Šilutės ligoninės.

Atsižvelgiant į didėjantį ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų skaičių, nuo 2023 m. lapkričio 8 d. VšĮ Šilutės ligoninėje privalomas apsaugos priemonių (kaukių, respiratorių) dėvėjimas lankant skyriuose hospitalizuotus pacientus, praneša ligoninės administracija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lankyti pacientus gali tik asmenys, neturintys ūmių kvėpavimo takų infekcijų simptomų (pvz. karščiavimo, slogos, kosulio, pasunkėjusio kvėpavimo).

Prieš įeidami į ligoninės skyrių ar išeidami iš jo, pacientai ar lankytojai privalo dezinfekuoti rankas.

Šilutės ligoninės nuotr.

Šilutės ligoninė plečia ambulatorinių paslaugų spektrą.

Nuo lapkričio 23 d. darbą Šilutės ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje pradeda vaikų chirurgė Anastasija Getman-Vaitiekūnienė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vaikus nuo gimimo iki 18 metų gydytoja konsultuoja dėl įgimtų ir įgytų ligų:
išvaržų;
įaugusių nagų, odos ir poodžio darinių;
urologijos klausimais;
echoskopijų, operacinio gydymo.

Vaikų chirurgė A. Getman-Vaitiekūnienė 2017 metais baigė vaikų chirurgijos rezidentūrą ir įgijo vaikų chirurgės licenciją. Ji dirba Klaipėdos vaikų ligoninėje, kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose – vaikams diagnozuoja ir teikia skubią ir planinę chirurginę pagalbą.

Patyrusi specialistė nuolat tobulina savo kvalifikaciją, gilina žinias dalyvaudama Lietuvos ir tarptautiniuose mokymuose ir kongresuose, taip pat palaikydama ryšius su Lietuvoje ir užsienyje dirbančiais specialistais.

Kviečiame registruotis gydytojos konsultacijoms ir Šilutės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje. Registracija vykdoma išankstinėje pacientų registracijos sistemoje https://ipr.esveikata.lt/, tel. (8 441) 61040 arba atvykus į Konsultacinės poliklinikos registratūrą.

Su šeimos gydytojo arba gydytojo specialisto siuntimu – konsultacija nemokama!

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę (spalio 30 d. – lapkričio 5 d.) sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius sumažėjo.

Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 23–29 d.) rodiklis siekė 1199,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis praėjusią savaitę registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, t. y. neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

Spalio 30 d. – lapkričio 5 d. į Lietuvos ligonines dėl gripo buvo paguldyti 6 asmenys: 3 vaikai (0–17 m.) ir 3 vyresni nei 65 m. asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.

Praėjusią savaitę šalyje (Marijampolės apskrityje) buvo užregistruotas pirmas šį gripo sezoną mirties nuo gripo atvejis. Asmuo priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo ir turėjo kitų lėtinių ligų.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per pastarąją savaitę (spalio 23–29 d.) sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius pakito nežymiai – sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 1199,77 atv. 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę (spalio 16–22 d.) bendras sergamumo rodiklis buvo 1166 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje – 868 atv. 100 tūkst. gyventojų, didžiausias – Vilniaus apskrityje – 1406,3 av. 100 tūkst. gyventojų.

Dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 11 asmenų: 6 vaikai (0–17 m.) ir 5 vyresni nei 65 m. asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nei vienas asmuo.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per pastarąją savaitę šalyje padaugėjo sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvoje spalio 16–22 d. (42 savaitė) bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1166 atvejai 100 tūkst. gyventojų, spalio 9–15 d. (41 savaitė) jis buvo mažesnis – 1082,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę buvo Alytaus apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, t. y. neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyv. riba.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 11 asmenų, iš jų 7 vaikai (0–17 m.) ir 4 suaugusieji, priklausantys vyresnių nei 65 m. asmenų grupei, 41-ąją savaitę į ligonines pateko mažiau pacientų – 4 asmenys.

Kodėl kremas veidui yra neišvengiama grožio priežiūros priemonė?

Rūpinimasis savo veido oda yra neatsiejama grožio priežiūros rutinos dalis, kuriai ypatingą dėmesį turi skirti kiekviena moteris. Norint turėti sveiką, šviežią ir jaunatviškai atrodančią odą, kremas veidui tampa kasdienine priemone. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kremukai veidui yra išties svarbūs ir kaip jie padeda išlaikyti odą gražią.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kas yra veido kremas?

Veido kremas yra specialiai sukurta priežiūros priemonė, skirta odai, esančiai veido srityje. Tai dažniausiai būna lengvai tepamas produktas, kurio sudėtyje yra įvairių naudingų medžiagų, skirtų maitinti, drėkinti ir apsaugoti odą nuo aplinkos poveikio.

Kremų veidui naudojimo privalumai

· Odai reikalingos medžiagos. Kremų veidui sudėtyje būna raminančių ir maitinančių medžiagų, tokių kaip vitaminai, antioksidantai, kolagenas ir kt. Šios medžiagos padeda odai atrodyti sveikai ir jaunatviškai.
· Drėkinimas. Kremas veidui efektyviai drėkina odą, išvengiant jos sausumo ir pleiskanojimo. Gerai hidratuota oda atrodo švelni ir sveika.
· Apsauga nuo kenksmingų faktorių. Kremų sudėtyje būna UV filtrai ir kitos apsaugos medžiagos, kurios apsaugo odą nuo saulės spindulių ir aplinkos poveikio.
· Masažas ir relaksacija. Tepant kremą veidui, galima atlikti švelnų veido masažą, kuris pagerina kraujotaką ir palengvina raumenų įtampą.

