Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius. (www.lrp.lt nuotr.)

Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo mūsų šaliai nusipelniusius asmenis – įvairiausių profesijų ir skirtingų biografijų žmones: iškilius kultūros, visuomenės veikėjus, mokslininkus, ištikimus Lietuvos draugus užsienyje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Taip pat už pasiaukojimą, tvirtą pareigos jausmą ir išskirtinę drąsą, pademonstruotą itin sudėtingomis COVID-19 aplinkybėmis gelbstint gyvybes, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai po mirties įteikti dar devyniems Lietuvos medicinos darbuotojams.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai po mirties įteikti ir dviem Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro medikėms – vidaus ligų gydytojai Vandai Dumašienei ir skubiosios medicininės pagalbos slaugos specialistei Simonai Girdvainienei.

www.silute.lt nuotr.

Elektromobilių įkrovimo stotelė įrengta Cintjoniškių gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šia paslauga elektromobilių savininkai gali naudotis nemokamai.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Vyresni Šilutės rajono gyventojai tikrai mena istoriją apie pūgoje užpustytą felčerę, kurios žygdarbiui įprasminti 1987-aisiais buvo pastatytas paminklas priešais Šilutės ligoninę.

Praėjus daugiau kaip 30 metų paminklas išliko nepakitęs, tačiau granito plokštelėmis apkaltas skulptūros pamatas – apgriuvęs, kuris tikrai nepuošia gydymo įstaigos teritorijos. Šiandien jis aptvertas juosta.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis pasidalino planais atnaujinti ir tokiu būdu išsaugoti reikšmingą kraštui paminklą.

„Teko bendrauti su skulptoriumi, nes vis tik norint atnaujinti skulptūrą norėjosi ir autoriaus sutikimo. Įdomu tai, kad toks gražus ir prasmingas paminklas nėra įtrauktas į Paminklų registrą. Nuo pastatymo praėjo jau 34-eri metai ir Pamario krašto oras ir laikas padarė savo: paminklas išliko gražus, tačiau pjedestalas, kuris buvo pastatytas ant statybinių blokų ir aplipdytas granito plokštėmis – byrantis. Tai norime jį sutvarkyti, – kalbėjo V. Šileikis, kuris viliasi, kad prie paminklo atnaujinimo geranoriškai prisidės ne tik Šilutės rajono organizacijos, bet ir Pagėgių krašto. Anot jo, tokių reikšmingų paminklų rajone nėra daug, o ši skulptūra byloja apie begalinį žmogaus pasiaukojimą. – Šiuo metu dar reikia įvertinti, kiek gali kainuoti visi atnaujinimo darbai. Artimiausiu metu susitinku ir su darbų vertintojais. Kai paaiškės daugiau detalių, darbus ir pradėsime“.

Šis paminklas skirtas medicinos felčerei Zosei Petraitienei, kuri, eidama pas gimdyvę, 1982-ųjų sausio 6 d. pūgoje žuvo. Po penkerių metų priešais Šilutės ligoninę buvo atidengta skulptūra „Pūga“ (skulptorius Antanas Šnaras, architektas Petras Lapė). 1994 metais Natkiškiuose, kurių apylinkėse ir įvyko nelaimė, Z. Petraitienės vardu pavadinta mokykla.

Z. Petraitienė buvo kilusi iš neturtingos šeimos Šilutės rajone, dirbo pradinių klasių mokytoja. 1956 m. ji baigė vakarinę medicinos felčerių – akušerių mokyklą. Dirbo Ramučių kaime felčerių – akušerių punkto vedėja, o po 8 metų atvažiavo į Natkiškius (Pagėgių sav.) vadovauti ambulatorijai.

www.silute.lt nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir Švietimo skyriaus specialistai birželio 17 d. dalyvavo gabių, talentingų vaikų bei jų mokytojų iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mero padėkos raštais ir dovanų kuponais apdovanoti net 55 mokiniai ir 6 kolektyvai, kurie laimėjo prizines vietas tarptautiniuose bei šalies  konkursuose, olimpiadose. Padėkos įteiktos ir visus juos paruošusiems pedagogams.

2021 m. apdovanotų Šilutės rajono savivaldybės mokinių ir mokytojų sąrašą rasite čia: https://www.silute.lt/naujienos/silutes-krasto-mokiniu-bei-ju-mokytoju-apdovanojimu-ceremonija/8099.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jau šį ketvirtadienį, birželio 17 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Norfa“ plečia valdas Šilutėje.

Senąją autobusų stotį viešajame aukcione už 350 tūkst. eurų įsigijo „Norfos“ įmonių grupei priklausanti bendrovė „Rivona“. Pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta šiandien, birželio 2 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot „Norfos“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, autobusų stoties vietoje iškils nauja „Norfa“ parduotuvė.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Niekur kitur to nepamatysi: vištų pulkelis įsitaisė virš Šyšos upės.

Šilutė šiandien švenčia, tiesa, kukliai.
Užtat vištų pulkelis nepasikuklino ir įsitaisė ant laktų vidur Šyšos upės.
Beveik viduryje, patikslintų Vytautas, bet labiau į pakraštį…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Galbūt ir keista jas ten matyti, bet Šilutei ir vištos tinka.
Ačiū Šilutės meno mokyklai už gražų reginį.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Praėjusią savaitę įvyko Šilutės miesto senosios autobusų stoties aukcionas. Laimėtojas už šį UAB „Šilutės autobusų parkas“ priklausantį turtą pasiūlė 350 tūkst. eurų – daugiau nei dvigubai daugiau už pradinę kainą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kol pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašyta, aukciono laimėtojas neatskleidžiamas. Kol kas žinoma tik tiek, kad tai ne Šilutės įmonė.

www.novamedia.lt nuotr.

Atšilus orams prasideda ir tvarkymosi metas, kai norisi išsikuopti namus, sandėliukus, garažus. Deja, tvarkydami vienoje vietoje, gyventojai netvarką kuria kitoje, nes su atliekomis elgiasi neatsakingai – jas netinkamai rūšiuoja, krauna šalia konteinerių, nors vietos juose dažnai dar yra. Jei gyventojai ir toliau elgsis neatsakingai, šiukšlių kalnai kiemuose augs, o atliekų vežėjų pastangos palaikyti tvarką nueis perniek.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Skirtingoms atliekoms – savas konteineris

Viena opiausių vežėjų įvardinamų problemų Šilutėje – bendro naudojimo konteineriuose ir šalia jų dažnai randama netinkamų atliekų. „Tiek į mišrių komunalinių atliekų, tiek į pakuočių konteinerius kraunamos statybinės ir didelių gabaritų atliekos, o, konteinerius perpildžius, šios paliekamos tiesiog šalia. Tuomet atliekas aplink pradeda dėti ir kiti gyventojai, kol galiausiai aikštelės gyventojų kiemuose tampa sąvartynais. Pasitaiko, kad prie konteinerių randame ir įmonėms priklausiusių atliekų. Ne paslaptis, kad bendro naudojimo konteinerių aikštelėse nereikalingais daiktais mėgsta atsikratyti ir individualių valdų savininkai“, – apie iššūkius Šilutėje pasakoja „Ecoservice Klaipėda“ padalinio vadovas Saulius Vyšniauskas.

Netinkamai išrūšiuotos ir paliktos atliekos darko kiemų vaizdą ir kelia gyventojų pasipiktinimą. Deja, vežėjai negali statybinių ir didelių gabaritų atliekų išvežti kartu su mišriomis ar pakuočių atliekomis, nes pagal atliekų tvarkymo taisykles jos turi būti tvarkomos atskirai. Stambiagabaritės atliekos Šilutėje turi būti surenkamos kas dvi savaites, tačiau net renkant jas kas savaitę be gyventojų bendradarbiavimo švarą mieste užtikrinti sudėtinga. Tvarkant vieną miesto dalį, atliekų krūvos pradeda augti kitoje.

Rūšiavimo konteineriai skirti tik pakuočių atliekoms: į žaliąjį konteinerį turi keliauti stiklo buteliai, stiklainiai ir jų duženos, į mėlynąjį – popieriaus, kartono pakuotės ir makulatūra, o geltonasis skirtas polietileno maišeliams, plastikinėms, metalinėms ir kombinuotoms-daugiasluoksnėms pakuotėms.

S. Vyšniauskas atkreipia dėmesį, kad jei situacija Šilutėje nesikeis, vežėjas bus priverstas šių atliekų nebevežti, taip pat planuojama individualių namų gyventojus papildomai įspėti apie netinkamai tvarkomas atliekas specialiais lipdukais ant konteinerių.

5 universalios atliekų tvarkymo taisyklės

Tam, kad konteineriai nepersipildytų netinkamomis atliekomis, rūšiuojamos pakuočių atliekos galėtų būti perdirbamos ir virstų naujais gaminiais, o Šilutės gyventojai – džiaugtis tvarkingais kiemais, užtenka laikytis kelių paprastų taisyklių.

Skirtingų rūšių atliekas mesti tik į joms skirtus rūšiavimo konteinerius.
Į rūšiavimo konteinerius mesti tik pakuočių atliekas.
Pakuotes praskalauti, kad neužterštų kitų konteineryje esančių atliekų.
Pakuotes, sudarytas iš skirtingų medžiagų, išardyti ir mesti palaidas, t.y. nesudėti vienos į kitą
Didesnes kartonines dėžes ar popieriaus pakuotes išlankstyti, plastiko butelius suspausti – taip konteineriuose atliekų tilps daugiau.
Visos kitos atliekos tvarkomos atskirai ir rūšiavimo konteineriuose jų neturėtų būti.

Alternatyvos didžiosioms ir žaliosioms atliekoms

Vežėjai rūšiavimo ir buitinių atliekų konteineriuose Šilutėje, prasidėjus žaliųjų atliekų sezonui, suranda ir nugenėtų šakų, nupjautos žolės ir kt. Dažnai į konteinerius taip pat nugula namų apyvokos daiktai ar statybinės ir net didžiosios atliekos – patalynė, nereikalingi vaikų žaislai, vežimėliai, gipso plokštės, profiliai, putplastis ir kitos remonto atliekos, kurias gyventojai turėtų pristatyti į Šilutės rajono didžiųjų atliekų, antrinių žaliavų, buityje susidariusių pavojingų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, kuri yra Rumšų kaime Šyšos g. 1a.

