Informacija dėl maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalijimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai bus dalijami Tulpių g. 14, Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2023 m. rugpjūčio 8, 9, 10 d. nuo 9 iki 13 valandos. Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai bus dalijami seniūnijose nuo 2023 m. rugpjūčio 8 dienos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gyventojų prašoma maisto produktus atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prašymus „Sodrai“ dėl kai kurių išmokų ar pažymų išdavimo nuo šiol galima pateikti ir telefonu, paskambinus informacijos numeriu (8 5) 250 0883 arba 1883. Svarbi sąlyga – žmogus privalo turėti unikalų Kliento identifikavimo kodą (KID), kuris leidžia saugiai nustatyti tapatybę ir valdyti asmeninę informaciją.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo pirmadienio paskambinus į „Sodros“ informacijos centrą ir nurodžius savo KID kodą galima ne tik gauti asmeninę informaciją ir konsultaciją, bet ir pateikti kai kuriuos prašymus. Tokiu būdu gali būti teikiami prašymai dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo būdo ar išmokos iš Garantinio fondo lėšų išmokėjimo.

Taip pat galima kreiptis dėl įvairių pažymų išdavimo: pažymos apie duomenis asmens mokumui vertinti, pažymos apie valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą, pažymos apie asmens socialinio draudimo laikotarpius ir daugelio kitų.

Paslauga aktuali ir draudėjams – telefonu jie gali užsakyti pažymą apie apdraustųjų asmenų skaičių, pažymą apie draudėjo sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir kitas.

Teikiant prašymus „Sodrai“ telefonu, būtina turėti Kliento identifikavimo kodą (KID). Tai unikalus kliento numeris iš aštuonių skaičių ir vienos raidės. Jį padiktavus konsultantams, jie galės telefonu suteikti informaciją susijusią su kliento asmens duomenimis.

KID kodą galima gauti dviem būdais: prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui arba apsilankius bet kuriame „Sodros“ skyriuje su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu.

Prisijungus prie asmeninės paskyros per elektroninę bankininkystę, elektroninius valdžios vartus arba su elektroniniu parašu, viršutiniame dešiniajame kampe reikia išskleisti skiltį „Nustatymai“ ir pasirinkti – „Mano nustatymai“. Vėliau – paspausti mygtuką „Suteikti naują KID“.

Konsultuotis su „Sodros“ specialistais telefonu (+370) 5 250 0883 arba 1883 (trumpuoju numeriu operatoriai gali taikyti padidintą tarifą) galima daugeliu klausimu. Beveik visos „Sodros“ paslaugos teikiamos ir internetu. Prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros internetu galima pateikti prašymus dėl išmokų, kompensacijų ar pažymų. Prašymą ligos išmokai skirti užtenka užpildyti vieną kartą visiems ateities atvejams.

Į asmeninę paskyrą gyventojams siunčiami ir pranešimai, pavyzdžiui, apie įtraukimą į pensijų kaupimą, pensijos perskaičiavimą arba skirtą išmoką. Nurodę savo kontaktus, pranešimus ir priminimus gyventojai gaus taip pat elektroniniu paštu arba SMS žinutėmis. Asmeninėse paskyrose gyventojai gali suformuoti detalias suvestines apie savo draudimo laikotarpius, sumokėtas įmokas, gautas išmokas ir kt. duomenis. Paskyrose galima taip pat pasikonsultuoti su „Sodros“ darbuotojais ir gauti asmeninę informaciją.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo liepos keičiasi „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“. Šie pokyčiai aktualūs pačias mažiausias ir didžiausias pajamas uždirbantiems gyventojams: tiems, kuriems išmokos, apskaičiuotos pagal jų draudžiamąsias pajamas, nesiekia minimalaus arba viršija maksimalų galimą dydį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros bei nedarbo išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Tačiau yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai – tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.

Šie dydžiai susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Trečiojo ketvirčio išmokos bus apskaičiuojamos taikant 1947,90 euro VDU dydį, kuris galiojo pirmąjį 2023 m. ketvirtį.

Didės minimalios išmokos auginantiems vaikus

Nuo liepos 1 dienos pokyčius turėtų pajusti vaikus auginantys ir mažas pajamas gaunantys gyventojai. Minimalios socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos didės 92 eurais į rankas, nuo 276 eurų iki 368 eurų į rankas, arba nuo 294 eurų iki 392 eurų „ant popieriaus“.

Dydžiai keičiasi dėl to, kad įvedus įstatymo pataisas, minimalios išmokos padidės nuo 6 bazinės socialinės išmokos dydžių (BSI) iki 8 bazinės socialinės išmokos dydžių (BSI). Taip bus užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos bus didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) – 354 eurai.

Asmenims, šiuo metu gaunantiems vaiko priežiūros išmokas tarp 6 BSI ir 8 BSI ir kuriems iki liepos 1 d. šios išmokos bus paskirtos ir nebaigtos mokėti, nuo liepos 1 d. bus mokamos didesnės išmokos – tai yra lygios 8 BSI. Nepriemoka bus pervesta į asmeninę sąskaitą iki spalio 1 d.

Keičiamas ir terminas, nuo kurio skaičiuojamos didesnės išmokos. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos per mėnesį negalės būti mažesnės už 8 BSI dydžius, galiojusius ne praeitą ketvirtį, kaip anksčiau, o praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Augs mažiausios ir didžiausios ligos išmokos

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.

Nuo liepos mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka sieks 226,74 euro ir palyginti su praėjusiu ketvirčiu padidės 7 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 10,85 euro (buvo 10,51 euro). Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju bus 2417,73 euro – šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugs 74 eurais. Dienos maksimali išmoka padidės 3 eurais – nuo 112 iki 115 eurų.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidės nuo 2489,63 euro iki 2568,89 euro, o dienos – nuo 119 iki beveik 123 eurų.

Padidės maksimali nedarbo išmoka

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). 2023 metais MMA siekia 840 eurų, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 195,47 euro.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2023 metų liepą, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 195,47 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2020 metų gruodžio iki 2023 metų gegužės.

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje įgys bedarbio statusą 2023 metų trečiąjį ketvirtį, bus 1133,29 euro. Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, maksimali nedarbo išmoka padidės 35 eurais.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žmonėms, šiais metais įtrauktiems į pensijų kaupimą antroje pakopoje, artėja laikas apsispręsti: kaupti pensijai papildomai ar atsisakyti kaupimo. Laiko svarstymams liko iki birželio 30 d. Svarbu paisyti šio termino, kadangi jį praleidus, pasitraukti iš kaupimo antroje pakopoje nebebus galimybės.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiekvienų metų pradžioje „Sodra” į pensijų kaupimo sistemą įtraukia tuos gyventojus, kurie iki šiol niekada nedalyvavo kaupime, yra jaunesni nei 40 metų ir dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą. Iki birželio 30 d. šie gyventojai gali apsispręsti – patys sudaryti sutartį su norima pensijų kaupimo bendrove, nieko nedaryti ir pradėti kaupti pensiją „Sodros” atsitiktine tvarka parinktoje bendrovėje, ar asmeninėje „Sodros” paskyroje www.sodra.lt/gyventojui pateikti prašymą kaupime nedalyvauti.

Svarbu prisiminti, kad šias pasirinkimo galimybes turi žmonės, kurie šiemet sulaukė pranešimų apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir niekada anksčiau kaupime nedalyvavo. Žmonės, kurie prie kaupimo prisijungė ankstesniais metais, negali nutraukti kaupimo ir atsiimti sukauptų lėšų – tokios galimybės nenumato įstatymai.

Apsisprendimas dalyvauti pensijų kaupime – atsakingas žingsnis, tačiau svarstymams skirtas laikotarpis artėja prie pabaigos, tad „Sodra“ ragina gyventojus neatidėlioti sprendimo paskutinei minutei.

Keli pasirinkimo variantai

Šių metų pradžioje „Sodra“ į pensijų kaupimą įtraukė beveik 68 tūkst. gyventojų. Jie gali patys bet kada sudaryti sutartį su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove ir tai jau padarė beveik 500 gyventojų. Dar beveik 3 tūkstančiai gyventojų naujai sudarė sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis, nors šiais metais nebuvo automatiškai įtraukti į kaupimą.

Gyventojai taip pat gali pateikti „Sodrai“ prašymą kaupime nedalyvauti – tokį sprendimą priėmė 36 tūkst. įtrauktų gyventojų. Prašymą nedalyvauti pensijų kaupime rekomenduojama pateikti internetu prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui www.sodra.lt/gyventojui.

Prašymas yra beveik užpildytas, tereikia paspausti mygtuką „pateikti“. Prašymą taip pat galima užpildyti atvykus į bet kurį „Sodros“ priimamąjį.

Svarbu prisiminti, kad žmonės įtraukiami į pensijų kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Tad jei 2020 m. atsisakėte dalyvauti pensijų kaupime, šiemet vėl galėjote sulaukti kvietimo pradėti kaupti. Tai pasitikrinti galite savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Kaip informuojama apie įtraukimą

Visi į pensijų kaupimą įtraukti gyventojai gauna pranešimus į asmenines paskyras, kuriose gali sužinoti, kokia kaupimo bendrovė jiems buvo parinkta ir ką daryti toliau. Gyventojai, nurodę savo elektroninio pašto adresus, pranešimus gauna taip pat ir elektroniniu paštu.

Jei žmogus neperskaito pranešimo asmeninėje paskyroje, informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą jam siunčiama registruotu laišku. Gyventojai nesijungiantys prie savo asmeninių paskyrų sulaukia ir „Sodros“ skambučių su jiems asmeniškai svarbia informacija.

Tam, kad laiku gautumėte informaciją apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime ir valstybinio socialinio draudimo naujoves, nepamirškite atnaujinti savo kontaktinių duomenų asmeninėje paskyroje. Pasirinkę meniu punktą „Mano pasirinkti informacijos iš „Sodros“ gavimo būdai“ galite nurodyti, kokiu būdu Jums bus siunčiama svarbi informacija. Taip pat svarbu peržiūrėti nustatymus, kad „Sodros“ laiškai nebūtų nukreipiami į nepageidaujamus pranešimus (SPAM).

Kas laukia prisijungus prie kaupimo

Jei žmogus apsispręs dalyvauti pensijų kaupime, į pensijų fondus bus pervedama 3 proc. nuo žmogaus pajamų ir 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) perves valstybė.

Pavyzdžiui, kaupiantysis uždirba 1000 eurų neatskaičius mokesčių kas mėnesį. 2023 metais žmogaus įmoka bus 30 eurų (1000 eurų x 3 % = 30 eurų). Iš valstybės biudžeto už žmogų į pensijų fondą bus pervedama dar 23,85 euro (1590,30 euro x 1,5 % = 23,85 euro). Iš viso per mėnesį bus kaupiama 53,85 euro (30 eurų + 23,85 euro = 53,85 euro).

Gyventojai antros pakopos pensijų kaupimo įmokas moka nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys, kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis. Tokiu atveju, jeigu gyventojo pajamos sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos.

Gyventojai taip pat gali bet kada laikinai sustabdyti antros pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką. Stabdyti įmokų mokėjimą galima tuomet, kai žmogus gauna pajamas, tačiau jam reikia lėšų kitoms reikmėms.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta didinti minimalias išmokas už vaikus ir paskatas dirbti auginant vaiką, taip pat gerinti sąlygas asmenims, slaugantiems artimuosius ir savanoriškai besigydantiems nuo priklausomybių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pagal priimtus pakeitimus, minimalios socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos nuo 2023 m. liepos 1 d. didės 92 eurais į rankas – nuo 6 iki 8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių. Asmenims, šiuo metu gaunantiems vaiko priežiūros išmokas tarp 6 BSI ir 8 BSI ir kuriems iki liepos 1 d. šios išmokos bus paskirtos ir nebaigtos mokėti, nuo liepos 1 d. bus mokamos didesnės išmokos – t. y., lygios 8 BSI. Nepriemoka bus pervesta į asmeninę sąskaitą iki spalio 1 d. Kaip anksčiau yra minėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šis pakeitimas aktualus apie 5 tūkst. mažas pajamas gaunančių šeimų.

Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad dirbantys ir socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys gautų didesnes socialinio draudimo motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas nei tie, kurie nedirba. Be to, šios minimalios išmokos bus didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis – 354 eurai.

Asmenys, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas pajamas ar išmokas, nuo 2024 m. sausio 1 d. turės galimybę dirbti ir išmokos jiems nebus mažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos pajamos ar išmokos kartu neviršys minimalios mėnesinės algos.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. maksimalus kompensuojamasis uždarbis, kai asmuo gauna maksimalią vaiko priežiūros išmoką ir darbo užmokestį, negalės viršyti jo buvusio darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 5 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.

Sąlygos dėl minimalaus ir maksimalaus kompensuojamo uždarbio dydžio dirbantiems bus taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. visiems asmenims, kuriems vaiko priežiūros išmokos paskirtos nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuostatų įsigaliojimo dieną dar nebus baigtos mokėti.

Pasak Seimo Socialinių reikalų darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio, šie įstatymo pakeitimai prisidės prie tėvystės, motinystės ir darbo santykių gerinimo integruojant mamas į darbo rinką ir ieškant konsensuso tarp šių svarbių sričių. Parlamentaras tvirtino, kad tai yra labai socialiai atsakingas sprendimas, orientuotas į tai, kad šeimos norėtų susilaukti daugiau vaikų ir gerintų mūsų valstybės demografinę padėtį.

Sergančius vaikus artimieji galės prižiūrėti ilgiau

Nuo 2024 m. sausio 1 d. sutarta ilgiau mokėti ligos išmokas slaugant artimuosius. Slaugantiems (nepriklausomai, kur slaugomas) iki 14 m. vaikus vietoje 14 kalendorinių dienų ligos išmoka bus mokama 21 kalendorinę dieną, o slaugantiems vyresnius šeimos narius (sutuoktinį, motiną, tėvą ar vaikus virš 14 metų) – vietoj 7 kalendorinių dienų ligos išmoka bus mokama 14 kalendorinių dienų.

Be to, nuo kitų metų pradžios slaugant vaikus iki 18 metų, sergančius ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, ligos išmoka bus mokama slaugant juos ne tik stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje, bet ir ambulatoriškai.

Gerės sąlygos asmenims, savanoriškai besigydantiems nuo priklausomybių

Asmenims, kurie savanoriškai gydosi patologinį potraukį azartiniams lošimams, abstinencijos būklę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sindromą, nuo 2024 m. sausio 1 d. ligos išmoka bus mokama ilgiau, t. y. 40 kalendorinių dienų (vietoj 28 kalendorinių dienų). Be to, 40 kalendorinių dienų trukmės ligos išmoką bus galima skaidyti ir gauti du kartus per metus. Šią išmoką asmuo galės gauti ne tik gydantis stacionare, bet ir dienos stacionare.

socmin.lrv.lt.

Birželio mėnesį nepasiturinčius Lietuvos gyventojus pasieks šiais metais jau trečioji parama maisto produktais. Paramą gaus kiek daugiau nei 205 tūkst. sunkiau besiverčiančių žmonių. Parama nepasiturintiems gyventojams šiemet dar bus dalinama ir rugpjūčio, spalio bei gruodžio mėnesiais. Kartu su birželio ir gruodžio mėnesių maisto produktų dalijimais gyventojai sulauks ir paramos higienos priemonėmis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažas pajamas gaunančius gyventojus šio dalijimo metu pasieks 7 skirtingų rūšių maisto produktų krepšelis. Jame bus kiaulienos konservai, vištienos konservai, makaronai, konservuotos raudonosios pupelės, plikyti ryžiai, greitai paruošiama avižų košė su vaisiais, ekologiškas rapsų aliejus. Taip pat šio dalinimo metu paramos gavėjai gaus ir dviejų rūšių higienos prekes: skalbimo miltelius bei gabalinį muilą.

Visi paramos paketai bus iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių žmonėms atsinešti nereikės.

Paramos dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Maisto produktus tiekėjai į savivaldybes tieks iki birželio 15 d. Parama dalijama daugiau nei 600 punktų visoje Lietuvoje. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savo savivaldybės administracijos bei „Maisto banko“ interneto puslapiuose.

Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,50 eurų per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija nurodytą sumą per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

socmin.lrv.lt inf.

Informacija dėl maisto produktų ir higienos prekių iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalijimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai ir higienos prekės bus dalijami Tulpių g. 14, Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2023 m. birželio 12, 13, 14 d. nuo 9 iki 13 valandos. Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai ir higienos prekės bus dalijami seniūnijose nuo 2023 m. birželio 12 dienos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gyventojų prašoma maisto produktus ir higienos prekes atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų ir higienos prekių per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai ir higienos prekės bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo birželio 1 d. nebelieka galimybės įmokų „Sodrai“ mokėti grynaisiais pinigais Lietuvos pašte. Įmokas „Sodrai“ grynaisiais pinigais galima sumokėti „Perlo“ terminaluose.

Visas „Sodros“ įmokas galima taip pat sumokėti banko pavedimu. Gyventojai, kurie įmokas moka savarankiškai, daugumą įmokų gali sumokėti vienu kodu – 444.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiuo kodu galima sumokėti visas socialinio draudimo įmokas (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (PSD), nepriklausomai nuo to, kiek ir kokių veiklų vykdo savarankiškai įmokas mokantys gyventojai.

Informacija dėl maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalijimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai bus dalijami Tulpių g. 14, Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2023 m. balandžio 18, 19, 20 d. nuo 9 iki 13 valandos. Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai bus dalijami seniūnijose nuo 2023 m. balandžio 18 dienos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gyventojų prašoma maisto produktus atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

Organizatorių nuotr.

Savaitgalį vykusioje „Maisto banko“ akcijoje nevyriausybinėms organizacijoms paaukota ilgo galiojimo maisto produktų už daugiau nei 384 tūkstančius eurų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Visų organizacijų vardu nuoširdžiai dėkoju geros valios žmonėms, kurie nenusisuko nuo sunkiau gyvenančių mūsų šalies gyventojų ir ištiesė pagalbos ranką aukodami maistą. Ne mažiau prisidėjo ir daugiau nei šeši tūkstančiai savanorių, kurie kantriai ir ištvermingai abi dienas kvietė pirkėjus prisidėti, taip pat skaičiavo bei rūšiavo maistą. Be savanorių pagalbos ši akcija nebūtų įvykusi, todėl tariu nuoširdų ačiū kiekvienam, kuris skyrė bent dalelę savo laiko“ – dėkoja jau trisdešimt ketvirtą kartą akciją organizavusio labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius.

Anot jo, žmonės išgirdo organizacijų prašymą. „Šią akciją net dvidešimt procentų išaugo aliejaus aukojimai. Prisipažinsiu, tokio augimo tikrai nesitikėjome, juk aliejus yra vienas iš brangesnių ilgo galiojimo produktų. Todėl esame maloniai nustebinti – visuomenė girdi ir atliepia nevyriausybinių organizacijų, o su jomis ir sunkiau gyvenančių žmonių prašymus. Nuoširdžiai dėkoju ir visiems žiniasklaidos atstovams, kurie padėjo skleisti mūsų žinią apie renginį ir svarbiausius poreikius“ – priduria „Maisto banko“ vadovas.

Pavasarinėje „Maisto banko“ akcijoje dalyvavo 320 skirtingų nevyriausybinių organizacijų. Skaičiuojama, kad be labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“, kurio padaliniai paramą rinko keliuose skirtinguose Lietuvos miestuose, daugiausiai maisto surinko Utenoje veikiantis Krizių centras „Angelų pieva“, toliau rikiuojasi Vilniuje veikiančios organizacijos „Nugalėtojų akademija“, Maltos ordino pagalbos tarnyba, Elektrėnuose įsikūrusi „Ištiesk gerumo ranką“, Carito socialinis centras „Betanija“, Skuodo globos namai.

„Šiais metais kaip niekada aktyviai aukojo Marijampolės gyventojai. Lyginant su praėjusia akcija, marijampoliečiai aukojo beveik tūkstančiu kartų daugiau. Norime tikėti, jog tai susiję ir su mūsų suaktyvėjusia veikla šiame mieste. Juk būtent Marijampolėje prieš mėnesį atidarėme „Maisto banko“ skyrių, kuris labai aktyviai ėmėsi globoti sunkiau gyvenančius šio krašto žmones“ – džiaugiasi S. Gurevičius. „Aukojančiųjų skaičiai daugiau nei dvidešimt procentų taip pat augo ir Rokiškyje, Plungėje, Kupiškyje, Švenčionyse. O mažiau skirtingų žmonių palaikymo sulaukė Druskininkų, Kaišiadorių, Prienų organizacijos.“ – dalinasi „Maisto banko“ vadovas.

Tradiciškai, „Maisto banko“ akcijoje daugiausiai aukota makaronų, toliau rikiuojasi kruopos, aliejus, cukrus. Planuojama, kad didžioji dalis surinktos paramos sunkiau gyvenantiems žmonėms bus išdalinta dar iki Velykų. Vieni asmenys paramą gauna iš anksto suformuotų paketų pavidalu, kiti gaudami jau pagamintą maistą labdaros valgyklose, globos namuose, dienos centruose. Tikimasi, kad iš pavasarinėje akcijoje surinktos paramos pavyks padėti daugiau nei 30 tūkstančių sunkiau gyvenančių žmonių.

Tačiau „Maisto bankas“ primena, kad Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas. Organizacija šiuo metu remia 180 tūkstančių stokojančiųjų, padeda į šalį atvykusiems Ukrainos karo pabėgėliams. Todėl labai prašoma palaikyti „Maisto banko“ veiklą ir toliau – aukoti lėšų arba deklaruojant pajamas skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaruoja pajamas už praėjusius metus, turės sumokėti ir socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. Kiek ir kokių įmokų reikia sumokėti, asmeniškai paaiškins „Sodros“ specialistai – su gyventojais jie susisieks telefonu, elektroniniu paštu arba per asmenines paskyras.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Gyventojų informavimo kampaniją vykdome trečius metus iš eilės. Per pastaruosius dvejus metus paskambinome 99 proc. pajamas deklaravusių savarankiškai dirbančių žmonių. Automatizuojame daugelį paslaugų, kad gyventojai jas gautų greitai ir patogiai, tačiau vertiname ir asmeninį bendravimą su klientais – tai leidžia ne tik greitai suteikti patikimą informaciją, bet ir išgirsti gyventojams rūpimus klausimus“ – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Jerzy Miskis.

Visi gyventojai vykdantys savarankišką veiklą yra draudžiami pensijų draudimu ir jų senatvės pensijos dydis tiesiogiai priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Savarankiškai su individualios veiklos pažyma dirbantys gyventojai yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, tad už ligos laikotarpį, taip pat būdami nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros atostogose atitinkamai gali gauti motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos taip pat mokamos nuo pajamų ir užtikrina savarankiškai dirbantiems gyventojams galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Užpildžius pajamų mokesčio deklaraciją VMI, yra pateikiamos mokėtinos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų sumos. Vis dėlto jas reikia patikslinti – mokėtina suma gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus teikė SAV pranešimus ir mokėjo VSD įmokas visus metus, taip pat nuo to, ar kiekvieną mėnesį mokėjo PSD įmokas.

Kiek tiksliai įmokų sumokėti, gali patarti „Sodros“ darbuotojas. Paskambinę arba išsiuntę elektroninį laišką specialistai pateiks mokėtinas sumas. Sulaukus „Sodros“ skambučio, nebūtina sumokėti įmokas kuo greičiau – šiais metais tai reikia padaryti iki gegužės 2 d.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo laikotarpiu padaugėja ir sukčių, prisidengusių svetimu vardu, skambučių. „Sodros“ specialistai nediktuoja telefonu sąskaitos numerių, į kuriuos reikia pervesti įmokas, taip pat nesiunčia jų elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis.

Pajamas deklaravę gyventojai savo įsipareigojimus „Sodrai“ – mokėtinų socialinio draudimo įmokų dydį gali sužinoti ir prisijungę prie asmeninės draudėjo paskyros www.sodra.lt/draudėjai. Ten jie ras ir daugiau svarbios informacijos.

Jeigu sumokėti įmokas kyla finansinių sunkumų, gyventojai taip pat gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo. Svarbu žinoti, kad atidėjus įmokų mokėjimą atitinkamai neįgyjamas motinystės, ligos socialinio draudimo stažas, kol įmokos nesumokėtos. Tai gali turėti įtakos sprendimams skirti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos išmokas.

Organizatorių nuotr.

Kovo 17-18 d. parduotuvėse vyks pavasarinė „Maisto banko“ akcija, kuri Lietuvoje organizuojama jau 34-ąjį kartą. Paremti maistu stokojančius kviečiami 70 skirtingų Lietuvos vietovių gyventojai, o suaukoti produktai bus išskirstyti 323 Lietuvoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios paramą išdalins sunkiau gyvenantiems žmonėms.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jaučia ilgo galiojimo maisto produktų trūkumą

„Kovą sutikome visai nebeturėdami ilgo galiojimo maisto produktų atsargų, o prašančiųjų pagalbos skaičius, deja, auga kas mėnesį. Žmonėms bandome pagelbėti nuo iššvaistymo išsaugotais produktais, ūkininkų nerealizuotomis, bet paramai atiduotomis daržovėmis, tačiau jų nepakanka. Todėl dedame dideles viltis į šių metų „Maisto banko“ akciją. Nuo jos priklausys, kaip ilgai ir kokiam žmonių skaičiui galėsime padėti“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Pasak jo, visuomenės suaukotas maistas ypač gelbsti atokesnėse vietovėse gyvenančius žmones. „Jeigu miestuose stengiamės išdalinti kuo daugiau išsaugoto maisto, kuris dažniausiai galioja paskutinę dieną, tai į kaimiškas vietoves, mažesnius miestelius, kuriuose nėra mūsų padalinių – vežame ilgo galiojimo maisto produktus. Savanoriai tiesiog paruošia didesnius paketus, jų žmonėms užtenka ilgiau“

Labiausiai reikia aliejaus, miltų ir konservų

Praėjusiais metais pavasarinės ir rudeninės „Maisto banko“ akcijų metu suaukotas maistas buvo išdalintas 67 847 žmonėms – senjorams, neįgaliesiems, vaikus globojančioms šeimynoms, nuo karo pabėgusiems ir Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams, gausioms šeimoms, vienišiems tėvams.

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius pastebi, kad stokojančius vis labiau džiugina patys paprasčiausi maisto produktai. „Jei seniau daugiausiai šypsenų pravėrus paramos maišelį sukeldavo papildomai pridėtas arbatos pakelis ar sausainiai, tai šiuo metu žmonės labiausiai džiaugiasi gavę aliejaus ar miltų. Bendrai, aliejus šiuo metu yra pats populiariausias ir labiausiai prašomas maisto produktas, toliau rikiuojasi konservai ir miltai. Tad norint padaryti žmogui šventę reikia labai nedaug – aliejaus, miltų ir kažkam gyvenimas tampa daug šviesesnis“.

Tuo pačiu S. Gurevičius priduria, kad nemaža dalis žmonių kreipiasi tik laikinos pagalbos – kol situacija pagerės. „Žmonės ateina su labai aiškiais prašymais – padėti tik tol, kol pasibaigs šildymo sezonas ar kol vaikams pasibaigs atostogos ir jie vėl galės nemokamai pavalgyti mokyklose. Tad pagrindiniai baziniai maisto produktai ir yra geriausia laikinoji pagalba“.

Paramą renka skirtingos organizacijos

Tradiciškai parduotuvėse paramą savo globojamiems žmonėms rinks „Maisto banko“ suburtos vietos nevyriausybinės organizacijos, todėl norint sužinoti, kam atiteks aukojami produktai bei ko labiausiai reikia konkrečios organizacijos globojamiems žmonėms, visuomet galima paklausti skrajutes dalinančių savanorių arba atkreipti dėmesį į paramos surinkimo punktuose esančius užrašus. „Pats „Maisto bankas“ papildymą savo sandėliams renka tik keliose parduotuvėse, didžiausią dalį visų parduotuvių esame delegavę kitoms organizacijoms – partnerėms. Šiais metais ten, kur paramą renka ne mūsų savanoriai, paramos surinkimo punktuose esantys vežimėliai bus aiškiai pažymėti organizacijų pavadinimais. Todėl kviečiame pirkėjus atkreipti dėmesį į užrašus. Dažniausiai tai vietinės rajonų organizacijos, tad paaukotas maistas niekur toli neiškeliauja, šių organizacijų dėka jis atitenka vietos sunkiau gyvenantiems žmonėms. Taip pat visų organizacijų sąrašas skelbiamas ir „Maisto banko“ svetainėje“ – akcentuoja S. Gurevičius.

„Maisto banko“ akcija parduotuvėse vyks jau šį penktadienį ir šeštadienį. Penktadienį savanoriai aukotojų lauks nuo 15 iki 20 val., o šeštadienį nuo 10 iki 20 val. Akcijos metu kviečiama prisidėti ir lėšomis, skambinant tel. 1343 (auka 5 eurai) ar prekybos tinkluose „IKI“, „Maxima“, „Utenos prekyba“ kasoje nuskenuojant savanorio įteiktą skrajutę.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Moterų padėtis darbo rinkoje vis dar mažiau palanki nei vyrų – vėliau tai atsispindi ir jų pensijose.

Per metus atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų padidėjo beveik dviem procentiniais punktais – dabar vidutiniškai vyrai uždirba 13,6 proc. daugiau nei moterys. Artėjant Tarptautinei moters dienai – naujausi „Sodros“ faktai apie moterų darbo pajamas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Biudžetiniame sektoriuje atotrūkis mažėjo, nebiudžetiniame – augo

2022 metų lapkritį visą mėnesį dirbusių moterų pajamos vidutiniškai siekė 1 697 eurus neatskaičius mokesčių, kai vyrų pajamos buvo 1 927 eurų.

„Padidėjęs atotrūkis nebūtinai rodo, kad darbo rinkoje stiprėja neigiamos tendencijos. Didelė dalis dirbančių moterų, 13 procentų, dirba žmonių sveikatos priežiūros srityje. Čia pajamos sparčiau augo ankstesniais

2020–2021 metais, todėl nominalus moterų darbo pajamų augimas 2022 metais buvo lėtesnis. Vis dėlto, pajamų skirtumai nedingsta“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Didesnis atotrūkis tarp darbo pajamų – 15,9 proc. – susidarė nebiudžetiniame sektoriuje. Biudžetiniame sektoriuje atotrūkis sumažėjo nuo 10,5 proc. 2021-aisiais iki 10,2 proc. 2022 metais. Biudžetiniame sektoriuje moterys sudaro 74 proc. visų apdraustųjų, o nebiudžetiniame – 46 proc..

Vienoje iš geriausiai apmokamų veiklų – didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų pajamų

Pajamų skirtumui, be abejonės, daro įtaką ir profesijos pasirinkimas. Didžiausias pajamas uždirba moterys finansų ir draudimo (2 383 eurus) bei informacijos ir ryšių (2 257 eurus) veiklose. Vis dėlto čia dirbančių moterų dalis sudaro tik 5 proc. tarp visų apdraustųjų moterų. Be to, informacijos ir ryšių veikloje pastebimas vienas didžiausių pajamų atotrūkių: nors moterys čia uždirba daugiau nei kitose srityse, vyrai uždirba net 41 proc. daugiau už savo koleges.

Dar didesnis atotrūkis matomas tik žmonių sveikatos priežiūros veikloje: nors moterys čia sudaro 86 proc. visų apdraustųjų, jos uždirba perpus mažiau nei vyrai.

Mažiausias atotrūkis – švietimo veikloje. Beveik 80 proc. darbuotojų čia sudaro moterys, o jų darbo atlygis 3,5 proc. mažesnis nei vyrų. Transporto veikloje ryškėja kita tendencija: nors moterų čia – tik penktadalis (18 proc.), jos uždirba 14 proc. daugiau nei vyrai. Moterys čia dažniausiai dirba specialistėmis, administravimo veikloje, o vyrai yra vairuotojai.

„Sodros“ duomenys rodo, kad moterys dažniausiai pasirenkama administravimo specialistės, parduotuvių pardavėjos, mokytojos, sveikatos specialistės, valytojos profesijas. Moterų daugiausia žmonių sveikatos ir švietimo veiklose.

Vyrai dažnai dirba vairuotojais, įmonių vadovais, statybininkais. Tarp jų populiariausios sritys – transportas ir statyba.

Pajamų atotrūkis sumažėja tik nuo 50-ies metų

Didžiausias vyrų ir moterų vidutinių darbo pajamų atotrūkis – 16,4 proc. – yra matomas 30–39 metų grupėje. Šio amžiaus moterys vidutiniškai uždirba 1 949 eurus prieš mokesčius, vyrai – 2 268 eurus.

„Daug šio amžiaus moterų gimdo ir prižiūri mažus vaikus, todėl darbo pajamos per tą laikotarpį įsišaldo, tuo tarpu vyrai tęsia karjerą. Vyresnėse amžiaus grupėse apdraustųjų pajamos sumažėja, bet ir susilygina. Apie 50–60 gyvenimo metus atotrūkis tampa minimalus – vidutinės vyrų ir moterų pajamos skiriasi tik apie 40 eurų į rankas“ – pastebi Kristina Zitikytė.

Visą gyvenimą uždirbamas mažesnis nei vyrų atlyginimas lemia ir mažesnę moterų senatvės pensiją. Praeitų metų lapkritį moterų senatvės pensija yra mažesnė nei vyrų 19 proc. arba 92 eurais. Moterų, turinčių būtinąjį stažą, vidutinė senatvės pensija siekia 481 eurą, vyrų – 573 eurus.

socmin.lrv.lt.

Prasidėjo pirmasis šiais metais paramos maisto produktais dalijimas, kuris tęsis skirtingose savivaldybėse iki kovo mėnesio vidurio. Parama nepasiturinčius gyventojus šiemet iš viso pasieks šešis kartus, be šio dalijimo – dar balandžio, birželio, rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėnesiais. Kartu su birželio ir gruodžio mėnesių maisto produktų dalijimais gyventojai sulauks ir paramos higienos priemonėmis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Labai svarbu padėti nepasiturintiems ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Maisto dalijimas yra viena iš valstybės teikiamos paramos formų. Valstybės parama visada pasiekia tuos, kam pagalbos reikia labiausiai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Sunkiau besiverčiančius gyventojus pasieks paramos krepšelis, kurį sudarys: UAT pienas, kiaulienos konservai, konservuoti žalieji žirneliai, perlinės kruopos, grikių kruopos, greito paruošimo avižų košė su vaisiais arba uogomis ir kvietiniai miltai.

Visi paramos paketai bus iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių žmonėms atsinešti nereikės.

Paramos dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Parama dalijama daugiau nei 600 punktų visoje Lietuvoje. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savo savivaldybės administracijos bei „Maisto banko“ interneto puslapiuose.

Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,50 eurų per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija nurodytą sumą per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Informacija dėl maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalijimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai bus dalijami Tulpių g. 14, Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2023 m. vasario 24, 27, 28 d. nuo 9 iki 13 valandos. Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai bus dalijami seniūnijose nuo 2023 m. vasario 24 dienos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gyventojų prašoma maisto produktus atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik 33 proc. gavėjų. Labai svarbu, kad visi įtrauktieji priimtų sprendimą dėl kaupimo iki birželio 30 d. Atsakome į dažniausiai žmones neraminančius klausimus dėl įtraukimo į kaupimą ir dalyvavimo antros pakopos pensijų kaupime.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į kaupimą antroje pakopoje sausio pradžioje įtraukti beveik 68 tūkstančiai gyventojų. Tai žmonės, kuriems mažiau nei 40 metų, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupė pensijai. Pranešimai apie įtraukimą išsiųsti į asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui.

Iki šiol pranešimus paskyrose perskaitė 33 proc. įtrauktųjų. Palyginti, prieš metus tokiu pat metu „Sodros“ žinutes jau buvo atsidarę 66 proc. gavėjų. Perskaityti pranešimą laiku itin svarbu dėl to, kad įtrauktieji turi pusmetį apsispręsti: nieko nedaryti ir nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas; sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove; arba iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje paskyroje arba „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.

Pradėjus kaupti antroje pakopoje, galimybės atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime nebėra, todėl ypač svarbu, kad visi įtrauktieji pasirinktų sau tinkamiausią variantą – dalyvauti kaupime ar ne – iki birželio 30 d. Pranešimai apie įtraukimą bus pakartotinai siunčiami į asmenines paskyras. Jei žmogus neperskaitys pranešimo asmeninėje paskyroje, informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą jam bus siunčiama registruotu laišku.

Renkantis, ar dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, svarbu žinoti, kaip mokamos įmokos ir kokią naudą gaus antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai – kokios išmokos jų lauks senatvėje. Atsakome į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus ar jų išreiškiamas abejones.

Įtraukimas į pensijų kaupimą yra priverstinis. Įtraukimas vyksta automatiniu būdu – tai reiškia, kad žmogus yra įtraukiamas į pensijų kaupimą, tačiau per pusmetį gali apsispręsti, ar nori dalyvauti kaupime. Įmokos pradedamos nuskaičiuoti nuo liepos 1 d. tik tuo atveju, jei iki birželio 30 d. žmogus neatsisako dalyvauti kaupime.

Naujai įtrauktiesiems dalyviams atsisakyti kaupimo labai paprasta. Prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui, matomas prašymas atsisakyti kaupimo. Prašymas yra beveik užpildytas, tereikia paspausti mygtuką „pateikti“. Prašymą taip pat galima užpildyti atvykus į bet kurį „Sodros“ priimamąjį.

Svarbu prisiminti, kad žmonės įtraukiami į pensijų kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Tad jei 2020 m. atsisakėte dalyvauti pensijų kaupime, šiemet vėl galėjote sulaukti kvietimo pradėti kaupti. Tai pasitikrinti galite savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Mokant įmokas į pensijų fondus, mažėja senatvės pensija, kurią mokės „Sodra“. Antros pakopos pensijų kaupimas papildo „Sodros“ senatvės pensiją. Nereikia rinktis tarp šių pensijų, nes antros pakopos pensijų kaupimo dalyvis gaus ir nesumažintą senatvės pensiją iš „Sodros“.

Dalyvavimas antros pakopos pensijų kaupime neturi jokios įtakos senatvės pensijos dydžiui. Į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos tik įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pasinaudojus „Sodros“ pensijos skaičiuokle, galima pasitikrinti, kokio dydžio pensija Jums prognozuojama, jei nedalyvausite pensijų kaupime, ir kokio dydžio pajamas turėtumėte senatvėje, jei dalyvautumėte kaupime.

Gaunant minimalų atlyginimą kaupti papildomai neapsimoka. Valstybės paskata – 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) gali padvigubinti mažiausiai uždirbančių kaupimo dalyvių įmokas. Pavyzdžiui, šiais metais minimalią mėnesinę algą (MMA) gaunančio žmogaus įmoka į pensijų fondus yra 25,2 euro, valstybės įmoka už žmogų – 23,85 euro. Taigi, iš viso kaupiama 49,05 euro per mėnesį.

Kuo ilgiau gyventojas dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime, kuo didesnę sumą sukaupia, tuo didesnio priedo prie pensijos gali tikėtis. Kokių pensijų anuiteto išmokų tikėtis, galite sužinoti pasinaudoję skaičiuokle.

Kas bus, jeigu neturėsiu pinigų įmokoms mokėti?

Gyventojai antros pakopos pensijų kaupimo įmokas moka nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys, kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis. Tokiu atveju, jeigu gyventojo pajamos sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos.

Gyventojai taip pat gali bet kada laikinai sustabdyti antros pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką. Stabdyti įmokų mokėjimą galima tuomet, kai žmogus gauna pajamas, tačiau jam reikia lėšų kitoms reikmėms.

Pensijų anuitetų išmokos niekada nedidės. Pensijų anuitetų fondas, gavęs įmokas už įsigyjamus pensijų anuitetus, gautus pinigus investuoja, kad būtų uždirbtas papildomas pelnas, o ne tik garantuojamos palūkanos, kurios jau įskaičiuotos į pensijų anuiteto dydį. Uždirbtas pelnas paskirstomas pensijų anuitetų gavėjams indeksuojant pensijų anuitetus „Sodros“ patvirtinta tvarka.

Pensijų anuitetų indeksavimas priklauso nuo finansų rinkų ir investavimo rezultatų, todėl ne kiekvienais metais yra galimybė indeksuoti pensijų anuitetus. Tačiau neigiami investavimo rezultatai nemažina pensijų anuitetų. Teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad pensijų anuitetai negali mažėti.

Taigi, žmogus gaus ne mažesnes nei nuodyta sutartyje pensijų anuiteto išmokas visą likusį gyvenimą, kad ir kiek ilgai begyventų, o teigiami investavimo rezultatai gali padidinti anuitetų išmokas.

Ar verta visą gyvenimą mokėti antros pensijų kaupimo įmokas, jei ne visi sulauksime pensijos arba gyvensime vos kelerius metus? Jei žmogus nesulauktų senatvės pensijos amžiaus, pensijų fonde sukauptą turtą gautų jo paveldėtojai. Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja ir artėja link Vakarų Europos gyvenimo trukmės, todėl vis daugiau žmonių sulauks senatvės pensijos amžiaus. Prognozuojama, kad daugiau nei 50 proc. žmonių pensijoje gyvens vidutiniškai dar bent 20 metų.

Tai lemia ir pensijų anuitetų, kuriuos moka „Sodra“, dydį. Sukaupta suma paskirstoma vidutinės gyvenimo trukmės sulaukus pensinio amžiaus laikotarpiui, o jeigu žmogus gyvena ilgiau, jis nelieka be pajamų – senatvės pensiją ir pensijų anuiteto išmokas iš pensijų fonde sukauptos sumos gauna visą likusį gyvenimą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savarankiškai dirbantys gyventojai gali greičiau sulaukti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų, jei mokės valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSD) kiekvieną mėnesį. Svarbu pasirūpinti, kad šios įmokos „Sodrai“ būtų sumokėtos iki einamojo mėnesio pabaigos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą (išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą), kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu.

Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Pavyzdžiui, jei žmogus susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą šių metų sausio mėnesį, tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais, 2024 metais, deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus 2023 metus.

Kad taip nenutiktų, VSD įmokas mokėti reikėtų kiekvieną mėnesį. Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą vasario mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už sausio mėnesį.

Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti skirta ir tuomet, kai savarankiškai dirbantys asmenys yra sumokėję VSD įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą už einamąjį kalendorinį mėnesį. Tačiau apdraustaisiais bus laikomi tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie įmokų už praėjusį mėnesį nemokėjo dėl to, kad praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi ir gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.

Pavyzdžiui, žmogus planuoja pradėti vykdyti individualią veiklą vasario 6 d. Tarkime, teisę į ligos išmoką jis įgys vasario 23 d. Žmogus bus laikomas apdraustuoju, jei bus sumokėta VSD įmoka ir pateiktas SAV pranešimas už 2023 m. vasario mėnesį.

Atkreipkite dėmesį – tam, kad būtų skirta ligos išmoka, gavėjas turi būti įgijęs reikalaujamą socialinio draudimo stažą. Savarankiškai dirbantis žmogus, kaip ir kiti apdraustieji, iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Tuo tarpu motinystės ir vaiko priežiūros išmokoms gauti gavėjas turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą. Tėvystės išmokai gauti reikia turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius socialinio draudimo stažą, jei vaikas gimė iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Jei vaikas gimė 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau, tėvystės išmokos gavėjas turi būti įgijęs ne trumpesnį nei 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius socialinio draudimo stažą.

Savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.

Svarbu prisiminti, kad privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimas nesuteikia teisės gauti ligos išmoką. PSD įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. To reikia tam, kad žmogus galėtų pasinaudoti nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kita. Tačiau mokėdamas PSD įmokas žmogus neįgyja socialinio draudimo stažo ir teisės į socialinio draudimo išmokas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Sodra“ išsiuntė pranešimus 67 713 gyventojų, kurie šiemet įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. Jei jums mažiau nei 40 metų, dirbate pagal darbo sutartį arba vykdote savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupėte pensijai, galite būti vienas iš jų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pranešimai išsiųsti į asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui. Gavusieji tokį pranešimą gali apsispręsti – nieko nedaryti ir nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas, sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove, arba iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje paskyroje arba „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.

Kaupti atsisakiusiam asmeniui kas trejus metus vėl siūloma prisijungti prie pensijų kaupimo. Šiemet į kaupimą pakartotinai įtraukti tie gyventojai, kurie 2020 m. nepanoro tapti kaupimo dalyviais. Kai žmogus sulaukia 40 metų, jis daugiau į kaupimą nebeįtraukiamas, tačiau nepriklausomai nuo amžiaus gali pats pasirinkti kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti pensijai papildomai.

Jei žmogus apsispręs dalyvauti pensijų kaupime, į pensijų fondus bus pervedama 3 proc. nuo žmogaus pajamų ir 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) perves valstybė.
Pavyzdžiui, kaupiantysis uždirba 1000 eurų neatskaičius mokesčių kas mėnesį. 2023 metais žmogaus įmoka bus 30 eurų ( 1000 eurų x 3% = 30 eurų). Iš valstybės biudžeto už žmogų į pensijų fondą bus pervedama dar 23,85 euro (1590,30 euro x 1,5% = 23,85 euro). Iš viso per mėnesį bus kaupiama 53,85 euro (30 eurų + 23,85 euro = 53,85 euro).

Jei žmogus nenori dalyvauti kaupime, naujai įtrauktiesiems dalyviams atsisakyti kaupimo labai paprasta. Prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui, matomas prašymas atsisakyti kaupimo. Prašymas yra beveik užpildytas, tereikia paspausti mygtuką „pateikti“. Prašymą taip pat galima užpildyti atvykus į bet kurį „Sodros“ priimamąjį.

Pradėjus kaupti antroje pakopoje, galimybės atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime nebėra, todėl ypač svarbu, kad visi įtrauktieji pasirinktų sau tinkamiausią variantą – dalyvauti kaupime ar ne – iki birželio 30 d.

Naujai į pensijų kaupimą įtrauktiems gyventojams „Sodra“ iki pat birželio pabaigos primena apie galimybę apsispręsti. Visi į pensijų kaupimą įtraukti gyventojai gauna pranešimus į asmenines paskyras, kuriose gali sužinoti, kokia kaupimo bendrovė jiems buvo parinkta ir ką daryti toliau. Gyventojai, nurodę savo elektroninio pašto adresus, pranešimus gauna taip pat ir elektroniniu paštu.
Jei žmogus neperskaito pranešimo asmeninėje paskyroje, informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą jam bus siunčiama registruotu laišku.

Tam, kad laiku gautumėte informaciją apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime ir valstybinio socialinio draudimo naujoves, nepamirškite atnaujinti savo kontaktinių duomenų asmeninėje paskyroje www.sodra.lt/gyventojui. Pasirinkę meniu punktą „Mano pasirinkti informacijos iš „Sodros“ gavimo būdai“ galite nurodyti, kokiu būdu Jums bus siunčiama svarbi informacija. Taip pat svarbu peržiūrėti nustatymus, kad „Sodros“ laiškai nebūtų nukreipiami į nepageidaujamus pranešimus (SPAM).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo 2023 m. pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau sausio mėnesį, o kiti vasario mėnesį. Bendroji pensijos dalis 2023 m. didėja apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc.

Daugiau – https://socmin.lrv.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo kitų metų bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, padidės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu – nuo jos priklauso kai kurių „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai.

„Sodra“ primena, kokių pasikeitimų 2023 metais sulauks apdraustieji.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didės nedarbo išmoka

Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo kitais metais augs nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. 2023 metais MMA sieks 840 eurų, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis bus 195,47 euro (2022 metais – 169,87 euro). Didesnių nedarbo išmokų už sausį bedarbiai sulauks vasario mėnesį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2023 metų sausį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 195,47 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2020 metų birželio pradžios iki 2022 metų lapkričio pabaigos.

Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2023 metų pirmąjį ketvirtį, bus 1039,73 euro.

Keisis mažiausios ir didžiausios išmokos

Nuo sausio 1 d. keisis maksimalių ligos, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų dydžiai bei minimalus ligos išmokų dydis. Taip yra dėl to, kad šių išmokų dydžiai susiję su šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (VDU), o šis yra perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį. Išmokų apskaičiavimo principas nesikeičia – ir toliau kiekvieno gyventojo gaunamos išmokos dydis priklausys nuo jo turėtų draudžiamųjų pajamų. Keisis tik kai kurių išmokų „grindys“ ir „lubos“.

Pavyzdžiui, ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Todėl apskaičiuojant išmokų dydžius pirmąjį 2023 metų ketvirtį, bus naudojamas VDU, galiojęs besibaigiančių metų trečią ketvirtį – 1787,10 euro.

Nuo sausio mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka sieks 208 eurus, dienos – beveik 10 eurų. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba. Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju bus 2218 eurų, dienos – 106 eurų.

Vaiko priežiūros išmokos skirsis priklausomai nuo to, kada gimė vaikas

Su VDU susijusi ir vaiko priežiūros išmoka. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų VDU galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos.

Nuo sausio įsigaliojus naujai vaiko priežiūros išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkai, tėvai, kurių vaikai gims nuo sausio 1 d. ir vėliau, galės rinktis, gauti vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sueis 18 mėnesių ar 24 mėnesiai. Jie taip pat turės pasinaudoti neperleidžiamais vaiko auginimo mėnesiais – tiek vaiko tėtis, tiek mama, įtėviai ar globėjai bent po 2 mėnesius (60 kalendorinių dienų) turi prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį.

Vaiko priežiūros išmokos dydis už neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros laikotarpį yra 78 procentai išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pirmąjį kitų metų ketvirtį ši išmoka negalės būti mažesnė nei 276 eurai ir didesnė nei 2787,88 euro.

Jei pasirenkama vaiką prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Didžiausia išmoka, kurią galės gauti vaiką prižiūrintys asmenys, pirmąjį metų ketvirtį sieks 2144,52 euro.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šiuo atveju maksimali išmoka sieks 1608,39 euro per mėnesį. Nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai bus mokama 30 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, bet ne daugiau nei 1072,26 euro per mėnesį.

Tėvams, kurių vaikai gimė iki 2022 m. gruodžio 31 d., bus taikoma ankstesnioji vaiko priežiūros išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Jei asmuo pasirinko išmoką gauti iki vaikui sueis vieneri metai, ji negalės būti mažesnė nei 276 eurai ir didesnė nei 2772,86 euro. Jeigu pasirinko išmoką gauti iki vaikui sueis dveji metai – maksimali išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 1941,15 euro ir 1109,07 euro – antraisiais vaiko auginimo metais.

Kita vaiko priežiūros išmoka – vasarį

Svarbu priminti, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį. Gruodžio išmoką „Sodra“ moka iki metų pabaigos – o ne, kaip įprasta, kitą mėnesį.

Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad 2022 metais kitą – už sausio mėnesį – vaiko priežiūros išmoką šeimos gaus vasarį.

Didesnės pensijų kaupimo įmokos ir didesnė valstybės paskata

Tie gyventojai, kurie kaupia pensijai papildomai savo lėšomis ir kurie pasirinko antrojoje pakopoje įmokoms skirti palaipsniui didėjantį atlyginimo procentą, kitąmet pradės kaupti maksimaliuoju tarifu. Pensijų kaupimui jie skirs 3 proc. savo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos jų socialinio draudimo įmokos. Prie kiekvieno kaupiančiojo į pensijų fondus pervedamų sumų prisideda valstybė. Nuo sausio valstybės paskata sudarys 1,5 proc. nuo VDU.

Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 1500 eurų „ant popieriaus“, pasirinkus kintamąjį tarifą, šiais metais kas mėnesį kaupimui buvo pervedama 40 eurų nuo jo atlyginimo ir 17 eurų valstybės paskatos. Nuo naujųjų metų bus pervedama 45 eurai nuo žmogaus atlyginimo ir beveik 24 eurai valstybės paskatos.

Didės PSD įmokos

Tam, kad galėtų pasinaudoti nemokamomis medicinos paslaugomis, individualią veiklą vykdantys ir verslo liudijimus turintys asmenys turi patys kas mėnesį mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Savarankiškai PSD privalo mokėti ir niekur nedirbantys bei nesimokantys, Užimtumo tarnyboje neregistruoti žmonės. Individualios įmonės moka PSD už savininkus, ūkinės bendrijos už tikruosius narius, mažosios bendrijos už mažųjų bendrijų narius bei už vadovus, kurie nėra nariai ir gauna atlygį.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų tarifas siekia 6,98 proc.. 2022 metais minimali mėnesio alga sieks 840 eurų. Nuo sausio 1 d. patys už sveikatos draudimą mokantys gyventojai ir savarankiškai dirbantieji, kurie moka PSD įmokas nuo minimalios mėnesinės algos, kas mėnesį turės „Sodrai“ pervesti 58,63 euro.

Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurie moka 2,33 proc. dydžio PSD įmokas nuo MMA, 2022 metais per mėnesį mokės 19,57 euro dydžio įmokas.

VSD įmokų lubos

Su minimalios mėnesio algos pokyčiais susiję ir verslo liudijimus turinčių asmenų socialinio draudimo įmokų pasikeitimai. Gyventojai vykdantys veiklą su verslo liudijimu moka 8,72 proc. nuo MMA pensijų socialinio draudimo įmokas. 2022 metais visą mėnesį galiojančio verslo liudijimo VSD įmoka sieks 73,25 euro, jei asmuo nekaupia pensijai papildomai ir 98,45 euro, jei asmuo dalyvauja pensijų kaupime.

Visiems savarankiškai dirbantiems asmenims yra nustatytos atitinkamai 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, lubos. 2023 metais vidutinis darbo užmokestis įmokų bazei skaičiuoti bus 1684,90 euro. Todėl didės maksimali suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos – savarankiškai dirbantiems asmenims ji sieks 72 450,70 euro.