Grožio paslaptis

Kiekviena moteris trokšta jaunatviškos ir sveikos odos, o veido kremas tampa jos grožio paslaptimi. Nepaisant amžiaus, reguliarus kremo naudojimas padeda išlaikyti odą švytinčią ir besiregeneruojančią. Tai yra paprasta, tačiau itin veiksminga priemonė, dėl kurios odos sveikata ir išvaizda lieka nepriekaištinga.

Sveika oda – Jūsų puošmena

Rūpinimasis savo veido oda yra ne tik grožio procedūra, bet ir būdas parodyti rūpestį ir meilę savo kūnui. Pasirinkę tinkamą kremą veidui, Jūs padedate odai atsinaujinti, maitintis ir išlaikyti jaunatvišką išvaizdą. Tai investicija į ilgalaikę odos sveikatą ir grožį, todėl nesvarbu, kiek Jums yra metų – tai visada aktuali ir svarbi priežiūros priemonė.

Rūpinkitės savo veido oda, pasirinkite tinkamą kremą ir mėgaukitės švytinčiu, sveiku ir gražiu veidu, kuris atspindi Jūsų nuostabią asmenybę. Sau tinkamiausius kremus veido odai rinkitės https://driubeauty.lt/Kategorija/veido-odai/veido-kremai/. Todėl, kad čia yra kokybė ir tai, ko reikia odai!

.

.

Užsakymo Nr. 231019

Kaip sustiprinti dantų emalį?

Norint turėti sveikus dantis, reikia laikytis tinkamos higienos rutinos, valgyti naudingus maisto produktus. Akivaizdu, kad jeigu neprižiūrėsite savo šypsenos, teks susidurti su įvairiomis dantų problemomis, pavyzdžiui, silpnu emaliu. Kaip jį sustiprinti? Šiame straipsnyje, Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie būdus, kurie padės sustiprinti dantų emalį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kas tai?

Dantų emalis – baltas, blizgantis sluoksnis, dengiantis danties išorinį paviršių. Šis sluoksnis padeda kramtyti maistą ir apsaugo danties vidų nuo pažeidimų. Danties emalis yra sudarytas iš mineralinių medžiagų.

—————————————————————————————————————————
Silpno emalio priežastys

• Prasta burnos higiena
• Nesveika mityba
• Žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas
• Patirtos traumos
• Refliuksas

Labai svarbu yra stiprinti dantų emalį, nes jis neatsinaujina kaip pavyzdžiui, kaulų ląstelės. Seilės padeda stiprinti emalį, nes jį mineralizuoja, neutralizuoja rūgštingumą ir nuplauna maisto medžiagas, tačiau to nepakanka.

Kokie mitybos įpročiai labiausiai silpnina dantų emalį?

1. Gausus užkandžiavimas
2. Gazuotų ir sportinių gėrimų vartojimas
3. Sulčių vartojimas, kurių sudėtyje yra citrusinių vaisių, pavyzdžiui, citrinų, laimų ar greipfrutų
4. Besaikis alkoholio vartojimas
5. Kietų maisto produktų kramtymas, pavyzdžiui, riešutų

Dantų emalio stiprinimas

• Naudokite fluorą

Jis yra naudingas mineralas, kuris padeda stiprinti dantis ir išvengti ėduonies.
Fluoro turi tam tikros dantų pastos, vanduo, burnos skalavimo skysčiai.

• Laikykitės tinkamos burnos higienos rutinos

Tai reiškia, jog reikia valyti dantis bent du kartus per dieną. Stenkitės valyti juos dviejomis kryptimis, kad pasiektumėte, kuo daugiau apnašų. Jeigu turite galimybę, įsigykite elektrinį dantų šepetėlį. O dantų siūlas turėtų būti naudojamas po kiekvieno valgio. Jis išvalo tas vietas, kurių nepasiekia dantų šepetėlis. Taip pat, galima kramtyti becukrę gumą. Ji skatina seilių susidarymą, kurios padeda nuplauti maisto likučius. Taip pat, svarbu reguliariai lankytis pas odontologą.

• Prižiūrėkite savo mitybą

Įtraukite į savo mitybą, kuo daugiau natūralių vaisių ir daržovių, gerkite daug vandens. Apriboti reikėtų maisto produktus ir gėrimus, kuriuose yra daug angliavandenių, pridėtinio cukraus. Taip pat, stenkitės valgyti pieno produktus, pavyzdžiui, varškę, sūrį. Jie prisideda prie emalio stiprinimo.

Kas gali nutikti jeigu nestiprinsite dantų emalio?

1. Infekcijos. Jeigu nesirūpinsite savo dantimis ir emaliu, burnoje gali atsirasti įvairios infekcijos, pūliniai.

2. Dantų netekimas. Ant silpno emalio dažniau kaupiasi įvairios bakterijos, kurios lemia dantų ėduonį. Negydomas ėduonis lemia dantų netekimą. Be abejo, netekus dantų geriausia juos atstatyti dantų implantais.

Dantų implantų privalumai:
• Atrodo kaip natūralūs dantys;
• Tinkamai prižiūrimi gali tarnauti visą gyvenimą;
• Apsaugo nuo kaulų nykimo;
• Palaiko aplinkinių dantų stabilumą;
• Padeda atrodyti jaunatviškiau.

—————————————————————————————————————————–
Tinkamai rūpindamiesi savo dantų emaliu, jūs galite užkirsti kelią įvairioms infekcijoms ir dantų netekimui. Jeigu norite atstatyti šypseną, apsilankykite mūsų klinikoje ir mes jums padėsime priimti tinkamą sprendimą.

.

.

Užsakymo Nr. 231006

sam.lrv.lt nuotr.

Prasidedant šaltajam sezonui Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena – savo imunitetu turime pasirūpinti kiekvienas, tad nuo spalio 5 d. visose gydymo įstaigose bus galima pasiskiepyti nuo labiausiai plintančių infekcinių susirgimų – gripo ir koronaviruso vieno vizito metu. Skiepijimas gripo ir atnaujintomis COVID-19 vakcinomis labiausiai rekomenduojamas rizikos grupėse esantiems asmenims – jie abiem vakcinomis bus skiepijami nemokamai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Šį sezoną pasitinkame pasiruošę – abi vakcinos jau yra Lietuvoje ir iki spalio 5 d. jas turės visos vakcinas užsakiusios gydymo įstaigos. Tikimės, kad galimybė vienu metu pasiskiepyti nuo COVID-19 ir gripo padidins vakcinacijos apimtis, o gyventojams bus gerokai patogiau planuotis vizitus į gydymo įstaigas. Galimybė nemokamai abiem vakcinomis pasiskiepyti sudaroma rizikos grupėms priklausantiems asmenims, kuriuos raginu suplanuoti vizitus vakcinacijai bei tokiu būdu apsaugoti save ir artimuosius“, – teigia SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuolat seka bendrą sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ŪVKTI dinamiką ir jau keletą savaičių stebima sergamumo augimo tendencija. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras praneša, kad Europoje nežymiai auga tiek gripo, tiek COVID-19 ligos atvejų, tačiau nerimą keliančių ženklų (sunkesnių ligos atvejų, hospitalizacijos ir mirties atvejų didėjimo) kol kas nėra.

„Žinant, kad nuo virusinių infekcijų galima apsisaugoti skiepijantis nuo gripo ir nuo COVID-19 ligos pandemiją sukėlusio viruso, ypatingai rekomenduojame pasiskiepyti rizikos grupių asmenims. Asmenims, nepriklausantiems rizikos grupėms taip pat sudarytos galimybės pasiskiepyti abiem vakcinomis vieno vizito metu. Kaip ir kiekvieną šaltąjį metų sezoną, gyventojams rekomenduojamos kompleksinės nefarmacinės priemonės, t. y. atstumų laikymasis, kaukių dėvėjimas, rankų higiena, patalpų vėdinimas“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Rudens orai sudaro palankią terpę viršutinių kvėpavimo takų infekcijų plitimui, todėl SAM atkreipia dėmesį, jog labiausiai pasiskiepyti abiem – gripo ir COVID-19 – vakcinomis rekomenduojama rizikos grupei priklausantiems asmenims:
- 65 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms;
- sergantiems lėtinėmis ligomis (taip pat ir vaikams);
- socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams (taip pat ir vaikų globos įstaigose);
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams;
- nėščiosioms (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu).

Norint pasiskiepyti abiem vakcinomis, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios asmuo prisirašęs. COVID-19 vakcinomis gyventojai ir toliau galės skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje ir vaistinėse. Gripo vakcinos rizikos grupėms priklausantiems asmenims valstybės lėšomis kompensuojamos toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra registruotas. Savo lėšomis gripo vakcina galima pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje ar vaistinėse.

Skiepijimas daugiau nei viena vakcina vieno apsilankymo metu yra įprasta medicininė praktika – tai greita, patogu, rekomenduojama specialistų.

„Neseniai Europos vaistų agentūroje buvo užregistruota adaptuota vakcina Comirnaty XBB.1.5, skirta apsaugai nuo dabar cirkuliuojančių SARS-CoV-2 variantų. Ji jau pristatyta į Lietuvą ir galės būti naudojama tiek suaugusiųjų, tiek vaikų skiepijimui. Tai vienvalentė vakcina, sukurta pagal tą pačią RNR technologiją, kaip ir ankstesnės „Comirnaty“ vakcinos“, – teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.

Vadovaujantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Lietuvos ekspertų rekomendacijomis, atnaujinta COVID-19 vakcina gali pasiskiepyti visi 5 m. amžiaus ir vyresni asmenys (žr. priedus). 6 mėn. – 4 m. amžiaus vaikams suteikiama galimybė pasiskiepyti originalia COVID-19 vakcina. Gripo skiepai apsaugo nuo ligos vidutiniškai 12 mėn. Jau po 6 mėn. nuo skiepo antikūnų organizme sumažėja dvigubai. Kasmet yra pagaminama nauja vakcina, kuri geriau atitinka cirkuliuojančius gripo virusų tipus.

Daugiau informacijos apie skiepijimą KoronaStop.lt ir NVSC internetinėje svetainėje.

www.silutesligonine.lt nuotr.

„Jeigu turite sveikatos problemą, ją reikia spręsti, nebijokite ateiti pasitikrinti pas gydytoją. Esu visada pasiruošęs padėti pacientams“, – sako gydytojas chirurgas Andrei Kulakov.

Darbą Šilutės ligoninėje jis pradėjo nuo rugsėjo pirmos dienos, tad mielai laukia šilutiškių pacientų – tiek Konsultacinėje poliklinikoje, tiek planuojant operacijas Chirurgijos-traumatologijos skyriuje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės ligoninės gydytojų komandą papildęs chirurgas diagnozuoja ir gydo įvairias vidaus organų ligas, atlieka skubias ir planines pilvo organų operacijas – pilvo sienos, išvaržų, tulžies pūslės šalinimo, apendicito, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, plonosios ir storosios žarnos, šalina odos ir poodžio pūlinius, gerybinius navikus. Taip pat konsultuoja pacientus tarpvietės (fistulių, hemorojaus, išangės įplėšos ir kt.) ligų klausimais.

sam.lrv.lt nuotr.

Artėja naujas peršalimo ligų sezonas.

Vasarą ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sergama kur kas mažiau, nes ŪVKTI būdingas sezoniškumas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad COVID-19 liga, kaip ir gripas, yra viena iš ŪVKTI, todėl tikėtina, kad didesnis sergamumas šiomis ligomis prasidės rudenį, o sergamumo pakilimas, kaip įprasta, bus fiksuojamas žiemos mėnesiais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

NVSC nuolat stebi bendrą sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ŪVKTI dinamiką. Matoma, kad bendroje sergamumo struktūroje fiksuojami didesni COVID-19 ligos atvejų skaičiai (31 savaitę – 136 atvejai; 32 savaitę – 164 atvejai; 33 savaitę – 257 atvejai; 34 savaitę – 407 atvejai).

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis (ELPKC), daugiau nei pusėje Europos Sąjungos šalių (įskaitant ir Lietuvą) COVID-19 ligos atvejų daugėja, tačiau kol kas nerimą keliančių ženklų (sunkesnių ligos atvejų, hospitalizacijos ir mirties atvejų didėjimo) nėra. (https://www.ecdc.europa.eu/en/covid-19/country-overviews).

Šiuo metu Europoje užfiksuoti COVID-19 atvejai siejami su SARS-CoV-2 nauju subvariantu / atmaina (Eris / Omicron EG.5.1). ELPKC duomenimis, naujas subvariantas / atmaina nėra grėsmingesnis nei kiti šiuo metu cirkuliuojantys viruso variantai. 33 savaitės duomenimis, Europoje 54,5 proc. sudaro XBB.1.5 atmaina, 38,4 proc. – XBB.1.5+F456L (įskaitant EG.5.1) atmaina, 2,6 proc. – BA.2.75 atmaina, 1,1 proc. – XBB atmaina. Praėjusią savaitę (34-ąją) į stebimų atmainų sąrašą įtraukta dar viena nauja atmaina BA.2.86, kurios plitimas registruotas kol kas penkiose šalyse.

Nuo pandemijos pradžios sergamumo COVID-19 liga situacija nuolat stebima ir vertinama. Lietuvoje SARS-CoV-2 sekoskaitą vykdo ir tendencijas stebi bei skelbia Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Pastarosios duomenimis (2023 m. 1–11 sav. duomenys), Lietuvoje dominuoja BA.2.75 ir BQ.1 atmainos. Situacija panaši, kaip kitose Europos šalyse. Taip pat kiekvieną savaitę vykdomi nuotekų tyrimai, tyrimų rezultatai skelbiami čia.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad registruojamas ir oficialiai skelbiamas sergamumas visomis ŪVKTI (tarp jų gripu ir COVID-19) priklauso nuo besikreipiančių asmenų skaičiaus, t. y. oficiali statistika atspindi tik tuos ligos atvejus, kai žmonės kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir kai gydytojų sprendimu buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti ligos sukėlėją.

Kas laukia šaltojo sezono metu?

Išlieka ta pati tvarka, kaip ir praėjusį sezoną.

Testavimas – kaip ir iki šiol, simptomus jaučiantiems pacientams gydytojo sprendimu bus atliekami tyrimai. Taip pat ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomus jaučiantiems gyventojams rekomenduojama atlikti savikontrolės testus.

Skiepijimas – į Lietuvą bus pristatyta atnaujinta COVID-19 vakcina, labiausiai rekomenduojama bus skiepytis rizikos grupėms priklausantiems asmenims vieno vizito pas gydytoją metu gripo ir COVID-19 vakcinomis. Naujausia vakcinacijos strategija bus pristatyta netrukus.

Ugdymas – organizuojamas įprastai su galimybe skelbti infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR) – laikiną visos ar dalies švietimo įstaigos veiklos apribojimą, kai dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės užtikrinti saugų kasdienį (kontaktinį) mokymo proceso organizavimą taikant kitas infekcijų plitimą ribojančias priemones. IPRR gali būti skelbiamas gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemijos laikotarpiu ir ne epidemijos laikotarpiu, kuomet vertinama epidemiologinė situacija apskrityje, savivaldybėje, konkrečioje įstaigoje. IPRR gali būti skelbiamas epidemijos metu ugdymo įstaigos vadovo sprendimu, ne epidemijos metu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu gavus ugdymo įstaigos vadovo prašymą ir NVSC teikimą.

Epidemijų skelbimas – gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemija šalyje ir / ar savivaldybėje galės būti skelbiama, kai suminis sergamumo gripu, COVID-19 ligos ir ŪVKTI rodiklis atitiks nustatytus kriterijus, bei atsižvelgiant į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką bei kitus epidemiologinius ypatumus. Dažniausiai epidemijos Lietuvoje skelbiamos žiemos mėnesiais. Praėjusį sezoną epidemijų nebuvo skelbta.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Rugpjūčio pabaigoje prie Šilutės ligoninės gydytojų komandos prisijungė du jauni specialistai – fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Lina Minkevičiūtė bei vidaus ligų gydytojas Povilas Bardzilauskas. Iš Alytaus atvykę medikai džiaugiasi geromis darbo sąlygomis, nuoširdžiu kolegų bendravimu bei užsitarnauja Šilutės rajono pacientų pasitikėjimą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į kolektyvą įsilieję savo sričių specialistai – neabejotinas pastiprinimas Vidaus ligų bei Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriams. Jų dėka pagerės paslaugų prieinamumas pacientams, o tai yra vienas iš Šilutės ligoninės tikslų.

Gydytoja Lina kilusi iš Zarasų krašto, pernai ji baigė fizinės medicinos ir reabilitacijos rezidentūrą Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune ir išvažiavo dirbti į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę (toliau – Alytaus ligoninė).

Povilas vidaus ligų rezidentūra baigė prieš trejus metus, nesenai išklausė ir geriatrijos kursus. Koronaviruso pandemijos metu jaunas gydytojas vadovavo Alytaus ligoninės COVID skyriui, vėliau dirbo vidaus ligų, geriatrijos skyriuose.

Anksčiau medikų pora Šilutėje lankėsi tik vieną kartą, jų pačių žodžiais sakant, turistiniais tikslais. Dirbti Šilutės ligoninėje dar pavasarį juos pakvietė vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Greta Undžytė. Darbo pokalbiui alytiškiai atvyko per Šilutės miesto šventę. Tuomet Lina ir Povilas susipažino su ligoninės vadovu Algiu Starkumi. Juos sužavėjo nuoširdus ligoninės atstovų bendravimas – įvyko ne tik darbo pokalbis, bet ir ekskursija po miestą.

Medikai prisipažįsta, kad iš pradžių mintis atvažiuoti dirbti į Šilutę kėlė šypseną, tačiau po truputį gyvenimo kelias vedė link Pamario krašto sostinės. Priimti sprendimą persikraustyti padėjo ir pokalbiai su Šilutės ligoninėje praktiką atlikusiais gydytojais, pažįstamais, kilusiais iš šio krašto.

„Kieno bepaklausdavome, visi teigiamai atsiliepė apie Šilutę, kad tai ir gražus kraštas, ir ligoninės darbuotojai draugiški, ir pacientai malonūs. Kai sprendėme klausimą, vykti ar nevykti, nė vienas žmogus nepasakė kažko neigiamo“, – prisimena Lina, kuri jau kuris laikas svajojo gyventi arčiau jūros arba marių.

Kiek sunkiau apsispręsti buvo Povilui, nes Alytus jam gimtasis miestas, ten gyvena tėvai, Alytaus ligoninėje jis išdirbo ilgiau, kolegos jau buvo tapę draugais. Visgi, Šilutės ligoninės administracijos dėmesys, pasiūlytas konkurencingas atlyginimas, šilti kitų žmonių atsiliepimai, padrąsino priimti sprendimą atvykti gyventi ir dirbti į Šilutę.

Pasak P. Bardzilausko, nors Šilutės ligoninė ir mažesnė už Alytaus, darbo pobūdis nelabai skiriasi –dauguma pacientų vyresnio amžiaus, jie serga panašiomis lėtinėmis ligomis, kurioms paūmėjus prireikia stacionarinio gydymo. Ligoninėje atliekami visi reikiami tyrimai pacientų ištyrimui, yra šiuolaikiška medicininė įranga, medikamentai ir kitos priemonės.

Pirmąją savaitę Lina ir Povilas susipažino su kolegomis, kurie jų pastebėjimu yra draugiški ir šilti žmonės – norintys bendrauti bei siūlantys savo pagalbą.

Komandą papildžiusiais specialistais džiaugiasi ir Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus: „Labai džiugu, kad jauni gydytojai renkasi mūsų gydymo įstaigą, stengsimės sudaryti kuo geriausias sąlygas jiems dirbti. Ir ilsėtis Pamario krašte sąlygos puikios. Tikiuosi, kad Lina ir Povilas Šilutėje įsikurs ilgam ir linkiu jiems visokeriopos sėkmės“.

Šilutės ligoninė kviečia prisijungti ir kitų profesijų gydytojus, kitą medicinos personalą. Naujai atvykstantiems gydytojams yra galimybė pasinaudoti Šilutės rajono savivaldybės parama (piniginės išmokos arba būsto nuomos, kelionės išlaidų kompensavimas). Darbo pasiūlymų rasite čia: https://www.silutesligonine.lt/karjeros-galimybes/

LHMT.

Nors šiandien Vakarų Lietuva gali truputį atsikvėpti, tačiau likusi šalies dalis toliau „kepa“. Ateinančiomis dienomis karšti orai nesitrauks (o į vakarinius rajonus vėl sugrįš). Tai jau galima laikyti tikra karščio banga. Neatmestina, kad dar pasitaikys ir karščio rekordų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Karštis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kai 1–2 paras aukščiausia oro temperatūra yra ≥30 °C. Jei tokia aukšta temperatūra išsilaiko 3 paras ir ilgiau, tai yra jau stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra.

Jei naktį net vėsiausiomis valandomis (įprastai – Saulei tekant) oro temperatūra nenukrenta žemiau 20, °C, tuomet tokia naktis vadinama tropine.

Specialistai primena, kaip elgtis per karščius

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja karščius, kai kuriose Lietuvos vietose temperatūros stulpeliai gali šoktelti iki 29–34 laipsnių karščio. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pataria, kaip karštomis dienomis reiktų saugoti savo sveikatą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vanduo gaivina, bet būkime budrūs

Ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, taip pat ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje), gali kilti perkaitimo rizika. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros kenčia visi, bet ypač sunku mažiems vaikams, kurių termoreguliacija nėra pakankamai gerai išvystyta, taip pat kitiems asmenims, kurių termoreguliacija sutrikusi dėl ligų ar kitų priežasčių.

Esant itin aukštai oro temperatūrai, patariama nedirbti fizinių darbų lauke, geriau juos atlikti anksti ryte arba atidėti vėlesniam vakarui, riboti sporto ar kitą fizinę veiklą lauke. Karštą dieną negalima palikti vaikų vienų automobilyje net trumpam – pataria NVSC specialistai.

Specialistai taip pat įspėja, kad karštomis dienomis, turėtume būti itin atsargūs ir leisdami laiką prie vandens telkinių. Bet būkime budrūs ir atsargūs, ypač, kai labai karštu oru šokame į šaltą vandenį. Pasinerti į bet kokios temperatūros šaltą vandenį tampa pavojinga, jei nesate pasiruošę tam.

Kai įkaitęs kūnas patenka į šaltą vandenį, „šalčio šokas“ gali sukelti kvėpavimo, širdies susitraukimų dažnio ir kraujospūdžio pokyčius, gali atsirasti dusulys ir greitas kvėpavimas, sutrinka gebėjimas mąstyti ir veikti, tai kelia riziką nuskęsti net ir gerai mokantiems plaukti.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje per karščius yra fiksuojama daugiau skendimo atvejų ir traumų, susijusių su buvimu prie vandens. Viena iš priežasčių yra maudymasis apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų.

Didžiausias pavojus – šilumos smūgis

Kai dėl per didelio karščio sutrinka organizmo temperatūros reguliavimo sistema, žmogus nepakankamai prakaituoja, jo kūno temperatūra tampa pavojingai aukšta, žmogų ištinka šilumos smūgis.

Vienas iš šilumos smūgio simptomų – sausa, įkaitusi arba dėmėta (dėl sutrikusio prakaitavimo) oda. Prilietus žmogaus kūną, jaučiama, kad jis yra akivaizdžiai karštas (kūno temperatūra gali pakilti daugiau nei 40 °C), asmuo sunkiai orientuojasi aplinkoje, gali kliedėti ir visiškai arba iš dalies prarasti sąmonę. Šilumos smūgio ištiktam žmogui padažnėja ir sustiprėja pulsas, gali atsirasti labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas.

NVSC specialistai įspėja, kad pastebėjus šilumos smūgiui būdingus simptomus, būtina nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą. Kol atvyks medikai, nukentėjusįjį reikia perkelti į pavėsį, purkšti ar apipilti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį. Jei žmogus sąmoningas, svarbu kuo greičiau atkurti prarastus organizmo skysčius (duoti atsigerti vėsaus vandens ar arbatos).

Svarbiausia – prevencija

Karštomis vasaros dienomis gerkite daugiau skysčių, valgykite daugiau vaisių ir daržovių.
Stenkitės kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, išeidami į lauką karštą dieną pasiimkite su savimi vandens atsigerti ir apsišlakstyti.
Daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose, kuriose oras yra kondicionuojamas.
Per karščius ribokite fizinį aktyvumą.
Nepalikite vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose (net ir tuomet, jei visi langai atviri).
Eidami į lauką užsidėkite galvos apdangalą, renkitės laisvais, natūralios medžiagos, šviesiais drabužiais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
Atviras kūno vietas, lūpas tepkite apsauginiais kremais nuo saulės (pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę), nešiokite akinius nuo saulės.
Naudojant kondicionavimo sistemas žinotina, kad labai didelis temperatūrų skirtumas tarp aplinkos oro temperatūros ir oro temperatūros patalpoje, gali sukelti peršalimo ligas. Reikėtų laikytis techninėje kondicionavimo sistemos dokumentacijoje nurodytų rekomendacijų. Taip pat reikėtų vengti gerti šaltus skysčius, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas liepos 27 d. pranešė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), kad 3 vaikai, buvę Vaikų kaitavimo stovykloje Kintuose, paguldyti į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę įtariant virusų sukeltą žarnyno infekciją.

Dar 3 vaikai, buvę stovykloje, taip pat pasijuto blogai, tačiau į gydymo įstaigą nesikreipė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Klaipėdos VMVT inspektoriams atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad stovyklai pagal sutartį buvo tiekiamas maistas iš VMVT maisto tvarkymo veiklą įregistravusios įmonės, tačiau pati stovykla, kuri taip pat vykdė maisto tvarkymo veiklą (gautus patiekalus dalino vaikams) jos nebuvo įregistravusi VMVT.

Inspektoriai taip pat aptiko, kad atvežtas pagamintas maistas stovykloje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, nustatyta ir kitų pažeidimų: bendri higienos, patiekalų atsekamumo (nepateikti dokumentai, pagal kuriuos būtų galima atsekti ar vaikai valgė valgiaraštyje numatytus patiekalus), savikontrolės procedūrų vykdymo.