Jeigu gyventojai tokių atliekų patys negali nuvežti į specialią aikštelę, jiems gali praversti didmaišių užsakymo paslauga. „Tai tvirti maišai, talpinantys iki 800 kg atliekų. Didmaišiai praverčia, kai atliekos susidaro nereguliariai. Pavyzdžiui, žaliosioms atliekoms nugenėjus medžius ir krūmus, nugrėbus pernykščius lapus. Taip pat didmaišiai tinkami nedideliems statybinių atliekų kiekiams, didžiosioms atliekoms“, – sako S. Vyšniauskas.

Tiesa, svarbu žaliąsias atliekas kaupti atskirame didmaišyje ir jų nesumaišyti su kitomis atliekomis – po surinkimo atliekos tvarkomos skirtingai.

Reikėtų nepamiršti, kad konteineriai skirti tik konkrečių aplinkinių namų gyventojams, tad atliekas atvežusios ir palikusios įmonės ar individualių namų gyventojai nusižengia taisyklėms. Pastebėjus tokius ar panašius nusižengimus, o taip pat turint susijusių klausimų, reikėtų kreiptis į Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyrių telefonu 8 441 79 295.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo pirmadienio, gegužės 3 d., Šilutės rajone oficialiai baigiamas šildymo sezonas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šis šildymo sezonas Šilutės rajone tęsėsi daugiau kaip 6 mėnesius – nuo 2020 m. spalio 14 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Elektros stulpo atrama – vidury važiuojamosios dalies.

Beveik viduryje, patikslintų Vytautas, bet labiau į pakraštį.

„Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė dar sausio 22 dieną („Su pjūklu rankose prieš betoninį stulpą nepašokinėsi“).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praeitą savaitę šis objektas sulaukė ir TV3 televizijos dėmesio.

www.silute.lt nuotr.

Šilutėje atšaukiama šią savaitę turėjusių skiepytis Pfizer vakcina gyventojų registracija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos pranešimo: „Informuojame Šilutės rajono gyventojus, kurie šią savaitę buvo pakviesti skiepytis su Pfizer/Comirnaty vakcina. Dėl Vilniaus mieste susidariusios sudėtingos epidemiologinės padėties bei sudėtingos situacijos stacionaruose, kai lovų užimtumas artėja prie kritinės ribos, šiandien Šilutėje vyksta registracijos vakcinacijai atšaukimas. Ministerija priėmė sprendimą perskirstyti vakcinų kiekius tarp savivaldybių ir daugiau jų skirti Vilniaus miesto gyventojų vakcinacijai. Šilutės rajono savivaldybė pateko tarp tų, kurioms nebuvo pristatytas planuotas vakcinų kiekis.

Ministerijos pareiškime teigiama, kad ir ateityje bus skiriami didesni vakcinų kiekiai toms savivaldybėms, kuriose bus fiksuojama blogėjanti situacija tam, kad ji būtų kuo greičiau stabilizuota.“

Savivaldybės administracija atsiprašo visų Šilutės rajono savivaldybės gyventojų dėl iškilusių nepatogumų atšaukiant registracijas bei sumažintų vakcinų tiekimo kiekio ateityje, kuomet bus kviečiama vakcinuotis dar mažiau mūsų gyventojų.

VE.lt nuotr.

Rūkyti uždrausta jau 4 Šilutės miesto daugiabučių namų balkonuose.

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymas, draudžiantis rūkyti daugiabučių namų balkonuose. Tačiau kad šis draudimas pradėtų veikti, turi būti pateiktas bent vieno iš namo gyventojų prieštaravimas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmieji rūkaliams „užsidarė“ Jaunimo al. 5 namo balkonai. Vėliau uždrausta rūkyti Kęstučio g. 8 ir Vytauto g. 4 namų balkonuose, o naujausią įsakymą dėl draudimo rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius pasirašė balandžio 14 d., užspeisdamas į kampą Melioratorių al. 4 namo rūkalius. Tiesa, šis draudimas įsigalios gegužės 3 d.

Vidaus reikalų ministerija yra parengusi aprašą, kaip ir kokia tvarka uždraudžiama rūkyti balkonuose. Nustatyta, kad kai bent vienas daugiabučio namo gyventojas prieštarauja dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, savivaldybės administracijos direktorius įformina sprendimą paskelbti, kad to daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, draudžiama rūkyti.

Daugiabučio namo gyventojo prieštaravimas dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, pareiškiamas, pateikiant pranešimą savivaldybės administracijai.

www.silute.lt nuotr.

Balandžio 14 d. duris Pamario krašto gyventojams atvėrė Vakcinacijos centras. Pirmoji šiandien paskiepyta „Pfizer“ vakcina – pedagogė Lina iš Saugų.

Šiuo metu vakcinuojami 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys bei švietimo darbuotojai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Registracija asmenų, kurie dar nebuvo pakviesti skiepytis savo gydymo įstaigoje:
Vydūno gimnazijos salėje (Atgimimo al. 3, Šilutėje, įvažiavimas iš Taikos gatvės), mob. telefonu: +370 642 65 960 (nuo 8.00 iki 17.00 val.) arba internetu: https://forms.gle/4zwSdJKWhU3ZyPgu9.

www.silute.lt inf.

www.silutekpc.lt nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą 07.1.1-CPVA-R-905-31-0005 „Šilutės kultūros ir pramogų centro ir bibliotekos pastato, esančio Tilžės g. 12, pritaikymas bendruomenės poreikiams“. Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1-CPVA-R-905 priemonę „Miestų kompleksinė plėtra“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sutartis dėl projekto finansavimo su Viešąja įstaiga Centrine projektų valdymo agentūra pasirašyta 2019 m. vasario 19 d.

