Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija – saulytes.lt.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Pirmosiomis savaitės dienomis daugelyje šalies rajonų bus kritulių – sniegą keis šlapdriba, vietomis lynos, o šiltesnių orų bangos dar teks palaukti, LRT radijui sakė sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Pirmadienį oro temperatūra daug kur pasieks 4–7 laipsnius šilumos. Daugelyje rajonų bus kritulių – sniegą keis šlapdriba, kai kur ims lynoti.

Antradienio naktį daug kur laukiama kritulių – lietų vėl keis šlapdriba ir sniegas. Temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šilumos iki 2 laipsnių šalčio. Neigiamos temperatūros vyraus rytiniuose rajonuose.

Dieną oras šils iki 1–5 laipsnių, kritulių turėtų būti mažiau.

Trečiadienį kritulių tikimybė mažės. Naktį temperatūra kris iki 2–7 laipsnių šalčio, dieną kils iki 1–5 laipsnių šilumos.

Daugiau: lrt.lt: „Orai: šiluma į Lietuvą dar nesiveržia“

Šilutiškiai dziudoistai, tarptautinio turnyro prizininkai. (R. Lukošiaus nuotr.)

Šeštadienį, kovo 19 d., Kėdainiuose vykusiame tarptautiniame vaikų dziudo turnyre Šilutės dziudo klubo auklėtiniai (treneris Rimvydas Lukošius) iškovojo 5 medalius.

Vaikų dziudo turnyre Kėdainiuose dalyvavo daugiau kaip 300 jaunųjų sportininkų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos. Šilutės dziudo klubo vardą gynė 10 imtynininkų.

Geriausiai sekėsi Matui Gerulskiui, Nojui Kungiui ir Mantui Sungailai, kurie savo svorio kategorijose tapo čempionais. Aras Plikšnys iškovojo antrąją vietą, o Pijus Jogminas pelnė turnyro bronzą.

Parengta pagal R. Lukošiaus inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje prasidėjo lydekų neršto apsaugos akcija „Lydeka-2016“. Jos tikslas – užtikrinti besirengiančių neršti ir neršiančių lydekų apsaugą, pagausinti šių žuvų išteklius. Akcija tęsis visą mėnesį – iki balandžio 20 d.

Akcijos metu aplinkosaugininkai organizuos reidus, nuolat stebės vandens telkinius, ypač svarbiausias lydekų nerštavietes. Jiems talkins neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, policijos pareigūnai, saugomų teritorijų direkcijų darbuotojai. Tikimasi ir žvejų mėgėjų, visuomenės pagalbos.

Apie pastebėtus brakonieriavimo atvejus reikėtų iš karto pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Aplinkosaugininkai primena, kad iki balandžio 20 d. draudžiama ne tik gaudyti lydekas, bet ir žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Pagautas žuvis, kurias draudžiama ar tuo metu draudžiama gaudyti, privalu tuoj pat paleisti atgal į tą patį vandens telkinį. Jeigu žuvys laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojamas jų laisvas judėjimas vandens telkinyje, jos priskiriamos laimikiui. Už visas laimikio žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą.

www.am.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC) primena, kad kovo 22-ąją tarptautinė bendruomenė mini Pasaulinę vandens dieną. Šią dieną Pasaulio sveikatos organizacija sutelkia dėmesį į gėlo vandens svarbą, nes dėl vandens trūkumo ar prastos kokybės plinta užkrečiamosios ligos.

Per vandenį plinta ligos

Dėl vandens trūkumo ar prastos kokybės plinta užkrečiamosios ligos. Su vandeniu susijusių užkrečiamųjų ligų problema išlieka viena pagrindinių visame pasaulyje.

Akcija: išsitirkite savo šulinių ir gręžinių vandenį

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, besivystančiose šalyse nuo žarnyno infekcinių ligų, plintančių dėl nesaugaus vandens ir jo trūkumo, kasmet miršta apie 2 milijonus vaikų.

Fekalijomis užterštas vanduo ir blogos sanitarinės sąlygos yra pagrindinė choleros, vidurių šiltinės, virusinio hepatito A protrūkių priežastis Azijos bei Afrikos šalyse. Su vandeniu gali plisti ligas sukeliančios bakterijos (Campylobacter, Legionella, Vibrio cholera, Salmonella typhi ir kt.), virusai (adenovirusai, enterovirusai, hepatitų A ir E, norovirusai ir kt.), pirmuonys (Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica, Giardia intestinalis), helmintai (Dracunculus, Schistosoma).

Būtina ištirti šulinių vandenį

Nors Lietuvoje geriamojo vandens kokybė yra gera, ne visi šalies gyventojai vartoja centralizuotai tiekiamą vandenį. Apie 700 tūkst. gyvenančių kaimuose ar priemiesčiuose gyventojų vartoja šachtinių šulinių gruntinį vandenį. Gruntinis vanduo – tai arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminio vandens sluoksnis, todėl pavasario polaidis vandenį gali užteršti pavojingomis bakterijomis ir cheminėmis medžiagomis. Dažniausiai šachtinių šulinių vanduo užteršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos.

Toks vanduo gali kelti pavojų sveikatai.

ULAC medikai primena, kad pasirūpintų savo šulinio vandens kokybe patys ir nerizikuotų gerdami, jų pačių teigimu, labai skaidraus ir labai skanaus savo šulinio vandens, neįsitikinę, ar jis nėra pavojingai užterštas ligas sukeliančiais mikroorganizmais ir nitratais. Toks užterštas geriamasis vanduo ypač pavojingas kūdikiams, asmenims, turintiems silpną imuninę sistemą.

Šulinio vandens kokybę galima ištirti pristačius mėginį į laboratoriją.

Užteršti paplūdimiai ir maudyklos

Artėjant maudymosi sezonui ULAC ragina pasirūpinti ir paplūdimiais bei maudyklomis. Atvirų telkinių vanduo labiausiai būna užterštas pavasarį, kai nutirpus sniegui ir po smarkių liūčių ant kranto esančios šiukšlės bei kiti teršalai patenka į vandenį.

www.ulac.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kovo 19 d. įvykusiame partijos „Tvarka ir teisingumas“ kongrese pritarta daliai kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Šilutės rinkimų apygardoje dėl Seimo nario mandato varžysis parlamentaras Kęstas Komskis. Pietų Žemaitijos, apimančios ir dalį Šilutės rajono, – Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Kam iš „tvarkiečių“ bus patikėta pakovoti Jurbarko – Pagėgių rinkimų apygardoje, kol kas nenuspręsta.

Iš anksčiau yra žinoma, kad dėl Seimo nario mandato Šilutės rinkimų apygardoje taip pat kovos Seimo narys socialdemokratas Artūras Skardžius ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Sandra Tamašauskienė.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

lzinios.lt: „Rusnės bokštas braunasi marių link“

Aplinkos ministerijai pranešus, kad 400 tūkst. eurų ketinama skirti apžvalgos bokštui Rusnės saloje statyti, vietos bendruomenė vis aktyviau bando įrodyti, kad jo vieta – ant Kuršmarių kranto, rašo Denisas Nikitenka str. „Rusnės bokštas braunasi marių link“ portale lzinios.lt.

Susijęs: “Rusnės bokštas: galutinio sprendimo dėl vietos dar nėra, tačiau…”

Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis susitiko su objekto vizualizaciją rengiančiais Vilniaus dailės akademijos studentais, kurie kurs bokšto projektus būtent ant marių kranto, prie Atmatos žiočių. „Jam ten – tinkamiausia vieta. Beje, numatomas statyti bokštas bus unikalus, „hibridinis“, tokio Lietuvoje dar nėra. Ir neįgalieji turės galimybę pasigrožėti kvapą gniaužiančia panorama iš didžiulio aukščio“, – LŽ tvirtino V. Pavilonis.

Daugiau: lzinios.lt: „Rusnės bokštas braunasi marių link“

D. Gailiūnienės nuotr.

Mokytojas senjoras, šių metų pradžioje paskelbtas metų švėkšniškiu, Petras Čeliauskas ir toliau rodo begalinį atsidavimą Švėkšnos kraštui. Garbaus amžiaus sulaukęs pedagogas įgyvendino dar vieną sumanymą – kraštiečiams pristatė naują savo knygą “Švėkšna spaudos puslapiuose (1918-1940)”.

Knyga bendruomenei pristatyta Knygnešio dienai paminėti skirtame renginyje.

P. Čeliauskas švėkšniškius savo darbais džiugino jau ne kartą, jo dėka išleista keliolika leidinių apie jų kraštą.

Naujajame P. Čeliausko darbe pateikiama daugiau kaip 1500 žinučių apie Švėkšną ir jos apylinkes iš įvairių periodinių leidinių, publikuotų tarpukario laikotarpiu. Tokia knyga pagreitins informacijos paiešką miestelio istorijos tyrinėtojams.

Apie 500 puslapių apimties leidinį P. Čeliauskui parengti padėjo švėkšniškis Domas Žiogas. Anot jo, renkant žinutes archyvuose jam teko nemažai paplušėti. Mat tuo metu, kai tarpukario spaudoje buvo ieškoma informacijos apie Švėkšną, leidiniai dar nebuvo suskaitmeninti. Todėl suradus reikiamą informaciją, pačiam tekdavo perrašyti tekstą. Dabar visus tekstus galima rasti virtualioje elektroninio paveldo sistemoje.

www.sveksnosnaujienos.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Informacija – mūsų, išvados – jūsų.

Iš mūsų susirašinėjimo su Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriumi.

Kovo 15 d., „Šil.E.Žin.:
„Kovo 19 d. vyks “Žemės valandos” renginiai.
Susivienijimas Žali.lt praneša, kad prie šios iniciatyvos prisijungė daugiau kaip 40 Lietuvos savivaldybių. Šilutės šiame sąraše, deja, nėra.
Klausimas – kodėl?“

Kovo 16 d., Kom.sk.:
„Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas R.Rimkus informavo, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija negavo jokio pakvietimo dėl Žemės valandos renginių“.

Kovo 16 d., „Šil.E.Žin.:
„O štai ką teigia Žali.LT.
Sveiki
nepaisant kelis kartus siųstų elektroninių laiškų su mumis taip ir nesusisiekė niekas iš Šilutės savivaldybės administracijos. Laiškai siųsti: sausio 14 d. (adresu meras@silute.lt), vasario 20 d. (adresais sigitas.seputis@silute.lt, vytautas.laurinaitis@silute.lt) ir vasario 28 d. (adresu sigitas.seputis@silute.lt).“

Kovo 17 d., Kom.sk.:
„<…>
Taip pat informuoju, kad kviečiame dalyvauti Žali.LT organizuojamoje Žemės valandos akcijoje:
http://www.silute.lt:50080/go.php/lit/Zemes-diena-su-zemes-valandos-atokvepiu“

Užtat:
“Oficialu: Šilutės savivaldybėje blogai dirbančių nėra”

Dėl visa ko:
„Padoraus piliečio žodynėlis“

Žvejų šokis ant Atmatos upės kranto. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Nemuno žemupyje pasirodė pirmieji nerštui pasiruošę stintų būriai, praneša Žuvininkystės tarnyba.

Nors šiais metais žiema užsibuvo neilgai, o Nemuno ledonešis pasibaigė jau vasario pradžioje, gausesni stintų laimikiai pamario žvejus pradžiugino tik nuo kovo 11 d.

Taip jau sutapo, kad prieš šį šventinį savaitgalį, truputį drąsiau pašvietus saulei, vanduo įšilo iki 2,5 ⁰C, ir Nemuno žemupyje pasirodė pirmieji nerštui pasiruošę stintų būriai.

Lietuvos ir kaimyninės šalies Kaliningrado srities žvejai jau nuo vasario 20 d. nesėkmingai mirkė tinklus Skirvytės upėje. Iš vienos valkšnos žvejų brigada retai pagaudavo daugiau nei 10 – 20 kilogramų stintų, todėl žvejodavo tik patys atkakliausi.

Pastarosiomis dienomis laimikiai iš valkšnų kartais jau siekė 50-100 kg, o tai suintensyvino žvejybą. Tačiau, lyginant su 2015 m., laimikiai yra nedideli, mat prieš metus sugavimai iš vienos valkšnos neretai siekdavo 500 kg ir daugiau.

zuv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – „Vanduo ir darbas“.

Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Nuo 1993 m. ją globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis vandens dienos problematiką.

Akcija: išsitirkite savo šulinių ir gręžinių vandenį

Vanduo reikalingas ir buityje, ir darbe. 2016 m. yra paskelbti Vandens ir darbo metais, nes vanduo yra dalis kasdienio darbo daugiau kaip pusei visų dirbančių pasaulio žmonių (1,5 mlrd. žmonių). Nuo vandens priklauso gydytojų, laborantų, menininkų, restoranų darbuotojų ir kitų sričių specialistų darbas. Visose darbo vietose yra būtinas saugus vanduo ir pakankamos sanitarijos sąlygos. Žmonių, dirbančių žemės ūkyje, maisto gamyboje, žuvininkystėje, miškininkystėje, darbo be saugaus vandens tiekimo neįmanoma įsivaizduoti. Sunkiai dirbančių žmonių darbo sąlygos priklauso nuo galimybių nusiprausti, atsigerti švaraus vandens. Švarios rankos gali išgelbėti gyvybę. Pavyzdžiui, nuolatinis rankų plovimas yra vienas iš geriausių būdų pašalinti nuo rankų mikrobus ir užkirsti kelią bakterijų plitimui.

Nuo seno gyvenvietės buvo statomos prie upių, ežerų, jūrų ir vandenynų. Nesant kitų transporto rūšių, vandens keliais prekės pervežamos pigiausiai. Pradėjus vystytis pramonei, intensyviai žemdirbystei ir gyvulininkystei, gamyklos ir fermos taip pat pradėtos statyti prie vandens telkinių.

Daugiausia vandens sunaudoja pramonė. Visų pirma, vanduo yra žaliava. Antra, vanduo yra puikus daugelio kietųjų, skystųjų ir dujinių medžiagų tirpiklis. Ši jo savybė taikoma mineralinių trąšų gamyboje, druskų elektrolizėje, maisto pramonėje. Trečia, vanduo yra didelio šiluminio talpumo medžiaga. Dėl šios savybės jis naudojamas įvairiose pramonės šakose kaip šilumos nešiklis. Vykstant egzoterminiams procesams šaltas vanduo naudojamas aušinimui, o vykstant endoterminiams karštas vanduo arba vandens garai – šildymui. Vandens ištekliai reikalingi energijos gamybai ir perdavimui, ypač hidroelektrinėms, atominės ir šiluminės energijos šaltiniams. Vanduo gali būti panaudojamas geoterminei energijai išgauti. Geoterminė energija – šiluminė gilesniųjų žemės sluoksnių (įskaitant karštus požeminio vandens telkinius) energija.

Maisto pramonės įmonės sunaudoja ypač daug aukštos kokybės geriamojo vandens. Maisto pramonės įmonėse vanduo naudojamas įrangai, tarai, vamzdynams plauti, dezinfekcijai, aušinimui, orui kondicionuoti, garui ir pačiai produkcijai gaminti. Gaminant alkoholinius ir gaiviuosius gėrimus vanduo yra pats svarbiausias žaliavinis ir technologinis produktas. Chemijos ir agrochemijos pramonės sektoriams vanduo taip pat yra esminė žaliavinė medžiaga. Chemijos pramonės įmonėse vanduo naudojamas produktams ir aparatams šildyti arba aušinti, garui generuoti, tirpikliams ir reakcijų terpėms, produktams plauti bei medžiagos distiliuoti. Daugeliui technologinių procesų reikalingas demineralizuotas vanduo.

Tekstilės pramonė pagal sunaudojamo vandens kiekį ir sugeneruojamų nutekamųjų vandenų kiekį nusileidžia tik tokioms vandeniui imlioms gamybos sritims kaip juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos ir celiuliozės-popieriaus pramonė, kuro energetika. Tekstilės pramonės technologijų plėtra iš esmės susijusi su taupiu medžiagų naudojimu, efektyviu žaliavų ir kuro naudojimu bei supančios aplinkos neteršimu. Didelę tekstilės pramonės atliekų dalį sudaro nutekamieji vandenys, todėl pagrindinė šios pramonės vystymosi kryptis – technologinių schemų su daugkartiniu vandens panaudojimu kūrimas.

Europos Sąjungos narės skatina ieškoti būdų, kaip mažinti vandens sunaudojimą tiek pramonėje, tiek žemės ūkio, transporto bei energetikos srityse, ieškoti vandens pakartotinio naudojimo, uždarų ciklų kūrimo galimybės. Lietuvos pramonė bei kiti ūkio sektoriai turi didelį potencialą pakartotinai naudoti vandenį, kurti vandens reciklus bei uždarus vandens ciklus. Didžiausias galimybes šioje srityje turi tokios pramonės šakos kaip tekstilė, popieriaus ir kartono, metalų apdirbimo, stiklo bei energetikos įmonės.

Daugiausia vandenį teršia pramonė, miestai, žemės ūkis, transportas, miško plukdymas ir pavienių žmonių neatsakinga veikla. Pramonė ir miestai į atvirus vandenis per parą išleidžia milijonus kubinių metrų nutekamojo užteršto vandens, kurio tik dalis patenka į valymo įrenginius. Pramonės įmonių nutekamajame vandenyje esančios žalingos medžiagos yra nevienodai susidariusios ir įvairiai veikia aplinką, iš keleto įmonių arba cechų į vieną vietą sutekėjęs vanduo gali įgyti visiškai naujų savybių, sveikatai žalingų junginių. Organinių ir neorganinių medžiagų teršiamasis poveikis vandeniui yra nevienodas. Vienas iš žalingiausių teršalų yra nafta ir jos produktai. Į vandenį nafta ir jos produktai patenka iš transporto priemonių, iš naftos gręžinių jūros šelfuose ir su nutekamaisiais vandenimis. Į upes suleisti užteršti vandenys, tekėdami gali patys išsivalyti, bet kai į vandenį patenka naftos arba jos produktų, paviršiuje susidaro oro nepraleidžianti plėvelė. Negaudami deguonies žūsta užterštą vandenį valantys mikroorganizmai ir jis nebeišsivalo. Jei į geriamąjį vandenį patenka nors šiek tiek naftos, jo jau gerti nebegalima. Dar pavojingesnė tarša mineraliniais aliejais.

Patekęs į upes buitinis nutekamasis vanduo apsivalo lengviau negu pramonės vandenys. Pavojingiausios buitinių vandenų priemaišos yra cheminės skalbimo priemonės, kurių nesulaiko valymo įrengimai, todėl užterštas vanduo patenka į upes, prieš užtvankas ir kitas mechanines kliūtis sudaro putų dangą, veikiančią labai panašiai kaip naftos plėvelė. Šiuo metu chemijos pramonė ieško būdų pagaminti lengvai vandenyje irstančias skalbimo priemones.

Ne mažiau teršia vandenį netikslingai ir neatsargiai žemės ūkyje naudojamos mineralinės trąšos, pesticidai. Ne visos į dirvą išbertos mineralinės medžiagos yra augalų įsisavinamos, dalį jų lietaus vanduo nuneša į upelius, melioracijos kanalus, ežerus, dėl to susidaro palankios sąlygos vandens telkiniams užaugti dumbliais. Dalis mineralinių trąšų patenka į gruntinius vandenis, dėl to pablogėja šachtinių šulinių vanduo.

Vandenį teršia ir netvarkingai įrengtos, per arti vandens telkinių pastatytos gyvulių fermos. Su žemės ūkio gamyba susijusi vandens tarša apima dideles teritorijas, užteršiamos mažos upės, nuo kurių priklauso ir didelių upių švarumas. Vandens tarša lemia didelius nuostolius ūkiui, pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, kenkia žmonių sveikatai. Užterštame vandenyje visuomet būna daug patogeninių bakterijų bei virusų. Kai kurie cheminiai junginiai, ypač sieros, pagreitina hidrotechninių įrengimų, tiltų, kitų statinių iš metalo ir gelžbetonio konstrukcijų koroziją. Filtruodamasis vanduo taršą iš viršutinių dirvos sluoksnių nuneša į apatinius. Požeminių vandenų tarša yra daug pavojingesnė nei atvirų telkinių, nes jie negali savaime regeneruotis. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolą, kuriuo tikslas – visais lygiais prisidėti prie žmogaus sveikatos išsaugojimo. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras vykdydamas kontaktinio asmens funkcijas koordinuoja Vandens ir sveikatos protokolo nuostatų įgyvendinimą ir ragina imtis priemonių, skirtų apsaugoti žmonių sveikatą ir gerovę.

Vandens ištekliai lemia aplinkos tvarumą, vandens ūkio teikiamų paslaugų kokybę, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Vanduo ir darbas daro įtaką ekonominiam vystymuisi ir kelia žmonijos gyvenimo lygį.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

Liudo Mockaus nuotr.

„Žiema grįžta“, – taip galėtume apibūdinti ateinančio savaitgalio orus. Tuomet ne tik atšals iki minusinės temperatūros, tačiau apie save vėl primins stiprus vėjas bei sniegas, LRT radijui teigė sinoptikas Vytautas Sakalauskas.

Anot sinoptiko, penktadienį bus debesuota su pragiedruliais. Nors iki vidurdienio vyraus 2–5 laipsnių šiluma, o pietų Lietuvoje oras įšils ir iki 6–7 laipsnių šilumos, tačiau antroje dienos pusėje pasirodys krituliai: lietų keis šlapdriba, pasirodys sniegas.

Be to, stiprės vėjas, o jo gūsiai sieks ir 15–20 metrų per sekundę, tad vakarop galimos ir pūgos. Vakare temperatūra nukris iki minusinės, tad daug kur gali susidaryti plikledis.

Kitą savaitę bus šiek tiek šilčiau, tačiau vis dar vyraus mišrūs krituliai.

Daugiau: lrt.lt: „Penktadienį galime sulaukti ir pūgų“

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus nuotr.

Kovo 9 dieną ir jaunimas, ir senjorai sugužėjo į Šilutės Hugo Šojaus muziejų. Tądien vyko žinomos visame Šilutės rajone tautodailininkės bei knygų autorės Teresės Leciūtės-Lorenčienės knygų pristatymas, jos karpinių bei vyro Eriko Lorenčo tapybos darbų parodos atidarymas.

Savo krašto kūrėjams neabejingi kraštiečiai, pasipuošę šypsenomis, užpildė iškilmingąją dvaro freskų salę ir renginys „Poilsio akimirkos“ įgavo pagreitį. T. Lorenčienė neslėpė džiugesio, kad sulaukė tokio dėmesio.

„Labai malonu čia matyti man brangių žmonių veidus, jūsų gerą nuotaiką. Šiandien norėčiau jums pristatyti dvi naujausias savo knygas – „Mes karpome, vaidiname, deklamuojame“ ir „Iš kartos į kartą“. Aš pati dramos būreliui vadovavau 40 metų ir per šitiek laiko pastebėjau, kad labai sunku rasti tinkamų moksleiviams pjesių. Taigi pradėjau pati jas kurti pagal įvairias pasakas“, – kalbėjo knygų autorė.

Gražių žodžių knygų autorei negailėjo ir iš Kintų atvykusi pedagogė Elvyra Rimkuvienė, kuri į Šilutę atkeliavo su penkiomis žaviomis Kintų pagrindinės mokyklos mokinukėmis. „Jau ne kartą esu kūrusi spektaklį pagal Teresės parašytas pjeses. Ir šiandien jums atvežėme parodyti pagal Teresės parašytą pjesę „Laumių skalbykloje“ pastatytą spektaklį. Tikimės, jums jis tikrai patiks“, – kalbėjo kintiškė pedagogė.

Skambėjo tądien ir padavimų knygelės „Iš kartos į kartą“ puslapiuose atgulę tekstai. Žemaitiškai juos susirinkusiesiems skaitė folkloro kolektyvo „Pylutė“ vadovė Adma Baltutienė. Pastaroji knygelė unikali, mat joje padavimai surašyti dviem būdais – žemaitiškai ir bendrine lietuvių kalba.
O tuomet susirinkusieji pakviesti padainuoti kartu su Reginos Jokubaitytės vadovaujamu kolektyvu „Verdainė“. Muzikantai tądien dovanojo dvaro aplinkai itin tinkančius romansus.

Ir tai dar ne viskas. Linksmai padainavę renginio svečiai keliavo į parodų salę, kur eksponuoti Teresės karpiniai bei Eriko tapybos darbai. „Ne veltui renginį pavadinome „Poilsio akimirkomis“. Tai, ką čia matote, mes su Eriku sukūrėme tomis laisvomis nuo darbų akimirkomis. Kurti mums – tai atsipalaidavimas ir atgaiva“, – šypsodamasi kalbėjo tautodailininkė.

Apžiūrėję parodą, renginio dalyviai neskubėjo skirstytis namo, mat T. Lorenčienė visus vaišino pačios iškeptu išskirtiniu pyragu „Boba“.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkė ryšiams su visuomene Gerda Belokopytova

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ar Šilutės rajono savivaldybės tarybai bus atrištos rankos tęsti prieš Kalėdas pradėtą Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – PSPC) reorganizaciją prijungiant prie ligoninės, paaiškės kovo 24 d.

Susijęs: „Teismas stabdo sveikatos reformą Šilutėje (teismo nutartis pridedama)“

Pasaka – nepasaka Raudonos nosies dienos proga.
Subalansuota vaikams, bet tinka ir kitiems protingiems žmonėms.

Šiandien, vaikštinėdamas po parką, sutikau voverę.
Beje, pirmąją šiais metais.
-Labas, pūstauodege, – sakau jai.
O toji tik žiūri į mane, kraipo galvą ir nieko nesako.
Įsižeidžiau: kur tai matyta, kad toks menkas Dievo sutvėrimas šitaip nepagarbiai elgtųsi su žmogumi!

Kaip visada…
Orestas

Kovo 23 dieną 17 val. 15 min. Šilutės kraštotyros draugija kviečia į susitikimą su pagėgiške etnokultūros žinove Aksavera Mikšiene.

Viešnia pasidalins savo įspūdžiais rengiant praeitais metais pasirodžiusią knygą “Lietuvininkų valgiai”. Joje aprašyti užmarštin išeinantys senųjų šio krašto gyventojų valgių receptai, kuriuos ji užrašė bendraudama su lietuvininkais ar jų palikuonimis, perėmusiais mamų ar močiučių žinias.

Susitikimas vyks Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, Lietuvininkų g., 4, Šilutė.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prie pasaulinės akcijos prisijungė ir Šilutės rajono savivaldybė.

Dar 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

Šią dieną diskutuojama aplinkosauginėmis temomis ir raginama priimti palankius aplinkai sprendimus, konkrečiais darbais prisidėti prie gamtinės aplinkos puoselėjimo ir tausojimo.

Paminėti Pasaulinę Žemės dieną galime kiekvienas: savo kieme, bendroje aplinkoje, darbo vietoje – kad ir iš buitinių atliekų (popieriaus, kartono) pagaminant paukštį, gėlę, medžio lapą ir papuošiant savo medį (kieme, gatvėje, miške, sode, skvere), atkreipiant dėmesį, kad kiekvieną dieną mes visi privalome rūpintis Žemės išsaugojimu.

Žemės dieną kviečia paminėti ir susivienijimas Žali.LT, kuris ragina prisijungti prie pasaulinės akcijos „Žemės valanda“, vykstančios kovo mėnesio pabaigoje, kai gyventojai ir įvairios organizacijos valandai išjungia visą gyvybiškai nebūtiną apšvietimą. Akcijos tikslas – bent trumpam sumažinti Žemės šiluminę taršą ir atkreipti visuomenės dėmesį į ekologines problemas.

Pirmoji „Žemės valanda“ įvyko 2007 m. kovo 31 d. Sidnėjuje. Tuomet akcijoje dalyvavo apie 2 mln. gyventojų ir per 2000 įstaigų, kur buvo išjungtas Sidnėjaus operos ir baleto teatro, tilto ir daugelio kitų objektų apšvietimas. Akcijos metu elektros vartojimas sumažėjo nuo 2,1 % iki 10,2 %.

Nuo 2008 m. „Žemės valanda“ tapo tarptautine akcija, kadangi prie Sidnėjaus prisidėjo ne tik kiti Australijos miestai, bet ir viso pasaulio miestai: Londonas,, Dubajus, Manila, Majamis, Kopenhaga, Delis, Tel Avivas, Monrealis, Kvebekas ir kt.

Šiemet, kovo 19 d. nuo 20.30val. vietos laiku milijonai žmonių visame pasaulyje žada prisijungti prie pilietinės akcijos „Žemės valanda“, kuri skirta atkreipti dėmesį į klimato kaitos keliamas grėsmes mūsų planetai. Prie šios akcijos, kurią šiemet Lietuvoje koordinuoja susivienijimas „Žali.LT“, jungiasi ir skirtingi Lietuvos regionai.

Šilutės rajono savivaldybės inf.

A. Jakas (dešinėje) į interesų konfliktą įsipainiojusį V. Pozingį siūlo bausti per kišenę. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

V. Pozingis: bausti negalima pasigailėti.

Metų pradžioje kilęs erzelis dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo žaliojo valstiečio Virgilijaus Pozingio padaryto Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo netyla.

Sausio pradžioje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Pozingis, derindamas Šilutės rajono savivaldybės tarybai teiktą sprendimo projektą dėl partnerystės su Paičių melioracijos statinių naudotojų asociacija, kurios narys jis pats yra, teikiant paraišką melioracijos statinių rekonstrukcijos projekto įgyvendinimui ir galimam jo kofinansavimui ateityje, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą („Kaltas“).

To pakako, kad V. Pozingis prarastų savivaldybės tarybos opozicijos (mažumos) pasitikėjimą. Tuo tarpu V. Pozingio partneriams rajono valdančiojoje koalicijoje šis pažeidimas pasirodė per menkas, kad būtų galima kelti klausimą dėl jo nušalinimo nuo pareigų.(“Tarybos opozicija nepasitiki V. Pozingiu. Ir kas iš to?”, “Ša, opozicionieriai! Ša!”).

Nepavykus išklibinti V. Pozingio kėdės, radosi nauja iniciatyva, kaip nubausti šį į viešųjų ir privačių interesų konfliktą įsipainiojusį politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją: Tarybos sekretoriate užregistruotas savivaldybės tarybos nario laisvės sąjungiečio Arvydo Jako parengtas sprendimo projektas dėl 60 proc. dydžio priemokos už taip vadinamą įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą panaikinimo V. Pozingiui.

O ką apie tai galvoja savivaldybės tarybos ir jos frakcijų vadovai?

Algirdas Gečas, savivaldybės tarybos opozicijos ir Liberalų frakcijos pirmininkas:
„Esu įsitikinęs, kad privačius interesus atvirai supainiojęs valstybės tarnautojas negali gauti jokios priemokos ir kitų skatinimo formų.
Taip pat manau ir galiu pakartoti savivaldybės tarybos opozicijos nuomonę – mes manome, kad V. Pozingis NEGALI toliau eiti administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų, kaip praradęs jį delegavusios savivaldybės tarybos politinį pasitikėjimą.
Mūsų nuomonė ta prasme nesikeičia.
Siūloma nuobauda, manyčiau, yra menka. Juo labiau, kad jis ir toliau lieka tos Paičių asociacijos nariu, savo kaltės jis ir toliau nemato ir nepripažįsta ( jo atsakymas tarybos posėdyje), ir toliau ši asociacija tikisi gauti lėšų savo “projektui” įgyvendinti, nepaisant padarytų nusižengimų.
Išvada akivaizdi – tą nuobaudą vertinu tik kaip viešųjų ryšių akciją, o “karavanas” ir toliau eina, kaip ėjęs…“

Sandra Tamašauskienė, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė:
„Žinoma, pritariu. Juk iki šiol pats meras tik rankom skėsčiojo, esą jis nieko negali padaryti Pozingiui, kad ir pripažino VTEK jo kaltę“.

.

.

.

Vaidas Pavilonis, partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos pirmininkas:
“Manau, kad priedas yra už darbą, bet niekaip nesurištas su VTEK sprendimu”.

.

.

.

Vytautas Laurinaitis: Šilutės rajono savivaldybės meras:
“Kiekvienas tarybos narys, vadovaudamasis patvirtintu Šilutės rajono savivaldybės tarybos reglamentu, turi teisę teikti sprendimo projektą.
VTEK priimtas sprendimas nėra priežastis direktoriaus pavaduotojui Virgilijui Pozingiui panaikinti priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, nes priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą nėra prilyginta skatinimui, apie kurį kalbama Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme. Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnyje yra nurodoma, kas yra valstybės tarnautojo skatinimas ir kokiomis priemonėmis jis atliekamas”.

Atsakymų dar laukiame iš vicemero, Lietuvos socialdemokratų frakcijos pirmininko Algirdo Balčyčio, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir visuomeninio rinkimų komiteto “Už žmonių valdžią” frakcijos pirmininkės Genovaitės Kimbrienės.

Nemuno deltos regioninio parko (toliau – NDRP) direkcija kviečia į pirmosios pasaulyje monografijos apie pelkes (Weber, 1902) vertimo pristatymą, kuris vyks kovo 24 d. (ketvirtadienį) 15 val. NDRP direkcijoje.

Praėjus 114 metų po pirmojo dabar jau bibliografine retenybe tapusios monografijos publikavimo mūsų skaitytojai galės ją studijuoti ir lietuvių kalba.

Iki šių dienų aktualumo nepraradusi mokslinė publikacija atskleidžia ne tik Aukštumalos pelkės struktūrą, joje vykstančius procesus, bet ir bendrąsias Europos aukštapelkių ypatybes bei raidos etapus.

Renginio programa:

15.00 – Sveikinimo žodis.

15.10 – Nuotraukų parodos „Aukštumalos aukštapelkė: istorija, dabartis ir ateitis” pristatymas.

15.20 – Monografijos „Apie Aukštumalos aukštapelkės Nemuno deltoje augaliją ir vystymąsi lyginant su kitomis Žemės aukštapelkėmis” vertimo pristatymas. Idėjos autorių ir redaktorių pasisakymai.

15.50 – Diskusija.

www.nemunodelta.lt inf.

Atmatos upės žiotys žvelgiant iš Kuršių marių. Kažkur čia, sausumoje, rusniškiai siūlo statyti apžvalgos bokštą (arba platformą). (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Žingsnis po žingsnio Atmatos upės žiočių link.

Prieš kelias dienas naujienų agentūra BNS išplatino pranešimą apie ketinimus statyti Rusnėje apžvalgos bokštą.
„Dėl vietos ginčas vyksta: bendruomenė nori statyti ant Atmatos žiočių, kuri įteka į marias, savivaldybė lyg turime kitą vietą numatę, Uostadvaryje. Dabar vyksta diskusijos, ir manau, kad iki kovo pabaigos bus viskas išgryninta – ir koks tas bokštas bus, ir kuri vieta“, – BNS pasakojo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis („Šiemet Rusnėje tikimasi pradėti apžvalgos bokšto statybas – meras“).

Susijęs: „Kuo arčiau marių, tuo daugiau apribojimų“
Nemuno deltos regioninio parko direkcijos (toliau – NDRP) vadovas, Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Vaidas Pavilonis laikosi savo: apžvalgos bokštas (arba platforma) turi būti statomas Atmatos upės žiotyse: būtų naujas traukos objektas ir priėjimas prie Kuršių marių.
Šiandien jis susitinka su Vilniaus dailės akademijos studentais, su kuriais bus tariamasi dėl apžvalgos bokšto (arba platformos) ir pažintinio tako iki jo taip vadinamos vizualizacijos parengimo.
Tiesa, tai nereiškia, kad sprendimas dėl apžvalgos bokšto vietos jau priimtas.
Tačiau V. Pavilonis savo nuomonės, kuri sutampa su Rusnės bendruomenės ir Nemuno deltos tarybos daugumos nuomone, nesiruošia keisti.
Juolab kad, kaip teigia NDRP direkcijos vadovas, tokiam pasirinkimui pritaria ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, ir Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas.
Apžvalgos bokšto (arba platformos) statybas Rusnėje tikimasi pradėti dar šiais metais.
Pinigų tam žada skirti Aplinkos ministerija.