Pakalnės-Rusnaitės žiotyse vasarą... (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Ketvirtadienį, rugpjūčio 28 d., organizuojamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto išvažiuojamasis posėdis į Rusnės salą. Planuojama iš laivo įvertinti vandens kelių būklę, numatyti susitikimai su bendruomenės „Rusnės sala”, Rusnės seniūnijos ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovais.

Rusnės bendruomenė „Rusnė sala“ jau ne pirmus metus bergždžiai šaukiasi pagalbos dėl laivybą trikdančių senkančių Nemuno deltos upių („Trumpai: pasvajojom ir gana“). Vargu ar kas greitai pasikeis ir po Savivaldybės tarybos komiteto

Skaityti toliau

išvažiuojamojo posėdžio į Rusnę. Nebent rajono išrinktieji, patys įsitikinę, kad rusniškiai ne šiaip sau kelia bangas, pagaliau iš tikrųjų pradėtų galvoti, kaip išspręsti šią problemą.

Anot Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininko Sauliaus Vytuvio, išvažiuojamajame posėdyje taip pat ketinama aptarti, kas jau nuveikta Rusnėje, kokius naujus projektus planuojama ten įgyvendinti.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

LR Aplinkos ministerija paskelbė konkursą parengti praktines rekomendacijas dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos įgyvendinimo Šilutės ir Jonavos rajonų savivaldybėse.

Tam planuojama išleisti iki 0,5 mln. Lt.

Bus išanalizuotos savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos, apžvelgti metodikos taikymo skirtumai. Taip pat bus identifikuota, kokias klaidas (atliekų kiekio skaičiavimo, minimalios paslaugos apimites nustatymo, būtinųjų sąnaudų skaičiavimo ar kt.)

Skaityti toliau

daro savivaldybės įgyvendindamos metodiką ir kita.

Praktinėse rekomendacijose turės būti pateikti tokie pasiūlymai ir rekomendacijos, kad praktiškai juos įgyvendinant būtų galimybė gauti didžiausią efektą mažiausiomis ekonominėmis sąnaudomis. Jose turės būti įvertinta, kad išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą negali viršyti 1 procento namų ūkio pajamų.

Parengtomis rekomendacijomis galės naudotis ir kitos Savivaldybės

Šilutės ir Jonavos savivaldybės, anot Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vedėjos Aurelijos Ložytės, pasirinktos todėl, kad jos aktyviai sprendžia atliekų tvarkymo klausimus, yra vidutinio dydžio ir pačios pareiškė dalyvauti šiame projekte.

Susijęs: “Šilutės pensininkai bus verčiami rūšiuoti atliekas”

Įplauka iš Pakalnės upės į privačią prieplauką. (Liudo Mockaus nuotr.)

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – KRAAD) Šilutės rajono agentūroje pradėtas tyrimas dėl galimai neteisėtai iškastos įplaukos iš Pakalnės upės į privačią teritoriją Pakalnės kaime.

Anot KRAAD Šilutės rajono agentūros vedėjos Galinos Misevičienės, agentūros pareigūnai neseniai buvo nuvykę į Pakalnę, tačiau sodybos, kurios kieme įrengta prieplauka, galimai neteisėtai iškasus įplauką iš Pakalnės upės, šeimininko tąkart jiems nepavyko sutikti.

G. Misevičienė patikino, kad tyrimas bus tęsiamas.

Skaityti toliau

Į Šilutės aplinkosaugininkų akiratį jau pateko ir neseniai galimai neteisėtai perkastas smėlio pusiasalis Atmatos upėje ties Rusnės miestelio pakraščiu.

.

.

.

.

.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Atmatos upės, Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu ir Kuršių marių ties Kintais maudyklų vandens mikrobiologinės taršos rodikliai rugpjūčio 4 d., kai buvo paimti mėginiai, atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotas privalomas vertes.

Skaityti toliau

Daugiau: 2014 metų Šilutės rajono maudymosi vietų vandens kokybės stebėjimų rezultatų lentelė.

NDRP direkcijos nuotr.

Nemuno deltos regioninio parko direkcija prašo gyventojų nesilankyti Aukštumalos ir Žalgirių pažintiniuose takuose tol, kol bus sausi orai ir kils gaisrų pavojus.

Parko direkcija praneš, kada juose vėl bus galima lankytis, nekeliant pavojaus aplinkai.

