www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Naujoji Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) ataskaita, kurioje apibendrinti duomenys apie miestuose esančių žaliųjų erdvių poveikį sveikatai, rodo, kad žaliosios erdvės duoda daugialypę naudą sveikatai, įskaitant psichologinį atsipalaidavimą, mažesnį stresą didesnį fizinį aktyvumą, dėl to potencialiai sumažėja miestų kenksmingų veiksnių, tokių kaip oro tarša, triukšmas ir karštis, poveikis sveikatai.

Skaityti toliau

Ataskaitoje daroma išvada, kad yra poreikis tiek mažų žaliųjų erdvių, esančių arti gyvenamųjų ir laisvalaikio praleidimo vietų, tiek didelių žaliųjų erdvių, skirtų aktyviam poilsiui, pavyzdžiui, sporto aikštynų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Miestas, kuriame yra gerai suplanuotų ir patrauklių žaliųjų erdvių, gali suteikti saugias galimybes miesto gyventojams mėgautis fiziniu aktyvumu ir aktyviu poilsiu, atsigauti nuo streso ir palaikyti socialinį kontaktą. Žaliosios erdvės taip pat padeda padidinti miestų atsparumą ekstremaliems aplinkos įvykiams, pavyzdžiui, karščio bangoms (sušvelnina „karščio salos“ efektą) ir dideliems kiekiams kritulių (gerina nuotėkį).

Ataskaitoje taip pat rašoma, kad žaliosios erdvės itin naudingos ekonomiškai skurdžioms bendruomenėms, vaikams, nėščioms moterims ir pagyvenusiems žmonėms. Didesnė tikimybė, kad miestų, kuriuose yra žaliųjų erdvių, gyventojai bus sveikesni, jiems mažiau reikės sveikatos priežiūros paslaugų ir taip būtų prisidedama prie ekonomikos stiprinimo.

Taip pat šioje PSO ataskaitoje pateikiamas priemonių (instrumentų) rinkinys, parodantis, kaip panaudoti metodą, kuriuo galima įvertinti miestų žaliąsias erdves. Šis metodas sukurtas geografinės informacijos sistemos (GIS) pagrindu. Šios priemonės suteikia galimybę miestų valdžios atstovams apskaičiuoti, kiek žmonių turi prieigą prie žaliųjų erdvių, ir nustatyti, kur konkrečiai galėtų būti sukurtos naujos žaliosios erdvės. PSO jau išbandė šį instrumentą trijuose Europos miestuose: Kaune (Lietuva), Utrechte (Nyderlandai) ir Malmėje (Švedija). Šie praktiniai pavyzdžiai demonstruoja, kaip efektyviai panaudoti šį įrankį, norint padidinti žaliųjų erdvių naudą miesto gyventojams.

Šiais metais Bonoje (Vokietija) vyko du PSO susitikimai, kuriuose daug dėmesio buvo skirta miesto žaliųjų erdvių naudai sveikatai. Pirmasis susitikimas, įvykęs birželio mėnesį, buvo orientuotas į žaliųjų erdvių įtaką oro taršai. Dalyviai susipažino su metodu, sukurtu GIS pagrindu, kuris padėtų kiekybiškai įvertinti miesto žaliųjų erdvių indėlį į geresnę oro kokybę. PSO šiuo metu atlieka žaliųjų erdvių ir sveikatos specialistų tiesioginę apklausą internetu, kad galėtų nustatyti darbų prioritetus ir žinių spragas ir tai galėtų panaudoti planuodama tolesnius veiksmus. Antrasis susitikimas, įvykęs rugsėjo mėnesį, subūrė ekspertus, aplinkos tyrėjus ir miestų tarybų narius aptarti priemonių, susijusių su žaliųjų erdvių plėtojimu, įgyvendinimo praktinę pusę. Dalyviai priėmė sprendimą parengti ataskaitą apie miesto žaliųjų erdvių naudą sveikatai ir socialinei lygybei. Jie taip pat rekomendavo paruošti analitinę santrauką miestų planuotojams bei politikos formuotojams, kurioje būtų pateiktos gaires, kaip efektyviai panaudoti miesto žaliąsias erdves sveikatos atžvilgiu ir rūpinantis socialine lygybe, palaikyti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir padėti vietos valdžios institucijoms formuoti sveikas ir ekologiškai tvarias gyvenimo sąlygas miestuose.

Tema apie miestų žaliąsias erdves tiesiogiai susijusi su prioritetine 6-osios aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijos tema „Miestai“. Konferencijoje, kuri įvyks 2017 m. birželio 13–15 d. Ostravoje (Čekija), dalyvaus sveikatos ir aplinkos ministrai, PSO Europos regiono valstybių narių aukšto lygio atstovai, taip pat atstovai iš partnerių organizacijų, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės. Šioje konferencijoje valstybės narės turėtų patvirtinti Ministrų deklaraciją, joje nurodytų įsipareigojimų įgyvendinimo planą ir atnaujintą strateginio Europos aplinkos ir sveikatos proceso valdymo mechanizmą.

Esminiai politiniai dokumentai, kuriose minimas žaliųjų erdvių ir sveikatos ryšys, yra du:
Aplinkos ir sveikatos Parmos deklaracija, kurioje iki 2020 m. įsipareigojama siekti, kad visiems vaikams būtų prieinama sveika ir saugi aplinka ir kasdienio gyvenimo sąlygos, kuriomis jie galėtų keliauti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu į darželį, mokyklą ar žaliąsias erdves, kur galėtų žaisti ir būti fiziškai aktyvūs;
Darnaus vystymosi darbotvarkė, kurios 11 tikslo 11.7 papunktyje rašoma, kad iki 2030 m. reikia suteikti visuotinę galimybę naudotis saugiomis ir prieinamomis žaliosiomis ir viešosiomis erdvėmis pirmiausia moterims ir vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir žmonėms su negalia.

Miestų žaliųjų erdvių tema taip pat yra įtraukta į „Sveikata 2020“ prioritetines sritis.

PSO ataskaitą „Miestų žaliosios erdvės ir sveikata“ galima rasti čia: http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0005/321971/Urban-green-spaces-and-health-review-evidence.pdf?ua=1.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija nuo 1981 m. kiekvienais metais spalio 16 d. mini Pasaulio maisto dieną. Ši data buvo pasirinkta todėl, kad 1945 m. būtent spalio 16 d. buvo įkurta Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija. Minėdamos šią dieną šalys organizuoja įvairius renginius ir akcijas, maratonus, parodas, spektaklius, konkursus ir kt.

Kiekvienų metų pradžioje oficialiai skelbiama Pasaulio maisto dienos tema arba devizas. Šių metų tema „Klimatas keičiasi, o kartu su juo keičiasi pramonė ir žemės ūkis“.

Skaityti toliau

Ši diena minima siekiant informuoti visuomenę apie pasaulio maisto trūkumo problemą, netinkamą ir nesubalansuotą mitybą bei skurdą.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jungtinės Tautos 2015 m. darnaus vystymosi viršūnių susitikime įsipareigojo per ateinančius 15 metų išspęsti bado problemą. Tačiau nesprendžiant klimato kaitos problemos šis tikslas nebus pasiektas. Viena didžiausių problemų, susijusių su klimato kaita, yra maisto saugumas. Skurdžiausių pasaulio šalių ūkininkai, žvejai, gyvulių augintojai kenčia nuo kylančios oro temperatūros ir vis dažnėjančių su oro sąlygomis susijusių nelaimių. Tuo pačiu pasaulio gyventojų skaičius stabiliai auga. Numatoma, kad 2030 m. reikės išmaitinti 8 mlrd. žmonių ir kad didės mėsos paklausa. Norint patenkinti šį poreikį, pasaulinę maisto gamybos apimtį reikės padidinti bent 40 proc.

Europoje kasmet iššvaistoma daugiau nei 100 milijonų tonų maisto produktų. Maistas švaistomas visose maisto gamybos, pardavimo, maitinimo paslaugų bei suvartojimo etapuose. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 16,7 proc. lietuvių prisipažino nuolat išmetantys apie 30 proc. įsigytų maisto produktų. 2–3 proc. lietuvių išmeta net 50 proc. viso įsigyto maisto. Tai veikia aplinką, ekonomiką ir visuomenę. Pagal Europos Sąjungos Tausaus gamtinių išteklių naudojimo strategiją, iki 2020 m. ketinama iššvaistomo valgyti tinkamo maisto kiekį sumažinti perpus. Manoma, kad reikia žmonėms suteikti daugiau informacijos apie išvaistomą maistą, aiškinti užrašų ant etikečių „geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“ reikšmes, rūpintis, kad žmonėms netrūktų galimybių įsigyti saugaus ir kokybiško maisto.

Europos Sąjunga siekia, kad visame pasaulyje būtų užtikrintas aprūpinimas maistu. Taip pat, kad mitybos klausimai būtų įtraukti į švietimo ir sveikatos politiką. Europos Sąjunga bendradarbiauja su besivystančiomis šalimis, kad būtų parengtos veiksmingos maisto valdymo sistemos, dėl kurių padidėtų neturtingiausių ir pažeidžiamiausių pasaulio žmonių grupių aprūpinimo maistu saugumas.
Jei žmonija nori, kad ir toliau būtų galima vartoti pakankamai saugius maisto produktus, turi pradėti rūpintis ją supančia aplinka. Žemė, vanduo, augmenija ir gyvūnija tai gamtos ištekliai, kurie mus maitina.

Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti saugodami šiuos brangius gamtos išteklius ?
1. Nešvaistykite be reikalo vandens (vietoj maudymosi vonioje rinkitės dušą; kol valotės dantis, užsukite vandens čiaupą; skalbdami skalbimo mašina, maksimaliai ją prikraukite skalbinių; sode augančius augalus laistykite surenkamu lietaus vandeniu).
2. Pabandykite plėsti savo mitybą (mėsos gamybai išnaudojama daug išteklių, t.y. vandens, elektros energijos, auginami grūdai bei kitas pašaras, todėl vietoj mėsos kartą per savaitę pabandykite vartoti ankštinius produktus).
3. Saugokite nykstančias žuvų rūšis (rinkitės valgyti žuvį, kurių yra populiacija yra didelė).
4. Žemė ir vanduo turi išlikti švarūs (nešiukšlinkite, mažiau naudokite cheminių medžiagų: dažiklių, chloro, rinkitės ekologiškus produktus, kurie mažiau teršia gamtą).
5. Pirkite ekologiškus maisto produktus (tai padės išsaugoti gamtą ir mažins klimato kaitą).
6. Tausokite elektros energiją (pirkite elektros energiją taupančius prietaisus bei elektros lemputes; jei nesinaudojate elektros prietaisais išjunkite juos iš lizdo; prižiūrėkite savo automobilius – taip sumažinsite išmetamų dujų kiekį).
7. Naudokite saulės baterijas ar kitas „žaliosios“ energetikos sistemas (sužinokite, ar galimas šių išteklių panaudojimas namuose, mokyklose, darbovietėse).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Norite patirti, koks yra tikras gydytojo darbas? Atvažiuokite į Šilutę“, – taip Šilutės ligoninės gydytojai kviečia jaunuosius medikus universitete įgytas teorines žinias pritaikyti praktikoje.

Turbūt nemaža dalis jaunimo išgirdę tokį pasiūlymą nepuls stačia galva. Juk kaip sakoma, tokiuose miesteliuose trūksta pramogų, teatrų, restoranų. Tuo tarpu medikai sako, jog tai tiesiog stereotipai, pridurdami, jog laisvalaikiu jie jachtomis plauko mariose, žaidžia lauko tenisą, važinėjasi dviračiais, o aplink įsikūrusiuose restoranuose mėgaujasi šviežia žuvimi.

