškių susitikimams su kraštiečiais, diskusijoms, pokalbiams įvairiomis temomis. Šešios kas valandą besikeičiančios erdvės tapo išbandymu ne tik organizatoriams, patiems kraštiečiams, bet ir renginių lankytojams. Nugalėjo visų tolerancija, supratingumas, geranoriškumas, pakantumas.

Literatų svetainėje su ryto kava ir minčių polėkiu kalbėta apie šiuolaikinės lietuvių literatūros aktualijas. Kraštietis literatūros tyrinėtojas Marijus Šidlauskas išsakė savo nuomonę apie tai, kur šiandien yra lietuvių literatūra. Jis teigė, jog lietuvių literatūra yra ten, kur ir dera būti literatūrai, savo moderniąją istoriją skaičiuojančiai tik gerą šimtmetį. Įdomu buvo išgirsti literatūrologės Ilonos Čiužauskaitės minčių. Ji teigė, kad lietuvių literatūra yra vientisa, negali būti vien tik regioninės reikšmės literatūros. Pavyzdžiui, Editos Barauskienės romanai apie žymius Mažosios Lietuvos kultūros ir raštijos veikėjus tik praplečia lietuvių literatūros lauką, suteikia jam naujų spalvų. Lituanistė, literatūrologė Alma Lapinskienė pristatė jos išverstą Nobelio literatūros premijos laureatės, Baltarusijos rašytojos Svetlanos Aleksejevič knygą „Černobylio malda“. Lyriškai nuteikė poetės, vertėjos, literatūros kritikės Ramutės Dragenytės skaitomos savos kūrybos eilės. Renginyje dalyvavusi prozininkė, publicistė Astrida Petraitytė apžvelgė savo kūrybą, skirtą Mažosios Lietuvos tematikai. Rusų literatūros didaktikos specialistė Ona Danutė Klumbytė pastebėjo, jog labai svarbu užsienyje gyvenančiam jaunimui gauti lietuvių literatūros vertimų, nes taip jie turi galimybę visiškai neatitrūkti nuo savo kultūros. Tremties temą literatūroje apžvelgė pedagogas, žurnalistas, rašytojas Rimantas Greičius, kuris apie skaudžius išgyvenimus Sibire stengiasi rašyti šviesiomis spalvomis. Renginio pabaigoje kraštietės poetės ir dailininkės Aldonos Gustas poeziją bei ištrauką iš Hermano Zudermano romano „Kelionė į Tilžę“ skaitė aktorė Rita Juodelienė. Jai gitara pritarė šilutiškė Žydrė Adomaitienė.

Susitikimų erdvėje „Sportas – sveikata: mitai ir faktai“ susitikti su šilutiškiais atėjo žymūs kraštiečiai sportininkai Gediminas Gruodis ir Romas Bernotas, savo sportiniais pasiekimais garsinę ne tik Šilutės kraštą, bet ir Lietuvą. Susitikime dalintasi prisiminimais apie sportinę karjerą, laimėjimus, kalbėta apie sporto ir sveikatos ryšį. Šilutiškis bokso treneris Vincas Murauskas prisiminė savo auklėtinį, dabartinį Pasvalio sporto mokyklos trenerį, bokso klubo „Boksininkas“ vadovą, kraštietį Stasį Balčiauską. Susirinkusieji pripažino, kad sportas suteikia energijos, pozityvaus mąstymo, sudaro galimybes draugystei ir bendravimui, tačiau sveikatai naudingas tik protingas sportas.

Susitikime „Atsakymai iš verslo pasaulio atstovų lūpų: žinios, idėjos, sprendimai…“ su šilutiškiais bendravo derybų ir pardavimų konsultantas, lektorius Darius Rupšlaukis ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis. Pašnekovai išsakė savo nuomonę apie verslą, jo vingrybes ir problemas, akcentavo, jog verslas visų pirma turi teikti malonumą ir būti mėgstamu hobiu, tada atsiras ir pelnas. Renginio dalyviai suskubo įsijungti į diskusiją, juk opių problemų versle šiandien tikrai apstu.