Projekto tikslas – sudaryti sąlygas didinti visų amžiaus grupių gyventojų užimtumą ir pažeidžiamų grupių socialinę integraciją Šilutės rajono savivaldybėje.

Įgyvendinant projektą, numatyta atnaujinti ir pritaikyti infrastruktūrą bendruomeniniams poreikiams, atlikus pastato, esančio Tilžės g. 12, Šilutėje I aukšto patalpų kapitalinį remontą bei rekonstruojant pastato, esančio Lietuvininkų g. 6, Šilutėje, I ir III aukšto patalpas.

Numatoma, kad pastato, esančio Tilžės g. 12, Šilutėje, I aukšto suremontuotose patalpose gyventojai galės laiką leisti įrengtose įvairiose mokymų klasėse (kompiuterio raštingumo, lietuvių ir užsienio kalbų, interaktyvaus mokymosi), virtualių šokių ir virtualių žaidimų salėje, edukacinėje laboratorijoje, edukacinėje erdvėje „Senasis knygrišių amatas“, žaislotekoje – žaidimų erdvėje mamoms su vaikais bei saviraiškos erdvėje.

Pastato, esančio Lietuvininkų g. 6, Šilutėje, rekonstruotose patalpose bus įrengta laboratorija, kurioje bus „Mokslo šou“ erdvė, skirta neformaliam chemijos ir fizikos ugdymui, pasitelkiant į pagalbą inovatyvias priemones, taip pat technologijų salė – erdvė, skirta naujausių technologijų pažinimui bei aplinkosaugos salė – erdvė, skirta supažindinti mokinius su ekologija, efektyvių gamtinių išteklių naudojimu, atsinaujinančiais energijos šaltiniais bei gamtos kataklizmais, pasitelkiant simuliacijas. Taip pat numatoma įrengti robotikos salę, sveikos gyvensenos studiją, biologijos salę, taip pat erdvę, skirtą atsivesti savo augintinius, kurioje bus rengiamos gyvūnų parodos, vaikams taikoma gyvūnų terapija. Planuojamoje įrengti bendruomenės salėje numatoma organizuoti Šilutės rajono bendruomenių ar nevyriausybinių organizacijų užsiėmimus, įvairius bendruomenių renginius, o numatytoje įrengti salėje, skirtoje pažeidžiamoms grupėms, vyks pažeidžiamų asmenų grupių organizuojama veikla.

www.lietuvosregionai.lt inf.

H. Šojaus muziejaus nuotr.

Šiemet Šilutė švenčia gyvenvietės įkūrimo 510 metų jubiliejų ir miesto teisių suteikimo 80 metų jubiliejų. Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minima gyvenvietės užuomazga, siejamas su 1511 metais išduota privilegija nuomoti karčemą šile.

Smuklei įkurti valdžia duodavo privilegiją, t. y. tam tikrą raštą, kuriame būdavo surašomos smuklininko teisės, pareigos ir prievolės.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Smuklė gaudavo didesnį ar mažesnį žemės plotą, teisę prekiauti ne tik svaigalais, bet ir kitomis prekėmis. Kai kurios smuklės gaudavo teisę žvejoti nurodytuose vandenyse. Aplinkiniai gyventojai smuklėse vaišindavosi, linksmindavosi, apsirūpindavo reikalingomis prekėmis, sužinodavo paskutines naujienas. Keleiviai čia sustodavo pailsėti ir pernakvoti. Smuklininkas būdavo turtingiausias ir įtakingiausias apylinkės asmuo.

Pirmasis rašytinis šaltinis

Šilutė, Šilokarčema, vok. Heydekrug – šiais vietovardžiais buvo ir yra vadinama gyvenvietė istoriniame Klaipėdos krašte, o nuo 2014 m. vasario mėn. Šilutę galime vadinti miestu etnografinėje Mažojoje Lietuvoje.

Pirmasis rašytinis šaltinis, bylojantis apie gyvenvietę, siekia 1511 m., kuomet buvo išduota privilegija nuomoti karčemą šile, tačiau šiame dokumente nebuvo nurodyta tiksli data, t. y. mėnuo ir diena (XVI-ame amžiuje tai būdavo įprasta). Privilegijos tekste nurodyta: „Privilegiją išdaviau sekmadienį po Šv. Petro Sosto šventės, 1511 metais nuo mūsų Viešpaties gimimo“, todėl skirtinguose šaltiniuose ši diena interpretuojama skirtingai – vasario 22 arba 23 diena. Privilegijoje rašoma, kad Klaipėdos komtūras Michelis von Schwabenas Ordino pavaldiniui Georgui Talatui išdavė privilegiją nuomoti karčemą, pastatytą šile (vok. Krug auf der Heide), iš čia ir kilo gyvenvietės pavadinimas Šilokarčema (vok. Heydekrug).

