Oresto Lidžiaus nuotr.

Toks ir panašūs klausimai dabar užduodami kasdien, nes pavasaris net ir po lengvos žiemos yra didžiausia siekiamybė. Iš daugelio savo regėtų pavasarių susikurtas idealusis jo variantas neduoda mums ramybės – jį, pavasarį, mes kaip tik tokį ir norėtume matyti: ankstyvą, šiltą, saulėtą, giedantį, žydintį… Tik – be šalnų, be sniego, be vargo… Tikrai – tokio jo nematote ir toks jis pas mus neskuba.

Pavasaris – ilgas procesas. Ypač tą regime ir jaučiame šiemet: kai kas jo pradžią surado vasarį, kai sugrįžo gervės ir pempės (maždaug vasario 5–7 dienomis), todėl galėtume manyti, jog pavasario „įdirbis“ turėtų būti daugiau nei akivaizdus.

To tikrai neįvyko, nes neleido Gamta. Pavasaris neatsiranda šiaip sau, jam svarbiausia ne juntama šiluma, o švelnus pietvakarių vėjelis, saulė ir tinkamas dienos ilgis. Gali būti ir daugiau lemiančių veiksnių, tačiau šie – svarbiausi.

Pasižvalgom kartu: daugiau kaip 10 sugrįžusių paukščių rūšių jau suskaičiavom, sniego neliko… Tačiau saulės mažoka, pietvakarys mūsų nelepina. Gamtoje neregime jokios skubos, nes skubėti, aplenkti ką nors visai nereikia. Tačiau kaip besvertume visus „prieš“ ir „už“, pavasaris jau čia!

Pasižvalgykime ir pabandykime surasti bent keletą nenuginčijamų jo ženklų. Tiesa, ne visi jie mums malonūs, tačiau realybė yra tokia.

Kur yra Gamta? Ji čia pat, už mūsų durų. Tačiau pavasario ženklų ir jo buvimo įrodymų neturėtume ieškoti savo sukurtoje aplinkoje. Jos neparodys pražydę ar vešėti pradėję sodo ar darželio augalai: hamameliai, scylės, snieguolės, krokai, kylantys tulpių ar kitų pavasarinių svogūninių gėlių daigai. Pavasario žvalgyti reikia girioje, pievoje, laukuose – natūralioje gamtoje.

Dabar pats akivaizdžiausias – lazdynų ir juodalksnių žydėjimas. Šie sumedėję augalai (lazdynas laikomas krūmu, nors išauga labai didelis) visada pražysta žiemos gale ar stojus pavasariui. Jų žirginiai (vyriškieji žiedynai) išspūra, prieš saulę atsiveria ir nuo menkiausio vėjelio iš jų ima „snigti“ žiedadulkės. Jų daug, jos turi nukristi ant čia pat esančių pumpurėlių – moteriškųjų žiedų. Lazdynų žiedai – pumpurai su rožine „karūna“, juodalksnio – labiau primenantys šakelės gale esančias karputes. Iš lazdyno moteriškųjų žiedų vystysis riešutai, alksnio – kankorėžiukai. Juose subręs sėklos.

Sulaukus šiltesnio dvelksmo ir saulės, reikia atidžiai žiūrėti į orą – jame lyg mažutės vėjelio nešamos dulkės skraido vabzdžiai. Tik entomologai gali pasakyti, ar tai vabalai, ar dvisparniai – jie labai maži ir atpažįstami tik specialistams. Tačiau mes juos galime pastebėti.

Turėtume pastebėti ir tarp nukritusių lapų ant pūvančių šakų, stuobrelių atsivėrusius šiam metui visai nebūdingos spalvos grybus – oranžiškai raudonas austriškąsias plačiataures. Jos primena mažas 3–5 centimetrų skersmens lėkšteles. Šie nevalgomi grybai džiugina akį ne tik pavasarį, kartais jie randami rudenį ir net žiemą. Tiesiog, labai sunku pasakyti, kodėl jų spalva tokia neįprasta mūsų gamtai.

Prieš saulutę skruzdėlynų viršuje juda kruta skruzdėlės. Jos dar niekur nekeliauja – jeigu greta yra medžio kamienas, gali juo pakilti, šildytis prieš saulutę. Kol kas jų gyvenime šiluma yra pats svarbiausias dalykas. Sušilusios skruzdėlės nyra į savo namų gilumą ir taip nuneša mažą trupinį šilumos. Kad sušiltų skruzdėlynas, reikia daugybės tūkstančių tokių „trupinių“. Dar bus šaltų dienų, lietaus. Galbūt – net sniego. Skruzdėlės užvers savo namų duris ir vėl lauks saulės ir šilumos.

Kol mes žvalgomės į dangų ir klausomės pirmųjų vieversio čirškėjimų, turėtume bent retkarčiais nuleisti akis ir pasižiūrėti, kas dedasi ant žemės. Ypač paraistėje, pelkėje: čia ant kupstų jau šildosi angys, o prie kelmų, ant medžių kamienų – gyvavedžiai driežai. Šios dvi roplių rūšys pabunda labai anksti. Suradę nelieskite jų – ne todėl, kad angis tikrai nuodinga ir pavojinga. Mes neturėtume trikdyti gamtos, ypač tokiu jai atsakingu metu.