Erdvė „Įdomusis mokslas smalsuoliams: nuo brangakmenių iki magijos“ kraštiečiams ir šilutiškiams įsimins kaip netikėtumų, įdomybių bei naudingų žinių valanda. Ją pradėjo geologijos mokslų daktaras, brangakmenių muziejaus vadovas Arūnas Kleišmantas. Trumpoje paskaitoje sužinota, kad brangakmenių nėra tiek daug, kiek manoma ir norėtųsi. Dauguma žmonių turi tik gražų blizgutį, net muziejuose jų – tik vienas kitas. Istorikė Rasa Banytė-Rowell kalbėjo apie kitokius „brangakmenius“ – archeologinius radinius. Ji papasakojo apie Šilutės rajone iškastus radinius ir priminė, kad dalį jų šiandien galime pamatyti Šilutės dvarininko Hugo Šojaus dėka. Kauno technologijos universiteto profesorius Edmundas Kibirkštis trumpai pristatė savo sukurtus išradimus. O šio susitikimo pabaiga buvo itin netikėta ir efektyvi. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros specialistė, chemikė Sonata Juciutė demonstravo magiškus, mokslu pagrįstus triukus su sausuoju ledu ir degančiomis rankomis, kuriuos išbandė visi drąsuoliai.

Kamerinėje erdvėje „Meno mūzos įkvėpti…“ susirinko grafikė Roma Auškalnytė, fotografė Violeta Harvey, dizainerė, kostiumų kūrėja Janina Krasauskienė, tapytojas, architektas Mantas Maziliauskas, šilutiškiai ir kiti kraštiečiai, kuriems menas – sielos atgaiva bei gyvenimo variklis. Menininkai, kupini ekspresijos, atvėrė savo širdis pasakodami, kas jiems yra kūryba, iš kur semiasi idėjų darbams. Susirinkusieji galėjo matyti, girdėti ir jausti aplink save tvyrančią itin trapią, kūrybinėmis idėjomis kibirkščiuojančią erdvę. Džiugu, kad valandos trukmės pokalbiai, patirčių dalijimasis išsiplėtė į ilgesnius dialogus, užsimezgusias naujas pažintis ir būsimų bendrų planų dėlionę, susietą su Šilutės kraštu.

Tikra dovana šilutiškiams tapo susitikimas su aktoriumi Adolfu Večerskiu. Jo draugiją papildė teatro pedagogas Gediminas Šimkus su dukra Rasa Šimkute bei Čikagoje (JAV) gyvenantis ir ten lietuvių bendruomenėse spektaklius režisuojantis Haroldas Mockus. Laikas, lydimas šypsenų, geros nuotaikos, sąmojų, teatrališkumo tirpte tirpo. O „už gerus“ pateiktus klausimus aktorius A. Večerskis dovanojo knygą bei kompaktinę plokštelę su jau penkiasdešimt metų scenoje vaidinama „Žaldokyne“, kur kraštietis kuria vieną pagrindinių Motiejaus Sapiegos vaidmenų.

Į šventę atvykusį ir su šilutiškiais vidurdienio pašnekesiuose susitikusį kino aktorių, fotografą, diplomatą Juozą Budraitį auditorija pasitiko stovėdama. Šventės metu ko gero ne vienas šilutiškis ir netgi atvykęs kraštietis slapčia stebėjo, vogčia kreipė žvilgsnį į aktorių. Jo inteligentiškumo, ramumo, santūrumo, paprastumo neįmanoma nepastebėti ir tuo nesižavėti. Aktorius pasidalino šmaikščiais ir rimtais epizodais iš savo gyvenimo ir suvaidintų filmų, prisiminė lemtingus atsitiktinumus, padėjusius jam tapti ne tik vienu talentingiausių lietuvių kino aktorių, bet ir diplomatu bei fotografu. Ilgai šilutiškiai nepaleido aktoriaus ir po susitikimo – nusidriekė solidi eilė laukiančių autografo J. Budraičio ir Margaritos Matulytės knygoje „Mano kinas. Pasaulis, kuris priklausė vyrams“.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės valdžia išgirdo suinteresuotos visuomenės prašymą: vokiečių kilmės rašytojo Hermano Zudermano ekspozicijos (kiti tai vadina jo memorialiniu muziejumi) išlikimas Macikuose – ant diskusijų stalo.

Šilutės rajono savivaldybės valdžia jau nebesako, kad H. Zudermano ekspozicija nereikalinga. Dabar jau kalbama, kad reikia viską gerai apsvarstyti ir nuspręsti, kur ir kokia ta ekspozicija turėtų būti, kaip ji turėtų būti populiarinama ir kt., kad būtų gausiau lankoma.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Meras Vytautas Laurinaitis žada, kad Macikuose veikiančios ekspozicijos nebus skubama uždaryti. Tartis žadama ir su Lietuvos mokslininkų bendruomene.

Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Vilmos Griškevičienės, susitikimas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute numatytas rugsėjo 15 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Didžiausias talkoje apsodintas miškų plotas – 80,53 ha.
Tai naujas Lietuvos rekordas, pasiektas 2016 m. balandžio 16 d. įvykusio „Nacionalinio miškasodžio“ metu.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos inicijuotoje akcijoje dalyvavo daugiau kaip 4000 talkininkų. Jie pasodino iš viso apie 500 tūkst. ąžuolų, beržų, eglių, juodalksnių, pušų medžių ir krūmų sodinukų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.rekordai.lt ir www.silutesetazinios.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 4 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių.

Tyrimo rezultatai

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Saugių maudynių.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) aptarnaujamoje teritorijoje praėjusią savaitę buvo pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių iš rankinių ar tiesiog iš kišenių. Net 3 iš 4 vagysčių buvo įvykdytos Šilutėje.

Nuo ilgapirščių nukentėjo 3 moterys, iš kurių 2 nebuvo užsitraukusios rankinių. Viena garbingo amžiaus ponia dėl šios nusikalstamos veikos patyrė 22 eurų nuostolį, kitos dvi nukentėjo labiau: viena neteko 238, kita – 250 eurų.

Tauragėje nukentėjusiam vyrui piniginė buvo pavogta tiesiai iš kišenės.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pareigūnai pastebi, kad dažniausiai ilgapirščiai tokio ar panašaus pobūdžio vagystes vykdo masinėse susibūrimų vietose: prekybos centre, turguje ar įvairių renginių metu. Dažniausiai vagis privilioja lengvas grobis: neužsegtos rankinės, iš kišenių akivaizdžiai kyšantys mobiliojo ryšio telefonai ar piniginės.

Norėdami padėti gyventojams apsisaugoti nuo ilgapirščių, pareigūnai duodą keletą patarimų:
1. Pinigines ar mobiliojo ryšio telefonus laikykite taip, kad nuolat juos matytumėte, venkite juos laikyti užpakalinėse rūbų kišenėse;
2. Perkant tam tikrus daiktus, patartina nelaikyti ilgai atidarytos piniginės ir demonstruoti, kiek šiuo metu pinigų jūs turite, nes tai gali būti viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl būtent jūs tapote ilgapirščių auka;
3. Su savimi nešiokitės tik tiek grynųjų, kiek planuojate išleisti per dieną
4. Jei turite galimybę, pravartu pinigus laikyti skirtingose vietose;
5. Nelaikykite užrašytų banko prisijungimų kodų piniginėje, nes taip patirtas nuostolis gali išaugti keleriopai.

Tauragės AVPK inf.

Liepos mėnesį vykstantys aukcionai:
Nekilnojamojo turto,
Transporto ir kt.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pažintinis takas oficialiai atidarytas praeitą penktadienį, liepos 8 d.

Viskas užfiksuota Edvardo Lukošiaus vaizdo įraše.

Kam įdomu – prašom:
https://www.youtube.com/watch?…

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas