M. Milinis ir jo 'Partizanas'. (F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.)

Kovo 10 dieną, 26-ųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinių išvakarėse, Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su žurnalistu, redaktoriumi, leidėju, kraštiečiu, gimusiu ir užaugusiu Šilutėje, Mindaugu Miliniu. Svečias susirinkusiems pristatė savo naujausią knygą „Partizanas”, išleistą 2015 metais.

Autorius yra išleidęs dvi publicistikos knygas: „Afganistano kariai. Prisiminimai po dvidešimties metų“ (2010) ir „Afganistano kariai. Antra knyga“ (2012). Jose surinkti 1979–1989 metais Afganistane tarnavusių vaikinų iš Lietuvos prisiminimai.

„Partizanas“ – tai istorinis romanas, kuriame aprašomi pirmieji antrosios sovietinės okupacijos metai. Vienas iš knygos herojų – nuo Tilžės kilęs Vermachto šaulys Dovas Gelžaitis, kurį karo pabaiga užklupo Kuršo katile. Kitas kūrinio personažas, ūkininko sūnus Liudas Apuokas, per stebuklą išvengęs žiaurios mirties nuo girtų okupantų rankos, pabėga į mišką. Dovas su Liudu susitinka Žemaitijos miestelyje, dalis veiksmo vyksta ir Šilutės apylinkėse bei Macikų lageryje.

M. Milinio romane „Partizanas” viskas išgalvota. Kai kurių veikėjų vardai ir slapyvardžiai bei aprašomi nuotykiai su tikrais žmonėmis ir istoriniais įvykiais sutampa atsitiktinai. Nors veiksmui pasirinkti Kuršas, Žemaitija ir Rytų Prūsija, panašių įvykių galėjo nutikti bet kuriame Lietuvos regione. Istorinis romanas yra ne tik apie partizanus, bet ir apie Klaipėdos kraštą, tragišką šio krašto istoriją, pasekmes, praėjus per šį kraštą sovietinei armijai. Knygoje minimi vilko vaikai persikelia į lietuviškus miškus, miestelius ir kaimus. Anot autoriaus, nors visi šie įvykiai yra išgalvoti, tačiau iš tiesų galima sakyti, kad 80 proc. – autentiški. „Perskaitęs kai kurias metraštininko Romo Kauniečio užrašytas partizanų istorijas nustebau, nes tai prilygo nuotykių romanui. Buvo labai keista, jog niekas neperkėlė dokumentinių faktų į grožinės literatūros puslapius. Paskambinus R. Kauniečiui paklausiau, ar būtų nusikaltimas, jei kai kuriuos jo pašnekovų prisiminimus perkelčiau į savo knygą. Stojo tyla. Ir tuomet jis atsakė „Būtų labai didelis nusikaltimas, jei šių istorijų nepanaudotumėt”, – pasakojo M. Milinis.

Susitikime dalyvavo ir savo mintimis apie knygą dalinosi publicistas Stasys Mėlinauskas, besidomintis laisvės kovų tematika, 2014 m. išleidęs knygą apie Macikų lagerį ,,Macikai: sugrįžimas atminties takais“, paremtą archyvų dokumentais. Anot publicisto, M. Milinio romane minima daug pažįstamų vietų, daug veikėjų, daug „stebuklingų” išsigelbėjimų. Tai nuotykių romanas, viliojantis skaitytoją leistis į nuotykius ir versti puslapį po puslapio, iki pat kūrinio pabaigos.

Istorijos mokytojas ekspertas Algirdas Gečas negalėjo dalyvauti susitikime su knygos „Partizanas” autoriumi, tačiau parengė knygos recenziją. ,,Kaip šiame kontekste atrodo M. Milinio romanas „Partizanas“? Jau pats knygos pavadinimas nukreipia skaitytoją ir jis jau gali įsivaizduoti, kad knygoje bus kalbama apie Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo. Dabar literatūros apie partizanus, dar vadinamais laisvės gynėjais, miškiniais, žaliūkais ir pan., yra leidžiama nemažai. Tai gerai, nes Lietuvos žmonės su šiuo mūsų tautos ir valstybės istorijos tarpsniu dar „nėra suvedę visų sąskaitų“. Iš tikrųjų, partizaninis judėjimas Lietuvoje pokario metais ir dabar yra vertinamas gan įvairiai, nors niekas, ko gero, neabejoja, kad šioje kovoje buvo nemažai heroizmo, pasiaukojimo, beatodairiškos kovos. Lygiai kaip ir niekaip protu nepateisinamo žiaurumo, išdavysčių, vidinių dramų ir nevilties. Romanas įdomus, perskaityti jį tikrai verta. Tai, kad jį parašė jaunas autorius, rodo, kad jaunoji karta žino tragiškus mūsų šalies istorijos įvykius, suvokia jos giluminius lūžio momentus. Tai nuteikia optimistiškai, nes santykis su savo krašto praeitimi turi būti kiekvienos kartos iš naujo suvoktas ir įprasmintas”, – savo recenzijoje minėjo Algirdas Gečas.

