A. Kitelis (Arthur Kittel, 1838-1926 m.) 1866 metais. (Nuotrauka iš 'Annaberger Annalen')

„Esu dėkingas jam už medžiagą apysakai „Kelionė į Tilžę„, kuri yra mano „Lietuviškose apysakose“. Jis jos neišgalvojo.“ Vokiečių rašytojas Hermanas Zudermanas (Hermann Sudermann) savo atsiminimuose įamžino Rusnės daktarą Arturą Kitelį.

Rašytojo ir daktaro A. Kitelio pažintis prasidėjo Šilokarčemos (Šilutės) vaistinėje, kurią 1837-1889 m. valdė Bernardas Teodoras Zėtegastas (Bernhard Theodor Settegast).

Skaityti toliau

H. Zudermanas joje įsidarbino padėjėju būdamas 14 metų. Paaugliui ištisas dienas stovėti prie prekystalio buvo tikra kančia: skaudėjo kelį, be to, traukė mintys apie mokslus, kuriuos buvo metęs Tilžėje.

Patarnaudamas vaistinėje, H. Zudermanas susipažino su gydytoju A. Kiteliu, kuris čia užsukdavo kasdien, ir galiausiai drįso kreiptis į jį pagalbos. Daktaras, apžiūrėjęs kelį, patvirtino sąnario raiščio patempimą. Hermanui tai tapo pretekstu mesti vaistininkystę ir iškeliauti atgal į Tilžę – mokytis realinėje gimnazijoje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rusniškiui Kiteliui rašytojas liko dėkingas visą gyvenimą ne tik už pretekstą mesti darbą vaistinėje, bet ir už siužetus jo apysakoms, kurių daktaras pripasakojo vėliau, kai jie tapo gerais draugais.

A. Kitelis aprašytas ne tik H. Zudermano atsiminimų knygoje „Mano jaunystės vaizdų knyga“, bet ir apysakoje „Jons ir Erdmė“.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui, kuriuo tam tikrus administracinius pažeidimus padarę žmonės savo sutikimu būtų įpareigoti dalyvauti prevencinėse programose, skirtose nepilnamečiams ar suaugusiems žmonėms arba gauti reikiamas gydymo paslaugas.

Skaityti toliau

Kaip numatyta Administracinių nusižengimų kodekse, dalyvauti programose būtų įpareigojami tie, kurie pažeidė viešąją tvarką, viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, buvo sučiupti neblaivūs viešoje vietoje, taip pat alkoholį vartojantys nepilnamečiai. Tokios programos skirtos ir vartojantiems narkotines bei psichotropines medžiagas, tėvams ar globėjams, smurtaujantiems prieš vaikus, jų neprižiūrintiems ir neleidžiantiems mokytis, taip pat ir tiems, kurie netinkamai elgiasi su gyvūnais.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, taip siekiama, kad žmonėms, piktnaudžiaujantiems psichoaktyviomis medžiagomis, būtų sudarytos sąlygos sustiprinti sveikos gyvensenos įgūdžius, gydytis, motyvuojant juos atsisakyti žalingų įpročių.

Tikimasi, kad dalyvavimas prevencijos programose, privers žmogų pergalvoti savo pasirinkimo prioritetus, o kreipimasis gydytis suteiks galimybę grįžti į pilnavertį gyvenimą. Tai didžiulė nauda ne tik žmogui, bet ir jo šeimos nariams, visuomenei.

Programoje dalyvauti įpareigotas žmogus turės per 10 dienų nuo kreipimosi į programą vykdančią įstaigą dienos apie tai informuoti instituciją ar pareigūną, paskyrusį šią priemonę. Baigus kursą bus išduodamas tai patvirtinantis dokumentas.

Gyventojai, įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencinėje programoje už išklausytą kursą turės susimokėti patys, išskyrus tuomet, jei jie turi teisę gauti pašalpą. Tuo tarpu nepilnamečiams už dalyvavimą programoje mokėti nereikės, tai už juos padarys valstybė.

Alkoholizmo ir narkomanijos programa apima suaugusiems skirtą 16 val. trukmės privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Ankstyvosios intervencijos programa yra skirta nepilnamečiams, kurie turėtų dalyvauti 8 val. trukmės psichologinės, socialinės pedagoginės pagalbos užsiėmimuose, grupinėje veikloje. Sveikatos priežiūros kursas apima gydymo paslaugas, teikiamas visiems, kuriems reikalingas priklausomybių gydymas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugelis Lietuvos rajoninių ligoninių baiminasi, kad nebeliks gydytojų. Mat į provincijas jauni specialistai nevažiuoja. Tačiau VšĮ Šilutės ligoninė griauna šiuos gandus. Šiais metais ligoninės kolektyvą papildė net 7 nauji gydytojai, iš jų vien rugpjūčio mėnesį – keturi.

Šilutės rajono gydymo įstaigos vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus sako, kad tokio gausaus kolektyvo papildymo Šilutės ligoninėje nebuvo daugiau kaip 20 metų.

Skaityti toliau

Ligoninės vadovas džiaugiasi, kad veržlus ir šiuolaikiškas jaunimas noriai įsilieja į ligoninės specialistų gretas, o vyresni kolegos noriai bendradarbiauja su jaunais gydytojais.

Ligoninė atvira jauniems specialistams

VšĮ Šilutės ligoninės vadovas pastebi, jog jaunam, vos baigusiam studijas gydytojui yra svarbios ne tik finansinės galimybės darbo įstaigoje, bet ir dėmesys jiems.

“Jaunimui labai svarbu galimybė save realizuoti profesine prasme, darbo užmokestis, perspektyvos ir dėmesys, bendradarbiavimas kartu su vyresniais kolegomis. Mūsų gydymo įstaiga yra atvira jauniems specialistams. Tiesa, pacientai džiaugiasi matydami jaunus veidus, todėl to siekia ir pati administracija”, – atviravo vyr. gydytojas D.Steponkus.

Gydytojas atskleidė, jog vyresnių kolegų ir jaunų gydytojų bendras požiūris patenkina ne tik ligoninės lūkesčius, bet ir specialistai jaučiasi įstaigoje reikalingi. Tai priežastys dėl kurių jauni gydytojai važiuoja į Šilutės ligoninę.

Įstaigos vadovas pastebi ir tai, jog ligoninėje pavyksta sėkmingai suderinti vyresniųjų gydytojų patirtį ir jaunesnių specialistų naujausias mokslines žinias. Pasak vyr. gydytojo, tiek jauni, ir kiti kolegos, kurie sukūrė ligoninę tokią, kokia ji yra šiandien, puikiai sutaria. “Šis ryšys ir darbas kartu yra tik pacientų labui. Nauji kolegos įneša gaivaus vėjo į mūsų įstaigą, o senbuviai supranta, kad jų darbas turi tęstinumą. Juk atėję jauni specialistai gali tęsti jų kažkada pradėtus ir įgyvendintus gydymo metodus. Ateitis bus daug geresnė, todėl viskas priklausys tik nuo to, kaip mes gebėsime panaudoti jaunatvišką jų energiją”, – nuomonę išsakė D.Steponkus.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Du nauji ortopedai – traumatologai

Turbūt jau girdėjote ar susipažinote su šiais metais atvykusiais naujais gydytojais ortopedais – traumatologais ir gydytoja neurologe. Nuo rugpjūčio mėnesio Šilutės ligoninėje pradėjo dirbti dar keturi nauji specialistai. Vienas jų – gydytojas ortopedas – traumatologas Gintaras Drūlia.

Po rezidentūros Kaune G.Drūlia savo gydytojo karjerą pradėjo Pasvalio ligoninėje. Anot jo, Pasvalys gražus miestas ir dirbti ten puikiai sekėsi, tačiau vis tik su šeima nusprendė laimės ieškoti svetur. “Širdis mus atvedė į Pamario kraštą – žmonės kitokie ir gamta unikali. Tiesa, visada norėjome būti arčiau jūros, todėl ilgai nesvarstėme. Aišku, suviliojo ir laisva darbo vieta Šilutės ligoninėje”, – pokalbio metu atviravo G.Drūlia.

Jis pasakojo, kad visada norėjo tapti gydytoju, ir jei reikėtų pakartoti visas medicinos studijas, tai jis taip ir padarytų. “Visada gyvenime prieini prie tokių esminių klausimų: ko nori iš gyvenimo, ką nori nuveikti? Aš jaučiau, kad noriu padėti kitiems žmonėms. Medicina man įdomi, o dar labiau – traumatologijos sritis”, – sakė pašnekovas.

Kartu su G.Drūlia dirba naujasis ortopedas – traumatologas Alius Pauža. Iš Prienų rajono kilęs gydytojas jau po pirmų studijų metų praktikavosi Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) Kauno klinikose, o po antrojo – papildomai budėjo ir Šilalės rajone. Baigęs studijas A.Pauža rinkosi darbą tarp Utenos ir Šilutės ligoninių. “Žinoma, apsilankiau vienur, kitur ir tik tada nusprendžiau. Aš su šio krašto žmonėmis susipažinau dar studijuodamas – geri, malonūs žmonės čia gyvena. Tiesa, mano gyvenimo draugė yra iš Kretingos, todėl norėjosi būti ir arčiau šeimos”, – prisipažino gydytojas A.Pauža.

Jis atskleidė, kad labiausiai patinka dirbti operacinėje. Jo teigimu, kai kurie ortopedai – traumatologai būna mokslo žmonės – mažiau operuoja, o daugiau atlieka įvairius tyrimus. Gydytojui A.Paužai – priešingai – darbas operacinėje didžiausias malonumas. “Prie paciento norisi prisiliesti savo darbu. Man tai kaip konstrukcija traumos metu, nes turi viską sudėlioti į reikiamas vietas. Vaikystėje patiko įvairios dėlionės, tai gal dėl šios priežasties pasirinkau ortopedo – traumatologo sritį”, – juokavo medikas.

Anot jo, kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl be patirties negali nueiti į operacinę, nors ir esi perskaitęs ne vieną vadovėlį. Operacijos metu turi suktis iš padėties ir padaryti viską geriausiai.

Gydytojo širdį visada džiugina laimingi pacientai. Pasak A.Paužos, geriausias rezultatas – besišypsantis po operacijos ir patenkintas gydytojo darbu pacientas. Kai operacija pavyksta, tada tik dar kartą įsitikini, jog tavo darbas nenuėjo veltui.

Naujas chirurgas

Šilutės ligoninės Chirurgijos skyrius pasipildė nauju abdominalinės chirurgijos gydytoju Pauliumi Vaitiekūnu. Kilęs iš Panevėžio, baigęs LSMU medicinos studijas Kaune, gydytojas kartu su žmona atvyko į Šilutę. “Abu taip nusprendėme, nes žmona yra vaikų chirurgė ir gavo darbą Klaipėdoje, o aš – šioje ligoninėje. Apie Šilutės ligoninę buvau girdėjęs gerų atsiliepimų”, – sakė P.Vaitiekūnas.

Dar studijų metais chirurgas praktikavosi Respublikinėse Kauno ir Panevėžio ligoninėse, Kauno onkologinėje ligoninėje ir dirbo chirurgu asistentu Anykščiuose. Anot gydytojo, svarbiausia darbe ryšys tarp paciento ir gydytojo bei geri santykiai su personalu. Visa tai turi įtakos paciento gydymui. Jis pilvo (abdominalinė) chirurgijos sritį pasirinko dėl to, kad greitai pastebimas rezultatas. “Džiugu iškart matyti pacientą geresnės būklės, negu buvo atvykęs į ligoninę. Juk chirurgas iškart gali išspręsti problemą – greičiau, negu gydant vaistais”, – pasakojo abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Naujas gydytojas radiologas

Ligoninės kolektyvą papildė ir gydytojas radiologas Povilas Čepanauskas iš Vilniaus. Ketverius metus praktikavęsis Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, gydytojas džiaugiasi įgijęs radiologijos specialybę.

“Tiesa, tirti galime ir nematydami paciento, tačiau jei nori gerų rezultatų, turi žinoti jo ligos simptomus, perskaityti ligos istoriją, susipažinti su klinikinio tyrimo ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Yra visiškai skirtingų ligų, kurių radiologinis vaizdas panašus, ar net identiškas, todėl papildomi duomenys apie pacientą labai svarbūs. Vien tik pažiūrėti į ekraną neužtenka, dažnai tenka apžiūrėti ir patį pacientą. Juk svarbu pateikti aiškų ir išsamų atsakymą, suformuluoti tikslią išvadą, nes nuo to priklausys tolimesnis paciento ištyrimo ir gydymo planas”, – aiškino radiologas.

Radiologas atviravo, kad darbo išties nemažai, todėl įsikurti bei susipažinti su pamario kraštu dar nebuvo laiko. Tačiau, anot jo, tam laiko dar bus, o šiuo metu svarbiau pacientai ir laiku atliktas darbas.

Nors nauji gydytojai Šilutės ligoninėje dirba vos kelias savaites, tačiau jaučiasi joje reikalingi. “Kolektyvas draugiškas, neatsisako padėti ar patarti. Tiesa, reikia laiko priprasti prie ligoninės, prie jos sienų ir ilgų koridorių. Šiuo metu darbo nemažai, tikiuosi, kad jo bus ir vėliau”, – tviravo ortopedas – traumatologas G.Drūlia.

Jam antrino ir kiti nauji gydytojai, džiaugdamiesi savo sprendimais dirbti Šilutės ligoninėje.

www.silutesligonine.lt inf.

Chirurgas Tomas Grenoveckas. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Chirurgo darbe netrūksta kūrybos ir nėra vietos monotonijai, įsitikinęs Šilutės ligoninės gydytojas chirurgas Tomas Grenoveckas. Jaunas medikas nesigaili prieš dvejus metus iš Klaipėdos su šeima persikėlęs gyventi į mažesnį miestą, perėjęs dirbti iš didelės universitetinės ligoninės į regioninę. Šilutės gydymo įstaigoje sudarytos palankios sąlygos tobulėti.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

- Mokėtės ir dirbote Kaune, paskui uostamiestyje. Kaip kilo mintis persikelti į Šilutę?

- Visą laiką norėjau dirbti gimtajame mieste Klaipėdoje, bet vėliau nuomonė pasikeitė. Paskutinį rezidentūros pusmetį darbavausi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, planavau čia pasilikti ir baigęs studijas, tačiau jaučiausi šiek tiek pastumdėlis, galbūt dėl to, kad buvau vienas jauniausių kolektyvo narių. Iš pradžių savaitgaliais atvykdavau į Šilutės ligoninę budėti, todėl apsisprendimas čia persikelti visam laikui nebuvo spontaniškas. Labai patiko ši sveikatos priežiūros įstaiga, jos turima moderni operacinė įranga, noras diegti naujoves, šaunus kolektyvas ir paties vadovo požiūris, su juo iškart radome bendrą kalbą. Buvau sutiktas labai draugiškai, maloniai. Dirbant didmiesčio ligoninėje tarp vadovo ir gydytojų jaučiamas atstumas. Prisimenu, kartą šnekantis su vienos didelės gydymo įstaigos direktoriumi jis per visą pokalbį net nepažiūrėjo į mane, galvos nepakėlė. Tai labiausiai ir paskatino atvykti į Šilutę visam laikui. Čia jaučiuosi reikalingas, savas. Dirbu daug, bet su džiaugsmu.

- Kokie darbo ir gyvenimo nedideliame mieste privalumai?

- Šilutėje gyvenimo tempas ne toks didelis, tai atitinka mano charakterį. Vien jau ką reiškia, kad negaišti valandos ar dar ilgiau norėdamas nuvykti į darbą, nereikia stovėti spūstyse, kad grįžtum namo dienos pabaigoje. Įsivaizduokite, mes į darbą einame pėsčiomis. Be to, Šilutėje daugiau gamtos, daugiau erdvės, ne toks užterštas oras. Darbo prasme jaučiuosi labiau vertinamas, galiu labiau padėti pacientams. Gyvename paprastai, nuomojamės dviejų kambarių butą, už jį mokame labai nedaug, palyginti su Klaipėdos kainomis.

- Kokioje chirurgijos srityje specializuojatės ir kokias operacijas tenka atlikti dažniausiai?

- Pasirinkau bendrąją chirurgiją. Tai plati medicinos sritis, apimanti vidaus organų, išvaržų, minkštųjų audinių ir odos chirurgiją. Dabar didžiąją mano darbo dalį sudaro laparoskopinės operacijos. Šiuo minimaliai invaziniu metodu operuoju tulžies pūslę (šalinu joje susidariusius akmenis arba visą organą), pilvo sienos, kirkšnies išvaržas. Neretai tenka atlikti ir įvairias skrandžio operacijas, pavyzdžiui, trūkusio, perdurto skrandžio, taip pat operuoju trūkusias žarnas, hemorojų, apendicitą, šalinu sąaugas. Tenka operuoti ir minkštųjų audinių darinius, pūlinius. Nemažai pacientų būna patyrę įvairias traumas, tokias kaip durtiniai sužalojimai, pjautinės žaizdos ir pan. Nors dauguma mūsų ligoninės pacientų yra vyresnio amžiaus, bet, tarkime, tulžies pūslės akmenlige serga nemažai jaunų moterų, jauniems vyrams atsiranda išvaržų. Traumų patiria įvairaus amžiaus žmonės. Vyresni asmenys yra sunkesni ligoniai, nes serga ir kitomis lėtinėmis ligomis, jų imunitetas būna susilpnėjęs, daugelis turi širdies ir kraujagyslių problemų, dėl to padidėja komplikacijų rizika, pailgėja pooperacinis laikotarpis. Visose operacijose paprastai dalyvauja du chirurgai, sudėtingose situacijose prireikia ir pagalbos, pavyzdžiui, ką nors palaikyti, be to, antra nuomonė visada labai svarbi, ne pro šalį ir pasitarti su kolega. Tai padeda priimti tinkamiausią sprendimą. Jei kitas chirurgas ir neoperuoja drauge, prireikus jį galima pasikviesti. Man dažnai talkina Chirurgijos skyriaus vedėjas gydytojas Algis Starkus, o aš – jam, mėgstame padiskutuoti, kartais ir pasiginčijame.

- Kokią sudėtingiausią operaciją esate daręs?

- Man asmeniškai sudėtingiausios yra traumas, ypač durtines, patyrusių ligonių operacijos, nes dažniausiai būna pažeista daugiau organų. Sunkiausia operacija, kurią teko atlikti Šilutės ligoninėje, buvo durto į pilvą žmogaus operavimas. Pacientui peiliu pažeidė daug organų (kepenis, tulžies pūslę, dvylikapirštę žarną ir tuščiąją veną). Operacija truko daugiau kaip tris valandas, bet buvo sėkminga, žmogus pasveiko. Kitas sudėtingas atvejis – vyrui peiliu buvo subadyti abu inkstai.

- Kokios naujos technologijos, įranga, diagnostikos ir gydymo būdai Jums padeda?

- Medicina žengia pirmyn. Atsiranda vis daugiau ir geresnių priemonių, sudarančių sąlygas diagnozuoti ir gydyti ligas. Man, kaip chirurgui, svarbūs tyrimai yra echoskopija, kompiuterinė tomografija, neretai jais remdamasis nusprendžiu, ar reikia operuoti pacientą, ar ne. Dabar vyrauja tendencija operuoti darant kuo mažesnius pjūvius ar panaudojant natūralias kūno angas, tai vadinama minimaliai invazine chirurgija. Plačiau šnekant, daug operacijų galima atlikti laparoskopu: per kelis nedidelius pjūvius pilvo sienoje įkišami specialūs ploni instrumentai ir optinė sistema su kamera. Kad būtų daugiau erdvės, į pilvo ertmę pripučiama CO2 . Kas vyksta pilvo ertmėje, chirurgas mato monitoriuje, be to, vaizdas padidintas, aiškiau matyti smulkios struktūros, dėl to lengviau manipuliuoti instrumentais, atlikti reikiamus veiksmus. Mažesnis kraujavimas, tai irgi padeda chirurgui. Kaip jau minėjau, Šilutės ligoninėje laparoskopu atliekamos tulžies pūslės šalinimo, apendicito, sąaugų atidalinimo operacijos, jau dvejus metus darome kirkšnies, pilvo sienos išvaržų operacijas. Sėkmingai esame atlikę keletą perforuoto (trūkusio ar prakiurusio) skrandžio siuvimo operacijų.

- Kokia Jūsų įprasta darbo diena?

- Rytais su kolegomis vizituojame ligonius, dvi dienas per savaitę – visus, o kitomis – savo, apžiūrime naujus į skyrių paguldytus pacientus, skiriame jiems tyrimus, jei prireikia, gydymą. Paskui pradedame operacijas: arba tu operuoji savo pacientą, arba padedi kolegai, asistuoji jam. Pavyzdžiui, šiandien operavau du ligonius, atlikau šlaunies išvaržos operaciją ir pašalinau tulžies pūslę. Tris dienas per savaitę po kelias valandas konsultuoju poliklinikoje. Pastebiu, kad vasarą, kai orai geri, operacijų ir pacientų sumažėja. Sezoniškumas Šilutėje labai ryškus. Pasibaigus rudens darbams, žiemą ligonių srautas gerokai padidėja. Žinote, kaip būna: reikia derlių nuimti ir žmogus, nors skauda šoną ar pilvą, vis tiek dirba, mano, kad pas gydytoją nueis vėliau. Tad uždelstų atvejų pasitaiko dažnai.

- Kokios savybės labiausiai praverčia stovint prie operacinio stalo, konsultuojant pacientus?

- Operuojant visada reikia būti labai atidžiam, susikaupusiam ir gebėti objektyviai vertinti situaciją, priimti tinkamus sprendimus. Taip pat svarbu išlaikyti ramybę. Konsultuojant pacientus būtini tam tikri bendravimo įgūdžiai, vieni ligoniai kalbūs, aiškiai nupasakoja savo sveikatos būklę, su kitais sunkiau, bet visada reikia dėmesingumo ir gydytojo atjautos.

- Kas teikia didžiausią pasitenkinimą ir kas labiausiai liūdina?

- Didžiausias pasitenkinimas – pasveikęs žmogus, kuriam galėjau padėti, kuriam po sėkmingo gydymo nebereikia kęsti skausmo, jis gali dirbti, gyventi kaip anksčiau. Smagu, kad aukščiausios kokybės paslaugas šilutiškiai gali gauti arčiau namų, jiems nebereikia važiuoti į kitų miestų gydymo įstaigas. Liūdna, kai pacientai nesilaiko mano rekomendacijų, kurios padeda greičiau pasveikti, sugrįžti į normalų gyvenimo ritmą, išvengti komplikacijų. Po kai kurių operacijų tenka laikytis specialios dietos, svarbu per anksti nepradėti dirbti, sportuoti. Kartais koks senolis po išvaržos operacijos, po kurios reikia mėnesį vengti fizinio krūvio, vis tiek puola į daržą ir ima kilnoti sunkius kibirus, skaldyti malkas. Operacija nueina perniek, atsiranda pakartotinė išvarža. Skaudina, kad gydytojo darbas dažnai nepagrįstai nuvertinamas, toks visuomenės požiūris vis dar plačiai paplitęs.

- Ar pavyksta užmiršti sunkius pacientus, sudėtingus atvejus pasibaigus darbo valandoms?

- Po darbo savo pacientų tikrai neužmirštu. Namuose daug laiko praleidžiu studijuodamas mokslinę literatūrą, analizuodamas specialius operacijų įrašus, svarstydamas, ką galima būtų padaryti dar geriau. Esant galimybei, ir savaitgalį vykstu apžiūrėti savo ligonių.

- Kokia laisvalaikio veikla padeda išsklaidyti įtampą, neįsisukti į rutiną?

- Iki šiol kelerius metus laisvu metu daug dėmesio skyriau papildomoms studijoms, kaip tik baigiu sveikatos priežiūros vadybos magistrantūrą. Visas kitas laisvalaikis skirtas šeimai, turime du mažus vaikus, dukrai ketveri, o sūnui dveji, abu lanko darželį. Mano žmona Dovilė – auditorė, taip pat dirba Šilutės ligoninėje. Abu esame klaipėdiečiai, tad nelabai nutolome nuo tėvų. Dažnai pas juos svečiuojamės, lankome kituose miestuose gyvenančius draugus. Kai turime laiko, važiuojame į Ventę, Rusnę. Unikali šio krašto gamta mane ir žmoną labai žavi, nenustojame ja gėrėtis ir grožėtis, tiek daug žalumos, vandens. Mėgstame paplaukioti laivu pasitaikius progai, smagu nuplaukti iki Ventės rago, Krokų lankos, Mingės kaimo. Kol kas dar nežvejoju, bet planuoju pradėti. Ketiname nusipirkti dviračius, norisi laisvalaikį leisti kuo aktyviau. Mums čia gera gyventi, auginti vaikus ir kol kas nekeistume Šilutės į jokią kitą Lietuvos vietą, o kaip bus ateityje – pamatysime.

- Kas paskatino pasirinkti mediciną? Gal šios profesijos atstovų yra Jūsų šeimoje ar giminėje?

- Mokykloje man sekėsi daugelis dalykų, ypač matematika, chemija, labai domino biologija. Patiko žiūrėti dokumentinius filmus apie gyvūnus, žmogaus organizmo funkcionavimą. Tai paskatino susimąstyti, kad galbūt reikėtų studijuoti mediciną, nors mano tėvai, kiti artimieji su ja nesusiję. Juolab kad pažymiai buvo geri minimaliomis pastangomis, prie vadovėlių per naktis tikrai nereikėjo sėdėti. Be to, medicina visada man imponavo, visų pirma tuo, kad gydytojas turi galimybę kasdien padėti kitam žmogui: ir išvengti ligų, ir jas išgydyti, neretai ir išgelbėti gyvybę. Tai teikia didelį pasitenkinimą. Taip pat norėjosi, kad darbas būtų kūrybiškas, o ne mechaniškas. To medicinoje, ypač mano pasirinktoje chirurgijoje, tikrai netrūksta.

- Ar dėl to chirurgija ir sužavėjo?

- Chirurgiją pasirinkau neatsitiktinai. Domėjausi ir kitomis medicinos studijų kryptimis, svarsčiau įvairius variantus. Tačiau studijuodamas Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir atlikdamas praktiką skirtinguose Kauno klinikų skyriuose supratau, kad didžiausią įspūdį man daro būtent gydytojų chirurgų darbas. Jau patį pirmą jį kartą, kai stebėjome operaciją (laparoskopu šalino tulžį), buvau sužavėtas. Šis minimaliai invazinis chirurginis metodas ypač patraukė tuo, kad įkišęs instrumentus į paciento kūną gali matyti visas manipuliacijas kompiuterio ekrane tarsi kokiame kompiuteriniame žaidime. Tas susižavėjimas neišblėso ir vėliau, paskatino specializuotis būtent šioje srityje, ji tapo prioritetinė, todėl įstojau į chirurgijos rezidentūrą. Man smagiausia, kad gydydamas pacientus turiu galimybę įdėti nemažai rankų darbo, o ne tik paskirti vieną ar kitą tabletę, injekciją.

LGS suvažiavime A. Pikžirnienė (antra iš dešinės, nuotraukoje su šilutiškiais kolegomis) apdovanota vardiniu paveikslu. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Šilutės ligoninės gydytoja Audronė Pikžirnienė pagerbta Lietuvos gydytojų sąjungos (toliau – LGS) suvažiavime.

Birštone vykusiame LGS XV suvažiavime buvo renkamas naujas LGS prezidentas, svarstomas sveikatos apsaugos biudžetas, daug diskutuota dėl gydytojų atlyginimų bei jų profesinės kvalifikacijos tobulinimosi.

Skaityti toliau

Suvažiavime dalyvavo visų LGS filialų atstovai, iš jų ir LGS Šilutės filialo nariai – pirmininkė Audronė Pikžirnienė, pirmininkės pavaduotoja Regina Kulpienė-Jaunienė ir gydytojas Edgaras Padimanskas. Taip pat dalyvavo Šilutės ligoninės vadovas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Darius Steponkus.

,,Man buvo be galo svarbu dalyvauti kartu su gydytojais, būti tame rate, kuris yra tautos elitas ir žiedas. Deja, šiuo metu gydytojo profesija nuvertinta. LGS parodė, kad ši sąjunga yra jėga mūsų visuomenėje, todėl tikiu, kad teigiamų pokyčių ilgai laukti nereikės“, – grįžęs iš suvažiavimo kalbėjo VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus.

Sveikinimai gydytojai

Suvažiavime pristatyti garbės nariai iš visų LGS filialų: Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Vilkaviškio, Biržų ir kitų. LGS Šilutės filialo pirmininkė A. Pikžirnienė buvo įvertinta LGS prezidento prof. L. Labanausko ir apdovanota vardiniu paveikslu, ekslibrisu.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Nors esame mažas miestas ir dirbame nedidelėje ligoninėje, tačiau esame žinomi ir vertinami šalyje. Aš noriu padėkoti gydytojai A. Pikžirnienei, kuri jau 20 metų pirmininkauja LGS Šilutės filialui. Ji padarė daug ir gerų darbų. Nors ne visada kas ir pavyko, tačiau jos norams ir pasišventimui ribų nėra“, – vyr. gydytojas D. Steponkus.

„Poetas Justinas Marcinkevičius sakė – Tai nuo tavęs čia taip šviesu, / Nuo žodžio šitaip pasakyto. / Nuo pagalvojimo balsu: / turbūt ne dėl savęs esu – / Esu turbūt dėl ko nors kito. Linkiu mums visiems būti vieningesniems, nes tik būdami tokie, nuveiksime daug daugiau. Ačiū už visus tuos metus”, – gydytojai A. Pikžirnienei dėkojo kolegė R. Kulpienė-Jaunienė.

Pirmininkė nuo 1997-ųjų

LGS Šilutės filialas veikia nuo 1989 metų. 1997-aisiais gydytoja anesteziologė-reanimatologė Audronė Pikžirnienė pradėjo vadovauti ne tik Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriui, bet ir tapo LGS Šilutės filialo pirmininke.

Per visą 20-ties metų laikotarpį LGS Šilutės filialo nariai aktyviai dalyvavo norint perimti privatiems asmenims greitosios pagalbos veiklą, kovėsi priešinantis greitosios atjungimui nuo pirminės sveikatos priežiūros centro. Be visa to, kovojo už pirminio sveikatos priežiūros centro darbuotojus, kurie buvo nepatenkinti ne tik darbo sąlygomis. Organizacijos nariai pradėjo gydytojų atlyginimų didinimo etapą, kuris truko 5 metus. Juk LGS tikslas ir yra užtikrinti, kovoti už savo narių socialines garantijas, už atlyginimus, už darbo sąlygas, rūpintis narių civiline atsakomybe.
Taip pat sąjungos nariams teko daug bendrauti ir kreiptis, daryti bendrus susitikimus, posėdžiauti su Šilutės savivaldybės atstovais norint gerinti ligoninės gerbuvį – įsigijant ligoninei reikalingą įrangą, pradedant remonto darbus.

,,Šilutės filialui aš atstovauju 20 metų. Per šį laikotarpį mes, gydytojų sąjungos nariai, kovojome ir nemažai pasiekėme. Ankščiau mes visus taranavome savo klausimais, ieškodami atsakymų, sprendėme problemas, kovojome dėl geresnių sąlygų. Visi sukildavome, kaip į mūšį”, – kalbėjo LGS Šilutės filialo pirmininkė A. Pikžirnienė.

Daugiau: www.silutesligonine.lt: „LGS suvažiavime apdovanota VšĮ Šilutės ligoninės gydytoja Audronė Pikžirnienė“

Iš Skirkevičių šeimos archyvo.

Roberta Tracevičiūtė, Knyga „Kulinarinės kelionės“

Žinomas vaistininkas ir žolininkas Virgilijus Skirkevičius jau 30 metų gyvena Šilutės rajone, kaip pats sako, unikaliame Lietuvos krašte. „Čia mus supantys vandenys sukuria ypatingą atmosferą. Iš daugelio vietų alsuoja krašto istorija nuo Prūsijos laikų, gausu tvirto lietuvininkų charakterio pėdsakų. Nors pats užaugau Panevėžyje, jau 30 metų esu šilutiškis, šį kraštą prisijaukinau ir pamilau. Tik čia pajuntu pavasario budimą, atgyjančią gamtą ir nuostabius rudens rūkus“, – poetiškai apie pamarį kalba vyras.

Skaityti toliau

Vienas didžiausių šio krašto miestų – Šilutė. Kalbėdamas apie ją, Virgilijus pirmiausia išskiria ypatingą miesto išdėstymą. „Šilutė ilga kaip kirmėlė, nes formavosi pagal prekybinį kelią Klaipėda– Tilžė. Tai – nedidelis miestas. Toks, koks yra dabar, jis susiformavo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pagal vakarietiško miesto struktūrą.“

Kiekvienas atvykęs į Šilutę pajunta centrinės gatvės jaukumą ir unikalumą. Anot Virgilijaus, architektūros smalsuoliams turėtų būti įdomi mieste puikiai išlikusi jugendo stiliaus architektūra, balkonėliai, įmantrūs langeliai, namų savininkų bareljefai. Žinomas žolininkas Šilutėje taip pat siūlo aplankyti miesto centre stovinčią evangelikų liuteronų bažnyčią, kurioje yra didžiausias laikrodis Lietuvoje.

„Bažnyčios interjeras vienintelis toks išlikęs Mažojoje Lietuvoje. Profesorius Richardas Phaiferis jį sukūrė 1926 m. Kam pasiseks patekti į bažnyčią, tikrai nustebs tarp šventųjų atvaizdų pamatęs ir pasauliečius šio krašto žmones. Jie buvo paprasti ir nuodėmingi, bet darė garbę Dievui ir žmonijai“, – sako jis.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žadą atima ir pamario gamta. Virgilijaus teigimu, šio krašto gyventojų pavasaris prasideda dideliais vandenimis ir smarkiomis srovėmis, kurios neša Rusnės miestelio namų atspindžius gilyn į Kuršių marias, o iš ten – toliau į Baltijos jūrą ir tolimus vandenynus. Tūkstančiai pavasarį namo sugrįžtančių paukščių: gulbės, žąsys, tilvikai, kielės ir dar įdomesniais vardais pavadinti sparnuočiai, čia organizuoja vaizdingus bei skambius koncertus.

„Einame jų pamatyti, pasiklausyti ir tai yra geriausias mūsų laisvalaikio praleidimas. Nieko gražesnio nesu matęs. Kai ledonešis griaudžia taip, kad net žemė dunda ir virpa, šiugždena bei šnara, šimtas pavasarių vienu metu siautėja ir žemėje, ir danguje. Šnypščia ir gargaliuoja paukščių potvynis! – vaizdingai pavasarinį paukščių sugrįžimą į pamarį apibūdina vaistininkas. – O mes sėdime tarp žemės ir dangaus Pakalnės kaime prie upės ir visą šitą gausmą norime sugerti į save. Norime pamatyti akimirką, kai iš seno supuvusio gluosnio pakrantėje skleidžiasi kačiukai, kurie dar pilki ir pliki, bet jau greitai pageltonuos ir išsipūs.“

Anot Virgilijaus, būtent taip auga žvejų ir reumatininkų vaistas nuo peršalimo, dar vadinamas pamario krašto aspirinu. Pakrantėje besiskleidžiančių kačiukų užpilą žolininkas geria pats ir pavasarį pakostintiems vaikams rekomenduoja.

„Kačiukai turi nenuvysti nuo ilgo karščio, todėl užpilami karštu vandeniu ir ne vėliau kaip po 5–10 minučių jau geriama arbata. Blindė po vandenį braido, kosulį baido“, – sako žolininkas.

Anksčiau Rusnės saloje, Vorusnės, Pakalnės kaimeliuose, gatves atstodavo upės, jos naudotos susisiekimui, nes kelių čia beveik nebuvo. Tokios autentikos dar galima išvysti Lietuvos Venecija vadinamame Minijos (Mingės) kaime.

„Anksčiau sakydavo: „Nuplauk pas kaimyną druskos pasiskolinti“. Tai dabar išliko Mingėje – jos pagrindinė gatvė yra Minijos upė. Turėtų būti įdomu turistams. Dabar galima nuplaukti ne tik druskos pasiskolinti, bet ir toliau paplaukioti, net iki Nidos, Juodkrantės.“

Pasakodamas apie savo krašto kulinarines tradicijas, Virgilijus sako, kad iki karo pamaryje gyvenę lietuvininkai ir vokiečiai labiausiai mėgo gerti miestietišką „kafiją“ su torto ar pyrago gabaliuku. Ši kava buvo gaminama iš tikrų kavos pupelių (matyt, vietinių gautų iš „Vaterlando“ (Vokietijos)), o ne iš cikorijos.

„Kai aplinkui daug vėjo ir drėgmės, turbūt labai jau norėdavosi saldumo. Iš žvejybos grįžę žvejai tradiciškai išgerdavo Rusnės punšo, kuris, beje, taip pat buvo saldus ir nuvydavo į kaulus susimetusią žvarbą.“

Skirkevičių šeima mėgsta ypatingą šiame krašte kepamą pyragą. „Pyragas neturi pavadinimo, namuose jį vadiname saulėgrąžiniu. Kai jo ragauji, rodos, ir saulė į gyvenimą sugrįžta. Žinoma, taip jis vadinamas ir dėl to, kad jame daug saulėgrąžų. Pyragas valgomas užsigeriant „kafija“, šiltai besišnekučiuojant apie gyvenimą Rusnės saloje“, – šypteli Virgilijus, dalydamasis šeimyninio pyrago receptu.

Saulėgrąžinis pyragas

Tešlai: 250 g varškės 1 kiaušinis 4 šaukštai pieno 6 šaukštai aliejaus 1 šaukštelis kepimo miltelių 100 g cukraus 300–400 g miltų (jų reikia dėti tiek, kad būtų galima rankomis suminkyti minkštą tešlą).
Įdarui: 200 g tikro sviesto 180 g cukraus 3–4 šaukštai medaus 300–400 g išlukštentų saulėgrąžų (ypatinga proga – migdolų drožlių).
Iš visų pyrago tešlai skirtų produktų suminkome tešlą. Ją klojame į skardą. Užlenkiame kraštelius ir stengiamės nepalikti skylučių. Sviestą, cukrų ir medų ištirpiname šildydami ant mažos kaitros. Į susidariusią vientisą masę suberiame saulėgrąžas, išmaišome ir užpilame ant tešlos. Kepame 180 °C temperatūros orkaitėje apie 40 minučių (kol apskrunda tešlos krašteliai). Iškepto pyrago nereikėtų skubėti valgyti, rekomenduojama jį palikti kiek atvėsti.

www.terrapublica.lt inf.

Specialistai pataria, kaip apsisaugoti jautriems žmonėms.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos perspėja, kad 2017 m. birželio 29 dieną daugelyje rajonų numatomas karštis – aukščiausia oro temperatūra sieks 30-33 laipsnius.

Skaityti toliau

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado).

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atsižvelgiant į tai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Sveikatos priežiūros specialistų patarimai

Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.). Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.

Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę.

Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialiąsias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, roletais ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.

Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio „Prognozės-UVI prognozės“ skiltyje (http://www.meteo.lt/lt_LT/web/guest/uvi).

Sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams, paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su gydytojų dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

Skubiai kreiptis į medikus:
-esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
-kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai;
-radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Daugiau rekomendacijų bei informacijos apie karščio sampratą, gyventojų grupes, kurios yra jautrios karščiui, karščio poveikį sveikatai suteiks: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Dovilė Adamonytė el. paštu dovile.adamonyte@smlpc.lt bei Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro Ekstremalių situacijų prevencijos skyriaus vyr. specialistė Irina Gudavičienė el. paštu i.gudaviciene@essc.sam.lt.

Viktorijos Skutulienės nuotr.

Šilutės ligoninės kolektyvas sumažėjo – į užtarnautą poilsį išėjo kolegų ir pacientų mylima bendrosios praktikos slaugytoja Adolfina Rumšienė.

Ligoninėje moteris dirbo daugiau kaip 50 metų, todėl sunku atsisveikinti su kolektyvu, draugais.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Šis išėjimas man toks, tarsi skirčiausi su savo šeima. Išdirbau čia labai ilgai, juk esu tikra ligoninės senbuvė… Pirmąją savo darbo dieną pamenu taip ryškiai, lyg tai būtų buvę vakar. Šią išėjimo dieną irgi prisiminsiu – nuo pat ankstaus ryto kolegos, draugai neša gėles….Ligoninė man tokia sava…“ – susijaudinimo neslėpė Adolfina Rumšienė.

vmvt.lt nuotr.

Pastaruoju metu internetinėse svetainėse ir socialiniame tinkle „Facebook“ nuolat skelbiama informacija apie žalingą parazitų poveikį žmogaus organizmui bei maisto papildų, veikiančių prieš parazitus (tokių kaip „Detoxic”, „Detoxen Forte”) reklama.

Skaityti toliau

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), atkreipia gyventojų dėmesį, kad reklamoje minimi maisto papildai „Detoxic”, „Detoxen Forte” nėra notifikuoti (t. y. neįtraukti į Maisto papildų sąrašą). Tai reiškia, kad jais prekiaujama neteisėtai, nes tiekti Lietuvos rinkai nenotifikuotus maisto papildus draudžiama.

Vienoje nurodytų svetainių yra minimas Nacionalinis parazitinių ligų institutas bei jo vadovas. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šis institutas neturi asmens sveikatos priežiūros licencijos ir negali verstis tokia veikla – atlikti tyrimų, vertinti žmogaus sveikatos būklę, skirti gydymą ir teikti patarimus, kaip išvengti ligų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Bet koks maisto papildų pristatymas, įskaitant jų reklamą, kuriuo teigiama, kad produktas padeda išvengti tam tikrų sveikatos sutrikimų arba apsaugo nuo jų, yra laikomas teisės aktų pažeidimu. Maisto papildai nėra vaistiniai preparatai, jie neskirti gydyti ar vartoti ligų profilaktikai. Kiekvienas vartotojas gali patikrinti, ar maisto papildų platintojas legalus ir jo siūlomi papildai yra kontroliuojami. Jeigu norimų įsigyti maisto papildų VMVT sąraše nėra, jų pirkti nepatartina, nes tokių produktų sudėtis nėra įvertinta specialistų“, – komentavo VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Olga Barkovska.

Pasak specialistės, gyventojai turėtų būti atidūs, nes vartodami nelegaliai parduodamus maisto papildus, jie rizikuoja savo sveikata. Nenotifikuotų maisto papildų sudėtis ir sudedamųjų dalių kilmė gali būti neaiški, o sauga ir kokybė – abejotina.

vmvt.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Dėl vasaros karščio bangų aplinkos temperatūra pasiekia neįprastą lygį ir tai gali trukti kelias dienas ar kelias savaites. Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai, tačiau tik nedaugelis suvokia, jog per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net sukelti mirtį.

Skaityti toliau

Pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją, nuo karščio priklauso:
1. kraujotakos sistemos ligos (I00-I99);
2. kvėpavimo sistemos ligos (J00-J99);
3. inkstų ligos (N00-N99);
4. psichikos ir elgesio sutrikimai (F00-F29);
5. cukrinis diabetas (E10-E14);
6. paskendimai (W65-W74);
7. žarnyno infekcijos (A00-A09);
8. šilumos smūgis (T67.0);
9. odos ligos (L00-L99);
10. akių jautrumas (H00-H06);
11. odos piktybiniai navikai (C40-C43);
12. nudegimai saulės spinduliais (L55-L55.9);
13. kiti ūminiai odos pažeidimai, sukelti ultravioletinių spindulių;
14. nudegimai (įvairių laipsnių; T20-T31);
15. parazitų sukeliamos ligos: fascioliozė (B66.3);
16. hepatitas A (B15).

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mirtingumo ir sergamumo rizika dėl karščio ir karščio bangų didžiausia yra vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir tiems žmonėms, kurie jau anksčiau sirgo arba serga širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujotakos, kvėpavimo takų sistemų ligomis bei turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų. Taip pat sergantiems onkologinėmis ligomis bei cukriniu diabetu, besilaukiančioms moterims, vienišiems (gyvenantiems po vieną) žmonėms, menkesnes pajamas gaunantiems asmenims, miesto gyventojams.

Neigiamas karščio poveikis sveikatai pastebimas visos karščio bangos metu, jau antrąją karščio dieną mirčių skaičius išauga apie 15 proc. Kaitra, trunkanti ilgiau nei 5 dienas, lemia nuo 1,5 iki 5 kartų didesnį neigiamą poveikį sveikatai negu trumpesnė, trunkanti iki 5 dienų. Mirtingumo rizika padidėja nuo 0,2 iki 5,5 proc. su kiekvienu papildomu temperatūros laipsniu pagal Celsijų, pakylančiu aukščiau regionui būdingos temperatūros ribos.

Esant karščiams daugiau prakaituojama, netenkama daug skysčių, taip pat ir vitaminų bei mineralinių medžiagų – magnio ir kalio. Būtent šios medžiagos reikalingos palaikyti normalų širdies darbą, todėl gali sutrikti širdies ritmas, padidėti ar sumažėti arterinis kraujo spaudimas, sutrikti medžiagų apykaita, ištikti šilumos smūgis.

Sunkiausias karščio sukeltas klinikinis sindromas yra šilumos smūgis, kurio priežastis – ūmus termoreguliacijos centro nepakankamumas. Dėl to išsivysto hiperpireksija ir centrinės nervų sistemos disfunkcija, ženkliai pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema: dažnai įvyksta EKG pakitimai, rečiau būna plaučių edema, dešiniojo skilvelio disfunkcija su arterine hipotenzija ir cirkuliaciniu kolapsu. Šilumos smūgio simptomai yra kūno temperatūros pakilimas iki 40 °C, paraudusi, karšta, sausa oda, galvos skausmas, svaigimas, sutrinka koordinacija ir orientacija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nerimas, mieguistumas, vangumas, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, sąmonės pritemimas ar netekimas. Jeigu nepavyko išvengti šilumos smūgio ir nukentėjusysis yra sąmoningas, pirmiausia reikia jį nuvesti į pavėsį, apkloti šaltu vandeniu sudrėkinta paklode ar rankšluosčiu ir nuolat ją drėkinti. Duoti atsigerti vėsaus vandens.

Tiesioginiai saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Ištikus saulės smūgiui staiga pradeda skaudėti ir svaigti galva, žmogų apima bendras silpnumas, pasireiškia pykinimas, vėmimas, pradeda zvimbti ausyse, mirgėti akyse, išbąla veidas, išpila šaltas prakaitas, gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų edemos. Dažniausiai šilumos ir saulės smūgiai ištinka kartu.

Jeigu nukentėjusysis nuo šilumos ir saulės smūgių neteko sąmonės, reikia guldyti jį ant šono, vėdinti, niekuo negirdyti bei skubiai kviesti greitąją pagalbą numeriu 112 arba patiems gabenti į artimiausios gydymo įstaigos priimamąjį. Taip pat jei pirmosios pagalbos veiksmai nepadeda ir sąmoningo žmogaus būklė nepradeda gerėti per kelias minutes, rekomenduojama kviesti greitąją pagalbą arba skubiai gabenti jį į artimiausią ligoninę. Jei žmogus atsigavo greitai, jaučiasi gerai ir nepastebima jokių ligos požymių, greitosios pagalbos kviesti nebūtina, jam rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Ligoninės nuotr.

Ligoninės administracija apgailestauja, kad diegiama naujovė sukelia pacientams nepatogumų, bet tikisi visų supratimo bei geranoriškumo, nes ši pažanga – reikalinga.

Jau kone mėnesį Šilutės ligoninėje vyksta elektroninės (e.) sveikatos informacinės sistemos diegimo darbai, kurie pacientams – tikras išbandymas.

Dėl diegiamos modernios informacinės sistemos, pacientai kone valandą ar ilgiau laukia eilėse pas gydytojus, o tai kelia jų pasipiktinimą.

Skaityti toliau

Pacientai, atvykę į Konsultacinę polikliniką, jau yra registruojami atnaujintoje sistemoje. Tai užtrunka daug ilgiau nei anksčiau. Mat ligoninės specialistai dar nėra įpratę prie naujos sistemos.

Vis tik gyventojams ilgai laukti nebereikės – artimiausiu metu planuojama ištaisyti visas pastebėtas sistemos klaidas, ir ji veiks gerokai greičiau. Tada ligoninės pacientams gydymo paslaugos bus teikiamos kokybiškiau, naujovė bus naudinga ne tik pacientams, bet ir gydytojams.

Registracija – patogiu laiku

Iki šiol gyventojas, norėdamas patekti pas gydytoją, dažniausiai skambindavo telefonu arba laukdavo eilėje registratūroje. Šilutės ligoninėje pasibaigus e. sveikatos sistemos diegimo darbamas, pacientai pas gydytojus pateks patogiau.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gyventojams bus galima registruotis internetu. Šilutės ligoninės IT specialistas Gytis Narevičius sako, kad pacientai matys visus gydytojų laisvus priėmimo laikus ir galės pasirinkti jiems tinkamą atvykimo laiką pas norimą specialistą. Tokiu būdu bus taupomas žmonių laikas ir užtikrinimas sklandesnis pacientų patekimas pas gydytoją ar į ligoninę. Gydytojai galės daugiau dėmesio skirti pacientų gydymui.

“Įstaigai modernėjant, diegiama sistema, kuri palengvins Konsultacinės poliklinikos registratūros darbą, objektyviai perteiks pacientų duomenis gydytojams. Ši naujovė užtikrins patogesnį pacientų patekimą pas gydytoją, nes registruotis bus galima inernetu”, – sakė VšĮ Šilutės ligoninės auditorius Marius Bartkus.

Bus daugiau naujovių

Siekiant įgyvendinti Lietuvos e. sveikatos 2009-2015 m. plėtros strategijos tikslus, nuspręsta modernizuoti jau esamas ligoninių informacines sistemas ir įdiegti naujovių – perkelti ligoninių teikiamas paslaugas ir administracinius procesus į elektroninę erdvę. Tai planuojama padaryti per šiuos metus.

E. sveikatos sistema Lietuvoje kuriama ES struktūrinių fondų lėšomis. Iš viso vykdomi 29 e. sveikatos projektai – 16 nacionalinių bei 13 regioninių. Projektas įgyvendinamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal e. sveikatos sistemos 2009–2015 m. plėtros programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą.

Lietuvos e. sveikatos sistemą sudaro centrinė e. sveikatos informacinė sistema ir jos posistemės – elektroninis receptas ir medicininiai vaizdai, taip pat gydymo įstaigų informacinės sistemos, teiksiančios duomenis į centrinę sistemą. Paciento sveikatos istorija, tyrimai, diagnozės, receptai, siuntimai, rentgeno nuotraukos, pažymos ir kita svarbi informacija bus talpinama e. sveikatos sistemoje – www.esveikata.lt.

Tam, kad sistema veiktų sklandžiai, prie jos turi prisijungti visos gydymo įstaigos. Jungiasi ir Šilutės ligoninė.

Iki šiol Šilutės ligoninėje veikė senoji ligoninės informacinė sistema. Naujos sistemos diegimo etapas – sudėtingas, nes Lietuvoje beveik tuo pačiu metu diegiama daug funkcijų, pradeda veikti daug informacinių sistemų, kurios tarpusavyje susijusios.

Paciento sveikatos istorija – elektroninė

Visoje Lietuvoje pradėjus veikti naujajai elektroninei sistemai, visą informaciją apie pacientą galės matyti bet kurios gydymo įstaigos medikai, nesvarbu, kur pacientas gydėsi. Visi popieriniai medicininiai duomenys apie paciento sveikatą persikels į elektroninę erdvę, o duomenimis bus galima keistis su kitomis sveikatos gydymo įstaigomis. Gyventojams ne tik nebereikės gaišti laiko registruojantis pas gydytoją, bet ir sukti galvos dėl popierinių medicininių išrašų, tyrimų rezultatų ar siuntimų.

Centrinėje informacinėje sistemoje bus formuojami medicininiai dokumentai. Vienoje jos posistemėje jau yra išrašomi elektroniniai receptai, kitoje – bus kaupiami medicininiai vaizdai: rentgeno, ultragarso nuotraukos ar kita vaizdinė informacija. Gydytojai galės palyginti jau turimus medicinius dokumentus su ankstesniais, peržiūrėti juos pakartotinai.

Iš pradžių dalis dokumentų bus dar popieriniai, tačiau laikui bėgant jie kelsis į elektroninę erdvę ir palaipsniui elektroniniai duomenys visiškai išstums popierines paciento sveikatos istorijas.

Gydytojas elektroninėje erdvėje matys skiepų kalendorių, galės parašyti siuntimą specialistui, o vėliau elektronine forma paskaityti jo atsakymą – nebereikės laukti, kol pacientas parneš popierinį variantą.

“Džiaugiuosi, kad atsirado ši elektroninė sistema. Juk tai naudinga ne tik pacientams, bet ir gydytojams. Tai tik pirmas žingsnis siekiant nuotoliniu būdu stebėti pacientų sveikatos būklę. Žinoma, šiuo metu diegiama tik dalis šios sistemos naujovių, tačiau įgyvendinsime ir kitus etapus. Svarbu visiems kartu stengtis prie to prisitaikyti, o pastebėjus klaidas – jas taisyti”, – sakė Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus.

E. receptai – aiškesni, tikslesni

Jau daugiau nei metus Lietuvoje veikia e. recepto sistema. Ją naudoja ir Šilutės ligoninės gydytojai. E. receptas palengvina receptų išrašymą, receptai aiškesni, tikslesni, visada įskaitomi, dėl to farmacijos specialistams lengviau įvertinti išrašytus receptus ir išduoti pagal juos vaistus, o pacientas elektroninės sveikatos portale savo paskyroje gali visada matyti, kokie receptai išrašyti, kokius ir kaip vaistus turi vartoti pacientas. Žmonėms nebereikia nešiotis receptų knygelių pas gydytoją, o paskui į vaistinę.

Taip pat e. recepto sistema palengvina vaistų išrašymo procedūrą asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, hipertenzija. Šiuo metu pasibaigus vaistams pacientai privalo fiziškai apsilankyti pas gydytoją vien tam, kad būtų išrašytas toks pat nuolat vartojamų vaistų receptas. Naudojantis e. recepto paslauga, vaistai paskiriami elektroniniu būdu.

Gydytojai elektroninėje erdvėje mato, ar žmogus įsigijo vaistus. Mat pasitaiko atvejų, kai žmogus skundžiasi, kad jo sveikata negerėja, gydytojas ieško naujų gydymo būdų, o paaiškėja, kad žmogus nepirko ir nevartojo jam anksčiau išrašytų vaistų.

Norint patekti pas gydytoją, ligoninės Konsultacinės poliklinikos registratūroje arba paskambinus telefonu į registratūrą bus prašoma pateikti šiuos duomenis: vardą ir pavardę, asmens kodą bei siuntimą, jei tokį turite.

Ligoninės inf.

vmvt.lt nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis, šiemet Lietuvoje padaugėjo susirgimų salmonelioze. Per penkis šių metų mėnesius užregistruota 40 proc. ligos atvejų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (atitinkamai 254 ir 351 salmoneliozės atvejis).

Skaityti toliau

Vasara – tai atostogų, iškylų ir poilsio gamtoje metas. Tačiau šis metų laikas yra itin palankus plisti bakterinėms žarnyno infekcinėms ligoms, kuriomis dažniausiai užsikrečiama suvalgius patogeniniais mikroorganizmais užteršto maisto.

Kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei 20 laipsnių, salmonelės – ligą sukeliančios bakterijos maisto produktuose gali sparčiai daugintis. Besidaugindamos bakterijos gali gaminti toksiną, kuris taip pat gali būti apsinuodijimo maistu priežastimi. Apsinuodijimo maistu priežastimi gali būti greitai gendantis maistas (karšto rūkymo mėsa, žuvis, dešros, taip pat pieno produktai, kreminiai gaminiai ir kt.), ypatingai jei toks maistas kelias valandas buvo laikomas 20°C ir aukštesnėje temperatūroje.

ULAC duomenimis, kasmet daugiausia susirgimų salmonelioze užregistruojama gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Šiltuoju metų laikotarpiu taip pat kyla daugiau salmoneliozės protrūkių ne tik šeimose, bet ir susijusių su maisto tvarkymo subjektų veikla. Tokių protrūkių priežastimi dažniausiai būna nepakankamas maisto apdorojimas karščiu, kryžminis užterštumas, netinkamas vartojimui paruošto maisto laikymas.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apie salmoneliozę ir jos profilaktiką – pokalbis su ULAC gydytoja Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebneviene.

-Kokiais keliais salmonelės patenka į aplinką, ar tik per maistą? Kokie produktai yra patys rizikingiausi?

-Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės gali būti randamos bet kokiame gyvūniniame maiste, dažniausiai žalioje vištienoje. Sergančių salmonelioze vištų kiaušiniai taip pat gali būti užkrėsti ligos sukėlėjais. Bakterijos gali būti aptinkamos ne tik ant lukšto, bet ir kiaušinio turinyje. Ligą sukeliančios bakterijos pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 iki +40 laipsnių. Į vartojimui paruoštą maistą salmonelės taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų.

-Kodėl užsikrečiama per masinius pobūvius, šeimos šventes, iškylose?

-Gaminant maistą didesniam nei įprasta žmonių skaičiui, padidėja krūvis, skubama laiku suspėti. Todėl pamirštama elementari maisto ruošimo ir rankų higiena, kurią privalo žinoti visi maistą tvarkantys darbuotojai. Ne paslaptis, kad didesniuose pobūviuose maistas ant stalų patiekiamas iš anksto prieš atvykstant svečiams. Ir tai gali būti lemiama klaida, nes bakterijos jame gali pasidauginti iki sveikatai pavojingos koncentracijos.

Iškylose apsinuodijimų priežastimi dažniausiai būna greitai gendančio maisto laikymas lauko temperatūros sąlygomis ir ant žarijų nepakankamai iškepta vištiena ar kita mėsa.

-Kokie ligos simptomai, kaip susivokti, kad užsikrėtėme salmonelioze?

-Salmoneliozė – tai infekcinė žarnyno liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pykinimu ir vėmimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos požymiai dažniausiai pasireiškia po 12-72 valandų po užsikrėtimo. Ligos sunkumas priklauso nuo prarytų bakterijų kiekio, asmens amžiaus, kitų sveikatos problemų. Sunkiau serga kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonės bei asmenys su silpnesne imunine sistema.

-Ar liga visiškai išgydoma, ar žmogus lieka bakterijų nešiotoju, ar būna komplikacijų?

-Ligos sunkumą gali įvertinti tik gydytojas. Jis taip pat paskirs tinkamą gydymą. Jei ligos požymiai nepraeina per 2-3 dienas, rekomenduotina kreiptis profesionalios konsultacijos ir pagalbos. Tačiau neverta tiek laiko laukti, jei žarnyno infekcijos požymiai pasireiškia mažam vaikui, vyresnio amžiaus asmeniui. Vemdamas bei viduriuodamas žmogus gali netekti kūno skysčių ir gyvybiškai svarbių druskų. Ir tai gali turėti rimtų pasekmių.

-Kaip reikia ruošti maistą, kad jame nebūtų salmonelių?

-Kad maistas būtų saugus, reikia:
vartoti tik labai gerai termiškai apdorotą gyvūninį maistą;
maisto produktus laikyti šaldytuve ne ilgiau, nei nurodė gamintojas;
vartojimui paruoštas maistas neturi liestis su žalia mėsa, kiaušiniais, daržovėmis ir kt.;
nelaikyti maisto ant stalo ilgiau nei 2 valandas;
po gyvūninio maisto tvarkymo kruopščiai išplauti su plovikliu virtuvės paviršius, indus, įrankius;
kruopščiai plauti rankas: prieš valgį, prieš maisto ruošimą, ruošiant maistą kaskart po sąlyčio su žalia mėsa, kiaušiniais, žaliomis daržovėmis.

-Kaip laikyti kiaušinius? Ar plovimas gali apsaugoti nuo užsikrėtimo salmonelioze?

-Salmonelės gali būti randamos ne tik ant kiaušinio lukšto, bet ir kiaušinio viduje. Salmonelės gali patekti į kiaušinio vidų, jei dedeklės vištos serga salmonelioze. Taigi, kiaušinio plovimas ne visada yra veiksminga priemonė. Kadangi vištų kiaušiniai yra vienas iš rizikingiausių salmoneliozės plitimo veiksnių – juos patartina laikyti šaldytuve gamintojo pakuotėje ir vartoti tik labai gerai išvirtus ar iškeptus. Nepatartina namuose ruošti skanėstų į kuriuos dedami žali kiaušiniai.

Kartais klaidingai manoma, kad naminiai vištų kiaušiniai yra neužteršti salmonelėmis ir yra saugesni už paukštynuose auginamų vištų. Jei namų ūkyje auginamos vištos šeriamos pašarais, užterštais salmonelėmis, jos taip pat gali užsikrėsti ir sirgti salmonelioze.

-Kokių maisto produktų vasarą reikėtų vengti, negaminti?

-Ištisus metus galima ir reikia valgyti įvairų maistą, tik jis turi būti saugiai paruoštas, tinkamai laikomas ir laiku suvalgomas. O vykstant į gamtą reikėtų pasiimti negreitai gendamo maisto arba maistą laikyti specialiuose krepšiuose su šalčiu arba nešiojamuose šaldytuvuose. Be to, prieš valgį nepamiršti nusiplauti rankų.

Aktualu: chlorella

A. Čeponis vienintelis dalyvavo konkurse į Šilutės PSPC vadovo pareigas ir jį laimėjo. (www.silutesetazinios.lt montažas)

Buvusio Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – PSPC) vadovo Liutauro Indriuškos rankose – Klaipėdos apygardos teismo iš PSPC priteisti tūkstančiai.

Skaityti toliau

Čeponis

Šilutės PSPC turi naują direktorių. Juo tapo Algimantas Čeponis, gydytojas chirurgas, kuris nuo šių metų pradžios laikinai ėjo šios įstaigos vadovo pareigas.

Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Personalo ir teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Bernotienės, A. Čeponis vienintelis dalyvavo praėjusį mėnesį vykusiame konkurse ir jį laimėjo.

Į PSPC vadovo pareigas A. Čeponis, jo paties teigimu, buvo paskirtas nuo birželio 7 d.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

PSPC

Tad nuo šiol PSPC vairas – gydytojo chirurgo rankose. Tačiau į kurią pusę tas vairas bus sukamas, priklausys ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuriam buvo apskųsta Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis, suteikusi rajono valdantiesiems galimybę tęsti sveikatos reformą, PSPC prijungiant prie ligoninės, sprendimo (bylos nagrinėjimo data dar nepaskelbta).

A. Čeponis nelinkęs atvirauti, ar jis pats pritaria Šilutės PSPC prijungimui prie ligoninės: „Lauksime teismo sprendimo. Kaip bus, taip bus“.

Indriuška

Teismo (tik jau kito – Lietuvos Aukščiausiojo) rankose ir kita su PSPC susijusi byla: Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pasirūpino, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo L. Indriuškos atšaukimas iš PSPC direktoriaus pareigų buvo pripažintas neteisėtu, būtų apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (skundo nagrinėjimo data dar nepaskelbta).

Klaipėdos apygardos teismo iš Šilutės PSPC L. Indriuškai priteisti tūkstančiai – 8 334,60 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti – jau sumokėti. Anot A. Čeponio, nebuvo kitos išeities – teismo antstoliai neleido ilgai delsti.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės ligoninė ruošiasi naujam remontui.

Vos pasibaigus Vidaus ligų skyriaus remonto darbams, ligoninėje pradedami kiti. Nuo šių metų liepos 3 dienos prasidės III korpuso trečio aukšto remonto darbai – bus tvarkomos Akušerijos-ginekologijos skyriaus patalpos.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ligoninės administracija apgailestauja, tačiau laikinai nuo birželio 30 dienos bus stabdomos stacionarios akušerijos ir nėštumo patalogijos paslaugos. Stacionarios ginekologijos paslaugos bus teikiamos Chirurgijos skyriuje, skiriant tris ginekologines lovas pacientams.

Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus budintis gydytojas organizuos gimdyvių, kurios pačios atvyks į ligoninę, pervežimą į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamentą.

Ligoninės administracija atsiprašo už nepatogumus ir dėkoja už supratingumą.

Parengta pagal VšĮ Šilutės ligoninės administracijos inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Antradienį Šilutės ligoninėje įvyko oficialus atnaujintų Vidaus ligų ir Neurologijos skyrių atidarymas.

Anot Šilutės ligoninės vyr. gydytojo Dariaus Steponkaus, Vidaus ligų ir Neurologijos skyrių patalpos rimto remonto nebuvo mačiusios nuo tada, kai buvo pastatytas trečiasis ligoninės korpusas (šie skyriai yra įsikūrę trečiojo korpuso ketvirtame aukšte) – tai yra jau beveik 40 metų.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Užtat dabar trečiojo korpuso ketvirto aukšto patalpų sienos (ir ne tik) šviečia naujomis spalvomis: pakeisti vamzdynai ir elektros instaliacija, įrengta nauja vėdinimo sistema, o palatose ir sanitarinėse patalpose – dar ir personalo iškvietimo mygtukai, atnaujintos sienos, durys ir langai, įrengta apsaugos sistema. Be to, patalpos šiek tiek praplėstos, dabar jose yra 49 lovos – 3 daugiau nei buvo prieš remontą.

Vidaus ligų ir Neurologijos skyrių remontas atsiėjo daugiau kaip 320 tūkst. eurų: 310 tūkst. Eur gauta iš Valstybės investicijų programos, apie 15 tūkstančių pridėjo Šilutės rajono savivaldybė.

Pinigų ligoninės lovoms ir kitiems baldams, deja, nebuvo skirta. Todėl Šilutės ligoninei teks patuštinti savo kasą. Anot D. Steponkaus, viešasis pirkimas jau įvyko.

Atnaujintų skyrių atidaryme dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, jo pavaduotojas Algis Bekeris, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir buvęs Seimo narys Kęstas Komskis. Su jais bendravo ligoninės vyr. gydytojas D. Steponkus, atnaujintų skyrių vadovai, kiti medikai.

vmvt.lt nuotr.

Šiltuoju metų laiku ypatingai suintensyvėja mikroorganizmų, tarp jų ir patogeninių (ligas sukeliančių) biologinis vystymasis, žymiai sutrumpėja laikas, per kurį mikroorganizmai sugeba daugintis ir augti. Vasaros karščiai dažnai būna tiesiogiai susiję su ūmių žarnyno infekcijų protrūkiais, apsinuodijimais maistu.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Sadūnaitės, kasmet 85-90 % visų šalyje registruojamų apsinuodijimo maistu protrūkių kyla dėl namų sąlygomis netinkamai pagaminto, nesaugaus maisto.

Skaityti toliau

Vyriausioji specialistė primena, kad išvykose gamtoje ruošiant maistą, naudinga žinoti ir laikytis penkių pagrindinių taisyklių, kurios padės išvengti nemalonių situacijų.

Tinkamos priemonės ir tara

Išvykoms gamtoje reikėtų įsigyti optimalaus dydžio šaltkrepšį su šaldymo kasetėmis (greitai gendantiems maisto produktams) arba automobilinį šaldytuvą, taip pat vienkartinių valgymui skirtų indų, didesnių talpų geriamajam vandeniui laikyti, lengvai valomų plastikinių ar vienkartinių popierinių indų, rankoms plauti skirtų medžiagų ir priemonių, vienkartinių popierinių rankšluosčių, servetėlių, tuščių šiukšlių maišų atliekoms surinkti, vienkartinę staltiesę ar kitą dangalą stalui padengti, aštrių peilių, šakučių, šaukštų, bent porą pjaustymo lentelių ir kt.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Švieži ir kokybiški produktai

Iškylai gamtoje geriausia rinktis negreit gendančius, ilgo vartojimo termino kietuosius sūrius, konservuotus ar džiovintus mėsos gaminius, vaisius, riešutus, sausus konditerijos gaminius (be kremų ar įdarų). Prie keptos mėsos ar žuvies patiekalų gamtoje puikiai tiks kuo paprastesni ir natūralesni produktai, pavyzdžiui, švieži agurkai, pomidorai, lapinės salotos, svogūnai ar kitos daržovės.

Iškyloms pirkti reikia tik geros kokybės, šviežius maisto produktus, nenaudoti produktų, kurių tinkamumo vartoti terminai besibaigiantys ar visai pasibaigę, produktų su pradiniais gedimo požymiais – pakitusios spalvos, kvapo ir t.t. Specialistė pataria vengti vežtis iš anksto namuose paruoštas mišraines su majonezu, grietine ar aliejumi, įvairius užtepus, kremus, paštetus, šaltieną, drebučius, kurie karštą vasaros dieną genda ypač greitai. Reiktų prisiminti, kad dešrelių, ar kitų mėsos gaminių, kurių ženklinimo etiketėse nurodytas maisto priedas E 250 (nitritinė druska), negalima kepti ant atviros liepsnos

Tinkamas maisto paruošimas ir higiena

Namuose prieš kelionę galima tekančiu vandeniu nuplauti iškylai skirtas daržoves, vaisius, uogas. Visi maisto produktai turėtų būti tvarkingai susidėti į uždaromas plastikines dėžutes, krepšelius ar užspaudžiamus maišelius. Duoną geriau raikyti vietoje, todėl jai transportuoti tinka didesni popieriniai maišeliai, medinės dėžutės, pinti krepšeliai. Kraunant į transporto priemonę maisto produktus, juos reikia atidžiai surūšiuoti, atskirti žalius nuo šiluma apdorotų, plautus nuo neplautų.

Norint išvengti kenksmingų bakterijų dauginimosi, paruoštus šaltus produktus reikėtų laikyti šaltkrepšiuose, o karštus – virš žarijų (ne ilgiau kaip dvi valandas, palaikant +68°C temperatūrą). Keptas karštas daržoves taip pat rekomenduotina nedelsiant suvartoti.

Gamtoje, kaip ir namų virtuvėje, reikia vengti kryžminės taršos – termiškai apdorotas, pagamintas maistas jokiu būdu neturėtų liestis su žaliavomis. Pusgaminiams ar patiekalams pjaustyti reikia naudoti atskirus peilius ir pjaustymo lenteles, plauti juos prieš ir po panaudojimo.

Švarios rankos ir sutvarkytos atliekos

Valgant gamtoje asmeninė higiena – svarbiausia. Iškylautojai, o ypač gaminantys maistą privalo plauti rankas vandeniu su muilu arba naudoti kitas efektyvias rankų dezinfekavimui skirtas priemones prieš valgio ruošimą ir po jo. Būtina plauti ir valyti visus maisto gaminimui naudojamus paviršius bei įrankius, o valgant naudotis įrankiais ir vengti liesti maistą rankomis.

Viena iš dažniausiai daromų klaidų – likučių po iškylų gamtoje ar pobūvių vartojimas. Ilgesnį laiką aplinkos temperatūroje laikytas, nuo dulkių ir vabzdžių neapsaugotas maistas greitai genda, todėl geriau tokio maisto vėliau nevalgyti. Pasibaigus iškylai maisto likučius reiktų sutvarkyti ir išmesti į buitinių atliekų konteinerius. Svarbu atminti, kad gamtoje palikti maisto likučiai gali tapti užkrečiamųjų ligų šaltiniu ir kelti pavojų tiek laukiniams, tiek naminiams gyvūnams.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Birželio pradžioje VšĮ Šilutės ligoninė minės 125 metų jubiliejų.

Birželio 2 d. Konferencijų centre (Hugo Šojaus dvaras, Lietuvininkų g. 4) vyks jubiliejui skirta konferencija, kurios metu bus skaitomi pranešimai apie sveikatos politiką ir sveikatinimą.

Daugiau – www.silutesligonine.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Balandžio 25 d. (antradienį) nuo 10 iki 15 val. Šilutės seniūnijoje, adresu Lietuvininkų g.17, VšĮ Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialas labai kviečia visus sveikus žmones į neatlygintiną kraujo donorystės akciją!

Padarykime gerą darbą – padovanoję dalelę savęs – padovanokime kraujo sergantiesiems!

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dovanojusiųjų kraujo laukia malonios dovanėlės.

VšĮ Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu atliktas tyrimas rodo, jog tarp vartojančiųjų alkoholį šalies gyventojų 4 proc. išgeria beveik kasdien, tuo tarpu 86 proc. svaigiuosius gėrimus vartoja ne dažniau nei kartą per savaitę. Girtaujantys asmenys išgeria 37 proc. šalyje suvartojamo alkoholio.

Skaityti toliau

„Pastaruoju metu daug kalbama apie kovą su alkoholiu, veiksmingus ir neveiksmingus kovos būdus, būtinus kompleksinius sprendimus, tačiau mažai žinoma kaip ir dėl kokių priežasčių jis vartojamas. Norint sėkmingai spręsti alkoholizmo problemą, visų pirma reikia nustatyti priežastis ir tendencijas. Vienintelis būdas tai padaryti – išsamūs ir reguliarūs kompetentingų institucijų tyrimai“, – teigė alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimą užsakiusios LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Pasak konfederacijos vadovo, iki šiol nebuvo tikslių duomenų apie alkoholio vartojimo įpročius atskirose socialinėse grupėse, nevykdytas detalaus pokyčių monitoringas, todėl kalbėjimas apie tikslines alkoholizmo mažinimo priemones visada vykdavo tik hipotetiniame lygmenyje. Tarptautinių organizacijų duomenys dažnai skelbdavo apie didžiulį problemos mastą, tačiau neidentifikavo konkrečių probleminių taškų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Šis tyrimas turėtų padėti susiorientuoti, kur svarbiausia nukreipti dėmesį kovojant su nesaikingo alkoholio vartojimo problema. Pavyzdžiui, matome, kad didžioji dalis nesaikingai vartojančiųjų alkoholį, vaikystėje matė taip darant savo tėvus. Tačiau apie alkoholio vartojimą vaikų akivaizdoje kol kas niekas nekalba“, – sakė tyrimo bendraautorė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto (VU EF) docentė Aušrytė Rastenienė.

Pasak mokslininkės, apibendrinus tyrimą, galima labai aiškiai susidaryti piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu paveikslą: 89 proc. šių respondentų nesportuoja, neturi kitų pomėgių, menkai išsilavinę, dažniausiai gyvena kaime (kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis procentas vartojančių alkoholį kasdien), populiariausi gėrimai – stiprus alus („bambalinis“) ir spirituotas vynas, kurie vartojami namuose arba viešose vietose. Daugiau nei pusei (57 proc.) girtaujančiųjų buvo kilę konfliktų šeimoje ar su draugais, kai tuo tarpu 85 proc. geriančių tik progomis tokių konfliktų neturėjo.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 40 proc. tų, kurie geria daugiau nei kartą per savaitę, bandė mažinti išgeriamą alkoholio kiekį arba išvis jo atsisakyti, bet nesėkmingai. Tai didelis skaičius ir vertėtų pagalvoti, kaip jiems suteikti profesionalią pagalbą, kad pastangos nebūtų bevaisės“, – svarstė VU EF doc. Aušrytė Rastenienė.

Tyrimas taip pat patvirtino, kad daugiausia problemų turime kaime – kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis girtaujančių asmenų procentas. „Kaimuose 8,5 proc. gyventojų girtauja, tuo tarpu didmiesčiuose tokių asmenų yra tik 4,2 proc. Tikėtina, kad tai susiję su tyrime identifikuotomis problemomis – užimtumu ir išsilavinimu. Atitinkamai stiprus alus daugiausia vartojamas kaimuose, kai tuo tarpu miestiečiai dažniau renkasi vyną, silpną alų ar stipriuosius gėrimus“, – teigė kita tyrimo bendraautorė doc. dr. Vita Karpuškienė. Tyrimas parodė ir kitą tendenciją – lietuviai dažniausiai alkoholį vartoja namuose; baruose, restoranuose lankosi rečiau. Ypač reti viešųjų maitinimo įstaigų svečiai – girtaujantys asmenys.

Tyrimo duomenimis, tarp vartojančiųjų alkoholį, 3,7 proc. tai daro kasdien arba beveik kasdien, 10,5 proc. – 2-4 kartus per savaitę, 17,2 proc. – kartą per savaitę, 23 proc. – 2-3 kartus per mėnesį, likusieji – kartą per mėnesį ir rečiau. Tyrėja teigia, kad 10 proc. išgeriančių suvartoja apie 37 proc. viso alkoholio. Šie žmonės sudaro tik apie 5 procentus visos Lietuvos populiacijos, tačiau tikėtina sukelia daugiausia problemų.

„Apibendrinant galima pasakyti, jog kovos su nesaikingu alkoholio vartojimu priemonės bus efektyvios tada, kai bus orientuotos į problemines grupes. Tai itin svarbu matant, kad didžiulį kiekį alkoholio suvartoja sąlyginai nedidelė gyventojų dalis“, – pastebėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Alkoholio vartojimo tyrimą LVK užsakymu atliko Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto tyrėjai, reprezentacinę gyventojų apklausą – bendrovė „Baltijos tyrimai“. Tyrimo tikslas: kiekybiškai įvertinti lietuvių alkoholio vartojimo įpročius, kiekius, vartojančių alkoholį portretą, identifikuoti konkrečias aktualias problemas, susijusias su alkoholio vartojimu.

Šis tyrimas – pirmas planuojamo reguliaraus kasmetinio tyrimo etapas. Tikimasi, kad bus galima stebėti alkoholio vartojimo įpročių pokyčius, įvertinti atskirų priemonių poveikį skirtingoms socialinėms grupėms, inicijuoti konkrečių ir tikslinių priemonių taikymą problemų sprendimui.

Tyrimo metu 2016 m. gruodį apklausti 1113 15-70 m. amžiaus Lietuvos miestų ir kaimų gyventojų, kurių pasiskirstymas atspindi statistiškai realią situaciją. Taip pat papildomai buvo apklaustas 51 respondentas, priklausantis socialinės rizikos šeimų kategorijai. Bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija buvo atlikta ir detali alkoholinių gėrimų realizacijos Lietuvoje analizė, kuri užbaigta 2017 metų pavasarį. Tyrime remtasi anksčiau Lietuvoje atliktų šešėlinės alkoholio rinkos tyrimų rezultatais.

UAB „Publicum“ inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

96–98 % kiaušinių maistinių medžiagų gerai įsisavinamos, o vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir turi 350 kJ energijos.

Žmogaus organizmas geriau įsisavina virtus kiaušinius, negu žalius. Taip yra dėl to, kad kiaušinio baltyme esantys fermentai slopina virškinimo fermentų veiklą, todėl žalio kiaušinio baltymo dalis lieka neįsisavinta.

Skaityti toliau

Kiaušinyje yra daug lengvai virškinamų pilnaverčių baltymų, savo sudėtyje turinčių visas nepakeičiamąsias amino rūgštis, o biologiškai pilnaverčiai kiaušinio trynio riebalai turi daug nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Be to, tryniuose yra daug riebaluose tirpstančių vitaminų.

Kiaušiniai turi apvalkalą aplink lukštą, natūraliai apsaugantį kiaušinį nuo mikrobų patekimo į vidų, todėl prieš vartojimą kiaušinius rekomenduojama plauti. Žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu.

Perkant kiaušinius, reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas – 28 dienos). Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5°C – +18°C temperatūroje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti ir mikrobai gali greičiau patekti į kiaušinio vidų. Todėl virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo.

Kiaušiniai pagal savo kokybę skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klasės. Parduotuvėse ir viešojo maitinimo įstaigose gali būti parduodami ar naudojami tik A klasės kiaušiniai. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos. Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki 9 dienos po kiaušinių padėjimo.

B klasės kiaušiniai naudojami įmonėse, gaminančiose maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius) arba kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui.

Ženklai ant kiaušinio nurodo:

I. Pirmasis skaičius – dedeklių vištų laikymo būdą:

1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose);

2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje);

3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai;

0 – ekologinis ūkininkavimas (taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai).

II. Viduryje žymens esančios raidės – šalį, kur yra laikomos vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT.

III. Paskutiniai skaičiai žymenyje nurodo vištų dedeklių laikymo vietos (paukštyno) veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos tarnybos.

vmvt.lt inf.