Bėgimo takelyje - mažiausieji sporto šventės dalyviai. (Vido Lileikio nuotr.)

Šį ketvirtadienį Šilutės sporto aikštyne surengtose ikimokyklinio ugdymo bėgimo šventėje “Pamario pavasaris” gausiausiai dalyvavo “Gintarėlio” lopšelis – darželis. Jo ugdytiniai ir susišlavė didžiąją dalį apdovanojimų.

Bėgimo šventėje, kurią Šilutėje ne pirmus metus rengia Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija (prezidentas Romas Bernotas) kartu su Šilutės sporto klubu “Leitė” (vadovas Edvardas Lukošius), dalyvavo daugiau kaip 100 darželinukų iš “Žibutės”, “Ąžuoliuko”, “Raudonkepuraitės” ir “Gintarėlio” ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Mažiesiems sprinteriams, priklausomai nuo jų amžiaus, teko įveikti 100 arba 200 m ilgio distanciją.

Bendroje pačių mažiausiųjų, gimusių 2007 m., grupėje prie starto linijos stojo tik 3 bėgikai – Matas Gratkauskas, Gabija Lileikytė ir Augustė Petkutė, visi jie – iš “Gintarėlio”.

Pirmas 100 m nuotolio finišą pasiekė Matas, tačiau nugalėtojo prizas – sportinis batelis su medaliu po varžybų buvo įteiktas ir Gabijai. Augustė pelnė II vietos medalį.

Metais vyresnių mergaičių grupėje (jos taip pat bėgo 100 m) irgi triumfavo “Gintarėlio” bėgikės: pirma atbėgo Milda Naruševičiūtė, nuos jos nedaug atsiliko Vaiva Urbonaitė su Deimante Stunguryte.

Nė kiek neprasčiau bėgimo takelyje pasirodė mergaičių bendraamžiai darželio draugai: Algirdas Šimelionis – I vieta, Emilis Kovyrcovas – II vieta, Aurimas Šimelionis – III vieta.

Rimtesnio pasipriešinimo nesulaukė ir 2005 m. gimusieji “Gintarėlio” greituoliai, jie užėmė visas prizines vietas abiejose grupėse. Iš mergaičių greičiausiai 100 m bėgo Karina Alkimavičiūtė, nuo jos šiek tiek atsiliko Saulė Barasaitė ir Erika Toliušytė.

Berniukams teko bėgti 200 m. Greičiausias buvo Lukas Šilinskas. Valdas Tubutis liko antras, Laurynas Norvilas – trečias.

2004 metais gimusių mergaičių (bėgo 200 m) nugalėtojų gretoje vietos atstovams iš kitų vaikų darželių ir vėl neatsirado. Prizininkėmis tapo Evelina Mickūnaitė, Ugnė Benkunskaitė ir Patricija Pužaitė.

Užtat jų bendraamžiams vyrukams (jie taip pat bėgo 200 m) nosį nušluostė “Žibutės” bėgikai – Benas Barbutka ir Eimantas Skergelžis, – kurie iškovojo dvi pirmąsias vietas. “Gintariniam” Matui Grubliui teko tenkintis trečiąja vieta.

2003 metų gimimo mergaitėms 200 metrų bėgimo prizininkėms iš “Gintarėlio” – Martynai Juozapavičiūtei ir Odrei Stungurytei -  į tarpą įšoko “Žibutės” auklėtinė Gabija Mikalauskaitė.

Tačiau “Gintarėlis” sugebėjo atsigriebti tais pačiais metais gimusių berniukų 200 m bėgime, – laimėtos visos 3 prizinės vietos. Prizus ir medalius pasidalijo Einaras Sarvetauskis, Aidas Pažereckas ir Atas Kaminskas.

Lopšeliui – darželiui “Gintarėlis”, kurio atstovų šioje bėgimo šventėje buvo daugiausia, atiteko ir specialus organizatorių prizas – taurė.

Mūsų stiprybė – vienybėje. Parodykime ją, prisidėdami prie mūsų Laisvės ir Vienybės simbolio – skulptūros „Laisvės kelias“ Vilniuje, iškilsiančioje istorinio Baltijos kelio atkarpoje.

Prieš 21 metus tris laisvės siekiančias tautas sujungė Baltijos kelias. Jis tapo pasaulyje analogų neturinčia vienybės ir taikios kovos už nepriklausomybę išraiška. 

Į vieną gyvą grandinę stojo ir darbininkai, ir profesoriai, ir jaunas, ir senas.

Šiam istoriniam įvykiui atminti ir paminėti Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmetį Vilniuje kuriama skulptūra “Laisvės kelias”. Tai – simbolinis tautos kelias, kurį vėl gali tiesti visa tauta, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, pareigų ar politinių pažiūrų. Tai – aktyvių, atsakingų ir visuomeniškų žmonių iniciatyva, kurią parėmė jau daug nusipelniusių Lietuvai žmonių. Tai – galimybė parodyti, kad vienybės dvasia Lietuvoje gyva.