Pagrindinis autoriaus sumanymas buvo sukurti nuotykių romaną visiems suprantama kalba, kad knyga būtų įdomi ir jaunajai kartai.

Dalia Pupšytė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkė

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vienas išminčius yra pasakęs, kad niekas kitas taip nuoširdžiai netiki savo melu, kaip politikas.

Sausio pabaigoje įvykusiame Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje, be kita ko, buvo patvirtinta viena papildoma karjeros valstybės tarnautojo pareigybė – Tarybos sekretoriato vyriausiojo specialisto tarptautiniams ryšiams („Trumpai: trys viename“).

Savivaldybės meras „tvarkietis“ Vytautas Laurinaitis tuomet teigė, kad ši pareigybė į Tarybos sekretoriatą perkeliama iš Komunikacijos skyriaus, esą todėl savivaldybė nepatirs jokių papildomų išlaidų („Ne, nėra tvarkos Šilutės valdžios aparate“).
Edita Šukytė, buvusi Komunikacijos skyriaus darbuotoja, jau darbuojasi naujose pareigose Tarybos sekretoriate (už daugiau kaip 12 000 eurų per metus „ant popieriaus“)..
Šiandien sulaukėme Komunikacijos skyriaus vedėjo Romualdo Eglinsko atsakymo į paklausimą elektroniniu laišku, kuriame teigiama: „Komunikacijos skyriuje laisvai valstybės tarnautojo vietai užimti bus skelbiamas konkursas“.
Kaip jau buvo rašyta, Šilutės rajono savivaldybės administracijoje nėra blogai dirbančių („Oficialu: Šilutės savivaldybėje blogai dirbančių nėra“).
Išeitų, kad meras…
Spręsti jums.

Stop kadras.

1864–1904 metai – tai tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpa, tačiau joje telpa lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį. Šios kovos simboliu tapo knygnešys.

Manoma, kad per 40 spaudos draudimo metų kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių. Jie ir atlaikė carinės žandarmerijos, policijos ir pasienio kariuomenės puolimą prieš lietuvišką knygą ir žodį.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus inf.

http://filmasknygnesys.lt/

Skulptorius Gediminas Radzevičius lankėsi pas Šilutės rajono savivaldybės merą Vytautą Laurinaitį. Susitikimo metu menininkas pristatė idėją – „Lietos“ labdaros fondas sumanė sukurti monumentalų paminklinį simbolį –„Pasaulio Lietuvių vienybės karūna“, kuris išreikštų pasaulio lietuvių vienybę ir susitelkimą Lietuvos – savo protėvių žemės – labui. 2018 metais, minint Valstybės atkūrimo šimtmetį, planuojama Vilniaus kaimynystėje, „Europos parke“ pastatyti skulptūrų kompoziciją.

Skulptorius Gediminas Radzevičius turi idėją suburti Lietuvą ir be valstybės lėšų pastatyti monumentą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Su projektą garsinančiais koncertais jis jau apvažiavo daug Lietuvos miestų ir miestelių, koncertų metu sulaukiama paramos. Jo nuomone, svarbu, kad 2018 metų vasario mėnesio 16-oji būtų paminėta ne tik Seimo rūmuose ir Prezidentūroje, o mūsų atmintyje apsigyventų kaip visos Tautos šventė su išliekamaisiais simboliais, idant būsimos lietuvių kartos jaustų priedermę saugoti savo valstybę kaip Tautos išlikimo garantą.

Monumentas „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ – tai vienas iš numatomų ilgalaikių simbolių, skirtas skatinti viso pasaulio lietuvius stiprinti tautos vienybę, įamžinant tai konkrečiame vaizdinyje. Gediminas Radzevičius įvardino, kad projektui įgyvendinti reikėtų apie 1 mln. eurų.Kadangi šis monumentas skirtas pasaulio lietuvių, gyvenančių Lietuvoje ir už jos ribų vienybei stiprinti, tautos sutelktumo idėjai išreikšti, nutarta, kad jos statyme turėtų galimybę dalyvauti visa tauta, norinti prisidėti konkrečiu savo indėliu. Tariamasi su įtakingų visuomeninių organizacijų vadovais, kad jie ne tik patys prisidėtų prie projekto įgyvendinimo, bet tai padaryti paragintų ir savo organizacijos narius. Įgyvendinant tą idėją, pirmiausia turi pasireikšti žmogus individas, savarankiškai priimantis sprendimą: statyti ar nestatyti, prisidėti ar neprisidėti prie vienokio ar kitokio sumanymo. Tokie dalykai turi būti grįsti savanoriškumo pagrindu.

Gvildenant tautos vienybės idėją, nutarta kelti simbolinę lėšų rinkimo „bangą“, kuri jau prasidėjo nuo Neringos. Ši banga per marias nusiris iki Biržų, o paskui per jūras iki Čikagos. Yra išdrožta pereinama ąžuolinė Krivūlė, kuri reiškia žinią apie projektą. Miestas, priėmęs ją, įsipareigoja pagal galimybes paremti projektą lėšomis ir padėti „Lietos“ labdaros fondui suorganizuoti specialius renginius tame mieste, skirtus lėšų rinkimui. Projektą parėmusių miestų pavadinimai bus išdrožti Krivūlės kote.

