silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Viešumas ir skaidrumas Šilutės rajono savivaldybėje? – tikriausiai juokaujate.

Šilutės rajono savivaldybės interneto svetainėje, „Vadovų darbotvarkėse“, jau seniai iš anksto nebeskelbiama apie įvairius krašto visuomenei aktualius savivaldybės vadovų susitikimus ir posėdžius, pavyzdžiui, pasitarimus su rajono seniūnijų vadovais, o iš Komunikacijos skyriaus parengtų pranešimų apie jau įvykusius tokio pobūdžio susirinkimus dažniausiai ne kažin ką tesužinosi.

Todėl šiandien ryte kreipėmės elektroniniu paštu į Komunikacijos skyrių su vieninteliu klausimu: kodėl?

Atsakymo sulaukėme kaip niekada greitai – po 1 valandos ir 11 minučių.

Ir štai ką rašo Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Edita Šukytė (tikrai verta įsiskaityti): „Laba diena, interneto svetainės srityje “Vadovų darbotvarkės” skelbiama informacija tik apie vadovų iš anksto numatytus viešus susitikimus, kuriuose dalyvauja ir kiti privačių interesų turintys asmenys“.

Dabar kartu pažvelkime į šios savaitės „Vadovų darbotvarkes“:

O dabar dar kartą atidžiai perskaitykite Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės E. Šukytės atsakymą į mūsų paklausimą…

Ne į temą

Oresto Lidžiaus nuotr.

Ateinantį pirmadienį, gegužės 18 d., 15 val. Šilutės seniūnijos salėje (Lietuvininkų g. 17, Šilutė) vyks seminaras apie daugiabučių namų renovaciją “Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje 2015 m. – didžiausi iššūkiai ir galimybės”.

Seminaras skirtas daugiabučių namų administratoriams, daugiabučių namų bendrijų atstovams, savivaldybių specialistams, daugiabučių namų gyventojams.

Seminare bus pasakojama nuo ko pradėti namo renovaciją; bus pristatyta modernizavimo proceso eiga; kredito įstaigos atstovai išaiškins kreditavimo subtilybes; projektuotojai bei inžinieriai kalbės apie statybinių darbų ypatumus.

Seminaras nemokamas.

Seminarą inicijuoja Būsto energijos taupymo agentūra.

Kontaktinis tel.: 8-671-09876

www.silute.lt inf.

kariuomene.kam.lt, nuotr.

Krašto apsaugos ministerijos svetainėje http://sauktiniai.kam.lt oficialiai paskelbti 2015 m. šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai. Iš viso regioniniu principu yra sudaryti šeši sąrašai. Į juos pateko visi asmenys, pareiškę savo norą atlikti devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą ir atsitiktine elektronine atrankos sistema atrinkti 36 825 karo prievolininkai.

Interneto svetainėje veikia ir greita paieškos sistema, leidžianti karo prievolininkams pasitikrinti, ar jie yra įtraukti į šių metų nuolatinės privalomosios pradinės tarnybos sąrašus. Teigiamo atsakymo atveju, nurodomas konkretus regioninis sąrašas ir eilės numeris jame.

Visiems atsitiktine atrankos sistema atrinktiems 36 825 karo prievolininkams nuo šiandien bus pradėti siųsti šaukimo nurodymai. Jie registruotu paštu bus išsiųsti per 20 darbo dienų nuo sąrašų paskelbimo dienos.

Šaukimo nurodymuose bus pateiktas atvykimo laikas, vieta ir reikalingi pristatyti dokumentai. Vėliau, patikslinus anketinius duomenis, karo prievolininkai bus organizuotai siunčiami į Karinę medicinos ekspertizės komisiją įvertinti jų sveikatą.

Šaukimo pranešimo negavę, bet į šių metų sąrašą patekę asmenys raginami susisiekti su artimiausiu regioniniu Karo prievolės ir komplektavimo skyriumi ir patikslinti atvykimo vietą ir laiką.

Karo prievolininkai, oficialiai deklaravę išvykimą iš Lietuvos, pateko į Vilniaus regiono sąrašą. Taip pat primename, kad išvykus į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip vieną mėnesį nuo išvykimo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją vietą, darbo ar studijų vietą.

Iš viso šiais metais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą skirtinguose kariniuose daliniuose pradės trys tūkst. karo prievolininkų. Pirmiausiai galimybė atlikti tarnybą bus sudaryta savanoriams į šauktinius ir tik nesurinkus reikiamo kiekio bus skiriami asmenys iš atsitiktine elektronine sistema sudarytų sąrašų.

Pirmieji šauktiniai tarnybą pradės rugpjūčio 24 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje.

kam.lt inf.

sauktiniai.kam.lt

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nemuno delta prisipildė pavasarinio paukščių klegesio. Regioniniame parke intensyviai vykdomos paukščių apskaitos ir stebėsenos.

„Jau įvykdyta Didžiųjų baublių pirmoji ir antroji apskaitos. Duomenų patikslinimui bus atliekama ir trečioji stebėsena. Pamatyti slapuką baublį pavyksta tikrai ne kiekvienam. Šiemet užregistruota 12 baublių. Apskaitos atliekamos saulei leidžiantis iki pat vidurnakčio. Registruojamas patinų baubimas net 35 taškuose. Kai kurie jų yra sunkiai pasiekiami ir patyrusiems gamtininkams. Taip pat vertinama nendrynų būklė, paukščių trikdymas bei kitos įvairios grėsmės. Šis Lietuvos raudonosios knygos sąrašo sparnuotis unikalus ne tik savo balsu, bet ir slaptu gyvenimo būdu. Įvairiose Lietuvos regionuose baublys vadinamas įvairiai: rėkliu, kaukučiu, ūpu, bubliu, dūku. Panašų į baublio garsą galima išgauti pučiant orą pro tuščio butelio kaklelį, “ – sakė Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyr. specialistas Robertas Kubilius.

Nemuno deltos regioniniame parke pradėta vykdyti stulgių apskaita. „Atlikta tik pirmoji. Antroji bus atliekama gegužės gale – birželio pradžioje. Tai irgi vakarinio – naktinio aktyvumo paukštis. Apskaitos atliekamos saulei leidžiantis ir gali trukti iki pat paryčių. Atsargiai braidant po pievas, ieškoma šių paukščių tuokviečių. Šį pavasarį pievos stulgiams sausokos, nes buvo nedidelis pavasarinis potvynis, tačiau pirmieji rezultatai nenuvylė. Tradiciškai aptiktos tuokvietės Sausgalvių, Šyšos polderio, Uostadvario, Tatamiškių pievose. Kol kas neaptikta prie Bevardžio upelio Rusnės saloje bei Krokų Lankos apyežerio pievose bei Šyšgiriuose. Šiemet pagrindinė tuokvietė, skirtingai nuo praėjusių kelerių metų, susiformavo ne Sausgalviuose, o Šyšos polderyje. Ten aptikti 7–9 treliuojantys patinai. Atlikus antrąja apskaita, rezultatai bus patikslinti. Tikimės, kad Lietuvos raudonosios knygos sąrašo pelkių slapukas mūsų nenuvils,“ – sakė Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Kristina Keterienė.

„Plovinės vištelės monitoringas vėlavo dėl laiku nepasiekusių šiam darbui skirtų lėšų. Itin reto Lietuvoje paukščio apskaitai pirmą kartą išbandyta nauja monitoringo programa, stengiantis išvengti dar migruojančių plovinių vištelių. Apskaitų rezultatai nedavė tokių gerų rezultatų, kokių tikėjosi specialistai. Pirmų apskaitų metu, kuomet oras buvo tikrai palankus, plovinės vištelės buvo visiškai neaktyvios. Šis plaukiojantis, nardantis ir spėriai po plūduriuojančius augalus bėgiojantis Lietuvos raudonosios knygos paukštelis neišsidavė. Tačiau transliuojant jų balsą, keliuose taškuose pavyko prisišaukti ne tradicinį kveksėjimą, o jau po poravimosi girdimą į kurkimą panašią trelę. Išlieka viltis, kad dar per du stebėjimus pavyks „surinkti“ antrai vadai besiruošiančius paukščius,“ – pasakojo Lietuvos ornitologų draugijos narys Marius Karlonas.

„Su puošniaisiais gaidukais situacija nėra prasta, nors ir daugelis teritorijų, kuriose nurodyta vykdyti šio paukščio monitoringą, buvo kiek per sausos. Pavyko aptikti pavienius, įrašytus į Lietuvos raudonąją knyga paukščius. Pirmos apskaitos metu dar tikrai buvo nemažai ir migruojančių paukščių, taigi pagrindinis stebėsenos tikslas buvo sužymėti tikslias tuokviečių vietas, kurioms vėlesniais apskaitų pakartojimais skirsime daugiau dėmesio perinčių paukščių paieškoms. Gražuolių gaidukų patelė įprastai lizdą įrengia duobelėje ant žemės vos 200 m. spinduliu aplink tuokvietę,“ – sakė Marius Karlonas.

Grakštus, juodai baltas, lenktu snapu, melsvomis kojomis paukštis įmantriu vardu avocetė Lietuvoje pastebėtas perint tik pajūrio zonoje ir vos prieš dešimtmetį.

„Prieš tris savaites Kintų tvenkiniuose buvo stebėtos net 6 avocetės, tačiau apskaitos metu, patikrinus visus numatytus monitoringo taškus, nepavyko rasti nė vieno paukščio. Tikriausiai stebėti paukščiai buvo tik migrantai. Po poros dienų panašus avocečių skaičius stebėtas Latvijoje prie sienos su Lietuva,“ – pasakojo specialistai.

Kaimynai netolimi – tikėkimės, kad avocetės sugrįš.

Gamtininkus labiausiai pradžiugino plovinių vištelių apskaitų metu, jau prietemoje, prie Uostadvario bokštelio medžiojanti balinė pelėda. Manoma, kad Lietuvoje gali perėti nuo 50 iki 200 porų. Tai monogaminė rūšis, poras sudaranti visam gyvenimui. Naktinis ir sutemų plėšrusis paukštis balinė pelėda įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Karštas darbymetis gamtininkams, ornitologams tęsiasi. Lieka palinkėti sėkmės ir laukti džiugių, įdomių žinių iš apskaitų Lietuvos saugomose teritorijose.

www.nemunodelta.lt inf.

'Šilutės trolio' nuotr.

Visuomeninis rinkimų komitetas „Šilutės garažai“ ir vėl priverstas pirma laiko pasitraukti iš savivaldos rinkimų, mat ši kompanija, kaip ir prieš kovo 1 d. vykusius rinkimus, nesugebėjo laiku surinkti privalomų 310 jų kandidatūras palaikančių gyventojų parašų.

Gegužės 12 d. baigėsi terminas, per kurį pakartotiniuose rinkimuose Šilutės rajono savivaldybėje norinčios dalyvauti politinės partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai turėjo surinkti privalomą skaičių parašų ir juos pateikti savivaldybės rinkimų komisijai. „Šilutės garažų“ komitetui, deja, ir vėl nepasisekė.

Tad į tolesnę kovą dėl valdžios žengia jau tik septynios partijos – Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir visuomeninis rinkimų komitetas „Už žmonių valdžią“.

Mažiau liko ir pretendentų į merus. Iš kovos kartu su „Šilutės garažais“ iškritus Stanislovui Žymančiui, liko 8 pretendentai: Tomas Budrikis (Darbo partija), Arvydas Jakas (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)), Jonas Jatautas (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Vytautas Laurinaitis (partija „Tvarka ir teisingumas“), Alfredas Stasys Nausėda (Lietuvos socialdemokratų partija), Virgilijus Pozingis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Sandra Tamašauskienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) ir Daiva Žebelienė (visuomeninis rinkimų komitetas „Už žmonių valdžią“).

Pakartotiniai savivaldos rinkimai Šilutės rajono savivaldybėje vyks birželio 21 d.

Politinės reklamos “Šilutės ETA žiniose” įkainiai: http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/99_lt/Ikainiai/ZpIkainiaiEilutes4205.html

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad nuo penktadienio, gegužės 15 d., visą mėnesį – iki birželio 15 d. – draudžiama gaudyti žiobrius, bet nuo gegužės 16 d. jau leidžiama žvejoti kiršlius ir salačius, nuo gegužės 21 d. – sterkus.

Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose nuo gegužės 21 d. jau galima žvejoti ne tik sterkus, bet ir karšius. Šiame parke žvejoti nedraudžiama ir iki gegužės 21 d., tačiau visus sugautus karšius ir sterkus privalu nedelsiant paleisti atgal į tą patį telkinį.

PagaVisuomeninis rinkimų komitetas „Šilutės garažai“ ir vėl priverstas pirma laiko pasitraukti iš savivaldos rinkimų, nes ši kompanija, kaip ir prieš kovo 1 d. vykusius rinkimus, nesugebėjo laiku surinkti privalomų 310 jų kandidatūras palaikančių gyventojų parašų.l Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles draudžiama gaudyti kiršlius naudojant sliekus ar kitus natūralios kilmės masalus, salačius – naudojant daugiau kaip du masalus (du kabliukus). Prieš metus šios taisyklės buvo patikslintos ir nustatyta, kad draudžiama imti mažesnį nei 30 cm kiršlį ir mažesnį nei 55 cm salatį (iki 2014 m. birželio 3 d. buvo draudžiama imti mažesnį nei 29 cm kiršlį ir mažesnį nei 52 cm salatį).

Nuo gegužės 21 d. jau leidžiama žvejoti ir Kauno marių pagrindinėje nerštavietėje – 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį, kur nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. draudžiama bet kokia žvejyba.

Už draudžiamų gaudyti žuvų žvejybą gresia nuo 115 iki 289 Eur bauda. Iš pažeidėjų konfiskuojami žvejybos įrankiai ir priemonės (valtys). Jie taip pat turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – sumokėti už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką po 158,5 Eur, žiobrį ar karšį – po 65,6 Eur. Jeigu žuvys sugautos draustinyje ar rezervate, suma patrigubėja.

www.am.lt inf.

Šių metų balandžio pabaigoje VšĮ Leidybos idėjų centro išleistas autobiografinių apybraižų rinkinys „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ yra unikali, Lietuvoje pirmą kartą leidžiama tokio pobūdžio knyga, skirta jauniesiems Lietuvos talentams suburti. Jie – tautos ateitis, Lietuvos kūrėjai, tobulintojai, puoselėtojai. Jie – būsimieji šalies vadovai, mokslininkai, menininkai, sportininkai ir visuomenininkai, ateities lyderiai, ne tik kursiantys savo verslus, bet ir tapsiantys geriausiais ir geidžiamiausiais darbuotojais.

Didžiąją knygos dalį sudaro autentiškos gabiausių Lietuvos mokinių autobiografinės apybraižos – jų net 569. Tarp pusšešto šimto gabiausių Lietuvos mokinių šeši yra Šilutės mokyklų auklėtiniai: Lukas Arlauskas, Martynas Šapalas ir Oskaras Venckus iš Šilutės Vydūno gimnazijos, Giedrė Vytuvytė iš Šilutės pirmosios gimnazijos, Kasparas Mikužis iš Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos ir Kamilė Šimkaitytė iš Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos.

Apybraižose vaikai pasakoja apie savo šeimas, mėgstamiausias pamokas, pasiekimus, autoritetus, dalijasi savo svajonėmis ir Lietuvos vizija po dešimtmečio. Vaikų pasakojimai išties įdomūs ir spalvingi, kupini svajonių ir ryžto tas svajones įgyvendinti. Štai Lukas Arlauskas dalyvauja įvairiose olimpiadose, tačiau didžiausiu savo užsiėmimu įvardija skaitymą. Be to, vaikinas ir pats kuria – rašo pasakas ir apysakas, verčia iš anglų kalbos. Jo pasiekimų sąraše – daugybė laimėjimų įvairiuose kūrybinio rašymo konkursuose, o 2014 m. UAB „Maxima LT“ organizuotame konkurse „Lietuvos Maximalistai“ Lukas laimėjo pagrindinę stipendiją. „Manau, kad vienas svarbiausių mano pasiekimų yra keturi kūriniai, kuriuos parašiau per ketverius metus nuo 5-os klasės. Tai yra dvi pasakos „Klevo lapelių pasaka“, „Nepaprastos bato kelionės“ ir dvi fantastinės nuotykių apysakos „Nepaprasti draugų nuotykiai“, „Pabaisų klyksmas“. Iš jų trys pirmosios knygos yra išleistos leidyklos „Varosa“, – autobiografijoje pasakoja vaikinas.

Dar vienas Šilutės talentas – Šilutės pirmosios gimnazijos mokinė Giedrė Vytuvytė. Mokykloje Giedrė labiausiai domisi tiksliaisiais mokslais, o po pamokų skuba į lengvosios atletikos treniruotes. Jai teko dalyvauti daugybėje lengvosios atletikos varžybų, biografijoje mergina skaičiuoja, kad turi didelę apdovanojimų kolekciją: 48 diplomus, 32 medalius ir 7 taures. „Aš, kaip sportininkė, stengiuosi lygiuotis į Lietuvos lengvaatletę, sprinterę Liną Grinčikaitę, nes ji yra greičiausia Lietuvos trumpų nuotolių (100 ir 200 m) bėgikė. Baigusi mokslus gimnazijoje, noriu studijuoti Lietuvos sporto universitete ir vėliau tapti trenere, kadangi man patinka bendrauti su žmonėmis, užsiimti bendra veikla“, – pasakoja ji.

Keturiolikmetis Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos auklėtinis Kasparas Mikužis daugiausia pasiekęs jaunųjų pianistų konkursuose, groja fortepijonu, nors jis gabus ir mokslams – nuo pat pirmos klasės visus trimestrus Kasparas baigia turėdamas 10 balų vidurkį. Nuo 2010 m. Kasparą globoja Michel Sogny fondas „SOS Talents“. Berniukas reguliariai dalyvauja meistriškumo klasėse ir koncertuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, groja įvairiuose jaunųjų pianistų konkursuose, yra daugkartinis respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas. Ne kartą yra apdovanotas diplomais už geriausią Johano Sebastiano Bacho, Balio Dvariono, baroko epochos, virtuozinių kūrinių atlikimą. „Didžiuojuosi visais pasiekimais, kuriais turiu galimybę garsinti Lietuvą pasaulyje. Didžiuojuosi koncertais Batumio koncertų salėje, kuriuos stebėjo Lietuvos ir Gruzijos prezidentai, vyko televizijos transliacija per „Mezzo“ kanalą. Taip pat džiaugiuosi koncertu Lenkijoje, UNESCO organizuotame renginyje, skirtame Nobelio taikos premijų laureatų susitikimui „EMMA for Peace“. Taip pat mane džiugina laimėjimai tarptautiniuose konkursuose „Renaissance“ ir „Young Musician Tallinn“, – savo laimėjimus apibendrina jis.

„Šioje knygoje subūrėme vaikus, apdovanotus įvairiose mokslo ir meno olimpiadose bei konkursuose, pelniusius prizus sporto varžybose, tuos, kuriais didžiuojasi ne tik tėvai, mokyklų vadovai, draugai, bet ir visos Lietuvos piliečiai. Esame tikri, apie juos po 20 ar 50 metų skaitysime vadovėliuose ir enciklopedijose. Tikime, kad ši knyga taps unikaliu dokumentu, kuriame įamžinta iškilių Lietuvos kūrėjų kelio pradžia. Džiugu pastebėti, kad didžioji dauguma knygoje aprašomų vaikų savo ateitį nori kurti Lietuvoje, o planuojantys studijuoti užsienyje patirties pasisėmę svetur žada grįžti į tėvynę. Dauguma šių mokinių yra socialiai atsakingi, juos jaudina emigracijos problema ir jie pasiryžę ją spręsti“, – pasakoja knygos redaktorė Vaiva Markevičiūtė. Pasak redaktorės, visiems autobiografinių apybraižų autoriams labai svarbi šeima, ji jiems – viena pagrindinių vertybių ir gyvenimo orientyrų. „Dažnas knygos herojus, paklaustas, ką laiko savo autoritetu, įvardija savo tėtį ar mamą. Kai kurie vaikai, pasakodami apie savo šeimą, užsimena, kad kitoje tokio pobūdžio knygoje tikisi pamatyti ir savo jaunesniojo brolio ar sesės biografiją“, – šypsosi V. Markevičiūtė.

Be autobiografijų knygoje pateikiamos Lietuvos mokinių pasiekimų nacionalinėse mokslo ir meno olimpiadose bei tarptautinėse sporto varžybose apžvalgos. Taip pat pristatomos mokymo įstaigos, kolektyvai ir organizacijos, kurios kasdieniu savo darbu užtikrina, kad jaunieji Lietuvos talentai galėtų atskleisti ir tobulinti savo gabumus. Ši talentų kalvė – tai sėkmingos valstybės pamatas. Knygoje dėmesys skiriamas ir talentų arenai – svarbiausiems moksleivių konkursams ir organizacijoms, kuriose savo išskirtinius gebėjimus mokiniai gali parodyti jau dabar.

Nepamiršti ir talentų draugai, savo veikla padedantys jaunuoliams siekti pačių didžiausių aukštumų. Knyga užbaigiama savotiška Lietuvos gimnazijų garbės lenta, kurioje skelbiami geriausių mokinių penketukai ir šių mokinių mokytojai. Šioje garbės lentoje – ir Šilutės pirmoji gimnazija, Šilutės Vydūno gimnazija, Šilutės rajono Švėkšnos „Saulės“ gimnazija, Šilutės rajono Vainuto gimnazija, Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio gimnazija.

Jaunuosius Lietuvos sportininkus, kūrėjus, visuomenininkus ir mokslininkus rekomendavo Lietuvos bendrojo lavinimo ir meno mokyklos, sporto centrai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, mokinių organizacijos, užsienyje esančios lietuvių mokyklos, kitos įstaigos. Biografijos spausdintos gavus tėvų leidimą.

VšĮ Leidybos idėjų centro inf.

Įrašas socialiniame tinkle 'Facebook'.

Šilutės “tvarkiečių” įrašas socialiniame tinkle “Facebook”: „Parašai surinkti. Tegyvuoja rinkimai Šilutėje…“ (žiūrėti nuotrauką).

Išeitų, kad rinkimai „tvarkiečiams“ vis dėlto patinka.

www.bef.lt nuotr.

Šį savaitgalį triukšmingą miestą raginama iškeisti į romantišką retųjų meldinių nendrinukių koncertą paukščių rojumi tituluojamoje Nemuno deltoje. Galimybę saulei leidžiantis pasiklausyti globaliai nykstančių paukščių turės pirmieji užsiregistravę į festivalį „Vidur vandenų“.

„Ateinantis savaitgalis visiems bus muzikalus. Vieni rinksis miestą ir gatvės muziką, kiti – gamtą ir paukščių simfoniją. Šventės Nemuno deltoje pagrindinė žvaigždė bus meldinė nendrinukė, į Lietuvą pritraukianti garsiausius pasaulio ornitologus ir gamtos fotografus. Kadangi tai – globaliai nykstantis paukštis, perintis vos 8 pasaulio šalyse, jo klausymui buvo gautas specialus leidimas,“ – sako festivalio gamtoje „Vidur vandenų“ koordinatorė Rita Norvaišaitė.

Džiugins ne tik muzika

Meldinių nendrinukių klausymas – tai tik viena veiklų, kurias siūlo festivalio „Vidur vandenų“ organizatoriai. Šilutėje, Turgaus aikštėje, kur įsikurs festivalio pagrindinis punktas, nuo pusiaudienio iki vėlaus vakaro veiks vietos amatų dirbtuvės, šurmuliuos ūkininkų turgelis. Lankytojai galės išbandyti kalvystės, keramikos, medžio drožybos ir vilnos vėlimo amatus, pasigaminti suvenyrą iš laukinių augalų. Jauniausių šventės dalyvių lauks vaikų erdvė, kurioje vyks žuvininko linksmybės, skraidymo pamokos, pelkininkų ir daržovininkų išbandymai.

Viskas apie paukščius

Šventėje dalyvaus, su paukščių stebėjimo bei fotografavimo ypatumais supažindins garsus gamtos fotografas Marius Čepulis. Jis daugeliui Lietuvos gyventojų pažįstamas kaip gamtos fotografijų dienoraščio „Čepulio fotoklajonės“ autorius. 14 bei 16 valandomis bus organizuojamos paukščių pažinimo išvykos. Dieną ornitologai mokys pažinti miesto aplinkoje sutinkamus paukščius, o vakare kvies sparnuočius stebėti Nemuno deltoje. Siekiant užtikrinti gerą lankytojų patyrimą, išvengti paukščių trikdymo, ekskursijos bus vedamos nedidelėmis grupėmis (iki 10-15 žmonių). Į šias išvykas būtina išankstinė registracija. Renginio metu veiks Sauliaus Stankevičiaus pamario paukščių nuotraukų paroda.

Naujo pažintinio tako pristatymas

Šventės metu bus visuomenei pristatytas Tulkiaragės pažintinis takas. Jis pasakos unikalią šios vietovės istoriją, kurią kūrė vanduo ir žmogus. „Lankytojai bus kviečiami ne tik pasižvalgyti po išskirtinę teritoriją, pastebėti ten gyvenančius paukščius bei gyvūnus, bet ir pamąstyti, kaip kiekvienas mūsų suvokiame žmogaus ir gamtos santykį, kaip toks suvokimas daro įtaką mūsų veiksmams bei aplinkai,“ – sako tako kūrimą koordinavusi Baltijos aplinkos forumo komunikacijos specialistė Rita Norvaišaitė. Ji taip pat priduria: „Šis takas – simbolinė padėka ūkininkams, kurie savo veiklą vykdo gamtai palankiu būdu, nepabūgę tam tikrų sunkumų ir nepatogumų“.

Didžiausia pasaulyje meldinė nendrinukė

Tulkiaragės pažintiniame take įsikūrė ir didžiausia pasaulyje meldinė nendrinukė. Šis globaliai nykstantis paukštis meninio paveikslo forma nutūpė ant restauruotos siurblinės, kuri nuo šiol veiks kaip paukščių stebėjimo bokštelis bei gyvoji gamtos mokykla. Šventės metu lankytojai galės apsilankyti ne tik take, bet ir užsukti į pačią siurblinę – joje bus rodomas dokumentinis filmas apie retąjį paukštį – meldinę nendrinukę.

Lietuvininkai parengė specialius pasiūlymus

Vietos gyventojai – lietuvininkai – susirinkusiems pristatys regiono išskirtinumą. Nuo ankstaus ryto ar netgi – penktadienio vakaro – svečių lauks ir savo paslaugas siūlys vietos turizmo operatoriai. „Siūlysime tiek ir pavienes paslaugas (tokias, kaip pirtis, plaukiojimas valtimi, vakarienė, pažintis su apylinkėmis, žvejyba), tiek ir sugrupuotas veiklas – teminius turus „Anei žvyno, anei uodegos!“, „Parbėg laivelis“, „Pažink Mingės kraštą“, „Rusnės salos paslaptys“, – teigia turizmo operatorė Monika Dobrovolskytė. Iš Mingės į festivalį ir iį jo plukdys patyręs ir kalbus kapitonas. Jis taip pat šventės svečiams siūlys laivu plaukti į Tulkiaragę apžiūrėti naujai įrengto tako. Daugiau apie specialius pasiūlymus: www.upaite.lt/festivalis.

Naktį – išskirtinė programa muziejuje

Šilutės muziejus lankytojus ragins neskubėti namo, bet užsukti į H. Šojaus dvare rengiamą specialią muziejų nakties programą „Rytų Prūsijos dvaras vakar ir šiandien“. Naktinėjančių svečių laukia teatralizuotas koncertas „Karališkų žingsnių aidas“. Dalyvauja aktorė Virginija Kochanskytė, dainininkai, tarptautinių konkursų laureatai Giedrė Zeicaitė ir Artūras Kozlovskis, pianistė Vaiva Purlytė.

Festivalis prisidės prie aplinkosaugos ir vietos bendruomenės gerovės

Festivalis yra projekto „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“ dalis. Jį iš dalies finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinis mechanizmas. Projektu siekiama sukurti palankias sąlygas pievų palaikymui įtraukiant vietos bendruomenę.

„Norime į buveinių atkūrimą ir palaikymą įtraukti kuo daugiau vietos žmonių. Nebūtinai per tiesiogines veiklas, tokias kaip krūmų kirtimas, nendrių šalinimas ar šienavimas, bet ir per, iš pirmo žvilgsnio, mažai susijusias sritis – tautodailę, maisto gamybą, turizmo paslaugas,“ – teigia šventę inicijavusios organizacijos – Baltijos aplinkos forumo – atstovai. Nevyriausybinė organizacija įsitikinusi, jog tik matydami tiesioginę naudą dėl paukščių ir dėl jų apsaugos prisiimamų įsipareigojimų, vietos gyventojai bus motyvuoti buveines atkurti ir jas palaikyti.

Rezervuokite gegužės 16-17 dienas potyriams Nemuno deltoje. Paukščių rojumi tituluojama vietovė bei svetingi jos žmonės jūsų laukia. Daugiau informacijos apie festivalį www.bef.lt

www.bef.lt inf.

Šilutiškių laukia sunkus pasirinkimas. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Tuo metu, kai daugumoje šalies savivaldybių jau kuriami nauji veiklos planai, politinių rietenų ir kitokių skandalų išvargintame pamario krašte iš naujo telkiamos jėgos prieš pakartotinius savivaldos rinkimus.

Šilutėje poliarizuojasi atskiros politinės jėgos: vienoje pusėje telkiasi dabartinių rajono valdančiųjų tandemas – „tvarkiečiai“ ir socialdemokratai, taip pat žalieji valstiečiai, kitoje – vis dar beužgimstantis naujas politinių jėgų aljansas. Bent jau taip šiandien savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė manantis savivaldybės tarybos narys liberalsąjūdietis Edvardas Vitkauskas.

Tačiau toks politinių jėgų paskirstymas nepatiko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkui, savivaldybės mero pavaduotojui, po pakartotinių rinkimų pretenduojančiam į merus Virgilijui Pozingiui, kuris nuo pradžių klausėsi liberalsąjūdiečių E. Vitkausko, Raimundo Ambrozaičio, jų partijos iškelto pretendento į merus Jono Jatauto ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skyriaus pirmininkės, taip pat pretenduojančios į mero postą, Sandros Tamašauskienės pasisakymų. V. Pozingio manymu, žaliųjų valstiečių buvimo dabartinėje rajono valdančiojoje koalicijoje kartu su „tvarkiečiais“ ir socdemais nederėtų painioti su kokių nors politinių blokų sudarymu prieš rinkimus.

Tiesą sakant, ir to naujojo aljanso kol kas tiek ir teesama – tik idėja, kurios įgyvendinimą jos sumanytojai nukėlė iki pakartotinių rinkimų antrojo turo. Nors iš pradžių buvo brandinamas sumanymas suvienyti kelias politines jėgas, kurios iškeltų bendrą vieną kandidatą į merus jau pirmajame rinkimų ture, – dėl to tarėsi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) skyriai, taip pat visuomeninis rinkimų komitetas „Už žmonių valdžią“, – tačiau esą šios derybos buvo jau kiek pavėluotos, kadangi visos politinės jėgos jau buvo išsirinkusios savo pretendentus į merus, todėl dabar kalba einanti apie vieno iš būsimo aljanso lyderio rėmimą antrajame rinkimų ture.

Bet prieš antrąjį turą dar bus pirmasis, po kurio ir paaiškės, kurie du kandidatai susirems lemiamoje dvikovoje dėl mero posto. Žinoma, jeigu iš viso prireiks antrojo turo.

Kita vertus, kažkas panašaus Šilutėje jau buvo nutikę. Per pastarųjų savivaldos rinkimų antrąjį turą, kai tos pačios 4 politinės jėgos bandė suvienyti savo pajėgas kovoje prieš dabartinį merą „tvarkietį“ Vytautą Laurinaitį.

„Už laisvę ir demokratiją!“ – tai naujas šūkis Šilutės rajono politinėje padangėje. Skamba gražiai. Tik bėda, kad, A. Linkolno žodžiais tariant, avis ir vilkas skirtingai supranta žodį “laisvė” (taip pat ir žodį „demokratija“ – red. pastaba).

Pakartotiniai rinkimai Šilutės rajono savivaldybėje vyks birželio 21 d.

Politinės reklamos “Šilutės ETA žiniose” įkainiai: http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/99_lt/Ikainiai/ZpIkainiaiEilutes4205.html

Klausimas: “Su tėvais nebendrauju jau 20 metų, tačiau šiuo metu abu tėvai serga ir prašo pagalbos. Ar tėvai gali pateikti ieškinį teismui, jei padėti nesutiksiu?”

Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis

Savo aplinkoje dažnai girdime istorijų, kaip vaikai nesirūpina savo vyresniais tėvais, juos palikdami likimo valiai. Tačiau ar rūpintis tėvais senatvėje vaikus gali įpareigoti ne tik visuomenės moralės standartai, bet ir įstatymai? Atsakymas į šį klausimą trumpas ir paprastas – taip, gali.

Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą (38 straipsnis). Plėtodamas šią pareigą, kurios negalima atsisakyti, Civilinis kodeksas aiškiai nurodo – vaikai turi pareigą išlaikyti savo tėvus ir jais rūpintis. Jei vaikai tėvų neišlaiko, juos tai padaryti gali įpareigoti teismas. Tačiau Lietuvos įstatymai tėvų teisę į išlaikymą sieja su dviem privalomomis sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi dėl pensinio amžiaus, neįgalumo, ligos ar kitų priežasčių, ir antra, jiems turi būti reikalingas išlaikymas (jie turi neturėti pajamų, santaupų ar kitokio turto).

Jei abi šios sąlygos yra išpildytos, o vaikai savanoriškai pareigos išlaikyti tėvus nevykdo, tėvai gali pareikšti ieškinį teismui. Teismas priteis iš vaiko reikalingą išlaikymą, išreikštą konkrečia pinigų suma, mokama kas mėnesį. Be abejo, vaikai gali teikti paramą ir darbingiems tėvams, tėvų ir vaikų susitarimu išlaikymas gali būti mokamas pinigais arba natūra, pavyzdžiui, tėvai gali gyventi su vaikais ir būti jų visiškai išlaikomi.

Nustatant konkrečią išlaikymo sumą, teismų praktikoje atsižvelgiama tiek į tėvų, tiek į vaikų šeimyninę ir turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat bus atsižvelgiama į visų pilnamečių vaikų to tėvo (motinos) pareigą išlaikyti savo tėvus, nepaisant to, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo bus pareikštas tik vienam iš vaikų.

Tėvai taip pat gali reikalauti priteisti papildomas turėtas išlaidas – gydymo, vaistų, slaugos ir pan. Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau įsiskolintas išlaikymas negali būti išieškotas už daugiau negu 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Kreiptis į teismą dėl tėvų išlaikymo gali ne tik patys tėvai, bet ir prokuroras ar valstybės ir savivaldybių institucijos, atsakingos už socialiai saugomų asmenų teises. Taigi, jeigu Jūsų aplinkoje esama vienišų senelių, kurių neišlaiko pajėgūs tai daryti jų suaugę vaikai, ir matote, kad jiems išties reikalingas išlaikymas, taip pat galite informuoti prokuratūrą. Prokuroras įvertins aplinkybes ir, esant reikalui, kreipsis į teismą. Taip pat jeigu tėvai yra teismo tvarka pripažinti neveiksnūs, tokį ieškinį gali pateikti jų globėjas.

Bet esama ir išimčių. Nesirūpinę vaikais jų vaikystėje tėvai senatvėje išlaikymo neprisiteis: teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams (paliko šeimą ar pan.). Tačiau vengimo išlaikyti faktą turi įrodyti vaikas.

Be to, jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų visam dėl pačių tėvų kaltės, tokie tėvai taip pat neturi teisės į išlaikymą. Tačiau jei vaikai nuo tėvų atskirti buvo tik laikinai (pavyzdžiui, dėl laikino tėvystės teisių apribojimo), pareiga išlaikyti tėvus išlieka.

Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.

Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk

www.tm.lt inf.

kariuomene.kam.lt, nuotr.

Gegužės 11 d. Krašto apsaugos ministerijoje posėdžiavusi 2015 m. šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą komisija atrinko 36 825 jaunuolius, kuriems bus išsiųsti šaukimo nurodymai į nuolatinę devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Atrankos procedūrą stebėjo ir visuomenės atstovai.

„Ši diena istorinė – pabaigėme formuoti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlinksinčių jaunuolių sąrašą. Tokia procedūra vyko pirmąkart, pasitelkiant subjektyvų vertinimą – stebėtojus. Taip pat noriu padėkoti Lietuvos jaunuoliams, kurie pasirinko savo noru atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Jų šiandien turime 1136. Tuo pačiu noriu pasakyti, kad procesas nenustoja ir 18 iki 38 metų vaikinai ir merginos gali toliau registruotis savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą,“ – užbaigus sąrašų sudarymą sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Ministras taip pat padėkojo visuomenės atstovams, kurie padėjo garantuoti, kad šauktinių sąrašų sudarymo procesas vyktų objektyviai, skaidriai ir viešai.

Pasak ministro, atliktas pirmas darbas ir dabar kariuomenė pradės intensyviai ruoštis priimti pirmuosius karo prievolininkus. Pirmieji šauktiniai į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną atvyks rugpjūčio 24 dieną.

Tarnybą šiemet skirtinguose kariniuose daliniuose pradės 3 tūkst. 19-26 metų karo prievolininkų. Dalis iš šio skaičiaus tarnybą atliks savo noru.

Gegužės 11 d. naudojant kompiuterių programą ir remiantis ankstesnių šaukimų patirtimi buvo sudaryti šeši regioniniai karo prievolininkų sąrašai. Šie sąrašai per dvi darbo dienas nuo jų sudarymo bus paskelbti ir nuolat atnaujinami specialiai tam skirtoje Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje http://sauktiniai.kam.lt Į ją vedančios nuorodos bus skelbiamos ir interneto svetainėse www.kam.lt ir www.karys.lt.

Išsamesnė informacija apie šaukimo tvarką bus nuolat atnaujinama interneto svetainėse www.kam.lt (skyriuje „Aktualu šauktiniams”) ir www.karys.lt, teikiama tel. 8 800 12340 ir atvykus arba paskambinus į regioninius karo prievolės skyrius.

kam.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Pirmadienį oras sušils iki 13–18 laipsnių šilumos, LRT Radijui sako sinoptikė Edita Gečaitė. Lietaus tikimybė bus maža, šiaurės vakarų vėjas pūs 4–9 m/s greičiu.

Antradienį debesys prasisklaidys dar labiau, orai išliks sausi, tik vakare šalies vakarinius rajonus pasieks nauji lietaus debesys. Mažai debesuotą antradienio naktį temperatūra kris iki 2–7 laipsnių šilumos, šiaurės rytiniuose rajonuose kils šalnų pavojus. Dieną temperatūra svyruos tarp 18–23 laipsnių šilumos.

Nuo trečiadienio orai jau ims šiek tiek vėsti. Naktį daugelyje rajonų palis, vietomis galima perkūnija, pūs vidutinio stiprumo pietų ar pietvakarių vėjas. Bet temperatūra dar bus gana aukšta – 6–11 laipsnių šilumos. Dieną palis daugelyje rajonų. Kai kur griaudės perkūnija. Dieną temperatūra kils iki 11–16 laipsnių šilumos.

Daugiau: lrt.lt: „Sausesni orai – tik savaitės pradžioje“

Klaipėdos RAAD nuotr.

Pastaroji naktis Klaipėdos regiono aplinkosaugininkams buvo darbinga. Žvejybos kontrolę Nemuno deltos regioniniame parke vykdžiusiems pareigūnams ir neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams įkliuvo net keli pažeidėjai, kurių gamtai padaryta žala viršija 11 tūkst. Eur.

Pirmieji pažeidėjai – Minijos upėje, netoli Tenenio upės žiočių po du karšius sugavę piliečiai. Pagal mėgėjų žvejybos taisykles Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose telkiniuose karšius žvejoti draudžiama iki gegužės 20 d. Už šį pažeidimą vyrams gresia bauda iki beveik 300 Eur ir pažeidimui naudotų įrankių bei priemonių konfiskavimas. Už žvejybą Minijos ichtiologiniame draustinyje kiekvienam taip pat teks sumokėti po beveik 400 eurų.

Grįždami iš visą naktį trukusio reido, Klaipėdos RAAD Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai dar patikrino Klaipėdos mieste tekančią Danės upę. Nuojauta neapgavo – rastas neteisėtai pastatytas tinklas. Pasaloje aplinkosaugininkai nutarė sulaukti jo šeimininkų. Jie pasirodė prašvitus. Dviem klaipėdiečiams gresia administracinės baudos iki beveik 300 Eur. Jie taip pat turės atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri siekia apie 1 tūkst. eurų. Pažeidėjai taip pat neteks pripučiamos guminės valties ir tinklų.

am.lt inf.

Vyginto Skaraičio, ve.lt, nuotr.

Iš viešojo maitinimo įmonių bene prasčiausiomis sąlygomis, ne visuomet iš kokybiškų bei šviežių produktų, patiekalai gaminami kebabinėse. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriams patikrinus 452 iš šiuo metu Lietuvoje veikiančių beveik 600 kebabinių, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė jų dirba nesilaikydamos higienos reikalavimų, netinkamai laiko maistą, gamina iš produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais.

„2014-2015 m. atlikta 780 kebabinių patikrinimų. 72 proc. jų – su technologijų, produktų ar žaliavų atsekamumo, netinkamo inventoriaus ir patalpų, asmens higienos, produktų laikymo sąlygų ir tinkamumo vartoti terminų pažeidimais. Nustačius pažeidimus skiriamos baudos, uždraudžiama gaminti, tačiau vartotojai ir patys turėtų būti atidesni, atsargiau riktis vietas, kur užkąsti“, – sako VMVT Maisto skyriaus vyr. specialistas Algimantas Lipnickas.

Itin svarbu atkreipti dėmesį į kebabinėse naudojamą inventorių, švarą ir tvarką jose šiltuoju metų laiku. Mat sušilus orams, maisto produktai kur kas greičiau genda nei žiemą ir kyla didesnė apsinuodijimo rizika.

Kebabinėse trūksta ne tik švaros, bet vartotojai skundžiasi ir prasta kebabų kokybe, skoniu. Iš šiemet ir pernai gautų vartotojų skundų, 38 proc. pasitvirtino.

Pasak A.Lipnicko, visoje Lietuvoje kebabinėse nustatoma daug pažeidimų, nes šiose viešojo maitinimo įmonėse itin dažnai keičiasi darbuotojai, jų gana žema maisto gamybos kvalifikacija, jiems stinga higienos žinių.

Štai viename Gargždų kioske-kebabinėje (Klaipėdos raj.) VMVT inspektoriai rado daugiau kaip 30 kg šaldytos mėsos ir pusgaminių be ženklinimo etikečių ir įsigijimo dokumentų, 10 kg bandelių kebabams ir lavašų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais. Patalpos buvo netvarkingos, nevykdoma savikontrolė, nebuvo dezinfekcijos priemonių, darbuotoja neišklausiusi privalomo higienos žinių kurso.

Šiauliuose vienoje iš kebabinių patiekalus ne tik gamino iš produktų, kurių tinkamumo vartoti terminai pasibaigę, bet įmonė ir neturėjo tokiai veiklai leidimo.

VMVT inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kyla vis daugiau įtarimų, kad už Rolando Pakso partijos „Tvarka ir teisingumas“ vykdomų reformų aplinkosaugos srityje kurpiamas planas ne tik į šiltus postus neskaidriai susodinti savus, tačiau ir išplėsti teisėsaugos dėmesį pritraukusių interesų grupių įtaką. Prisidengiant Vyriausybės paskelbtu biurokratinio valstybės aparato mažinimo bumu, vykdomos korupcija kvepiančios pertvarkos.

Ketvirtadienį apie pertvarkas aplinkosaugos srityje skambėjo klausimai ir Seime, kur opozicija domėjosi, kas iš tikrųjų vyksta.

Ūkio ministerijos pernai paskelbtuose verslo įmones kontroliuojančių valstybės institucijų konsolidavimo planuose numatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Lietuvos geologijos tarnyba, 8 regioniniai aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) turėtų būti reorganizuoti į Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT) ir Aplinkos apsaugos tarnybą.

Šį planą numatyta įgyvendinti iki 2016 m. sausio 1 d.

Daugiau: alfa.lt: “„Tvarkiečių“ tvarkymasis aplinkosaugoje kelia bangas”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pakartotiniams savivaldos rinkimams Šilutės rajone besirengiančios politinės partijos ir rinkimų komitetai pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai savo pretendentų į savivaldybės tarybą ir merus sąrašus.

Ilgiausi Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ sąrašai – po 50 pavardžių, o mažiausiai pretendentų į tarybą turi visuomeninis rinkimų komitetas „Šilutės garažai“ – viso labo 15.

Pakartotiniuose rinkimuose taip pat ruošiasi dalyvauti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (49 pretendentai į tarybos narius), Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) (44), Darbo partija (40), partija „Tvarka ir teisingumas“ (41) ir Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis (46).

Mero posto ketina siekti 9 pretendentai: Tomas Budrikis (Darbo partija), Arvydas Jakas (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)), Jonas Jatautas (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Vytautas Laurinaitis (partija „Tvarka ir teisingumas“), Alfredas Stasys Nausėda (Lietuvos socialdemokratų partija), Virgilijus Pozingis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Sandra Tamašauskienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), Daiva Žebelienė (visuomeninis rinkimų komitetas „Už žmonių valdžią“) ir Stanislovas Žymančius (visuomeninis rinkimų komitetas “Šilutės garažai”).

Paremti savo parašu patinkantį kandidatą į merus ir kandidatų į savivaldybės tarybą sąrašą jau galima ir elektroniniu būdu. Parašus renkančių registruotų pretendentų į Šilutės r. savivaldybės tarybą ir merus sąrašus su papildomomis nukreipimo nuorodomis rasite čia: http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/457_lt/Apygardos/Apygarda7923/ParemimasApygardos7923.html

Pakartotiniai rinkimai Šilutės rajono savivaldybėje vyks birželio 21 d.

Politinės reklamos “Šilutės ETA žiniose” įkainiai: http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/99_lt/Ikainiai/ZpIkainiaiEilutes4205.html

Vietoj sveikinimo Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga.

Laisva šalis,
Laisvas žmogus,
Laisva valia,
Laisvas žodis,-
Ar tikrai?

Šviesaus ir šilto ateinančio savaitgalio.

Ir ko čia pykti.
Orestas

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nemuno deltos regioniniame parke nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. draudžiama gaudyti karšius, tačiau pasitaiko drąsių žvejų, rizikuojančių pasigauti karšių. Nuo draudimo pradžios LR AM Klaipėdos RAAD pareigūnai patikrino iš viso 787 žvejus mėgėjus ir nustatė 19 pažeidėjų. Už šiuos pažeidimus buvo skirtos baudos nuo 115 iki 289 eurų su žvejybos įrankių konfiskavimu, taip pat pateikta žala padaryta gamtai, kuri už kiekvieną pagautą karšį yra 65,58 eurų.

KRAAD inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Ketvirtadienį, sinoptikės Tatjanos Kempės teigimu, laikysis ramūs ir gana šilti orai. Tačiau savaitgalį šiluma maišysis su šalnomis.

Anot sinoptikės, ketvirtadienį vakariniuose rajonuose bus nepastoviai debesuota. Daug kur numatomi trumpi lietūs, daugiausia – rytiniuose rajonuose. Pūs vidutinio stiprumo šiaurės vakarų, vakarų krypties vėjas, temperatūra įdienojus pakils iki 14–19 laipsnių šilumos.

Penktadienio naktį dar trumpai palis, tačiau dieną lietaus nenumatoma, pūs silpnas vėjas. Dieną šils iki 12–17 laipsnių.

Šeštadienį prognozuojami ramūs, dieną – saulėti orai. Naktį vietomis numatomos šalnos – nuo 0 iki 3 laipsnių šalčio. Didesnė jų tikimybė – šiaurinėje šalies pusėje. Užtat dieną termometro stulpelis kils iki 14–19 laipsnių šilumos.

Daugiau: lrt.lt: „Savaitgalio orų kokteilis: šiluma su šalnomis“