Privilegijoje taip pat nurodoma, kad įgytas turtas yra paveldimas, o pagal Kulmo teisę savininkas gali laisvai valdyti su viskuo, kas priklauso: arimais, pievomis, krūmais, miškais ir pelkėmis, einant aukštyn nuo Verdainės lauko iki Šyšos, ir visa, kas tarp šių ribų yra. Privilegijoje nepažymėta, kiek konkrečiai tuometinis karčemos valdytojas gavo žemės. Iš 1628 m. dokumento galima sužinoti, kad G. Talatui buvo skirta 12 ūbų žemės, bet naudota 19 ūbų, 18 margų, 48 rykštės – dabartiniais mato vienetais tai būtų apie 300 ha žemės.

Taip pat G. Talatui ir jo teisėtiems paveldėtojams bei palikuonims buvo leidžiama savo reikmėms žvejoti mariose žiemos metu ir už šią malonę ir privilegiją jis arba turto paveldėtojai turėjo komtūrui, arba Klaipėdos pilies valdytojui, kasmet Šv. Martyno dieną sumokėti 8-ias markes mažomis, Prūsijos muitinei įprastomis monetomis.

Šilokarčemos turgūs

Iki pat XIX a. Šilutė buvo nedidelė ir atoki Prūsijos provincijos pasienio gyvenvietė. Tačiau būdama pusiaukelėje tarp Klaipėdos ir Tilžės, tarp Kuršių marių ir sienos su Žemaitija, ilgainiui tapo svarbiu prekybos centru ir ėmė garsėti savo gausiais turgumis ir mugėmis.

Jau nuo XVI a. turgūs čia sutraukdavo žmones iš viso Nemuno žemupio, Kuršių marių baseino, Žemaitijos ir kitur, todėl nenuostabu, kad būtent aplink turgavietę pradėjo kurtis ir plėtotis gyvenvietė. Iki XX a. vid. šioje vietoje iškilo puošniausi pastatai, kuriuose buvo vystomi įvairūs verslai ir amatai. 1912 m. duomenimis, į savaitinį Šilutės turgų atvykdavo apie 6 tūkst. žmonių, 2 tūkst. vežimų, atplaukdavo 120 burvalčių. Pamažu gyvenvietė tapo valsčiaus, apskrities, bažnytinės administracijos centru.

Rašytiniai šaltiniai patvirtina, kad turgūs buvo ne tik vietinės reikšmės, bet konkurencijos atžvilgiu kėlė grėsmę dideliems miestams (Klaipėdai, Tilžei). Šį faktą patvirtina Klaipėdos miesto, siekusio atsikratyti rimto prekybos konkurento, skundai 1578–1670 m. Pastangos nepasiteisino, kadangi turgus buvo naudingas ne tik aplinkiniams gyventojams, bet ir valdžiai, nes jis duodavo nemažą pelną valstybės iždui ir vietiniams valdininkams.

Gyvenvietės-miesto istorija

Nuo XVI a. dabartinėje Šilutės miesto teritorijoje kūrėsi gyvenvietės, kurių raida glaudžiai susipynusi su dabartinio miesto praeitimi: Šilokarčema, Verdainė, Žibai, Barzdūnai, Cintjoniškiai.

Iki XVIII a. pr. Šilokarčemos-Verdainės gyvenvietė administraciniu požiūriu vaidino tik antraeilį vaidmenį. Nuo 1721 m. vietovė tampa savarankiškesnė, kai vykdant administracines reformas vietoj Rusnės valsčiaus, kuriam priklausė Šilokarčemos-Verdainės gyvenvietė, buvo suformuoti du Rusnės ir Šilokarčemos valsčiai, o kiekvienam jų paskirti valdytojai.

Reikėtų paminėti, kad 1721–1730 m. buvo du mėginimai Šilokarčemos ir Verdainės gyvenvietėms suteikti miesto teises ir įkurti miestą. Pirmą kartą miestą norėta steigti Verdainėje 1721 m., tačiau išlaidos miesto įkūrimui viršijo planuojamas pajamas, todėl teisės nebuvo suteiktos. Antrą kartą miesto teises norėta suteikti Šilokarčemos gyvenvietei. 1726 m. balandžio 29 d. Gumbinės provincijos valdybai buvo paskirta sužymėti būsimo miesto ribas ir sudaryti planą. Šis planas buvo parengtas 1730 m. matininko I. F. Betgeno, valdžiai įteiktas tik 1731 m. Tačiau Klaipėdos miesto burmistras, teismas, pirklių gildija ir amatininkai kreipėsi į Prūsijos karalių Fridrichą Vilhelmą I, prašydami neleisti steigti Šilokarčemos miesto, nes jis galėtų Klaipėdai padaryti didžiausių nuostolių, kenkdamas jos prekybai. Prie Klaipėdos protesto prisijungė ir Tilžės miestas, kuris Šilokarčemą taip pat laikė savo būsimu varžovu. Taigi, Šilokarčema miesto teisių negavo.

Svarbus administracinis pertvarkymas įvyko 1818 m., kuomet iš Verdainės, Rusnės, Kintų, Kalninkų ir Šakūnų parapijų buvo sudaryta Šilokarčemos apskritis, o jai vadovauti paskirtas krašto tarėjas, kurio rezidencija įsikūrė Šilokarčemoje. Ši administracinė tvarka mažai pakito iki XX a. pradžios.

