silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės r. savivaldybės tarybai artimiausiu metu teks atšaukti vos daugiau kaip prieš metus įvestą rajone draudimą nepilnamečiams rūkyti viešosiose vietose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų rugpjūčio 9 d. pateikė išaiškinimą dėl savivaldybių tarybų sprendimų uždrausti nepilnamečiams rūkyti viešosiose vietose teisėtumo, kuriame, be kita ko, teigiama: „Įstatymų leidėjas, suteikdamas savivaldybių taryboms teisę uždrausti rūkyti atitinkamose vietose, nesuteikė kompetencijos nustatyti subjektus, kuriems tokie draudimai yra taikomi“. Todėl, anot LR Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Daivos Kerekeš, ir Šilutės r. savivaldybės taryba, praeitų metų liepos 21 d. priimdama sprendimą Nr.T1-111 „Dėl draudimo nepilnamečiams rūkyti Šilutės rajono savivaldybės viešosiose vietose“ (toliau – sprendimas), viršijo Tabako kontrolės įstatymu jai suteiktą kompetenciją.

Įvertinusi sprendimo teisėtumą, Vyriausybės atstovė taip pat nustatė, kad jis neatitinka ne tik tabako kontrolės įstatymo nuostatų, bet ir prieštarauja LR viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui.

Todėl, anot D. Kerekeš, šis sprendimas turi būti panaikintas artimiausiame Tarybos posėdyje.

Šilutės r. savivaldybės tarybos sekretorė Gintarė Tamašauskė telefonu patvirtino „Šilutės ETA Žinioms“, kad savivaldybę jau pasiekė Vyriausybės atstovės teikimas, todėl sprendimo projektas dėl 2011 m. liepos 21 d. sprendimo Nr.T1-111 „Dėl draudimo nepilnamečiams rūkyti Šilutės rajono savivaldybės viešosiose vietose“ panaikinimo Tarybai greičiausiai bus teikiamas svarstyti jau kitą mėnesį.

Draudimą rūkyti nepilnamečiams viešosiose vietose turės atšaukti ir dar dvi Klaipėdos apskrities savivaldybės – uostamiesčio ir Neringos.

Taigi, vadovaujantis tuo pačiu tabako kontrolės įstatymu, parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti tabako gaminių asmenims iki 18 metų Lietuvoje draudžiama, bet drausti jiems rūkyti viešosiose vietose, išskyrus tas, kur galioja bendras visiems draudimas, negalima…

Susiję str.: “Drausti vaikams rūkyti negalima” , “Šilutė uždraudė nepilnamečiams rūkyti viešose vietose”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Praėjus vos dviem dienoms po ekologinio baidarių žygio Nemuno deltoje, ketvirtadienio pavakarę Šilutės asociacija „Pamario delta“ pakvietė miestelėnus į naują aplinkos švarinimo akciją: buvo valomas Šyšos upės dugnas žemiau Verdainės užtvankos, tvarkomos pakrantės.

Susirinko palyginti gausus būrys talkininkų. Upės švarinimo akciją nuo kranto stebėjo čia kiekvieną mėnesį besitreniruojantys, todėl kiekvieną dugno akmenį šiame upės vagos išplatėjime mintinai žinantys Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai. „Jie ten nieko neras, nebent vieną kitą mašinos padangą ir tuščių butelių,“ – buvo įsitikinę nardymo profesionalai. Ir neapsiriko…

Šyšos upės dugną „šukavo“ du nardymo mėgėjai, vienas iš jų – rinkimams į LR Seimą besirengiantis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, asociacijos „Pamario delta“ vadovas, verslininkas Saulius Stankevičius.

Kol vieni maišė upės vandenis, o kiti krante rinko šiukšles, į Šyšos pakrantę buvo atnešta šašlykinė…

Susiję str.: “Ekologinis žygis Nemuno deltoje – su ekstremaliais išbandymais”

……………………………………………………………………………………………………………………………………..

Oresto Lidžiaus nuotr.

Automobilių eismą per sutvarkytą Perkaso upelio tiltą tikimasi paleisti rugsėjo viduryje. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Tilto per Perkaso upelį rekonstrukcija turėjo būti baigta liepos 31 – ąją, tačiau kelininkai iki šiol pluša šiame kelio ruože.

„Negalėjome pavasarį laiku pradėti darbų, nes ilgai neišėjo pašalas. Vėliau prasidėjus rekonstrukcijai, darbai užsitęsė“, – aiškino remonto darbus atliekančios įmonės „Plungės Jonis“ generalinis direktorius Algimantas Plaipa.

Šiuo metu statybininkai betonuoja prietilčius, po to bus dedama hidroizoliacija.

„Tik po šių darbų galėsime kloti asfalto dangą. Tačiau tikimės, kad rugsėjo viduryje galėsime jau paleisti eismą per naujai sutvarkytą tiltą“, – vylėsi A.Plaipa.

Susiję str.: “Kelyje Šilutė–Klaipėda pradedamas rekonstruoti tiltas per Perkaso upę”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vidurio ir Vakarų Europą alinusių karščių nepajutusioje Lietuvoje ir toliau išsilaikys vidutiniškai šilti orai. Savaitgalis numatomas lietingas, kartais nugriaudės ir perkūnija. Nauja savaitė prasidės dar šiokiu tokiu atvėsimu, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Penktadienis. Naktį nepastoviai debesuota. Vietomis trumpai palis. Vėjas vakarų, pietvakarių, 6–11 m/s, pajūryje gūsiai 15 m/s. Žemiausia temperatūra 11–16 °C. Dieną debesuota su pragiedruliais. Kai kur trumpai palis. Vėjas pietvakarių, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 18–23 °C.

Vilniuje bus nepastoviai debesuota. Lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas vakarų, pietvakarių, 6–10 m/s. Žemiausia temperatūra naktį 11–13 °C, aukščiausia dieną 20–22 °C.

Šeštadienis. Daug kur palis, vietomis galima perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, 3–8 m/s. Temperatūra naktį 12–17 °C, dieną 18–23 °C.

Sekmadienis. Naktį vietomis, dieną daugelyje rajonų – trumpi lietūs. Dieną kai kur perkūnija. Vėjas pietų, pietvakarių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 10–15 °C, dieną 19–24 °C.

Antradienis. Naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis. Vėjas šiaurės vakarų, 9–14 m/s. Temperatūra naktį 7–12, pajūryje iki 15 °C, dieną 15–19 °C.

LHMT

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Istorinėje Bitėnų kaimo sodyboje prie pat Nemuno upės kranto, netoli Rambyno kalno, duris atvers Rambyno regioninio parko Lankytojų centras.

Čia nuo praeito amžiaus trečio dešimtmečio vidurio iki antrojo pasaulinio karo veikė G. Volbergo restoranas. Rekonstravus sovietmečiu pastatytą sodybos ūkinį pastatą tvartą – daržinę 2001 metais įsikūrė Rambyno regioninio parko direkcija. Mažosios Lietuvos krašto ūkinį pastatą primenančiame pastate su 120 kv. m. mansarda, veiks parko vertybių ekspozicija. Ekspozicija lankytojus supažindins su išskirtinėmis Rambyno regioninio parko vertybėmis bei galimybėmis pažinti krašto gamtos ir kultūros paveldą.

„Pirmajame pastato aukšte įrengta renginiams skirta erdvė. Ji turėtų tapti puikia vieta direkcijos renginiams, jaukiems vietinių gyventojų susibūrimams, mokslininkams pristatantiems savo atradimus, o krašto menininkams kūrinius apie Rambyną ir jo apylinkes. Salė pritaikyta ir parodoms. Nuoširdžiai tikimės, kad dailininkams irgi ši erdvė patiks, ir jie noriai rengs savo parodas po mūsų stogu.

Rambyno Lankytojų centras turėtų tapti nauju Mažosios Lietuvos kultūros ir informacijos židiniu.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Vandens telkinių švarinimo virusas pamario krašte toliau plinta.

Regis, dar visai neseniai, šią vasarą, Šilutės gražinimo draugijos iniciatyva buvo surengti du ekologiniai žygiai baidarėmis Šyšos upe, kurių metu iš šio vandens telkinio buvo išgriebta keliasdešimt maišų visokių šiukšlių, daugiausia plastmasinių ir stiklinių butelių.

Antroji per Šilutės rajoną ir miestą vingiuojančio Atmatos upės intako švarinimo akcija liepos pabaigoje joje dalyvavusį Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininką, kaimo turizmo verslininką Raimondą Plikšnį įkvėpė naujiems žygiams: pasitaręs su „Rusnės salos“ bendruomene, Rusnės seniūnijos vadovybe ir Šilutės gražinimo draugija, šį antradienį jis pakvietė krašto gyventojus į ekologinį žygį baidarėmis Nemuno deltoje.

Nors tądien pamario kraštą prausė lietus, sutartą valandą į Rusnę, prie senojo klevo Pakalnės upės pakrantėje, susirinko gausus būrys žygeivių iš įvairių rajono vietovių. Tarp jų galėjai pamatyti ir Rusnės seniūnę Dalią Drobnienę, ir vieną iš Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių Robertą Kuncaitį, jau nekalbant apie kelias dešimtis kitų profesijų atstovų ir vaikų, užkrėstų upių švarinimo virusu.

Pasiskirstę poromis, žygeiviai sulipo į baidares – žygyje dalyvavo iš viso 21 baidarė – ir, išklausę paskutinių pagrindinio organizatoriaus nurodymų, visi kartu leidosi pasroviui. Netoli taip vadinamo beždžionių tilto nemaža dalis baidarių pasuko į Pakalnės atšaką – Vorusnės upę.

Grožėdamiesi Vorusnės upės vingiais ir pakrančių atodangomis, labindamiesi su pakeliui sutiktais meškeriotojais ir kitais žvejais, bet nepamiršdami pagrindinio žygio tikslo – rinkti iš upės šiukšles, po geros valandos ekologinės akcijos dalyviai išplaukė į nuo stipraus vėjo pasišiaušusias Kuršių marias: toliau pliaupė lietus, pūtė stiprus vėjas, todėl marių vanduo, tikrąja to žodžio prasme, maišėsi su dangumi.

Blaškomi vėjo ir bangų, žygeiviai sunkiai skynėsi kelią toli į marias išsiplėtusių nendrynų pakraščiais, ieškodami įplaukos, vedančios pasienio stebėjimo bokšto link, kur jų laukė R. Plikšnys ir Stasys Blinkevičius su mikroautobusu ir priekaba baidarėms. Tačiau tik dviems valtelėms vargais ne galais pavyko iki ten prasibrauti. Kiti gi žygio dalyviai nusprendė paieškoti patikimesnio kelio į Rusnės salą: sukorę mariomis dar vieną kitą kilometrą ir permirkę iki paskutinio siūlo, jie sėkmingai pasiekė Pakalnės upės žiotis. Vieniems jėgų užteko irkluoti prieš srovę, pakeliui renkant pakrantėse retai pasitaikančias šiukšles, iki Nemuno deltos regioninio parko informacijos centro, kiti rado savyje jėgų nuplaukti iki pat Plikšnių sodybos „Pakalnės vingis“, kur jų jau laukė karšta arbata ir Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario Jono Purlio ant laužo virtas plovas…

Ekologinį žygį Nemuno deltoje užbaigė muzikinis vakarėlis.

Oresto Lidžiaus ir Edvardo Lukošiaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugpjūčio 14 d., kai Šilutės rajono maudyklose pastarąjį kartą buvo imami vandens mėginiai, žarninių enterokokų koncentracija Šyšos upėje ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu, lyginant su ankstesniais dviem tyrimais, buvo beveik perpus mažesnė – 56 (±15) vienetai 100 mililitrų vandens.

Leistina žarninių enterokokų koncentracija maudyklų vandenyje – ne daugiau kaip 100 vnt. 100 ml vandens.

Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ įtvirtintos ribinės rodiklio vertės neviršijo ir žarninių lazdelių (E. coli) koncentracija: norma – 1000 vnt. 100 ml vandens, aptikta 130 (±23) vnt.

Rugpjūčio 14 d. buvo saugu maudytis ir Žemaičių Naumiesčio tvenkinio maudykloje, Atmatos upėje ties Rusne bei Kuršių mariose ties Kintais.

Iš kairės: K. Miliūnas (III vieta), V. Motūza (I vieta), K. Jurkštas (II vieta). (Lietuvos aeroklubo nuotr.)

Lietuvos klubinės klasės sklandymo čempionate Telšiuose Kęstutis Jurkštas užėmė antrą vietą (4311 taškų), o jaunimo įskaitoje (iki 25 metų) šilutiškis aviatorius iškovojo čempiono titulą.

Nuo Lietuvos sklandymo čempionu tapusio kauniečio Vlado Motūzo K. Jurkštas atsiliko 120 taškų. Trečias liko taip pat laikinosios sostinės atstovas Kęstutis Miliūnas – 4099 taškai.

Klubinės klasės sklandymo čempionatas vyksta senesnės kartos sportiniais sklandytuvais. Lietuvoje šiose varžybose sportininkai dalyvauja lenkiškais Jantar Standard sklandytuvais.

Šių metų čempionate dalyvavo iš viso 26 sklandytojai iš Kauno, Vilniaus, Telšių, Akmenės, Šilutės bei Klaipėdos.

Varžybų metu įvyko 6 įskaitiniai pratimai, visi – pirmąją skraidymų savaitę. Sklandytojams teko įveikti 300 km siekiančius maršrutus.

Tačiau antrąją skraidymų savaitę orai pasidarė labai blogi, ir bet koks sklandytojų bandymas nuskristi 100 km, kad skrydis būtų įskaitytas, baigdavosi nesėkme.

Parengta pagal Lietuvos aeroklubo inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, reaguodamas į „Šilutės ETA Žinių“ 2012 metų liepos 30 d. publikaciją „Be komentarų: Seimo narys R. Žemaitaitis: „Pinigai valdo Lietuvą““, pateikia savo paaiškinimą apie Lietuvos policijos sistemos pertvarką.

Policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio raštas

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis liepos 30 d. spaudos konferencijoje Šilutės rajono savivaldybėje teigė: „Aš keliu dvi versijas: arba tikslas yra sutelkti prieš kovą su kontrabanda, arba kadrų pakeitimas ir po Seimo rinkimų kai kurių komisarų apskričių kadencijų pasibaigimas – tai užsigarantuoti didelio komisariato vietą…“

A. Čeponis pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) nusprendė, kad du Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai, vietos ligoninės skyrių vadovai Algimantas Čeponis ir Darijus Pundžius, supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai Taryboje priiminėjo sprendimus, susijusius su jų gydymo įstaigos darbu.

VTEK nustatytė, kad A. Čeponis ir D. Pundžius, eidami Šilutės r. savivaldybės tarybos narių pareigas, sprendė Šilutės ligoninei svarbius klausimus bei priiminėjo sprendimus, susijusius ir su jų pačių privačiais, kylančiais iš darbo santykių, interesais: tvirtino ligoninės metinių finansinių ataskaitų rinktinę, pritarė ligoninės veiklos ataskaitai bei nustatė išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui, normatyvą.

Komisija konstatavo, kad toks Šilutės r. savivaldybės tarybos narių A. Čeponio ir D. Pundžiaus elgesys prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui, – pareigai vengti interesų konflikto, ir 11 straipsnio 1-2 dalims, – prievolei nusišalinti kokiam konfliktui iškilus.

Iš kairės: D. Pukis, B. Griciūnas, D. Žebelienė, Š. Laužikas. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Senojo žemyno jaunimo čempionui Deividui Pukiui ir Europos jaunių vicečempionui Benui Griciūnui šis antradienis įsimins kaip dar viena išskirtinė diena jų sportinėje karjeroje – Šilutės rajono savivaldybėje jų garbei buvo surengtas iškilmingas priėmimas, kurio metu merė Daiva Žebelienė jauniesiems oranžinio kamuolio meistrams įteikė Šilutės jubiliejinius medalius ir padėkas už pamario krašto bei Lietuvos garsinimą tarptautinėse arenose.

„Jūs esate garbingi Šilutės gyventojai,“ – sakė D. Žebelienė, įteikdama krepšininkams Šilutės jubiliejinius medalius.

Merė pasidžiaugė D. Pukio ir B. Griciūno pasiekimais, palinkėjo jiems sėkmės siekiant naujų laimėjimų.

Padėkos žodį sportininkams taip pat tarė merės pavaduotojas Šarūnas Laužikas ir Šilutės sporto mokyklos, kurioje D. Pukis su B. Griciūnu mokėsi krepšinio pradmenų, direktorius Aivaras Lileikis.

D. Pukis netrukus išvyks į Ispaniją – 194 cm ūgio snaiperis yra sudaręs trejų metų sutartį su Hueskos „Lobe“ ekipa, kuri rungtyniauja antrame šios šalies divizione.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugpjūčio 21 d., antradienį, kviečiame visus neabejingus kartu bet kokia vandens transporto priemone praplaukti Šyšos, Pakalnės, Atmatos ir Vorusnės upėmis (pasirinktinai).

Visų žygeivių galutinis susitikimo laikas – 18 val., vieta – sodyba “Pakalnės vingis“ Rusnės saloje.

18.30 val. Domantas Laukevičius pristatys savo žygį „Dėl Tavęs aš perplauksiu jūrą…“ Po to – muzikinis vakarėlis.

Organizatoriai:
Rusnės bendruomenė „Rusnės sala“, Rusnės seniūnija, Šilutės gražinimo draugija.

A. Jakas šiuos marškinėlius jau gali dėti į stalčių - referendumo dėl Seimo atgimimo nebus. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Visuomeniniam judėjimui TAIP, vadovaujamam Vilniaus mero Artūro Zuoko, nepavyko įgyvendinti Seimo atgimimo idėjos ir surengti referendumo dėl Konstitucijos straipsnių pakeitimų, kuriais ribojama parlamentarų kadencijos trukmė, mažinamas jų skaičius, keičiama Seimo rinkimų data.

A. Zuoko ir jo bendražygių iniciatyvą per tris mėnesius parėmė nepilnai 125 tūkst. gyventojų, tuo tarpu referendumui inicijuoti Lietuvoje reikia 300 tūkst. parašų.

“Surinkti 300 tūkst. parašų pagal šiandieninį reguliavimą praktiškai yra neįmanoma”, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Zuokas.

Pasak jo, parašų rinkimas dėl šio referendumo atskleidė keletą spragų. Viena iš jų – norint pasisakyti už referendumą būtina turėti asmens dokumentą, o ne visi žmonės, ypač provincijoje, jį su savimi nešiojasi.

Anot referendumo iniciatorių, pasisakant už referendumą pakaktų asmens vardo, pavardės, gimimo datos, adreso ir parašo. Parašų rinkimo terminas esąs per trumpas ir jis turėtų būti pratęstas dvigubai. Be to, nesudaroma galimybė pasirašyti internetu, o 300 tūkst. parašų skaičius yra neproporcingas ir per didelis dabartiniam Lietuvos gyventojų skaičiui.

A. Zuokas teigė nenuleisiąs rankų ir Konstitucijos 55, 56 ir 57 straipsnių pakeitimai būsią inicijuojami Seime.

„Vakarų ekspresas“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ateinantis šildymo sezonas sąskaitomis pranoks 2011-2012 m., nors praėjęs šildymo sezonas jau buvo vadinamas istoriškai brangiausiu Lietuvoje, mano energetikai.

Kainos vidutiniškai turėtų augti apie 4 proc. visoje šalyje, tačiau kai kuriuose miestuose sąskaitos padidės iki 11 proc., šiemet prognozavo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), o rugpjūtį Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skaičiuoja, kad prognozė jau pildosi.

Tokį šildymo brangimą pajus gyventojai, pavyzdžiui, jei sąskaita už šildymą pernai sudarė 500 litų, tai mieste, kur kainos padidės 4 proc., ji paaugs iki 525 litų, o kur jos ūgtels 11 proc. – atitinkamai iki 550 litų.

Skaityti daugiau…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Euforija, prasidėjusi po Londono olimpinių žaidynių, Lietuvoje vis dar neslūgsta. Tiesa, viešumoje girdimi ne tik skambūs sveikinimai, padėkos, bet ir čempionų priekaištai mūsų valdžiai ar netgi treneriams.

Tačiau šio antradienio vakarą 20.45 val. “Karamelinės naujienos” keliauja ten, kur vis dar tvyro tikras olimpinis triumfas – į Trakasėdžius, esančius Šilutės rajone. Daugelis žino: čia gimė, augo ir savo sportinę karjerą pradėjo boksininkas Evaldas Petrauskas.

Dvidešimtmetis lietuvis, į Lietuvą parvežęs olimpinę bronzą, iškart buvo pakrikštytas lietuviškuoju Maiku Taisonu.

Apie tai, jog Evaldas Petrauskas vos aštuoniolikos tapo tėčiu, iki šiol žinojo tik jo artimieji. Pusantrų metukų dukrytė Gustė kartu su motina Dovile gyvena Airijoje.

“Planavome vestuves. Tačiau tuomet buvau labai jaunas, trūko pinigų… Tad planai sukurti darnią šeimą kol kas neįgyvendinti”, – LNK “Karamelinėms naujienoms” sakė sportininkas.

“Nuo šiol viskas bus kitaip”, – sako Evaldas. Nuo šešiolikos metų Lietuvos olimpiniame sporto centre gyvenantis sportininkas pagaliau įgyvendins savo svajonę. Už valstybės skirtą šimto penkiasdešimties tūkstančių litų premiją Vilniuje Evaldas žada nusipirkti ir įsirengti nuosavus namus.

Čempionas turi viltį: galbūt tada į Lietuvą iš užsienio sugrįš ir jo draugė Dovilė su dukrele.

Išskirtinis Evaldo Petrausko interviu jau antradienio vakarą 20.45 val. “Karamelinėse naujienose” per LNK.

LNK TV inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Naujas mokslinis tyrimas atskleidė, kad fluoruotas vanduo neigiamai veikia vaikų intelekto vystymąsi. Fluoruotas vanduo naudojamas visame pasaulyje. Sodos flouridas pilamas į vandenį, nes prieš kelis dešimtmečius buvo įrodyta, kad tai sustiprina vaikų dantis, rašo trueactivist.com. Fluoruotas vanduo tiekiamas ir kai kuriuose Lietuvos regionuose.

Tyrimas buvo atliktas Indijoje, Madhya Pradesh valstijoje. Skirtingi valstijos regionai naudoja vandenį su skirtingu floro lygiu. Tyrimas buvo išspausdintas „Neurosciences in Rural Practice“ žurnale.

Mokslininkai palygino statistinius dvylikamečių vaikų intelektinius gabumus su floro lygiu vandenyje ir atrado, kad vaikai vartoję labiau fluoruotą vandenį intelekto testus įveikdavo pastebimai prasčiau nei kiti.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Londono vasaros olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas Evaldas Petrauskas savo gimtąjame mieste – Šilutėje sutiktas kaip čempionas: į mažųjų laivų uostą pagerbti visą pasaulį nustebinusio kovotojo ir jo pirmojo trenerio Vinco Murausko susirinko tūkstantinė minia.

Jaunasis olimpietis ir jo treneris į iškilmių vietą atvyko raiti ant Šilutės motociklininkų klubo „Hellions“ plieninių žirgų. Pakilusiems ant šventinės pakylos jiems buvo uždėti ąžuolo vainikai.

Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga E. Petrauskui už pasiekimus Olimpiadoje įteikė aukščiausią šalies bokso apdovanojimą – Lietuvos bokso garbė ženklą (Nr. 039) ir viešai pažadėjo, kad federacija, siekdama ištaisyti skriaudą, kompensuos V. Murauskui visas jo kelionės į Londoną išlaidas.

E. Petrauską ir jo pirmąjį trenerį taip pat sveikino nuolatiniai jų rėmėjai, Traksėdžių bendruomenė, Šilutės seniūnas, o Seimo narys Arūnas Valinskas, vykdydamas per šilutiškio olimpiečio išlydėtuves į Londoną duotą pažadą, scenoje pasirodė vilkintis suknelę…

Koncertavo Ž. Žvagulis, I. Starošaitė, I.Valinskienė.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Regatos organizatorius su giliu liūdesiu praneša, kad 2012 metų Nemuno deltos burinių laivų regata „Marių burės“ neįvyks. Organizatorius labai atsiprašo visų, planavusių dalyvauti šioje regatoje ar net turėjusių vilties joje nugalėti.

Tokį sprendimą lėmė visa eilė veiksnių. Tarp pagrindinių norėčiau paminėti: Regata pirmiausiai buvo sumanyta kaip klubo vidinė pramoginė; Kadangi į ją buvo pakviesti įsijungti visi norintys, metai po metų dalyvių kiekis pradėjo augti ir per kelis metus tas skaičius perkopė 50; Nežiūrint visų klubo pastangų išplėsti stovėjimo vietų kiekį, ženkliai to padidinti nepavyko; stovėjimo vietų didinimas tik padidino pastoviai laikomų laivų kiekį – šiuo metu iki 44 laivų, o svečiams vietų tik sumažėjo; švartavimasis inkaruojantis ir, ar, 3-4 bortu nėra nei saugus, nei patogus, laivų sutikimas iki paryčių vargina ir šeimininkus, ir svečius; nekomercinė regatos formulė lėmė padidėjusiais klubo išlaidas, suprastėjusią dalyvių buitį ir problemas aprūpinant dalyvius el. energija, nes esant šaltoms naktims, beveik kiekviename laive naudojami el. šildymo prietaisai; įtraukus regatą į KR taurę atsirado lyg dvi skirtingos regatos – sportinė ir klubinė, tai sukėlė dar daugiau problemų.

Šiuo metu klubo vidinė tvarka ir atmosfera nėra kaip geriausiais laikais, jaučiamas nuovargis ir iniciatyvos deficitas; o pagrindinė ir svarbiausia priežastis – organizatoriaus fizinis ir dvasinis nuovargis bei sveikatos stoka (pensinis amžius daro savo juodą darbą).

Kintų buriavimo mėgėjų klubo „Marių burės” inf.

B. Degutis (antras iš dešinės) ne iš karto sugebėjo paaiškinti, kur įmonė deda skystąsias gamybos atliekas - vadinamąjį liuterinį vandenį. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutiškių iniciatyvinės grupės Šyšos upei ginti susitikimas su Šilutės bioetanolio bendrovės vadovu Benediktu Degučiu visų abejonių dėl šios įmonės veiklos poveikio aplinkai neišsklaidė.

Investuoja į gamtosaugą

AB „Biofuture“, kuri dar visai neseniai buvo linksniuojama kaip viena didžiausių per Šilutės miestą vingiuojančios Šyšos upės teršėjų gamybinėmis nuotekomis, per pastaruosius dvejus daug investavo į aplinkosaugą: įrengta triguba gamybos įrenginių aušinimo sistema – aplink įrenginius aušinimo skystis cirkuliuoja uždaru ratu, jis vėsinamas antruoju, taip pat uždaru ratu tekančio vandens, ir tik pastarajam atvėsinti naudojamas Šyšos upės vanduo, pertvarkyta paviršinių nuotekų šalinimo sistema, nukreipiant jas į vieną išleistuvą per paviršinių nuotekų valymo įrenginius, atlikta kitų darbų, kurie turėtų užkirsti kelią teršalų iš įmonės patekimui į upę. Tačiau neužkirto, ir šių metų liepos pabaigoje iš bendrovės lietaus kanalizacijos vamzdžio į Šyšą buvo išleistas nenustatytas kiekis teršalų.

Nors, kaip vėliau ištyrė aplinkosaugininkai, žalos Šyšos ekosistemai nebuvo padaryta, tačiau miestelėnams šis įvykis įvarė nerimo. Todėl nedelsiant buvo pasibelsta į „Biofuture“ vartus.

Šilutiškių iniciatyvinės grupės Šyšos upei ginti susitikimas su Šilutės bioetanolio bendrovės vadovu Benediktu Degučiu įvyko šį ketvirtadienį. Susitikime taip pat dalyvavo už gamtosaugą atsakingas AB „Biofuture“ darbų saugos vadovas Sigitas Majus ir koncerno “MG Baltic” komunikacijos vadovė Agnė Dvarionienė.

Anot B. Degučio, tą nelemtąjį penktadienį, liepos 27 d., į Šyšos upę ištekėjo nenustatytas kiekis buitinių nuotekų, kurios, įvykus gedimui požeminėse komunikacijose įmonės teritorijoje, pateko į lietaus kanalizacijos sistemą.

Įmonės direktoriaus teigimu, šiuo metu gedimas jau pašalintas, o paviršinių nuotekų šalinimo sistemoje įrengta sklendė, kuri, kol nelyja, laikoma uždaryta. Dar vieną apsauginę sklendę bendrovė ketina įrengti artimiausiu metu.

Kur dedamos atliekos?

Modernizavusi gamybos įrenginius, AB „Biofuture“ šiuo metu dirba 80 proc. pajėgumu – per parą pagamina 120 kubinių metrų aukštos kokybės dehidratuoto etilo alkoholio.

B. Degučio teigimu, 50 proc. grūdų perdirbimo atliekų – žlaugtų (per parą jų susidaro iki 800 kub. m) įmonė dabar perdirba į taip vadinamą sausą „keką“, kuris naudojamas kaip pašaras, likusią dalį, kaip ir anksčiau, išsiveža ūkininkai gyvuliams girdyti.

AB „Biofuture“ direktorius taip pat nesunkiai paaiškino, kur dedamas fuzelis – aukštesniųjų alkoholių mišinys, išsiskiriantis etilo alkoholio gamybos metu, dėl kurio išsiliejimo į aplinką prieš dvejus metus Šyšos upėje buvo kilusi ekologinė nelaimė: jis kaupiamas talpose, vėliau deginamas įmonės teritorijoje veikiančioje katilinėje.

Kur kas sudėtingesnis B. Degučiui pasirodė klausimas: kur dedamos kitos skystosios nuodingos gamybos atliekos – taip vadinamas liuterinis vanduo? Direktorius iš pradžių pasiskubino paaiškinti, kad ieškoma būdų, kaip jį išvalyti, ir tik patikslinus klausimą, akimirką padvejojęs, jis patikino, kad šios atliekos vežamos į Klaipėdos nuotekų valymo įrenginius…

Minijos kaimas. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Naftos teršalų juostą Upaitėje ruošiasi stabdyti Šilutės ir Klaipėdos ugniagesiai, praneša lrytas.lt.

Iš Minijos kaimo (Šilutės r.) prieplaukos ketvirtadienio rytą pasroviui upe pasukę į jos atšaką, jungiančią su Kuršių marių Kniaupo įlanka, Upaitę, laivavedžiai išvydo naftingą protakos paviršių.

Kelios minutės po devintos ryto jie informavo Bendrąjį pagalbos centrą. Į žvalgybą pirmiausia išvyko Šilutės priešgaisrinės gelbėtojų tarnybos komanda, du jos pareigūnai ir operacijos vadovas.

Iki Mingės prieplaukos keliolika kilometrų nuo Šilutės ugniagesių gelbėtojų komanda atvyko automobiliu su priekaba, čia nuleido į vandenį valtį su varikliu ir pasroviui ėmė žvalgyti teritoriją.

Skaityti daugiau…