Tęsiant tyrimą atliktas patikrinimas ir maistą stovyklai tiekusioje įmonėje. Patikrinimo metu nustatyti bendri higienos, žaliavų atsekamumo, technologijų pažeidimai. Įmonė nustatytus trūkumus per suderintą laikotarpį turės pašalinti.

Paimti maisto ir maisto tvarkymo aplinkos paviršių (nuoplovų) mėginiai. Tyrimas vis dar tęsiamas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prognozuojant artėjantį karštį Higienos instituto specialistai rekomenduoja, kaip apsisaugoti nuo karščio keliamų grėsmių.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Karštą dieną Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistai rekomenduoja:
1. Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC;
2. Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą;
3. Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą;
4. Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru;
5. Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius;
6. Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką;
7. Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje;
8. Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų;
9. Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val;
10. Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia;
11. Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi;
12. Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio;
13. Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje;
14. Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“;
15. Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės;
16. Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
16.1. esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
16.2. kūno temperatūrai pakilus daugiau kaip 40 laipsnių, esant karštai ir šlapiai odai;
16.3. radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Papildomos informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Burkauskienė, el. p. ilona.burkauskiene@hi.lt ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro Parengties planavimo ir prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Nevero el.paštas k.nevero@essc.sam.lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Apie erkinį encefalitą kalbama dažnai, tačiau ne be reikalo. Tai – itin rimta ir sveikatai pavojinga liga, o rizika ja užsikrėsti šiltuoju metų laiku yra itin padidėjusi.

Apsisaugoti nuo šios ligos ir pasirūpinti savo artimųjų sveikata gali kiekvienas, pasitelkęs keletą paprastų, tačiau veiksmingų gairių. Taigi, šią vasarą, nesvarbu, ar važiuosite pasimėgauti prie ežero, ar miške rinksite uogas, nepamirškite išlikti budrūs.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Erkinio encefalito simptomai

Su erkėmis nejuokaujama, o ypač Lietuvoje, kur encefalitas yra itin paplitęs. Tad kaip atpažinti ligą ir laiku kreiptis į specialistus?

Kai kurie erkiniu encefalitu užsikrėtę žmonės patiria sunkius simptomus, tokius kaip stiprus galvos skausmas, karščiavimas, raumenų silpnumas ir sutrikusi sąmonė.

Prie šių simptomų gali prisidėti ir neurologiniai simptomai, tokie kaip sutrikusi koordinacija, judėjimo problemos ir netgi paralyžius – ypač ligai progresuojant.

Nors daugumos žmonių sveikata po ligos atsistato, kai kurie gali patirti ilgalaikę neurologinę žalą. Tai apima lėtinį nuovargį, sutrikusią koncentraciją, atminties sutrikimus ir netgi emocines ir psichologines problemas. Šie ilgalaikiai simptomai turi didelę įtaką paciento gyvenimo kokybei.

Deja, ne visi žino, kad net jau erkiniu encefalitu prasirgę žmonės gali vėl užsikrėsti kitų serotipų virusais ir patirti antrinį uždegimą. Galiausiai, nors tai yra reti atvejai, erkinis encefalitas gali būti ir mirtinas.

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamo viruso?

Tad, ką daryti? Juk sėdėti namuose visą vasarą nesinori. Pirmiausia, svarbu imtis prevencinių priemonių, taip pat būti informuotiems apie ligos simptomus, kad atsiradus įtartinų požymių būtų galima greitai kreiptis į gydytoją. Ankstyvas diagnozavimas, gydymas ir prevencija yra svarbiausios erkinio encefalito valdymo strategijos.

Kaip saugoti save ir kitus.

…..1. Venkite tiesioginio kontakto. Erkės dažniausiai gyvena žolėtuose, miškinguose plotuose. Jei lankotės tokiose vietose, stenkitės likti ant takų ir vengti kontakto su žolėmis, krūmais ar medžiais, kad išvengtumėte kontaktų su šiais vabzdžiais.
….2. Dėvėkite tinkamą aprangą. Vykdami į gamtą dėvėkite ilgus, rankas ir kojas dengiančius drabužius. Geriausia vilkėti šviesius drabužius, kad ant jų būtų lengviau pastebėti erkes.
…..3. Naudokite repelentus. Naudojant erkes atbaidančius produktus, galima sumažinti erkių įsisiurbimo galimybę. Rinkitės repelentus, kurių sudėtyje yra DEET (diethyltoluamide).
…..4. Po buvimo lauke apsižiūrėkite. Po buvimo lauke, ypatingai tokios vietose kaip miškai ar žolynai, svarbu atidžiai apžiūrėti savo kūną. Apžiūrėkite savo odą, plaukus ir kitas atviras kūno vietas. Jei radote erkę, tinkamai ją pašalinkite arba kreipkitės į specialistą.
…..5. Erkinio encefalito skiepai: Erkinio encefalito vakcina yra saugi ir veiksminga priemonė apsaugoti nuo erkinio encefalito viruso.

Skiepai – saugūs ir reikalingi

Erkinio encefalito skiepas yra laikomas saugiu ir yra rekomenduojamas visiems, todėl dvejoti ar skiepytis ar ne nereikėtų.

Erkinio encefalito vakcina buvo išsamiai tiriama klinikiniuose tyrimuose, o Europos vaistų agentūra (EMA) leidimą ją naudoti suteikė tik po griežtos šių tyrimų rezultatų peržiūros.

Po vakcinos įvedimo, nuolat renkami ir vertinami duomenys apie skiepytų žmonių būklę. Pastebėjus susirūpinimą keliančius šalutinius poveikius, šie duomenys atidžiai išnagrinėjami ir imamasi atitinkamų priemonių.

Erkinio encefalito vakcinos saugiai ir efektyviai naudojamos jau daugelį metų ir pastebėta tik minimalūs šalutiniai poveikiai.

Galiausiai, svarbu įvertinti naudos ir rizikos santykį. Erkinio encefalito virusas gali sukelti itin rimtas sveikatos problemas, todėl paprastai skiepo nauda yra daug didesnė už galimus šalutinius poveikius, kurie dažniausiai yra reti ir lengvi.

Pasitikėti – tik profesionalais

Erkinio encefalito vakcina turi būti skiriama ir suleidžiama tik atsakingų ir kvalifikuotų sveikatos priežiūros specialistų. Jie atlieka išsamų paciento vertinimą, įvertina galimas kontraindikacijas ir pateikia informaciją apie vakcinaciją bei šalutinius poveikius. Tai padeda užtikrinti, kad skiepijimas vyktų su minimaliu rizikos lygiu.

Be abejo, svarbu atminti, kad bet kokia vakcina gali turėti šalutinių poveikių, tačiau jų rizika yra maža palyginti su ligos komplikacijomis. Tai, kad erkinio encefalito vakcina yra plačiai naudojama ir rekomenduojama, rodo jos efektyvumą ir saugumą.

Tačiau, jei kyla kokių nors klausimų ar abejonių dėl skiepijimo, svarbu pasikonsultuoti su savo gydytoju arba sveikatos priežiūros specialistu, kurie patars kaip elgtis.

.

.

Užsakymo Nr. 230713

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad gegužės 1–7 d. sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dar sumažėjo, į ligonines dėl gripo paguldyta taip pat mažiau asmenų nei prieš savaitę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lyginant praėjusios savaitės gripo, ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų skaičius su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad visų ligų atvejų užregistruota mažiau.

Bendras sergamumo rodiklis šių metų 18-ąją savaitę siekė 480,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 17-ąją savaitę jis buvo didesnis – 522,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Didžiausi sergamumo rodikliai praėjusią savaitę buvo užfiksuoti: Kėdainių rajono savivaldybėje – 849,47 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Kazlų Rūdos savivaldybėje – 805,14 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Šiaulių miesto savivaldybėje – 750,10 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Gegužės 1–7 d. Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 9 asmenys, beveik visi nepilnamečiai (7), 17-ąją šių metų savaitę (balandžio 24–30 d.) į ligonines iš viso pateko 19 asmenų, iš kurių 15 priklausė 0–17 m. amžiaus grupei.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę (17-ą šių metų savaitę) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 dar pamažėjo. Bendras sergamumo rodiklis buvo 522,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis siekė 592,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumas užfiksuotas Utenos apskrityje (309,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų), didžiausias – Kauno apskrityje (578,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į ligonines paguldytų asmenų skaičius praėjusią savaitę taip pat buvo mažesnis, lyginant su ankstesne savaite, – iš viso 19 asmenų, iš kurių 15 priklauso 0–17 m. amžiaus grupei.

Intensyviosios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo. Ankstesnę savaitę į ligonines dėl gripo buvo paguldytas 21 asmuo.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Didžiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę užfiksuotas Šilutės rajone – 980,37 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sumažėjo, į ligonines dėl gripo paguldyta taip pat mažiau asmenų.

Bendras sergamumo rodiklis balandžio 10–16 d. siekė 571,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, balandžio 3–9 d. jis buvo 793,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Didžiausi sergamumo rodikliai praėjusią savaitę buvo užfiksuoti: Šilutės rajone – 980,37 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Kėdainių rajone – 862,40 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Kaune – 859,57 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Epideminis sergamumo lygis (daugiau nei 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų) keturias savaites iš eilės nebuvo viršytas nė vienoje savivaldybėje.

15-ąją šių metų savaitę (balandžio 10–16 d.) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 40 asmenų, visi – vaikai iki 17 metų amžiaus, 14-ąją savaitę ligoninėse atsidūrė 74 asmenys, iš kurių 68 nepilnamečiai.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Didžiausias sergamumo gripu, COVID-19 ir peršalimo ligomis rodiklis - 1359,20 atvejo 100 tūkst. gyventojų – praėjusią savaitę užfiksuotas Šilutės rajone.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad balandžio 3–9 d. sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sumažėjo, tačiau į ligonines dėl gripo paguldyta daugiau asmenų.

Bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę siekė 793,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 13-ąją šių metų savaitę (kovo 27 d. – balandžio 2 d.) jis buvo 917,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Didžiausi sergamumo rodikliai balandžio 3–9 d. buvo užfiksuoti: Šilutės rajone – 1359,20 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Kėdainių rajone – 1267,73 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Panevėžyje – 1223,34 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Epideminis sergamumo lygis (daugiau nei 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų) tris savaites iš eilės nebuvo viršytas nė vienoje savivaldybėje.

14-ąją šių metų savaitę (balandžio 3–9 d.) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 74 asmenys, 13-ąją savaitę ligoninėse atsidūrė 70 žmonių, didžioji dalis – vaikai iki 17 m. amžiaus. Praėjusią savaitę intensyviosios terapijos skyriuose gydėsi 2 nepilnamečiai.