XIX a. pab.–XX a. vid. miestelis išgyveno „aukso amžių“: Šilutę pasiekė geležinkelio, telegrafo, telefono linijos, iš gyvenvietės svarbiausiomis kryptimis nusidriekė plentai. 1910 m. į vieną Šilokarčemos bendruomenę buvo sujungtos iki tol atskiromis laikytos Šilokarčemos, Žibų, Cintjoniškių, o 1913 m. – Barzdūnų bendruomenės. 1910 m. miestelyje be turgaus aikščių buvo 22 gatvės. 1925 m. gyveno 4389 žmonės. Gyvenvietė tapo antru pagal dydį Klaipėdos krašto miesteliu. Iškilę administraciniai, bendruomeniniai pastatai, išvystyta vietinė pramonė, verslas ir paslaugų sfera sukūrė gyvybingo ir patrauklaus miestelio įvaizdį.

1920 m. pasikeitė Klaipėdos krašto politinė situacija. Vokietija pralaimėjo Pirmąjį pasaulinį karą. Versalio taikos sutartimi nuo Vokietijos buvo atskirtas Klaipėdos kraštas. Jis 1920–1923 m. laikinai buvo perduotas administruoti sąjungininkams – Prancūzijai. 1920 m. vasario 15 d. traukiniu į Šilutę atvyko prancūzų 4-oji kuopa ir du kulkosvaidininkų būriai. Kulkosvaidininkai apsistojo stotyje, o 4-oji kuopa įsikūrė viešbučio „Germania“ teatro salėje.

1923 m. sausio mėnesį Lietuvos valdžia įvykdė karinę akciją, kurios metu Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Šiame epizode reikšmingas vaidmuo atiteko Vyriausiajam Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetui, kurio būstine laikyta Šilutė. 1923 m. sausio 19 d. restorane „Villa Werden“ (dabar „Šilutės automobilių keliai“) įvyko Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto (pirm. Martynas Jankus) skyrių atstovų suvažiavimas, pasivadinęs Šilutės seimu. Susirinkusi Mažosios Lietuvos lietuvininkų aukščiausioji valdžia paskelbė Deklaraciją, kad Klaipėdos kraštas autonominėmis teisėmis prisijungia prie Lietuvos valstybės. Tais pačiais metais Šilokarčemos gyvenvietė pervadinta Šilute.

Dar kartą prie miesto teisių suteikimo klausimo buvo sugrįžta 1926 m. Tuomet Šilutės seniūnijos susirinkime iškeltam miesto teisių suteikimo Šilutei klausimui nepritarė nei apskrities valdyba, nei Klaipėdos direktorija. Tad oficialiai Šilutė ir toliau liko kaimu.

Klaipėdos krašto, taip pat ir Šilutės, prijungimas prie Lietuvos ilgai nesitęsė. 1939 m. Hitleriui pareiškus ultimatumą, kraštą ir miestą susigrąžino Vokietija. Tais pačiais metais prie Šilutės buvo prijungtos Verdainės ir Šlažų gyvenvietės. Tuo metu Šilutė, kurioje gyveno 5,2 tūkst. gyventojų, pašaipiai buvo vadinama didžiausiu kaimu Rytprūsiuose.

Ketvirtas bandymas suteikti miesto teises buvo lemtingas. 1941 m. rugsėjo 27 d. Reicho valdžia provincijos oberprezidentui suteikė įgaliojimus Šilutę paskelbti miestu. Iškilminga miesto teisių Šilutei paskelbimo ceremonija įvyko 1941 m. rugsėjo 27 d. 19 val. Liaudies mokyklos auloje (dabar Šilutės meno mokykla), kur ant išpuoštų sienų kabėjo ir naujas miesto herbas. 1943 sudarytame miesto plane buvo nurodytos 66 gatvės ir 1 aikštė. Mieste gyveno 5500 gyventojų.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir pokaris kraštui atnešė didelių pokyčių. 1944 m. rudenį, priartėjus karo frontui, dauguma vietinių gyventojų (lietuvininkų ir vokiečių) priverstinai buvo evakuoti į Vokietiją. Iš Klaipėdos krašto tuomet išvyko apie 85–90% gyventojų. 1944 m. spalio 10 d. sovietų kariniai daliniai įžengė į Šilutę. Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvos TSR. 1945 m. į ištuštėjusį kraštą buvo pradėti kelti naujakuriai iš Lietuvos (daugiausia iš Žemaitijos, taip pat Suvalkijos ir Dzūkijos) bei įvairių Sovietų Sąjungos regionų. 1945 m. vasarą Šilutės apskrityje gyveno per 4 tūkst. atvykėlių, o 1959 m. mieste – 8969 gyventojai.

Atvykę nauji gyventojai pradėjo formuoti savo miestą, kūrėsi pramonė. Per daugiau kaip 50 metų Šilutė tapo tipišku sovietiniu miestu. Jame atsispindėjo visi sovietizacijos bruožai: sovietinių karių kapinės miesto centre, pagrindinė miesto gatvė pavadinta Partizanų gatve. Ideologiškais pavadinimais pervadintos ir kitos gatvės: Kolūkiečių, Komjaunimo, Melnikaitės, Pergalės, Valstiečių ir kt. Sudegusio viešbučio „Germania“ vietoje buvo įrengta Raudonoji aikštė su fontanu, baliustrada ir mūrine tribūna demonstracijų kalboms (dabar čia stovi Šilutės rajono savivaldybės pastatas). Kiekvienais metais mieste vyko šventiniai „darbo liaudies“ mitingai ir demonstracijos, rajoninės dainų šventės.