Skaityti toliau

Primename, kad Šilutės rajono miškuose jau kuris laikas vyrauja IV klasės gaisringumas. Todėl gyventojų lankymasis juose apribotas (“Svarbu: Šilutės rajone apribotas lankymasis miškuose”).

Prieplaukoje, kur Šilutės dviratininkai paprastai užbaigia 'Kritinės masės' akcijas, vicemeras A. Balčytis norėtų pasttayti skulptūrą E. V. Berbomui. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Portale 15min.lt cituojama Indijos dienraščio „Times of India“ publikacija apie pedagogo Vytauto Toleikio sumanymą pastatyti Rusnėje bronzinę skulptūrą Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderiui M. Gandhi ir jo bičiuliui žydų kilmės architektui H. Kallenbachui.

Tuo tarpu Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, tas nepailstantis skulptūrų statytojas, jau brandina mintį, kaip pagyvinti Šilutės mažųjų laivų uostą: prieplaukos iškyšulyje jis norėtų matyti garsiojo Kuršių marių žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo figūrą.

Skaityti toliau

Portalas 15min. lt., perteikdamas Indijos dienraštyje išspausdintą straipsnį, matyt, šiek tiek pasiklydo vertime, nes V. Toleikis, kurį šis portalas pristato kaip Rusnės miestelio etikos mokytoją, su Rusne neturi nieko bendra. Gali būti, kad Indijos dienraščio publikacijoje minimas asmuo yra Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos etikos mokytojas. Deja, susisiekti su juo pačiu mums nepavyko.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė apie užmojų statyti Rusnėje skulptūrą M. Gandhi ir H. Kallenbachui sakė tik girdėjusi, kaip sakoma, viena ausimi, tačiau esą lig šiol niekas pas ją nebuvo atvykęs tartis. Todėl ir apie V. Toleikio sumanymą ji daugiau sužinojusi tik iš publikacijos “Rusnėje iškils skulptūra Mahatmai Gandhi ir architektui Hermannui Kallenbachui” portale 15min.lt.

Laisvojoje enciklopedijoje “Vikipedija” H. Kallenbachas pristatomas kaip Lietuvos žydų kilmės Pietų Afrikos architektas, sionistas, Mahatmos Gandžio bendražygis, kuris gimė Žemaičių Naumiestyje, o augo Rusnėje (http://lt.wikipedia.org/wiki/Hermann_Kallenbach).

Šilutei – Berbomas?

E. V. Berbomas laikomas vėtrungių – lig šiol mūsų akį džiuginančių etnokultūrinių puošmenų krikšto tėvu (www.silute.lt: “Kuršmarių puošmena vėtrungė – vėlukas”). Šilutės rajono savivaldybės mero visuomeninis pavaduotojas A. Balčytis jo skulptūrą norėtų matyti Šilutės prieplaukos iškyšulyje.

Ko gero, niekas neneigs, kad ten galėtų būti pastatyta kažkas tokio, ką būtų malonu matyti ne tik įplaukiantiems į miesto prieplauką. Bet ar ta vieta tikrai geriausia E. V. Berbomui įamžinti?…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje įsivyravus sausiems orams, Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje miškų gaisringumas pasiekė IV gaisringumo klasę. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba artimiausiu metu prognozuoja karštus ir be kritulių orus, todėl pasiekus aukščiausią V gaisringumo klasę, pavojus kilti miško gaisrams gali didėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi bei LR Vyriausybės1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 patvirtintų ,Miškų priešgaisrinių apsaugos taisyklių 12 punktu, Administracijos direktorius

Skaityti toliau

Sigitas Šeputis 2014-07-28 įsakymu Nr. A1-943 „Dėl fizinių asmenų lankymosi miškuose laikino apribojimo“ apribojo fizinių asmenų lankymąsi visuose Savivaldybės teritorijoje augančiuose miškuose.

Gyventojų prašoma neiškylauti miškuose, siekiant išvengti gaisrų, kylančių nuo sausos žolės deginimo ar neatsargaus elgesio su ugnimi.

Šis apribojimas galioja esant IV ir V miškų gaisringumo klasėms.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

Susijęs: “Pamario miškuose darosi “karšta””

.

.

V. Marcinkevičiaus, sveksnosnaujienos.lt, nuotr.

Kaip ir kasmet, paskutinį liepos savaitgalį Švėkšnoje vyko miestelio šventė. Čia netrūko įvairiausių linksmybių – nuo jau tradicija tapusių krepšinio, šuolio į aukštį varžybų iki iškilmingo Švėkšnos dvaro „Genowefa“ pristatymo ir šventę vainikavusio koncerto.

Tradiciškai kiekvienais metais labiausiai miesteliui nusipelnęs žmogus kaip padėkos ir pagarbos ženklą gauna Jokūbėlio statulėlę. Šiais metais šis apdovanojimas skirtas Mindaugui Nogaičiui už kultūrinę – muzikinę veiklą ir Švėkšnos istorijos tyrinėjimą.

Skaityti toliau

Taip pat buvo apdovanotos ir gražiausių miestelio sodybų šeimininkai. Gražiausiai besitvarkančiais šiais metais pripažinti Goštautai, Tamkai, Krujelskiai, Šarkienė, Būdvytienė ir Šlajus.

V. Marcinkevičiaus, sveksnosnaujienos.lt, nuotr.

Praeitą sekmadienį anksti ryte Švėkšnoje oro balionu buvo kliudytas Šv. ap. Jokūbo katalikų bažnyčios kairiojo bokšto kryžius.

Įvykio kaltininkai išaiškinti. Jie sutiko kompensuoti padarytą žalą.

Švėkšnos klebono padėjėjo teigimu, žalą įvertins aukštalipiai. Jų laukiama kitą savaitę.

Skaityti toliau

Vaikščioti šalia maldos namų neuždrausta. Gyvenimas bažnyčioje vyksta įprastu ritmu.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Atmatos upės, Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu ir Kuršių marių ties Kintais maudyklų vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 21 d., kai buvo paimti mėginiai, atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotas privalomas vertes (2014 metų Šilutės rajono maudymosi vietų vandens kokybės stebėjimų rezultatų lentelė).

Skaityti toliau

Patarimai, kaip elgtis vandenyje

Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose: geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti status krantas, prieplaukos kraštas, tiltas.

Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Negalima plaukti arti prie praplaukiančių laivų, nes plaukiantįjį vandens srovė gali įtraukti po laivo sraigtais.

Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, kur galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus arba aštrius daiktus.

Besimokantiems plaukti patartina turėti plaukimo liemenes, pripučiamas rankoves ir kitokias pagalbines (pripučiamas) priemones. Šiuo metu galima nusipirkti panašių priemonių parduotuvėse, tačiau perkant reikia atkreipti dėmesį į jų kokybę ir įvertinti, ar jie patogūs, neslidūs. Tačiau neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

Pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.

Draudžiama maudytis vienam. Mažamečiai vaikai gali maudytis tik suaugusiųjų prižiūrimi. Jeigu pasidaro šalta ar blogai pasijuntama, reikia išlipti iš vandens, nusišluostyti ir sausai persirengti, pabėgioti, pasimankštinti, kol pasidarys šilta.

Pradėję skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir kvieskite gelbėjimo tarnybas bendruoju pagalbos telefonu 112. Tada apsidairykite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo arba parankinės priemonės (gelbėjimo rato, valties, čiužinio ir kt.), kuria naudojantis būtų galima padėti skęstančiajam. Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.

Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Parengta pagal vpgt.lt ir silute.lt inf.

Patarimai, kaip apsisaugoti nuo perkaitimo: http://silutessveikata.lt/wp-content/uploads/2014/07/tvyrant-sauletiems-ir-karstiems-orams-1.pdf

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Juknaičių bendruomenė dalyvauja konkurse “Šauniausia bendruomenė”.

Juknaičių benduomenės pirmininkė Laima Barkauskienė sako neturinti daug laisvo laiko, nes kasdien tenka dirbti nuo 8 iki 17 val., tačiau moteris džiaugiasi palaikančia šeima, kuri nepyksta, kad jau ketverius metus laisvalaikio dalis yra skiriama gausiai Juknaičių bendruomenei.

„Pradžioje, kai pradėjau vadovauti narių buvo apie 40, per ketverius metus pritraukiau dar 30, na, beveik 40, nes dabar mūsų 78. Dabar jau nebereikia jų prašyti, patys kaimo bendruomenės žmonės ateina ir sako, ar galima įstoti į jūsų

Skaityti toliau

bendruomenę? Aišku, mes priimame visus, kurie nori. Gal ne visi išgali susimokėti nario mokestį, bet susimoka“, – pozityviai nusiteikusi kalbėjo bendruomenės pirmininkė.

Nario mokestis metams yra 40 Lt. Juknaitiškė Rasa Gailiuvienė sako, kad tokia suma tikrai nėra didelė ir ją tikrai gali susitaupyti kiekvienas.

Daugiau: ziniuradijas.lt: “ŠAUNIAUSIA BENDRUOMENĖ. Noro tapti Juknaičių bendruomenės dalimi neatbaido nei nario mokestis”

Balsuoti už šauniausią bendruomenę galima “Žinių radijo” paskyroje socialiniame tinkle “Facebook”: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.812183795467989.1073741837.135654016454307&type=3&uploaded=1

Nauji dalyviai atsiras kiekvieną savaitę ir tai vyks iki pat vasaros pabaigos. Jei jums patiko kelios bendruomenės, galite paspausti „Like” po keliomis nuotraukomis.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Savaitgalį Rusnėje, stovyklavietėje prie Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centro, įvyko Šilutės Afganistano karo dalyvių draugijos narių šeimų sąskrydis.

Šeštadienį po pietų sąskrydžio dalyviai senovinėmis burvaltėmis iškilo į Kuršių marias. Pavakarę stovyklavietėje buvo iškelta draugijos vėliava, tylos minute pagerbti žuvusieji Afganistano kare.Veteranus savo apsilankymu pagerbė Rasa Jakienė ir Arūnas Pupšys, atstovaujantys Šilutės socialdemokratams.

Iki išnaktų pramogavę stovyklavietėje, ištvermingiausieji sekmadienio rytą sutiko prie

Skaityti toliau

Pakalnės upės su meškerėmis rankose. Iš jų sugautos žuvies vėliau buvo išvirta gardi žuvienė.

Šilutės ir Pagėgių krašto Afganistano karo veteranai ir jų šeimos dėkingi Nemuno deltos regioninio parko direkcijai (vadovas Vaidas Pavilonis), Šilutės socialdemokratams ir Savivaldybės tarybos nariams liberalams Edvardui Vitkauskui bei Jonui Purliui už pagalbą ir paramą organizuojant sąskrydį, taip pat šauniesiems rusniškiams laivavedžiams Kęstučiui Laukevičiui ir Raimondui Plikšniui – už nepakartojamus įspūdžius, patirtus plaukiojant po Kuršių marias sanovinėmis burvaltėmis.

Oresto Lidžiaus ir Emilijos Lidžiūtės nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Siūlome susipažinti su Šilutės rajono savivaldybės administracijos „Šilutės ETA Žinioms“ pateikta informacija, kam leidžiami vėjo energetiką rajone plėtojančių bendrovių Kintų ir Saugų seniūnijų gyventojų reikmėms skiriami pinigai (kai kas pabraukta).

Skaityti toliau

Rusnė. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (toliau – VSTT) su Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario Stepono Kazlausko valdoma įmone yra pasirašiusi 2,5 mln. Lt vertės sutartį.

VSTT skelbtame konkurse taip pat dalyvavo bendrovė „Bilderis” (Raseinių raj.), siūliusi darbus atlikti už 2,94 mln. litų bei Šilutės įmonė „Stamela”, kurios pasiūlymo vertė sudarė 3,11 mln. litų.

Kito Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario Sauliaus Stankevičiaus valdomos bendrovės

Skaityti toliau

„Statybų valdymo sprendimai” beveik 2,14 mln. litų vertės pasiūlymą perkančioji organizacija atmetė, nes jis neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Pasikeitė “Statybų valdymo sprendimų” vadovas

Bendrovei „Statybų valdymo sprendimai” vadovauja Gintaras Pužas.

Jis įmonės direktoriaus pareigose pakeitė „Statybų valdymo sprendimams” nuo 2006 metų vadovavusį Savivaldybės tarybos narį Darių Soščeką.

Parengta panaudojant plius.bns.lt inf.

Susijęs: “Kovos dėl ES milijonų laukas – Rusnė”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos rekordus registruojanti agentūra „Factum“ patvirtino, kad gegužės 24 d. pirmajame Nemuno deltos parade dalyvavusių laivų vilkstinė – 72 laivai, kurių bendras ilgis – 580,65 m, – nuo šiol bus laikoma ilgiausia vidaus vandenų laivų vilkstine.

Primename, kad laivų paradą surengė Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

Išsirikiavę laivai plaukė iš Uostadvario, kur ta proga buvo surengta graži šventė, Kuršių marių link.

Skaityti toliau

Susiję: “Laivų paradas nuotraukose (per 90 nuotr.)”,
“Laivų paradas A. Sirtauto akimis (video)”,
“Regioninio parko direkcija: “Pirmasis laivų paradas Nemuno deltoje jau įvyko”

Oresto Lidžiaus nuotr.

“Lovoj gulėdamas, žuvies nesugausi!” Tai vienas iš pamokymų, kurį būtinai perskaitys kiekvienas, stabtelėjęs naujojoje atokvėpio aikštelėje su milžinišku rožynu Rusnės miestelio centre, buvusios autobusų stotelės vietoje, kurią įsirengė patys rusniškiai, pasitelkę europines lėšas ir žmonių gerumą.

Ši poilsio aikštelė – viena iš šešių (ji pati didžiausia), kurias bendruomenė “Rusnės sala” įrengė saloje, įgyvendindama ES lėšomis finansuojamą projektą „Rusnės salos pakrančių pritaikymas rekreacinei žūklei ir poilsiui“. Čia pastatyta suoliukų ir stendas su lankytinų vietų žemėlapiu, taip pat

Skaityti toliau

informacinių stalų su naudinga informacija apie Rusnę ir žuvis (o kaip gi be jų?), įvairiais posakiais ir patarimais. Pinigų rožynui surinkta iš vietos gyventojų ir miestelio svečių.

Kitos aikštelės su suoliukais ir informaciniais stendais įrengtos prie Pakalnės ir Atmatos upių – po 2, viena – prie Rusnės seniūnijos administracijos pastato.

Antradienį, liepos 15 d., rusniškiai surengė pagrindinės atokvėpio aikštelės – skvero atidarymą. Skambėjo dainos ir padėkos žodžiai žmonėms, prisidedantiems prie Rusnės puoselėjimo. Simbolinę juostelę perkirpo bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys ir įmonės, padėjusios rusniškiams įgyvendinti šį projektą, vadovas Vytautas Paičius.

Svarbu! Į naująją poilsio oazę nukreipta niekada nemieganti akis – vaizdo stebėjimo kamera.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Atmatos upės, Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu ir Kuršių marių ties Kintais maudyklų vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 7 d., kai buvo paimti mėginiai, atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotas privalomas vertes (2014 metų Šilutės rajono maudymosi vietų vandens kokybės stebėjimų rezultatų lentelė).

Skaityti toliau

Svarbu! Patarimai, kaip elgtis vandenyje

Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose: geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti status krantas, prieplaukos kraštas, tiltas.

Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Negalima plaukti arti prie praplaukiančių laivų, nes plaukiantįjį vandens srovė gali įtraukti po laivo sraigtais.

Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, kur galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus arba aštrius daiktus.

Besimokantiems plaukti patartina turėti plaukimo liemenes, pripučiamas rankoves ir kitokias pagalbines (pripučiamas) priemones. Šiuo metu galima nusipirkti panašių priemonių parduotuvėse, tačiau perkant reikia atkreipti dėmesį į jų kokybę ir įvertinti, ar jie patogūs, neslidūs. Tačiau neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

Pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.

Nesimaudykite iškart po valgio. Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.

Draudžiama maudytis vienam. Mažamečiai vaikai gali maudytis tik suaugusiųjų prižiūrimi. Jeigu pasidaro šalta ar blogai pasijuntama, reikia išlipti iš vandens, nusišluostyti ir sausai persirengti, pabėgioti, pasimankštinti, kol pasidarys šilta.

Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir kvieskite gelbėjimo tarnybas bendruoju pagalbos telefonu 112. Tada apsidairykite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo arba parankinės priemonės (gelbėjimo rato, valties, čiužinio ir kt.), kuria naudojantis būtų galima padėti skęstančiajam. Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.

Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Parengta pagal vpgt.lt ir silute.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Niekada nenustygstantys vietoje ir kasmet vis naujų pramogų sugalvojantys Rusnės kaimo turizmo paslaugų teikėjai šią vasarą savo svečiams parengė trijų etapų kelionę – baidarėmis, dviračiais ir pėstute po didžiausią Lietuvos salą su gidais.

Tai savotiškas turistinis–pažintinis triatlonas, skirtas didelėms žmonių grupėms.

„Mes bandome dar labiau suvienyti savo jėgas ir paneigti mitą, kad Rusnėje nėra ką veikti,“ – sakė vienas iš naujo turistinio maršruto po Rusnės salą sumanytojų, kaimo turizmo sodybos „Pakalnės vingis“ šeimininkas Raimondas Plikšnys.

Skaityti toliau

Rusnės triatlono maršrutai parengti taip, kad kiekviename etape keliauninkai užtruktų maždaug vieną valandą laiko.

„Žmonių grupės bus skaidomos į tris dalis. Vieni sės į baidares, kiti – ant dviračių, tretieji patrauks pėsčiomis, ir maždaug po valandos visi susirinks nurodytoje vietoje. Ten grupės keisis vietomis: irklavusieji sės ant dviračių, pėstieji užims jų vietas baidarėse, o dviratininkai pasirengs žygiui pėstute, – pasakojo R. Plikšnys. – Taip per tris etapus visi išbandys visus tris keliavimo būdus“.

Rusnės triatlono dalyviai, lydimi gidų, ne tik geriau pažins išskirtinio grožio Lietuvos kampelį, tarpiniuose finišuose ir galutiniame kelionės taške jiems bus suteikta galimybė susipažinti su vietiniais amatais, paskanauti kulinarinio paveldo patiekalų.

Pirmos didelės – per 100 turistų grupės, pasišovusios išbandyti savo jėgas naujajame Rusnės turistiniame-pažintiniame triatlone, rusniškiai laukia jau šį savaitgalį.

Vėliau rusniškiai krašto svečiams žada pasiūlyti dar daugiau naujovių.

Minijos klubo buriuotojus suerzino tilto per Purvalankį remontas. (pramoguvejas.lt nuotr.)

Nors įvažiavimas į Minijos ichtiologinį ir Krokų lankos ežero botaninį-zoologinį draustinius kairiajame Minijos upės krante uždraustas jau nuo praeitos vasaros, tačiau į juos vedantis tiltelis per Purvalankio kanalą Minijos kaime kažkodėl ir vėl remontuojamas. „Geriau jau tie kelininkai tinkamai prižiūrėtų ir tvarkytų į Minijos kaimą vedančius kelius,“ – maždaug tokio nusiskundimo telefonu „Šilutės ETA Žinios“ šiandien sulaukė iš Lietuvos Venecija vadinamame kaime dažnai besilankančių buriuotojų.

Skaityti toliau

Netikėta naujiena

Tiek Kintų seniūnas Antanas Kližentis, tiek Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovas Vaidas Pavilonis labai nustebo, iš „Šilutės ETA Žinių“ išgirdę apie remontuojama tiltą, kurio prieigose dar pernai metais buvo pastatyta „plyta“, mat nė vienas iš jų nebuvo iš anksto informuotas apie planuojamus darbus. Tačiau jų nuomonės dėl tilto remonto ir jo reikalingumo išsiskyrė. Bent jau iš pradžių.

Kintų seniūnas teigė manantis, kad iš viso nederėjo uždrausti važiuoti tiltu per Purvalankį. „Reikia kalbėti su Nemuno deltos regioninio parko direkcija, kad leistų važiuoti, nes Minijos kaime ir taip nėra kur statyti automobilius, nėra kur autobusams apsisukti, – teigė telefonu A. Kližentis. – Dabar vis tiek važiuoja. Tai ar ne geriau būtų išnaudoti tai, ką gamta davė žmonėms, ir įrengti kitapus tilto deramą infrastruktūrą?“

V. Pavilonis, naujieną apie tilto remontą sutikęs be didelio entuziazmo, vėliau prasitarė, kad galbūt būtų galima svarstyti apie „plytos“ ženklo perkėlimą toliau už tilto, prie pat draustinio ribos. Juolab kad tame kampe, iš karto už tilto, kuris jau išimtas iš draustinio, pati parko direkcija kartu su acociacija „Lamatos žemė“ artimiausiu metu žada įrengti poilsiavietę.

Tačiau kažko daugiau šioje vietoje parko direkcija kol kas neplanuojanti. Nebent atsirastų galimybė įrengti slipą nedideliems laivams.

Dėl vieno abiejų pašnekovų nuomonės vis dėlto sutapo – reikia geresnių kelių į Minijos kaimą. Mat dabartiniai – žvyruoti ne tik vietinius gyventojus vargina, bet ir turistus atgraso.

Asfaltuotų kelių dar teks palaukti

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Šilutės kelių tarnybos vadovas Algirdas Jakubauskas ankstesnių pašnekovų išsakytus priekaištus dėl kelių į Minijos kaimą būklės atremia teigdamas, jog dabar, kai tokia sausra, tikrai ne metas lyginti žvyrkelius. Esą atėjus laikui jie bus nugreideriuoti. Ir tiek.

Apie asfaltuotus kelius į Minijos kaimą, anot A. Jakubausko, kol kas galima tik pasvajoti. Mat, pavyzdžiui, šiemet neskirta nė lito Šilutės kelių tarnybos prižiūrimiems žvyrkeliams asfaltuoti.

Juolab kad, kaip paaiškėjo iš pokalbių su dviem ankstesniais pašnekovais, tas tiltas dar bus reikalingas.

Susijęs: “Minijos kaime – mažiau laisvės ratuotiesiems”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Informacija apie projekto „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilutės rajone (Kintuose, Inkakliuose, Rusnėje, Macikuose, Armalėnuose, Švėkšnoje, Vainute, Saugose)“ įgyvendinimą.

Skaityti toliau

Šiuo metu Šilutės rajone įgyvendinamas 2007-2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos projektas „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilutės rajone (Kintuose, Inkakliuose, Rusnėje, Macikuose, Armalėnuose, Švėkšnoje, Vainute, Saugose)“ (paramos sutarties Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-067). Projektas finansuojamas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP-3.1-AM-01-V priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“. Projektą įgyvendina UAB „Šilutės vandenys.

Bendra šio projekto vertė siekia daugiau nei 15 mln. litų. Didžioji dalis sumos skirta Europos Sąjungos Sanglaudos fondo. Planuojama, kad užbaigus visus projekte numatytus darbus, prie naujai nutiestų tinklų prisijungs papildomai 2236 Šilutės rajono gyventojai.

Įgyvendinant vandentvarkos infrastruktūros plėtrą, numatyta išplėsti centralizuotus nuotekų ir vandentiekio tinklus Šilutės rajone. Paklota apie 26,5 km nuotekų ir apie 7,2 km vandentiekio tinklų. Nuotekų tinklai nutiesti Kintų, Inkaklių, Rusnės, Macikų, Armalėnų, Švėkšnos, Saugų, Vainuto miesteliuose. Vandentiekio tinklai nutiesti Macikų ir Švėkšnos miesteliuose. Rangos sutartis pasirašyta ir statybos darbus atliko UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“. Šiuo metu statybos darbai yra užbaigti, objektai priduoti statybos valstybinei komisijai, defektų šalinimo laikotarpis baigėsi.

Į projekto apimtis, pasirašius finansavimo – administravimo šalių susitarimą Nr.2 papildomai buvo įtraukti nuotekų tinklų papildomi darbai Macikų gyv., Šilutės r. sav. Statybos darbus atliko UAB „Stamela“. H.Zudermano gatvėje Macikų gyvenvietėje paklota 0,39 km nuotekų tinklų.

Siekiant sumažinti paviršinių ir požeminių vandenų taršą, į projekto apimtis yra įtrauktos Inkaklių, Saugų ir Vainuto miestelių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos. Šiuos darbus atliko UAB „Žibai“. 2012-07-24 buvo pasirašyta deklaracija apie statybos užbaigimą. Defektų šalinimo laikotarpis baigėsi.

Inkaklių nuotekų valyklos vidutinis paros debitas – 80 m3/p. Joje nuotekos valomos mechaniniu ir biologiniu būdu.

Saugų ir Vainuto gyvenvietėse nuotekų valymo įrenginiai yra uždaro tipo, nuotekos juose valomos taip pat mechaniniu ir biologiniu būdu. Čia įrengtas gelžbetoninis technologinis rezervuaras, bei pastatyti lengvų konstrukcijų technologiniai pastatai. Saugų ir Vainuto nuotekų valyklų vidutiniai paros debitai yra po 150 m3/p.

Vykdant projektą, t.y. išplėtus centralizuotus nuotekų ir vandentiekio tinklus Šilutės rajone ir atlikus nuotekų valyklų rekonstrukcijos darbus, naudą gaus geriamojo vandens vartotojai, sumažės neigiamas poveikis paviršiniams ir požeminiams vandenims, pagerės bendra aplinkos būklė, pagerės Šilutės rajono gyventojų gyvenimo sąlygos.

UAB “Evikta” inf.