Skulptūra simbolizuoja gyvą žmonių grandinę, daugiau kaip prieš 20 metų sujungusią tris nepriklausomybės siekusias Baltijos valstybes, nusidriekusią 600 kilometrų ir tapusią analogų pasaulyje neturinčia vienybės išraiška.

Pritarus Vilniaus miesto plėtros departamentui, skulptūra iškils Konstitucijos prospekto ir Geležinio vilko gatvių sankirtoje palei transporto žiedą. Projektas “Laisvės kelias” 2010 metų sausio 20 d. Vyriausybės nutarimu yra įtrauktas į Lietuvos valstybės atkūrimo paminėjimo remtinų renginių planą, projektui patronažą suteikė Lietuvos Nacionalinė UNESCO komisija.

“Laisvės kelią” planuojama atidengti šių metų rugpjūčio 23 dieną minint Baltijos kelio 21-ąsias metines.

Kviečiame visus prisijungti prie Lietuvos laisvės ir vienybės simbolio tiesiogiai – paremiant projektą ir įsigyjant plytą, kuri bus įmūryta tautos vienybę ir stiprybę įkūnijančiame “Laisvės kelyje”. Ant jūsų įdėtos plytos bus išspaustas jūsų vardas ir pavardė. Informaciją, kaip tai padaryti, rasite oficialioje projekto interneto svetainėje www.laisveskelias.lt.

Dokumentus pigesiam dyzelinui įsigyti patikėję kitiems asmenims, ūkininkai gali patirti netikėtų nuostolių ir sulaukti nuobaudų.

Klaipėdos apskrityje nustatyta kelios dešimtys atvejų, kai žemės ūkio veikla besiverčiantiems gyventojams išduoti FR0803 formos leidimai buvo laikomi degalinėse, kuriose įsteigti akcizais neapmokestinamo gazolio sandėliai, o degalų įsigijimo apskaitos lentelės pildytos pažeidžiant galiojančią tvarką, pranešė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI).

 “Degalų įsigijimo apskaitos lentelės gali būti pildomos tik pateikus asmens tapatybės dokumentą, ūkininko pažymėjimą ar įgaliojimą degalus pirkti pagal leidimą, tačiau nustatytos tvarkos kartais nesilaikoma ir taip sudaroma galimybė piktnaudžiauti ūkininkų pasitikėjimu – jų leidimais gali pasinaudoti kiti, o ūkininkai – patirti nuostolių”, – sakė Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Edita Cibienė.  Klaipėdos apskrityje yra per 5,7 tūkst. žemės ūkio veiklos subjektų, kurie naudojasi lengvatomis įsigyjant degalus, skirtus naudoti žemės ūkyje.

Pasak E. Cibienės, ūkininkai turėtų sekti ir degalų įsigijimo apskaitos lentelėje apskaičiuojamo leidžiamo įsigyti kiekio likučio teisingumą, nes  pereikvojus leidžiamą kiekį už  viršytą dalį reikia sumokėti akcizo mokestį.  Praėjusiais metais buvo nustatyti  64  leidžiamo įsigyti kuro kiekio pereikvojimo atvejai: dalis ūkininkų tai pripažino ir mokestį sumokėjo, o dalis teigė, kad pereikvojimas atsirado be jų žinios, t.y. galimai slapčia pasinaudojus jų dokumentais arba dėl neteisingai išvesto laidžiamo įsigyti dyzelino kiekio likučio. Pasitaiko ir atvejų, kai patys ūkininkai daro pažeidimus, žymėtą dyzelinį kurą naudodami ne žemės ūkio reikmėms.

“Vieno iš patikrinimų metu žymėto kuro rasta keleivinio mikroautobuso bake. Vairuotojas pateikė ūkininko pažymėjimą, tačiau negalėjo pateikti  automobilio, registruoto kito asmens vardu, panaudos sutarties”, – pasakojo E. Cibienė, pabrėžusi, kad už žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimą, naudojimą, laikymą, pardavimą ar kitokį jo perdavimą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką yra numatyta administracinė atsakomybė. Už tokio pobūdžio pažeidimus fiziniams asmenims gresia bauda iki dviejų tūkstančių litų, o įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – iki penkių tūkstančių litų.

Klaipėdos AVMI taip pat primena, kad leidimai įsigyti kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, yra išduodami kasmet nuo liepos 1 d. ir galioja metus. Pametus ar kitaip praradus tokį leidimą  ar degalų apskaitos lenteles, apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas būtina raštu pranešti leidimą išdavusiai apskrities mokesčių inspekcijai.  Daugiau informacijos šiais klausimais rasite VMI interneto svetainėje www.vmi.lt arba paskambinus trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882.

A. Jakas (kairėje) išliko švarus, o R. Plikšniui etikos sargų nuosprendžio dar teks palaukti. (L. Mockaus nuotr.)

Šilutės r. savivaldybės Etikos komisija, išnagrinėjusi Tarybos sekretoriaus Juozo Sauspreškio pareiškimą dėl galimo liberalcentristo Arvydo Jako kaip tarybos nario etikos pažeidimo, kai šis į pareiškimą dėl nepasitikėjimo rajono meru surašė 26 tarybos narių pavardes, nors buvo surinkęs tik 9 parašus (”Šilutės ETA žinios”, str. “Tarybos sekretorius apskundė A. Jaką”), nepriėmė jokio sprendimo, – buvo apsiribota jo elgesio svarstymu komisijoje.