Gausėjant gyventojų, mieste prasidėjo statybų bumas. Iškilo tipinės sovietinės architektūros daugiabučių namų kvartalai: Laisvės, Jaunimo, Melioratorių, Naujakurių, Darbininkų ir kt. Sovietmečiu buvo užmirštas ir senasis miesto herbas, todėl Heraldikos komisija 1968 m. Šilutei patvirtino naują. Pakoreguotas herbas 1995 m. buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento ir naudojamas iki šiol.

Šiandien Šilutė – patrauklus miestas, savo pastatais ir gatvėmis menantis skirtingus istorinius laikotarpius. Šilutės rajono savivaldybės teritorija užima 1714 km², Šilutės miestas – 13 km². Mieste yra 163 gatvės ir takai. Rajoną sudaro 1 miestas, 7 miesteliai, 288 kaimai ir 1 viensėdis. Savivaldybėje yra 11 seniūnijų ir 77 seniūnaitijos. Rajone yra 322 kultūros paveldo objektai, geriausiai išlikęs architektūros, archeologijos, technikos ir marinistinis paveldas.

www.silutesmuziejus.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Hidrologai prognozuoja, kad Nemune ir jo žemupio mažuosiuose intakuose bus pasiekti stichinio potvynio rodikliai.

Artimiausiomis naktimis dar paspaus žiemiškas šaltis, o vėliau orai gerokai ir staiga atšils. Pradės tirpti sniegas ir ledas vandens telkiniuose. Todėl potvynių greičiausiai neišvengsime.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šios žiemos hidrologinės sąlygos ir potvynio prognozė

Šiuo metu vandens lygis upėse yra 5–73 cm žemesnis už vidutinį daugiametį, storiausias ledas – 8–32 cm. Vasario 15 d. duomenimis, sniego dangos storis siekia 10–42 cm. Dirvožemio įšalas daugelyje vietovių – 1–6 cm, Vilniuje bei Varėnoje – 10 cm, Šiauliuose bei Šilutėje – 20 cm. Esant įšalui, sniego tirpsmo vanduo nesifiltruoja į dirvą, bet nuteka paviršiumi į upes. Didžiausios vandens atsargos sniego dangoje, vasario 15 d. duomenimis, buvo Panevėžyje, Dūkšte, Dotnuvoje, Ukmergėje, Nemajūnuose bei Jonavoje ir sudarė 1.2 normos. Vandens atsargos sniege Šiauliuose, Vilniuje, Buivydžiuose sudarė ≥ 1.3, Varėnoje – 1.6, ties Lazdijais – 1.9 normos. Kituose šalies rajonuose vandens atsargos sniego dangoje svyruoja nuo pusės iki normos. Nuo vasario 10 d. iki 15 d. vandens atsargos sniege padidėjo 2–11 mm.

2020 metų ruduo buvo šiltas, kritulių iškrito mažiau už sezono kritulių normą. Mažiausiai kritulių iškrito rytiniame pakraštyje ir Vidurio Lietuvoje, gausiausiai – vakarinėje šalies dalyje. Dėl kelis metus varginusios hidrologinės sausros vandens lygiai didžiojoje Lietuvos dalyje išliko žemesni už vidutinį daugiametį vandens lygį. Sausio mėnesį, prasidėjus tikrajai meteorologinei žiemai, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10 proc. didesnis už normą. Sausio 10 d. vidutinis sniego dangos storis siekė 3-18 cm. Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemio įšalo gylis šalyje siekė iki 9 cm. Dėl šiltesnių orų trečiąjį dešimtadienį įšalo sluoksnis plonėjo, vietomis laikėsi 2–9 cm. Dešimtadienio pabaigoje giliausiai (iki 5 cm) dirvožemis buvo įšalęs Varėnos apylinkėse. Sausio mėnesį vandens lygiai vis dar išliko žemesni už vidutinius. Pirmieji ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) upėse pasirodė sausio 9–17 d. Sausio 16–18 d. jau buvo užšalusių upių. Storiausias ledas (5–16 cm) stebėtas sausio 20 d. Kai kur susidarė ižo sąkamšos, Puvočiuose vandens lygis per parą pakilo 55 cm, Vilniuje per 2 paras – 185 cm. Atšilus orams, pasirodė vanduo ant ledo, ledo reiškinių sumažėjo. Dėl kritulių Minijoje, Danėje, Bartuvoje sausio 22–26 d. vandens lygis pakilo 91–172 cm.

Pagal esamas hidrometeorologines sąlygas potvynis Minijoje, Akmenoje-Danėje, Lėvenyje, Nevėžyje, Šventojoje, Jūroje, Neryje ir Nemune prognozuojamas didesnis už vidutinį daugiametį, kitose upėse – vidutinis arba mažesnis už vidutinį. Vandens lygis katastrofinio hidrologinio reiškinio rodiklių nepasieks, tačiau  Nemune ir jo žemupio mažuosiuose intakuose bus pasiekti stichinio hidrologinio reiškinio rodikliai.

Stop kadras.

Trims asmenims surašyti protokolai už viešosios tvarkos pažeidimą.

