Lietuvos pašto nuotr.

Gegužės 7 d. startuoja pirmas Lietuvos pašto elektrinių dviračių projekto etapas – į 15 miestelių gatves išvažiuos 52 moderniomis transporto priemonėmis ratuoti laiškininkai.

Laiškininkai elektriniais dviračiais į gatves išvažiuos ir Šilutėje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiti 158 Lietuvos laiškininkai Šiaulių dviračių gamintojo „Baltik vairas“ pagamintus dviračius gaus kitų etapų, vyksiančių gegužės-liepos mėnesiais, metu.

„Gyventojų korespondencija, siuntomis ir kitomis paslaugomis Lietuvos paštas rūpinasi jau 100 metų – per tą laiką pasikeitė ne tik technologijos, bet ir vartotojų poreikiai bei lūkesčiai dėl gaunamų paslaugų kokybės. Veikiame itin konkurencingoje ir dinamiškoje aplinkoje, todėl privalome visada būti vienu žingsniu priekyje – prieš metus nusimatytą ilgalaikę pašto modernizavimo strategiją planingai įgyvendiname etapais. Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas laiškininkų darbo sąlygų gerinimui ir efektyvinimui, tad elektriniai dviračiai – tik viena iš numatytų priemonių. Šie 52 laiškininkai yra pirmieji, modernia transporto priemone išvažiuosiantys į gatves. Jie specialių mokymų metu buvo supažindinti su kelių eismo taisyklėmis, saugiu manevravimu vairuojant dviratį kelyje, dviračio priežiūra, jo eksploatacija bei sauga, kiti projekte dalyvaujantys laiškininkai specialių mokymų bei elektrinių dviračių sulauks gegužės–liepos mėnesiais“, – sako Lietuvos pašto Tinklo direktorius Jonas Sadauskas.

Idėja pėstiesiems laiškininkams ir tiems, kurie siuntas bei korespondenciją gyventojams pristato savo dviračiais, skirti elektrinius dviračius neatsirado šiaip sau: 2017–2018 metais, siekdamas įvertinti elektrinių dviračių poreikį ir būsimus maršrutus, Lietuvos paštas atliko bandomuosius važiavimus, kurie patvirtino, kad ši moderni transporto priemonė palengvins laiškininkų patiriamą fizinį krūvį ir pagreitins siuntų bei korespondencijos pristatymo procesą.

Pirmojo bandomojo važiavimo metu įvairiuose Lietuvos miestuose į gatves išvažiavo 15 dviračių: 10 iš jų buvo pačių laiškininkų, 5 – bendrovės. Dviračius mynė laiškininkai, jų važiavimo spartą ir maršrutą fiksavo specialiai įdiegta įranga (GPS), buvo matuota judėjimo ir gyventojų aptarnavimo sparta, vėliau šie duomenys palyginti su pėsčiųjų laiškininkų darbo laiku. Šis laiškininkų bandomasis „dviračių žygis“ parodė, kad dalis miestelių ir kaimų regioninių kelių yra sunkiai įveikiami ir reikalauja nemažai pastangų net važiuojant be kasdienio laiškininkų krovinio, todėl elektrinė transporto priemonė kasdienį maršrutą gerokai palengvins.

Elektriniai dviračiai yra saugūs: jų techninė specifikacija leidžia saugiai važiuoti lietui lyjant ar žiemą spaudžiant šaltukui, dviračiai specialiai pagaminti taip, kad atlaikytų didelius korespondencijos svorius, būtų stabilūs ir manevringi, o dviračių amortizatoriai pritaikyti žvyrkeliams ir duobėtiems keliams. Ilgapirščiams sudrausminti dviračių krepšiuose įmontuota signalizacija, o jie patys įregistruoti specialiame dviračių registre www.pažymėtas.lt – vagystės atveju specialus dviračiui suteiktas kodas padeda greičiau rasti šią pavogtą transporto priemonę.

Gegužės 7 d. laiškininkai elektriniais dviračiais į gatves išvažiuos Akmenės, N. Akmenės, Kuršėnų, Ariogalos, Kelmės, Gargždų, Kretingos, Palangos, Radviliškio, Pakruojo, Joniškio, Skuodo, Telšių, Šilutės, Šilalės miestuose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ketvirtadienį paskelbti ir apdovanoti labiausiai nusipelnę Lietuvos medikai.

Tarp Lietuvos geriausiųjų – du šilutiškiai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės ligoninės Chirurgijos – traumatologijos skyriaus vedėjui Algiui Starkui suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas. Jis taip pat apdovanotas garbės ženklu.

Šilutės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vyresniajai slaugytojai Daivutei Staigienei suteiktas nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardas. Jai taip pat įteiktas garbės ženklas.

Sporto komplekso rekonstravimo darbai prasidės dar šiais metais. (VE.lt nuotr.)

Daugiafunkcį sporto ir sveikatingumo kompleksą (su baseinu) Šilutėje statys Vilniaus rajone registruota UAB „Neostata“. Šiandien, balandžio 30 d., su šia įmone pasirašyta rangos sutartis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiafunkcis sporto ir sveikatingumo kompleksas iškils Rusnės gatvėje, priešais ligoninę, rekonstravus buvusio sporto komplekso pastatus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tik 7 savivaldybės iš 60 tenkina minimalius Savivaldybių valdomų įmonių skaidrumo reikalavimus, tai yra, tik tiek savivaldybių skelbia minimalią privalomą informaciją apie savo įmones, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Siekiant skaidrumo, įstatymai nustato, savivaldybės turi teikti svarbiausią informaciją apie savo valdomas įmones – veiklos ir finansinius rezultatus, vadovus, valdybos narius, viešinti įmonių įstatus, veiklos rezultatų bei finansines ataskaitas. Tačiau vidutinis skaidrumo balas, vertinant, ar laikomasi įstatymo, yra tik 3,95 iš 6 galimų.

Šilutės rajono savivaldyės įmonių – „Šilutės šilumos tinklų“, „Šilutės vandenų“ ir „Šilutės autobusų parko“ – skaidrumo balas – 4: visų jų interneto svetainėse Lietuvos laisvosios rinkos institutas neaptiko įstatų ir veiklos ataskaitų.

„Daugiau informacijos garantuoja didesnį skaidrumą, o jos trūkumas sietinas su nepotizmu ir korupcija, kurių apraiškos stebimos savivaldoje. Menkas savivaldybių demonstruojamas skaidrumas yra ženklas, kad jų įmonės veikia kitais tikslais nei kad viešojo intereso tenkinimas“, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Gintarė Deržanauskienė.

Visą įstatyme nurodomą minimalią skelbtiną informaciją savo interneto svetainėse viešina tik Jurbarko r., Klaipėdos r., Kretingos r., Marijampolės, Šiaulių r., ir Švenčionių r. savivaldybės. Skaidrumo ir informacijos apie valdomas įmones labiausiai trūksta Zarasų r., beveik jos nėra ir Alytaus m., Kalvarijos ir Varėnos savivaldybėse.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbia, kad savivaldybės išlieka labiausiai korupcijos paveiktų sričių Lietuvoje – net 37 proc. visų pernai STT pradėtų ikiteisminių tyrimų yra susiję su, galbūt, padarytomis nusikalstamomis veikomis vietos savivaldoje. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra pabrėžusi, kad didesnis savivaldybių valdomų įmonių skaidrumas mažintų korupcijos rizikas, didintų savivaldybių valdomų įmonių efektyvumą ir gaunamą grąžą.

„Kol kas negalime pasidžiaugti ir valstybinių priežiūros institucijų darbu. Kontrolė, kaip savivaldybės ar jų valdomos įmonės išpildo skaidrumo reikalavimus ar rekomendacijas, – nevykdoma. Ne tik nėra žinoma, kiek efektyvios yra savivaldybių valdomos įmonės, apskritai nėra tikslių duomenų, kiek jų veikia“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Gintarė Deržanauskienė.

Informaciją apie Savivaldybių valdomas įmones Valdymo koordinavimo centras paskutinį kartą skelbė prieš šešerius metus. Valstybės kontrolė yra pažymėjusi, kad šiuo metu savivaldybių valdomos įmonės neužtikrina Konkurencijos įstatymų laikymosi, įgyvendinti valstybės valdomų įmonių pertvarką Lietuvą ragino ir Europos Komisija.

Parengta pagal www.llri.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kam tikėtis to, ko niekas nežadėjo?

Baigėsi šildymo sezonas, baigėsi ir karšto vandens tiekimas Traksėdžių gyventojams. Ir taip jau daug metų.

Praeitą savaitę el.paštu sulaukėme vieno Traksėdžių gyventojo laiškelio. Žmogus piktinasi, kad ir įrengus šilumos perdavimo tinklą nuo Šilutės rajoninės katilinės iki Traksėdžių gyvenvietės, čia gyvenančių žmonių gyvenimas nedaug tepasikeitė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Situacija kartojasi jau dešimtmečiais: baigiasi šildymo sezonas, Traksėdžiams išjungiamas karšto vandens tiekimas, taip įvyko ir šiais metais, nors niekur neradau paaiškinimo“, - rašo Traksėdžių gyventojas, pridurdamas, kad naujos šilumos trasos įrengimas atsiėjo daug tūkstančių eurų.

Patiksliname: šilumos perdavimo tinklo įrengimo nuo Šilutės rajoninės katilinės iki Traksėdžių gyvenvietės projekto vertė – apie 1,5 mln. eurų (be PVM).

Susisiekėme su UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktoriumi Vaidotu Mačiuliu. Pastarasis tvirtino, kad karšto vandens vasarą Traksėdžių gyventojams niekas nežadėjo. Esą daugelis traksėdiškių jau daug metų vandenį šildosi patys, todėl tiekti karštą vandenį „keliems gyventojams“ pasibaigus šildymo sezonui būtų ekonomiškai nenaudinga, o patirtus nuostolius turėtų kompensuoti visi Šilutės miesto gyventojai.

Kitaip sakant, karštas vanduo Traksėdžiuose šildymo tarpsezoniu buvo ir bus pačių traksėdiškių reikalas.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Visuomenė neturi žinoti, kokiam komercinės paskirties statiniui ruošiama dirva Šilutės mieste, prie Klaipėdos ir Naujakurių gatvių sankryžos? Nieko panašaus.

Prie Klaipėdos ir Naujakurių gatvių sankryžos jau kuris laikas vykdomi statybos parengiamieji darbai. Natūralu, kad miesto gyventojams kyla klausimas, kas ten bus statoma. Deja, rasti atsakymą į šį, regis, paprastą klausimą, ne taip lengva.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas, kuris, regis, tikrai turėtų žinoti, kam ten ruošiama dirva, teigia nežinantis to, o jeigu ir žinotų, esą vis tiek neatskleistų, paisydamas asmens duomenų apsaugai keliamų reikalavimų. Iš jo sužinojome tik tiek, kad tai bus komercinės paskirties statinys.

Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus atviresnis, jis teigia girdėjęs, kad ten bus statoma platų automobilių dalių prekybos tinklą Lietuvoje valdančios „Autoaibės“ parduotuvė.

Yra daugiau girdėjusių, kad į Šilutę žengia „Autoaibė“. Tačiau pati automobilių prekybos bendrovė šią informaciją atsisako patvirtinti. Bet ir neneigia. Kitaip sakant, ji atsisako suteikti bet kokios informacijos.

Vakar el.paštu kreipėmės į „Autoaibę“. Prašėme patvirtinti arba paneigti, kad Šilutėje bus statoma šios bendrovės parduotuvė. Taip pat prašėme informuoti, kada prasidės ir kiek laiko truks statybos, kada numatytas parduotuvės atidarymas. Manydami, kad, jeigu jau kalba eina apie visuomenei svarbaus statinio statybą, su jo projektu turėtų būti supažindinti ir Šilutės gyventojai, dar paklausėme, ar (arba kaip) parduotuvės projektas bus pristatytas miesto visuomenei. Tačiau atsakymo nesulaukėme.

Todėl šiandien paskambinome „Autoaibės“ tinklalapyje nurodytu telefono numeriu. Tačiau atsiliepusi įmonės darbuotoja pareiškė, kad mus dominanti informacija yra konfidenciali, todėl ji nieko nekomentuosianti.

Liko nuvažiuoti į statybvietę ir pasiteirauti ten triūsiančių darbininkų. Tie neslepia: čia bus „Autoaibė“.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Įmonės, įstaigos, organizacijos ir gyventojai kviečiami dalyvauti šventės eisenoje.

Gegužės 24–25 dienomis švęsime Šilutės 508-ąjį gimtadienį.

Tradiciškai antroji šventės diena prasidės eisena iš Lietuvininkų gatvės į Turgaus aikštę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės krašto bendruomenės, mokyklos ir ikimokyklinės ugdymo įstaigos, kultūros bei meno, sporto kolektyvai, įmonės, įstaigos, organizacijos ir visi piliečiai kviečiami dalyvauti šventinėje eisenoje ir kartu kurti gerą miesto šventės nuotaiką.

Eisenos dalyviams siūloma registruotis el. paštu: info@silutekpc.lt iki 2019 m. gegužės 17 d. Registracijos laiške nurodykite organizacijos pavadinimą, vadovo vardą ir pavardę, eisenos dalyvių skaičių, atsakingo asmens vardą, pavardę ir telefono numerį. Užsiregistravusiųjų eisenos dalyvių atstovams bus pateikta detali informacija apie eisenos pradžios laiką, susibūrimo vietą, rikiuotę ir kt.

Tema: „ Mes esam iš Šilutės krašto“.

Išsamesnė informacija tel. 8 441 77 113.

Prieš metus

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prieš dvi savaites išretinta Šilutės miesto Gudobelių alėja dar šią savaitę turėtų sulaukti naujų medelių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak Šilutės seniūno pavaduotojo Algirdo Ivanausko, naujos raudonžiedės gudobelės istorinėje alėjoje bus sodinamos šį penktadienį.
Planuojama pasodinti iš viso 28 medelius.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo šiandien, balandžio 23 d., Šilutės rajone oficialiai baigiamas šildymo sezonas.

Įsakymas

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šis šildymo sezonas Šilutės rajone tęsėsi daugiau kaip 6 mėnesius – nuo 2018 m. spalio 8 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės senosiose dvaro kapinėse augantis ąžuolas jau kitąmet gali būti paskelbtas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iniciatyvos paskelbti šį ąžuolą gamtos paveldo objektu ėmėsi asociacija „Šilutės gražinimo draugija“. Ji dar praeitų metų pavasarį kreipėsi į rajono savivaldybės administraciją. Tačiau pastaroji miesto gražintojų pasiūlymą atmetė.

„Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė str. „Valdžiai nauji gamtos paveldo objektai nereikalingi“.

Tačiau Šilutės visuomenininkai sulaukė Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (toliau – VSTT) palaikymo. Pastaroji ne tik pritaria pasiūlymui paskelbti ąžuolą valstybės saugomu gamtos paveldo objektu, bet ir ruošiasi pradėti tam reikalingas procedūras: dar šią vasarą VSTT specialistai atvyks į Šilutę ir tiksliai išmatuos senosiose dvaro kapinėse augantį galiūną, aprašys jį, nustatys koordinates ir parengs ribų planą, kuris vėliau turės būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba ir Šilutės rajono savivaldybės administracija.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Apie galimybę koreguoti Šilutės evangelikų liuteronų senųjų kapinių/parko sutvarkymo projektą bus svarstoma po to, kai iš Kultūros paveldo departamento (toliau – KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio bus gautos naujos specialiosios sąlygos, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija, atsakydama į mūsų paklausimą el. paštu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į KPD Klaipėdos teritorinį padalinį savivaldybės administracija planuoja kreiptis šią savaitę, o informaciją apie priimtą sprendimą dėl kapinių/parko projekto savivaldybės administracija žada paskelbti savo interneto svetainėje.

Projektas pakibo ore po to, kai KPD sprendimu kapinės/parkas tapo valstybės saugomu paveldo objektu – Šilutės evangelikų liuteronų senųjų kapinių kompleksu.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės muziejininkai kviečia kartu puošti Velykų simbolį – kiaušinį.

Šiandien prie Šilutės Hugo Šojaus muziejaus išdygo kiaušinis.
Nors jis tik vienas, užtat koks didelis!
Jo aukštis – daugiau kaip 2 metrai – jau dabar yra į ką pažiūrėti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tačiau muziejininkai nori daugiau, todėl jie kviečia visus prisidėti prie šio Velykų simbolio puošimo pačių margintais kiaušiniais.
Jūsų margučių laukiama H. Šojaus muziejuje iki balandžio 19 d.

Beje, balandžio 16, 17, 18 dienomis nuo 11 val. H. Šojaus muziejuje veiks kiaušinių marginimo dirbtuvės, į kurias kviečiami mokiniai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gegužės 17 d. (penktadienį) Šilutėje organizuojamas turizmo sezono atidarymas – ekologinis žygis baidarėmis Šyšos upe.

Žygį, kurio metu iš Šyšos upės (šį kartą nuo taip vadinamo beždžionių pliažo iki Šilutės mažųjų laivų uosto) bus renkamos šiukšlės, organizuoja Šilutės gražinimo draugija kartu su Šilutės turizmo informacijos centru.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiau informacijos pranešime vėliau.

Ekologiniai žygiai baidarėmis Šyšos upe rengiami nuo 2009 m. vasaros.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Vakar, balandžio 11 d., Šilutės miesto Gudobelių alėjoje virto medžiai.
Šilutės komunalininkai paguldė daugiau kaip 10 senųjų gudobelių.
Istorinėje alėjoje liko augti tik jauni šios rūšies medeliai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Miesto visuomenė apie planus išpjauti senąsias gudobeles nebuvo iš anksto informuota, kadangi, kaip teigia Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, visi tie medžiai buvo avarinės būklės, todėl skubėta kuo greičiau juos pašalinti.
Kitų variantų, – gudobelių genėjimo, sutvirtinimo, – anot seniūno, želdinių ir želdynų apsaugos ir priežiūros komisija nė nesvarstė dėl tos pačios priežasties – gudobelių būklė buvo avarinė.
Seniūnas žada, kad vietoj nupjautų gudobelių bus pasodintos naujos.
Tiesa, kol kas ir jis negali pasakyti, kada tai įvyks.
Galbūt jau šį rudenį.
Tačiau, jeigu bus nuspręsta palaukti, kol pajudės Gudobelių alėjos pėsčiųjų tako ir šaligatvio sutvarkymo projektas, naujų medelių gali tekti palaukti ilgiau.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šių metų „Baltijos Lean Forume“ už didžiausią pasiektą pažangą šešiose kategorijose apdovanotos lietuviškos bendrovės: „Šilutės baldai“, „Kurana“, „Baltic Petroleum“, „Girteka Logistics“, „Domeina“ ir „Baltic Food Partners“.

Anot pranešimo, laimėtojai buvo nustatomi tarp efektyviausiai Lean metodus taikančių įmonių, įvertinant pernai pasiektus rezultatus, našumo augimą, planų įgyvendinimo tikslumą ir darbuotojų įtraukimą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Japonijos korporacijoje „Toyota“ gimusi Lean vadybos filosofija jau 50 metų taikoma visame pasaulyje garsiausiose tarptautinėse korporacijoje. „Lean vadybos taikymas pagrįstas nuolatiniu tobulėjimu, drąsa pripažinti problemas ir gebėjimu jas spręsti.

Vienas iš svarbiausių Lean metodologijos terminų yra Kaizen, kurį trumpai galima apibūdinti kaip nuolatinės tobulėjimo kultūros įmonėje puoselėjimą. Taikant Kaizen principus siekiama, kad kiekvienas darbuotojas įsitrauktų į įmonės procesų analizę ir nuolat siūlytų, kaip galima efektyviau organizuoti darbą.

„Metų Kaizen“ nominacijoje šįkart laimėjo AB „Šilutės baldai“. Vienas šios įmonės darbuotojų pasiūlė palengvinti staklių operatoriaus darbą ir sumažinti nereikalingą vaikščiojimą, panaikinant esminę priežastį – netinkamą staklių išdėstymą. Ši idėja išsiskyrė drąsa kelti klausimus, ar taip, kaip įranga sumontuota gamybinėse erdvėse, išties yra geriausia darbuotojui. Šios problemos sprendimas įmonėje virto konkrečiais patobulinimais ir iš naujo standartizavo darbą su staklėmis. Dėl to darbo našumas pakilo 28 proc., o per metus šių patobulinimų sukurta nauda įvertinta 19 tūkstančių eurų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Spyris į užpakalį ir karalių priverčia atsigręžti veidu į savo skriaudėją.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daug nesiplečiant

Šiandien, pirmadienį, balandžio 8 d., prieš vidurdienį Šilutės rajono savivaldybės administracijos mažojoje posėdžių salėje įvyko vietos valdžios vyrų ir kitų atsakingas pareigas savivaldybės aparate einančių asmenų susitikimas su Šilutės bendruomenės atstovais, neabejingais tam, kaip mieste klojami takai į šviesesnį rytojų.
Susitikime su savivaldybės aparato žmonėmis dalyvavo Šilutės gražinimo ir Šilutės H. Zudermano draugijų, asociacijos „SOS Šilutės medžiai“ ir Šilutės evangelikų liuteronų parapijos atstovai.
Kalbėta apie plačiai nuskambėjusį ir daug kam kraujo jau spėjusį pagadinti senųjų kapinių/viešosios erdvės sutvarkymo projektą.
Apie šį projektą jau tiek kalbėta, tiek rašyta (ir raštų, ir straipsnių), bet žmonės iš valdžios aparato ilgą laiką buvo kurti ir akli.
Bet jiems netikėtai įsikišo Kultūros paveldo departamentas, Šilutės evangelikų liuteronų senųjų kapinių kompleksą įtraukdamas į kultūros vertybių registrą, ir žmonės iš aparato staiga praregėjo ir atgavo klausą.
O kad jau taip nutiko, tai jie nusprendė išbandyti, kaip funkcionuoja tie jų pojūčiai.
Taigi, žmonės iš aparato pakvietė miesto bendruomenės atstovus pasitarti, kaip reikėtų tvarkyti senąsias kapines/viešąją erdvę.
Kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada.
Tačiau šiuo atveju labiau panašu, kad šaukštai jau po pietų.
Mat dabar sąlygas diktuoja Kultūros paveldo departamentas.
Gali nutikti taip, kad senųjų kapinių nebus galima tvarkyti kaip parko.
O kapinių tvarkymo kaip kapinių ES fondai nefinansuoja.
Todėl šį projektą gali tekti pamiršti, o jam numatytus skirti tūkstančius pamėginti nukreipti kitai viešajai erdvei sutvarkyti.
Šia įžvalga po daugiau kaip valandą trukusio pokalbio, kurį būtų sunku pavadinti draugišku, pasidalijo administracijos direktorius Sigitas Šeputis.
Anot jo, kai Kultūros paveldo departamentas pateiks savo sąlygas, tuomet ir bus aišku, ką ir kaip toliau bus (arba nebus) galima daryti.
Jeigu vis dėlto bus galima ten ką nors daryti, tuomet visuomenininkai, aktyviai pasisakantys prieš, jų manymu, pernelyg plačius ir gilius valdžios aparato užmojus senosiose kapinėse, savo pastabas ir pasiūlymus žada pateikti ir raštu.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Vakar, balandžio 1-ąją, Šilutėje paminėtos miesto mecenatu tituluojamo dvarininko Hugo Šojaus 174-osios gimimo metinės.

Renginys vyko Šilutės dvaro senosiose kapinėse, prie H. Šojaus kapo.
Jo būta kuklaus, bet prasmingo.
Gaila, aukštieji vietos valdžios vyrai nerado laiko pagerbti miesto geradario.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

H. Šojus savo gyvenimą paskyrė krašto puoselėjimui ir kultūrinio paveldo išsaugojimui, primena pastarojo vardu pavadintas Šilutės muziejus.
-Ar esame verti jo darbų? – prie miesto geradario kapo klausė Šilutės gimnazistai. – Kuo šiandien pradžiugintume H. Šojų?
Pabandykite ir jūs atsakyti sau į šiuos klausimus…

Šį ąžuolą siūloma skelbti saugomu gamtos paveldo objektu. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės dvaro senųjų kapinių komplekso teritorijoje augantį paprastąjį – bet tikrai ne paprastą – ąžuolą siūloma skelbti gamtos paveldo objektu. Tačiau vietos valdžios ši iniciatyva nedomina.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Paprastasis, bet ne paprastas

Šilutės dvaro senųjų kapinių komplekso teritorijoje, šalia Naujųjų apaštalų bažnyčios (už Šilutės halės), auga paprastasis ąžuolas. Jo apimtis maždaug 1,3 metro aukštyje – apie 5,2 m (nuotrauka dešinėje), o jo paties aukštis gali siekti visus 20, o gal ir daugiau metrų. Kitaip sakant, šis galiūnas beveik niekuo nenusileidžia garsiajam Pagrynių ąžuolui, kurio amžius, kaip manoma, gali siekti apie 300 metų. Skirtumas tas, kad pastarasis jau seniai paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu, o štai Šilutės mieste augantis senolis lig šiol nesulaukia deramo dėmesio.

Asociacja „Šilutės gražinimo draugija“, manydama, kad ir šis ąžuolas vertas didesnio valdžios ir visuomenės dėmesio ir globos, dar praeitų metų pavasarį, tiksliau, 2018-ųjų balandžio 20 d., raštu kreipėsi į rajono savivaldybės administraciją su pasiūlymu paskelbti šį galiūną saugomu gamtos paveldo objektu.

Saugomais gamtos paveldo objektais taip pat buvo siūloma skelbti kitus du šimtamečius ąžuolus, augančius H. Šojaus dvaro sodybos teritorijoje.

Valdžiai nauji gamtos paveldo objektai nereikalingi

Nepraėjo nė metai, kai Šilutės gražintojai sulaukė atsakymo. Ir tai tik po pakartotinio kreipimosi.

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės Agėlos Skutulienės rengtame, administracijos direktoriaus Sigito Šepučio pasirašytame atsakyme teigiama, kad pradžioje minėtas ąžuolas auga teritorijoje, kuri yra registruota Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, esą todėl netikslinga jo skelbti Savivaldybės gamtos paveldo objektu. Kaip ir kitų minėtų dviejų ąžuolų, kurie taip pat auga Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre registruotoje teritorijoje.

Tačiau vietos valdžia neatsisako išklaustyti pasiūlymų „dėl reikalingų techninių priemonių, kurios padėtų išsaugoti Savivaldybės teritorijoje augančius želdinius“.

Visuomenininkai nesiruošia nuleisti rankų

Šilutės gražinimo draugija, priešingai nei vietos valdžia, mato prasmę turėti rajone daugiau saugomų gamtos paveldo objektų, kurie, neabejojama, taptų naujomis lankytinomis vietomis tiek vietos gyventojams, tiek ir krašto svečiams. Todėl, jeigu vietos valdžia nepakeis savo nuomonės, visuomenininkai žada patys imtis minėtų ąžuolų priežiūros ir įprasminimo.

Planuojama pasikviesti į Šilutę medžių priežiūros specialistų – arboristų, kad patartų, kaip tuos paprastuosius – bet tikrai ne paprastus – šimtamečius galiūnus prižiūrėti, kaip sukurti jiems ilgo, sveiko ir saugaus gyvenimo sąlygas.

O ką manote jūs?

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Balandžio 1 dieną gimė Šilutės miesto mecenatas, dažnai tiesiog geradariu vadinamas dvarininkas Hugo Šojus, savo gyvenimą paskyręs krašto puoselėjimui ir kultūrinio paveldo  išsaugojimui.

Tai buvo universali asmenybė, savo veikla besiveržusi į įvairias gyvenimo sritis ir visur palikusi ryškų pėdsaką. Apie svarų H. Šojaus indėlį į miesto istoriją byloja ne tik miesto kraštovaizdis, monumentai, gatvių pavadinimai, bet ir Šilutės Hugo Šojaus muziejus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pastarojo pavadinimas ne tik įprasmina šios asmenybės atminimą, bet ir pristato H. Šojaus veiklos rezultatus – šiame dvare daugiau kaip prieš 100 metų buvo įkurtas pirmasis muziejus Klaipėdos krašte, o jame buvusių ir iki šių dienų išlikusių muziejinių vertybių pagrindu yra parengtos ekspozicijos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daug šimtmečių Šilutės apylinkės buvo žinomos kaip viena lietuviškiausių vietų Prūsijos valstybės šiaurinėje dalyje – Mažojoje Lietuvoje. Per ilgus laikus ten darbavosi tūkstančių tūkstančiai lietuvininkų, kraštą pavertusių ūkiškai išvystyta vietove. Šios apylinkės siejamos su lietuviška raštija ir spauda, gausiais lietuviškosios kultūros veikėjais. Per šimtmečius čia darbavosi ir kitų tautybių žmonės, kūrę dabartinį Šilutės miestą ir aplinkinę infrastruktūrą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Deja, 1944 m. rudenį įsiveržę sovietiniai okupantai daugelį senųjų krašto gyventojų privertė bėgti į Vakarus, čia paliekant beveik viską – nuo tvarkingų sodybų iki artimųjų kapų. Pagal okupacinio režimo nuostatas Mažoji Lietuva turėjo būti pamiršta, o jos savitasis kultūros ir istorijos paveldas naikintinas. Tais laikais labai nukentėjo ir Šilutės paveldas – daug vertingų statinių nugriauta ar nugyventa, senosios kapinės nusiaubtos ir niekintos. Iki pat pokyčių Sovietų Sąjungoje laikų nebuvo pripažįstamos Šilutės paveldo vertybės.

Ir tais sunkiais laikais būta savų prošvaisčių. Šilutėje ilgai darbavosi žymusis kraštotyrininkas Petras Jakštas, po kruopelę rinkęs žinias apie Mažosios Lietuvos praeitį. Ten glaudėsi išlikusių senųjų gyventojų būrelis, kaupėsi vietos šviesuoliai.

