Keturi. (R. Lukošiaus nuotr.)

Tarptautiniame dziudo turnyre Bielsko – Biala mieste (Lenkija) Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai (treneris Rimvydas Lukošius) iškovojo tris aukso ir vieną bronzos medalį.

Ant turnyro apdovanojimų pakilos aukščiausio laiptelio užlipo broliai Ernestas ir Edvardas Sagalec bei Marius Rimkus, laimėję visas kovas savo svorio grupėse.

Rokas Šazevičius užėmė trečiąją vietą.

Dominykas Šatkus liko penktas.

Parengta pagal R. Lukošiaus inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

2013 – 2014 metų šildymo sezonas Šilutės rajone pradedamas nuo šiandien, spalio 17 d.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio įsakymas dėl šildymo sezono pradžios išleistas spalio 16 d.

Šilutės miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos, senelių globos namai ir ligoninė centralizuotai pradėti šildyti prieš dvi savaites, nuo spalio 2 d.

Šio šildymo sezono pradžia gyventojams bus pigesnė už pernykštę: dabar šilumos kilovatvalandė kainuoja 20,99 ct (su 9 proc. PVM), prieš metus buvo 23,71 ct.

grazitumano.lt nuotr.

Lietuvos gamtos fondas, įgyvendindamas projektą „Aukštumalės aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“, vykdys darbus, kurių metu bus tvenkiami didieji magistraliniai ir bareliniai grioviai. Tokiu būdu bus siekiama atkurti pelkėdarai palankų gruntinio vandens lygį – vieną reikšmingiausių aukštapelkės gyvybingumo ir išlikimo sąlygų.

Telmologinio draustinio teritorijoje numatoma pastatyti apie 500 užtvankų (užtūrų), patvenkiant apie 70 kilometrų senųjų barelinių ir apie 10 kilometrų magistralinių griovių. Taip pat 100 ha plote numatyta iškirsti ir pašalinti aukštapelkėms nebūdingą sumedėjusią augmeniją.

Kartu su atkūrimo darbais vyks aukštapelkės biologinės įvairovės tyrimai, stebimi gruntinio vandens lygio svyravimai, kurie suteiks daugiau informacijos apie šioje unikalioje pelkėje vykstančius gamtinius procesus bei darbų, atliekamų siekiant ją išsaugoti, poveikį.

Siekiant supažindinti visuomenę su pelkių ekosistemų reikšme ir Aukštumalės pelkinio komplekso gamtinėmis vertybėmis, bendradarbiaujant su Nemuno deltos regioniniu parku bus parengta ekspozicija apie aukštapelkę, rengiami gamtos gidai, kurie galės vesti ekskursijas aukštapelkėje, leidžiami informaciniai leidiniai, atnaujintas pažintinis takas. Taip visuomenė geriau supras pelkių išsaugojimo svarbą, o vietos bendruomenė sužinos daugiau apie šalia esančias gamtines vertybes ir galės džiaugtis pagerinta regiono infrastruktūra bei išaugusiu patrauklumu turistams.

SEMINARO PROGRAMA
9:30 – 10:00 Įžanginis žodis:
Edmundas Greimas, Lietuvos gamtos fondas
Dr. Romas Pakalnis, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Vaidas Pavilonis, Nemuno deltos regioninis parkas
Kazimieras Kaminskas, UAB “Klassman-Deilmann Šilutė”
Steponas Bairašauskas, VĮ Šilutės miškų urėdija
Lars Briggs, “Amphi Consult”
10:00–10:30 Projekto veiklų pristatymas
Nerijus Zableckis, Lietuvos gamtos fondas
10:30– 11:00 Kavos pertraukėlė
11:00 – 11:30 Lietuvos pelkės ir durpynai
Leonas Jarašius, Gamtos tyrimų centras
11:30 – 12:00 Aukštumalės aukštapelkės botaninė įvairovė
Dr. Jūratė Sendžikaitė, Lietuvos gamtos fondas, Gamtos tyrimų centras
12:00 – 12:30 Diskusija. Pelkė Šilutės rajono gyventojų akimis
12:30–13:30 Pietūs
13:30 – 13:45 Ekskursija į UAB “Klasmann-Deilmann Šilutė” naująjį substratų gamybos cechą
13:45–16:00 Išvyka į Aukštumalės aukštapelkę ir durpyną.