Krivūlę jau priėmė Neringa, Kretinga, Klaipėda, Kūlupėnai, Gargždai, Palanga, Plateliai, Šilalė, Tauragė, Gelgaudiškis. Toliau laukia Skuodas, Plungė, Rietavas, Šilutė, Pagėgiai, Jurbarkas. Judama link Šilutės.

Nors ,,Krivūlė“ Šilutės miestui bus įteikta balandžio 21 d., bet pirmasis šilutiškių supažindinimas su ,,Vienybės karūnos“ projektu įvyks jau kovo 16 dieną Šilutės kultūros centre, per Mariaus Jampolskio ir Irūnos Puzaraitės koncertą. Pradžioje bus demonstruojamas filmas apie projektą, o pertraukos metu bus platinami simboliniai paramos lakštai ,,Lietai“.

Dar yra išleisti atminimo lakštai „Lietus“, kuriuos galima įsigyti renginių metu. Renginiuose yra demonstruojamas filmas, pasakojantis apie projekto idėją. Po pristatymo vyksta koncertai, juose dalyvauja žymūs Lietuvos atlikėjai, tokiu būdu sutikę prisidėti prie lėšų rinkimo akcijos. Renginių metu surinktos lėšos skiriamos monumento statybai.

Kiekvienas, norintis prisidėti prie šio projekto, gali pervesti lėšų į „Lietos“ fondo specialią sąskaitą. Nepriklausomai nuo pervestos sumos dydžio, aukotojo vardas ir pavardė bus skelbiami „Lietos“ fondo interneto svetainėje. Daugiau informacijos apie projektą rasite tinklalapyje http://www.lietosfondas.lt/. Projekto lėšų kaupimo sąskaita: SEB banke, banko kodas 70440, Gedimino skyrius, LT-01103 Vilnius, Gedimino pr. 12, a.s. LT25 7044 0600 0768 5540 monumentui „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“.

IDĖJA. Skulptorius persiuntė vieną interviu, kuriame dalinasi sumanymo idėja. „Svarbu, kad monumentas bus statomas ne plynoje vietoje, o lankymui pritaikytoje infrastruktūroje. Juolab, kad Europos parkas savo žinomumu jau seniai peržengė Lietuvos ribas.

Karūna vizualiai ir „teritoriškai“ atsiskirs nuo skulptūrų parko. Sklypas monumentui gautas nemokamai. Monumente nemažai į vieną visumą sujungtų simbolių, kuriuos menininkas stengėsi rinktis universalius, kurie atitiktų indoeuropiečių kultūros senovinių baltiškų tradicijų ir krikščionybės dvasią. Visa monumento kompozicija iškils apvalioje, miško apjuostoje aikštėje. Ką lietuviui reiškia miškas, manau, aiškinti nereikia. Apskritimas ne tik baltiškoje, bet ir krikščioniškoje kultūroje laikomas apsaugos nuo blogio simboliu. Įėjimas į aikštę ves pro Gedimino stulpus, primenančius vartus, su eilute iš Lietuvos himno „Vardan tos Lietuvos“. Kitoje arkos pusėje esantis užrašas „Vienybė težydi“ – simbolinis palinkėjimas išeinantiesiems iš tos aikštės. Už vartų bus iš lauko akmenų grįstas takas, jam akmenis planuoju atvežti ne tik iš visų Lietuvos regionų, bet ir iš Prūsijos, Latvijos. Rato kairėje ant pilkapius primenančių supiltų žemės sanpilų stovės didžiuliai rieduliai su metalinėmis kaltinėmis saulutėmis ir užrašais, skirtais svarbiausiems istoriniams įvykiams atminti. Tai Durbės, Saulės, Žalgirio, Oršos ir kiti mūšiai, sukilėlių, partizanų kovos, Kovo 11-osios aktas. Tuose rieduliuose bus iškalti ir istoriškai žinomų tų įvykių dalyvių vardai. Numatoma statyti riedulį ir šiuolaikiniams kultūros, mokslo, sporto laimėjimams įamžinti. Kairėje rato pusėje tarp riedulių stovės ir apžvalgos bokštas-varpinė su pasaulio lietuvių vienybės varpu, kurio garsai valys erdvę virš Lietuvos nuo visokio blogio. Arkos dešinėje stovės rieduliai su miestų, parėmusių šį projektą, pavadinimais. Bus iškaltos ir didžiausių, aktyviausių rėmėjų pavardės. Toliau bus įrengta vieta su scena įvairiems renginiams. Centrinėje monumento kompozicijos dalyje stovės „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Ją sudarys aštuoni ratu stovintys apvaliai iš lauko akmenų išmūryti stulpai, simbolizuojantys pasaulio kryptis. Kolonos stovės ratu, aplink jas išgrįstas grindinys su „Karūnoje“ esančiais aštuoniais takais, vedančiais link pakylėjimo centre išmūryto ugniakuro. Vaizdas iš viršaus simboliškai primena Rėdos (tvarkos) ratą, kuris yra universalus ženklas, kilęs iš archaiškojo pasaulio modelio, įprasminančio laiko ir erdvės struktūras Lietuvos padangėje. Pakylėjimas – tai simbolinis piliakalnio elementas, jo viršūnėje stovintis ugniakuras bus apeiginei ugniai uždegti, kuri yra svarbiausias akcentas, įprasminantis vienybės ryšį tarp šiapus ir anapus. Aštuoniakampis ženklas rate, žymintis visas pasaulio šalis, buvo naudojamas ne tik senovės lietuvių, bet ir naujausių laikų krikščioniškoje bažnytinėje architektūroje. Pvz., šoninių Vilniaus arkikatedros koplyčių viršus užsibaigia simboliniu dangaus skliautu su aštuoniomis kolonomis aplink jį. Tai rodo mūsų senovinio tikėjimo simbolių ir krikščionybės ištakų bendrumą. Tarp kolonų bus aštuoni centre tarpusavyje sujungti metaliniai skliautai, simbolizuojantys dangų, o tarp jų – simbolinis Žemės rutulys. Virš jo skries senovinis Vytis, – jis kartu bus ir vėjarodis, o pagal senovę – tai apsauga nuo viso blogio: pučiant priešingam vėjui – suks kalaviją į vėjo pusę liepdamas: „Sustokit!“ Koriuose tarp skliautų esantys akmenėliai simbolizuos kiekvieno įnašą į Lietuvos valstybės kūrimą: koriai primena bites, o bitės – vienybės simbolis.“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Maždaug prieš metus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 175 str. 1d. „Rinkimų ar referendumo dokumento sunaikinimas, sugadinimas, pagrobimas arba slėpimas“ dar nebaigtas.

„Ikiteisminio tyrimo duomenys, kol tyrimas nebaigtas, neskelbtini. Kol atliekami procesiniai veiksmai, ikiteisminio tyrimo perspektyvos negali būti numatomos ir neatlikus visų procesinių veiksmų nevertinamos“, – rašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė Irina Paulauskienė, atsakydama į mūsų paklausimą elektroniniu laišku.

Susiję:“Prasmirdę rinkimai: dar vienas rinkėjų balsų pirklys išgirdo teismo nuosprendį”,
“Prasmirdę rinkimai: dar vieni rinkėjų balsų pirkliai sulaukė atpildo”,
“Prasmirdę rinkimai: viena byla jau baigta (nuasmeninta)”

Ikiteisminis tyrimas pagal BK 175 str. 1d. buvo pradėtas praeitų metų kovo 19 d., atsižvelgus į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus, visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) Šilutės skyriaus bendrą kovo 9 d. pareiškimą ir gavus papildomos informacijos iš LR Vyriausiosios rinkimų komisijos apie savivaldos rinkimų procedūrų pažeidimus Šilutės rajono rinkimų komisijoje (“Trumpai: Šilutėje darosi labai karšta”).

„Šilutės ETA Žinios“ apie galimą rinkimų rezultatų klastojimą rašė 2015 m. kovo 13 d. str. “Šilutėje pakvipo paraku (2)”.

Pakartotiniai rinkimai buvo surengti 2015 m. birželio 21 d.

Pastarosiomis savaitėmis netyla laidiniai šalies gyventojų telefonai – suaktyvėję sukčiai kuria įvairiausias istorijas, prašydami pinigų.

Nors dauguma gyventojų neužkimba ant policijos pareigūnais, advokatais, gydytojais ar artimaisiais prisistačiusių piliečių kabliukų, vis tik registruojami atvejai, kuomet apgaunami gyventojai, sukčiams patikėję savo pinigus.

Policija primena pagrindinius patarimus, ką reikėtų žinoti, kad nepakliūtumėte į telefoninių sukčių pinkles.

Neskubėkite vykdyti skambinančiojo prašymų.
Jokiu būdu neatskleiskite skambinantiems asmenims savo vardo, pavardės, asmens kodo ir konfidencialių elektroninės bankininkystės duomenų (atpažinimo kodo, slaptažodžių, sąskaitų numerių).
Patys paskambinkite giminaičiui ar artimajam, patekusiam į tariamą bėdą, ir įsitikinkite, ar tikrai jam reikalinga jūsų pagalba.
Atminkite, įvykus eismo įvykiui ar padarius nusikaltimą, policija niekada nesprendžia iškilusių piniginių problemų tarp nukentėjusiojo ar pažeidėjo (įtariamojo).
Neperduokite pinigų per tarpininkus.
Neperveskite pinigų į nurodytas banko sąskaitas.
Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į namus.
Reikalaukite, kad atvykę pareigūnai parodytų tarnybinį pažymėjimą.
Neatidarykite durų nepažįstamiems žmonėms, kurie prisistato įvairių tarnybų darbuotojais, agentais ar kitais specialistais, kol nepatikrinote jų dokumentų ir neįsitikinote, kas iš tiesų jus aplankė.

www.policija.lt inf.

Iniciatyvinė grupė 'Už blaivią'. (Liudo Masio nuotr.)

Pasirašyti galima ir elektroniniu būdu.

Vyriausioji rinkimų komisija kovo 14 d. išdavė parašų rinkimo lapus iniciatyvinei grupei „Už blaivią“, rinksiančiai parašus Alkoholio kontrolės įstatymo keitimui piliečių iniciatyva, kaip numato įstatymas. Norint, kad įstatymas būtų pateiktas Seimui, reikia surinkti per 50 tūkst. parašų iki gegužės 14 d.

Prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę pasirašė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aurelijus Veryga, pirmasis iš Baltijos valstybių užkopęs į aukščiausią Žemės viršūnę Everestą ir ten iškėlęs trispalvę alpinistas Vladas Vitkauskas, dirigentas ir muzikos pedagogas Donatas Katkus, sovietmečiu aktyvūs pasipriešinimo sistemai dalyviai arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir vyskupas Jonas Kauneckas, Nijolė Sadūnaitė, muzikos autoriai bei atlikėjai – Saulius Urbonavičius (Samas), Rosita Čivilytė, Donatas Montvydas, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas filosofas dr. Krescencijus Stoškus, sveikatingumo ir blaivybės puoselėtojas publicistas Juozas Dapšauskas, režisierius ir rašytojas Vytautas V. Landsbergis, sveikos gyvensenos ir blaivios kultūros rėmėjas Ramūnas Karbauskis ir kiti neabejingi esamai kritinei alkoholio vartojimo situacijai piliečiai. Iniciatyvinė grupė džiaugiasi, kad vienas iš iniciatyvinės grupės “Už blaivią” narių Donatas Montvydas atstovaus Lietuvą Eurovizijoje.

Istatymo iniciatyva parengta vadovaujantis pasaulinių organizacijų rekomendacijomis kaip mažinti alkoholio suvartojimą. Įstatyme numatytas visiškas alkoholio reklamos draudimas, specializuotos parduotuvės, amžiaus vėlinimas iki 20 metų, nuo kada galima įsigyti alkoholio, ir kitos mokslu pagrįstos ir veikiančios priemonės.

Pasirašyti galima ir elektroniniu būdu. Beje, jis gana sudėtingas, bet valdžios institucijos būtent nenori sukurti patikimos, bet žymiai paprastesnės sistemos tokioms piliečių iniciatyvoms. Tačiau iniciatoriai tikisi, kad apsisprendę pasirašyti turės kantrybės ir įveiks to pasirašymo sunkumus. Pasirašyti galima čia:
https://www.lietuva2.lt/pasiulymas/pilietine-iniciatyva-andquot-uz-blaiviaandquot-patvirtinta-vrk-is-esmes-keiciant/56e7f7c80a1d0d0a8ce96b17

Norintys prisidėti rinkdami parašus ant lapų kviečiami kreiptis el. adresu uzblaivia@gmail.com.

Iniciatyvinės grupės koordinatorius Juozas Dapšauskas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės šiame sąraše nėra.

Kovo 19 d. nuo 20 val. 30 min. vietos laiku milijonai žmonių visame pasaulyje prisijungs prie pilietinės iniciatyvos „Žemės valanda“, kuri skirta atkreipti dėmesį į klimato kaitos keliamas grėsmes mūsų planetai.

Prie šios akcijos, kurią šiemet Lietuvoje koordinuoja Susivienijimas Žali.LT, jungiasi ir skirtingi Lietuvos regionai.

Įvairiose šalies vietose vyks „Žemės valandos“ minėjimo renginiai, taip pat valandai bus užgesintas įvairių gatvių, aikščių, pastatų apšvietimas. O renginius surengusieji patys, bei pasidalinę jų nuotraukomis su akcijos koordinatoriais gali tikėtis laimėti prizus.

„2015 metai buvo patys karščiausi per visą matavimų istoriją. Nepaisant optimizmo po Paryžiaus konferencijos – akivaizdu, kad nieko neįmanoma pakeisti be kiekvieno iš mūsų asmeninio indėlio. „Žemės valanda“ – tai simbolinė akcija, kurios metu parodome, jog esame pasirengę pokyčiams, taip pat paraginame aplinkinius jų imtis. Tik visų Mūsų pastangų dėka įmanoma laimėti kovą su klimato kaita“, – sako iniciatyvos koordinatorius Martynas Norbutas.

Pasak jo, šiemet Lietuvoje prie akcijos jungiasi neįtikėtinai daug savivaldybių administracijų. Taigi, „Žemės valanda“ bus matoma ne tik Vilniaus Katedros aikštėje, kur kovo 19 d. bus uždegta 1000 Žemės rutulio kontūrais išdėliotų žvakių.

„Akivaizdu, kad regionuose dirbantys žmonės puikiai suvokia kaip svarbu kovoti su klimato kaita. Tai rodo ir administracijų prisiimti konkretūs įsipareigojimai „Žemės valandos“ metu. Ne viename rajone miestelių apšvietimas bus visiškai išjungtas. Kitose vietovėse, pavyzdžiui Alytuje, Anykščiuose, Druskininkuose, Kaune, Rokiškyje, Šilalėje ar Širvintose, bus rengiami specialūs renginiai“, – teigia Susivienijimo Žali.LT narys.

Pasak Martyno Norbuto, šiemet pagrindinio „Žemės valandos“ akcijos parnerio Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje dėka, be žvakių uždegimo akcijos, kovo 18 d. Europos Namuose bus surengta speciali konferencija klimato kaitos temai aptarti. Konferencija „Kova su klimato kaita po Paryžiaus konferencijos: iššūkiai ir perspektyvos“ metu ministerijų atstovai, klimato ekspertai, nevyriausybinių organizacijų nariai pasidalins mintimis ir ateities planais, kurie padės kovoti su klimato kaita.

„Ne Vilniuje gyvenantys piliečiai yra kviečiami surengti savo renginius. Jų prašoma iki kovo 21 d. atsiųsti Susivienijimui Žali.LT renginių nuotraukas ir trumpus jų aprašymus. Tai padariusieji gali tikėtis laimėti prizus”, – pažymi M. Norbutas.

Akcijos organizatoriai praneša, kad prie akcijos konkrečiais veiksmais pažadėjo jungtis: Akmenės, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno miesto, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Marijampolės, Mažeikių, Molėtų, Neringos, Pakruojo, Panevėžio miesto ir rajono, Prienų, Rietavo, Rokiškio, Šalčininkų, Šiaulių miesto ir rajono, Šilalės, Širvintų, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos, Vilkaviškio, Vilniaus miesto ir rajono, Visagino ir Zarasų savivaldybių administracijos.

Daugiau – zali.lt

15min.lt nuotr.

Keturias transporto priemones nuvaręs 19-metis Ernestas Bartkus išgirdo teismo nuosprendį už pirmąją vagystę. Jam skirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, praneša portalas 15min.lt.

19-metis šilutiškis Ernestas Bartkus vietos gyventojams ir pareigūnams buvo tapęs tikru galvos skausmu, nes beatodairiškai ir, galima sakyti, masiškai vogė transporto priemones. Maža to, ilgapirštis daugumą svetimų transporto priemonių sudaužė. E. Bartkus kaskart įkliūdavo policijai, tačiau iki šiol nebuvo laikomas itin pavojingu ir vaikščiojo laisvėje, darydamas vis naujus nusikaltimus.

Susijęs: „Nevykėlis mašinvagis vėl įkliuvo (video)“

Tačiau jau pirmąją 19-mečio bylą išnagrinėjęs Šilutės rajono apylinkės teismas skyrė E. Bartkui už vagystę 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Maža to, teisėja Nijolė Bagdonienė nutarė, kad jaunuolio išdaigų jau pakanka, tad skyrė jam suėmimą. Pirminis apkaltinamasis nuosprendis E. Bartkui dar neįsiteisėjo ir gali būti skundžiamas, tačiau konvojaus pareigūnai jau teismo salėje uždėjo teisiamajam antrankius ir išvežė pasodinti jį už grotų.

Kriminaliniai Ernesto nuotykiai Šilutėje prasidėjo sausio 25 d., kai vaikinas pavogė automobilį „Lexus“, stovėjusį aikštelėje, esančioje Gluosnių gatvėje.

Tąsyk nesuvaldęs vogto automobilio, vagis sudaužė „Lexus“ atsitrenkęs į kelis automobilius ir į pastato sieną.

Už kiekvieną vagystę jo laukia atskiri teismai, o galutinė bausmė E. Bartkui bus subendrinta.

Saulius Chadasevičius, 15min.lt

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Klausimas:
Norėčiau sužinoti, iš kokių pajamų antstoliai negali išskaičiuoti skolų ir kokią dalį atlyginimo gali išskaičiuoti antstolis?

Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis

Pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas, numato Civilinio proceso kodekso (CPK) 739 straipsnis.

Išieškojimas yra negalimas iš valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; iš išmokų vaikams, mokamų pagal Išmokų vaikams įstatymą; iš išeitinės išmokos; iš sumų, kurios mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; iš kompensacinių išmokų už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą; iš laidojimo pašalpų; iš išmokų, mokamų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą (šalpos pensijų, šalpos našlaičių pensijų ir kt.); iš kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo pašalpų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.

CPK 736 straipsnyje reglamentuojami skolų išieškojimo dydžiai darant išskaitas iš darbo užmokesčio.

Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA dydis šiuo metu yra 350 eurų), išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: iki 50 procentų ( jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą. Visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, iš MMA išieškoma 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų.

Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaitoma 70 proc. dalis gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk.

www.tm.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Visų Šilutės rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybinė veikla 2015 metais įvertinta gerai arba labai gerai.

Aukščiausio tarnybinės veiklos įvertinimo sulaukė ir per praeitus savivaldos rinkimus liūdnai pagarsėjęs Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Arvydas Gorodeckas.

Susijęs: „A. Skardžius neskuba smerkti šilutiškių bendrapartiečių“

Struktūrinių padalinių vadovų (taip pat ir seniūnų) tarnybinę veiklą vertino savivaldybės administracijos direktorius, kitų valstybės tarnautojų – struktūrinių padalinių vadovai.

Parengta naudojantis Šilutės rajono savivaldybės administracijos suteikta informacija.

www.nemunodelta.lt nuotr.

Parskrenda paukščiai – pasitikime juos potvynio zonoje!

Nemuno deltos regioninio parko direkcija kviečia visus, neabejingus gamtai ir pasiilgusius pavasario, atvykti į renginį „Parskrenda paukščiai“, kuris vyks balandžio 2 d. Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centre (Kuršmarių g. 13, Rusnė).

Nemuno delta – ypatinga, egzotiška vieta, turinti taip vadinamąjį 5-ąjį sezoną – potvynį. Būtent jo metu stebimos didžiausios migruojančių paukščių sankaupos.

Renginys skirtas plačiajai visuomenei – tiems, kurie gerai pažįsta paukščius, ir tiems, kurie neturi jokių įgūdžių paukščių stebėjimuose. Dalyvius planuojama skirstyti nedidelėmis grupelėmis – iki 10-15 žmonių, kuriuos lydės profesionalūs ornitologai su stebėjimams reikalinga įranga bei paukščių pažinimo vadovais. Dalyviai turės galimybę rinktis pageidaujamą stebėjimų laiką – 7:00, 10:00, 13:00 ir 16:00 val. Atkreipiame dėmesį, kad palankiausias paukščių stebėjimas yra ankstyvą rytą – tad trokštantiems pamatyti kuo daugiau, rekomenduojamos rytinės valandos. Į stebėjimus rekomenduojama vykti apsirengus akį nerėžiančios spalvos drabužiais – kad netrikdyt paukščių. Guminiai batai nėra būtini.

Nemuno deltos lankytojų centre turėsite galimybę aplankyti kelias parodas: apie žvejybą Pamaryje, Aukštumalės aukštapelkę ir paukščius. Taip pat veiks Kino teatras, kuriame bus demonstruojami filmai apie Nemuno deltos gamtą.

Dalyvio mokestis – 3 Eur.

Registracija internetu būtina.

www.nemunodelta.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sula šiemet pradėjo bėgti vasario pradžioje, tad ja bus galima mėgautis ilgiau nei įprasta. Beje, pagal sulos tekėjimo intensyvumą spėjama, kokia bus vasara, jei teka daug – bus lietinga, jei mažai – sausa. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, ką būtina žinoti sulos mėgėjams.

Norintiems prisileisti nedidelius kiekius tik savo reikmėms jokie apribojimai netaikomi, tačiau žmonės, planuojantys užsiimti sulos rinkimu ir pardavimu, turi kreiptis į teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas, jose užregistruoti tokią veiklą ir gauti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus (kaip kiekvienu atveju, norint užsiimti maisto tvarkymu). Sulčių gamybos įmonės, norinčios sulą konservuoti ar pasterizuoti, turi parengti ir patvirtinti receptūras, o teikiamą rinkai šį gėrimą paženklinti, suteikiant vartotojams visą būtiną informaciją. Be to, pradedant šią veiklą, būtina nurodyti, iš kokių ir kur augančių medžių (nuosavame, nuomojamame ar kt. sklype) ji bus renkama.

Leidžiant sulą taip pat privaloma laikytis Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos. Pagal šią tvarką, sulą tekinti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų. Jeigu medžius planuojama kirsti po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių. Skylės sulai leisti turėtų būti gręžiamos iš šiaurinės pusės, ne aukščiau kaip per metrą nuo žemės. Skylių skersmuo neturi būti didesnis kaip 2 cm, o jų gylis kamienuose – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm.

Baigus leisti sulą, medžių žaizdas būtina užkimšti mediniais kaiščiais ir užtepti tirštu sodo tepalu, kad į pažeistas vietas nepatektų parazitinių grybų ar bakterijų ir medžiai nepradėtų pūti.

Labai svarbu, kad leidžiant sulą būtų naudojami švarūs įrankiai ir indai. Į medyje išgręžtą skylę rekomenduojama įstatyti medinį latakėlį, o indą uždengti, kad nepatektų šiukšlės, įvairūs vabzdžiai ar neprilytų.

vmvt.lt inf.

Išskirtinės kokybės sulčių pasterizatorius rasite Linchema.lt.

Tarptautinio turnyro prizininkai. (R. Lukošiaus nuotr.)

Savaitgalį vykusiuose dziudo imtynių turnyruose sėkmė labiau šypsojosi Šilutės dziudo klubo jauniams (treneris Rimvydas Lukošius) – 3 medaliai. Mažųjų sąskaitoje – 2 prizinės vietos.

Jauniai savo jėgas išbandė tarptautiniame dziudo turnyre Estijoje. Čia dėl medalių kovojo sportininkai iš Švedijos, Suomijos, Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos.

Iš šilutiškių geriausiai pasirodė Edvardas Sagalec, savo svorio kategorijoje iškovojęs čempiono vardą.

Edvardo brolis Ernestas užėmė antrąją vietą, finalinėje dvikovoje pralaimėjęs latvių sportininkui.

