www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Siekiant įrodyti, jog kultūroje mažų nėra, dar šiais metais bent trys Lietuvos miesteliai bus pakviesti prisijungti prie „Gatvės gyvos“ judėjimo ir surengti savo bendruomenei ir svečiams nemokamas kultūrines ekskursijas.

Pirmasis miestelis – Kintai. Po unikalų paveldą išlaikiusią pamario gyvenvietę lydės jauna vietinėse apylinkėse užaugusi ir gido karjerą pradedanti Viktorija.

Skaityti toliau

Ekskursijos metu sužinosite apie kultūros veikėją Vilhelmą Storosta-Vydūną, išgirsite apie Kuršmarių vėtrungių istoriją ir reikšmę, pasivaikščiosite Kintų miške ir išvysite didžiąją tują bei kitas miestelio įdomybes.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ekskursija vyks liepos 22 d.
Pradžia 20 val.
Ekskursijos trukmė – apie 1,5 val.
Ekskursijos pradžios taškas – Vėtrungių alėja Kintuose.

Po ekskursijos į magišką naktinį koncertą visus pakvies Kintų muzikos festivalis. Liuteronų bažnyčioje skambės Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO atliekama muzika.

Ekskursija ir koncertas yra NEMOKAMI.

Apie judėjimą „Gyvos gatvės“ – http://www.gatvesgyvos.lt/apie-gatves-gyvos/.

Organizatorių inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio atsišaukimas (ir ne tik).

Hermano Zudermano palikimo puoselėjimas Šilutėje

Šių dienų diskusija žiniasklaidoje dėl Hermano Zudermano ekspozicijos Macikuose likimo dar kartą patvirtino tai, kad mūsų bendruomenė rūpinasi įžymaus kraštiečio palikimu.

Skaityti toliau

Šis atminimas visą laiką buvo svarbus Šilutės muziejaus tarybai, kuri ne kartą svarstė rašytojo Hermano Zudermano kultūrinio palikimą, nes mūsų kraštui jo kūryba svarbi tiek istoriniu, tiek etnografiniu, tiek literatūriniu aspektu.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybė nemažai prisidėjo prie H. Zudermano gyvenimo ir kūrybos įprasminimo:

1. Hermano Zudermano vardu pavadinta miesto gatvė;

2. Šilutės Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo, Savivaldybės ir bendruomenėsdėka atstatytas paminklas rašytojui;

3. Finansiškai rėmė H. Zudermano literatūrinio kraštotyros klubo išverstas ir išleistas rašytojo knygas, padėjo jas populiarinti. Šviečiamąjį darbą atliko ir atlieka žiniasklaida;

4. Rašytoją Hermaną Zudermaną su dvarininku, iškiliu krašto žmogumi Hugo Šojumi siejo ilgamečiai turiningos draugystės ryšiai, todėl restauruotame dvare planuojama įrengti ekspoziciją rašytojui Hermanui Zudermanui;

5. H. Zudermano tėvų namas Macikuose yra kultūros paveldo objektas, pažymėtas memorialine lenta ir bareljefu. Minėtame name Savivaldybė turi 37,71 kv. m. patalpas, kur vienoje iš jų yra ekspozicija. Esamų patalpų nei muziejumi, nei filialu pavadinti negalėtume, nes jos neatitinka Kultūros ministerijos muziejui nustatytų reikalavimų (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013-12-30 įsakymas Nr. ĮV-898 „Dėl muziejaus veiklos ir valdymo kokybės rekomendacijų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008-08-27 įsakymas Nr. ĮV-429 „Dėl muziejų vertinimo nuostatų patvirtinimo“);

Šilutės muziejaus taryba priėjo prie išvados, kad fizinės sąlygos šiuolaikinei ekspozicijai Macikuose nėra sukurtos, muziejaus strategijoje taip pat nėra atskleista šio objekto perspektyva. Savivaldybės vadovai ir Šilutės muziejaus taryba sveikins visuomeninę diskusiją dėl H. Zudermano, kaip europinio masto kūrėjo, dramaturgo, knygų autoriaus palikimo plėtojimo Šilutėje;

6. Informacija apie rašytoją, jo ekspoziciją pateikta Šilutės H. Šojaus muziejaus interneto svetainėje.

Įvertinus H. Zudermano kūrybos sklaidą pasaulyje, jo kūrybos pagrindu statomus filmus ir spektaklius, šilutiškiai taip pat dėjo nemažai pastangų jį pagerbti ir atminimui įprasminti. Tuo bus rūpinamasi ir toliau, kad būsimos kartos neužmirštų garsaus Šilutės piliečio. Šilutės rajono savivaldybė rėmė ir rems H. Zudermano kultūrinio palikimo puoselėjimą, priežiūrą ir sklaidą.

