Atmatos upės žiotys žvelgiant iš Kuršių marių. Kažkur čia, sausumoje, rusniškiai siūlo statyti apžvalgos bokštą (arba platformą). (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Žingsnis po žingsnio Atmatos upės žiočių link.

Prieš kelias dienas naujienų agentūra BNS išplatino pranešimą apie ketinimus statyti Rusnėje apžvalgos bokštą.
„Dėl vietos ginčas vyksta: bendruomenė nori statyti ant Atmatos žiočių, kuri įteka į marias, savivaldybė lyg turime kitą vietą numatę, Uostadvaryje. Dabar vyksta diskusijos, ir manau, kad iki kovo pabaigos bus viskas išgryninta – ir koks tas bokštas bus, ir kuri vieta“, – BNS pasakojo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis („Šiemet Rusnėje tikimasi pradėti apžvalgos bokšto statybas – meras“).

Skaityti toliau

Susijęs: „Kuo arčiau marių, tuo daugiau apribojimų“
Nemuno deltos regioninio parko direkcijos (toliau – NDRP) vadovas, Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Vaidas Pavilonis laikosi savo: apžvalgos bokštas (arba platforma) turi būti statomas Atmatos upės žiotyse: būtų naujas traukos objektas ir priėjimas prie Kuršių marių.
Šiandien jis susitinka su Vilniaus dailės akademijos studentais, su kuriais bus tariamasi dėl apžvalgos bokšto (arba platformos) ir pažintinio tako iki jo taip vadinamos vizualizacijos parengimo.
Tiesa, tai nereiškia, kad sprendimas dėl apžvalgos bokšto vietos jau priimtas.
Tačiau V. Pavilonis savo nuomonės, kuri sutampa su Rusnės bendruomenės ir Nemuno deltos tarybos daugumos nuomone, nesiruošia keisti.
Juolab kad, kaip teigia NDRP direkcijos vadovas, tokiam pasirinkimui pritaria ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, ir Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas.
Apžvalgos bokšto (arba platformos) statybas Rusnėje tikimasi pradėti dar šiais metais.
Pinigų tam žada skirti Aplinkos ministerija.

zuv.lt nuotr.

Žuvininkystės tarnybos Rusnės poskyryje jau vyksta pavasariniai žuvų įveisimo darbai.

Kovo 3 d. Rusnės poskyrio darbuotojai Nemuno žemupyje išleido 2,2 mln. paaugintų vėgėlių lervučių. Iki to laiko jos buvo maitinamos 20 dienų, tačiau, prasidėjus kanibalizmui, suskubta jas įveisti neišnuomotuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose.

Įveisimo darbai vykdomi pagal numatytą Valstybinio žuvų ir vėžių gaudymo žuvivaisai plano 2016 m. projektą, netgi šiek tiek viršijant prisiimtus įsipareigojimus.

Skaityti toliau

Kovo 4 d. Atmatos upėje taip pat buvo išleista 2,8 mln. paaugintų vėgėlių lervučių. Šios lervutės buvo maitinamos 21 dieną.

Rusnės poskyris iš anksto numatytuose vandens telkiniuose planuoja įveisti iš viso 7,2 mln. paaugintų vėgėlių lervučių.

zuv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, terčiadienio rytą kelias iš Šilutės į Rusnę jau buvo beveik sausas (www.eismoinfo.lt).

Toliau mažėja ir Nemuno upės vandens lygis (www.meteo.lt).

Tačiau Lietuvos vakarinėje dalyje vis dar esama nemažai apsemtų kitų kelių.

Skaityti toliau

Keliai, kuriuose eismas draudžiamas:
Priekulė–Stragnai II nuo 0,70 iki 1,10 km vandens gylis 30 cm;
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,6 iki 4.72 km vandens gylis 35 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 0,90 iki 14,25 km vandens gylis 50 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 20,05 iki 20,20 km vandens gylis 25 cm;
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,45 iki 9,90 km vandens gylis 50 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 4,62 iki 4,78 km vandens gylis 40 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 7,95 iki 8,15 km vandens gylis 25 cm;
Povilai–Minija nuo 3,30 iki 3,80 km vandens gylis 25 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 15,08 iki 15,18 km vandens gylis 35 cm;
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 3,58 iki 3,62 km vandens gylis 30 cm;
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 1,05 iki 1,40 km vandens gylis 30 cm;
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 0,35 iki 2,74 km vandens gylis 30 cm;
Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,035 iki 0,40 km vandens gylis 35 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 8,20 iki 8,70 km vandens gylis 22 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 9,00 iki 9,90 km vandens gylis 25 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,50 iki 5,90 km vandens gylis 25 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 6,20 iki 6,80 km vandens gylis 25 cm.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pirmadienio rytą, apie 6 val., vandens gylis apsemtame kelyje iš Šilutės į Rusnę (apsemta 397 m atkarpa) buvo 12 cm.