Skaityti toliau

Maža to, profesinėje srityje yra gerbiami, dirba su modernia įranga ir stažuojasi užsienyje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Spėju, kad pirma daugeliui kylanti asociacija apie Šilutę – tai nedidelis miestelis kažkur vakarų Lietuvoje. Tiesa, reikia pastebėti, kad apie nedidelius miestelius dažnai pagalvojome ir tai, kad ten gyvenimas juda labai lėtai. Bet ar tikrai? Šilutės ligoninės medikai apie kuriamus miesto ir gydymo įstaigos stereotipus sako, jog dažnai pamąstymai ir realybė skiriasi kaip diena ir naktis.

“Melas!” - sako anesteziologas-reanimatologas Audrius Markauskas.

Daugiau: lsveikata.lt: „Šilutės medikai neigia kuriamus stereotipus“

Jaunimui skirtas sveikatos portalas www.sveikatostinklas.lt – tai viena iš projekto „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (JPSPP) teikimo modelio sukūrimas“, finansuojamo pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą Nr. LT11 „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“, priemonių.

Skaityti toliau

Čia jaunimui pateikiama ekspertų parengta, lengvai suprantama informacija, kuri skatina jaunus žmones rinktis sveiką gyvenimo būdą.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Portalas sudarytas iš 5 pagrindinių dalių:
NAUJIENOS, kuriose skelbiama apie sveikatingumo renginius;
MAN RŪPI dalyje pateikiama informacija įvairioms temoms: priklausomybės, lytiškumo, mitybos, fizinio aktyvumo, psichikos sveikatos;
SKUBI PAGALBA – čia pateikiama mokomoji medžiaga, kaip reikia elgtis ištikus tam tikram netikėtam pavojui;
KLAUSK SPECIALISTO dalyje jaunimas gali anonimiškai užduoti jam rūpimą klausimą, į kurį atsako atitinkamos srities specialistas;
FORUMAI, kuriuose jaunimas gali bendrauti ir tuo pačiu vertinti modelio veikimą, teikiamas paslaugas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rekomendacijos, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, birželio 24 d. temperatūra naktį sieks 13–18, dieną 24–29 laipsnius. Artėjant ilgajam savaitgaliui, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių).

Skaityti toliau

Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado), ir ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Taigi, o koks karštis pavojingas sveikatai? Žmonės karštį toleruoja skirtingai, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra gali būti pavojinga, negalima. Realiai jaučiamą oro temperatūrą parodo karščio indeksas, kurio dydis priklauso nuo oro temperatūros ir santykinio drėgnumo.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tinklalapyje http://www.meteo.lt/karscio_prog.php galima matyti karščio indekso prognozes kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į prognozes reikėtų riboti fizinę veiklą ir buvimo lauke trukmę.

Jei temperatūra iki 27 ºC – karštis paprastai diskomforto nesukelia.
27–34 ºC – silpnas diskomfortas.
35–39 ºC – stiprus diskomfortas. Reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo.
40–45 ºC – pavojus sveikatai. Reikėtų vengti buvimo lauke.
46–54 ºC – didelis pavojus sveikatai. Reikėtų nutraukti bet kokią fizinę veiklą.
Per 54 ºC – labai didelis pavojus sveikatai.

Sužinokite ultravioletinės spinduliuotės intensyvumą

Tinklalapyje http://www.meteo.lt/lt kiekvieną dieną skelbiama, kokia yra ultravioletinės spinduliuotės prognozė ir kokia turėtų būti apsauga. Koks yra ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas, galima įvertinti pagal ultravioletinės spinduliuotės indeksą, kurio reikšmės grupuojamos į kategorijas nuo 1 iki 11 ir kuris lemia apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį:
1–2 – žemas. Apsauga nereikalinga, galima be apribojimų būti atvirame ore;
3–5 – vidutinis. Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11–15 val.) geriau būkite šešėlyje, dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru;
6–7 – aukštas. Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11–15 val.) geriau būkite šešėlyje, dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru;
8–10 – labai aukštas. Reikalinga ypatinga apsauga. Vidurdienį geriau likite patalpoje, nebūkite atviroje saulėje. Dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru;
11 – ekstremalus. Reikalinga ypatinga apsauga. Vidurdienį geriau likite patalpoje, nebūkite atviroje saulėje. Dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Karštą dieną rekomenduojama

Gerkite daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
Dėvėkite tinkamus drabužius. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.
Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
Stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
Nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
Palaikykite namų aplinką vėsią: namuose langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite, atverkite tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi. Nenaudokite tamsios spalvos užuolaidų arba metalinių žaliuzių – jos sugeria šilumą.
Dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
Patalpų garinimas, kambarinių gėlių laikymas padeda atvėsinti kambarį.
Jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nors dažnai manoma, jog vandens „žydėjimas“ vyksta tik vasarą, tačiau, biologų teigimu, tai cikliškas reiškinys, pasikartojantis pavasarį, vasarą ir rudenį. Kai kuriuose vandens telkiniuose gyventojai jau dabar gali pastebėti žalią, melsvai žalią, pilką, kartais net mėlyną vandens spalvą, plūduriuojančius dumblius. Tokių vandens telkinių vanduo drumstas, prie kranto gausu putų.

Skaityti toliau

Pagrindiniai šio reiškinio sukėlėjai – įvairios vandenyje gyvenančios smulkios dumblių rūšys, tačiau vandens „žydėjimo“ metu ima vyrauti melsvadumbliai, kitaip dar vadinami melsvabakterėmis. Jie ne tik padengia vandens paviršių žalia ar melsva plėvele, bet taip pat gali gaminti toksines sunkiai skaidomas medžiagas.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Viena pagrindinių sąlygų, skatinančių dumblių vystymąsi bei dauginimąsi, yra didelis biogenų (ypač azoto bei fosforo junginių) kiekis vandenyje. Taip pat dumbliams daugintis palankios sąlygos – dideli karščiai, šiltas vanduo, silpnas ir pastovus vėjas. Gausiai žydintys dumbliai intensyviai naudoja vandenyje ištirpusį deguonį. Esant deguonies trūkumui, gali pradėti dusti žuvys.

www.am.lt inf.

vmvt.lt nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) šiemet gamybos įmonėse ir prekybos vietose patikrinta per 180 tonų lietuviškų ir kitose ES valstybėse pagamintų valgomųjų ledų. Reikalavimų neatitiko apie 17,4 proc. vertintų produktų, dažniausiai dėl ženklinimo neatitikimų. Dėl nustatytų pažeidimų 5 partijų (2 248 vnt.) valgomųjų ledų realizavimas buvo sustabdytas.

Ledai yra vertingas, skanus ir vėsinantis pieno produktas, turintis aukštą maistinę vertę, juose daug baltymų, riebalų ir angliavandenių.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai vienas populiariausių desertų, dėl jo retai sulaukiama ir vartotojų nusiskundimų. Šiemet nuo metų pradžios gauti 4 vartotojų pranešimai dėl ledų kokybės, iš jų pasitvirtino tik vienas dėl blogų šių produktų laikymo sąlygų. Be abejo, karštuoju metų laiku vartotojų skundų skaičius gali išaugti, tačiau vidutiniškai per metus VMVT sulaukia apie 20 skundų, iš kurių pasitvirtina apie trečdalis.

Vartotojai ir patys gali gana nesunkiai įvertinti ledų kokybę. Tam reikia perskaityti ne tik informaciją etiketėje, bet atkreipti dėmesį ir į ledų formą. Karštuoju metų laiku prekybos vietose šaldymo kameros neretai būna perkrautos ar paliekamos saulėkaitoje, todėl valgomieji ledai gali atitirpti. Dar kartą užšaldyti jie netenka ne tik formos, bet ir dalies maistingųjų savybių. Kad ledai buvo atitirpę ir vėl užšaldyti, galima suprasti iš deformuotų porcijų. Tokių ledų nerekomenduojama pirkti.

Renkantis ledus žinotina, kad vienas pagrindinių jų komponentų – saldi, šviežia grietinėlė su daugybe vitaminų ir kitų medžiagų. Ledai taip pat gali būti pagaminti iš vandens, cukraus ir kitų priedų bei medžiagų mišinio.

Pagal sausųjų medžiagų ir pieno riebalų kiekį valgomieji ledai skirstomi į:
pieniškus, kuriuose pieno riebalų ne daugiau kaip 7 proc.,
grietininius, kuriuose pieno riebalų kiekis 8 – 11 proc.,
plombyrą, kuriame pieno riebalų ne mažiau kaip 12 proc.

Valgomieji ledai, kuriems nėra nustatyti sudėties reikalavimai, ženklinami pavadinimu „valgomieji ledai“. Jei į ledus dedami tik pieno riebalai ir baltymai, jie vadinami „plombyru“, „grietininiais“ arba „pieniškais“. Šių ledų sudėtyje pieno riebalai negali būti pakeisti augaliniais riebalais.

Europoje ir Lietuvoje vis didesnio populiarumo sulaukia vaisiniai ledai, kurie skirstomi į sorbetą ir šerbetą. Sorbetas yra ledai be riebalų, o šerbeto sudėtyje gali būti riebalų. Šiuos ledus gali rinktis vartotojai, kuriems nepatinka pienas ar grietinėlė.

Pagal vaisių kiekį valgomieji ledai skirstomi į:
vaisinius, kuriuose ne mažiau kaip 20 proc. vaisių arba 2,5 proc. vaisių sulčių,
sorbetą, kuriame turi būti ne mažiau kaip 25 proc vaisių,
šerbetą, kuriame ne mažiau kaip 10 proc. vaisių ir turi būti ne mažiau kaip 1 proc. riebalų.

vmvt.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vasara – tai pramogų, aktyvaus laisvalaikio ir buvimo gamtoje metas. Atostogos yra puiki galimybė mėgautis laisvalaikiu su šeima ir draugais. Tačiau nereikia pamiršti, kad vasara gali būti ne tik smagus metas, bet ir kupinas pavojų laikas.

Dviračiai, riedlentės, riedučiai ir kt. – pramogos, kurių metu nereikėtų pamiršti saugumo priemonių, iš kurių viena svarbiausių – šalmas. Saugumo priemonės padės išvengti sužeidimų, tokių kaip galvos traumos, kaulų lūžiai, nubrozdinimai ir kt.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Taip pat reikėtų pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, asmeninius važiavimo įgūdžius ir priemonės būklę. Kaip ir kiti eismo dalyviai, taip ir dviratininkai turi laikytis kelių eismo taisyklių. Važiuoti galima tik techniškai tvarkingu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas atšvaitas, o iš abiejų šonų – oranžinės spalvos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių prisisegęs šviesą atspindinčius elementus, kad būtų matomas kelyje, automobilių vairuotojų ir pėsčiųjų.

Saugios maudynės. Vasarą žmonės dažnai maudosi įvairiuose vandens telkiniuose – jūrose, ežeruose, upėse, baseinuose. Net ir geram plaukikui gali grėsti pavojus. Kiekvienais metais nuskęsta daug žmonių dėl įvairių priežasčių: mėšlungio, raumenų nuovargio, apsvaigę nuo alkoholio. Ne visi skendimo rizikos veiksniai gali būti kontroliuojami, bet kai kuriems galima užkirsti kelią.
Niekada nepalikite vaikų vienų prie vandens telkinio, net jei jis labai seklus. Dažniausiai skęsta vaikai iki 5 metų, jie tiesiog panyra be jokio garso, ir viskas vyksta žaibiškai.
Paplūdimyje reikia laikytis gelbėtojų tarnybos nurodymų ir išsiaiškinti, ką reiškia pakabintos signalinės vėliavos.
Nepulkite maudytis staiga, geriausia bristi į vandenį palengva, kad kūnas po truputį priprastų prie vandens temperatūros.
Nesimaudykite pavalgę sunkaus maisto ar išgėrę alkoholio ir neplaukiokite giliame vandens telkinyje vieni.

Dehidratacija. Bendrą organizmo dehidrataciją sukelia intensyvus ir greitas kūno skysčių praradimas. Per karščius, kai gausiai prakaituojama, organizmas praranda per daug vandens, kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Dehidratacija pasireiškia tokiais simptomais kaip silpnumas, galvos skausmas, didelis nuovargis, troškulys, išsausėjusi ir/ar suglebusi oda, besiveliantis liežuvis, išdžiūvusi burna. Ypač sunki dehidratacija gali baigtis ir mirtimi. Vasarą reikėtų gerti kuo daugiau skysčių, geriausia tam rinktis paprastą ar mineralinį vandenį. Užsiimant fiziškai aktyvia veikla vandens atsargas organizme reikėtų papildyti net ir tuomet, kai troškulys nėra juntamas.

Vabzdžių įgėlimai. Atšilus orams, gamtoje suaktyvėja įvairūs vabzdžiai, neduodantys ramybės miškuose, parkuose, paežerėse. Gamtoje nepatartina kvėpintis, ypač gėlių kvapo kvepalais, atvirose vietose gerti saldžių gėrimų, valgyti vaisių, ledų – jie privilioja vabzdžius. Jei po vabzdžio įgėlimo atsiranda bėrimų, ištinsta visa galūnė, tinsta veidas, tampa sunkiau kvėpuoti, svaigsta galva, reikia kreiptis pagalbos į medikus – tai alerginė reakcija.

Taip pat, reikia nepamiršti erkių, kurios pastaraisiais metais labai suaktyvėjusios. Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas – tinkami drabužiai ir repelentai (erkes atbaidančios medžiagos). Gamtoje dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėkite ilgas kelnes, kelnių galai turi būti sukišti į kojines ar ilgus batus. Geriausia dėvėti šviesius, vienspalvius drabužius – taip lengviau pastebėsite erkę ir nepritrauksite kitų vabzdžių. Visada apsižiūrėkite kūną, ar nėra ropinėjančių ar įsisiurbusių erkių. Jeigu pamatėte, kad įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite. Vaistinėse yra parduodami specialūs pincetai, bet jeigu nedrįstate traukti patys, važiuokite į artimiausią gydymo įstaigą. Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Geriausiais būdas sumažinti riziką susirgti erkiniu encefalitu – skiepai.

Nudegimai. Kadangi Lietuvoje šiltasis sezonas yra trumpas, tai dauguma skuba mėgautis kaitriais saulės spinduliais. Saulė ir paplūdimys – neatsiejama atostogų dalis, todėl nudegimai nuo saulės – dažnas reiškinys daugeliui iš mūsų. Reikia saugotis saulės nudegimų, kurie būna 3 tipų. Pirmojo laipsnio nudegimui būdingas odos paraudimas ir skausmas. Esant antrojo laipsnio nudegimui, be odos paraudimo ir skausmo, atsiranda vandeningų pūslelių. O pats rimčiausias – trečiojo laipsnio nudegimas, kuriam būdingas drebulys, karščiavimas, kartais pašiurpsta visas kūnas, oda parausta, tinsta. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

https://kvepalusala.lt/kvepalai/kvepalai-vyrams/

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Birželio 1 d. Lietuvoje prasideda maudymosi sezonas, kuris tęsis iki rugsėjo 15 d.

Šilutės rajono maudyklų vanduo pakankamai švarus („Trumpai: Šilutės rajono maudyklų vanduo švarus“).
Tad maudykitės į sveikatą.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tačiau nederėtų pamiršti atsargumo vandenyje.

Specialistų patarimai, kaip elgtis vandenyje

Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose: geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti status krantas, prieplaukos kraštas, tiltas.

Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Negalima plaukti arti prie praplaukiančių laivų, nes plaukiantįjį vandens srovė gali įtraukti po laivo sraigtais.

Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, kur galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus arba aštrius daiktus.

Besimokantiems plaukti patartina turėti plaukimo liemenes, pripučiamas rankoves ir kitokias pagalbines (pripučiamas) priemones. Šiuo metu galima nusipirkti panašių priemonių parduotuvėse, tačiau perkant reikia atkreipti dėmesį į jų kokybę ir įvertinti, ar jie patogūs, neslidūs. Tačiau neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

Pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.

Nesimaudykite iškart po valgio. Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.

Draudžiama maudytis vienam. Mažamečiai vaikai gali maudytis tik suaugusiųjų prižiūrimi. Jeigu pasidaro šalta ar blogai pasijuntama, reikia išlipti iš vandens, nusišluostyti ir sausai persirengti, pabėgioti, pasimankštinti, kol pasidarys šilta.

Pradėję skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.

Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Patarimai, kaip apsisaugoti nuo perkaitimo:
http://silutessveikata.lt/wp-content/uploads/2014/07/tvyrant-sauletiems-ir-karstiems-orams-1.pdf

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kiekvienais metais primena, kad gegužės 31- ąją Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) ir jos partneriai mini Pasaulinę dieną be tabako. Šią dieną siekiama pabrėžti tabako keliamą riziką sveikatai ir pasisakoma už veiksmingą politiką, mažinant tabako vartojimo sukeliamą žalą. PSO 2016 metais ragina visuomenę šią dieną paminėti pasisakant už suvienodintas, standartizuotas (toliau – bendrines) tabako pakuotes.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaip žinome, rūkant į organizmą patenka daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, kurios sukelia įvairias ligas, neįgalumą ir galiausiai netgi mirtį. Kasmet visame pasaulyje nuo rūkymo sukeltų ligų miršta apie 6 mln., Europoje – 700 tūkst., o Lietuvoje – 7 tūkst. žmonių. Nors dažnai tabako sukeltos ligos pasireiškia tik po kelių dešimtmečių (t. y. tiek laiko prireikia, kol nuolatinis rūkalius suserga plaučių vėžiu), pastebima tendencija, kad susirgusiųjų dėl rūkymo amžius jaunėja. Akivaizdu, kad tai vyksta todėl, kad pradeda rūkyti vis jaunesni žmonės.

PSO konstatuoja, kad aštuoni iš dešimties rūkančiųjų pradeda vartoti tabaką būdami paaugliais. Naujausi 2013–2014 m. Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (toliau – HBSC) duomenys (40 Europos šalių, JAV ir Kanados) rodo, kad Lietuvoje (po Grenlandijos) bene anksčiausiai pradedama rūkyti: 13 metų ar anksčiau tabaką pradeda vartoti 53 proc. berniukų ir 39 proc. mergaičių. HBSC vidurkis ženkliai mažesnis: 13 metų ar anksčiau pradeda rūkyti 22 proc. berniukų ir 13 proc. mergaičių. Su amžiumi rūkančiųjų skaičius didėja tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. HBSC duomenimis, Lietuvoje nuolat rūko bent 1 kartą per savaitę 20 proc. penkiolikmečių berniukų ir 12 proc. mergaičių, o HBSC bendras vidurkis yra 11 proc., o pagal lytį – 12 proc. berniukų ir 11 proc. mergaičių.

Apibendrinti Europoje atliktų apklausų rezultatai atskleidžia, jog beveik 80 proc. jaunimo pradeda rūkyti iki 18 metų, o 94 proc. – iki 25 metų. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, du tris kartus daugiau rūko vaikinų nei merginų. Visgi ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad vykstančios greitos permainos europiečių socialiniame ir ekonominiame gyvenime, emancipacijos bei lygybės siekis palaipsniui keičia ir lyčių požiūrį į rūkymą. Pastarųjų dešimtmečių rezultatai liudija, kad tabako vartojimas tarp merginų iki 25 metų išaugo kelis kartus (1994 m. Lietuvoje rūkė 5–6 proc. (20–64 m.) moterų, 2014 m. – 12 proc.). Rūkydamos merginos ir jaunos moterys nesusimąsto, jog cigarečių suodžiai joms kenkia žymiai labiau nei vyrams: ateityje jos ne tik neišvengs ligų, susijusių su rūkymu, bet ir nepaliaujamai trumpės gyvenimo trukmė. Be to, rūkanti mergina anksčiau laiko pasensta, praranda jaunystę, grožį, o žalojančiu elgesiu rizikuoja ne tik savo, bet ir būsimų vaikų sveikata.

Dauguma į tabako vergovę patenka jaunystėje, nesuvokdami, kaip greitai eksperimentavimas dūmais sukelia tiek psichinę, tiek fizinę priklausomybę. Įvairių tyrimų duomenimis, nuo 25 metų rūkyti pradedama labai retai, nes iki to laiko žmogus dažniausiai išauga iš paauglystės krizių, subręsta, susiformuoja įpročiai bei charakteris. Todėl tiek tėvų, tiek specialistų, vykdančių prevencinę veiklą, tikslas – sulaikyti ir užtikrinti, kad vaikas iki pilnametystės, dar besimokydamas mokykloje, nepradėtų rūkyti. Vaiko teisinę padėtį, užtikrinančią vaikui sveiką ir saugią aplinką, reglamentuoja LR Konstitucija, 1959 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių deklaracija, 1989 m. Vaiko teisių konvencija, 1956 m. Vaiko teisių pagrindų įstatymas, 2000 m. LR civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Visgi tabako pramonės gamintojų tikslas – sutrukdyti teisinių įsipareigojimų vykdymą bei pasiekti, o vėliau savo pinklėse išlaikyti silpniausią ir psichologiškai lengvai manipuliuojamą auditoriją – jaunimą.

Kaip ir kokiu būdu?

Be abejonės, vienas iš sėkmingiausių rinkodaros veiksnių, skatinančių jaunimą pradėti eksperimentuoti cigaretėmis – patraukli, o ne gąsdinanti ir atstumianti savo vaizdiniais tabako pakuotė. Psichoanalitiko Vilniaus universiteto profesoriaus A. Bagdono teigimu, tabako pakelio pagražinimas išties padidina rūkančiųjų skaičių, o kuo gražiau daiktai įpakuoti, tuo jie labiau traukia.

Ar moksliniai tyrimai patvirtina, jog nepatraukli ir gąsdinanti tabako pakuotė lemia jaunuolių apsisprendimą rūkyti?

Kanadoje vykdyta apklausa parodė, kad šleikštūs vaizdiniai ir grasinantys įspėjimai ypač baugina jaunimą: daugiau kaip 90 proc. jaunuolių sutinka, kad grafiniai įspėjimai mažina tabako patrauklumą ir suteikia svarbios informacijos apie rūkymo poveikį sveikatai. Atlikti tyrimai rodo, kad 30 proc. nepilnamečių nepradėtų rūkyti, jeigu cigaretės būtų pardavinėjamos neišvaizdžiose bendrinėse pakuotėse. Sambrooko ataskaitoje įrodyta, kad pakeliai be spalvų, firmos įvaizdžio ir logotipų yra mažiau patrauklūs ir įdomūs, o tai didina galimybę informuoti vartotoją apie pavojų sveikatai.

Australijoje, kuri tapo pirmąja pasaulyje šalimi 2012 m. gruodžio mėn. priėmusia novatorišką įstatymą dėl tabako bendrinės pakuotės įgyvendinimo, buvo pastebėta, kad labai padidėjo skambinančiųjų į pagalbos liniją, padedančią žmonėms mesti rūkyti, skaičius. Daugelis rūkalių nurodė, kad jiems nepatiko naujų pakuočių gąsdinanti išvaizda, jie taip pat pastebėjo, kad pablogėjo cigarečių skonis, nors tabako kompanijos patvirtino, kad produktų sudėtis nepakito, išliko tokia pati. Šie pranešimai patvirtina, koks galingas ir svarbus tabako prevencijos įrankis – atgrasus cigarečių pakelis.

PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos (2003 m.) 11, 13 str. nurodoma, jog ant tabako pakuočių turi būti aiškūs įspėjimai apie rūkymo žalą sveikatai (tekstiniai, paveikslėliai arba tekstiniai su paveikslėliais). Visgi griežtesni reikalavimai dėl tabako gaminių ženklinimo priimti tik 2014 m. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu. Pagal Europos Parlamento priimtą naująją ES tabako direktyvą, nuo 2016 m. Airija, Didžioji Britanija, Šiaurės Airija, Prancūzija pradeda taikyti griežtesnį ženklinimą, nepatrauklų dizainą, didesnius įspėjamuosius ženklus, vaizdinius pranešimus ant tabako gaminių. Europoje susidomėjimas ir dalijimasis gerąja patirtimi dėl tabako pakuočių suvienodinimo auga, be to, valstybės narės ir pilietinė visuomenė pasisako prieš tabako pramonės kišimąsi į politinius procesus dėl pakuočių ženklinimo.

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 30 d. plenariniame posėdyje priimtos Tabako kontrolės ir tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis perkeliama dalis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatų, susijusių su tabako gaminių ir žolinių rūkomųjų gaminių ženklinimu. Pagal naująją tvarką, ant kiekvienos rinkai pateikiamos tabako pakuotės ir ant bet kokios išorinės pakuotės privaloma pateikti naujus įspėjimus apie galimą žalą sveikatai. Šie įspėjimai turės užimti visą pakelio ar išorinės pakuotės paviršių ir negalės būti komentuojami, perfrazuojami ar pateikiami kokia nors kita forma. Įspėjimai taip pat turės būti atspausdinti nenutrinamais aiškiai matomais spaudmenimis, jie negalės būti iš dalies ar visiškai uždengti ar pertraukti banderolėmis, kainų ženklais, saugumo elementais, vyniojimui skirtais maišeliais, aplankais, dėžutėmis. Naujieji pakeitimai Lietuvoje įsigaliojo nuo 2016 m. gegužės 20 d., tačiau dar keturis mėnesius rinkai bus leidžiama tiekti iki šios datos pagamintas senąsias tabako pakuotes.

Tabako gaminių įspėjimai apie galimą žalą sveikatai turės būti sudaryti iš trijų elementų – informacinio pranešimo, bendro pobūdžio įspėjimo ir kombinuoto įspėjimo apie rūkomojo tabako gaminių galimą žalą sveikatai. Ankstesnis 30 proc. cigarečių pakelio ploto užimantis bendro pobūdžio įspėjimas ir informacinis pranešimas padidėja iki 50 proc., o kombinuoti atgrasantys įspėjimai apie galimą žalą sveikatai užima 65 proc. tabako pakuočių ploto.

Akivaizdu, kad šiomis teisinėmis nuostatomis siekiama sumažinti tabako produktų vartojimą.

Kyla klausimas: kam ši prevencinė priemonė būtų skirta, tiksliau, kokį jaunimo socialinį sluoksnį ji paveiktų?

Jaunuolius galima būtų suskirstyti į du pagrindinius sluoksnius: gatvėmis besišlaistančius, nuolat geriančius, tėvų neprižiūrimus bei inteligentiškus, dažnai pasiturinčiųjų vaikus. Nors cigaretės mums asocijuojasi su ligomis ir visu kitu įmanomu blogiu, tai nereiškia, jog absoliučiai visi jauni rūkaliai priklauso paminėtam pirmajam sluoksniui. Be abejonės, pirmasis sluoksnis yra sunkiai paveikiamas antitabakinių reklamų, kadangi šie jaunuoliai ne itin rūpinasi savo sveikata ir gerove. Tačiau verta atkreipti dėmesį į antrąjį sluoksnį – potencialius būsimus mūsų visuomenės veikėjus. Šiandien vis daugiau stilingo, gražaus ir išsilavinusio jaunimo rūko.

Kas lemia, jog šie jaunuoliai pasiduoda tokiai netinkamai ir galinčiai juos pražudyti ydai?

Be abejonės, kai kuriems baimę rūkyti nugali faktas, jog jų tėvai, užkietėję rūkaliai, yra sveiki ir nesiskundžia jokiomis sveikatos problemomis (jei tai nekenkia jiems, vadinasi, nepakenks ir man – vadovaujamasi tokia logika). Dalis jaunuolių užsimano rūkyti, siekdami įtvirtinti savo statusą ir susikurti tam tikrą įvaizdį. Dažniausiai įvaizdį paaugliai kuria savitai derindami madingus sezono drabužius, kvepalus, kosmetiką ir pan. Tačiau šiandien, deja, viena iš įvaizdžio dalių tapo įmantri ir dėmesį prikaustanti cigarečių pakuotė. Kaip žinome, jaunimas yra labai pamėgęs lauko kavines. Čia jie nuolat susitinka pabendrauti, paskanauti kavos bei atsipalaiduoti. Socialiniuose tinkluose – „Instagram“, „Facebooke“ – pamatytume daugybę nuotraukų, padarytų paauglių laisvalaikiu būtent tokiose kavinėse. Tačiau svarbia nuotraukos dalimi čia dažnai tampa ne patys jaunuoliai ar jų kava, o stilingai ir minimalistiškai ant stalo išdėstyti trys elementai: kava, cigarečių pakelis ir peleninė, kurioje vis dar rūksta nuorūka.

Galbūt jaunuoliai taip stengiasi mėgdžioti aktorius ar bohemą, kurių gyvenimą mes dažnai įsivaizduojame kaip kasdienę kavą su rūkstančia cigarete ir šio „tobulo“ derinio pažadintą kažkokią neaprėpiamą meninę energiją ir žavesį. Tačiau tai tėra susikurtas mitas, kadangi ne visi menininkai yra rūkantys, kaip ir ne visi rūkaliai yra menininkai ar, juo labiau, pripažinti, sėkmingi žmonės. Tačiau toks vaizdinys itin paveikia lengvai manipuliuojamą auditoriją, kuri kol kas neturi sveikatos problemų, o tetrokšta greitų pasiekimų bei laimės, kylančios iš pripažinimo. Atrodo, kad paprasta cigaretė visa tai atneš. Taip, galbūt iš pirmo žvilgsnio cigaretė atneš „draugų“ (nežinia, ar tikrų), smagią kompaniją (nežinia, ar ilgam), bet taip pat daugybę ligų, nusilpusią sveikatą ir gėdą prieš patį save vėlesniame amžiuje, suvokus, kad noras būti tokiu, kokiu save įsivaizdavai, neišsipildė, o šios ydos atsisakyti yra beprotiškai sunku.

Būtent neišvaizdus ir atstumiantis cigarečių pakelis gali tapti puikia antimotyvacija nerūkyti aptarto sluoksnio paauglių grupei. Į „Instragam“ dedama nuotrauka su šleikštulį keliančiu pakeliu prarastų visą savo žavesį, jaunuolis suprastų, jog ji nepopuliari, neatnešanti jam daug „like“ ir netgi negraži. Taip pat kiekvieną sykį išsitraukiant neigiamai nuteikiantį pakelį nuotaika subjurtų, o kompanija, kurioje rūkoma, neatrodytų tokia miela, kai nuolat kankintų neaiškios ateities vizijos. Galų gale, siaubingi ir dideli piešiniai ant pakelio gali tapti rūkančių paauglių naktiniais košmarais.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

Rekomendacijos, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, lėtinės neinfekcinės ligos yra aktuali visuomenės sveikatos problema, o jų prevencija – vienas svarbiausių sveikatos apsaugos prioritetų.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2015 m. kraujotakos sistemos ligos bei piktybiniai navikai sudarė didžiausią visų mirties priežasčių dalį. Vertinant visuomenės sveikatai aktualių lėtinių neinfekcinių ligų dinamiką, nustatyta, kad sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu, odos piktybinėmis ligomis bei su jomis susijęs mirtingumas per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai padidėjo.

Remiantis naujausia 2014 m. parengta 5-ąja Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita, vidutinė aplinkos oro temperatūra paskutinius tris dešimtmečius buvo aukščiausia per visą temperatūrų matavimo laikotarpį ir kiekvienas iš paskutinių trijų dešimtmečių buvo karštesnis vienas už kitą. Lietuvoje per pastaruosius penkis dešimtmečius vidutinė oro temperatūra padidėjo 0,7–1,0 C.

Daugelį metų įvairiose pasaulio šalyse vykdytų tyrimų rezultatai rodo, jog terminė aplinka stipriai veikia žmogaus savijautą, todėl vietovei nebūdingi ypač karšti ar šalti orai gali tapti sveikatos sutrikimų ar net mirties priežastimi.

Siekdamas išvengti karščio keliamo pavojaus žmonių sveikatai bei įgyvendindamas Nacionalinio visuomenės sveikatos ir karščio prevencijos 2016–2020 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1429, 1.4 priemonę, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras parengė rekomendacijas, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gegužės 5-oji – pasaulinė rankų higienos diena.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad gegužės 5 dieną pasaulis mini rankų higienos dieną. Jos šūkis – „Plauk rankas – saugok gyvybes“.

Per nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių ligų. Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių galima susirgti šigelioze (bakterine dizenterija), hepatitu A, virusinėmis žarnyno infekcijomis (rotavirusine bei norovirusine infekcija).

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuo viduriavimo (diarėjos) miršta apie 3 milijonai žmonių, o hepatitu A suserga apie 1,4 milijono gyventojų.

Rotavirusinė infekcija yra viena labiausiai paplitusių visame pasaulyje ūminių virusinių žarnyno infekcijų. Kasmet užregistruojama apie 100 milijonų rotavirusų sukeltų viduriavimų. Europos šalyse apie 17 proc. visų diarėjų sukelia norovirusinė infekcija.

Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. žarnyno infekcinių ligų atvejų, iš kurių apie 3,5 tūkst. atvejų sudaro rotavirusinis gastroenteritas. 2015 m. užregistruoti 488 protrūkiai (susirgo 1293 asmenys) iš jų: 205 rotavirusinės infekcijos, 33 norovirusinės infekcijos, 22 salmoneliozės, 12 kitų bakterinių infekcijų ir 216 nenustatytų infekcijų.

Nustatyta, kad 429 protrūkiai (87,9 proc.) kilo šeimose dėl netinkamo maisto ruošimo ir rankų higienos. Dažniausia protrūkių priežastis buvo rotaviruso, noraviruso ir Salmonella sukėlėjai.

Kada reikia plauti rankas?

Rankas būtina plauti visada, kai jos yra nešvarios, prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto (ypač žalios paukštienos, kiaušinių, mėsos, žuvies) gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, prieš vaiko maitinimą, pakeitus vystyklus, grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, pabendravus su sergančiu žmogumi, po ir prieš žaizdos sutvarkymą, po nosies valymo (kosint ar čiaudint), pažaidus su gyvūnais.

Kaip plauti rankas

1. Sušlapinkite rankas vėsiu tekančiu vandeniu. Prieš plaunant rankas būtinai nusimaukite žiedus, nes po jais esantys nešvarumai nenusiplaus.

2. Rankas plaukite su muilu, nes jų plovimas vien vandeniu nėra efektyvus. Jis negali pašalinti tokių sudėtinių nešvarumų dalių kaip riebalai ar baltymai. Rankų plovimui pakanka ir įprasto muilo.

3. Visą rankų paviršių įtrinkite muilu. Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite rankas iš abiejų pusių apie 10-15 s.

4. Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite išorines ir vidines rankų puses, riešus apie 20 s.

5. Trinkite delną į delną.

6. Trinkite tarpupirščius, vidines ir išorines delnų puses.

7. Ypač kruopščiai patrinkite pirštų galiukus, panages ir riešus.

8. Trinkite nykščius (sukamaisiais judesiais).

9. Trinkite sulenktus ir suglaustus pirštus (sukamaisiais judesiais) kitos rankos delne.

10. Kruopščiai nuplaukite tekančiu vandeniu rankas, kad pašalintumėte muilą. Vanduo turėtų tekėti nuo riešo pirštų link.

11. Jei yra galimybė, rankas šluostykite vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu ar servetėle.

12. Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą.

13. Išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.

Namuose kiekvienas turėtų naudoti tik savo asmeninį rankšluostį rankoms nusausinti.

Nesant galimybės nusiplauti rankų (pvz., kelionėse) rankų higienai galima naudoti specialias rankų higienai skirtas servetėlės ir dezinfektantus, parduodamus prekybos centruose ir vaistinėse.

8 faktai apie rankų higieną

1. Plauti? Plauti!
Važiavote viešuoju transportu, grįžote iš darbo namo, išėjote iš tualeto, ruošiatės gaminti maistą, lankotės ligoninėje? Neturėtų kilti klausimų, ar reikia plauti rankas. Rankas plauti būtina. Per nešvarias rankas plinta net apie 80 proc. infekcinių ligų. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis.

2. Minimalus rankų plovimo laikas – 20 sekundžių.
20 sekundžių yra minimalus rekomenduojamas rankų plovimui skirtas laikas, t. y. delnų, pirštų galiukų ir rankų išorės trynimui.

3. Kruopščiai nuplaukite savo nykščius.
Tyrimai rodo, kad žmonės nuolat pamiršta nusiplauti nykščius, ypač jų išorinę pusę.

4. Nepamirškite savo dominuojančios rankos.
Žmonės linkę geriau nusiplauti ne dominuojančią ranką, todėl nepamirškite sąžiningai nuplauti abiejų rankų!

5. Tinkamiausias – vėsus vanduo.
Rankas geriausiai plauti šaltu ar vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo gali pažeisi rankų odą. Tačiau vandens temperatūra nėra svarbiausia. Apsisaugoti nuo mikrobų padeda tinkamas ir dažnas rankų plovimas.

6. Rankų dezinfektantai nužudo daugumą bakterijų
Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama naudoti dezinfektantus. Tinkamas jų naudojimas nužudo daugumą bakterijų ant rankų ir užkerta kelią ligoms plisti.

7. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip nusausinate rankas
Tai nesvarbu, jei nusiplovę rankas naudojate popierinius rankšluosčius arba karšto oro džiovintuvą. Tačiau venkite naudotis bendrais rankšluosčiais. Namuose kiekvienas turėtų naudoti tik savo asmeninį rankšluostį, ypač, kai namuose yra ligonis. Kuo dažniau plaukite ir keiskite savo rankšluostį arba naudokite vienkartinius rankšluosčius ir servetėlės.

8. Padeda rankų plovimo priminimo ženklai
Tyrimai rodo, kad rankų plovimo priminimo ženklai, pakabinti restoranuose arba poliklinikų tualetuose, tikrai paskatina rankas plauti dažniau. Galima paprasčiausiai atspausdinti ar nusipiešti ženklus, raginančius plauti rankas, ir naudoti savo vonioje, ypač jei namuose yra mažų vaikų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jaunimo organizacijos priėmė rezoliuciją dėl valstybės alkoholio prevencijos politikos. Tai yra labai aiškus ženklas, kad jauni žmonės nebegali ignoruoti alkoholio vartojimo žalos bei tragedijų, kurios vyksta padauginus svaigiųjų gėrimų, skelbiama Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos pranešime.

Skaudi Lietuvoje suvartojamo alkoholio statistika jau nebeleidžia nusukti akių – vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui per metus tenka 15 litrų absoliutaus alkoholio. 

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Remiantis šiais duomenimis, 2014 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje Lietuva pagal alkoholio vartojimą užėmė trečiąją vietą pasaulyje ir pirmąją vietą tarp Europos Sąjungos šalių.

Visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad silpnesni gėrimai: vynas, alus ar sidras, yra mažiau kenksmingi, tačiau tiek degtinės stikliukas, tiek kelios taurės vyno veikia organizmą vienodai žalingai. Taip pat vis dar populiaru sieti laisvalaikio praleidimą su alkoholio vartojimu: pasisėdėjimas gamtoje, gimtadienio vakarėlis, kelionė prie jūros – smagiausi momentai neretai siejami su kokteiliu ar alaus bokalu. Būtent dėl to alkoholio nevartojantis žmogus dažnai eliminuojamas iš draugų, kurie tą vakarą eina į barą, rato, o per gimtadienio šventes aplinkiniai nenustoja stuksėti alkūnėmis ir siūlyti vieną kitą taurelę.

„Savaitgalį jaunimo organizacijos priėmė rezoliuciją dėl valstybės alkoholio prevencijos politikos. Tai yra labai aiškus ženklas, kad jauni žmonės nebegali ignoruoti alkoholio vartojimo žalos bei tragedijų, kurios vyksta padauginus svaigiųjų gėrimų. Akivaizdu, kad esamos prevencinės priemonės nėra pakankamos, todėl privalome atkreipti įvairių valdžios institucijų dėmesį ir šalinti šią įsisenėjusią problemą, kuri kenkia tvirtam valstybės pagrindui“, – teigė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka.

Jaunų žmonių parengtoje rezoliucijoje, kuri adresuojama aukščiausioms Lietuvos valstybės institucijoms, siūlomos griežtos kovos su alkoholio vartojimu priemonės: nuoseklus ir sistemiškas akcizo mokesčio didinimas, visiškas alkoholinių gėrimų reklamos uždraudimas bei svaigiųjų gėrimų prieinamumo mažinimas.

Taip pat rezoliucijoje raginama prekiauti alkoholiu nuo 10 iki 20 val. tik specializuotose parduotuvėse, sumažinti leistiną alkoholio kiekį kraujyje iki 0,00 promilių visiems vairuotojams bei tinkamai sureguliuoti alkoholinių gėrimų licencijavimo tvarką.

M. Zakarka teigia, kad ilgus metus net ir paauglių tarpe nesikeičiantys didžiuliai alkoholio suvartojimo kiekiai įrodo, jog švietimas negali būti vienintele alkoholio vartojimo prevencijos priemone. Mokyklose vykdomos švietimo programos pakeičia paauglių požiūrį į alkoholį, o tai yra sveikintina, tačiau svaigalų vartojimo įpročių kaita labai neryški. Privalu imtis griežtesnių ir efektyvesnių veiksmų, derinant juos su tobuliausiais švietimo metodais.

2011 m. pateiktais alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenimis net 63 proc. Lietuvos paauglių nurodė per 30 dienų vartoję alkoholinius gėrimus, o analizuojant psichiatrijos ligoninių ir priklausomybės ligų centruose besigydžiusių vaikų skaičių matyti, kad 2013 m. daugiausia vaikų gydėsi dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį.

„Dažnai kalbėdami apie alkoholio vartojimo piniginę žalą net nesusimąstome, kiek daug prarandame. Sveikatos problemų, susijusių su alkoholiu, gydymas, vaikų globos namų išlaikymas, sumažėjusio darbingumo išmokos, nuteistųjų išlaikymas kalėjimuose – tai tik dalis su alkoholio vartojimu siejamų pasekmių. Jeigu suskaičiuotume visus kaštus, su alkoholiu siejama žala tikrai viršytų 2010 m. preliminariais skaičiavimais įvardytus 250 mln. eurų, o tai – milžiniški pinigai“, – kalbėjo M. Zakarka.

www.lijot.lt inf.

ve.lt nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras minėdamas tarptautinę Imunizacijos savaitę pateikia šešių dažniausiai pasitaikančių mitų apie skiepus sąrašą, kurį sudarė Ligų kontrolės ir prevencijos centras Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Čia aptariamos šešios dažniausiai pasitaikančios klaidos suvokiant, kas yra skiepai, kurias dažnai kartoja tėvai, nurodydami kaip priežastis abejoti vaikų skiepijimo prasmingumu. Jei sveikatos priežiūros darbuotojai pateiks teisingus kontrargumentus, mums pavyks ne tik išsklaidyti tėvų nerimą, bet ir paskatinti aklai netikėti prieš skiepijimą nukreiptais „faktais“.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Medikų tikslas nėra įbauginti tėvus ir pasiekti, kad jie paskiepytų vaikus, bet įsitikinti, jog jie turi patikimą informaciją, padėsiančią jiems priimti pagrįstą sprendimą.

Mitas NRr 1. „Dėl geresnės higienos ir sanitarinių sąlygų ligos ir be skiepų buvo pradėjusios trauktis“

Panašūs teiginiai labai dažnai pasitaiko prieš skiepijimą nukreiptoje literatūroje. Jų potekstė, matyt, kad skiepai nėra būtini. Geresnės socialinės ir ekonominės sąlygos, be abejo, turėjo netiesioginį poveikį sergamumui. Geresnė mityba, juolab gydymo antibiotikais ir kitų gydymo būdų atsiradimas, padidino ligonių išgyvenamumą. Erdvesni būstai ir mažesnis gyventojų tankumas sumažino ligų perdavimą, o mažesnis gimstamumas – ligoms imliems asmenims rizikingų buitinių kontaktų skaičių. Tačiau vertinant faktinį ligų paplitimą per ilgesnį laiką lieka mažai abejonių dėl skiepų reikšmingo tiesioginio poveikio net ir mūsų dienomis.

Pavyzdžiui, sergamumas tymais per daugelį metų tai kilo, tai krito, tačiau realus, nuolatinis naujų susirgimų tymais atvejų skaičiaus kritimas sutapo su tymų vakcinos skiepijimų pradžia 1963 metais. Kitų skiepijimu išvengiamų ligų paplitimo dinamika iš esmės mažai kuo skiriasi. Pasirodžius vakcinai, stebimas labai žymus naujų atvejų skaičiaus kritimas.

Galime paanalizuoti kelių išsivysčiusių šalių patirtį po to, kai jos leido imunizacijos lygiui nukristi. Trys šalys (Didžioji Britanija, Švedija ir Japonija) sumažino skiepijimą vakcina nuo kokliušo dėl su ja susijusių baimių. Poveikis buvo dramatiškas ir pasireiškė iš karto. Didžiojoje Britanijoje vakcinacijos nuo kokliušo lygiui kritus 1974 m., prasidėjo epidemija: iki 1978 m. buvo registruota daugiau nei 100 000 kokliušo atvejų, 36 mirtys. Japonijoje, maždaug tuo pačiu metu, vakcinacijos lygis sumažėjo nuo 70% iki 20 -40%. Tai lėmė susirgimų kokliušu šuolį nuo 393 atvejų be mirties atvejų 1974 m. iki 13 000 atvejų ir 41 mirties 1979 m. Švedijoje sergamumo lygis kokliušu 0-6 metų amžiaus vaikų grupėje padidėjo nuo 700 atvejų (iš 100 000 vaikų) 1981 m. iki 3 200 atvejų 1985 m.

Šie faktai gana aiškiai rodo, kad be skiepų ligos ne tik neišnyktų, bet nutraukus vakcinaciją, jos vėl sugrįžtų.

Mitas Nr. 2. „Dauguma susirgusių žmonių būna skiepyti“

Tai dar vienas argumentas, dažnai pasitaikantis prieš skiepijimą nukreiptoje literatūroje. Jo potekstė: vakcinos neveiksmingos. Išties, kai įvyksta ligos protrūkis, skiepytų asmenų tarp susirgusiųjų skaičius dažnai viršija neskiepytų asmenų skaičių – net ir kalbant apie tymų skiepus, kurių veiksmingumas naudojant pagal rekomendacijas, kaip žinia, siekia 98%.

Šis paradoksas aiškintinas dviem veiksniais. Pirma, 100% veiksmingų vakcinų nėra. Kad vakcinos būtų saugesnės nei ligos, bakterijos ar virusai yra nužudomi ar susilpninami (atenuotąja vakcina). Dėl individualių žmogaus organizmo savybių, imunitetas susiformuoja ne visiems paskiepytiems asmenims. Daugumos įprastinei vakcinacijai naudojamų vakcinų veiksmingumas siekia 85% – 95%. Antra, tokioje šalyje, kaip JAV (ar Lietuva), paskiepytųjų skaičius stipriai viršija neskiepytųjų skaičių.

Kaip šie du veiksniai sąveikauja tarpusavyje įvykus protrūkiui, kurių metu dauguma infekuotųjų yra skiepyti asmenys, geriau suprasime, paanalizavę tokį hipotetinį pavyzdį:

„Vidurinėje mokykloje iš 1 000 mokinių niekas nėra sirgęs tymais. Visi, išskyrus penkis mokinius buvo skiepyti dviem vakcinos dozėmis ir yra visiškai imunizuoti. Tymų užkrato poveikį patyrė visi, užsikrėtė visi imlūs šiai ligai mokiniai ir, žinoma, penki neskiepytieji. Bet tarp 995 skiepytų mokinių atsirado keli, kuriems nesusiformavo imunitetas. Dviejų dozių tymų vakcinos veikmingumas gali siekti > 99%. Mokykloje imunitetas po skiepijimo nesusiformavo septyniems mokiniams ir jie taip pat užsikrėtė. Todėl septyni užsikrėtimo atvejai iš 12, ar 58% visų atvejų tenka mokiniams, kurie buvo visiškai paskiepyti.“

Pavyzdys neįrodo, kad vakcina neveikia – jis įrodo viena: dauguma iš klasės vaikų buvo paskiepyti, todėl mokinių, kurie buvo paskiepyti ir kuriems nesusiformavo imunitetas, skaičius viršijo neskiepytų mokinių skaičių. Pažvelgus iš kitos pusės, iš neskiepytų vaikų tymais užsikėtė 100%, o tarp paskiepytųjų tokių buvo mažiau nei 1%. Tymų vakcina apsaugojo didžiąją dalį klasės, jei niekas klasėje nebūtų paskiepytas, tikriausiai tarp mokinių būtų 1000 užsikrėtimo tymais atvejų.

Mitas Nr. 3. „Vakcinos dažnai sukelia šalutinį poveikį, ligas ir net mirtį, taip pat gali sukelti ilgalaikių, mums nežinomų pasekmių“

Iš tikrųjų, skiepai yra saugūs, nepaisant priešingų išvadų, kurios yra skelbiamos prieš skiepijimą nukreiptuose leidiniuose. Dauguma skiepijimo sukeltų nepageidaujamų reiškinių yra lengvi ir trumpalaikiai, pavyzdžiui, tai gali būti paraudimas, patinimas skiepijimo vietoje ar lengvas karščiavimas. Dažnai po skiepijimo užtenka išgerti paracetamolio. Sunkesni nepageidaujami reiškiniai pasitaiko retai (nuo vieno atvejo tūkstančiams iki vieno atvejo milijonams dozių), o kai kurie pasireiškia taip retai, kad rizika negali būti tiksliai įvertinta. Kalbant apie vakcinas, sukėlusias mirtį, vėlgi tiek mažai mirties atvejų gali būti įtikinamai priskirta skiepijimui, kad mirties riziką sunku įvertinti statistiškai. Kiekvienas mirties atvejis, apie kurį pranešama tos ar kitos šalies sveikatos apsaugos ministerijai, paprastai yra kruopščiai nagrinėjamas, siekiant įvertinti, ar jis tikrai susijęs su vakcinos panaudojimu, ir jei taip, kokia tiksliai yra mirties priežastis.

Mitas Nr. 4. „Difterijos, stabligės-kokliušo (DTP) skiepai sukelia staigios kūdikių mirties sindromą (SIDS)“

Yra vienas, matyt, neišnaikinamas mitas, kad DTP vakcina sukelia staigios kūdikių mirties sindromą (SIDS). Šis įsitikinimas atsirado dėl to, kad tam tikra gana ribota dalis mirusių nuo SIDS vaikų neseniai buvo skiepyti DTP vakcina. Iš pirmo žvilgsnio, tai byloja apie priežastinį ryšį tarp šių dviejų faktų. Tačiau tai klaidinga logika: taip pat sėkmingai galima teigti, kad duonos valgymas sukelia automobilių avarijas, nes, ko gero, galima įrodyti, kad dauguma į avarijas patekusių vairuotojų per pastarąsias 24 valandas valgė duonos.

Jei įvertinsime tai, kad dauguma SIDS atvejų įvyksta tuo amžiaus tarpsniu, kai vaikas skiepijamas tris kartus sušvirkščiant DTP vakciną, tikėtina, kad skiepijimas DTP vakcina prieš pasireiškiant SIDS yra tiesiog atsitiktinumas. Iš tikrųjų, praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo atlikta keletas gerai kontroliuojamų tyrimų ir tyrėjai padarė išvadą, beveik vienbalsiai, kad mirčių nuo SIDS, chronometriškai susijusių su skiepijimu DTP, skaičius neviršijo tikėtinų atsitiktinių mirties atvejų statistinių ribų. Kitaip sakant, tos mirtys nuo SIDS vis tiek įvyktų, net jei vaikai nebūtų paskiepyti.

Iš tikrųjų, pagal kai kurių tyrimų duomenis, tikimybė, kad SIDS pasireikš tarp DTP vakcina neseniai paskiepytų vaikų buvo mažesnė. JAV Medicinos instituto ataskaitoje rašoma: „visi kontroliuojamieji tyrimai, lyginę skiepytus vaikus su neskiepytais, neatrado visai jokių sąsajų su… arba mažesnę SIDS riziką… tarp paskiepytų vaikų“ ir padarė išvadą, kad „duomenys nerodo egzistuojant priežastinį ryšį tarp [DTP] vakcinos ir SIDS.“

Tačiau, vien rizikos vertinimo nepakanka: visada būtina pasverti tiek riziką, tiek naudą. Net vieno sunkaus nepageidaujamo poveikio atvejo milijonui vakcinos dozių negalima pateisinti, jei skiepijimas neduoda naudos. Jei nebūtų skiepų, būtų daugiau ligos atvejų, o kartu su jais, daugiau rimtų šalutinio poveikio ir daugiau mirties atvejų. Antai, pasak imunizacijos nuo DTP naudos ir rizikos analizės, jei Jungtinėse Amerikos Valstijose nebūtų vykdoma imunizacijos programa, kokliušo atvejų galėtų padaugėti 71 kartą ir mirčių dėl kokliušo – keturis kartus. Vaikas gali žymiai labiau nukentėti nuo vienos iš šių ligų, nei nuo bet kokios vakcinos. Nors bet kokios rimtos pasekmės ar mirtis nuo vakcinos yra nepriimtinos, aišku ir tai, kad skiepų nauda gerokai nusveria visai nedidelę riziką, ir kad be skiepų susilauksime žymiai daugiau neigiamų pasekmių ir mirčių. Iš tikrųjų, turint savo arsenale tokią veiksmingą medicininę ligų profilaktikos intervenciją kaip skiepai, ja nepasinaudoti būtų tiesiog nusikaltimas.

Mitas Nr. 5. „Skiepijant išvengiamos ligos yra beveik visiškai sunaikintos mano šalyje, todėl skiepyti vaiką nėra reikalo“

Tai, kad vakcinacija leido mums sumažinti sergamumo skiepijimu išvengiamomis ligomis lygį daugelyje šalių yra gryniausia tiesa. Tačiau kai kurios iš jų tebėra labai paplitusios (net epideminės) kitose pasaulio šalyse. Keliautojai patys to nežinodami gali atvežti šias ligas į bet kurią šalį ir, jeigu jos gyventojai neapsaugoti skiepų, šios ligos gali greitai išplisti visoje populiacijoje ir sukelti epidemiją.

Kitas dalykas: jei vienu metu šalyje registruojama palyginti nedaug ligos atvejų, be apsaugos, kurią teikia skiepai, jų labai greitai gali padaugėti iki dešimčių ar šimtų tūkstančių atvejų. Todėl pasiskiepyti būtina dėl dviejų priežasčių.

Pirma, kad apsaugotume save. Net jei mums atrodo, kad tikimybė užsikrėsti viena iš šių ligų yra labai maža, vis dėlto šios ligos niekur nedingo ir jomis gali užsikrėsti bet kuris nuo jų neapsaugotas žmogus.

Antra, kad apsaugotume aplinkinius. Yra nedidelė grupė žmonių, kurie negali būti skiepijami (pavyzdžiui, dėl stiprios alergijos vakcinos sudedamosioms dalims), taip pat nedidelis procentas žmonių, nereaguojančių į vakcinas. Šie žmonės imlūs ligoms ir vienintelė viltis apsisaugoti yra ta aplinkybė, kad aplinkiniai turi imunitetą ir negali jiems ligų perduoti. Vakcinacijos programos, kaip ir pačios visuomenės, sėkmė priklauso nuo kiekvieno visuomenės nario bendradarbiavimo visų visuomenės narių labui. Manytume, kad ignoruoti eismo taisykles remiantis prielaida, jog kiti vairuotojai jūsų pasisaugos, yra neatsakinga. Lygiai taip, mes neturėtume tikėtis iš aplinkinių, kad jų pastangomis bus sustabdytas ligos plitimas, mes ir patys turėtume padaryti viską, ką galime.

Mitas Nr. 6. „Vaiko skiepijimas nuo kelių ligų tuo pačiu metu sustiprina šalutinio poveikio grėsmę ir gali perkrauti imuninę sistemą“

Vaikai kiekvieną dieną patiria daugelio svetimų antigenų poveikį. Su maistu į organizmą patenka naujos bakterijos, daug bakterijų gyvena burnos ertmėje ir nosyje, o tai reiškia, kad imuninė sistema patiria dar didesnį antigenų poveikį. Esant viršutinių kvėpavimo takų virusinei infekcijai vaiką gali veikti nuo keturių iki dešimties antigenų, o anginos („ūminio gerklės uždegimo“) atveju nuo dvidešimt penkių iki penkiasdešimties. Kaip rašoma 1994 m. JAV Medicinos instituto ataskaitoje „Nepageidaujami reiškiniai, susiję su skiepais vaikystėje“: „Kalbant apie šiuos įprastus reiškinius, mažai tikėtina, kad atskiri antigenai, esantys vaikams skirtose vakcinose… sudarytų didelę papildomą naštą imuninei sistemai, kurioje yra pasireiškusi imunosupresija“.

Iš tikrųjų, moksliniai duomenys rodo, kad vienu metu atliktas skiepijimas keliomis vakcinomis neturi neigiamo poveikio normaliai funkcionuojančiai vaiko imuninei sistemai.

Buvo atlikta nemažai tyrimų, kuriais vertintas įvairių vakcinų derinių poveikis, skiepijant jomis vienu metu. Šie tyrimai parodė, kad rekomenduojamos vakcinos yra tokios pat veiksmingos tiek skiepijant jomis vienu metu, tiek ir atskirai, ir kad tokie deriniai nekelia didesnės nepageidaujamo šalutinio poveikio grėsmės.

Yra du praktiniai sumetimai, kodėl vaiką geriau paskiepyti nuo kelių ligų vieno vizito metu. Pirma, geriausia vaikus paskiepyti kuo anksčiau ir taip suteikti jiems apsaugą pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais, tuo metu, kai jie yra pažeidžiamiausi. Paprastai tai reiškia, kad vaikas paskiepijamas dviem inaktyvuotomis vakcinomis, pradedant nuo antrojo gyvenimo mėnesio, ir dviem gyvosiomis vakcinomis, pradedant nuo dvyliktojo mėnesio. Kitaip sakant, skiepijimo įvairiomis vakcinomis laikas dažnai sutampa. Antra, skiepijimas vienu metu iškart nuo kelių ligų reiškia mažesnį vizitų pas gydytoją skaičių, tėvams tai leidžia sutaupyti pinigų ir laiko ir mažiau traumuoja vaiką. Tose šalyse, kur egzistuoja ribotų kontaktų su sveikatos priežiūros sistema tikimybė, galimybių atlikti visus rekomenduojamus skiepijimus vaikui užtikrinimas yra dar vienas papildomas privalumas.

www.smlpc.lt nuotr.

Balandžio 27 d., minint Tarptautinę triukšmo supratimo dieną, nuo 14.15 val. iki 14.16 val., skelbiama tylos minutė.

Tarptautinės triukšmo supratimo dienos minėjimo iniciatorius – 1910 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurta ne pelno siekianti organizacija “Klausos ir komunikacijos centras”.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Švietimo ir mokslo ministerija bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija jau trečią kartą ugdymo įstaigose organizuoja akciją, skirtą Tarptautinei triukšmo supratimo dienai paminėti “Tylos stebuklinga versmė”. Akcijos tikslas – ugdyti vaikų supratimą apie triukšmą, pabrėžiant didesnį jų pažeidžiamumą dėl neigiamo triukšmo poveikio jų aplinkoje, ugdyti atsakomybę dėl pačių vaikų keliamo triukšmo jiems augant ir vėliau esant suaugusiais.

www.transplantacija.lt nuotr.

Posakis „Sveikata – brangiausias turtas“ labai tinkamas apibūdinti organų transplantacijos laukiančių recipientų situaciją: organų, audinių ir ląstelių transplantacijos yra labai brangios, ir, jei pacientams patiems reikėtų už jas susimokėti, tai išgalėtų vienetai.

Anot Nacionalinio transplantacijos biuro, transplantacijos kainą sudaro ne tik pati operacija, bet ir kiti etapai: donoro paruošimas, donorinių organų išlaikymo procedūros, organų paėmimo operacija, recipiento ištyrimas ir paruošimas transplantacijai, organo transplantacija, ligonio pooperacinė priežiūra.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Visi šie etapai turi nustatytus įkainius ir ligoninei, atliekančiai šiuos darbus, yra apmokama Valstybinės ligonių kasos –Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto – lėšomis. Recipientui transplantacija „kainuoja“ nerimą, baimę, skausmą, viltį. Tačiau šių dalykų niekas negali įkainoti pinigais.

Finansinė transplantacijos paslaugų išraiška yra labai nevienoda – jos kainuoja nuo kelių dešimčių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Tikslias sumas įvardinti sunku, nes net ir to paties organo transplantacija gali kainuoti nevienodai, kai ją sudaro nevienodi etapai: tarkime, vienas recipientas po transplantacijos sveiksta greitai, kitą gali varginti komplikacijos, ilgas reanimacijos laikotarpis, papildomos medicininės intervencijos – tokia transplantacija kainuos daugiau. Tačiau visos paslaugos, kurios yra reikalingos recipientams, apmokamos valstybės lėšomis. Ligonio artimieji turi ir asmeninių išlaidų – kainuoja kelionė į ligoninę, ligonio lankymas.

Kartais žiniasklaidoje pasirodo istorijų apie sunkiai sergančius žmones ir jų gydymui reikalingas lėšas, nurodomos sąskaitos finansinei paramai gauti. Kiekvieno žmogaus savanoriškas apsisprendimas – paremti ar ne. Tačiau būtent su transplantacijos operacijos išlaidomis tai neturėtų būti siejama.

Šiuo metu galiojanti tvarka numato Lietuvos gyventojų gydymo išlaidų kompensavimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Asmeninėmis lėšomis turėtų būti apmokama kelionė į užsienio šalį, taip pat šeimai būtų reikalingos asmeninės lėšos gyventi toje šalyje laukiant transplantacijos, slaugant ligonį po operacijos, kol gydytis bus galima namuose. Organų transplantacijos kontekste užsienio šalys yra minimos tik tuomet, kai kalbama apie vaikus: užsienio šalyse atliekamos kepenų transplantacijos mūsų šalies vaikams, kai donorais tampa jų tėveliai – tėtis ar mama padovanoja dalį kepenų sergančiam savo vaikui.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Prasidėjęs pavasaris džiugina daugelį, tačiau kai kuriems žmonėms jis kiekvienais metais tampa gana rimtu išbandymu. Tai žiedadulkėms jautrūs žmonės.

Žiedadulkės nepaiso jokių sienų ir dėl savo lengvos struktūros esant palankioms sinoptinėms sąlygoms gali būti pernešamos tūkstančius kilometrų. Dėl klimato kaitos Lietuvoje pailgėjo augalų vegetacinis periodas. Vieni augalai žydi ilgiau, kiti pradeda žydėti anksčiau. Tad dėl klimato nepastovumo, žydėjimo sezoninių pokyčių, laikotarpį, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia, nustatinėti tampa vis sunkiau.

Skaityti toliau

Žmonių įsijautrinimas žiedadulkėms priklauso nuo augalų rūšies bei žiedadulkių koncentracijos ore. Stipriausia reakcija fiksuojama esant didžiausiai augalo žiedadulkių koncentracijai. Alerginiai susirgimai yra glaudžiai susiję su klimato sąlygomis. Kuo šiltesni orai, tuo daugiau alergizuojančių žiedadulkių. Alksnių, lazdynų, beržų, miglinių augalų, kiečių (pelynų) ar ambrozijų bei daugelio kitų augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastimi. Alergenai gali sukelti tokias ligas kaip astma ir alerginis rinitas, taip pat gali lemti konjuktyvitą ir dermatitą.

Per XX a. Europoje stipriai išaugo alerginio rinito ir astmos atvejų skaičius. Įvairiais alerginiais susirgimais praėjusio šimtmečio pradžioje sirgo tik 1 proc. Europos žmonių populiacijos, dabar – apie 20 proc. Ypač alerginiams susirgimams yra jautrūs vaikai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per 70 nevyriausybinių organizacijų, įskaitant jungiančias dešimtis kitų, pasirašė visuomenei adresuotą memorandumą dėl alkoholio vartojimo mažinimo, kuriuo kviečia palaikyti piliečių iniciatyvą griežtinti alkoholio kontrolės įstatymą.

Kovo mėnesį susibūrė iniciatyvinė grupė, kuri ėmėsi rinkti parašus alkoholio kontrolės įstatymo keitimui visuomenės iniciatyva, kaip numato įstatymas, paremta mokslininkų rekomendacijomis.

Skaityti toliau

Įstatymo keitimo iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ koordinatorius Juozas Dapšauskas teigia, kad jau dabar surinkta apie 50 tūkst. būtinų parašų, kad įstatymo projektas būtų pateiktas Seimui. „Bet mūsų tikslas yra surinkti žymiai daugiau nei reikalaujama pagal įstatymą. Akivaizdu, kad tiek visuomenė, tiek politinė bendruomenė pribręsta esminėms permainoms alkoholio vartojimo problemai spręsti“.

Parašai dar bus renkami visą balandžio mėnesį. Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – VRK) piliečių parašai turi būti pristatyti gegužės viduryje. Tada, juos patvirtinus VRK, per savaitę įstatymo projektas turės būti pateiktas LR Seimui. Daugiau informacijos galima rasti FB puslapyje https://www.facebook.com/U%C5%BD-Blaivi%C4%85-1706207046325713/?fref=ts .

Vienos iš skėtinių organizacijų, pasirašiusios memorandumą, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis teigia: „Šiam memorandumui, parašų rinkimui, įstatymo keitimui labai tinka posakis “geriau vėliau, negu niekada”. Priėmus jį prieš 26 metus, kai Lietuvoje brėško laisvės rytas ir įvykdžius surašytas nuostatas, jau būtume išleidę į gyvenimą dvi abiturientų kartas. Sveikų ir blaivių žmonių kartas. Būtume išgelbėję šimtus pražuvusių keliuose, nusižudžiusių, nusikaltusių. Deja, sunku rasti tinkamų žodžių įvardinti veikėjus ir jų “laimėjimus” ugdant naująją šalies januomenę, tarp kurių iš šimto vos keli sveiki ir blaivūs. Ačiū Dievui, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Permainos, ilgai lauktos, prasideda. Nebeleiskime sustabdyti šios žmonių sąmonėjimo ir blaivėjimo bangos“.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas mano, kad neįmanoma likti abejingiems matant šiandieninę situaciją: “Memorandumą pasirašėme pirmiausia todėl, kad esame neabejingi vykstantiems negatyviems procesams. Negalime ramiai žiūrėti, kaip laisvai ir lengva ranka yra girdoma mūsų tauta, kaip žalojama ne tik mūsų dabartis, bet ir mūsų vaikų ateitis. Pareigūnai kasdien mato, kokias pasekmes sukelia alkoholio vartojimas, todėl pareigūnų bendruomenės vardu visokeriopai palaikome visas iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti visuomenės nuodijimą. Tuo pačiu mes esame ir savo šalies piliečiai, tad norime būti garbingi jos šeimininkai ir gyventi klestinčioje valstybėje tarp nuostabių žmonių be žalingų įpročių”.

Matydami, kad svarbu švietimo ir ribojimų visuma, blaivi aplinka vaikams, jaunimui, labdaros fondo „Švieskime vaikus“ direktorė Jolanta Zigmantienė teigia: „Vaikai vienareikšmiškai turi augti saugioje ir blaivioje aplinkoje – tai yra šeimoje ir už jos ribų. Kita skaudi tema – viešos šventės ir renginiai, kuriose prekiaujama alkoholiu ir į jas tėveliai ateina su nepilnamečiais vaikais. Ką pasakyti savo mažyliui, kuris mato tetą ar dėdę vos paeinančius, dar blogiau, vemiančius ar atliekančius gamtinius reikalus tiesiog ne tam skirtoje vietoje? Tetai bloga apsinuodijo maistu ar dar kokią meluojančią istoriją sugalvoti? Ne, nereikia nieko išgalvoti ir meluoti, reikia saugoti vaikus nuo tokių vaizdų, sukurti jiems saugią ir blaivią aplinką ir tai galime padaryti uždraudus alkoholio pardavinėjimą ir vartojimą viešuose renginiuose, kuriuose lankosi nepilnamečiai vaikai. Mes turime saugoti vaikus nuo nesaugios aplinkos, kuri gali formuoti ateityje jų pasaulėžiūrai neteisingą suvokimą apie vertybes“.