Aukštumalė – viena didžiausių ir vertingiausių aukštapelkių ne tik Lietuvoje, bet ir visame rytų Baltijos regione. Tačiau daugiau kaip šimtmetį vykdomi pelkės sausinimo ir durpių eksploatavimo darbai sutrikdė šios ekosistemos hidrologinį režimą ir taip pažeidė ar net visiškai sunaikino vertingas pelkių buveines. Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su Nemuno deltos regioniniu parku, siekia atkurti Aukštumalės aukštapelkės hidrologinį režimą ir tokiu būdu ne tik išsaugoti pelkėje išlikusias vertingas gamtines buveines, bet ir sudaryti sąlygas atsikurti žmogaus veiklos sužalotoms buveinėms.

Kaip ir daugelis kitų Vakarų ir Vidurio Europos aukštapelkių, per tūkstantmečius sukaupusių didžiulius durpių klodus, Aukštumalės pelkinis kompleksas yra stipriai paveiktas durpių kasybos ir su ja susijusių sausinimo darbų. XX a. pr. Mažoji Lietuva (Klaipėdos kraštas) priklausė Vokietijai, kurios verslininkų iniciatyva Aukštumalės aukštapelkėje buvo pradėta durpių eksploatacija, kuri tęsiasi jau visą šimtmetį. Siekiant atkurti ir išsaugoti Aukštumalės pelkines ekosistemas, pasižyminčias ežerokšnių kompleksais, savitomis biocenozėmis, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija, 1995 m. išlikusi gana natūrali neeksploatuojama aukštapelkės dalis (1017 ha) buvo paskelbta Aukštumalės telmologiniu draustiniu. Aukštumalės pelkė, kaip ir visa Nemuno deltos regioninio parko teritorija, yra įrašyta į Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos teritorijų sąrašus.

Dėl daugiau nei šimtmetį besitęsiančio Aukštumalės ir ją supančios aplinkos sausinimo aukštapelkėje žemėja gruntinio vandens lygis, pati pelkė, ypač jos pakraščiai, sausėja ir degraduoja: vyksta gana sparti durpių klodo mineralizacija, įsikuria aukštapelkėms nebūdinga augmenija, stipriai pažeistos pelkinės buveinės užauga mišku. Siekiant išsaugoti vertingą Aukštumalės pelkinį kompleksą būtina sumažinti vandens nuotėkį iš telmologinio draustinio teritorijos.

glis.lt inf.

am.lt nuotr.

Brakonieriavimas – tai vagystė. O vagystė – nusikaltimas. Kaip nuo jo atgrasyti žmones? Pasirodo, didelės baudos, ieškiniai, valčių bei tinklų konfiskavimas daro neprastą poveikį – brakonieriaujama vis rečiau, rašo Audrė Srėbalienė str. „Brakonieriai jau dreba: už 20 lydekų – 40 tūkst. litų“ portale lrytas.lt.

Šiuo metu žvejai mėgėjai privalo suvynioti meškeres. Nuo spalio vidurio nebegalima žvejoti lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir vėžių. Jei koks nors iš šių gyvių atsidurs žvejo kibirėlyje, aplinkosaugininkų pateikti ieškiniai ilgam apkartins gyvenimą.

Bet įsitikinę, kad gamtos apsaugos inspektoriai brakonierius gaudo kurioje kitoje vietoje, žmonės vis dar vagiliauja iš gamtos.

Policijos nuotr.

Šiandien vakare dviejuose šalies rajonuose rengiami netikėti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnų reidai.