Informacija apie eismo sąlygas nuolat atnaujinama www.eismoinfo.lt.

Hidrologinę informaciją rasite www.meteo.lt/lt.

Skaityti toliau

Kiti Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti kelių ruožai

Keliai, kuriuose eismas draudžiamas:
Priekulė–Stragnai II nuo 0,70 iki 1,10 km vandens gylis 30 cm;
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,20 iki 5.15 km vandens gylis 50 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 0,90 iki 14,25 km vandens gylis 50 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 20,05 iki 20,20 km vandens gylis 25 cm;
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,45 iki 9,90 km vandens gylis 50 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 4,62 iki 4,78 km vandens gylis 40 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 7,95 iki 8,15 km vandens gylis 25 cm;
Povilai–Minija nuo 3,30 iki 3,80 km vandens gylis 25 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 14,85 iki 15,28 km vandens gylis 50 cm;
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 3,50 iki 3,65 km vandens gylis 35 cm;
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 1,05 iki 1,40 km vandens gylis 30 cm;
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 0,35 iki 2,74 km vandens gylis 30 cm;
Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,00 iki 0,51 km vandens gylis 50 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 8,20 iki 8,70 km vandens gylis 22 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 9,00 iki 9,90 km vandens gylis 25 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,50 iki 5,90 km vandens gylis 25 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 6,20 iki 6,80 km vandens gylis 25 cm.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Ten, kur dangus susilieja su vandeniu,
Kur paukščiai ir žmonės traukia pulkais,
Paskutinis varveklis, pakibęs virš akmenio,
Žiemą palydi kapsinčiom ašarom…

Skaityti toliau

Trys po tris: Ventė, Minija, Aukštumala
2016-02-28

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Senolių pastebėjimai: pavasaris

Debesys plaukia lėčiau, vėjas aprimsta – lauk oro pagerėjimo.
Blindė pilna kačiukų – bus lietinga vasara.
Jeigu pirmas sužaliuoja beržas – bus sausa vasara, jeigu alksnis – lietinga.
Jei griaustinis užgriaudžia medžius be lapų, bus blogi, šlapi metai, vėlyvas pavasaris.
Gegutė užkukavo ant juodo miško – sunkūs bus metai, ant žalio miško – bus pilni aruodai.
Greitą atšilimą pranašauja aukštai skridę ir anksti sugrįžę žąsys, gervės, varnėnai, brinkstantys kaštonų pumpurai.
Jei šermukšnis labai žydi – bus šlapias ruduo.
Jei kvepia stipriai alyvos žiedai – galimas lietus.
Nurimus vėjui dangus prasiblaivo, nebūna rasos, galima laukti šalnų.
Jeigu Verbų sekmadienį sninga, tai tais metais kiekvieną vasaros sekmadienį lis.
Jeigu Velykų rytas saulėtas ir gražus, tai vasara bus graži, oras geras; jeigu lyja (sninga), reikia tikėtis blogų metų.
Jeigu Velykų rytą Saulė teka labai raudona, vasarą reikia tikėtis kenksmingų perkūnijų.
Ąžuolas išsprogsta anksčiau už uosį – bus sausa vasara.
Rūkas krinta – lauk giedros, kyla aukštyn – bus darganota.
Aukšta ir stati vaivorykštė – prieš gerą orą, žema ir ištįsusi – prieš darganą.