Vytautas Laurinaitis, Šilutės rajono savivaldybės meras

Sutapimas tai ar ne, bet mero atsišaukimas savivaldybės interneto svetainėje pasirodė po to, kai savivaldybės tarybos opozicija užregistravo sprendimo projektą dėl praeitą mėnesį priimto sprendimo, kuriuo, manipuliuojant tarybos narių valia, H. Zudermano ekspozicija Macikuose buvo išbraukta iš Šilutės Hugo Šojaus muziejaus veiklos geografijos, panaikinimo.

Susijęs: “Patvirtinta: savivaldybės tarybos valia lengva manipuliuoti”

Iš tarybos opozicionierių Algirdo Gečo, Sandros Tamašauskienės ir Raimundo Ambrozaičio parengto sprendimo projekto aiškinamojo rašto:
„Sprendimo projektas nebuvo pateiktas Ekonomikos ir finansų, Teritorijų ir kaimo reikalų komitetams, o Socialinių reikalų komitete jis buvo pristatytas tik kaip procedūrinis klausimas, lygiai taip pat jis buvo pristatytas ir Tarybos posėdyje. Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai, svarstant siūlomą panaikinti sprendimą buvo suklaidinti, nes šiuo sprendimu yra naikinamas H. Zudermano muziejus Macikų kaime. Naikintinas sprendimas sukėlė neigiamą Šilutės krašto ir šalies visuomenės vertinimą. Siūlome šį klausimą apsvarstyti Savivaldybės tarybos komitetuose, išdiskutuoti ir rasti sprendimą, atitinkantį visuomenės poreikius“.

Susijęs: “Kam mums tas H. Zudermanas, kad neturime fantazijos”

Bet jie sugrįš. Ir bus kita savaitė. Bus ir naujų diskusijų dėl H. Zudermano ir jo atminimo įamžinimo.

Susijęs: “Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“: „Išsaugokime H. Zudermano memorialinį muziejų Macikuose“”

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pasvalio rajone registruota ŽŪB „Žalsva“ diktuoja naujas madas pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravime: svetimi plotai deklaruojami kaip savi pupų, miežių ir kt. pasėliai.

Vien tik Šilutės rajone, nutolusiame nuo Pasvalio maždaug 250 km, tokiais „Žalsvos“ pasėliais jau buvo tapę apie 125 ha privatiems ūkininkams ir valstybei priklausančių žemių. Išskirtinio įvertinimo už pastangas „plėtoti žemės ūkį“ Lietuvos pamaryje aukštaičių bendrovė nusipelno už deklaruotus 32 ha pupų… Šilutės aerodrome.

Skaityti toliau

Pėdsaką paliko trijose seniūnijose

Pupos, tiksliau, ylos iš maišo pradėjo lįsti, kai pavėlavę laiku deklaruoti savo pasėlius ir žemės ūkio naudmenas Šilutės rajono gyventojai pamatė, kad anksčiau už juos jų plotus deklaravo Pasvalio rajone registruota žemės ūkio bendrovė.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vyresniojo specialisto Dariaus Lidžiaus, ŽŪB „Žalsva“ savo pėdsaką spėjo palikti trijose rajono seniūnijose: Šilutės, Gardamo ir Kintų, – privatiems ūkininkams ir valstybei priklausančiose žemėse deklaravusi apie 125 ha pasėlių, daugiausia pupų, už kurias esą mokamos didžiausios susietos išmokos.

D. Lidžiaus teigimu, dėl to gali nukentėti žemių, kurias kaip savo pasėlius buvo deklaravusi ŽŪB „Žalsva“, savininkai. Kol jie įrodys agentūrai savo valdymo teisę į dvigubai deklaruotus plotus, gali praeiti nemažai laiko, todėl ir išmokos už deklaruotus pasėlius ir žemės ūkio naudmenas juos gali pasiekti gerokai vėliau.

Apie aukštaičių „žygdarbius“ pamario krašte praeitą savaitę buvo pranešta Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir Žemės ūkio ministerijai.

Pasvalyje ramu

Pasvalio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Kazėnas tvirtino telefonu, kad jų rajone tokių savavališko svetimų žemės plotų deklaravimo atvejų pastaraisiais metais nepasitaikė, o apie galimai neteisėtą „Žalsvos“ veiklą pasėlių deklaravimo baruose jis žinantis tik iš pranešimų iš kitų rajonų. Esą jam nieko nesako ir šios bendrovės vadovo Prano Skaisgirio pavardė.