Pagrindinis reidų viename ar keliuose rajonuose tikslas – viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimas. Taip pat jais siekiama suteikti didesnę pagalbą vietos komisariatams, užkardyti galimas nusikalstamas veikas, pagerinti policijos reagavimą į gyventojų pranešimus, įtakoti nusikalstamumo tendencijas.

Esant būtinybei, reidų metu bus pasitelkiami ir policijos kinologai, kitų tarnybų pareigūnai.

Antradienio rytą Nemuno deltos regioninio parko (toliau – NDRP) direkcijos specialistams V. Augiliui ir J. Stanionienei buvo patikėta neįprasta užduotis – išgelbėti į nelaimę patekusį paukštį.

NDRP direkcijai buvo pranešta apie Minijos upės pakrantėje, netoli to paties pavadinimo kaimo (Šilutės r.), į tinklo liekanas įsipainiojusį stambų paukštį. Nuvykę į vietą specialistai rado upės krante išvargusį retą Lietuvos padangių gyventoją – didįjį apuoką.

Išlaisvintas paukštis buvo perduotas Ventės rago ornitologinės stoties specialistams.

Didysis apuokas yra įtrauktas Lietuvos raudonosios knygos 1 (E) kategorijos sąrašą, kuriame nurodytos ties išnykimo riba esančios rūšys.

NDRP direkcija nuoširdžiai dėkoja žvejui Artūrui Bružui, pranešusiam apie rastą paukštį, ir Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojams.

Parengta pagal NDRP direkcijos inf.

J. Stanionienės nuotr.

Per 2012 metų Seimo rinkimus rinkėjai balsuoti buvo vežami net ir taksi automobiliais. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Klaipėdos apygardos teismui teks prisiminti 2012 m. Seimo rinkimus, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš dalies patenkino Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą ir bylą dėl Šilutės – Pagėgių rinkiminėje apygardoje vykusio rinkėjų papirkimo 2012 m. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą grąžino nagrinėti apeliacinei instancijai.

Byla dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise buvo iškelta 43-ejų metų Rusnės gyventojui Viktorui Mertins., kuriam už šią nusikalstamą veiką Šilutės rajono apylinkės teismas pernai lapkričio 2 d. skyrė 5 tūkst. 200 litų dydžio baudą. Nesutikdamas su nuosprendžiu, nuteistasis jį apskundė apeliacine tvarka ir šių metų vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismo buvo išteisintas, praneša Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Teismo išteisinamąjį nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t.y. dėl neteisingai nustatytų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų jau kasacine tvarka apskundė Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, prašydamas palikti galioti apkaltinamąjį Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą.

“Nors prokuroro skundas tenkintas iš dalies, tačiau tikimasi, kad ištaisius kai kuriuos procesinius netikslumus šioje byloje, bus suformuota teismų praktika rinkimų tvarkos pažeidimų bylose, atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės”, – sakė nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teisme dalyvavęs Klaipėdos apygardos prokuroras Aurelijaus Stanislovaitis.

Portalas lrytas.lt anuomet rašė, kad V. Mertins savo pakeleivius „agitavo“ balsuoti už „tvarkietį“ Kęstą Komskį.

prokuraturos.lt

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nors Chevron‘as ir pasitraukė iš Šilutės – Tauragės licencinio ploto, tačiau skalūnų angliavandenilių išteklių naudojimo tema ir toliau lieka aktuali.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetuose pagaliau pradėtas svarstyti kaimo bendruomenių, visuomeninių organizacijų ir Jungtinio demokratinio judėjimo (toliau – JDJ) skyriaus kreipimasis. Visuomenininkai, kurie į rajono savivaldybės tarybą pirmą kartą raštu kreipėsi dar šių metų balandžio pabaigoje, prašo rajono išrinktųjų pasisakyti prieš skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą pamario krašte.