Tuo tarpu kitam rajono valdančiųjų oponentui liberalsąjūdiečiui Raimondui Plikšniui Etikos komisijos sprendimo dėl galimo etikos pažeidimo (“R. Plikšnį čiupinėja etikos sargai”) dar teks palaukti.

Pasak Etikos komisijos pirmininko Vytauto Laurinaičio, komisija vakar, trečiadienį, išklausė rajono tarybos posėdžio, kuriame administracijos direktorius Šarūnas Laužikas galimai nepagarbiai pasisakė apie Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje Kristiną Vintilaitę, garso įrašą. Tačiau esą komisijai to buvę negana, kad galėtų priimti kokį nors sprendimą.

“Komisija nusprendė dar padirbėti prie įrodymų, – telefonu “Šilutės ETA žinioms” sakė V. Laurinaitis. – Į kitą posėdį rinksimės po dviejų savaičių, birželio 2 d. Galbūt tada ką nors ir nuspręsime”.

V. Bendikaitės - Lidžiuvienės nuotr.

Antradienio popietę Šilutės lopšelio – darželio “Gintarėlis” erdves užpildė klasikinės muzikos melodijos, kurias miesto mažyliams dovanojo rajono meno mokyklos Muzikos skyriaus auklėtiniai.

Akordeonais grojo Saulius Sūdžius, Ieva Špūraitė, Agnė Rupeikytė, Dovilė Martinkutė, Laura Šveikauskaitė, Milda Urbonaitė, Emilija Lidžiūtė ir jų mokytoja Loreta Kabanova. Kanklėmis skambino mokytoja Angelė Alšauskienė su savo mokinėmis Rūta Mineikyte ir Greta Tamošauskaite.

Melodijos liejosi viena po kitos: lietuvių liaudies muzikos garsai įsuko valsą, kurio sūkuriai netrukus peraugo į polkos siautulį, o paskui, tumpai atsikvėpusios maršo ritmu, pratrūko čarlstonu…

Daugeliui “Gintarėlio” mažylių tai buvo pirmoji pažintis su klasikine muzika ir muzikos instrumentais. Jauniesiems muzikantams – dar viena galimybė pasitikrinti ir kitiems parodyti, ko išmoko per šiuos mokslo metus.

Atsidėkodama už gražų pasirodymą, lopšelio – darželio “Gintarėlis” vadovė Stefanija Petkienė jauniesiems muzikantams įteikė saldžių dovanų.

ve.lt nuotr.

Baltiją ketinantys perplaukti trys klaipėdiečiai – Marius Norvaišas, Paulius Paulionis ir Domantas Laukevičius (pastarasis kilęs iš Rusnės) – šiuo metu visą laisvą laiką skiria treniruotėms jūroje.

Pasak vyrų, prieš mėnesį iš estų kompanijos “Tahe Marine“ parsivežtos baidarės gerokai skiriasi nuo senųjų. Per pirmąsias treniruotes kiek gąsdino naujųjų baidarių nestabilumas, didelis jautrumas smūgiams ir fizinėms apkrovoms.Tačiau dabar, tikina plaukikai, su naujųjų baidarių savybėmis, įnoringais “charakteriais“ jau pradedama susigyventi.

Šį savaitgalį vyrai ketina praleisti itin intensyviai: šeštadienį planuojama ilgoji treniruotė iš Klaipėdos į Palangą ir atgal. Na, o sekmadienį visa “Dėl Tavęs aš perplauksiu jūrą“ komanda ketina įsilieti į “Vilties bėgimo“ dalyvių gretas.

Į žygį per Baltiją vyrai plauks, sulaukę palankių oro prognozių kelioms paroms į priekį. Juos kelionėje lydės patyręs kapitonas Osvaldas Kudzevičius su legendine jachta “Lietuva”.

ve.lt ir silutesetazinios.lt inf.

R. Žemaitaitis. (O. Lidžiaus nuotr.)

Šilutiškis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis (partija Tvarka ir teisingumas) kreipėsi į laikinąjį generalinį prokurorą Raimondą Petrauską su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo jo sekimo rinkimų į LR Seimą kampanijos metu.

Išplatintame pranešime parlamentaras tvirtina, kad per Seimo rinkimus praeitų metų rudenį jis neva buvo stebimas ir sekamas, o sekimo organizavimu kaltina Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisarą Remigijų Rudminą.

Kreipimesi į Generalinę prokuratūrą Seimo narys prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už įgaliojimų viršijimą, neteisėtą telefoninių pokalbių klausymą, trukdymą pasinaudoti rinkimų teise ir šmeižtą.

Savo teiginius R. Žemaitaitis grindžia Šilalės rajono policijos komisariato vadovo Algirdo Meiženio skundu.