Lietuvos Atgimimo laikais būtent Šilutė tapo reikšmingų kultūrinių pokyčių vieta. Ten susibūrusi jaunųjų vydūniečių grupė ir senesnių kartų žmonės ėmėsi puikių iniciatyvų. Būtent Šilutėje tada rengtasi Vydūno ir kitų Mažosios Lietuvos žymių veikėjų perlaidojimams, ten pritarta Rambyno – Bitėnų senųjų kapinaičių atkūrimui, jas paverčiant Mažosios Lietuvos panteonu, ten rūpintasi M. Jankaus spaustuvės Bitėnuose atkūrimu. Pradėti didieji krašto kultūros paveldo tyrimai, remti anuometinių rajono vadovų ir vietos šviesuolių. Visas būrys veteranų, kaip želdintojas Julius Balčiauskas, kraštotyrininkai J. Jonaitis, A. Endzinas ir kiti ėmėsi reikšmingų darbų.

Deja, po ketvirčio amžiaus Šilutėje prasidėjo visai kitokie dalykai, paniekinant ne vien Mažosios Lietuvos paveldą, bet ir Atgimimo laikų entuziastų ir Lietuvos patriotų pastangas. Vien pastaraisiais metais išgarsėta tokiais barbariškais žygiais kaip kova su esą senais medžiais ir senųjų gyventojų (evangelikų liuteronų) kapinėmis. Netenka girdėti apie kokią pozityvią paveldosauginę veiklą, visiškai ignoruojami anksčiau atlikti darbai. Iš Šilutės kultūros darbuotojų buvo brutaliai išstumta Roza Šikšnienė, tiek daug nuveikusi viso Šilutės krašto kultūros labui, sugebėjusi atkurti H. Šojaus dvaro sodybos reikšmingą dalį.

Stulbina tiesiog absurdiškas sumanymas didžiąsias Šilutės evangelikų liuteronų kapines, kur nuo XIX a. palaidota tūkstančiai vietos gyventojų, paversti esą smagių pramogų teritorija, per kapavietes nutiesiant kelius ir takus, ten statant amžinojo poilsio vietai visiškai netinkamus įrenginius ir kt. Visai tai barbariškai veiklai skiriamos didžiulės sumos pinigų iš Europos Sąjungos lėšų. Dabartiniai Šilutės vadovai turbūt vaizduoja, kad nežino, jog tai – didžiausias ir vertingiausias Lietuvos Respublikoje išlikęs Mažosios Lietuvos tradicinių kapinių paveldo kompleksas, kad tos kapinės buvo inventorizuotos, tirtos ir įvertintos. Šilutės savivaldybė savo užmačioms vykdyti pasitelkė kažkokius neatsakingus projektuotojus, įžūliai ignoravusius kultūros paveldo vertybes, jau atliktus tyrimus, ir pateikusius nemokšiškus ir neprofesionalius sprendinius. Dar daugiau – pats dabartinis Šilutės rajono meras grasina teismais visuomenininkams ir paveldosaugininkams, atseit, trukdantiems sparčiai ir be jokių skrupulų naikinti Mažosios Lietuvos kultūros paveldo vertybes. Už tokius akibrokštus atsakomybė tenka ir esą nepamainomai Šilutės raj. kultūros vadovei V. Griškevičienei, daugelį metų kovojančiai prieš Mažosios Lietuvos kultūros paveldą ir jai neįtinkančią šio krašto istoriją bei kultūrą.

Tenka priminti, kad tokią barbarišką veiklą Europos žmogaus teisių teismas ir kitos institucijos gali įvertinti kaip konfesinės mažumos (nykstančios evangelikų liuteronų bendruomenės) persekiojimą, jos esminių vertybių prievartinį naikinimą, už tai iš Šilutės raj. savivaldybės priteisdamas milžiniškas kompensacijas. Šilutė pasaulyje plačiai išgarsėtų ir neteisėtu Europos Sąjungos lėšų panaudojimu tikslams, kurie visiškai prieštarauja europinėms vertybėms ir siekiams.

Ar iš tiesų p. V. Laurinaitis siekia išgarsėti kaip Mažosios Lietuvos kultūros paveldo naikintojas, kurio vadovavimo laikais vykdyta tiek tamsuoliškų dalykų? Ar bus kada nors atsitokėta? Ar Šilutė toliau grims į korupcijos, neatsakingumo ir gūdaus tamsuoliškumo liūną?