Tačiau Šilutės r. savivaldybės politikai ir toliau neskuba su sprendimo priėmimu. Pavyzdžiui, svarstant visuomenininkų kreipimąsi Ekonomikos ir finansų komitete apsiribota pavienių nuomonių išsakymu, be pasiūlymo rengti Tarybos sprendimo projektą.

Užtat posėdžiui pirmininkavęs Alfonsas Vanagas atkreipė dėmesį į kreipimosi tekste vartojamus žodelius „išdavikai“, „išgamos“ ir pan., kuriais apibūdinami manantieji kitaip. „Ar galima taip vadinti žmones, kurie turi kitokią nuomonę?“ – retoriškai klausė Tarybos narys.

Saulius Stankevičius šių išsireiškimų per daug nesureikšmino – esą tų, kurie pažįsta Šilutės JDJ lyderį Rimantą Jaruškevičių (pastarasis dalyvavo posėdyje), tokie dalykai neturėtų stebinti – ir pareiškė, kad būsiąs prieš skalūnų išteklių naudojimą, jeigu ši veikla kenks aplinkai.

Edvardas Vitkauskas irgi siūlė pasisakyti tik už saugias gamtai investicijas.

Tuo tarpu Steponas Kazlauskas – bene vienintelis iš pasisakiusių ta tema – laikėsi kitokios nuomonės. „Reikia žinoti, ką turime. Dabar ne 17 – tas amžius – su brička juk jau nebevažiuosime“, – rėžė politikas. Jo manymu, ir su „Minijos nafta“ buvo galima susitarti dėl verslovės įkūrimo Kintų seniūnijoje – esą ir vietos bendruomenė iš to būtų gavusi naudos.

Galbūt kiti komitetai ką nors pasiūlys?

Karklų gatvė prieš rekonstrukciją.(silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Tiek litų skirta Šilutės miesto Naujakurių mikrorajono Karklų ir Dzūkų gatvėms rekonstruoti.

Trišalę projekto finansavimo ir administravimo sutartį tikimasi pasirašyti šį mėnesį, o visus numatytus darbus planuojama užbaigti iki kitų metų vasaros pabaigos.

Finansavimas skirtas pagal ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ VP2-4.4-SM-02-R priemonę „Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“.

Susijęs: “Be komentarų: 1 104 200″

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vėjo potencialas Lietuvoje neišnaudotas, įsitikinę vėjininkai. Jie sako, kad šiuo metu mūsų šalyje besisukančios daugiau nei 100 vėjo jėgainių pagamina mažiau nei 15 proc. Lietuvos elektros energijos poreikių, tačiau galėtų – ne mažiau nei 50 proc., rašo Rūta Levickaitė portale grynas.lt.

Ko reikia, kad vėjas kurtų tokią pridėtinę vertę?

„Kai mūsų klausia: jeigu vėjo energetika tokia gera, ko trūksta, kad ji judėtų, visąlaik atsakau labai paprastai – trūksta politinės valios. Verslas turi ir patirties, ir raumenų, noro investuoti į šitą sritį. Turime daug sėkmingai įvykdytų projektų. Verslas nori tai daryti, visos aplinkybės kaip ir yra – ir kaina tinkama, ir technologijos brandžios, viskas kaip ir gerai“, – vardijo didžiausią vėjo jėgainių parką Lietuvoje valdančios bendrovės „4 Energia” vadovas Tadas Navickas.

Daugiau: grynas.lt: „Pavargę nuo gyventojų priekaištų, vėjininkai žvalgosi į Baltijos jūrą“

D. Žebelienė sparčiai mokosi iš V. Pozingio. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Kuo toliau, tuo vis sunkiau darosi atsakyti į, regis, visai paprastą klausimą: kuo dabartinė Šilutės rajono valdžia skiriasi nuo buvusiųjų?

Vienas (bet ne vienintelis) paprastas, tačiau labai daug pasakantis pavyzdys iš praeitos kadencijos Savivaldybės tarybos veiklos: 2010 – ųjų lapkričio 15 d. Šilutės r. savivaldybėje įvyko supaprastintas atviras konkursas nešiojamiems kompiuteriams pirkti, dar neturint Tarybos sprendimo skirti tam 550 tūkst. litų iš taip vadinamo mokinio krepšelio lėšų („Šilutės ETA Žinios“, 2010 m. lapkričio 18 d., „Šilutėje viskas kitaip“).

Palyginimui. Šį antradienį Šilutės r. savivaldybės merė Daiva Žebelienė pasirodė Šylių kaimo bendruomenės parko želdinių sodinimo šventėje, o grįžusi iš ten dalyvavo Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje svarstant sprendimo projektą dėl Šilutės rajono savivaldybės 2013 metų biudžeto 4 priedo pakeitimo, kuriame, be kita ko, numatyta skirti 2000 litų iš Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos… prieš 3 valandas pasodintiems želdiniams pirkti.

Būtų galima parinkti daugiau panašių palyginimų, kurie įrodo, kad Šilutėje kartais keičiasi tik valdžios, bet ne jų darbo metodai. Ir skiriasi tik jų nusižengimų įstatymams apimtys.

Bet ar kam nors tai įdomu?

Bent jau Ekonomikos ir finansų komitete šį antradienį tariamai planuojamas medelių pirkimas Šylių kaimo bendruomenei šiuo aspektu niekam neužkliuvo.

Gardamo seniūnas Tomas Balčytis („Šilutės ETA Žinios“ su juo kalbėjo telefonu) neslepia, jog apie gresianti pažeidimą iš anksto buvo žinoma tiek jam pačiam, tiek rajono valdžiai. Anot seniūno, želdinių sodinimo šventėje Šyliuose šį antradienį merė D. Žebelienė netgi pajuokavusi, kad sodinami medeliai, nors dar neskirta pinigų jiems pirkti…

Šylių bendruomenė liko skolinga už medelius, gautus skolon iš Inkakliuose veikiančio dekoratyvinių augalų ūkio.

Algirdo Poteliūno nuotr.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtame Lietuvos savivaldybių indekse, kuriame savivaldybės išrikiuotos nuo geriausios iki blogiausios pagal tai, kaip jose yra užtikrinama žmonių ekonominė laisvė, Šilutė rajoninių savivaldybių grupėje nusirito į 40 – tąją vietą – 44,1 balo iš 100 galimų.

Pernai metais Šilutė su 45,9 balo buvo 28 – oje vietoje, 2011 m. – 12 – oje (52,5 balo).

Indeksas sudarytas remiantis įvairiais savivaldybės veiklą apibūdinančiais rodikliais dešimtyje sričių: komunalinis ūkis, transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, investicijos, mokesčiai, turto valdymas, administracija, biudžetas. Kiekviena sritis sudaryta iš rodiklių, kuriems savivaldybė gali daryti tiesioginę įtaką savo sprendimais. Pastarųjų reikšmės įvertinamos balais nuo 0 iki 100, taip išrikiuojant savivaldybes nuo geriausios iki blogiausios.

Šilutės rajono savivaldybė rajonų grupėje kitas lenkia tik administracine veikla – 100 balų, tačiau gerokai atsilieka kitose srityse.

Miestų grupėje aukščiausiai įvertinta Klaipėda – 67,3 balo. Antroje vietoje įsitvirtino Vilnius (62,8), trečioje – Panevėžys (59,7).

Daugiau: „Lietuvos savivaldybių indeksas 2013“

Susiję: “Šilutė savivaldybių reitinge smuktelėjo į 28 – ąją vietą”,
“Šilutė Lietuvos savivaldybių reitinge – dvylikta”

uncensoredhistory.blogspot.com nuotr.

2006 metais spalio 16-oji Seimo nutarimu paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena.

1944–1949 metais pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje – Karaliaučiaus krašte Maskvos Kremliaus nurodymu buvo įvykdytos per 300 tūkst. civilių gyventojų žvėriškos žudynės, o ir likę 100 tūkst. gyvųjų deportuoti.

Rusija, norėdama užmaskuoti nusikaltimus, ištrinti šios vietos nužudytų žmonių palikimą, neteisėtai kolonizavo Karaliaučiaus kraštą, o jo vietovardžius pakeitė į rusiškus.

Antrojo pasaulinio karo metu Klaipėdos kraštas priklausė tuometinei hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalį į jį įžengė sovietinė armija. Armijos tankai važiavo per visa, kas pasitaikydavo kelyje – per vežimus, arklius, griovė bėgančius žmones. Dauguma krašto vyrų tuo metu buvo patekę į nelaisvę arba žuvę, tad visa sovietinės armijos neapykanta ir kerštas teko Klaipėdos krašto moterims, vaikams ir seneliams.

Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 2,6 mln. žmonių. Per paskutinįjį II-ojo pasaulinio karo pusmetį (1944 m. rudenį – 1945 m. pavasarį) gyventojų sumažėjo daugiau nei 4 kartus.

Tūkstančiai Mažosios Lietuvos pabėgėlių nuskendo Baltijos jūroje, sovietų torpedoms nuskandinus laivus.

mazoji-lietuva.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Lietuvos žinių“ žurnalisto Kazio Kazakevičiaus parengtas interviu su Pagėgių savivaldybės meru Virginijumi Komskiu.

Antrąjį dešimtmetį skaičiuojanti Pagėgių savivaldybė garsė­ja kaip vartai į šalia esančią Rusijos Kaliningrado sritį. Tačiau Pagėgių meras Virginijus Komskis pripažįsta, kad tiek Nemuno upės, tiek kaimynystės su Rusija pranašumais oficialiai dar menkai naudojamasi.

Norėtųsi sakyti, kad džiaugiasi širdis, jog turime Taryboje tokių politikų, kaip Šilutės „tvarkiečių“ lyderis Vaidas Pavilonis, kuris pasiryžęs viskam, kad tik kitam būtų geriau…

Nes kitam, ko gero, nė į galvą nebūtų atėję viešai pareikšti, kad darbo vietų išsaugojimas Šilutės medikams yra svarbiau už jų darbo kokybę – kad tik paprastam žmogui būtų į ką kreiptis, o Tarybos nariai esą ir į Klaipėdą išgalės nuvažiuoti…

Bet neišneša protas…

Be pykčio (ir ko čia dabar pykti?),
Orestas

P.S. Tai nutiko šiandieniniame Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje, iš naujo svarstant Tarybos sprendimo projektą dėl „greitukės“ dispečerinės paslaugų perdavimo Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai.

(silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Vidaus reikalų ministras D. A. Barakauskas pasirašė įsakymą, kuriuo skiriama 1 mln. 540 tūkst. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Rusnės miestelio viešosios infrastruktūros plėtrai, praneša LR Vidaus reikalų ministerija.

Šilutės rajono savivaldybės planuojamo įgyvendinti projekto metu bus rekonstruotas Rusnės kultūros namų pastatas, įrengti šaligatviai, ekspozicijų aikštelė ir gatvės apšvietimas.

Tikimasi, kad sutvarkytos ir didesniems lankytojų srautams pritaikytos kultūros namų prieigos paskatins smulkios prekybos, amatų ir paslaugų plėtrą renginių metu, prisidės prie turistų skaičiaus didėjimo bei miesto įvaizdžio gerinimo.

Klaipėdos RAAD nuotr.

Šiandien, spalio 15 d., ryte Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Minijos upėje ties Sakūčių kaimu sulaikė tris brakonierius iš Klaipėdos. Šie žvejojo 50 m ilgio ir 4 m aukščio statomuoju tinklu. Jame aplinkosaugininkai rado lašišą, šlakį, sterką ir kuoją.

Pažeidėjai turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Kadangi jie žvejojo saugomoje teritorijoje – Minijos ichtiologiniame draustinyje, jiems taikomi trigubai didesni žalos atlyginimo įkainiai. Tad už kelias neteisėtai sugautas žuvis brakonieriai turės sumokėti 14 700 litų.

Brakonieriams gresia ir administracinė atsakomybė – nuo 400 Lt iki 1000 Lt bauda. Taip pat bus konfiskuotas jų tinklas ir valtis.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

UAB “Šiluma jums” užmačios statyti Šilutėje didelio efektyvumo termofikacinę elektrinę, kurioje, be kita ko, planuota naudoti ir kiaulių komplekse susikaupiančias biodujas, išsisklaidė kaip dūmas: projekto „Šilutės regiono biodegraduojančių atliekų panaudojimas kombinuotai elektros ir šilumos gamybai“ finansavimo ir administravimo sutartis nutraukta, 2009 m. rugsėjo 9 d. ūkio ministro įsakymas dėl 9,05 mln. Lt skyrimo šiam projektui įgyvendinti pripažintas netekusiu galios.

Apie UAB „Šiluma jums“ planus statyti Šilutėje termofikacinę elektrinę „Šilutės ETA Žinios“ rašė 2010 m. sausio 21 d. str. „Šilutėje “dinamą suks” ir kiaulės“.

Jono Girskio nuotr.

Klaipėdos apygardos teismas atmetė 43 metų R. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas 5200 Lt bauda už viešą tyčiojimąsi ir neapykantos žydų tautai kurstymą.

Šilutiškį apylinkės teismas nuteisė už tai, kad jis vieną 2012 metų rugsėjo vakarą Švėkšnoje, būdamas neblaivus ir žinodamas tradiciją, kad žydai nevalgo kiaulienos, ant buvusių žydų maldos namų išorinių durų vinimis prikalė dvi kiaulės ausis.

Anot Klaipėdos apygardos teismo, vyras nurodė, kad taip pajuokavo ir siekė atkreipti visų dėmesį į netvarkomą pastatą, todėl aukštesniojo teismo prašė jį išteisinti arba paskirti laisvės apribojimo bausmę.

Tačiau tokiais apeliacinio skundo motyvais R. B. apygardos teismo teisėjų kolegijos neįtikino. Nutartyje pažymėta, kad taip neigdamas kaltinimą R. B. siekia tik baudžiamosios atsakomybės sušvelninimo ir akivaizdu, kad nuteistasis, būdamas vietinis miestelio gyventojas ir žinodamas bei tikslingai pasirinkdamas būtent istorinės vertės pastatą, įsigijęs kiaulės ausis ir atlikęs nusikalstamus veiksmus, siekė viešai pasityčioti ir skatinti neapykantą žydams. Teisėjai nepatikėjo, kad nuteistasis pasipiktinimą netvarkomais pastatais išreiškė būtent tokia forma, nors miestelyje yra ir daugiau apleistų, netvarkomų pastatų, dėl kurių vyras nepasipiktino.

klat.lt

Susijęs: “Sinagogos durys plius dvi kiaulės ausys lygu 5200 litų bauda”

Liutauras Indriuška. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Liutauras Indriuška laimėjo konkursą į Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – PSPC) vadovo pareigas.

Pirmadienį įvykusiame konkurse L. Indriuška nurungė du konkurentus. Tačiau sveikinti jį su pergale dar kiek ankstoka: jeigu niekas neapskųs konkurso, L. Indriuškai dar teks pereiti specialiųjų tarnybų filtrą ir gauti Savivaldybės tarybos palaiminimą. Tik po to Savivaldybės administracijos direktorius galės paskirti jį į naująsias pareigas.

L. Indriuška lig šiol darbavosi PSPC viešųjų pirkimų organizatoriumi, laikinai ėjo šios viešosios įstaigos vadovo pareigas.

Buvusi PSPC vyr. gydytoja Jadvyga Ažukaitienė (beje, ji buvo L. Indriuškos bendrapartietė, liberalsąjūdietė) iš pareigų buvo atleista Savivaldybės tarybos sprendimu šių metų vasaros pradžioje.