silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Šilutės kultūros bendruomenė, švęsdama Vietos savivaldos dieną, nusprendė tęsti tradiciją ir pakvietė aplinkinių savivaldybių kolegas, jaunimą, ekspertus, seniūnus, turizmo verslininkus, kultūros kūrėjus į konferenciją „Vėtrungių ištakos, istorija, kultūrinis jos paveldas, meninė reikšmė šiandienai“, kurioje nutarta pagvildenti minėtą temą istoriniu aspektu, informuoja Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius.
Šilutiškių iniciatyvą remia ir Kultūros ministerija. Idėja „Vėtrungių kelias“ buvo įvertinta ir gavo dalinį finansavimą iš Kultūros kelius ir kultūrinį turizmą skatinančių projektų programos.
Susirinkusius nuoširdžiai pasveikino savivaldybės merė D. Žebelienė, linkėdama įgyvendinti sumanymus ir dar labiau sutelkti Vakarų kranto savivaldybių žmones prasmingai veiklai. O Šilutės savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė susirinkusiems pristatė numatomas veiklas, kurios bus įgyvendinamos 2014-2015 m. Merė įteikė padėkos raštą Administracijos Kultūros skyriaus vedėjai Vilmai Griškevičienei už kūrybiškas iniciatyvas ir naujovių paieškas.
Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo komanda, vadovaujama iniciatyvios direktorės Jūratės Pancerovos, ėmėsi šios prasmingos veiklos ir konferencija pasiekė rezultatų – sulaukė gerų pastabų, įdomių idėjų ir net prieštaringų hipotezių audros.
Klaipėdos universiteto Biologijos katedros asistentas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto doktorantas Egidijus Bacevičius savo pranešime „ Vėtrungių tyrimų tradicija ir medinės tautodailės tyrimai Rytprūsiuose ir Vokietijoje (H. Woede tyrimų pagrindu) pabandė apžvelgti kas slypi H. Woede knygoje, kokie išskirtiniai šios asmenybės gyvenimo aspektai įtakojo domėtis vėtrungėmis.
Auditorija susidomėjusi išklausė Romaldo Adomavičiaus. Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjo „Vėtrungių simbolika: Wolfgango Rudolpho požiūris“. Taip išsamiai pristatyta informacija iškėlė ne vieną klausimą. Jo manymu, vėtrungių galėjo būti net iki 3000.
Deja, šiandien kalbame apie 75 mums žinomus išlikusius kūrinius – vėtrunges. Senoji vėtrungė – lyg knyga – tik reikia mokėti ją perskaityti. Autentiška vėtrungė, ko gero vienintelė pasaulyje, yra išlikusi tik Šilutės muziejuje. Kitos pagamintos pagal užsakymą tarpukariu ar po karo.
Didžiausio klausytojų dėmesio sulaukė kraštotyrininkas ir leidėjas Kęstutis Demereckas savo pranešime „Vėtrungių tradicijos ištakos“ kalbėjęs ne tik apie istoriją, bet ir šiandieninę vėtrungių istoriją, jos panaudojimą. Pasak jo, vėtrungių grožis toks magiškas, kad dar kaizeris buvo ją užsisakęs. Lektorius nerimauja, kad vėtrungių paklausa gali šį unikumą paversti kiču. Jo nuomone, atkurti senųjų vėtrungių nereikia, tai saugotinas paveldo objektas. O štai, kad vėtrungės būtų pardavinėjamos kaip suvenyras – sveikintinas dalykas, nes kiekviena vėtrungė yra unikali, vienodų jų nebuvo.
Šiandienos vėtrungių pritaikymo realiją ir būtinybę bei galimybės ją populiarinti pristatė Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė ir laivadirbys bei vėtrungių meistras Vaidotas Bliūdžius, įmonės „3K grupės” vadovas, suvenyrinių vėtrungių meistras Laurynas Juodeška. Naujomis idėjomis pasidalino jauna bibliotekos darbuotoja Loreta Liutkutė. Rusniškis Simas Knapkis pristatė vėtrungių paplitimo geografiją. Jo nuomone, šiandien pagaminti ar atkurti senąsias vėtrunges nėra galimybių – pasikeitusios drožimo technologijos.
Konferencijos dalyviai skirstėsi sutarę, kad reikia mokslinių tyrinėjimų ir tam reikia ieškoti mokslininkų istorikų pagalbos, reikia metodinių leidinių ir tokių konferencijų. Kaip sakė viena dalyvė, „nedaug yra konferencijų, iš kurių nesinori anksčiau nei baigiasi išeiti“. Vėtrungių kelio partneriai artimiausiu metu toliau planuos veiklas.
Susirinkusieji buvo dėkingi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos atlikėjams už nuotaikingą koncertinę programą, kuria baigėsi ši konferencija.