Kovas
Jei 4 dieną pasninga, vėlai dygs žolė, vėlai bus galima pradėti ganyti gyvulius.
Jei vyturys pradėjo čirenti prieš Kazimierą – bus blogas pavasaris.
Kai parskrenda vyturėlis ir tuoj suka lizdą – bus gražus pavasaris ir ruduo.
Jei kovas šaltas – gegužė bus šilta.
Kokia kovo pabaiga ir balandžio pradžia, tokia bus ir vasara.
Lietingas kovas retai kada žada gerus metus.
Jei iš beržo teka daug sulos – bus lietinga vasara.
Pavasarį nuspėja kovo mėnesio pirma, vasarą – antra, rudenį – trečia diena.
Jei kovą rytais šąla, žemė geriau džiūsta, vasara bus graži.
Jei 17 dieną jau yra parlėkę kovai – atėjo pavasaris.
Jei 18 dieną saulėta, vasarą nebus krušos.
Jei 20 dieną pučia pietys, vasara bus su audromis.
Kokia 21 diena – toks pavasaris.
Jei 22 diena šilta, bus šilta 40 dienų, jei šalta, dar sulauksime 40 šaltų dienų. Kokie šią dieną orai, tokie bus vasarą.
Jei kovo gale kalasi žolė – neaugs vasarojus.
Pirmąkart pamačius gandrą, būtina pamaišyti javus aruode – pasėti jie geriau augs.
Jei kovo mėnesį giedra – nebus lietaus liepos mėnesį.
Jei sniegą leidžia lyjant – bus geras pavasaris.

Balandis
Jei balandis sausas, liepa bus lietinga.
Šiltas balandis, šlapias mojus, bus javai kaip gojus, bus kluonuose rojus.
Šaltas balandis pranašauja karštą vasarą, gražų rudenį.
Varnėnų garsus švilpavimas pranašauja giedrą.
Balandžio lietūs – aukso verti.
Šlapias balandis, žalias gegužis.
Kur balandį upės, ten liepą balutės.

Gegužė
Šalta ir vėjuota gegužė – derliui į naudą.
Lakštingala vidury gegužės sučiulbėjo ar spiečia bitės – bus karšta, sausa vasara.
Gegutės kukavimas kregždei neparlėkus, gražiai žydėję, bet mažai vaisių užmezgę kaštonai buria vėsią, lietingą vasarą.
Gerą derlių žada skruzdžių, varlių gausa, pavasarį pievoje vaikštinėjantys balti, švarūs gandrai.
Gegužę du šalčiai – ievoms žydint ir ąžuolams sprogstant.
Šermukšniai vėlai žydi, vasara bus šalta.
Jei ievos gausiai žydi, vasara bus šalta.
Gegužės mėnesį daug karkvabalių – prieš sausrą.
Jeigu čiurliai vakare skraido greitai ir čirkšdami, tai artimiausias dvi paras lietaus nenumatoma, o jeigu jie skraido ramiai ir būna tylūs, tai artimiausią parą galima tikėtis lietaus.
Jei šiaurės vėjas ima pūsti gegužės pabaigoje, gali pūsti ilgai.

Oresto Lidžiaus nuotr.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vandens lygis apsemtame kelyje iš Šilutės į Rusnę (9 val. buvo apsemta 389 metrų atkarpa) per naktį pakilo 3 cm.

Hidrologinę informaciją rasite www.meteo.lt/lt.

Informacija apie eismo sąlygas nuolat atnaujinama www.eismoinfo.lt.

Skaityti toliau

Atmatos upės žiotys. Nemuno deltos tarybos siūloma vieta apžvalgos bokštui statyti. (K. Demerecko. 2014 m. palydovinės nuotraukos fragmentas)

Jeigu Šilutės valdžios vyrai pasakė, kad naujas apžvalgos bokštas (iki 30 metrų aukščio) turi būti statomas Uostadvaryje, o ne kitoje Rusnės salos vietoje, tai taip ir turi būti? Kaip kam tai patiktų.
Bet yra ir kitaip manančių.

Praeitų metų rudenį, kai Šilutės rajono valdžios vyrų galvose užgimė sumanymas statyti Uostadvaryje, šalia valstybės saugomų paveldo objektų, apžvalgos bokštą, Rusnės bendruomenės ir savivaldybės tarybos nuomonė savivaldybės vadukams buvo neįdomi, nes, kaip tuomet teigė meras „tvarkietis“ Vytautas Laurinaitis, „kol nėra skirta lėšų ar kitų apčiuopiamų rodiklių, tol bet kokios diskusijos yra beprasmės“.

Skaityti toliau

Susijęs: ‚Laikai jau ne tie, ir papročiai dabar kitokie…“

Panašu, kad savivaldybės vadukai tokios pat nuomonės laikosi ir dabar, kai, anot Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovo, mero bendrapartiečio Vaido Pavilonio, jau yra numatytas finansavimas iš ES fondų naujajam apžvalgos bokštui. Kaip kitaip paaiškinsi faktą, kad tą pačią dieną, kai Nemuno deltos taryba balsų dauguma nepritarė Šilutės valdžios vyrų sumanymui statyti apžvalgos bokštą Uostadvaryje, bet palaikė – beje, absoliučia balsų dauguma – to paties V. Pavilonio pasiūlytą alternativų sprendimą – statyti bokštą Atmatos upės žiočių kairiajame krante, su taku nuo Uostadvario švyturio ir priėjimu prie Kuršių marių, savivaldybės administracijos direktoriaus socdemo Sigito Šepučio įsakymu buvo sudaryta žemės sklypų pirkimo Uostadvaryje komisija.

Iš kultūros paveldo eksperto, Nemuno deltos tarybos nario Kęstučio Demerecko parengtos medžiagos apie Atmatos žiočių molo ir švyturio istorinius-urbanistinius bei hidrologinius tyrimus:
„Atmatos žiočių kairiajame krante, netoli senojo molo švyturio, yra 400 metrų skersmens aukštuma (1,7–2,2 m aukščio), sunešta nuo 1955 m. Aplink šią aukštumą būtų galima įrengti Kuršių marių pakrantės apžvalgos taką bei pastatyti apžvalgos bokštą, iš kurio matytųsi Nemuno deltos šakos, Atmatos žiotys, Kniaupo įlanka, Ventės ragas, Uostadvaris, Krokų Lankos ežeras, Pakalnės įlanka bei naujai susidarančios deltos salos. Į šią vietą vedantis takas, sužymėtas sausumos priaugimo etapais, galėtų vadintis Rusnės salometras (sala+metras)“.

Beje, valdžios vyrai jau yra numatę ir konkrečius žemės sklypus Uostadvaryje, kurie turėtų būti perkami iš privataus asmens neskelbiamų derybų būdu. Beje, šios komisijos vadovu S. Šeputis paskyrė savo pavaduotoją žaliąjį valstietį Virgilijų Pozingį.

V. Laurinaitis su S. Šepučiu pastarosiomis dienomis vieši Lenkijoje. Todėl šįryt susisiekėme su mero pavaduotoju socdemu Algirdu Balčyčiu, kuris, beje, yra Nemuno deltos tarybos narys ir dalyvavo prieš tai minėtame tos tarybos susirinkime. Iš pokalbio su vicemeru buvo galima suprasti, kad bent jau jam asmeniškai Nemuno deltos tarybos narių daugumos nuomonė visai neįdomi – esą spręsti, kur statyti tą nelemtą bokštą turi rajono savivaldybė.

Netrukus turėtų paaiškėti, ką apie tai galvoja meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Savo poziciją šiuo klausimu galbūt pagaliau išsakys ir savivaldybės taryba. Mat Nemuno deltos taryba jau kreipėsi į savivaldybę su savivaldybės tarybai, merui ir administracijos direktoriui adresuotu raštu, kuriuo rajono valdžia informuojama apie Nemuno deltos tarybos nuomonę dėl apžvalgos bokšto statybos, prašoma gerai išanalizuoti visas galimybes ir priimti visus tenkinantį sprendimą.

Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovas V. Pavilonis susidariusios situacijos pernelyg nedramatizuoja. Jis tikisi, kad su savivaldybės vadovais dar pavyks susitarti. Juolab kad bokštą statytų ne Šilutės rajono savivaldybė, bet Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), ir tik po to jis būtų perduotas savivaldybės žinion. Juolab kad jau sulaukta VSTT pritarimo bokšto statymui Atmatos upės žiočių kairiajame krante.

Jeigu kam nors atrodo, kad bus per toli eiti pėsčiomis nuo Uostadvario švyturio iki apžvalgos bokšto, tai tam yra dviračiai, kurių, V. Pavilonio manymu, galbūt bus galima ir išsinuomoti vietoje. Kodėl ne?

Jeigu pavyks susitarti, tai, anot V. Pavilonio, bent jau apžvalgos bokšto projektavimo darbai galėtų prasidėti dar šiemet.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tiesa, vandens ten kol kas tiek ir tėra – vos keli centimetrai. Bet kas čia žino, kaip bus toliau.

Vandens lygis Nemune ir kitose upėse vėl kyla. Kalti krituliai.

Hidrologinę informaciją rasite www.meteo.lt/lt.

Informacija apie eismo sąlygas nuolat atnaujinama www.eismoinfo.lt.

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kaltinamieji dėl saugomos teritorijos suniokojimo Minijos kaime, 2010-ųjų vasarą iškirtus medžius to paties pavadinimo upės pakrantėse, išteisinti.

Tokią nutartį šiandien paskelbė baudžiamąją bylą dėl didelio atgarsio visuomenėje sulaukusio įvykio išnagrinėjusi Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė.

Skaityti toliau

Susijęs: “Minijos medkirčiai sulaukė atpildo”

Daug nesiplečiant. Tai kas, kad tie medžiai augo saugomoje teritorijoje. Tačiau jie augo ant polderių pylimų. Todėl medžių pašalinimas nuo jų, ruošiantis įgyvendinti ES fondų finansuojamą Minijos kaimo krantinių sutvarkymo projektą, – teisėtas.

Kintų seniūnas Antanas Kližentis, išdavęs leidimą kirsti medžius Minijos kaime, tuos medžius iškirtusi UAB “Šilutės polderiai” ir Darius Valeika, tuometinis šios bendrovės darbų vadovas, – išteisinti.

Tiesa, ši teismo nutartis per 20 dienų dar gali būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui.

Vasario 24-oji – Vieversio diena (video)

www.silutesetazinios.lt montažas

Vainuto gimnazija pirmoji ir kol kas vienintelė Šilutės rajone paskelbė, kad prisideda prie vasario 22 d. prasidėsiančio neterminuoto mokytojų streiko (pranešimas).

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė stebisi, kodėl tik Vainuto gimnazijos pedagogai ryžosi dalyvauti nacionaliniame streike. O kur Šilutės mokytojai? Nejau jie gudrūs tik piketuoti po savivaldybės langais, o kai reikia jėgos, kai reikia vykti į Vilnių ir ten reikalauti didesnio finansavimo švietimui, jų nėra?

Skaityti toliau

Susijęs: “Šilutės mokytojai: „Mes esame niekas“”

Ne visai taip.

-Streikas neterminuotas, todėl mes bet kada spėsime prie jo prisidėti, – teigė telefonu Šilutės pirmosios gimnazijos darbo tarybos pirmininkė Daiva Strazdauskienė. – Dar neaišku, ar tas streikas teisėtas. Vaitkus (Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus – red. pastaba) sako, kad neteisėtas, nes dar nebaigtos derybos. Profsąjunga aiškina, kad teisėtas. Žodis – prieš žodį. Kai bus viskas aišku, tada ir spręsime.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Taip skelbia Lietuvos automobilių direkcija. Tokie skaičiai šį rytą buvo užrašyti ir abipus apsemto kelio iš Šilutės į Rusnę ruožo pastatytose lentose. Tuo tarpu žmonės iš anapus apsemto kelio teigia, kad apie 8 val. vandens ten buvo likę tik kokie 6 cm.

Kaip ten bebūtų, potvynis pamaryje toliau slūgsta. Hidrologinės prognozės rodo, kad vandens lygis Nemuno upėje ir toliau mažės.

Skaityti toliau

Informacija apie eismo sąlygas nuolat atnaujinama www.eismoinfo.lt.

Hidrologinę informaciją rasite www.meteo.lt/lt.

Kiti Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti kelių ruožai

Keliai, kuriuose eismas draudžiamas:
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,26 iki 5,14 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 35 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 0,90 iki 14,25 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 50 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 20,05 iki 20,20 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 25 cm.
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,45 iki 9,90 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 50 cm.
Užliekniai–Paleičiai nuo 4,62 iki 4,78 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 40 cm. E
Užliekniai–Paleičiai nuo 7,95 iki 8,15 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 25 cm.
Povilai–Minija nuo 3,30 iki 3,80 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 25 cm.
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 15,00 iki 15,30 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 35 cm.
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 3,62 iki 3,68 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 25 cm.
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 1,05 iki 1,40 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 30 cm.
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 0,35 iki 2,74 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 30 cm.
Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,01 iki 0,41 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 35 cm.
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 8,20 iki 8,70 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 22 cm.
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 9,00 iki 9,90 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 25 cm.
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,50 iki 5,90 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 25 cm.
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 6,20 iki 6,80 km apsemtas kelio ruožas. vandens gylis 25 cm.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Informacija apie eismo sąlygas nuolat atnaujinama www.eismoinfo.lt.

Hidrologinę informaciją rasite www.meteo.lt/lt.