Pranešime teigiama, kad Seimo narys R. Žemaitaitis “turi pagrįstų įtarimų, jog nurodytu laikotarpiu galimai neteisėtai buvo klausomasi ir jo telefoninių pokalbių”.

“R. Rudminas galimai klausėsi ir įrašinėjo R. Žemaitaičio pokalbius telefonu, šiais savo veiksmais taip pat galimai viršydamas savo įgaliojimus”, – teigiama Seimo nario pranešime.

Ten taip pat tvirtinama, kad R. Rudmino nurodymu pareigūnai, persirengę civiliais drabužiais, tarnybos metu Kvėdarnos ir kituose Šilalės – Šilutės apygardos miesteliuose rinkėjams R. Žemaitaičio vardu siūlė parduoti balsus.

Tauragės policijos vadovas, anot pranešimų, R. Žemaitaičio jam metamus kaltinimus vadina šmeižtu.

“Tvarkietis” R. Žemaitaitis į Seimą išrinktas praeitų metų lapkritį vykusiuose pakartotiniuose rinkimuose Šilalės – Šilutės apygardoje. Antrajame ture jis nugalėjo konservatorių kandidatą Joną Gudauską.

Gintė Jakaitė. (Šilutės sporto m - los nuotr.)

Pirmosiose šį sezoną Lietuvos moksleivių baidarių ir kanojų irklavimo pirmenybėse Šiauliuose šilutiškiai irkluotojai iškovojo 5 aukso ir 3 sidabro medalius.

Varžybos vyko gegužės 8 – 9 dienomis Talkšos ežere. Jose dalyvavo irkluotojai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų ir rajonų, kur kultivuojamas baidarių ir kanojų irklavimo sportas.

Irkluotojai varžėsi vienvietėmis ir dvivietėmis valtimis 200 ir 500 metrų trasose. Nors pūtė stiprus priešpriešinis vėjas, o protarpiais dar ir lijo, šilutiškiams sportininkams tai nesutrukdė pasiekti aukštų rezultatų.

Daugiausiai medalių – 4 susišlavė Gintė Jakaitė. Vienviete baidare abiejų ilgių trasose ji iškovojo sidabrą, o poroje su zarasiete Jelena Ovčinikovaite 200 m distancijoje užėmė I vietą. 500 metrų jos įveikė antros.

Po du aukso medalius iškovojo Edvinas Vainorius ir Geraldas Vitkauskas, kurie irklavo dvivietę baidarę.

Kiti Šilutės sporto mokyklos irkluotojai pasirodė kukliau: Andrius Rauktys su Tomu Šeršen dviviete baidare 500 m ir 200 m nuotoliuose užėmė penktą ir šeštą vietas, o Erika Golubovskytė su Ingrida Baužaite finišavo ketvirtos.

Kristina Chochlovaitė vienviete baidare 500 m distancijoje buvo devinta, o plaukdama dviviete valtimi su A. Skarbaliūte – septinta. Tadas Čižauskas su Marium Radzevičium finišą pasiekė devinti.

Šilutiškių irkluotojų komanda treniruotėje. (Sporto m – los nuotr.)

ve.lt nuotr.

Antradienį Pašiliškių miške, Šilutės r., policija sulaikė naminės varykloje besidarbuojantį 20 – metį Ramučių kaimo gyventoją D. B.

Samanės bravore pareigūnai aptiko 2 700 litrų raugo ir 130 l bespalvio skysčio, iš kvapo primenančio naminę degtinę.

Naminės fabrikėlį policininkai sunaikino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Dieną anksčiau miške ties Meiželių kaimu Šilutės policininkai buvo aptikę kitą bravorą su 3 250 l naminei gaminti paruošto raugo. Jis taip pat buvo sunaikintas.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) atkreipia dėmesį, jog nuo š.m. gegužės 1 dienos pasikeitė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) avansinių mokėjimų tvarka.

Pasak Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Editos Cibienės, nuo šiol avansiniai PVM mokėjimai mokami tuomet, kai vidutinė mokestiniam laikotarpiui tenkanti mokėtina į biudžetą PVM suma per 3 kalendorinius paeiliui einančius mėnesius (pvz., sausį – kovą, vasarį – balandį ir t.t.) viršijo 10 mln. litų.

Iki š.m. gegužės 1 dienos ši suma turėjo viršyti 100 tūkst. litų, o gavusiems pajamų vien tik iš statybos, statybos ir montavimo darbų, bei tiems, kurių pajamos iš žemės ūkio produkcijos tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo praėjusiais kalendoriniais metais sudarė ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų, – viršyti 200 tūkst. litų.

Klaipėdos AVMI primena, jog avansinio PVM mokėjimo terminai yra kiekvieno mėnesio 5, 13, 20 dienos.

Avansu mokamų PVM įmokų kodai:     
3611 – juridinių asmenų avansu mokamas PVM,
3631 –  fizinių asmenų (neįskaitant ūkininkų) avansu mokamas PVM,
3641 – ūkininkų (besiverčiančių žemės ūkio produkcijos gamyba ir šiai veiklai naudojančių žemės ūkio paskirties žemę) avansu mokamas PVM.

Daugiau informacijos VMI interneto svetainėje www.vmi.lt arba paskambinus trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882.

Šilutės valdžiai J. Sauspreškis tapo įrankiu 4 komiteto nariams nušalinti nuo svarstymo dėl nekilnojamjo turto mokesčio dydžio 2011 metams. (O. Lidžiaus nuotr.)

Šilutės r. savivaldybės administracija pasistengė, kad nekilnojamojo turto mokestis 2011 metams būtų tvirtinamas 0,2 proc. didesnis nei siūlė tarybos nario Alfonso Vanago vadovaujama darbo grupė.

“Šilutės ETA žinios” rašė apie darbo grupės, rajono mero potvarkiu sudarytos iš Tarybos narių ir vietos verslininkų, pastangas palengvinti nekilnojamojo turto mokesčio naštą verslo subjektams nuo 1 proc. iki 0,3 proc. turto vertės (“Šilutė gręžiasi į smulkųjį verslą”).

Tačiau rajono savivaldybės administracija sugebėjo politikus pergudrauti, parengusi savo sprendimo projektą su 0,2 proc. didesnių mokesčiu, kuris šį antradienį iš dalies ir buvo patvirtintas Tarybos Ekonomikos ir finansų komitete.

To pasiekti Šilutės valdžia sugebėjo, įdavusi Tarybos sekretoriui Juozui Sauspreškiui į rankas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą.

Pastarajam priminus, o Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjui Arvydui Bielskiui patvirtinus, kad asmeniškai šiuo mokesčiu suinteresuoti politikai – verslininkai turėtų iš viso nusišalinti nuo šio sprendimo projekto svarstymo, iš posėdyje dalyvavusių 11 komiteto narių svarstymo ir balsavimo teisę išsaugojo 7 politikai. Sauliui Stankevičiui, A. Vanagui, Algirdui Balčyčiui ir Albinai Bumblauskienei teko “nuleisti garą”.

Todėl užteko 4 balsų – mero pavaduotojo Jono Jaunius, sekretoriaus J. Sauspreškio, Zigmo Jauniaus ir Romualdo Naujoko, – kad būtų nuspręsta teikti Tarybai svarstyti ne 0,3 proc., kaip siūlė A. Vanago vadovaujama darbo grupė, bet 0,5 proc. turto vertės dydžio mokestį.

Už 0,2 proc. mažesnį mokestį balsavo Arvydas Jakas, Raimondas Plikšnys ir Algis Bulsis.

Už apleistus ir neprižiūrimus pastatus jų savininkams kitąmet gali tekti mokėti 0,8 proc. dydžio mokestį, – kaip ir siūlė minėta darbo grupė.

Šiemet Šilutės r. verslo subjektai moka bene didžiausią nekilnojamojo turto mokestį Lietuvoje – 1 proc. turto vertės.

Tiek pat mokėjo ir 2009 – siais. Rajono biudžetui tai davė apie 1,4 mln. litų pajamų.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui palengvinti sąlygos gyventojams, įsigyjantiems verslo liudijimus – fiksuoto dydžio pajamų mokestį jie galės mokėti atsižvelgiant į individualios veiklos vykdymo laikotarpį.

Pakeitus Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisykles, sutrumpintas iki šiol galiojęs minimalus vieno mėnesio verslo liudijimo išdavimo laikotarpis.

Nuo šiol verslo liudijimai bus išduodami 5 dienų ir ilgesniam laikotarpiui (išskyrus prekybos verslo liudijimus, kurie, kaip ir iki šiol, bus išduodami pageidaujamam laikotarpiui, nors ir 1 dienai).

Pagal ankstesnes taisykles, nors gyventojas individualią veiklą vykdė tik, pavyzdžiui, 5 dienas, fiksuoto dydžio pajamų mokestį turėjo sumokėti už visą mėnesį, nes toks buvo minimalus verslo liudijimų išdavimo laikotarpis.

Sutrumpinus minimalų verslo liudijimų išdavimo laikotarpį, taip pat bus sudaryta galimybė individualią veiklą vykdantiems gyventojams mokėti ir mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Vadinasi, jei gyventojas verslo liudijimą įsigis, pavyzdžiui, 5 dienoms, tai ir fiksuoto dydžio pajamų mokestį sumokės tik už 5 dienas.

Tikimasi, kad šis sprendimas prisidės prie verslo konkurencingumo didinimo, naujų darbo kūrimo bei šešėlinės ekonomikos mažinimo.

lrv.lt

VSAT nuotr.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos pasieniečiai dalyvavo edukacinėje pamokoje “Knygnešių keliais“. Šios prie Rambyno kalno Pagėgių savivaldybėje organizuotos pamokos tikslas – susipažinti su spaudos draudimo laikotarpiu Lietuvoje, sužinoti, kuo svarbūs knygnešiai lietuvių kalbos ir knygos išlikimui.

Pagėgių savivaldybės Enzio Jagomasto pagrindinė mokykla minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną penktadienį surengė šią edukacinę pamoką, kurioje kaip renginio partneriai jau antrus metus iš eilės dalyvavo pasieniečiai, Rambyno regioninio parko bei Martyno Jankaus muziejaus darbuotojai.

Šiemet taip Spaudos diena buvo minima šiek tiek vėliau, nes edukacinę pamoką panoro nufilmuoti, o medžiagą panaudoti kuriant dokumentinį filmą apie Airijos ir Lietuvos tautas garsus anglų režisierius Jeremiah Cullinane. Ši kino juosta bus rodoma Europos Sąjungos televizijų.

Edukacinėje pamokoje vaidybinėmis scenomis atskleista ir parodyta nedidelė lietuvių tautos istorijos atkarpa, kurioje atsispindi kova už gimtąjį žodį ir savo egzistenciją. Šios kovos simbolis yra knygnešys.

Renginio dalyviai buvo apsirengę XIX a. pabaigos – XX a. drabužiais ir buvo suskirstyti į grupes. Kiekvienos grupės tikslas buvo parnešti kuo daugiau spaudos į M. Jankaus daržinę. Tačiau pasiekti tikslą buvo nelengva, nes aplinkui buvo pilna pėsčių bei raitų žandarų. Nemunu atplukdytą spaudą teko gabenti pėsčiomis ar arklio traukiamu vežimu, slepiant ją po žabais, rūbais ar taip, kaip tik renginio dalyviai sugalvojo.

Keliauninkai turėjo praeiti įvairius muitinės patikrinimus, juos tikrino rūstūs žandarai. Sugautus knygnešius jie sulaikė ir iki teismo uždarė į kalėjimą-žandarmeriją. Uždarytieji kūrė atsiprašymus ir pasižadėjimus daugiau nenusikalsti, tačiau jiems buvo skiriamos bausmės: katorga, sunkieji darbai ir pan.

Bardinų užkardos pasieniečiai buvo atsakingi už spaudos atgabenimą iki sutartų postų, spaudos platinimą, kiti gi vadovavo žandarų grupei.

M. Jankaus daržinėje apie knygnešystę kalbėjo ir senovines lietuvių liaudies dainas dainavo Bitėnų kaimo šviesuliai Žemguliai.

Edukacinės pamokos dalyviai renginio pabaigoje M. Jankaus daržinėje giedojo mokyklos himną, buvo pristatytas leidinys “Rambyno legendos“ ir knyga apie raides, kurią muziejuje surišo patys mažiausi renginio dalyviai.

Anot Pagėgių rinktinės atstovų, daugelis pabuvusiųjų šioje edukacinėje pamokoje ir filmavęsi dokumentiniame filme suprato, koks sunkus ir nepaprastai pavojingas buvo knygnešio darbas. Jis reikalavo ne tik daug jėgų ir pastangų, bet ir drąsos, pasiaukojimo dėl savo gimtosios kalbos, dėl lietuviškojo rašto apsaugojimo ir išsaugojimo.

VSAT inf.

Z. Balčytis. (balcytis.lt nuotr.)

“Gamtos paveldo fondo” inicijuotas naujausias visuomenės nuomonės tyrimas dėl genetiškai modifikuotų organizmų aiškiai rodo, kad žmonės neigiamai vertina tokių organizmų naudojimą, o GMO žymėjimo reglamentavimas ir kontrolė praktiškai neveikia.

58 proc. apklaustųjų nurodė, kad neigiamai vertina GMO, o šioms technologijoms pritaria vos 1 proc.

Skandalingu galima laikyti rodiklį, kad 42 proc. nurodė, jog apie GMO buvimą produktuose jie sužinojo tik prekes parsinešę namo.

“Šie skaičiai dar kartą parodė, kad Europos Komisijos sprendimas leisti ES teritorijoje auginti GM bulves “Amflora” yra priimtas neatsižvelgus į visuomenės nuomonę. O tai, kad didžioji dalis vartotojų apie maisto produktų su GMO įsigijimą sužino tik parsinešę šiuos produktus namo, signalizuoja apie didžiules GMO žymėjimo ir kontrolės spragas,”- sako europarlamentaras Zigmantas Balčytis.

Anot jo, tai signalas Lietuvos institucijoms ir vartotojų teisių gynimo tarnyboms bei Europos institucijoms nedelsiant imtis šias klaidas taisyti.

Su visu visuomenės nuomonės tyrimu dėl GMO galite susipažinti čia. (atsidarę nuorodą, spauskite ant žodžio “Tyrimas”).

balcytis.lt

L. Mockaus nuotr.

UAB “Šilutės šilumos tinklai” ėmė įgyvendinti naują iš ES fondų iš dalies finansuojamą projektą, pagal kurį bus atnaujinta dalis miesto šiluminių trasu.

Šiuo metu UAB “Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba” rausia Šilutės turgavietę, kurios pakraščiu kaip tik ir eina projekte numatyti pakeisti vamzdžiai. Dėl to nuo šio antradienio iki kito penktadienio, gegužės 28 d., Jaunimo kvartalo gyventojams nebus tiekiamas šiltas vanduo.

Nauji vamzdžiai bus klojami nuo “Statoil” degalinės per visą turgavietę iki UAB “Įtampa” pastato kampo, nuo ten – iki nuo žemės pakeltos šiluminės trasos dalies ties “Šilutės šilumos tinklų” bendrove.

Vėliau inžinerinių tinklų statybininkai eis keisti šiluminės trasos vamzdžių nuo lopšelio – darželio “Žibutė” pro Šilutės pirmąją gimnaziją iki automobilių aikštelės kitapus K. Kalinausko gatvės.

Anot UAB “Šilutės šilumos tinklai” direktoriaus Algio Šaulio, visi projekte numatyti darbai turėtų būti užbaigti per šiuos metus.

Projekto vertė – apie 3,9 mln. litų, pusė taip vadinamų tinkamų finansuoti išlaidų Šilutės šilumininkams bus kompensuota iš ES struktūrinių fondų.

Šilutės turgavietės veikla dėl šiluminės trasos remonto nebus nutraukta.

S. Budrevičius. (F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.)

Kitąmet Šilutė minės 500 metų jubiliejų. Ta proga F. Bajoraičio biblioteka pradeda rinkti “Penkių šimtmečių kolekciją”, kuri bus sudaryta iš ypatingai retų ir dažniausiai vartotojų ieškomų informacinių, pažintinių mokslo ir enciklopedinio pobūdžio leidinių.

Pirmuoju “Penkių šimtmečių kolekcijos” rinkimo akcijos rėmėju tapo UAB “Ecoservice” generalinis direktorius Saulius Budrevičius, kuris Spaudos atgavimo dieną padovanojo bibliotekai 3000 Lt. Už juos bus perkamos knygos.

Dovanoti itin vertingų  ir tik bibliotekoje skaitomų knygų pagal  išankstinį sąrašą šilutiškiai bibliotekininkai jau nuo Šv. Kalėdų ragins svetur gyvenančius kraštiečius, vietos verslininkus, politikus, knygų autorius ir leidėjus.

Kiekviena kolekcijos knyga bus paženklinta specialiu meniniu spaudu su dovanotojo asmens regalijomis ir įrašyta į oda įrištą knygą.

Jubiliejinį knygos aukotojo spaudą ir odinę knygą jau kuria Pamario kraštietė, profesionali dailininkė odininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė,  šiaulietė Liucija Brazaitė Čiutienė, kurios tėviškė yra Gedikų kaimas Švėkšnos seniūnijoje.

Dalia Užpelkienė, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė

1957 metais gimusi Rusnės miestelio Šyškrantės gatvės gyventoja E. P. pranešė policijai, kad įdarbinti Vokietijoje žadėjusi ir už tai paėmusi pinigus moteris ją apgavo.

Pasak nukentėjusiosios, ji gegužės 11 dieną nepažįstamai moteriai sumokėjo 700 litų. Už tai pastaroji neva žadėjusi parūpinti rusniškei darbą Vokietijoje.

Gegužės 14 – ąją E. P. nuvyko į Diuisburgą. Ir tik ten suprato, kad buvo apgauta – žadėto darbo jai niekas nepasiūlė.

D. Kinderis kelyje. (crossroad.lt nuotr.)

Praėjusį savaitgalį Rimgaudinėje, maždaug 7 km už Trakų, socialiniame centre keliautojams “Yurta Backpackers”, šilutiškis žurnalistas, keliautojas Dainius Kinderis surengė “Šernų išvaikymo šventę”.

“Yurta Backpackers” – tai socialinis centras keliautojams ir aktyviems žmonėms, turintiems originalių idėjų arba jų ieškantiems. Kartu tai ir nakvynės namai, kurių išskirtinis bruožas yra tas, kad tai, ko gero, labiausiai izoliuotas nuo miestų hostelis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Pranešama, kad “Šernų išvaikymo šventės” metu Kudrionių girios šernai nenukentėjo, o pati šventė buvo labiau panaši į keliautojų pamėgtos vietos “Yurta Backpackers” šiuolaikišką sezono atidarymą su Angolos, Nigerijos, ekstremalaus sporto “rope jumping” technologijų ir jogos pristatymu.

Šventės dalyviai dar buvo pakviesti pasivažinėti dviračiais ir pasivaikščioti po apylinkes apžiūrint senovę menantį 30 metrų aukščio virš ežero paviršiaus Daniliškių piliakalnį.

Šventės iniciatorius – D. Kinderis. Jis išgarsėjo, kai pėsčiomis ir autostopu iš šiaurės į pietus įveikė Afrikos žemyną. Šią kelionę žurnalistas aprašė savo knygoje “Atgal į Afriką”.

Keliautojų centre neseniai atidarytas autentiškas kluonas, kuriame įkurta “Kino Studija” prezentacijoms ir filmų peržiūrai. Netrukus bus atvertos pirmojo Lietuvoje Keliautojų muziejaus durys.

Lenktynių laimėtojai (pirmoje eilėje) su Šilutės klubo 'Hellions' motociklininkais po lenktynių. (E. Jurjono - Guolio nuotr.)

Šeštadienį Klaipėdos pašonėje įvykusių motociklų “drag” lenktynėse “Memel motor rally”, žiedinių motociklų (vadinamųjų “britvų”) klasėje visas tris pirmąsias vietas laimėjo šilutiškiai kelių nutrūktgalviai.

1 – ąją vietą šiose lenktynėse iškovojo Audrius Jakštas su Suzuki ‘Bandit’ motociklu, antrą ir trečią vietas pasidalijo Tadas Jakubka ir Aivaras Zimkus, – jie abu skriejo Honda CRB 1000 markės “britvomis”.

Lenktynėse dalyviai varžėsi keliose kategorijose: A klasėje rungtyniavo vadinamosios “britvos”, B klasėje – “čioperiai”, C klasėje – keturračiai. Buvo ir bendra klasė, kurioje susikovė kartingai, žiediniai motociklai, “čioperiai” ir keturračiai.

Po lenktynių aviacijos eskadrilėje motociklininkai nugriaudėjo per uostamiesčio centrinę dalį į stovyklą “Žuvėdra” Melnragėje. Ten per naktį buvo švenčiamas baikerių sezono atidarymas.

Vainuto seniūnijos bendruomenės pirmininkas V. Laurinaitis su Bikavėnų muzikantais. (O. Lidžiaus nuotr.)

Šilutės r. savivaldybės Vainuto ir Juknaičių kaimų bendruomenės pateko į II  Nacionalinio bendruomenių konkurso “Tikime Laisve” etapą.

Vainuto bendruomenė (pirm. Vytautas Laurinaitis) konkursui pristatė monografijos “Vainutas” parengimą ir išleidimą (650 psl.), o juknaitiškiai (bendruomenės pirm. Laima Barkauskienė) aprašė seniūnijoje organizuojamas tradicines šventes, parko sodinimą ir jo puoselėjimą.

Vainutiškiai buvo vertinami nominacijoje “Už tautinės savimonės puoselėjimą”, Juknaičių bendruomenė – “Už kūrybiškumo ugdymą, kultūros tradicijų išsaugojimą ir sklaidą”.

Į II konkurso etapą dar pateko: Rokiškio r. Kavoliškio kaimo bendruomenė, Telšių r. Ryškūnų kaimo bendruomenė, Kelmės r. Budraičių bendruomenė, Biržų r. Šukionių bendruomenė, Pakruojo r. Asociacija Sigutėnų kaimo bendruomenė, Vilniaus r. Riešės bendruomenė, Vilniaus m. Visuomeninė organizacija Balsių bendruomenė, Marijampolės Marijonų globojama bendruomenė, Zarasų sav. Antalieptės bendruomenė, Druskininkų sav. Viečiūnų kaimo bendruomenė, Skuodo r. Mosėdžio seniūnijos bendruomenė, Kauno r. Žemaičių kultūros draugijos Simono Stanevičiaus draugija, Raseinių r. Kaimų bendruomenė Betygala, Šakių r. Gelgaudiškio bendruomenės centras “Atgaiva”, Tauragės r. Lomių kaimo bendruomenė, Zarasų r. Salako bendruomenė “Sakalas”, Kauno A. Stulginskio vidurinė mokykla, Klaipėdos miesto chorinė bendrija “Aukuras”, Varėnos r. Sarapiniškių kaimo bendruomenė, Zarasų r. Dusėtų seniūnijos ir parapijos  bendruomenės santalka, Kauno r. Aleksoto bendruomenės centras, Panevėžio r. Miežiškių gyventojų bendruomenė,  Jungtinės Karalystės Lietuvių jaunimo sąjunga (Londonas), Telšių r. Luokės bendruomenė, Jurbarko r. Smalininkų bendruomenės centras, Rokiškio kaimiškosios seniūnijos Bajorų kaimo bendruomenė, Vilniaus m. Pilaitės bendruomenė ir Radviliškio r. Šeduvos bendruomenė.

Į II etapą išėjusieji konkurso dalyviai - iš viso 30 bendruomenių – varžosi trijose nominacijose.

Organizatoriai tikisi, kad Nacionalinis bendruomenių konkursas padės suvokti, kad visuomenės pilietiškumas, patriotiškumas ir kūrybingumas iš tiesų yra neatsiejamos mūsų valstybės gyvenimo dalys. Renginys suteikia galimybes Lietuvos bendruomenėms, žmonėms atskleisti savo kūrybines iniciatyvas, pilietinę savimonę ir patriotinę dvasią.

Dalyvauti konkurse ir varžytis dėl specialių nominacijų, atspindinčių nacionalinio bendruomenių konkurso idėją buvo kviečiamos visos Lietuvos bendruomenės, pilietinės santalkos grupės.

Konkursą organizuoja Lietuvos liaudies kultūros centras. Partneriai – Europos Sajungos parama, apdovanojimus konkursui įsteigusi telekomunikacijų bendrovė “Omnitel”, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Konkurso globėjas – Ministras Pirmininkas A. Kubilius.

Juknaičių bendruomenė pernai pašventino savo vėliavą.