Yra dar vienas pavasario gyvūnas, kurio pasirodymo mes nelaukiame: erkės. Jos aktyvios visus metus, o dabar išropoja ant aukštesnių žolių stiebų, krūmelių, aviečių ir čia laukia savo „grobio“.

Jeigu pro šalį eis žmogus ar žvėris, jos pasistengs prikibti prie rūbų ar kailio. Jeigu kas nors tuo netiki, gali padaryti savo tyrimą. Tam reikia dviejų metrų ilgio kartelės, jos gale pritvirtinto balto skudurėlio (tiks nedidelis rankšluostis). Tokiu „prietaisu“ reikia lėtai braukyti per miško augalus, krūmelius, žolių stiebelius. Ypač efektyvi „medžioklė“ būna saulės apšviestose ir šildomose vietose. Kai kur prireikia tik keleto grybšnių, ir ant skuduro pamatome ropojančią erkę.

Daugiau: lazdyno riešutai

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį vykusiuose dziudo imtynių turnyruose geriau sekėsi mažiesiems Šilutės dziudo klubo auklėtiniams (treneris Rimvydas Lukošius) – 7 medaliai. Vyresniųjų sąskaitoje – 2 prizinės vietos.

Vaikai dalyvavo Alytuje vykusiame turnyre, kuriame dėl čempionų laurų varžėsi apie 200 jaunųjų sportininkų iš visos Lietuvos. Fortūna plačiausiai šypsojosi Uosiui Knapkiui, kuris savo svorio kategorijoje iškovojo pirmąją vietą. Ronaldas Kiaulakis pelnė turnyro sidabrą, o Aras Plikšnys, Pijus Jogminas, Nedas Jurkevičius, Mantas Sungaila ir Arnas Nausėda pasidabino bronzos medaliais.

Tuo pačiu metu Biržuose vyko tarptautinis dziudo turnyras, kuriame kovojo vyresnieji Šilutės dziudo klubo imtynininkai. Ernestas Sagalec (iki 60 kg) ir Mantas Juknius (iki 66 kg) iškovojo trečiąsias vietas.

Treneris dėkingas savo auklėtinių tėveliams už pagalbą ir palaikymą.

Parengta pagal R. Lukošiaus inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės merui „tvarkiečiui“ Vytautui Laurinaičiui dabar turėtų ausys kaisti iš gėdos.

Pilietis V. A. pripažintas kaltu dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise: per praeitų metų pavasarį vykusius savivaldos rinkimus jis papirkinėjo rinkėjus dabartinio Šilutės rajono savivaldybės mero „tvarkiečio“ V. Laurinaičio naudai.

„Šilutės ETA žinios“ apie šią bylą rašė dar praeitų metų gruodžio 7 d. str. „Prasmirdę rinkimai: „Jolantos namų karuselė““

Teismo nuosprendis šiam Šilutės „tvarkiečių“ pasekėjui paskelbtas šį pirmadienį. V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. 1 d. (trukdymas Lietuvos Respublikos piliečiams pasinaudoti rinkimų teise), jam paskirta 74 MGL (2786,84 Eur) bauda. Įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, galutinė bausmė – 70 MGL (2636,20 Eur) bauda.

Kiti du veikėjai, kurie šioje byloje iš pradžių figūravo kaip V. A. pagalbininkai, o vėliau, prokurorei pakeitus kaltinimus, buvo teisiami kaip lygiaverčiai bendrininkai, galiausiai buvo išteisinti.

Susiję: “Prasmirdę rinkimai: viena byla jau baigta (nuasmeninta)”, “Prasmirdę rinkimai: dar vieni rinkėjų balsų pirkliai sulaukė atpildo”

Ačiū Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėjai, einančiai ir ryšiams su visuomene atstovo pareigas, Rasai Vekterienei už suteiktą informaciją.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiltėjant orams jau prasidėjo tyčiniai pernykštės žolės padegimai. Praėjusį savaitgalį gaisrininkai net 40 kartų važiavo gesinti ugnies atvirose teritorijose.

Kiekvieną pavasarį šalyje, daugiausia Rytų Lietuvoje, tyčia padegama nemažai pernykštės žolės plotų. Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai miško gaisrai.

Aplinkos ministerija kviečia visus gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose, nedeginti pernykštės žolės. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Dėl žolės gaisrų gamta patiria milžiniškų nuostolių. Degančiose pievose žūsta ne tik besiskleidžiantys pavasariniai daigeliai, bet ir dauguma toje vietoje gyvenančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių ir driežų, pirmieji ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smarkiai išretėja pirmoji kiškiukų vada. Dėl ugnies poveikio skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus erozija, iki 30 proc. dirvožemio azoto pakyla į atmosferą kartu su degimo produktais, teršiančiais aplinkos orą. Liepsnos persimeta į durpynus ar durpingas pievas, miškus, ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai, užsidega pastatai.

Aplinkosaugininkai primena, kad galioja griežti Aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Kategoriškai draudžiama deginti nenupjautą žolę, javus (pasitaiko ir tokių atvejų), nendres.

Pažeidėjams gresia administracinė atsakomybė. Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus gali būti skirta nuo 28 iki 231 Eur bauda piliečiams ir nuo 57 iki 289 Eur – pareigūnams.

Už ražienų, tai pat nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skirta nuo 57 iki 289 Eur bauda piliečiams ir nuo 115 iki 347 Eur – pareigūnams.

Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis.

www.am.lt inf.

Liudo Mockaus nuotr.

Kaip LRT radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas, pirmosiomis savaitės dienomis Lietuvoje vyraus lengvai šilti orai, tačiau daug kur palis.

Pirmadienį pūs nestiprus nepastovios krypties vėjas, o temperatūra pasieks 4–8 laipsnius šilumos.

Antradienį bus vėsiau. Vyraus lietus, tačiau šalies vakaruose vietomis tikėtina ir šlapdriba. Naktį temperatūra bus artima 0, vakaruose bus tarp 2 laipsnių šilumos ir 1 laipsnio šalčio. Dieną bus 2–7 laipsniai šilumos.

Daugiau: lrt.lt: „Orai: pirmadienis – šiltas, bet lietingas“

Pamario žemės kronikos motyvais, su lyriniais nukrypimais.

Man bloga.
Man velniškai velniškai bloga.
Tupiu susigūžęs kaip varna ant stogo.
Žvalgaus: kas čia daros?- dblKa senis
Vėl siuva visus prie savo kišenės…

Nenoriu nieko įžeisti, – juolab kad ir aš, kaip dera žmogui, turiu savo skeletų spintą, – tačiau viešojoje erdvėje vėl ima ryškėti nerimą dėl mūsų krašto visuomenei kylančios grėsmės vėl tapti gerai apgalvoto žaidimo įkaitais keliantys ženklai, todėl, nors ir suprantu, kad tai, kas toliau bus parašyta, daug kam, įskaitant ir kai kuriuos plunksnos brolius, nepatiks, vis tiek jaučiu pareigą pareikšti savo subjektyvią nuomonę ir įspėti visus savo skaitytojus, kad niekuo aklai nepasitikėtų, o visą jiems brukamą informaciją – taip pat ir mano, „stiopkos“ žodžiais tariant, rašliavą, arba rašinėlius, kaip pasakytų Virgis – vertintų kritiškai, kad vėliau ir vėl netektų pasigailėti: šiandien vienas vietinės (tiek to – rajoninės) reikšmės laikraštis praneša, kad jau prasidėjo intensyvi rinkimų į Seimą kampanija – ir kaip aš to galėjau nepastebėti? – ir mūsų krašte išrinktas – tai melas! – ir dar renkamas – jau renkamas? – Seimo narys įgyvendina projektą: esą jis nori išgirsti savo rinkimų apygardos – man patinka tas jo „savo“ – rinkėjų minčių apie juos slegiančias problemas, ir taip toliau, ir panašiai, o jo – taip vadinamo projekto – partneris yra viena iš vietinės reikšmės interneto svetainių (atleiskite, bet liežuvis nesiverčia pavadinti kitaip) – ačiū už atvirumą – iš karto tapo aiškiau, kas su kuo (arba už ką) – įdomu, po kiek tas opiumas liaudžiai? – bet ant širdies dėl to nė kiek ne lengviau, juolab kad tai, kas buvo prieš tai aprašyta, tik vienas pavyzdys, kaip neturėtų būti, nes šis atvejis jau ne pirmas toks (ar panašus) ir – esu beveik įsitikinęs – ne paskutinis.
Todėl šiandien man bloga.
Velniškai velniškai bloga.
Todėl ir tupiu susigūžęs kaip varna ant stogo.
Žvalgaus: kas čia daros?- ogi dblKa senis
Vėl siuva visus prie savo kišenės.

Pyk nepykęs…
Orestas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Informacija – mūsų, išvados – jūsų.

Šilutės rajono savivaldybės administracija perka 172 išmaniuosius telefonus.

Į mūsų klausimus el.paštu atsako Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Romualdas Eglinskas.

-Kieno sprendimu organizuojamas šis pirkimas?
-Savivaldybės administracijos.
-Kam reikia tiek išmaniųjų telefonų?
-Geriausia prekė už pigiausią kainą. Šiuolaikinėje visuomenėje kiekviena įstaiga savo darbuotojus aprūpina darbo priemonėmis. Šiandien praktiškai kitokių nei išmaniųjų mobiliojo ryšio aparatų jau nebėra.
-Kam jie bus skirti?
-Savivaldybės valstybės tarnautojams ir dirbantiems pagal darbo sutartį Administracijos struktūriniuose padaliniuose ir seniūnijose.
-Kiek šis pirkinys gali kainuoti?
-Vieno telefono aparato kaina – apie 130 eurų (mažmeninėje prekyboje jų kaina yra apie 198 eurai), iš viso kainuos apie 23 000 eurų.
-Ar Savivaldybė gali sau tai leisti?
-Tai yra būtina darbo priemonė pavestoms funkcijoms atlikti.
-Kokiomis lėšomis (iš kurios biudžeto eilutės) perkami 172 išmanieji telefonai?
-Savivaldybės biudžeto lėšos, Kitos prekės-Trumpalaikis turtas.
-Tai čia tas pirkinys iš UAB “Tele2″? Kokie telefonai – gamintojas, modelis – nupirkti?
-Aparatų dar negavome, už juos dar nesumokėta ir sąskaitos dar nemačiau-todėl plačiau negaliu komentuoti. Modelis Samsung Galaxy Prime G531FZ.

Plėšikų linksmybes nutraukė policija. (Policijos asociatyvi nuotr.)

Savo laimikį kazino klube Klaipėdoje iššvaistę įtariamieji plėšikai tą pačią naktį buvo sulaikyti.

Vakar, kovo 3 d. apie 22.30 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad prie namo, esančio Šilutėje, Laisvės al., buvo sumuštas ir apiplėštas 34 metų amžiaus vyras.

Paaiškėjo, kad vyrą užpuolė 2 nepažįstami asmenys, kurie jį sumušė ir pavogė piniginę su joje buvusiais dokumentais ir 90 eurų, taip pat mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“.

Nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų prireikė medikų pagalbos.

Nors nukentėjusysis apie užpuolikus turėjo nedaug informacijos, 32-ejų ir 24-erių metų įtariamieji tą pačią naktį buvo sulaikyti. Pasirodo, vyrai už pavogtus pinigus taksi automobiliu nuvyko į Klaipėdą, ten likusią sumą iššvaistė kazino klube. Po to jie grįžo į Šilutę ir pratęsė linksmybes pas pažįstamą žmogų. Tačiau buto šeimininkė per savo dukrą iškvietė pareigūnus.

Pastarieji greitai išsiaiškino, kad tai tie patys asmenys, kurie tą vakarą Laisvės alėjoje sumušė ir apiplėšė 34-metį vyrą. Pas juos rasti ir nukentėjusiojo daiktai.

Tauragės AVPK inf.

.

Juknaičių pagrindinės mokyklos nuotr.

Kovo 4 dieną Juknaičių pagrindinėje mokykloje įprastu ritmu vyko darbas, kai ketvirtos pamokos pradžioje išgirdome skambutį ir iškart po jo – įspėjamąjį garso signalą. Mokiniai ir mokytojai sukluso ir pakankamai greitai suprato, kad tai buvo pavojaus signalas.

Mokyklos direktorė V. Šimelionienė nedelsdama per garsiakalbį paskelbė apie mokykloje kilusį gaisro pavojų ir buvo pradėta evakuacija. Visi mokyklos mokiniai, mokytojai ir kiti darbuotojai organizuotai išėjo iš pastato per evakuacinius išėjimus ir susirinko nurodytoje vietoje – mokyklos stadione.

Tuo pačiu metu iš kito pastato į šalia esančią aikštelę evakuoti priešmokyklinių ir ikimokyklinių grupių vaikai su auklėtojomis bei ten dirbančiu personalu. Mokytojai rūpinosi, kad nekiltų panika ir mokiniai tvarkingai paliktų patalpas. Atsakingi asmenys nedelsiant patikrino, ar visos mokyklos patalpos liko tuščios ir taip pat atskubėjo į stadioną.

Ten susirinkusius pasitiko Šilutės PGT valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas A. Ališauskas, inspektorius E. Mikužis ir budinčios pamainos vadas R. Reikertas. Buvo sutikrinti mokinių ir darbuotojų sąrašai. Pastebėjus, kad trūksta 2 darbuotojų, atsakingi žmonės dar kartą patikrino patalpas ir rado vieną darbuotoją kabinete, kitą – bibliotekos patalpose. Šie žmonės tuoj pat buvo atvesti į mokyklos stadioną.

Vėliau buvo pranešta, kad vyko evakuacinės pratybos. Padėkota visiems, kad evakuacija buvo įvykdyta per 5 minutes, sklandžiai ir tvarkingai, laikantis reikalavimų. Pastebėta, kad mokiniai spėjo ir apsirengti, ir pasirūpinti savo asmeniniais daiktais.

Po to visi mokiniai, priešmokyklinių ir ikimokyklinių grupių auklėtiniai, mokytojai ir darbuotojai susirinko mokyklos vidiniame kieme, kur stovėjo gaisrinė mašina. Budinčios pamainos vadas R. Reikertas ir gaisrininkai papasakojo apie galimus pavojus ir evakuacijos principus, pademonstravo, kaip veikia įranga: kaip gesinama gesintuvu ir vandeniu, mokiniams leido įlipti į mašiną, kuria ypač domėjosi jaunesnio amžiaus berniukai.

Etikos mokytoja Gitana Pociutė

Artūras Mikalauskas, Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas. (Policijos nuotr.)

Vakar, kovo 3 d., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) Šilutės rajono policijos komisariato kolektyvui buvo pristatytas naujasis viršininkas Artūras Mikalauskas.

Pasveikinti A. Mikalausko atvyko Tauragės AVPK viršininkas M. Draudvila, viršininko pavaduotojas M. Baršys, Šilutės r. savivaldybės meras V. Laurinaitis, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Kurpavičius, Valstybės sienos apsaugos Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas Gintautas Šarauskas bei žiniasklaidos atstovai.

Vidaus tarnyboje A. Mikalauskas dirba daugiau kaip 20 metų ir turi išties nemažą žinių bei patirties bagažą. Prieš tai ėjęs viršininko pareigas Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariate, A. Mikalauskas žino, ką reiškia būti vadovu. Naujasis viršininkas jau yra numatęs pirmuosius darbus – artimiausiu metu jis ketina susipažinti su darbuotojais, išsiaiškinti psichologinį kolektyvo klimatą bei jų lūkesčius, sužinoti, ko iš policijos tikisi miesto ir rajono gyventojai.

Tauragės AVPK inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vakar mums paskambinusi moteris prašė pasidomėti, kada pagaliau bus apšviesta Tulpių gatvė. Tai toji miesto dalis, kur įsikūrusi Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, socialinių paslaugų centras, aplinkos apsaugos agentūra ir kt.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Penktadienį žymesnių kritulių nelaukiama. Nebent rytiniuose rajonuose iškris viena kita snaigė. Oras šils iki 1–6 laipsnių šilumos.

Šeštadienio naktį kritulių nelaukiama, oras atvės iki 0–5 laipsnių šalčio. Dieną šils iki 1–6 laipsnių šilumos, kritulių taip pat nenumatoma.

Sekmadienio naktį oras vės nuo 1 laipsnio šilumos iki 4 šalčio. Dieną daugelyje rajonų prognozuojami krituliai, pradės stiprėti rytų, pietryčių vėjas. Oras šils iki 4–9 laipsnių šilumos.

Daugiau: lrt.lt: „Sinoptikė patarė, kurią dieną geriau lankytis Kaziuko mugėje“

Mašinvagis nuvažiavo nuo žvyrkelio ir įklimpo. (stop kadras)

Neseniai Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Tauragės AVPK) informavo visuomenę apie jaunuolį, kuris 3 kartus nesėkmingai bandė pavogti automobilius. Vakar, kovo 2-ąją, šis nevykėlis mašinvagis įkliuvo ketvirtą kartą.

Trečiadienį apie 10 val. į Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariatą kreipėsi 41 m. Šilutės gyventoja, kuri pastebėjo, kad iš jos kiemo, esančio Šilutėje, Cintjoniškių g., buvo pavogtas jos automobilis „Audi 80“. Tą pačią dieną apie 13.55 val. automobilio vagis buvo sulaikytas.

Susijęs: „Kai nesiseka, tai nesiseka: nevykėlis automobilių vagis vėl įkliuvo policijai“

Pareigūnai sulaukė pranešimo, kad į vieno asmens kiemą įvažiavo įtartina transporto priemonė, kurios duomenys atitiko pavogtosios „Audi“, todėl nedelsiant buvo išsiųsti 3 policijos ekipažai. Minėtas automobilis buvo pastebėtas Šilutės r., Katyčių sen., Antšyšių k. Pareigūnams mėginant jį sustabdyti, transporto priemonės vairuotojas spustelėjęs greičio pedalą, stengėsi atsikratyti pareigūnų, tačiau nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo žvyrkelio ir įklimpo. Pasprukti mėginęs vaikinas buvo sulaikytas.

Nevykėlio mašinvagio gaudynės (video):
https://www.youtube.com/watch?v=ZzRBDntthY8&feature=youtu.be

Paaiškėjo, kad tai tas pats 19-metis, kuris šiais metais nesėkmingai bandė pavogti 3 automobilius.

Tauragės AVPK inf.

VSAT nuotr.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnai Šilutės rajone, prie sienos su Rusija, naktį surado 15-metę palangiškę. Ji policijos buvo ieškoma kaip dingusi be žinios.

Ketvirtadienį maždaug pusvalandis po vidurnakčio VSAT Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos pasieniečiai ties Šilutės rajono Leitgirių kaimu pastebėjo įtartiną merginą. Ji ėjo keliu. Leitgiriai yra prie pat sienos su Rusija.

VSAT pareigūnai apie sulaikymą informavo paieškos iniciatorių ir netrukus merginą perdavė atvykusiam Palangos policijos ekipažui.

VSAT inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Patvirtinta ir užtvirtinta: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Šilutės skyrius reorganizuojasi. Į jį jau perėjo 11 Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) narių. Visuotinis steigiamasis susirinkimas numatytas kovo 10 d., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse.

Apie tai (ir ne tik) kalbėta šiandien, kovo 3 d., priešpiet Šilutės rajono savivaldybėje įvykusioje spaudos konferencijoje.

Šilutės liberalsąjūdiečiai ne tik sustiprėjo narių skaičiumi, bet ir padvigubino savo svorį rajono savivaldybės taryboje, mat kartu su kitais 9 laisvės sąjungiečiais į liberalų sąjūdį perėjo ir du tarybos nariai: anksčiau savivaldybės taryboje Liberalų sąjūdžiui atstovavo Raimundas Ambrozaitis ir Jonas Jatautas, dabar kartu su jais bus ir Algirdas Gečas su Vidmantu Geču – kone visa liberalų frakcija.

Tiesa, liberalsąjūdiečių įtaka priimant sprendimus taryboje dėl to nepadidėjo. Tačiau, anot R. Ambrozaičio, bent jau liberalų frakcijoje (jai taip pat priklauso laisvės sąjungietis Arvydas Jakas) nuo šiol bus lengviau susitarti, kokios bendros pozicijos laikytis savivaldybės taryboje.

Visa kita parodys laikas. Prieš akis Seimo rinkimai. Netruks praeiti ir savivaldybės tarybos kadencija.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šachtinių šulinių vandens kokybės saugumas kelia susirūpinimą.

Visuomenės sveikatos saugą kuruojanti sveikatos apsaugos viceministrė, dr. Jadvyga Zinkevičiūtė prasidedant pavasariui ragina visuomenę daugiau dėmesio skirti savo gyvenviečių švarai, šulinių vandens kokybei. J. Zinkevičiūtė nuo 2015 metų vadovauja 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo koordinavimo grupei, kuri buvo patvirtinta aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu.

Šachtinių šulinių vandens kokybės saugumas kelia susirūpinimą. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolą. Protokolo tikslas – visais lygiais prisidėti prie žmogaus sveikatos ir gerovės apsaugos, užkertant kelią, kontroliuojant ir mažinant ligų, susijusių su vandeniu, plitimą. Protokolą ratifikavusios šalys turi imtis priemonių, skirtų pagerinti visų gyventojų grupių informuotumą apie žmonių vartojamo vandens kokybę.

Šulinių ir versmių (šaltinėlių) vandens kokybei užtikrinti yra taikoma Lietuvos higienos norma HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“. Bet nepaisant visų normų ir teisės aktų nuostatų mes dar negalime garantuoti, kad žmonės gaus saugios kokybės vandenį ir bus atitinkamai informuoti apie įvykusius vartojamojo vandens kokybės pakeitimus įvykus, pavyzdžiui, avarijai ar trąšų išsiliejimui.

Šulinių apskaita ir vandens kokybės kontrolė nevykdoma, išskyrus tuos šulinius, kurių vandenį vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių. Šulinių šeimininkai privalo patys rūpintis šulinių kokybe ir nors kartą per metus daryti vandens kokybės tyrimus. Lietuvos higienos normoje parašyta, kad šulinių ir versmių savininkai rūpinasi naudojamojo vandens sauga ir kokybe ir ne rečiau kaip vieną kartą metuose privalo organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą. Šulinių ir versmių vandens saugos ir kokybės tyrimų minimali apimtis turi būti: žarninės lazdelės (bakterijų skaičius 100 ml) arba atsparios šilumai koliforminės bakterijos (bakterijų skaičius 100 ml); nitratai, nitritai, amoniakas, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis.

Geriausia šulinį ištirti pavasarį, po polaidžio. Potvynių metu, išsiliejus upėms, potvynio vanduo gali patekti ir į šachtinius šulinius. Potvynių metu, išsiliejus upėms, potvynio vanduo gali patekti ir į šachtinius šulinius, kurių vanduo naudojamas maistui. Vien Šilutės rajone 30 tūkst. ha teritorijoje, kuri gali būti užlieta didelių potvynių metu, yra 118 tokių šulinių. Potvynio vanduo perneša visą taršą, visus mikroorganizmus. Potvynio vandeniui patekus į šachtinius šulinius, jų vandenį vartojantys žmonės gali užsikrėsti vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, gastroenterokolitais.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai taip pat labai prašo atkreipti dėmesį į versmių vandens saugumą. Versmių vanduo – tai iš žemės trykštantis požeminis vanduo. Jis gali būti švarus arba užterštas. Jei versmė įrengta viešoje vietoje ir priklauso savivaldybei, ji privalo žinoti vandens kokybės tyrimo rezultatus ir atitinkamai informuoti gyventojus, ar vandenį gerti saugu, o prireikus – uždrausti jo vartojimą. Vandenį gyventojai gali išsitirti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje (J. Kairiūkščio g. 10, Vilnius, tel. 8 (5) 278 04 70) arba Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (Žolino g. 36, Vilnius, tel. (8 5) 270 9229 ).

Luko Balandžio, 15min.lt, nuotr.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 231 str. „Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai“ 1 dalį, kurį atlikti pavedė Vilniaus apylinkės prokuratūrai.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas siekiant įvertinti ar 2016 m. kovo 2 d. prie Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio namų surengtu piketu nebuvo trukdoma prokuroro veiklai.

Taip pat šiandien generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką Leonardą Talmontą, prašydamas pagal kompetenciją išnagrinėti prašyme pateiktą informaciją apie Lietuvos Respublikos Seimo narių Petro Gražulio, Kęsto Komskio ir Valdo Vasiliausko veiklą rengiant, organizuojant ir vykdant minėtą piketą prie vyriausiojo prokuroro I. Mikelionio namų bei įvertinti, ar minėtų Seimo narių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

Piketas prie prokuroro namų, kuriuose gyvena jo nepilnamečiai vaikai ir žmona, buvo surengtas po to, kai 2016 m. kovo 1 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. Mikelionis spaudos konferencijos metu pateikė žurnalistams glaustą informaciją apie jo vadovaujamo departamento prokuroro kontroliuojamą rezonansinį ikiteisminį tyrimą, kuriame siekiama ištirti įtariamas sunkias korupcines veikas, jo eigą bei šiuo metu turimus duomenis. Bendraudamas su žiniasklaida prokuroras pateikė atsakymus į visuomenei aktualius klausimus, įskaitant ir prokuratūros svarstomą ketinimą kreiptis į Europos Parlamentą prašant panaikinti partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovo europarlamentaro Rolando Pakso neliečiamybę.

www.prokuraturos.lt inf.

15min.lt nuotr.

Potvynio apsemtoje pievoje, visai netoli Šilutės miesto ribos, plūduriuojančia nugaišusia gulbe susidomėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, praneša portalas 15min.lt.

Prasidedant laukinių paukščių migracijai – pavasariniam grįžimui į namus iš šiltųjų kraštų – aktualesnė tampa paukščių gripo problema. Nors Lietuvoje paukščių gripo atvejų nėra užfiksuota, tačiau egzistuoja nemenka galimybė, kad grįždami ar praskrisdami per Lietuvą migruojantys paukščiai užneš paukščių gripo užkratą iš kitų šalių.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) specialistai naujienų portalui 15min sakė, kad nėra daug tikimybės, jog gulbė Šilutės pakraštyje galėjo nugaišti dėl paukščių gripo, nes šiltuose kraštuose žiemojančios gulbės į Lietuvą dar negrįžo. Užlietose pamario pievose šiuo metu greičiausiai plaukioja Lietuvoje žiemoję paukščiai. Nepaisant to, specialistai ištirs gaišeną, kad būtų tikri, jog paukščio mirtį sukėlė ne pavojingas virusas.

Daugiau: 15min.lt: “Pamaryje kritusi gulbė kelia nerimą„

www.youtube.com stop kadras.

Pastaraisiais metais paukščių stebėjimas Lietuvoje vis populiarėja. Vis daugiau žmonių dalyvauja Lietuvos ornitologų draugijos renginiuose bei savanoriškuose gamtosauginiuose projektuose. Nuolat fiksuojamos naujos Lietuvai paukščių rūšys – pernai užfiksuotos net penkios iki šiol Lietuvoje nesutiktos užklystančios rūšys ir net dvi naujos perinčios rūšys! Atrandamos vis naujos kai kurių Lietuvai retų paukščių perimvietės – žvirblinės pelėdos, gulbės giesmininkės, pilkosios anties, mažojo baublio.

VIDEO: „LOD kviečia dalyvauti perinčių paukščių atlaso atnaujinime“

Kyla klausimas – ar mes tikrai žinome visas naujų perinčių rūšių – cyplės, mažosios švygždos, žaliakojo tuliko, mažosios tošinukės – veisimose vietas? Ar žinome tikslią Lietuvoje perinčių paukščių situaciją?

Siekiant sukaupti naujausią informaciją visoje Europoje jau ketvirtus metus yra renkami duomenys Europos perinčių paukščių atlaso atnaujinimui. Šie darbai apima daugiau kaip 50 Europos šalių ir apie 500 perinčių paukščių rūšių. Planuojama, kad visoje Europoje į šį projektą įsitrauks daugiau kaip 50 000 paukščių stebėtojų ir ornitologų savanorių. Lietuva į šį reikšmingą projektą įsitraukė nuo 2014 metų. Atlaso duomenų rinkimo darbus planuojama pabaigti 2017-ais metais.

„Europos perinčių paukščių žemėlapyje Lietuva užima svarbią vietą – kai kurios, pas mus dažnos rūšys, Europoje yra priskiriamos prie nykstančių rūšių.“ – sako Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis. „Paukščiai yra svarbus gamtos pokyčių indikatorius. Šiuo metu dėl intensyvėjančio ūkininkavimo, durpynų ir kitų žemės išteklių eksploatavimo bei klimato kaitos vyksta akivaizdūs ornitofaunos pokyčiai, kuriuos neabejotinai nulemia žmogaus veiksmai. Tik matydami situaciją kitose Europos šalyse galime suprasti ir Lietuvos ornitofaunos pokyčius, todėl Europos perinčių paukščių atlaso atnaujinimas yra nepaprastai svarbus mums visiems“.

Naujasis atlasas tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje pateiks informaciją apie perinčias paukščių rūšis, jų gausą ir paplitimą, leis įvertinti per kelis dešimtmečius (nuo pirmojo atlaso sudarymo) įvykusius pokyčius. Atlaso duomenys taps tvirtu pagrindu ateityje planuojant paukščių apsaugos darbus tarptautiniu mastu.

Kaip ir visoje Europoje, taip ir Lietuvoje, Perinčių paukščių atlaso darbai vyksta savanoriškai. Lietuvos ornitologų draugija ėmėsi koordinuoti šį projektą ir suvienyti ornitologų, paukščių stebėtojų, saugomų teritorijų direkcijų bei miškų urėdijų pajėgas. Dalyvauti renkant duomenis gali kiekvienas, kuris pažįsta paukščius – tereikia, pastebėjus paukštį giedant, ieškant maisto, kraunant lizdą, perint ar nešant maistą jaunikliams, šią informaciją suvesti į specialią aplikaciją internete (tai galima lengvai atlikti netgi išmaniuoju telefonu!). Atskirų stebėtojų pageidavimu, stebėjimų duomenis galima pateikti ir „popierinėje“ versijoje, užpildant tam parengtą anketą.

Duomenis rinkti yra smagu – tai ne tik gera proga daugiau laiko praleisti gamtoje, bet ir išbandyti žinias bei patobulinti paukščių pažinimo įgūdžius – galėsi nuolat konsultuotis su profesionaliais ornitologais, kartu su jais vykti stebėti paukščių ir dalyvauti paukščių pažinimo mokymuose.

Savanoriai mokysis savarankiškai susiplanuoti išvykas (tinkamiausias išvykų datas ir vietovių parinkimas pagal žemėlapį). Aptars pagrindines paukščių grupes, jų poravimosi ir perėjimo požymius. Aptars gausos nustatymo ypatumus. Dalyvaus praktiniuose mokymuose gamtoje, kurių metu bus mokomasi teisingai įvertinti ir parinkti perinčio paukščio statusą.
Į mokymus registruokis el.paštu stukiene.birute@gmail.com. LOD padengs mokymų dalyvių nakvynės kaštus. Išsamesnė informacija apie mokymus bus pateikta LOD svetainėje artimiausiu metu.

Taip pat prisijunk prie mūsų Facebook grupėje „Lietuvos perinčių paukščių atlasas“, kur galėsi gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus bei dalyvauti diskusijose.

Regionų koordinatoriai:

Rytų Lietuva, Vilnius – Liutauras Raudonikis, liutauras.raudonikis@birdlife.lt,
Vidurio Lietuva – Marius Karlonas, marius.karlonas@birdlife.lt,
Pietų Lietuva – Antanas Petraška, antanas.petraska@gmail.com ir Gintaras Riauba, gintaras.riauba@birdlife.lt,
Lietuvos šiaurė – Arūnas Čerkauskas, cerkauskas.arunas@gmail.com ir Gediminas Petkus, gediminas.petkus@birdlife.lt,
Pajūris –Julius Morkūnas, julius.morkunas@birdlife.lt.

www.birdlife.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, terčiadienio rytą kelias iš Šilutės į Rusnę jau buvo beveik sausas (www.eismoinfo.lt).

Toliau mažėja ir Nemuno upės vandens lygis (www.meteo.lt).

Tačiau Lietuvos vakarinėje dalyje vis dar esama nemažai apsemtų kitų kelių.

Keliai, kuriuose eismas draudžiamas:
Priekulė–Stragnai II nuo 0,70 iki 1,10 km vandens gylis 30 cm;
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,6 iki 4.72 km vandens gylis 35 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 0,90 iki 14,25 km vandens gylis 50 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 20,05 iki 20,20 km vandens gylis 25 cm;
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,45 iki 9,90 km vandens gylis 50 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 4,62 iki 4,78 km vandens gylis 40 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 7,95 iki 8,15 km vandens gylis 25 cm;
Povilai–Minija nuo 3,30 iki 3,80 km vandens gylis 25 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 15,08 iki 15,18 km vandens gylis 35 cm;
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 3,58 iki 3,62 km vandens gylis 30 cm;
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 1,05 iki 1,40 km vandens gylis 30 cm;
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 0,35 iki 2,74 km vandens gylis 30 cm;
Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,035 iki 0,40 km vandens gylis 35 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 8,20 iki 8,70 km vandens gylis 22 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 9,00 iki 9,90 km vandens gylis 25 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,50 iki 5,90 km vandens gylis 25 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 6,20 iki 6,80 km vandens gylis 25 cm.