Skaityti toliau

Kiti Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti kelių ruožai

Keliai, kuriuose eismas draudžiamas:
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,255 iki 5,15 km vandens gylis 40 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 0,90 iki 14,25 km vandens gylis 50 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 20,05 iki 20,20 km vandens gylis 25 cm;
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,45 iki 9,90 km vandens gylis 50 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 4,62 iki 4,78 km vandens gylis 40 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 7,95 iki 8,15 km vandens gylis 25 cm;
Povilai–Minija nuo 3,30 iki 3,80 km vandens gylis 25 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 15,00 iki 15,30 km vandens gylis 40 cm;
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 3,62 iki 3,74 km vandens gylis 25 cm;
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 1,05 iki 1,40 km vandens gylis 30 cm;
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 0,35 iki 2,74 km vandens gylis 30 cm;
Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,01 iki 0,42 km vandens gylis 40 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 8,20 iki 8,70 km vandens gylis 22 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 9,00 iki 9,901 km vandens gylis 25 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,50 iki 5,90 km vandens gylis 25 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 6,20 iki 6,80 km vandens gylis 25 cm.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Rusniškiai savo tradicijos nelaužo: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną jie švenčia linksmai, išradingai ir kaskart vis kitaip.

Štai ir šiandien, minint Vasario 16-ąją, Rusnėje, prie senojo Peterso tilto liekanų…

Garbė iškelti Lietuvos trispalvę, dovanotą rusniškiams pačios Prezidentės Dalios Grybauskaitės, šiandien buvo suteikta Eurovizijos atrankoje dalyvaujančiam ir savo kraštą garsinančiam dainų kūrėjui ir atlikėjui Valdui Lacko.

Skaityti toliau

Visa kita – nuotraukose.

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pirmadienio rytą, apie 6 val., vandens gylis apsemtame kelyje iš Šilutės į Rusnę siekė 5 cm.

Informacija nuolat atnaujinama www.eismoinfo.lt.

Lengvojo transporto perkėla čia bus atidaryta, jeigu vandens gylis pasieks 20 cm žymą, ir veiks nuo 6 iki 22 val.

Skaityti toliau

Kiti Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti kelių ruožai

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas:
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 4,1 iki 4,2 km vandens gylis 20 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 0,03 iki 14,25 km vandens gylis 50;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 20,05 iki 20,20 km vandens gylis 25 cm;
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,45 iki 9,901 km vandens gylis 50 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 7,95 iki 8,15 km vandens gylis 25 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 4,62 iki 4,78 km vandens gylis 40 cm;
Povilai–Minija nuo 3,30 iki 3,80 km vandens gylis 25 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 15,00 iki 15,30 km vandens gylis 40 cm;
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 3,63 iki 3,73 km vandens gylis 15 cm;
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 1,05 iki 1,40 km vandens gylis 30 cm;
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 0,35 iki 2,742 km vandens gylis 30 cm;
Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,05 iki 0,25 km vandens gylis 20 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 8,20 iki 8,70 km vandens gylis 22 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 9,00 iki 9,901 km vandens gylis 25 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,50 iki 5,90 km vandens gylis 25 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 6,20 iki 6,80 km vandens gylis 25 cm.

Eilės prie nemokamo maisto per kelis metus sutrumpėjo perpus. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono varguoliai baigiami išgryninti: gaunančiųjų socialinę paramą per pastaruosius kelis metus sumažėjo perpus.

Neseniai viename respublikiniame leidinyje buvo paskelbti iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paimti duomenys apie šalies savivaldybėse per praeitus metus sutaupytus socialinės paramos pinigus. Skaičiai išties įspūdingi: vien tik Šilutės rajone sutaupyta 2,26 mln. eurų – tai yra 55,2 proc. socialinei paramai skirtų lėšų.

Skaityti toliau

Gal mūsų kaimuose ir miesteliuose nebeliko nė vieno varguolio, nė vieno alkano vaiko ir nebėra kam tų pinigų duoti? – keliamas klausimas publikacijoje dėmesį patraukiančiu pavadinimu „Savivaldybės springsta vargšų pinigais“.

Galime atsakingai pareikšti, kad bent jau Šilutės rajono savivaldybė varguolių pinigais nespringsta. Na, gal vienas kitas valdininkėlis ir pažagsi, iš oficialių varguolių sąrašų išbrauktų gyventojų piktu žodžiu minimas, bet tikrai nespringsta. Bent jau dėl prieš tai paminėtos priežasties.

Beje, ir minėtame leidinyje pateikti skaičiai nėra tikslūs. Bent jau taip teigia Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Esą savivaldybė galbūt ir būtų sutaupiusi tiek, kaip skelbiama, jeigu būtų gavusi tiek, kiek galėjo gauti, arba kaip buvo numačiusi jai skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, išvedusi ankstesnių 3 metų socialinei paramai panaudotų lėšų vidurkį. Tačiau esą tam nebuvo jokio reikalo, mat per pastaruosius kelis metus paramos gavėjų rajone gerokai sumažėjo. Jų ir toliau mažėja.

Anot A. Šimelionio, iš tikrųjų socialinei paramai pernai buvo gauta 2,015 mln. eurų, o paramos gavėjams išmokėta nepilnai 1,5 milijono. Likę pinigai – per 500 tūkst. eurų – A. Šimelionis juos labiau linkęs vadinti nepanaudotais, o ne sutaupytais – buvo perskirstyti socialinėms, švietimo ir kitoms reikmėms, vadovaujantis galiojančia tvarka.

Prieš šių skaičių dar grįšime. O dabar – apie varguolių išgryninimą.

Būta metų, kai rajono seniūnijose į eiles prie nemokamai dalinamų maisto prekių išsirikiuodavo apie 10 000 žmonių – kone kas penktas rajono gyventojas. Pernai tokių buvo likę 5580. Pastebimai sumažėjo ir gaunančiųjų paramą pinigais – pernai tokių būta per 3100. Šiemet paramos gavėjų turėtų būti dar mažiau, įsitikinęs A. Šimelionis.

Varguolių išgryninimo procesas prasidėjo maždaug 2010 metais, kai savivaldybės taryba nusprendė, kad gaunantieji socialinę paramą pinigais (su tam tikromis išimtimis) turi padirbėti visuomenės labui. Esą prašančiųjų piniginės paramos gretos tuomet iš karto pradėjo retėti.

Antras žingsnis visiško varguolių išgryninimo link buvo žengtas prieš metus, nuo 2015-ųjų pradžios, kai savivaldybėms buvo patikėta pačioms tvarkytis socialinės paramos pinigais teikimo nepasiturintiems gyventojams baruose. Tuomet, pasak A. Šimelionio, visose rajono seniūnijose buvo sudarytos specialios komisijos, kurių tikslas – išaiškinti visus, kurie piktnaudžiauja valstybės gerumu, slėpdami savo pajamas. Šių komisijų pastangų dėka paramos gavėjų gretos dar labiau išretėjo: vieni komisijų sprendimais buvo pašalinti iš piniginės paramos gavėjų sąrašų, kiti patys pasiskubino pamiršti kelią į Socialinės paramos skyrių, vos tik pajutę grėsmę sulaukti neprašytų svečių iš savų seniūnijų.

Prie socialinės paramos gavėjų mažėjimo taip pat prisideda minimalios algos didėjimas ir emigracija. Beje, šioje srityje Šilutės rajonas – vienas iš pirmaujančių Lietuvoje. Deja.

Vis dėlto, A. Šimelionio žodžiais tariant, mūsų tautiečiai kūrybingi. Todėl apie visišką varguolių išgryninimą dar anksti kalbėti. Tad ir seniūnijų komisijoms dar bus ką veikti. „Paramą turi gauti tik tie, kuriems ji iš tikrųjų reikalinga“, – įsitikinęs A. Šimelionis.

Dabar apie pinigus. Žinoma, jais galima ir paspringti. Bet juos galima ir kitaip panaudoti. Pavyzdžiui, perskirstyti. Tam netgi yra sudaryta speciali komisija, kuriai, beje, vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis. Tai ta komisija renkasi bent kartą per tris mėnesius ir perskirsto sutaupytąsias – arba, kaip sako A. Šimelionis, nepanaudotas – socialinės paramos lėšas.

Pavyzdžiui, pernai iš nepanaudotų daugiau kaip 500 tūkst. eurų beveik pusė – apie 235 tūkst. Eur buvo skirta socialinėms reikmėms: šildymo ir transporto išlaidoms kompensuoti, socialinių darbuotojų apsaugos nuo neprognozuojamo elgesio piliečių iš socialinės rizikos šeimų priemonėms – dujų balionėliams įsigyti, socialiniams darbuotojams paskatinti vienkartinėmis išmokomis. Pinigų taip pat buvo skirta Saugų vaikų globos namams, Socialinių paslaugų centrui ir Senelių globos namas ir kt.

Švietimui – vasaros stovykloms, mitybai ir kt. – buvo skirta apie 66 tūkst. eurų.

Likę 229 tūkstančiai buvo skirti taip vadinamoms kitoms reikmėms. Kitaip sakant, savivaldybės investicijų programoms. Dar kitaip – su kažkuo už kažkokius jau atliktus darbus atsiskaityti. Žodžiu, skoloms dengti.

A.Šimelionio teigimu, teisės aktai to nedraudžia. Tačiau, anot jo, perskirstant nepanaudotas lėšas pirmiausia vis tiek žiūrima, kaip patenkinti iškylančias socialines reikmes.

Beje, ši grėsmė gali ir visai išnykti, mat – to neneigia ir A. Šimelionis – gali ateiti diena, kai bus išgryninti (maždaug) visi varguoliai, ir V. Pozingio (ar kurio nors kito) vadovaujamai komisijai neliks ką perskirstyti.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Į Nemuno žemupį atsirita antroji potvynio banga. Todėl…

Jau artimiausiomis dienomis kelyje iš Šilutės į Rusnę vėl gali pasirodyti vanduo. Kadangi…

Nemuno salpa jau kuris laikas užlieta, o visą Lietuvą ir toliau plauna lietūs. Todėl…

Anot Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininko Igor Osadčij, bet koks vandens pakilimas Nemuno upėje gali sukelti antrąją potvynio bangą. O…

Hidrologinės prognozės žada staigų vandens lygio kilimą Nemuno upėje. Be to…

Skaityti toliau

I. Osadčij manymu, potvynis gali ir užsitęsti. Juolab kad…

Dar ne pavasaris. Vadinasi…

Dar visko gali nutikti…

Hidrologinės prognozės

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Potvynis atsitraukia.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pirmadienį, apie vidurdienį, vandens gylis apsemtame kelyje iš Šilutės į Rusnę besiekė 15 cm. Eismas leidžiamas (www.eismoinfo.lt).

Toliau mažėja ir Nemuno upės vandens lygis (www.meteo.lt).

Skaityti toliau

Kiti Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti kelių ruožai

Keliai, kuriuose eismas draudžiamas:
Dituva–Priekulė–Dreižiai nuo 6,55 iki 6,60 km vandens gylis 20 cm;
Priekulė–Stragnai II nuo 0,60 iki 1,20 km vandens gylis 70 cm;
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,245 iki 4,6 km vandens gylis 30 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 0,03 iki 14,25 km vandens gylis 50 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 20,05 iki 20,20 km vandens gylis 25 cm;
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,45 iki 9,90 km vandens gylis 25 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 4,65 iki 4,75 km vandens gylis 25 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 7,95 iki 8,15 km vandens gylis 25 cm;
Povilai–Minija nuo 3,30 iki 3,80 km vandens gylis 25 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 13,52 iki 15,27 km vandens gylis 45 cm;
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 3,63 iki 3,65 km vandens gylis 15 cm;
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 1,05 iki 1,40 km vandens gylis 30 cm;
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 0,35 iki 2,74 km vandens gylis 30 cm;
Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,025 iki 0,37 km vandens gylis 30 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 8,20 iki 8,70 km vandens gylis 22 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 9,00 iki 9,10 km vandens gylis 25 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,50 iki 5,90 km vandens gylis 25 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 6,20 iki 6,80 km vandens gylis 25 cm.

Algirdo Poteliūno nuotr.

Šilutės rajono apylinkės teisme toliau nagrinėjama baudžiamoji byla dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, kurioje šešėlis krenta ant savivaldybės mero „tvarkiečio“ Vytauto Laurinaičio munduro.

Susiję: “Prasmirdę rinkimai: „Jolantos namų karuselė“”,
“Prasmirdę rinkimai: dar vieni rinkėjų balsų pirkliai sulaukė atpildo”

Skaityti toliau

Savivaldybės vadovai pradeda susitikimus su planuojamų reorganizuoti mokyklų bendruomenėmis:
14 val. – Gardame, 18 val. – Traksėdžiuose.

Susijęs: “Mokyklų reorganizavimas: žada sutaupyti 300 000 eurų (sprendimo projektas pridedamas)”

Oresto Lidžiaus nuotr.

O marios buvo tokios tykios….

Skaityti toliau

Viskas iš eilės
(2016-02-06)

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

Oresto Lidžiaus nuotr.

Vanduo slūgsta tiek Nemuno deltos upėse, tiek ir apsemtame kelyje iš Šilutės į Rusnę.

Informacija apie apsemtus kelius nuolat atnaujinama www.eismoinfo.lt.

Hidrologinę informaciją rasite www.meteo.lt/lt.

Skaityti toliau

Susijęs: „Potvynis pamaryje: apsemtas kelias į Rusnę (video)“

2016-02-05

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….