Internetas vis dar mirga nuo pranešimų apie prekybos centruose Šilutėje vykusias „diskotekas“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot žiniasklaidos, vieni tokių „diskotekų“ organizatorius gyrė, tačiau kiti sakė, kad toks elgesys neprotingas, tai vadino chuliganizmu ir karantino taisyklių pažeidimu.

Linksmybių mėgėjų pastangas įvertino ir policija.

„Šeštadienį buvo gauti 2 pranešimai apie parduotuvėje vykstančias ,,diskotekas”. Buvo reaguota ir vykta į įvykio vietą, bet atvykus asmenų nebebuvo, pasišalinę, – praneša Tauragės AVPK, atsakydamas į mūsų paklausimą. – Patikslinus aplinkybes, 3 asmenims yra surašyti protokolai už viešos tvarkos pažeidimą“. Jiems gresia piniginės baudos.

SBA nuotr.

„Šilutės baldų“ bendrovė pernai šiek tiek viršijo 2019 metų pajamų lygį, jos pardavimai siekė 37,5 mln. eurų, o Šilutės rajone veikianti „Germanika“ produkcijos pardavė pora procentų mažiau nei užpernai – už 52 mln. eurų, praneša SBA grupė.

SBA priklausanti baldų įmonių grupė 2020 m. produkcijos pardavė už 303,6mln. eurų, 5 proc. mažiau nei rekordiniais 2019-aisiais, kai pardavimai siekė 318 mln. eurų. Įgyvendinant strateginius projektus ir plečiant gamybinius pajėgumus buvo sukurta daugiau nei 200 naujų darbo vietų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Visu praėjusius metus palyginčiau su itin stipriu priešpriešiniu vėju, kai turi įdėti kur kas daugiau energijos, kad nueitum tą patį atstumą. Pernai pirmą kartą istorijoje buvome priversti stabdyti visus savo baldų fabrikus, o praėjus pirmajai bangai vijomės prarastą laiką. Susitelkusios komandos pastangų dėka pavyko kirsti 300 mln. eurų pardavimų žymą, pirmą kartą pasiektą užpernai. Ypač svarbu, kad pandemijos įkarštyje užbaigėme strateginius projektus, kurie suteiks mums papildomos jėgos toliau sėkmingai didinant savo pardavimų dalį globaliose ir ypatingai konkurencingose rinkose“, – sako SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

2020-aisiais SBA industrinių inovacijų slėnyje šalia Klaipėdos buvo išvystyti ir veiklą pradėjo modernus „Innovo logistika“ valdomas logistikos centras bei visiškai automatizuota baldų komponentų gamykla „Laminn“. Lygiagrečiai intensyviai modernizuoti ir plėsti esamų fabrikų pajėgumai. Palyginti su 2019 m. bendros investicijos į SBA baldų sektoriaus įmonių pajėgumų plėtrą, robotus, automatizavimą ir kitas gamybos inovacijas pernai išaugo 40 proc. ir viršijo 19 mln. eurų.

Pandemija pernai paveikė visą baldų pramonę, tačiau net ir šiomis aplinkybėmis kai kurioms SBA įmonėms pardavimus išauginti pavyko. Po maždaug pusantro mėnesio prastovų, iš „SBA baldų kompanijos“ valdomų gamybos įmonių 2019 metų pajamų lygį pernai šiek tiek viršijo „Šilutės baldai“, kurių pardavimai siekė 37,5 mln. eurų. Šilutės rajone veikianti „Germanika“ produkcijos pardavė pora procentų mažiau nei užpernai – už 52 mln. eurų. Didžiausios grupės įmonės „Klaipėdos baldai“ pardavimai buvo 9 proc. kuklesni nei 2019 m. ir siekė 78 mln. eurų. Visagine veikianti viena didžiausių regione įmonių „Visagino linija“ produkcijos pardavė už 74,6 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei užpernai. Baltarusijoje veikiančios „Mebelain“ pardavimai 3 proc. kuklesni ir siekė 32,5 mln. eurų. Minkštų baldų gamintoja bendrovė „Kauno baldai“, gerokai padidinusi pardavimus Vokietijoje, šiek tiek viršijo 2019 m. rezultatus ir gavo 20,6 mln. eurų pajamų.

Sparčiai plečiant pajėgumus ir gaminamos produkcijos asortimentą pernai SBA baldų sektoriuje papildomai įdarbinti 228 žmonės, o viso SBA baldų sektoriaus darbuotojų skaičius pasiekė 3740.

Vienas svarbiausių praėjusių ir šių metų tikslų SBA įmonėse – darbuotojų sveikata ir koronaviruso užkardymas. Todėl jau beveik metus jose įdiegtos kelių lygių patikros ir saugumo sistemos, SBA įmonių lėšomis vykdomas tikslinis darbuotojų testavimas ir taikoma daugybė kitų prevencinių priemonių.

„Šiemet sektoriuje toliau bus iššūkių dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių, transportavimo ir kitų pandemijos nulemtų sunkumų, tačiau tikimės, kad metai bus stabilesni. Atsigavimo tempai iš esmės priklausys nuo vakcinacijos sėkmės ne tik Lietuvoje, bet ir visose mūsų eksporto rinkose, kurių turime beveik pusšimtį. Esame susikoncentravę ir nusiteikę pozityviai“, – sako E.Valentinavičius.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį su bendrove „Stamela“ dėl Šilutės Šyšos kilpos parko infrastruktūros įrengimo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas