www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono valdžia užsimojo nuo kitų mokslo metų pradžios reorganizuoti 5 mokyklas: Inkaklių mokyklą-daugiafunkcį centrą, Gardamo pagrindinę mokyklą, Pašyšių pagrindinę mokyklą, Žemaičių Naumiesčio mokyklą-darželį ir Traksėdžių pagrindinę mokyklą.

Skaityti toliau

Susijęs: “Šilutės priemiesčio gyventojai kyla į kovą už savo mokyklos išsaugojimą”

Tarybos sprendimo projektas:
https://drive.google.com/file/d/0B84eOn1PY9PtTG1UQmNYRkd5cEE/view?usp=sharing

Laikas eina.

Stop kadras.

Žiūrėti: „Potvynis 2016. Kelias Šilutė – Rusnė“

Skaityti toliau

Stop kadras.

Ketvirtadienio rytą, apie 8 val., vandens gylis apsemtame kelio iš Šilutės į Rusnę ruože jau siekė maždaug 10 cm.

Informacija nuolat atnaujinama www.eismoinfo.lt.

Skaityti toliau

Lengvojo transporto perkėla čia bus atidaryta, jeigu vandens gylis pasieks 20 cm žymą, ir veiks nuo 6 iki 22 val.

Žiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=nJVvjmi5AyU

Kiti Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti kelių ruožai

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas:

Dituva–Priekulė–Dreižiai nuo 6,55 iki 6,60 km apsemtas kelio ruožas, vandens gylis 25 cm;
Priekulė–Stragnai II nuo 0,60 iki 1,20 km apsemtas kelio ruožas, vandens gylis 70 cm;
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,26 iki 5,15 km apsemtas kelio ruožas, vandens gylis 40 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 13,15 iki 17,85 km apsemtas kelio ruožas, vandens gylis 80 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 23,95 iki 24,02 km apsemtas kelio ruožas, vandens gylis 25 cm;
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 2,10 iki 3,78 km apsemtas kelio ruožas, vandens gylis 55 cm;
Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,01 iki 0,42 km apsemtas kelio ruožas, vandens gylis 40 cm;
Mociškiai–Vėžininkai–Nausėdai nuo 1,80 iki 2,06 km apsemtas kelio ruožas, vandens gylis 35 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,50 iki 5,90 km apsemtas kelio ruožas, vandens gylis 25 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 6,20 iki 6,80 km apsemtas kelio ruožas, vandens gylis 25 cm;
Rusne–Galzdonai–Plaškiai nuo 2,00 iki 14,25 km apsemtas kelio ruožas, vandens gylis 50 cm;
Rusne–Galzdonai–Plaškiai nuo 20,05 iki 20,20 km apsemtas kelio ruožas, vandens gylis 25 cm;
Juknaiciai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,45 iki 9,90 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 25 cm;
Užliekniai–Paleiciai nuo 7,95 iki 8,15 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 25 cm;
Povilai–Minija nuo 3,30 iki 3,80 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 25 cm;
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 1,05 iki 1,40 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 30 cm;
Atmatos upes krantas–Tulkiarage nuo 0,35 iki 2,74 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 30 cm;
Šilute–Šyša–Kroku Lankos nuo 8,20 iki 8,70 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 22 cm;
Šilute–Šyša–Kroku Lankos nuo 9,00 iki 9,10 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 25 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,50 iki 5,90 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 25 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 6,20 iki 6,80 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 25 cm.

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas:

Oresto Lidžiaus nuotr.

Kelias iš Šilutės į Rusnę gali būti apsmetas bet kuriuo metu, teigia Šilutės hidrometeorologijos stoties vadovas Igor Osadčij.

Skirvytės upė šį rytą jau buvo išsilaisvinusi iš ledų, jų nebebuvo ir Atmatoje ties Uostadvariu. Tačiau ties Rusne ši upė vis dar buvo padengta ledu. Aukštyn upe, ties Šilininkais, buvo stebimos ledų sangrūdos, kurios užtvenkė upės vagą, sukeldamos staigų vandens lygio pakilimą. Kuršių mariose ties Vente ledo lytys dreifavo Atmatos upės žiočių link. Tuo tarpu ties Smalininkais Nemuno vandens lygis jau buvo pradėjęs kristi.

Skaityti toliau

Maždaug tokią situaciją I. Osadčij nupiešė šiandien ryte į posėdį susirinkusiems Šilutės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos nariams.

“Klaipėdos regiono kelių” įmonė  ir kitos tarnybos jau pasiruošusios teikti pagalbą gyventojams potvynio metu.

www.glis.lt nuotr.

Bus šalinami menkaverčiai medžiai.

Vykdant projektą Aukštumalos aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke pradedami medžių kirtimo darbai. Maždaug 100 ha draustinio plote bus kertami menkaverčiai berželiai, šaltekšniai ir kai kurios pušaitės.

Sumedėjusios augalijos šalinimas Aukštumalos telmologiniame draustinyje yra vienas iš gamtotvarkos plane numatytų darbų, kurie svariai prisidės prie pelkės hidrologinės būklės gerinimo, atvers vakarų Lietuvos aukštapelkėms būdingas plynių bendrijas bei padės atgauti pelkei tikrąjį jos veidą.

Skaityti toliau

Daugumoje natūralių Lietuvos aukštapelkių dėl drėgmės pertekliaus susidaro nepalankios sąlygos medžiams augti. Todėl čia vyrauja atviro tipo kraštovaizdis. Deja, žmogaus veikla šią trapią ekosistemą labai pažeidė. Sausinant pelkes, savitos atviros augalų bendrijos palaipsniui užauga krūmokšniais ir medžiais, o pelkinius kiminus pakeičia miškų ir šilų samanos.

Aukštumalos aukštapelkę sausinti pradėta daugiau nei prieš šimtmetį. Tačiau didžiausius pokyčius ši pelkė patyrė sovietmečiu, kuomet pramoninei durpių gavybai buvo nusausinta apie 2/3 pelkės. Nors šiuo metu pelkė turi telmologinio draustinio statusą, joje vis dar veikia tankus sausinamųjų griovių tinklas, kurio bendras ilgis beveik 100 km.

Aukštumalos pelkės būklės gerinimui jau įgyvendinta didesnė dalis projekte numatytų tvenkimo darbų, tačiau visapusiškam pelkės atkūrimui reikalingi ir medžių kirtimo darbai. Tyrimais nustatyta, kad nusausintose aukštapelkėse išvešėję medžiai išgarina iki 15 % taip reikalingos drėgmės.Todėl numatomi kirtimų darbai ne tik padėtų atkurti unikalias pelkės plynes, kurias taip pamėgo reti mūsų krašto sparnuočiai, bet ir prisidėtų prie Aukštumalos pelkės hidrologinės būklės pagerinimo.

Pagal 2015 metais parengtą gamtotvarkos planą kirtimus numatoma pradėti šiaurinėje draustinio dalyje, kurią 2011 metais nuniokojo gaisras. Išdegusio miško vietoje ataugo medžių, daugiausia beržų atžalos, kurios neleidžia atsikurti pelkinėms augalų bendrijoms bei suintensyvina vandens išgarinimą iš pelkės. Nukirsta menkavertė atžalų mediena bus talpinama į sausinamuosius griovius ir pasitarnaus sudarkyto pelkės reljefo išlyginimo tikslais.

Tolimesniame darbų etape kirtimus numatoma tęsti ir pietinėje draustinio dalyje esančiame nusausintame bei mišku apaugusiame sklype. Menkaverčiai medžiai taip pat bus presuojami ir talpinami į sausinamuosius kanalus. O malkinė mediena esant galimybei iš draustinio bus išgabenama.

Darbai vykdomi pagal Aukštumalos telmologinio draustinio gamtotvarkos planą, kurį LR aplinkos ministras patvirtino 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr.D1-623.

Lietuvos gamtos fondo inf.

Gardamo pagrindinė mokykla - viena iš tų, kurias gali paliesti planuojama mokyklų tinklo pertvarka. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Pensinio amžiaus mokytojams gali būti pasiūlyta eiti užtarnauto poilsio.

Praėjusią savaitę Šilutės rajono savivaldybės vadovai dalyvavo pasitarime su švietimo įstaigų vadovais, kuriame buvo aptartas 2016 m. švietimo įstaigų biudžetas, analizuota centralizuoto vidaus audito patikra dėl mokinių nemokamo maitinimo, aptarti kiti reikalai.

Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė įstaigų vadovus supažindino su 2016 metų biudžetu.

Skaityti toliau

B. Tekorienė informavo, kad 2015 finansiniai metai baigti su 118 000 euro mokinio krepšelio skola ir apie 175 000 euro savarankiškų lėšų skola. Vedėja atkreipė dėmesį į tai, kad šiais mokslo metais 15 vyresniųjų klasių ir 12 mažesniųjų klasių mokinių yra mokoma namuose. B. Tekorienės nuomone, ugdymo planai gali būti koreguojami nelaukiant šių mokslo metų pabaigos. Ji pasiūlė suburti darbo grupę, kuri parengtų taupymo planą. Darbo grupė bendru susitarimu sudaryta iš Žemaičių Naumiesčio ir Šilutės Vydūno gimnazijos, Šilutės Pamario pagrindinės, Žibų pradinės bei Kintų ir Juknaičių pagrindinių mokyklų vadovų.

Savivaldybės meras informavo švietimo įstaigų vadovus apie susidariusias praėjusių metų skolas. Minėjo, kad mokinių skaičius kasmet mažėja, o mokytojų – ne. Pasiūlė tartis su mokytojais pensininkais dėl jų atleidimo išmokant išeitines pašalpas. Taip būtų didinamas kitų mokytojų darbo krūvis. Mero nuomone, reikalinga mokyklų tinklo pertvarka. Anot mero, susipažinus su mokinių skaičiumi mokyklose ir klasėse, planuojama Inkaklių daugiafunkcį centrą prijungti prie Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos. Diskutuojama dėl Pašyšių, Gardamo ir Traksėdžių pagrindinių mokyklų reorganizavimo. Meras pasiūlė šių mokyklų vadovus bendradarbiauti ir diskutuoti. Klausė, gal yra kitų pasiūlymų. Minėjo, kad keturiose švietimo įstaigose bus vykdomi nauji ir tęsiami pradėti energetiniai projektai (Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje, Šilutės pirmojoje gimnazijoje, Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje ir Juknaičių pagrindinėje mokykloje). Planuojami „Gintarėlio“, „Žvaigždutės“ ir „Ąžuoliuko“ lopšelių darželių remontai. Taip pat būtina atnaujinti geltonuosius autobusiukas, nes dauguma jų seni, o kasmetiniam remontui reikia apie 3-4 000 eurų.

Administracijos direktoriaus Sigito Šepučio nuomone, mokyklos krepšelio lėšos gali būti taupomos ir mokyklų išgyvenimas sprendžiamas tik per tinklo pertvarką. Pritarė išsakytai mero nuomonei. Administracijos direktorius, nagrinėdamas ūkinės veiklos dokumentus pastebėjo, kad pirmus tris ketvirčius mokyklos taupo, o paskutinį metų ketvirtį išleidžia visas lėšas. Kyla klausimas, kodėl taip mokyklos daro? Jo nuomone, jei bandoma visas lėšas išleisti paskutinį metų ketvirtį, gal šių skiriamų lėšų tiek nereikia.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

15min.lt nuotr.

Savaitgalį Aisėnų kaime, Saugų sen., kilęs gaisras visiškai suniokojo vienos šeimos butą (15min.lt: „Kilus gaisrui Aisėnų daugiabutyje, šeima išsigelbėjo per stebuklą“).

Pirmadienį, sausio 25 d., Saugų seniūnija savo feisbuko paskyroje patalpino viešą kreipimąsi į geros valios žmones, prašydama paremti nuo gaisro ugnies nukentėjusią šeimą.

Skaityti toliau

Seniūnijos prašymas:

„Nelaimės niekas nelaukia, ji užklumpa netikėtai ir negrįžtamai pakeičia žmonių gyvenimus…

Sausio 24-ąją, kilęs gaisras Saugų seniūnijos, Aisėnų kaime, Aisės g. 2-8 bute, stipriai suniokojo gyvenamąjį namą ir šeimos turtą.

Seniūnijos bendruomenės nariai užjaučia nelaimės ištiktą šeimą ir prašo visų neabejingų prisidėti ir skirti finansinę paramą padegėliams.

Finansinę paramą galite pervesti į Renytės PIVORIENĖS sąskaitą SEB banke LT657044060007712174. Paskirties skiltyje nurodydami „auka nukentėjusiems nuo gaisro“.

Dėl papildomos informacijos galite kreiptis į Saugų seniūnijos seniūnę Dalią Rudienę telefonu (8 441) 46 038″

www.facebook.com/Saugu-seniunija

D. Gailiūnienės, sveksnosnaujienos.lt, nuotr.

“Metų švėkšniškio” rinkimus jau 3 metus organizavo internetinis leidinys “Švėkšnos naujienos”. Už P. Čeliauską balsavo 31 % apklausoje dalyvavusių respondentų.

Kaip prisipažino pats mokytojas, jis nesitikėjo tapti šių rinkimų nugalėtoju, išgirsti savo vardą jam buvo tikra staigmena.

Skaityti toliau

Daugiau: www.sveksnosnaujienos.lt: “”Metų švėkšniškiu 2015″ tapo Petras Čeliauskas. Sveikiname!”

Kintuose. (Kintų Vydūno kultūros centro nuotr.)

Atsiliepdami į LR Seimo pirmininkės ir Šilutės r. savivaldybės mero kvietimą sausio 12 d. 19.00 val. uždegti atminimo laužus ir pagerbti žuvusiuosius prieš 25-erius metus Sausio 13-ąją už Lietuvos laisvę, kintiškiai susirinko aikštėje miestelio centre.

NVO “Kintų jaunimo klubas” atstovai susirinkusiems prisegė atminimo simbolį – neužmirštuolę. Primindamas to meto įvykius ir jų svarbą šiandien, tylos minute pagerbti žuvusiuosius pakvietė Kintų seniūnijos seniūnas A. Kližentis.

Skaityti toliau

Skambėjo Kintų pagrindinės mokyklos mokinių ir jaunimo skaitomos eilės, skaudžius prisiminimus ir kartu pakilią nuotaiką sustiprino dainos apie Lietuvą ir laisvę bei draugiškai gurkšnojama arbata. Akciją užbaigė neseniai susibūręs Kintų moterų ansamblis, vadovaujamas L.Bušininkienės, dar stipriau tą vakarą susirinkusius subūręs bendra daina.

Renginį organizavo Kintų Vydūno kultūros centras, seniūnija, pagrindinės mokyklos daugiafunkcis centras, Šilutės F.Bajoraičio bibliotekos Kintų filialas, asociacija “Kintų bendruomenė” ir asociacija “Kintų jaunimo klubas”.

Asta Neimantienė,
Kintų Vydūno kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė

Saugiškiai šventę pradėjo kartu su choru „Pamario aidas“ giedodami Tautinę giesmę. Apie Sausio 13-osios reikšmę kalbėjo V. Laurinavičius. Seniūnė D. Rudienė pasveikino gausiai susirinkusius į renginį, perskaitė žuvusiųjų sausio 13-ąją pavardes. Jų atminimas buvo pagerbtas tylos minute.

Prisiminimais apie Seimo rūmų gynybą 1991-ųjų m. sausio mėnesį pasidalijo tų įvykių liudininkai: K. Kalvaitis, R. Paškauskas, G. Pečiulis ir J. Vilkanauskas. Prie laužo susirinkusiems koncertavo choras „Pamario aidas“ (vadovas V.Jovaiša). Po to šventės dalyviai sustoję apie laužą dainavo patriotines dainas, o jiems akordeonu pritarė Saugų moterų ansamblio “Artuma” vadovė V. Gočiarova. Bendruomenės „Saugų artuma“ moterys visiems siūlė karštos arbatos, o Šilutės r. tarybos narys Z. Jaunius vaišino koše.

Žmonės ilgai nesiskirstė į namus, sustoję grupelėmis dalinosi prisiminimais, kuriuos išgyveno 1991-ųjų sausio 13-ąją, aptarinėjo, kaip pasikeitė jų gyvenimas per 25 metus, svarstė apie Lietuvos perspektyvas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vietos bendruomenių savivaldos 2013-2015 metų programos (toliau – Programa) įgyvendinimui 2015 m. iš valstybės biudžeto buvo skirta 2 606 580 Eur, kurie savivaldybėms buvo paskirstyti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis apie dirbančių ir mokančių gyventojų pajamų mokestį asmenų skaičių savivaldybėse. Šilutės rajono savivaldybei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-657 skirta 32 330 Eur.

Skaityti toliau

2015 m. vasario 19 d. Šilutės rajono taryba sprendimu Nr. T1-2433 patvirtino Vietos bendruomenių savivaldos 2013 – 2015 metų programos lėšų vietos bendruomenių sprendimams įgyvendinti skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašą nauja redakcija.

2015 m. kovo 23 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-271 paskirstė Vietos bendruomenių savivaldos 2013-2015 metų programos lėšas 2015 metams kiekvienai seniūnijai. 2015 m. kovo 23 d. Administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-270 Programos vykdymas pavestas kiekvienos seniūnijos seniūnui. Seniūnai įsakymu tvirtino Vietos bendruomenių tarybos (toliau – VBT) sudėtis, pateikė Savivaldybės administracijai sprendimus ir sąmatas dėl VBT patvirtintų veiklų vykdymo, rūpinosi VBT posėdžių organizavimu, organizavo VBT sprendimų įgyvendinimą.

Seniūnijos per 2015 metus VBT sprendimams įgyvendinti panaudojo 32 299,68 Eur, įgyvendintos visos (47) VBT patvirtintos veiklos, tenkinančios vietos bendruomenės viešuosius poreikius.

Gardamo seniūnijoje (1 992,61 Eur): Gardamo miestelyje (iš įsigytų medžiagų) bendruomenė sutvarkė Gardamo „Lurdo“ aplinką, Ramučių kaime perdažė bendruomenės namų patalpas, Bliūdsukių k. bendruomenės patalpose bendruomenės susirinkimams rengti įsigytos kėdės, pastatyti informaciniai stendai Gardamo miestelyje, Žakininkų k. Šylių k., išleisti informaciniai lankstinukai, suremontuota elektros instaliacija Šylių k. bendruomenės namuose.

Juknaičių seniūnijoje (2 317 Eur): pastatytas lauko treniruoklis Juknaičiuose, įrengtos vertikalios žaliuzės Juknaičių kultūros namų persirengimo kambariuose, pastatyti (iš įsigytų medžiagų) suoliukai Pašyšių k. sporto aikštyne, pastatytos (iš įsigytų medžiagų) šiukšlinės Pašyšių k. ir Juknaičių k., prisidėta prie vaikų vasaros stovyklos „Čia aš gimiau, čia aš užaugau“, įsigyti lengvai transportuojami stalai su suolais Leitgirių k. bendruomenės susibūrimams rengti.

Katyčių seniūnijoje (1 675 Eur): atnaujinti (iš įsigytų medžiagų) mažieji mediniai architektūros statiniai Katyčiuose, miestelio aplinkos gražinimui įsigytos kalninės pušaitės ir sidabrinės eglaitės, buvo išnuomotas autobokštelis Katyčių maldos namų varpinės skulptūros užkėlimui, prisidėta prie Mindaugo vainikavimo karaliumi šventės metu surengtų sporto varžybų, įsigytos medžiagos Katyčių bendruomenės šarvojimo salės remontui, įsigytas projektorius Stubrių k. bendruomenės poreikiams.

Kintų seniūnijoje (1 971 Eur): Kintų pagrindinėje. mokykloje nupirktos ir pastatytos 7 rūbų – daiktų saugojimo spintos mokinių ir bendruomenės poreikiams.

Rusnės seniūnijoje (1 854 Eur): prisidėta prie Rusnės pagrindinės mokyklos organizuojamos moksleivių ekskursijos, įsigyti 5 lauko treniruokliai.

Saugų seniūnijoje (2 641,04 Eur): atnaujinti (iš įsigytų medžiagų ir inventoriaus) Saugų pagrindinės mokyklos ir Vilkyčių pagrindinės mokyklos stadionų įrenginiai, kuriais naudojasi ir laisvalaikį leidžia tiek mokiniai tiek kiti vietos gyventojai.

Šilutės seniūnijoje (10 779,02 Eur): įsigyta garso aparatūra Armalėnų k. bendruomenės poreikiams, prisidėta prie vaikų dienos laisvalaikio stovyklos, viešiems renginiams Šilutės muziejaus kiemelyje įsigyta garso aparatūra, įrengta vaikų žaidimų aikštelė Macikų k., įrengta vaikų žaidimų aikštelė Gaidelių k., įsigytos trinkelės pėsčiųjų takui iki Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos nutiesti, Grabupių k. įrengta mini futbolo aikštelė, įsigytos kėdės, stalai ir pavėsinė Traksėdžių k. bendruomenės renginiams ir susibūrimams, pastatytas krepšinio stovas prie Šilutės sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos ir neįgaliųjų centro, įsigytas benzopjūklas Šyšos kaimo bendruomenės aplinkos bei apylinkių tvarkymui.

Švėkšnos seniūnijoje (2 587,08 Eur): įsigyta žoliapjovė Inkaklių k. bendruomenės aplinkos bei apylinkių šienavimui, Švėkšnoje pastatytas lauko treniruoklis, įrengta lauko stalo teniso aikštelė, įsigyta skarda Evangelikų bendruomenės bažnyčios stogui užlopyti, prisidėta prie vestuvių muzikantų festivalio organizavimo, įsigyta mobili garso kolonėlė Švėkšnos bendruomenės renginių įgarsinimui, atspausdinti atvirukų rinkiniai, išleistas švietėjiškas leidinys „Švėkšnos metai“, kasmetinės moliūgų šventės organizavimui įsigyti fakelai, žvakės, šviestuvai.

Usėnų seniūnijoje (1 738 Eur): įrengta vaikų žaidimų aikštelė Usėnų k.

Vainuto seniūnijoje (2 143,17 Eur): pastatytos sūpynės su čiuožykla Bikavėnų k. vaikams, atnaujinti koplytstulpiai ir skulptūros Vainuto bažnyčios šventoriuje, įsigyta palapinė Balčių k. bendruomenės renginiams, pastatytos sūpynės Gorainių k. vaikams, prisidėta prie Vainuto seniūnijoje gyvenančių neįgaliųjų ir senyvo amžiaus žmonių lankymo, aplankyta 15 asmenų, jiems pristatytos lazdos, vežimėliai, slaugos ir higienos priemonės, Vainuto miestelio A. Baranausko g. pastatytas daugiafunkcinis vaikų žaidimų komplektas, prisidėta prie Lazduonėnų kaimo šventės rengimo, prisidėta prie šventės rengimo vaikams ir jų tėveliams vasaros atostogų metų.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus inf.

www.nemunodelta.lt nuotr.

Pastaruoju metu, užšalus apsemtoms pievoms ir Kuršių marioms, vis daugiau drąsuolių nusprendžia išbandyti savo automobilio manevringumą bei galimybes važiuoti ledu. Tačiau dažnas iš jų nė kiek nesusimąsto, kad tokia savo veikla pažeidžia teisės aktų nuostatas ir gali užsitraukti administracinę atsakomybę, t.y. jam gali būti surašytas administracinių teisės aktų pažeidimo protokolas ir skirta bauda.

Skaityti toliau

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 76 straipsnis numato, kad „Valstybinių parkų ar biosferos rezervatų, išskyrus valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančius gamtos paveldo objektus ir valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtus gamtinius rezervatus ir draustinius, apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų“. Jeigu jūs pažeidimą padarėte gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų arba valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtų gamtinių rezervatų ar draustinių, arba valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių gamtos paveldo objektų teritorijose galite gauti baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Jei būtų nustatytas pakartotinis pažeidimas, bauda būtų daugiau nei dvigubai didesnė. Be to, kiekvienas važinėjantis ledu rizikuoja ir savo bei keleivių saugumu, nes niekas negali būti užtikrintas, kad lede nėra properšų ar silpniau užšalusių vietų.

Pats draudimas važinėti ne keliais yra nustatytas bent keliuose teisės aktuose. Vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, draustiniuose draudžiama ne keliuose važinėti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, ir Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamente nustatyta, kad „Regioniniame parke draudžiama važinėti ne keliais motorinėmis transporto priemonėmis (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų transporto priemones, vykdant žemės ir miškų ūkio, žuvininkystės darbus, jas statyti ar kitaip eksploatuoti ne keliuose Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“

www.nemunodelta.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Viskas nuotraukose.

Skaityti toliau

Kuršių marios

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Šilutės uostas

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į „Metų švėkšniškio“ titulą pretenduoja penki labiausiai šiais metais seniūnijai ir jos gyventojams nusipelnę žmonės.

Pretendentai

Vaidotas Didžiūnas, Švėkšnos “Saulės” gimnazijos ir “Diemedžio” ugdymo centro technologijų mokytojas.
Pasiūlytas už iniciatyvą, rengiant jau penktąją moliūgų-žibintų šventę Švėkšnoje. Mokytojas taip pat aktyviai dalyvavo kitose kultūriniuose projektuose.

Skaityti toliau

Daugiau: www.sveksnosnaujienos.lt: „Kviečiame balsuoti už 2015-ųjų metų švėkšniškį“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Parengta planuojamos statyti estakados kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė užliejamame ruože poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa, taip pat estakados projektiniai pasiūlymai (5 variantai).

Su šiais dokumentais susipažinti galima internetiniame portale www.infraplanas.lt ir UAB INFRAPLANAS patalpose (aukščiau nurodytu adresu) nuo 2015 m. gruodžio 17 d iki 2016 m. gruodžio 6 d. darbo dienomis, darbo valandomis.

Skaityti toliau

Daugiau: www.infraplanas.lt: „Informacija apie parengtą planuojamos statyti estakados kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė užliejamame ruože poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą“ (projektiniai pasiūlymai 2-ame priede).

UAB 'Kintai' nuotr.

Žemės ūkio ministerija apdovanojo įdomiausius bei reikšmingiausius 2007–2013 metų žuvininkystės sektoriaus – žuvų perdirbimo, akvakultūros ūkių plėtros, žuvininkystės regionų ir socialinių iniciatyvų projektus.

UAB „Kintai“ projektas „UAB Kintai produktyvumo didinimas plečiant veiklą“ laimėjo nominaciją „Sumanus verslas įgyvendinant žuvininkystės regionų vietos plėtros projektą“.

Skaityti toliau

Anot Žemės ūkio ministerijos, pradedant įgyvendinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą, verslas turėjo pasenusias technologijas, ribotą produkcijos asortimentą, rinkų potencialas buvo nepakankamai išnaudotas, žmonėms trūko bendruomeniškumo, socialinių iniciatyvų. Iš viso buvo gautos 399 paraiškos, iki š. m. rugsėjo 30 d. jau buvo išmokėta beveik 57 mln. eurų paramos lėšų (89 proc. visų lėšų). Populiariausios buvo akvakultūros, žvejybos vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimo ir gamybos priemonės – joms skirta net 57 proc. visų lėšų.

Daugiau: zum.lrv.lt: “Apdovanoti reikšmingiausi žuvininkystės sektoriaus projektai”

Vainuto seniūnijos bendruomenės nuotr.

Vainuto seniūnijos bendruomenės iniciatyva šiais metais buvo įrengta vaikų poilsio ir žaidimo aikštelė seniūnijos mažiesiems gyventojams.

Aikštelėje žaidžia ir poilsiauja Vainuto gimnazijos ikimokyklinės ugdymo grupės vaikai, pradinių klasių mokinukai ir visos seniūnijos vaikai.

Didžioji dalis lėšų (6000 Eur) aikštelės įrengimui buvo gauta iš Žemės ūkio ministerijos.
Prie šio projekto taip pat prisidėjo Vainuto seniūnijos bendruomenė. Ji skyrė 1200 eurų ir savanoriškai dirbo.

Skaityti toliau

Naujoje aikštelėje linksmai žaidžiantys vaikai – pats geriausias įvertinimas ir atlygis visiems prisidėjusiems prie šio projekto įgyvendinimo.

Vainuto seniūnijos bendruomenė

Vainuto seniūnijos bendruomenės nuotr.

.

Užsakymo Nr. 151203

UAB 'Kintai' nuotr.

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, siekdami apibendrinti 2007–2013 metų finansavimo laikotarpio rezultatus ir pažymėti Europos Sąjungos paramos reikšmę Lietuvos žuvininkystės sektoriui, organizuoja geriausių projektų, įgyvendintų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų programos priemones, rinkimą ir apdovanojimus.

Skaityti toliau

Geriausi projektai bus apdovanoti šiose nominacijose:
„Pažangios žuvies perdirbimo technologijos“,
„Modernus akvakultūros ūkis“,
„Sumanus verslas įgyvendinant žuvininkystės regionų vietos plėtros projektą“,
„Socialinė iniciatyva įgyvendinant žuvininkystės regionų vietos plėtros projektą“.

UAB „Kintai“ pretenduoja į apdovanojimą nominacijoje „Sumanus verslas įgyvendinant žuvininkystės regionų vietos plėtros projektą“ (balsuoti čia).

Parengta pagal www.nma.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aistros dėl eurokrantinės Minijos kaime.

Žiūrėti: LNK: “Lietuviškojoje Venecijoje – aistros dėl vietos prie vandens”

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Konkursą į Saugų seniūnijos seniūno vietą laimėjusi šilutiškė Dalia Rudienė naująsias pareigas pradės eiti jau nuo ateinančio pirmadienio, „Šilutės ETA Žinioms“ sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Personalo ir teisės skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Bernotienė.

Anot D. Bernotienės, šis konkursas buvo apskųstas savivaldybės administracijos direktoriui kaip neobjektyvus. Tačiau esą vieno iš konkursą pralaimėjusių kandidatų skundas buvo nemotyvuotas ir niekuo nepagrįstas, todėl jis buvo atmestas.

Skaityti toliau

Susijęs: “Trumpai: saugiškiai ir katytiškiai turės naujus seniūnus”

Algirdo Poteliūno nuotr.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtame naujame šalies savivaldybių indekse, kuriame savivaldybės išrikiuotos nuo geriausios iki blogiausios pagal tai, kiek jose yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai jos valdomos, Šilutė surinko 53 balus iš 100 galimų ir, lyginant su praeitų metų indeksu, rajoninių savivaldybių grupėje pakilo per 11 pozicijų.

Geriausiai buvo įvertintos „Komunalinės paslaugos“, „Administravimas“ ir „Mokesčiai“, mažiau balų gauta už „Biudžetą“, „Švietimą“ ir „Transportą“.

Skaityti toliau

Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto, 2014 m. Šilutės r. savivaldybėje galiojo vienos žemiausių šilumos kainų – 6,20 ct/kWh lyginant su 7,08 ct/kWh vidurkiu. Privačių subjektų pasitelkimas atliekų surinkimo ir daugiabučių administravimo rinkose padėjo gauti gerą įvertinimą „Komunalinių paslaugų“ srityje. „Administracijoje“ pažymėtina tai, kad visi gyventojų prašymai buvo išnagrinėti laiku, bet to internetinė svetainė 100 proc. atitiko bendruosius reikalavimus.

Prasta „Biudžeto“ situacija sutrukdė Šilutės r. savivaldybei užimti aukštesnę poziciją. Pirma, biudžeto skola buvo viena didžiausių – 62,8 proc. nuo pajamų (vidurkis – 44,7 proc.). Antra, pradelsti mokėjimai sudarė didžiausią dalį nuo biudžeto pajamų lyginant su kitomis savivaldybėmis (6,5 proc. lyginant su 1 proc. vidurkiu). „Transporto“ srityje būtų gautas aukštesnis įvertinimas, jei didesnė dalis viešųjų pirkimų, skirtų kelių priežiūrai, būtų vykdoma atvirais būdais (t. y. skelbiant).

Daugiau:
“Lietuvos savivaldybių indekse – naujas lyderis”,
„Lietuvos savivaldybių indeksas 2015“,
„Šilutės r. savivaldybė 2015“