Policijos nuotr.

Vienas iš pagrobėjų – niekur nedirbantis, už vagystę ir valstybės tarnautojo įžeidimą teistas šilutiškis.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (VPK KPONTV) pareigūnai per 4 valandas sulaikė galimus įtariamuosius dėl vienos uostamiesčio mokyklos studento pagrobimo bei kitų galimai padarytų nusikaltimų.

Kovo 1 d., apie 13.00 val., bendrajame pagalbos centre (BPC) gautas pagalbos skambutis, kurio metu asmuo trumpai pranešė, jog yra pagrobtas ir vežamas vienos Klaipėdos mieste veikiančios taksi bendrovės automobiliu. Informacija buvo perduota Klaipėdos apskrities VPK.

Klaipėdos apskrities VPK KPONTV nedelsiant buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto laisvės atėmimo, atlikti pirminiai neatidėliotini tyrimo veiksmai. Policijos pareigūnai greitai nustatė galimo įtariamojo asmenybę.

Bendradarbiaujant su Tauragės apskrities VPK pareigūnais jis ir jo bendrininkas apie 17.00 val. buvo sulaikyti Šilutėje, Melioratorių al. esančiame daugiabutyje. Įtariamojo bute buvo ir pagrobtas nukentėjusysis.

Įtariama, kad niekur nedirbantis už vagystę ir valstybės tarnautojo įžeidimą teistas šilutiškis bei jo bendrininkas, dirbantis taksistu, iš vienos Klaipėdos mokyklos bendrabučio kambario pagrobė nukentėjusiojo kompiuterį, drabužius bei kitus daiktus.

Taip pat gauta duomenų, kad vienas įtariamasis vertė nukentėjusįjį sumokėti jam daugiau nei 1 300 Eur už neva jo problemas su policija dėl vagysčių iš nukentėjusiojo motinos drabužių parduotuvės.

Sulaikytiesiems pareikšti įtarimai dėl neteisėto laisvės atėmimo. Sprendžiamas klausimas dėl kitų nusikalstamų veikų, t. y. galimo plėšimo ir turto prievartavimo inkriminavimo bei kardomosios priemonės – suėmimo įtariamiesiems paskyrimo.

Už neteisėtą laisvės atėmimą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Klaipėdos AVPK inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Apie moralę, politiką, moralę politikoje ir kitus panašius dalykus.

Maždaug prieš pusantrų metų, duodamas interviu “Šilutės ETA Žinioms”, Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis sakė, kad į Rolando Pakso vadovaujamą partiją įstojo todėl, kad „galbūt Tvarka ir teisingumas pasiūlė priimtinesnes sąlygas įsiliejant į jų gretas“.

Su pastarojo meto įvykiais – urėdų Lietuva, prekyba poveikiu, žinoma, nepamirštant ir projekto „Pirk dramblį“ – šis V. Laurinaičio pasirinkimas niekaip nesusijęs.

O štai kaip V. Laurinaitis kalbėjo apie moralę, politiką, moralę politikoje ir kitus panašius dalykus 2014 metų rugpjūtį, praėjus pusantro mėnesio po rajono valdžios perversmo ir jo išrinkimo meru: „Moralė ir politika – ar tai suderinama?“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

23 Lietuvoje registruotos politinės partijos, iki kovo 1 d. pateikusios Teisingumo ministerijai savo narių sąrašus, galės dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Daugiausiai narių turi Lietuvos socialdemokratų partija (21 446), Darbo partija (21 308), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (14 799), partija „Tvarka ir teisingumas“ (13 039), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (7 674).

Susijęs: „Teisingumo ministerija neregistravo partijos „Neapmokestinamų pajamų didinimas”

Politinių partijų įstatymas numato, kad visos politinės partijos kiekvienais metais iki kovo 1 d. ir iki spalio 1 d. privalo pateikti Teisingumo ministerijai savo partijos narių sąrašus. Praėjusių metų pabaigoje įsigaliojus Politinių partijų įstatymo pataisoms, politinėje partijoje turi būti mažiausiai 2 000 narių (anksčiau buvo numatytas minimalus 1 000 partijos narių skaičius).

Politinės partijos pateikto sąrašo duomenys automatiniu būdu sutikrinami su kitų partijų narių sąrašais ir Gyventojų registro ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis, patikrinama, ar partijų nariai yra pilnamečiai, ar jų duomenys nesikartoja kitų partijų sąrašuose.

Teisingumo ministerija artimiausiu metu informuos Vyriausiąją rinkimų komisiją, kurios partijos yra pateikusios savo narių sąrašus. Tokių sąrašų nepateikusios partijos negalės dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Kovo 1 d. duomenimis, daugiau kaip 122 tūkst. Lietuvoje gyvenančių asmenų priklauso politinėms partijoms. Praėjusių metų spalio 1 d. partijoms priklausė apie 119 tūkst. asmenų.

Daugiausia asmenų priklauso Lietuvos socialdemokratų partijai (21 446), Darbo partijai (21 308), Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (14 799), partijai „Tvarka ir teisingumas“ (13 039), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui (7 674).

Teisingumo ministerija papildomai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas pilietis savo narystę politinėje partijoje gali patikrinti elektroniniu būdu Politinių partijų narių sąrašų informacinėje sistemoje prisijungus prie www.epaslaugos.lt portalo ir pasirinkus paslaugų gyventojams sritį „Politika“. Prisijungus prie šio portalo, galima ir nutraukti narystę partijoje. Narystė bus nutraukta per 1 valandą nuo elektroninio prašymo pateikimo dienos.

Duomenis apie politinių partijų narių skaičių galima rasti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.

www.tm.lt inf.

Šiandien kovo 2-oji – Pavasario šauktuvės (pagal virtualų kalendorių), 62-oji metų diena.

Daugiabučio namo kiemo šiukšliadėžėje – šviežiai išmestas Seimo nario Kęsto Komskio ir Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio kalėdinis-naujametinis sveikinimas (nuotraukoje).

Ką apie tai manote jūs?

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kovo 1 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkui Zenonui Vaigauskui įteiktas piliečių iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ prašymas, pasirašytas per 20 piliečių, įregistruoti grupę parašų rinkimui. Nustatyta tvarka surinkus per 50 tūkst. parašų, būtų pateiktas įstatymo projektas Seimui, kurį privalomai turėtų svarstyti. VRK paskyrė posėdžio datą kovo 8 d., kurioje pasirašę asmenys kviečiami dalyvauti. Patikrinus iniciatorių parašus, išduodami parašų rinkimo lapai ir parašų rinkėjams nustatomas 2 mėn. terminas parašams surinkti.

LR Vyriausybės po visuomenę sukrėtusių įvykių, kai nusikaltimus padarė paveikti alkoholio asmenys, sudarė komisiją, kuri rengė tarpinstitucinį veiksmų planą, tačiau kaip mažinti alkoholio vartojimą pasikvietė patarinėti alkoholio pramonės atstovus, o ne šios srities kontrolės, vartojimo mažinimo profesionalus, ekspertus. Ar ne absurdas? Alkoholio pramonė suinteresuota alkoholio vartojimo mažėjimu? Tad kyla iniciatyva iš visuomenės keisti Alkoholio kontrolės įstatymą piliečių iniciatyva surenkant per 50 tūkstančių parašų, nes valdžia, ne tik šios kadencijos, tik vaizduoja susirūpinimą, veiklą. Įstatymo projektas parengtas alkoholio kontrolės ekspertų.

Įstatymo projekto iniciatorių aiškinamajame rašte teigiama: „Įstatymo projekto tikslas – alkoholio prieinamumą ir reklamą ribojančiomis priemonėmis mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje.

Įstatymo projekto uždaviniai – sumažinti prekybos alkoholiu taškų skaičių, nustatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms, visiškai uždrausti alkoholio reklamą Lietuvoje, uždrausti fiziniams asmenims gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus atidengta pakuote, trumpinti alkoholio pardavimo laiką nuo 10 iki 20 val., iki 20 metų padidinti amžių asmenų, kuriems draudžiama parduoti alkoholį, griežtinti atsakomybę pardavėjams už alkoholio pardavimą neblaiviems asmenims ir nepilnamečiams ir už alkoholinių gėrimų pardavimą didesnio tūrio taroje nei leistina.“

Prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę pasirašė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aurelijus Veryga, pirmasis iš Baltijos valstybių užkopes į aukščiausią Žemės viršūnę Everestą ir ten iškėlęs trispalvę alpinistas Vladas Vitkauskas, dirigentas ir muzikos pedagogas Donatas Katkus, sovietmečiu aktyvūs pasipriešinimo sistemai dalyviai arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir vyskupas Jonas Kauneckas, Nijolė Sadūnaitė, muzikos autoriai bei atlikėjai – Saulius Urbonavičius, Rosita Čivilytė, Donatas Montvydas, filosofas dr. Krestencijus Stoškus, sveikatingumo ir blaivybės puoselėtojas publicistas Juozas Dapšauskas, režisierius ir rašytojas Vytautas V. Landsbergis, sveikos gyvensenos ir blaivios kultūros rėmėjas Ramūnas Karbauskis ir kiti neabejingi esamai kritinei alkoholio vartojimo situacijai piliečiai.

Įstatymo keitimo iniciatoriai ne visi yra abstinentai, bet suvokia šiandieninės situacijos rimtumą, kad net pasaulio mastu esame vieni iš labiausiai alkoholyje paskendusių šalių (trečioje vietoje pagal suvartojimą) ir kenčiantys nuo pasekmių. Tad iniciatoriai ragina imtis tiesiog mokslu pagrįstų situacijos keitimo priemonių: alkoholio reklamos draudimo, alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse apsaugotose nuo vaikų.

Aiškinamajame rašte teigiama: „Ypač skaudžios alkoholio vartojimo pasekmės tyčinių nužudymų atveju – net trys iš keturių įtariamųjų (kaltinamųjų) nužudymo metu buvo neblaivūs: 2014 m. – 70,4 proc. nuo visų įtariamų tyčiniu nužudymų asmenų, 2011 m. – 73,4 proc. Šeši iš dešimties (57,9 proc.) asmenų, įtariamų dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, taip pat buvo neblaivūs. Labai dažnai smurto artimoje aplinkoje naudojimas susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais. Pvz., 2014 m. net 67,5 proc. asmenų, įtariamų grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir 69,9 proc. asmenų, įtariamų fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivūs.

Beveik pusė nustatytų asmenų, kurie buvo įtariami išžaginimais (2014 m. buvo 56,5 proc.) ir seksualiniais prievartavimais (2014 m. – 40,2 proc.), taip pat nusikaltimo metu buvo neblaivūs. Apsvaigę nuo alkoholio buvo ir pusė asmenų, įtariamų viešosios tvarkos pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva pagal tyčinių nužudymų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, pirmauja ES ir viršija ES vidurkį beveik šešis kartus.

Lietuvos savižudybių rodiklis beveik tris kartus viršija ES-27 vidurkį (10,3 mirties atvejų 100 000 gyventojų), o 63 proc. savižudybių yra siejama su alkoholio vartojimu.“

Formulė mažinanti alkoholio vartojima yra gana paprasta: pakelti ženkliai akcizus alkoholio produkcijai (daugiau nei infliacija), taip pakils kaina ir mažės vartojimas, surinktą akcizą skirti socialinei reklamai, be abejo, uždraudžiant pačią alkoholio reklamą.

Juozas Dapšauskas

.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rusnės sala pagaliau įsijungia į varžytuves dėl turistų su kitais poilsiautojų pamėgtais traukos centrais – nuo šiol ji turės platformą internete, kuri leis Rusnės mylėtojams ir kelionių entuziastams lengvai ir greitai atrasti visus salos privalumus, praneša portalas delfi.lt.

Naujoje internetinėje svetainėje galima rasti informacijos apie lankytinas Rusnės vietas, pramogas saloje, surasti tinkamiausią vietą nakvynei, maitinimo įstaigų sąrašą ir kitos keliautojams aktualios informacijos.

Kam įdomu – prašom: salarusne.lt

Šiandien kovo 1-oji – kalendorinio pavasario pradžia.
Be to, šiandien Prezidentei – 60 – ar ne puiki proga švęsti?
Juolab kad ne pirmadienis.
Tik štai bėda: nuo šiandien didėja akcizai rūkalams ir alkoholiui: tai arba mažiau švęsti, arba mažiau valgyti.
Klausimas vertas gilių apmąstymų: per daug – nesveika, per mažai irgi nieko gero.
O kodėl pinigų niekada nebūna per daug, bet visada – per mažai?…

Orestas

Turite vertingos informacijos, kuri galėtų sudominti policijos pareigūnus? Tuomet policija jums turi pasiūlymą: už suteiktą vertingą informaciją gali būti atlyginama pinigais.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gyventojams primena, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu „Dėl atlyginimo už vertingą informaciją policijai apie nusikalstamas veikas, kuriomis daroma žala valstybei, tvarkos aprašo patvirtinimo“, už suteiktą vertingą informaciją, kurios dėka buvo užkirsta, išaiškinta ir nutraukta nusikalstama veika, gali būti atlyginama pinigine išmoka.

Siekdami pagerinti policijos ir visuomenės bendradarbiavimą bei užkirsti kelią ekonomikos, verslo tvarkos, finansų sistemos ar korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, kuriomis daroma žala valstybei, pareigūnai ragina gyventojus nelikti abejingais ir turint vertingos informacijos, kurios dėka būtų išaiškinamos nusikalstamas veikos, apie tai pranešti:
Policijos budėtojų telefonu (8 446) 20 270;
Anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu (8 446) 61 952.

Pasiūlymas suteikti atlygį už naudingą informaciją teikiamas tuomet, kai informacija susijusi su veika, kuria daroma žala valstybei.

Tauragės AVPK inf.

Jau daug tūkstantmečių vyksta cikliška gamtos procesų kaita: ateina pavasaris – sprogsta pumpurai, vasarą pražysta gėlės, rudenį pagelsta medžių lapai, o žiemą sulaukiame sniego. Vienas kitą keičiantys metų laikai – tai sezoniniai bioritmai.

Prie šių objektyviai cikliškų gamtos pokyčių priprantame ir nekreipiame į juos ypatingo dėmesio. O be reikalo, nes mokslininkai pateikė neginčijamų įrodymų apie tai, kad besikeičiantys metų, paros laikai bei tam tikru ritmu orbitomis judantys dangaus kūnai veikia ir visus gyvus organizmus, tarp jų ir žmogų. Juk ne šiaip sau pavasarį ir vasarą jaučiame energijos antplūdį ir mėgaujamės gera savijauta, o rudeninė depresija bei lėtinių ligų paūmėjimai ne vieną žmogų varo į neviltį.

Pastebėta, kad žmogų veikia kelių tipų natūralūs paros, saulės (heliobiologiniai), mėnulio ritmai. Saulei nusileidus einame miegoti, o patekėjus – atsikeliame. Mokslininkai nustatė, kad didžiausio saulės aktyvumo metu užklumpančios magnetinės audros jautriems žmonėms gali išprovokuoti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, galvos skausmus bei kraujospūdžio pokyčius, o mėnulio pilnaties metu žemėje padaugėja potvynių, suaktyvėja labilios nervų sistemos bei nestabilios psichikos ligoniai, padaugėja traumų ir nelaimingų atsitikimų. Tą konstatuoja ir gydytojai praktikai, nes tuo metu ligoninių palatose labai padaugėja tokių pacientų.

Ką mes žinome apie žmogaus vidinį biologinį laikrodį?

Mokslo šaka, tyrinėjanti periodinių ciklų poveikį gyviesiems organizmams, vadinama chronobiologija. Jau gilioje senovėje kinai tikėjo, kad planetų judėjimas turi įtakos bioritmų ciklų, kurie prasideda vos tik gimus ir trunka visą gyvenimą, kaitai. Tuomet ir prasideda paros ritmas (veikiantis pagal šviesos bei tamsos ciklus) bei ima tiksėti vidinis 24 valandų biologinis laikrodis, kuris yra vadinamas bioritmais. Tokie ritmai, kai organizmo funkcijų svyravimas dėsningai kartojasi per parą, vadinami cirkadiniais (lot. „circa“ – maždaug, „dies“ – diena, para). Cirkadinius ritmus reguliuoja centriniai mechanizmai (virškryžminis pagumburio branduolys) ir autonominis kiekvienos ląstelės laikrodis. Mokslininkai nustatė, kad žmoguje ritmingai keičiasi apie 100 įvairių (arterinis kraujospūdis, pulsas, žmogaus kūno temperatūra, skrandžio sulčių gamyba, ląstelių dauginimasis) funkcijų.

Nustatyta, kad žmogus darbingumas yra didžiausias nuo 8 val. ryto iki 12 val. dienos (nuo antradienio iki ketvirtadienio), o mažiausias pirmadienį bei penktadienį. Nuo 12 val. iki 13 val. vyksta didesnis skrandžio sulčių išsiskyrimas, todėl tai yra idealus pietų metas. Chronobiologai nustatė, kad žmogaus organizmas (endokrininė, termoreguliacinė, centrinė bei vegetacinė nervų sistemos) yra labiausiai pažeidžiamas nakties metu, kai sutrinka miegas ar kai tenka dirbti naktinėmis pamainomis. Dėl to organizmas greičiau išsenka ir pasensta. Cirkadiniai ritmai yra vidinė žmogaus organizmo savybė, tačiau įrodyta, kad ją gali veikti aplinkos veiksniai.

Labiausiai pajaučiame savo biologinio laikrodžio egzistavimą, kai tenka pakeisti laiko ar klimato juostas, o ypač keliaudami po tolimas šalis iš vienos klimato juostos į kitą. JAV atlikti moksliniai tyrimai (su stiuardesėmis, kurios dažnai kerta laiko juostas) patvirtino laiko juostų kirtimo neigiamo poveikio sveikatai (hormonų pusiausvyrai) faktą.

Ką būtina žinoti, norint prisiderinti prie tamsos ir šviesos bioritmo?

Nors per kelias dienas žmogus ir sugeba prisitaikyti prie klimato ir geografinių sąlygų svečioje šalyje, tačiau reikia atsiminti, kad reikia prisiderinti ir prie šviesos bei tamsos bioritmo. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai pataria, nuvykus į karšto klimato šalis, gerti daugiau skysčių, papildytų mineralinėmis medžiagomis, kadangi gausiai prakaituojant gresia dehidratacija, o sutrikus termoreguliaciniams mechanizmams galima perkaisti bei gauti šiluminį ar saulės smūgį. Šalto klimato juostoje dėl poliarinės nakties ir dienos poveikio žmonės jaučiasi labiau mieguisti bei pavargę, tačiau aklimatizuojasi daug lengviau negu karštuose bei drėgnuose tropiniuose kraštuose. Taip pat pravartu žinoti, kad kelias dienas prieš kelionę į vakarus reikėtų eiti miegoti keliomis valandomis vėliau, o į rytus – valandą anksčiau.

Melatoninas – pagrindinis bioritmų reguliatorius

Kad augalai irgi turi savo biologinį laikrodį, mokslininkai (prancūzas Jean de Mairan ir anglų gamtininkas Čarlzas Darvinas) pastebėjo tyrinėdami gėlių žiedų bei lapų judėjimą pagal paros metą. Remiantis šiomis mokslinėmis žiniomis jau 1751 metais buvo sukomponuotas labai originalus ir įdomus pirmasis gėlių laikrodis, kurio žiedai skleisdavosi bei susiskleisdavo pavydėtinu tikslumu. Ir tik XIX a. daktarui J. Levis atradus melatoniną (kuris yra atsakingas už paros biologinio ritmo reguliavimą), paaiškintas šis įspūdingas augalų fenomenas.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad šviesa slopina melatonino išsiskyrimą, o tamsa skatina. Tik tamsiu paros metu žmogaus smegenų kankorėžinė liauka pradeda gaminti vadinamąjį miego hormoną melatoniną, kuris sinchronizuoja visus bioritmus, naikina aktyvius ir kenksmingus laisvuosius peroksido radikalus (jie skatina piktybinių auglių atsiradimą) ir yra vienas iš geriausiai žinomų antioksidantų. Dėl to pagerėja savijauta, sveikata bei lėčiau senstama. Taip pat yra žinoma, kad mažindamas kūno temperatūrą jis padidina mieguistumą ir paruošia kiekvieną gyvą organizmą miegui. Įrodyta, kad pats fiziologiškiausias ir sveikiausias užmigimo laikas, kuris atitinka žmogaus bioritmus, yra nuo 21 iki 23 valandos.

Kodėl tamsiu paros metu sutrinka emocinė pusiausvyra?

Nesunku suprasti ir paaiškinti, kodėl tamsiu paros metu (ypač žiemą ir rudenį), ilgėjant vakarams, atsiranda apatija, mieguistumas, o kai kuriems žmonėms – liūdesys, prislėgta nuotaika, beviltiškumas, energijos trūkumas, įvairios depresijos ir melancholijos apraiškos, dėl ko sutrinka emocinė pusiausvyra bei padidėja savižudybių skaičius. Mokslininkai nustatė, kad cirkadinius ritmus žmogaus organizme reguliuojantis virškryžminis branduolys (nucleus suprachiasmaticus) yra susijęs su regos nervais. Todėl, suprantama, kad cirkadinių ritmų reguliacijai daugiausia reikšmės ir turi dienos šviesa.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad savižudybių skaičius taip pat priklauso ir nuo vitamino D3, kuris pasigamina odoje dėl ultravioletinių (UVB) saulės spindulių (bangos ilgis 280–315 nm). Nustatyta, kad kuo trumpesnės ir tamsesnės dienos, tuo nuotaika ir bendra savijauta būna prastesnė. Nors užtenka kasdien vos po 20 min. pabūti saulėje, tačiau šio vitamino stokoja net 50 proc. Rytų Europos gyventojų, o lietuviai stabiliai pirmauja savižudybių skaičiumi.

Pagerinti pablogėjusią savijautą vaistais yra labai sudėtinga ir beveik neįmanoma, kadangi ji priklauso nuo saulės lemiamo dienos ilgumo. Taip pat yra įrodyta, kad saulės šviesoje pasigaminantis „laimės hormonas“ serotoninas irgi kontroliuoja žmogaus emocijas ir nuotaikas. Pastebėta, kad jo kiekis smegenyse labai sumažėja rugsėjo – sausio mėnesiais.

Pirmieji moksliniai darbai apie depresijos gydymą šviesa (šviesos terapija) pasirodė JAV (Nacionaliniame psichikos sveikatos institute) paskutiniame XX a. dešimtmetyje ir šviesos terapija tapo vienu efektyviausiu pacientų, sergančių depresija, gydymo būdu.

Kodėl svarbiausiu bioritmu yra laikomas kūno temperatūros pokyčių ciklas?

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vienas iš stabiliausių bei svarbiausių organizmo paros bioritmų, kurį, beje, irgi reguliuoja melatoninas, yra kūno temperatūros pokyčių ciklas. Cikliniai paros kūno temperatūros svyravimai yra labai reikšmingi žmogaus sveikatai.

Vidutinė normali kūno temperatūra svyruoja nuo 36,4 iki 36,7 laipsnių. Pasirodo, mažiausia kūno temperatūra būna nuo 5 iki 6 valandos, o didžiausia – nuo 18 iki 19 valandos. Rytinėmis valandomis (tarp 4 ir 6 val.) yra lėčiausia medžiagų apykaita, mažiausias arterinis kraujo spaudimas bei imuninis aktyvumas, todėl sumažėja širdies ir kraujagyslių sistemos aprūpinimas krauju, dėl ko būtent šiuo paros metu yra užregistruojama daugiau mirties atvejų. Reikia pažymėti, kad dėl klimato kaitos, tam tikrų specifinių ligų poveikio, didelio streso ir amžiaus kūno temperatūra turi tendenciją kisti. Temperatūrą galima matuoti burnoje, pažastyje ar tiesiojoje žarnoje, tačiau būtina prisiminti, kad burnoje temperatūra būna 0,5 laipsnio aukštesnė negu pažastyje ir 0,5 laipsnio žemesnė negu tiesiojoje žarnoje. Jei temperatūra padidėja, tai reiškia, kad organizmas pats pradėjo kovą su infekcija. Todėl šeimos gydytojai pataria nemažinti kūno temperatūros jokiais vaistais, jei ji yra padidėjusi iki 38 laipsnių. Tokiais atvejais patariama gerti daugiau skysčių ir arbatų su citrina, imbieru, svarainiu ar medumi.

Kokią įtaką žmogaus bioritmams ir gyvenimui daro laikrodžio sukiojimas vieną valandą pirmyn ar atgal?

Jau, atrodo, visi pripratome prie bemaž tris dešimtmečius (nuo 1981 m.) kasmet keičiamo laiko, kai paskutinį kovo sekmadienį 3 val. pereinama prie vasaros laiko (pridedame vieną valandą, pasukdami laikrodžio rodyklę 1 val. pirmyn), o paskutinį spalio sekmadienį – prie žiemos laiko (atimame vieną valandą, pasukdami laikrodžio rodyklę 1 val. atgal). Tai yra daroma elektros energijos taupymo tikslu. Dėl šio laikrodžių persukimo objektyvus bei ciklinis astronominis laikas nebesutampa su žmogaus biologiniu laiku. O juk žinome, kad mokslininkų pastangomis įvestos laiko zonos siejamos su tuo, kad vidurdienį kiekvienoje vietovėje saulė pasiektų savo aukščiausią tašką.

Susijęs: “Vyriausybė: laikrodžio sukimas nekenkia nei verslui, nei žmonių sveikatai”

Nors Lietuvoje veikiantis Rytų Europos juostinis laikas ir atitinka didesnės dalies teritorijos laiką, tačiau įvedus vasaros laiką yra sutrikdomas miegas bei išbalansuojamas žmogaus biologinis laikrodis. Neigiamas vasaros laiko poveikis yra susijęs su ankstyvu kėlimusi (nes 1 valandą prarandame) bei ankstesne, nei įprasta, veiklos pradžia. Atsiradęs mieguistumas, bloga nuotaika, psichologinė įtampa, o kartais ir papildomas stresas neigiamai veikia darbingumą. Pasak mokslininkų, atsiranda didesnė klaidų bei avarijų tikimybė. Todėl laiko kaitaliojimas ne tik prieštarauja gamtos ciklams, bet ir yra žalingas nusistovėjusiam žmogaus gyvenimui bei bioritmams ir vargu ar yra pateisinamas toks abejotinas energijos taupymas žmonių sveikatos sąskaita.

Pasak mokslininkų, bioritmai – tai gyvybės pagrindas, į kurį remiasi visų gyvų organizmų adaptacija žemėje, sąlygojanti cikliškas žmogaus fiziologines būsenas, intelektualines galimybes bei įvairius emocijų svyravimus.

Deja, šiuolaikinėje kibernetinėje visuomenėje nusistovėjusių bioritmų bei darbo ir poilsio režimų nepaisymas neišvengiamai išderina ne tik atskirų organų, bet ir daugelio gyvybiškai svarbių sistemų bei funkcijų veiklą. Higieninę režimo ir dinaminio stereotipo reikšmę sudaro tai, jog tinkamai sutvarkytas darbo ir poilsio režimas saugo sveikatą, 30 proc. palengvina darbą, mažiau pavargstama ir yra viena pagrindinių žmogaus pervargimo profilaktikos priemonių. Todėl tam, kad civilizacija galutinai nesuardytų natūralų žmogaus biologinį veiklos ritmą, būtinas skubus ir visapusiškas žmogaus organizmo harmonizavimas, atkuriant natūralius žmogaus biologinius ritmus bei dinaminius stereotipus – ne tik kaip bazinę sveikatos dalį, bet ir sveiko ilgaamžiškumo pagrindą.

Policijos nuotr.

Eismo priežiūrą vykdantys policijos pareigūnai, siekdami ugdyti eismo dalyvių sąmoningumą, kurti saugią visuomenės aplinką, kartu drausminti eisme dalyvaujančius neatsakingus asmenis, šalies keliuose vėl vykdys policines priemones.

Kovo mėnesį bus organizuotos šios respublikinės prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės:

kovo 4-6 d. (penktadienis-sekmadienis) – transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimai;

iki kovo 6 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų ir vadeliotojų kontrolė (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais naudojimas, važiuojamosios kelio dalies perėjimo arba ėjimo ja ten, kur draudžiama, kontrolė, eismo reguliavimo signalų, eismo tvarkos automagistralėse paisymas);

kovo 7-13 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė;

kovo 14-20 d. – saugos diržų, šalmų naudojimo, vaikų vežimo automobiliuose taisyklių laikymosi kontrolė (ši priemonė, inicijuota Europos kelių policijos tinklo TISPOL, bus vykdoma daugelyje Europos šalių);

kovo 28-balandžio 3 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų, vadeliotojų kontrolė;

kovo 29 d. (antradienis) – transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimai.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per pirmuosius du šių metų mėnesius šalies keliuose policijos pareigūnai išaiškino daugiau nei 39 900 Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Užfiksuoti 3 380 pėsčiųjų ir 1 228 dviračių vairuotojų padarytų pažeidimų, nustatyti 2 265 neblaivūs vairuotojai, tarp kurių – 735 tokie dviračių vairuotojai ir 14 vadeliotojų, 127 pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejai.

www.policija.lt inf.