„Žalsvos“ atstovas: tai nesusipratimas

Surinkome ir ŽŪB „Žalsva“ numerį. Atsiliepęs vyras prisistatė vadovo pavaduotoju Jonu Vyšniausku, o išgirdęs, kas skambina, pasiskubino pranešti, kad nėra kompetentingas kalbėti apie bendrovės reikalus.

Vis dėlto, sužinojęs, kas mus domina, žmogus pareiškė manantis, kad visa tai tik nesusipratimas, klaida, kurią esą nesunku ištaisyti, deklaruojant „ant viršaus“, ir pasiūlė „nuleisti garą“.

Tačiau jis negalėjo (arba nenorėjo) paaiškinti, kodėl bendrovė savo pupas „sėjo“ Šilutės rajone.

Tokie dalykai nebus toleruojami

Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė informavo, kad agentūra yra gavusi ne vieną pranešimą apie ŽŪB „Žalsva“ „žygdarbius“ pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravime. Esą informacija yra perduota agentūros Kontrolės departamentui, o pasvaliečių bendrovės paprašyta pateikti deklaruotų plotų valdymo teisę įrodančius dokumentus.

Esą pasvaliečių bendrovė negaus jokių išmokų už neteisėtai deklaruotus plotus. Be to, jai gali būti pareikštas ieškinys dėl valstybinės žemės užgrobimo.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės valdžia išgirdo suinteresuotos visuomenės prašymą: vokiečių kilmės rašytojo Hermano Zudermano ekspozicijos (kiti tai vadina jo memorialiniu muziejumi) išlikimas Macikuose – ant diskusijų stalo.

Šilutės rajono savivaldybės valdžia jau nebesako, kad H. Zudermano ekspozicija nereikalinga. Dabar jau kalbama, kad reikia viską gerai apsvarstyti ir nuspręsti, kur ir kokia ta ekspozicija turėtų būti, kaip ji turėtų būti populiarinama ir kt., kad būtų gausiau lankoma.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Meras Vytautas Laurinaitis žada, kad Macikuose veikiančios ekspozicijos nebus skubama uždaryti. Tartis žadama ir su Lietuvos mokslininkų bendruomene.

Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Vilmos Griškevičienės, susitikimas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute numatytas rugsėjo 15 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 4 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių.

Tyrimo rezultatai

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Saugių maudynių.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pažintinis takas oficialiai atidarytas praeitą penktadienį, liepos 8 d.

Viskas užfiksuota Edvardo Lukošiaus vaizdo įraše.

Kam įdomu – prašom:
https://www.youtube.com/watch?…

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Policijos nuotr.

Liepos 7 d. Saugią kaimynystę savo gyvenamojoje teritorijoje įkūrė Vilkų kampo (Švėkšnos sen.) gyventojai.

Nors ši gyvenvietė rami ir nepasižymi jokiais rimtais incidentais, vis tik Vilkų kampo bendruomenės nariai, sužinoję apie Saugios kaimynystės principą, panoro ne tik pagal jį gyventi, bet ir įteisinti šį bendradarbiavimą, pasirašydami sutartį.

Skaityti toliau

Saugią kaimynystę įkūrusi bendruomenė sutartimi įsipareigojo ne tik atidžiau stebėti savo aplinką bei informuoti pareigūnus apie kaime daromus teisės pažeidimus, bet ir glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant užkirsti kelią eismo pažeidimams, nusikalstamoms veikoms, kitam su įstatymu prasilenkiančiam elgesiui.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Susitikimo pabaigoje policijos pareigūnai gyventojams palinkėjo rūpintis ne tik savo, bet ir visos gyvenvietės saugumu.

Tauragės AVPK inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nemuno deltos regioniniame parke yra unikali neapsakomo grožio vieta, kurioje prieglobstį randa beveik keturios dešimtys saugomų rūšių augalų, gyvūnų, paukščių bei vabzdžių. Tai – Aukštumalos aukštapelkė.

Skaityti toliau

Aukštumala lankytojus vilioja žydromis ir smaragdinėmis pelkinių ežerėlių akimis, minkštais kiminų patalais su išbarstytais raustančiais spanguolių karoliais, kreivomis nykštukinėmis pušaitėmis, spindinčiais viliokių saulašarių deimantais, paslaptingų paukščių – gervių, sėjikų, tikučių ar kuolingų – balsais bei milžiniškais čia nuolat ratus sukančio jūrinio erelio sparnų mostais.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aukštumalos pelkė – pirmoji pasaulyje mokslinėje monografijoje (C.A. Weber, 1902 m.) aprašyta aukštapelkė. Iš natūralios pelkės, kurios plotas buvo beveik 2500 ha, dabar liko tik apie 900 ha. