silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės kultūros bendruomenė, švęsdama Vietos savivaldos dieną, nusprendė tęsti tradiciją ir pakvietė aplinkinių savivaldybių kolegas, jaunimą, ekspertus, seniūnus, turizmo verslininkus, kultūros kūrėjus į konferenciją „Vėtrungių ištakos, istorija, kultūrinis jos paveldas, meninė reikšmė šiandienai“, kurioje nutarta pagvildenti minėtą temą istoriniu aspektu, informuoja Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius.

Šilutiškių iniciatyvą remia ir Kultūros ministerija. Idėja „Vėtrungių kelias“ buvo įvertinta ir gavo dalinį finansavimą iš Kultūros kelius ir kultūrinį turizmą skatinančių projektų programos.

Susirinkusius nuoširdžiai pasveikino savivaldybės merė D. Žebelienė, linkėdama įgyvendinti sumanymus ir dar labiau sutelkti Vakarų kranto savivaldybių žmones prasmingai veiklai. O Šilutės savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė susirinkusiems pristatė numatomas veiklas, kurios bus įgyvendinamos 2014-2015 m. Merė įteikė padėkos raštą Administracijos Kultūros skyriaus vedėjai Vilmai Griškevičienei už kūrybiškas iniciatyvas ir naujovių paieškas.

Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo komanda, vadovaujama iniciatyvios direktorės Jūratės Pancerovos, ėmėsi šios prasmingos veiklos ir konferencija pasiekė rezultatų – sulaukė gerų pastabų, įdomių idėjų ir net prieštaringų hipotezių audros.

Klaipėdos universiteto Biologijos katedros asistentas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto doktorantas Egidijus Bacevičius savo pranešime „ Vėtrungių tyrimų tradicija ir medinės tautodailės tyrimai Rytprūsiuose ir Vokietijoje (H. Woede tyrimų pagrindu) pabandė apžvelgti kas slypi H. Woede knygoje, kokie išskirtiniai šios asmenybės gyvenimo aspektai įtakojo domėtis vėtrungėmis.

Auditorija susidomėjusi išklausė Romaldo Adomavičiaus. Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjo „Vėtrungių simbolika: Wolfgango Rudolpho požiūris“. Taip išsamiai pristatyta informacija iškėlė ne vieną klausimą. Jo manymu, vėtrungių galėjo būti net iki 3000.

Deja, šiandien kalbame apie 75 mums žinomus išlikusius kūrinius – vėtrunges. Senoji vėtrungė – lyg knyga – tik reikia mokėti ją perskaityti. Autentiška vėtrungė, ko gero vienintelė pasaulyje, yra išlikusi tik Šilutės muziejuje. Kitos pagamintos pagal užsakymą tarpukariu ar po karo.

Didžiausio klausytojų dėmesio sulaukė kraštotyrininkas ir leidėjas Kęstutis Demereckas savo pranešime „Vėtrungių tradicijos ištakos“ kalbėjęs ne tik apie istoriją, bet ir šiandieninę vėtrungių istoriją, jos panaudojimą. Pasak jo, vėtrungių grožis toks magiškas, kad dar kaizeris buvo ją užsisakęs. Lektorius nerimauja, kad vėtrungių paklausa gali šį unikumą paversti kiču. Jo nuomone, atkurti senųjų vėtrungių nereikia, tai saugotinas paveldo objektas. O štai, kad vėtrungės būtų pardavinėjamos kaip suvenyras – sveikintinas dalykas, nes kiekviena vėtrungė yra unikali, vienodų jų nebuvo.

Šiandienos vėtrungių pritaikymo realiją ir būtinybę bei galimybės ją populiarinti pristatė Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė ir laivadirbys bei vėtrungių meistras Vaidotas Bliūdžius, įmonės „3K grupės” vadovas, suvenyrinių vėtrungių meistras Laurynas Juodeška. Naujomis idėjomis pasidalino jauna bibliotekos darbuotoja Loreta Liutkutė. Rusniškis Simas Knapkis pristatė vėtrungių paplitimo geografiją. Jo nuomone, šiandien pagaminti ar atkurti senąsias vėtrunges nėra galimybių – pasikeitusios drožimo technologijos.

Konferencijos dalyviai skirstėsi sutarę, kad reikia mokslinių tyrinėjimų ir tam reikia ieškoti mokslininkų istorikų pagalbos, reikia metodinių leidinių ir tokių konferencijų. Kaip sakė viena dalyvė, „nedaug yra konferencijų, iš kurių nesinori anksčiau nei baigiasi išeiti“. Vėtrungių kelio partneriai artimiausiu metu toliau planuos veiklas.

silute.lt

Edvardo Jurjono nuotr.

Įtarimai dėl galimo aplinkos teršimo kiaulių srutomis Gnybalų kaime spalio pradžioje nepasitvirtino. Tiksliau, teršalų koncentracija drenažiniame vandenyje, pasemtame iš griovio, neviršijo leistinų normų.

„Šilutės ETA Žinias“ apie tai šiandien informavo Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėja Galina Misevičienė.

LR aplinkos ministras (2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. D1-546 “Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo”) yra nustatęs tokias didžiausias leistinas teršiančių medžiagų koncentracijas ištekančiame iš drenažo sistemų vandenyje: bendrojo fosforo – 2 mg/l, bendrojo azoto – 15 mg/l, amonio azoto – 5 mg/l, nitritų azoto – 0,3 mg/l.

Vandens mėginiai iš griovio Gnybalų miško pakraštyje buvo paimti spalio 2 d., kilus įtarimams, kad iš požeminės nusausinimo sistemos į aplinką vėl srūva kiaulių srutomis užterštas vanduo.

Susijęs str.: „Grabupėlių kodas: nejaugi vėl?..“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutėje ir Pagėgiuose į Seimą išrinktas Artūras Skardžius nelinkęs su niekuo ir dėl nieko terliotis.

Bent jau tokį įspūdį buvo galima susidaryti stebint LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos neeilinį posėdį, įvykusį Šilutės rajono savivaldybėje šį pirmadienį.

Posėdyje kalbėta apie žuvų išteklių būklę Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, gresiančias permainas žvejybos kvotų skirstyme, kitais Lietuvos pamario žvejams aktualiais klausimais.

A. Skardžius dar prieš patvirtinant posėdžio darbotvarkę pasiūlė komisijai priimti sprendimą dėl Lietuvos pamario žvejų pageidaujamos žuvininkystės įstatymo pataisos, kuri leistų jiems išsaugoti verslą, akivaizdžiai parodydamas, kieno jis pusėje. Ir jam, kaip vėliau paaiškėjo, nusispjauti ant Konkurencijos tarnybos, kuri lig šiol galiojančioje žvejybos limitų skirstymo tvarkoje, kai kvotos skirstomos tik tarp vidaus vandenyse metai iš metų žvejojančių įmonių, įžvelgia konkurencijos pažeidimų. Seimo narys netgi leido sau Konkurencijos tarnybą palyginti su Konstituciniu teismu, kuris, jo žodžiais tariant, kartais tiek pridaro…

Pamario žvejai baiminasi, kad siekiant sąžiningos konkurencijos, visos žvejybos vidaus vandenyse kvotos gali būti paleistos į aukcionus, ir jie gali būti visai išstumti iš šio verslo. Be to, anot jų, iškiltų grėsmė žuvų ištekliams, nes atėjūnai siektų kuo greičiau užkalti pinigą, atsirastų galimybė grįžti į verslą žvejams, kurie iš jo pasitraukė, gavę milijonus litų europinių išmokų, ir t.t.

Žvejybos įmonių asociacija „Lampetra“ norėtų, kad pamario žvejams būtų užtikrinta galimybė sužvejoti tradiciškai nusistovėjusią sugaunamų žuvų dalį, o aukciono būdu būtų skirstoma tik likusi nepaskirstyta arba naujai nustatyta limito dalis. Žvejai taip pat norėtų, kad įmonė jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą arba savo teisę į ją galėtų perleisti kitam ūkio subjektui.

Posėdyje dalyvavęs Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas ramino žvejybos verslininkus, teigdamas, kad bus siekiama padaryti viską, jog Lietuvos pamario žvejai neliktų be darbo. Esą tariamasi dėl galimybės nustatyti tam tikrus kriterijus – istoriškumo, dalyvavimo ES programose, narystės asociacijų veikloje ir kt., kurie pamario žvejams kvotų aukcionuose suteiktų pirmumą prieš atėjūnus. Tačiau visai tai kol kas tėra parašyta šakėmis ant vandens – laukiama oficialių Konkurencijos tarnybos išvadų.

Dar daugiau A. Skardžius reiškėsi, kai buvo kalbama apie žuvų išteklius Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, jų mažėjimo priežastis ir perspektyvas (pagrindinį pranešimą skaitė dr. Arvydas Švagždys). Jis suformulavo ir komisijos užduotį Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijoms: jos įpareigotos per vieną mėnesį pateikti Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijai strategiją ir veiksmų planą penkiems metams, kaip bus siekiama atkurti žuvų išteklius vidaus vandenyse ir kaip toliau bus bendradarbiaujama su daugiau kaip du trečdalius marių valdančia Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi žuvininkystės reguliavimo srityje…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artimiausiomis dienomis numatomi ramūs orai, tačiau artėjant savaitgaliui bus vis vėsiau ir drėgniau. Be to, pūs stiprokas, nemalonus vėjas, prognozuoja sinoptikė Inga Stankūnaitė.

Pirmadienio dieną vietomis trumpai palis. Temperatūra pasieks 10–15 laipsnių.

„Antradienį ir trečiadienį tik kur ne kur trumpai palis. Naktimis kai kur tvyros rūkas, vyraus 3–8 laipsnių šiluma. Dienomis oras daug kur šils iki 8–12 laipsnių“, – sako sinoptikė.

Ketvirtadienį, I. Stankūnaitės teigimu, vėjas išliks nestiprus, kritulių tikimybė maža. Naktį temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šilumos iki 3 laipsnių šalčio, ir tik kai kur ji sieks 3–5 laipsnius šilumos. Dieną termometrai rodys 6–11 laipsnių.

lrt.lt
ve.lt

O iš kur man žinoti, jeigu atsakymo į šį klausimą lig šiol neranda ir pats žmogus, irklavęs tą galerą daugiau kaip 40 metų, kol atėjo laikas išlipti į krantą.

Čia apie Stasį Mėlinauską, Lietuvos pamario žurnalistų artelės veteraną, ką tik dienos šviesą išvydusios knygos „Pėdos rasoje“ autorių.

O kas, jeigu toji knyga, į kurią, lyg į savotišką krašto metraštį, sudėta netoli 300 rinktinių autoriaus publikacijų, spausdintų Šilutės rajono laikraščiuose ir kituose leidiniuose per daugiau kaip 40 metų, ir yra (bent jau mums, jos skaitytojams) atsakymas į pradžioje iškeltą klausimą?

Gero visiems savaitgalio.

Be pykčio,
Orestas

P.S. Apie S. Mėlinausko pirmosios knygos viešą pristatymą būtinai pranešiu iš anksto.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tiek litų Šilutės rajono savivaldybė ketina skolintis iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų investicijų projektams iš dalies finansuoti.

Minijos krantinių sutvarkymo projektui užbaigti trūksta 32,7 tūkst. litų, o Šilutės H. Šojaus dvaro pastatų komplekso restauravimui ir teritorijos sutvarkymui bei pritaikymui viešiems turizmo poreikiams – 284,8 tūkst. Lt (neskaitant Ūkio ministerijos papildomai skirtų apie 1,8 mln. Lt). Taip pat numatoma vykdyti du naujus projektus: Šilutės miesto Naujakurių mikrorajono Karklų gatvės rekonstravimui reikia 746,7 tūkst. litų, o ,,Galimybių studijų Šilutės rajono savivaldybėje parengimo“ projektui – 40 tūkst. Lt.

Tačiau tam dar turės pritarti Savivaldybės taryba.

Anot Savivaldybės administracijos Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjos Janinos Valienės, Savivaldybės 2013 metų skolinimosi limitas yra 34, 967 mln. litų, o negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2013 m. spalio 1 d. siekė nepilnai 31,571 mln. Lt. Investicijų projektams finansuoti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų iš Finansų ministerijos iki šiol gauta per 7,838 mln. litų paskolų. Pagal su Finansų ministerija pasirašytas sutartis dar galima gauti daugiau kaip 1,374 mln. Lt.

Prie Panemunės pilies. (Bibliotekos nuotr.)

Saulėtą, tačiau žvarboką pirmąjį spalio penktadienio rytą susibūrusi Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos jaunųjų bibliotekininkų grupelė pradėjo savo studijinę-pažintinę kelionę po kaimynines Pagėgių, Jurbarko ir Tauragės apylinkes.

Išsikėlę tikslus – aplankyti kolegas bibliotekininkus Pagėgiuose ir Jurbarke, pasidalinti su jais darbo patirtimi, susipažinti su šių bibliotekų veikla, inovacijomis bei naujovėmis, užmegzti bendradarbiavimo ryšius, pažinti kaimyninių apylinkių krašto istoriją, tradicijas ir pabuvoti lankytinose vietose – gerai nusiteikę bei lydimi nuostabaus rudeniško oro leidomės kelionėn susidarytu maršrutu.

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka – pirmoji mūsų stotelė. Išlipusius iš autobuso mus šiltai pasitiko šios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė kartu su savo šauniąja valdymo specialistų grupele. Tik įžengus į biblioteką dėmesį iškart atkreipia įspūdinga tyliosios skaityklos stiklinė fasadinė siena, kurioje įamžinta Mažosios Lietuvos regionui būdinga ornamentika ir Pagėgių krašto raštijos kūrėjų mintys apie Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto savitumą. Pažinties su biblioteka metu direktorė papasakojo šios stiklinės sienos atsiradimo ir bibliotekos įkūrimo istoriją, aprodė moderniai ir šiuolaikiškai įrengtus skyrius, pristatė sukauptus, itin vertinamus bei aktualizuojamus, krašto raštijos ir kraštotyros fondus. Ekskursijos metu pravėrus vienas, iš pirmo žvilgsnio nuo kitų nesiskiriančias, duris mus netikėtai nustebino čia slypinti staigmena – „Suopio paunksmė“. Joje karaliauja raganaitė Vanda, kuri kaip mat surengtos viktorinos metu patikrino mūsų žinias apie Pagėgių kraštą. Nugalėtojai, Kintų filialo vyr. bibliotekininkei Vaidai Nausėdaitei, atiteko reprezentacinis leidinys „Pagėgiai. Šis kraštas kaip muzika…“. Gal ir sutapimas, tačiau 1000-asis „Suopio paunksmės“ lankytojas – mūsų kraštietis moksleivis iš Kintų. Tai išties nuostabus pasakų ir svajonių kampelis vaikams. Pasakę norus stebuklingajam išminties šuliniui savo pažintį su biblioteka tęsėme diskutuodami prie kavos puodelio apie bendradarbiavimą ir partnerystę su visuomene, vadžios atstovais, kitomis institucijomis, nevyriausybiniu sektoriumi. Aptarėme Lietuvos bibliotekininkų draugijos veiklą ir opiausius klausimus, susijusius su bibliotekininkų atlyginimais.

Pasiekus kitą kelionės stotelę – Jurbarko rajono savivaldybės viešąją biblioteką – buvome abstulbinti dviaukščiu, erdviu, šiuo metu bene gražiausiu ir moderniausiu pastatu Jurbarke. Biblioteka įsikūrusi strategiškai geroje vietoje su vakarinėje pusėje išpuoselėtu medžių parkeliu ir kiemeliu, pritaikytu renginiams. Mus šiltai pasitiko šios bibliotekos direktorė Nijolė Masiulienė, kuri pakvietė mūsų grupelę pasivaikščioti po biblioteką ir iš arčiau susipažinti su ja. Šios bibliotekos rekonstrukcijos darbai užtruko apie 5 metus ir tik šį pavasarį biblioteka atvėrė duris savo skaitytojams. Ekskursijos po biblioteką metu žavėjomės erdviais skyriais ir valdymo specialistų kabinetais, didžiulėmis renginių bei konferencijų salėmis su naujausia vaizdo ir garso aparatūra, vaikų ir suaugusiųjų interneto skaityklomis, pilnomis šiuolaikinius standartus atitinkančios įrangos, moderniai įrengtomis aptarnaujančio personalo patalpomis, komfortiškais svečių kambariais ir kt. Diskusijos metu direktorė papasakojo, jog buvo įdėtos didžiulės pastangos ir nuveikti nelengvi organizaciniai darbai įrengiant šią Europietišką, erdvią (per 2000 kv. m), informacijos ir žinių centru tapusią biblioteką. Gavome žinių ir patarimų, kaip rengti investicinius projektus bendradarbiaujant su valdžios atstovais. Susitikimo pabaigoje apsikeitėme atminimo dovanomis, pasidalinome įspūdžiais ir pasižadėjome dar ne kartą susitikti.

Kelionę po Jurbarko rajoną tęsėme aplankydami garsųjį „Medaus slėnį“. Mūsų nuostabai edukacinę medaus degustacijos programą vedė kolegė, Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skirsnemunės filialo vyr. bibliotekininkė Giedrė Jasinskienė, kuri pati užsiima bitininkyste. Ji papasakojo apie bites, medų, jo rūšiavimą, naudingąsias savybes ir dar daug įdomių, mums mažai girdėtų faktų apie medų. Programos metu skanautam kokybiškai rūšiuotam medui, Giedrės keptam meduoliui ir raugintam midui suteiktas Kulinarinio paveldo fondo sertifikatas. Įsigiję patikusio medaus patraukėme į netoliese esančią, šį pavasarį rekonstruotą ir naujai atgimusią Panemunės pilį – vieną žymiausių bei gražiausių Lietuvos architektūros ir kultūros paminklų. Teko ilgai kopti stačiais pilies bokšto laiptais, kol pasiekėme viršūnę, nuo kurios atsiveria nuostabus kraštovaizdis į Nemuną, pilies parką ir Pilies I (arba Vytėnų) gyvenvietę. Apžiūrėję mini muziejų ir susipažinę su dar numatomais pilies rekonstrukciniais darbais, aplankėme pilyje veikusią kiek šokiruojančią, tačiau gilią prasmę turinčią Česlovo Lukensko personalinę parodą „Mumifikatai“. Vaikščiojome po įspūdingą Panemunės pilies parką ir džiaugėmės rudenėjančia gamta. Kelionę vainikavo bibliotekininkų jėgų išbandymas Tauragės Taurų dvaro rekreaciniame parke. Išvada viena – su nuostabia ir šaunia bibliotekininkų palaikymo komanda galima įveikti iš pažiūros net sunkiausias kliūtis, pasikrauti geros nuotaikos ir parsivežti neišdildomų įspūdžių.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Jolita Baltutienė

Bibliotekos nuotr.

LRT TV stop kadras.

LRT televizija, „Ryto suktinis“, 2013-09-27.

Žiūrėti: lrt.lt: “Ryto suktinis”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Parodomieji susitikimai su keliais verslo smulkiaisiais Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojo Algirdo Balčyčio vadovaujamai darbo grupei minčių, kaip Savivaldybė galėtų skatinti rajone smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, ne kažin kiek tepridėjo.

Toks įspūdis susidarė stebint šiandieninį posėdį Savivaldybėje, kuriame, be vicemero, dalyvavo du verslo smulkieji – Edvardas Jurjonas ir Edgaras Gudas, taip pat Šilutės muziejaus Turizmo informacijos centro vadovas Edvardas Judžentis. Jiems talkino Savivaldybės administracijos specialistai.

Trumpai tariant, pastarasis susibėgimas ir tebuvo skirtas deramam apiforminimui viso to (su neesminiais pakeitimais), kas jau buvo aptarta ankstesniuose darbo grupės posėdžiuose, dar prieš išvažiuojamąjį posėdį pas smulkiuosius verslininkus („Parama verslui – vis dar kalbų lygyje“).

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ūkanoti rytai ir lapų auksas po kojomis, retos paukščių virtinės virš galvos ir turtinga spalvų gama paupiais ir pamariais. Tokie peizažai pamaryje – kiek akys aprėpia. Trauka į čia poilsiui dar išlieka, rašo Aldona Aleksėjūnienė str. “Aksominis ruduo ilgina vandens turizmo sezoną” portale 15min.lt.

Bet turizmo sezono pabaigtuves jau atšventė Šilutės turizmo informacijos centras. Jis jau pristatė veiklos efektyvumo įrodymą – lankytojų būta 4 proc. mažiau, nei pernai. Iš viso – 1967 žmonės.

Bet dešimtis tūkstančių poilsiautojų pamario krašte šiemet aptarnavę vandens turizmo paslaugų teikėjai sezono dar nebaigė ir nesiruošia to daryti net iki pat spalio pabaigos.

Musulmonas gali vesti krikščionę arba žydę, tačiau musulmonė negali tekėti už kitatikio. (tiesa.com nuotr.)

Lietuvių bendruomenėje plačiai paplitusi neigiama nuomonė apie krikščionių santuokas su musulmonais. Už islamo išpažinėjų ištekėjusios lietuvės žiniasklaidoje ne kartą kaltintos neišprusimu, perspėtos saugoti bendrus vaikus ir nieku gyvu nepriimti islamo tikėjimo, rašo emigracijoje leidžiamas laikraštis “Tiesa”.

„Tiesai“ apie dviejų didžiausių pasaulio religijų sujungimą santuoka pasakojo už musulmonų ištekėjusios bei su jais vaikus auginančios lietuvės, kurių vardai, jų pačių prašymu, pakeisti.

Jungtinėje Karalystėje prieš dešimtmetį atlikta apklausa, norint išsiaiškinti, kiek krikščionių ir musulmonų santuokų registruota šalyje. Rezultatai parodė, kad tokių šeimų yra šiek tiek daugiau nei 21 tūkst. Statistikos departamento atstovų teigimu, šis skaičius toli gražu nėra teisingas, mat didelė dalis skirtingų religijų santuokų atliekamos tik bažnyčiose ar mečetėse ir neregistruojamos valstybinėse įstaigose.

A. Kliučinsko teigimu, karvės jam visada iš anksto praneša apie besiartinantį lietų.(Oresto Lidžiaus nuotr.)

Norite tikėkite, norite – ne, bet pažangiame pieno ūkyje Lietuvos pamario žemėje, Užlieknių kaime, Šilutės rajone, lietuviškosios juodmargės ne tik maitina gausią Vidos ir Algimanto Kliučinskų šeimyną, bet dar ir padeda ūkininkams planuoti vasaros darbus.

Bent jau taip teigia pats A. Kliučinskas, kurio ūkis vos prieš dieną buvo paskelbtas respublikinio konkurso „Metų ūkis 2013“ nugalėtoju Šilutės rajone, surinkęs daugiausiai balų – 73.

14 metų savarankiškai ūkininkaujančio Algimanto pasakojimas apie savo karves, kurios jį iš anksto perspėja apie besiartinantį lietų, nustebino ne tik betono ir asfalto džiunglėse – mieste gyvenančius žiniasklaidos darbininkus, bet ir jo kolegą su valstybės tarnautojo munduru – taip pat pieno ūkį plėtojantį Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėją Alfredą Nausėdą.

„Karvės ganykloje prieš lietų pradeda intensyviai uostinėti orą. Man tai būna ženklas, kad artimiausiu metu, bent jau kitą dieną, sulauksime lietaus, – nors ir šypsodamasis, bet pakankamai įtikinamai pasakojo ūkininkas. – Dabar, rudenį, tai jau nebe taip aktualu, tačiau vasarą, atėjus šienapjūtės metui, labai praverčia planuojant lauko darbus. Ir visi iš aplinkui manęs dažnai klausia, kada geriausia šienauti…“

Tai tiek tos lyrikos.

Dabar apie A. Kliučinską ir jo ūkį.

Kaip jau buvo minėta, A. Kliučinskas, beje, pagal išsilavinimą jis yra zootechnikas, Užliekniuose savarankiškai ūkininkauja jau 14 metų. Dalyvaudamas Pieno ir Nitratų direktyvų programose, jis taip pertvarkė savo pieno ūkį, kad kitaip nei pažangiu jo dabar nepavadinsi.

Ūkininkas ne pirmus metus bendradarbiauja su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (toliau – LŽŪKT), jis vienas pirmųjų rajone ryžosi savo ūkio įvertinimui dėl atitikimo nustatytiems valdymo, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei darbo saugos reikalavimams.

Šiuo metu A. Kliučinskas turi per 100 galvijų, iš jų 50 yra melžiamos karvės. Pastarosios kasdien duoda apie 900 kilogramus pieno, kuris, anot Kaimo reikalų skyriaus vedėjo, „Metų ūkio“ konkurso komisijos pirmininko A. Nausėdos, visada yra puikios kokybės.

Ūkininko šeima valdo 100 hektarų nuosavos žemės, dar apie 80 ha nuomoja, daugiausia potvynio užliejamoje teritorijoje.

A. Kliučinskas su sutuoktine Vida užaugino tris dukras ir vieną sūnų. Beveik visi vaikai darbuojasi šeimos ūkyje.

Pastarasis faktas ypač pradžiugino konkurso komisiją, kurioje, be A. Nausėdos, dar buvo LŽŪKT Šilutės biuro vadovė, gyvulininkystės konsultantė Ina Edita Kuzmienė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas. Ši naujiena padarė gerą įspūdį ir Šilutės žurnalistams.

Savaime iškilo klausimas: galbūt dabar jis jau jaučiasi tvirtai stovįs ant žemės?

Pasirodo, ne – tik šiek tiek tvirčiau, nei anksčiau. Todėl, kad ne viskas priklauso nuo paties ūkininko: pieno kainas diktuoja perdirbėjai, išmokų dydžius – ES, jau nekalbant apie degalus, elektrą ir kitus dalykus, darančius tiesioginę įtaką ūkio pelningumui.

Nepaisant visko, A. Kliučinskas nesiskundžia – tokio jau būta jo pasirinkimo, apie kitokį gyvenimą jis ir nesvajojantis.

„Metų ūkio“ konkurse dalyvavo iš viso 8 Šilutės rajono ūkininkai (tiek jų tepanoro dalyvauti).

Antrąją vietą su 71 balu užėmė Aidos ir Audriaus Vindžigelskių ūkis Balčių kaime (Vainuto sen.), trečioji atiteko Virginijos ir Jono Macijauskų šeimynai, ūkininkaujančiai Šyšgirių kaime – 68 balai.

Anot Kaimo reikalų skyriaus vedėjo A. Nausėdos, pagal galvijų ir melžiamų karvių skaičių – atitinkamai apie 30 tūkst. ir 12 tūkst. vnt. – Šilutės rajonas pirmauja Lietuvoje. Rajono ūkininkų amžiaus vidurkis – 57 m. Deja…

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šeštųjų Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finale Prienuose Šilutės rajono rinktinė rajonų grupėje užėmė aukštą 10 – ą vietą.

Iš pamariečių aukščiausią rezultatą žaidynių finale pasiekė stalo teniso trejetas – Gražina Mikalauskienė, Zigmas Šikšnius ir Jonas Piekautas – III vieta. Šilutiškės tinklininkės, šaškininkai ir juknaitiškiai galiūnai vyrai, dalyvavę virvės traukimo rungtyje, nors prizinių vietų ir neiškovojo, tačiau savo grupėse irgi pateko į geriausiųjų dešimtukus.

Trečiadienio popietę krašto ambasadoriai Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finale buvo pakviesti į Šilutės r. savivaldybę. Dauguma jų sutartą valandą ir susirinko Savivaldybės mažojoje salėje. Merė Daiva Žebelienė su administracijos direktoriaus pavaduotoju Alvidu Šimelioniu Šilutės rajono vardą garsinantiems sporto mėgėjams įteikė padėkas ir po nedidelę dovanėlę.

Liudo Mockaus nuotr.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – komisija) rekomendavo Šilutės rajono savivaldybei peržiūrėti UAB „Lamberta“ nustatytas šilumos, tiekiamos Macikų socialinės globos namams, kainas.

Šilutės r. savivaldybės taryba, manydama, kad UAB „Lamberta“ nori pernelyg didelės šilumos kainos, šių birželio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo iki šių metų gruodžio 31 d. nustatė šilumos kainos dedamąsias be pridėtinės vertės mokesčio. Tačiau šilumos tiekėjai šį Tarybos sprendimą apskundė Komisijai.

Komisija, išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi UAB „Lamberta“ skundą dėl Šilutės r. savivaldybės tarybos nustatytos šilumos bazinės kainos dedamųjų tretiesiems bazinės kainos galiojimo metams, konstatavo, kad šilumos kainos dedamosios nustatytos nesilaikant Šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatų, numatančių, jog šilumos kainos turi būti grindžiamos būtinosiomis tiekėjo sąnaudomis.

regula.lt

'Keptas - troškintas starkis'. (Sigitos Kasparavičienės nuotr.)

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filialo bibliotekininkės Sigitos Kasparavičienės aprašytas tradicinis kintiškių patiekalas „Keptas – troškintas starkis“ respublikiniame konkurse „Mano krašto gardėsis“ pateko į 4 geriausių receptų sąrašą.

Tokio pat pripažinimo sulaukė Anykščių kraštotyrininkių tradicinis patiekalas „Legumina iš bulbių“ (parengė Anykščių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė), Leibos ir Narvos (Krasnojarsko kraštas) lietuvių tremtinių virtuvė (aprašė Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos vyresn. bibliografė Loreta Skinkienė) ir duona su natūraliu raugu (parengė Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Abromiškių filialo vedėja Irena Kubilinskienė).

Nugalėtojų atstovaujamos bibliotekos bus apdovanotos metine 2014 metų leidinio „Šeimininkė“, o jų straipsniai ar receptai bus pateks į specialią receptų knygą.

Konkursą „Mano krašto gardėsis“ organizavo Gyvosios krašto enciklopedijos „Graži tu mano“ leidėjai. Konkursui buvo pateikta iš viso per 80 receptų ir virtuvės aprašymų.

Parengta pagal grazitumano.lt ir Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos inf.

Danguolės Grigalienės nuotr.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija 2013 metus paskelbė “Sveikatingumo metais”. Viena iš priemonių įgyvendinant sveikatingumo metus yra renginių ciklas “Išskirtinės kokybės vaisiai ir daržovės iš ūkininkų daržo ant mokinių pietų stalo”.

Prisidedant prie sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų, Vainuto gimnazijos Bikavėnų skyriuje spalio 9 d. įvyko renginys “Aukime visi laimingi ir sveiki”.

Mokiniai ir mokytojos iš savo daržo ar sodo atsinešė įvairių gėrybių: morkų, obuolių, kriaušių, burokėlių, moliūgų, vynuogių ir t.t.

Mokyklos valykloje, padedami virėjos Virginijos Briedienės, vaikai patys spaudė sultis, kurių skonis buvo ypač puikus – juk pačių rankomis sultys pagamintos visų skaniausios. Po to mokiniai atliko įvairias užduotis, susijusias su vaisiais ir daržovėmis. Kai kurie piešė, kiti pasakojo, kokias daržoves augina savo darže. Kartu su mokytojomis vaikai aptarė, kuo ir kokios daržovės, vaisiai yra naudingi, sveiki mūsų visų organizmams. Mokytoja Valentina Jasaitienė akcentavo svogūnų ir česnakų svarbą, ypač žiemos metu.

Mokytoja Danguolė Grigalienė

R. Ambrozaitis. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio pranešimas.

UAB „Statybų valdymo sprendimai“ prašymu teismas 2013-09-20 įsakymu įpareigojo Šilutės rajono savivaldybės administraciją sumokėti 562 819,21 Lt skolą, kuri susidarė už atliktus, bet neapmokėtus darbus, bei finansines netektis 2009-2011 metais.

Taip pat teismas, UAB „Statybų valdymo sprendimai“ prašymu, priėmė nutartį areštuoti Šilutės rajono savivaldybės administracijai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas – 562 819,21 Lt.

Antstolis, vykdydamas teismo nutartį, areštavo Šilutės rajono savivaldybės administracijos naudojimąsi kilnojamuoju turtu – transporto priemonėmis, kurių vertė 121 920 Lt, bei piniginėmis lėšomis (440 899 Lt), esančiomis Šilutės rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitoje, iš kurios mokamos ir socialinės išmokos rajono gyventojams.

Banko sąskaitoje yra pakankamai piniginių lėšų, kurių naudojimas nėra antstolio apribotas, todėl socialinės išmokos rajono gyventojams už rugsėjo mėnesį bus išmokėtos laiku.

Konkursas vyks gruodžio 3 d. Šilutės kultūros ir pramogų centre.

Registruotis iki lapkričio 20 d.

Jei partneriams pasiūlai geras sąlygas, jie noriai prekiauja tavo produktais, rodo arbatomis ir prieskoniais prekiaujančių „7 Ievos namų“ patirtis. Sukūrus tokį prekybos tinklą, daugiau laiko lieka asortimento įvairovei didinti ar užsiimti tiesiogine rinkodara: nuolat sukiotis įvairiuose renginiuose – ten, kur daug žmonių, ir pristatyti jiems savo produktus, pasakoti apie juos, duoti paragauti.

“Nors arbatą gaminame Šilutės rajone, tačiau parduotuvės šiame mieste neturime. Esame girdėję vietinių gyventojų priekaištų, kad jie priversti čia pat pagamintų mūsų arbatų ieškoti didmiesčiuose ar užsisakyti internetu. Bet mes juk verslininkai, tad skaičiuojame, kur ir kaip prekiauti pelningiausia. Juolab kad anksčiau turėjome prekyvietę ir Šilutėje, tačiau jos išlaikyti neapsimokėjo“, – atvirai kalba Valdas Jonaitis, įmonės „7 Ievos namai“ direktorius.

Daugiau: vz.lt: “Savų parduotuvių atidaryti neskuba”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojo Algirdo Balčyčio (nuotraukoje) vadovaujama darbo grupė pagaliau apsisprendė dėl vietos siūlomam statyti mieste turizmo, sporto ir pramogų centrui (toliau – centras): Tarybai bus siūloma inicijuoti galimybių studiją su 4 alternatyviomis teritorijomis.

Antradienį po pietų įvykusiame darbo grupės posėdyje, nors aistrų ir nebuvo išvengta, tačiau jų jau būta ne tokių karštų, kaip praeitą ketvirtadienį.

Pastarajame posėdyje dalyvavo daugiau darbo grupės narių – 9. Balsuojant dėl Arvydo Jako siūlomos centro statybos vietos Stadiono gatvėje „už“ balsavo tik 4. Todėl buvo nuspręsta siūlyti Savivaldybės tarybai priimti sprendimą rengti galimybių studiją (arba koreguoti – papildyti jau turimą studiją, pritaikytą teritorijai Rusnės gatvėje) su 4 alternatyviomis vietomis – be jau minėtų teritorijų Stadiono ir Rusnės gatvėse, dar įtraukiant aikštyną prie Gluosnių gatvės ir sporto salei skirtą teritoriją prie Vydūno gimnazijos (beje, pastarosios dvi teritorijos praeitame posėdyje darbo grupė sprendimu buvo išbrauktos iš potencialių vietų sąrašo).

Galimybių studija, jeigu bus tinkamai parengta užduotis jos rengėjams, turėtų atsakyti į visus klausimus: kur geriau, kur pigiau ir t.t.

Tačiau tai tėra darbo grupės pasiūlymas, o galutinį sprendimą turės priimti visa Savivaldybės taryba.

.

.

Oresto Lidžiaus nuotr.