Vietas, kur galima pasirašyti po įstatymo keitimo iniciatyva visoje Lietuvoje, galima rasti interneto puslapyje uzblaivia.lt , taip pat yra galimybė pasirašyti ir internetu https://www.lietuva2.lt/pasiulymas/pilietine-iniciatyva-andquot-uz-blaiviaandquot-patvirtinta-vrk-is-esmes-keiciant/56e7f7c80a1d0d0a8ce96b17 . Norintys dar prisidėti prie iniciatyvos ir patys rinkti parašus savo vitovėse, kviečiami kreiptis uzblaivia@gmail.com.

MEMORANDUMAS DĖL ALKOHOLIO VARTOJIMO MAŽINIMO

Mes, žemiau pasirašiusieji, reiškiame savo susirūpinimą, nes 2014 m. gegužės mėn. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) paskelbė „Pasaulio ataskaitą apie alkoholio vartojimą ir sveikatą 2014“, kuri parodė, kad Lietuva pagal alkoholio vartojimą yra trečioji šalis pasaulyje (15,4 l grynojo alkoholio, tenkančio vienam vyresniam nei 15 metų žmogui). PSO Europos regiono komiteto atstovas Gaudenas Galea viešėdamas Lietuvoje ragino šalį imtis priemonių, nes per pastarąjį dešimtmetį Europoje alkoholio vartojimas mažėjo beveik po 2 procentus kasmet, tuo tarpu Lietuvoje – didėjo. 2003–2011 m. alkoholio vartojimo sąlygotos mirtys sudarė 9 proc. visų mirčių Lietuvoje, o 2006–2011 m. Lietuvoje 8,9 proc. susirgimų ir 7,6 proc. netekto darbingumo atvejų (neskaitant išorinių priežasčių) sąlygota alkoholinių gėrimų vartojimo. Mokslininkų skaičiavimais, alkoholio žala (t. y. neatsakingo, žalingo alkoholio vartojimo ir alkoholizmo) vien per 2010 metus sudarė 214,7 mln. eurų, į kurią įėjo dėl priešlaikinių mirčių neuždirbtos pajamos iki pensijos, sveikatos priežiūros išlaidos gydant su alkoholiu siejamas pasekmes sveikatai, sumažėjusio darbingumo išmokos, vaikų globos namų išlaikymas, nuteistųjų išlaikymas kalėjimuose.
Konstatuojame, kad iki šiol šalyje vykdyta alkoholio kontrolės politika buvo nenuosekli, fragmentiška ir dažniausiai proginė bei susijusi su rezonansiniais įvykiais. PSO rekomenduoja alkoholio vartojimą mažinti pirmiausiai įgyvendinat šias nebrangias ir veiksmingas priemones – didinti alkoholio kainą, mažinti prieinamumą ir drausti alkoholio reklamą. Tačiau pastarąjį dešimtmetį alkoholio reklamos rinka persikėlė į jaunimui patrauklias erdves (internetą, socialinius tinklus), išliko televizijos bei išorės reklama, buvo atšauktas nespėjęs įsigalioti alkoholio reklamos draudimas. Taip pat tenka konstatuoti, kad alkoholinių gėrimų įperkamumas auga, o šalyje ir toliau be ribojimų dalinamos pigios ir neterminuotos prekybos alkoholiu licencijos.
Matydami, kad politinėms partijoms ar pavieniams politikams dėl didelio alkoholio pramonės spaudimo nepakanka ryžtingumo ir politinės valios priimti efektyvių, mokslu pagrįstų sprendimų, manome, kad visuomenė privalo išreikšti pilietinę poziciją ir paskatinti politikus imtis neatidėliotinų alkoholio kontrolės politikos pokyčių.
Atsižvelgdami į šias problemas ir aplinkybes, pritariame bei palaikome piliečių iniciatyvą įstatymų numatyta tvarka surinkti piliečių parašus ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimą registruoti bei svarstyti šias mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones:
1. Visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą.

2. Ribojant alkoholinių gėrimų prieinamumą leisti prekiauti alkoholiu tik specializuotose parduotuvėse, atskirai nuo kitų prekių.

4. Siekiant, kad mokykloje besimokantys moksleiviai dėl savo amžiaus negalėtų įsigyti ir vartoti alkoholinių gėrimų, nustatyti legalų alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžių 20 m.

5. Užtikrinti moksleivių ir nepilnamečių apsaugą – nustatyti atstumą nuo ugdymo įstaigų iki prekybos alkoholiu vietų ne mažiau kaip 200 metrų.

Memorandumą pasirašiusios organizacijos

1. „Lietuvos švietimo centrų asociacija“
2. Alytaus visuomeninių jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“
3. Asociacija ,,Šviesos kampelis”
4. Asociacija ,,Laisvas žmogus”
5. Asociacija ,,Vakarų Lietuvos tėvų forumas”
6. Daugėliškio krašto bendruomenė
7. Degučių k. bendruomenė
8. Elektrėnų savivaldybės administracija
9. Elektrėnų šeimos namai
10. Fondas ,,Švieskitme vaikus”
11. Inkūniečių bendrija
12. Jaunimo organizacija Darbas
13. Jurbarko r. Raudonės sveikuolių klubas
14. Kauno jaunimo žiniasklaidos centras
15. Kauno krašto neįgaliųjų sąjunga
16. Kauno krikščioniška gausių šeimų bendrija ,,Ateitis”
17. Klaipėdos žalieji
18. Krašto apsaugos oro erdvės kontrolės sistemos veteranų klubas
19. Kristaus Karaliaus kongregacijos seserys
20. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendrija
21. Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga
22. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga
23. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga
24. Lietuvos kraštotyros draugijos Kėdainių skyrius
25. Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga „Žingsnis“
26. Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA)
27. Lietuvos policijos profesinės sąjunga
28. Lietuvos psichologijos studentų asociacija (LiPSA)
29. Lietuvos ritinio sporto federacija
30. Lietuvos sveikatos psichologų sąjunga
31. Lietuvos sveikuolių sąjunga
32. Lietuvos šeimos centras
33. Lietuvos teisininkų draugijos Jaunųjų teisininkų skyrius
34. Lietuvos tėvų forumas
35. Lietuvos veiklių žmonių bendrija
36. LSMU Sveikatos tyrimų institutas (PSO bendradarbiaujantis centras)
37. Marijampolės apskrities moters veiklos centras
38. Mažoji bendrija Verslo vystymo sprendimai
39. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija
40. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
41. Nevainionių kaimo bendruomenė
42. Panevėžio rajono savivaldybė
43. Pažangi jaunųjų mokytojų rengimo programa „Renkuosi mokyti”
44. Prienų r. VšĮ Balbieriškio PSPC darbuotojai
45. Respublikinė ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacija ,,Sveikatos želmenėliai”
46. Skuodo rajono savivaldybė
47. Skuodo vietos veiklos grupė
48. Šeimos ir asmens saviugdos centras ,,Bendrakeleiviai”
49. Šiaulių bitininkų draugija ,,Spiečius”
50. Telšių rajono Luokės bendruomenė
51. Tolerantiško jaunimo asociacija
52. UAB ,,Papėdė”
53. UAB ,,Dominicus Lituanus”
54. UAB “Naisių vasara”
55. Vilkaviškio miesto ritinio sporto klubas ,,Žiedas”
56. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga
57. Vilniaus miesto ir rajono diabeto sąjunga
58. Vysk. M.Valančiaus blaivystės sąjūdis
59. VšĮ Katalikų interneto tarnyba
60. VšĮ ,,Mokykla vaikams”
61. VšĮ ,,Žmogaus kvantinių laukų tyrimai”
62. VšĮ ,,A Propos” studija
63. VšĮ “Laimės namai”
64. VšĮ Irklakojis
65. VšĮ Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centras
66. Všį Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba
67. VšĮ Kūrybinių galimybių centras (Sveikatos radijas)
68. VšĮ Natūraliosios terapijos centras
69. VŠĮ Palangos teniso mokykla
70. VŠĮ Gerų projektų studija
71. VšĮ Psichikos sveikatos iniciatyva
72. VšĮ Šeimos menas
73. VšĮ Tėvystės centras
74. VšĮ “Vandens bokštas”
75. VšĮ Vilkpėdės ligoninė

Iniciatyvinės grupės “Už blaivią” inf.

vmvt.lt nuotr.

Velykoms ruošiami kiaušiniai turėtų būti dažomi tik maistiniais dažais.

Kiaušiniai yra vienas geriausių maisto produktų. Pagal savo kokybę jie skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases.

A klasės kiaušinių lukštas ir po juo esanti odelė – švarūs, nepažeisti, baltymas – švarus ir skaidrus. Pašalinis kvapas ir pašalinės medžiagos – neleistinos. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos.

Skaityti toliau

Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo.

Jeigu kiaušinių rūšiavimo metu jie neatitinka A klasei keliamų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei. B klasės kiaušiniai naudojami maisto pramonės įmonėse, gaminančiose žmonių maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius), ir ne maisto pramonės įmonėse, gaminančiose kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui. Viešojo maitinimo įstaigose B klasės kiaušinių naudoti negalima.

A klasės kiaušiniai skirstomi ir į svorio kategorijas: XL – labai dideli (73 g ir didesni), L – dideli (63–73 g), M – vidutiniai (53–63 g), S – maži (iki 53 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius. Tada ant pakuočių turi būti nurodyta, jog tai – ,,skirtingų dydžių kiaušiniai“.

Kiaušinių ženklinimas

Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ženklinimo išimtys taikomos tik smulkiems ūkininkams, savo ūkyje auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų. Tokiais kiaušiniais dažniausiai prekiaujama turgavietėse.

Ant kiaušinio turi būti žymenys, kuriuos sudaro skaičių ir raidžių seka.

I. Pirmasis skaičius reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:

1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose).

2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje).

3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai.

0 – ekologinis ūkininkavimas (taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai).

II. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, kiaušiniai įvežami ir iš kitų ES valstybių.

III. Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos tarnybos.

Verta žinoti

Vištų kiaušiniai turi apvalkalą aplink lukštą, natūraliai apsaugantį kiaušinį nuo mikrobų patekimo į vidų. Kiaušinius prieš vartojimą būtina plauti. Netinkamai paruošę ar vartodami žalius kiaušinius, žmonės gali susirgti salmonelioze – žmonių ir gyvūnų infekcine liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos.

Virtų kiaušinių galiojimo terminas priklauso nuo lukšto tipo, kiaušinio paruošimo bei laikymo. Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais lesinamos vištos. Kiaušinio lukšte yra mikroskopinių porų, ypač jo bukajame gale, todėl vištų kiaušinio lukštas tik dalinai apsaugo nuo pašalinių medžiagų patekimo juos verdant, kai pažeidžiama apsauginė plėvelė. Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti ir mikrobai gali greičiau patekti į kiaušinio vidų. Todėl virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo.

Perkant kiaušinius, reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas – 28 dienos). Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5°C – +18°C temperatūroje. Žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu.

Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę – švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni – iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės kiaušinyje – kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis. Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais, būtina kruopščiai plauti rankas ir virtuvės įrankius. Gerai išvirtus kiaušinius reikia laikyti šaldytuve.

vmvt.lt inf.

Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija – saulytes.lt.

Skaityti toliau