Po prieš du mėnesius patirtos traumos baigiantis atgauti jėgas Justas Pauparis pelnė turnyro bronzą.

Rokas Šadzevičius laimėjo dvi kovas, tačiau per trečiąją patyrė traumą ir liko septintas.

Mažieji dziudoistai dalyvavo vaikų dziudo turnyre Šakiuose. Anot trenerio, visi jo auklėtiniai kovojo pagirtinai, tačiau tik Domui Plikšniui ir Nojui Kungiui pavyko užlipti ant nugalėtojų pakylos – abu iškovojo sidabro medalius.

Parengta pagal R. Lukošiaus inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Savaitės pradžioje Lietuvoje sulauksime lietaus ir netgi šlapdribos, tačiau savaitės vidury kritulių tikimybė bus nedidelė, dienos metu temperatūra vietomis gali pasiekti 9 laipsnius šilumos, LRT radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas.

Pirmadienį numatomas lietus, šlapdriba. Temperatūra pasieks 3–6, vietomis – 7 laipsnius šilumos.

Antradienio naktį temperatūra svyruos nuo 2 laipsnio šilumos iki 2 laipsnių šalčio. Dieną kritulių neprognozuojama, vietomis pasirodys saulė, temperatūra kils iki 4–8 laipsnių šilumos.

Trečiadienį kritulių tikimybė taip pat bus nedidelė. Naktį temperatūra kris iki 0–5 laipsnių šalčio, dieną kils iki 4–9 laipsnių šilumos.

Pasak sinoptiko, nuo penktadienio prasidės orų permainos: dažnai sulauksime šlapdribos ir netgi sniego bei gūsingo vėjo.

Daugiau: lrt.lt: „Sinoptikas: laukia permainingi orai“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo šiandien Tauragės Žalgirių gimnazijai pradeda vadovauti konkursą laimėjęs šilutiškis Jonas Jatautas. Save profesionaliu mokyklos vadovu Tauragės politikams pristatęs, 25 metų darbo patirtį turintis J. Jatautas taps ketvirtuoju šios mokymo įstaigos vadovu. Jam tai taip pat ketvirta darbovietė, praneša „Tauragės žinios“.

Dar nė nepradėjęs vadovauti Žalgirių gimnazijai, savivaldybės tarybos komitetų posėdyje J. Jatautas susikirto su tarybos opozicija.

Esą todėl tarybos nariai daugiau šia tema neturėtų kalbėti.

Daugiau: www.taurageszinios.lt: “Naujasis gimnazijos vadovas „susiėmė“ su opozicija”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, kintiškiams Ritai ir Romui Tarvydams įteikta „Sidabrinės nendrės“ premija.

Rita ir Romas Tarvydai tokio įvertinimo sulaukė už reikšmingą indėlį puoselėjant Šilutės krašto ir Lietuvos kultūrą, profesionalaus meno atspindžius vaikų kūryboje, įgyvendintas originalias idėjas, kurios sustiprino, sujungė krašto ir profesionalių menininkų bendruomenes kūrybai.

2016-03-11

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės liberalsąjūdiečiams toliau vadovaus R. Ambrozaitis (trečias iš kairės). (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Dėl kandidatūros į LR Seimo narius Šilutės vienmandatėje rinkimų apygardoje pamario krašto liberalsąjūdiečiai žada apsispręsti dar šį mėnesį.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Šilutės skyrius reorganizavosi: vakar, kovo 10 d., įvyko visuotinis steigiamasis susirinkimas, kuriame, be kita ko, buvo renkamas skyriaus pirmininkas, keliamos kandidatūros į Seimą Šilutės vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Šilutės liberalsąjūdiečių pirmininku perrinktas rajono savivaldybės tarybos narys Raimundas Ambrozaitis.

Galimais savo kandidatais į Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje liberalsąjūdiečiai mato seimūno duonos jau krimtusį verslininką Audrių Endziną ir neseniai iš Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) į Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį perėjusį Šilutės rajono savivaldybės tarybos narį, pedagogą Algirdą Gečą.

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

Užsakymo Nr. 160309

Vietoj sveikinimo.

Buvo penktadienis. Už lango brėško. Gatvėje lengvai plėvesavo vėliavos ir po „naktinės“ namo grįžtantys kvartalo vyrai.
Šito reginio įkvėptas, apsisprendžiau: atkursiu savo nepriklausomybę, ir taškas!
Todėl sėdau rašyti Akto.
Kai baigiau, dailiai apsiskutau, pasikvėpinau ir nuėjau žadinti pačios.

Paskui, nelaukdamas, kol ji nusikratys miego likučių, išsitempiau visu ūgiu ir pradėjau garsiai skaityti: „Reikšdamas savo valią, nutariu ir iškilmingai skelbiu, kad nuo šiol vėl esu laisvas ir nepriklausom…“
-Ką?! – tiek teištarė pati ir parodė man mano vietą.
-Ok, – nepersistengiau ir aš.
Ir nuskubėjau ruošti pusryčių.

Ir ko čia pykti,
Orestas

P.S. Po šlepete vis tiek geriau nei po padu.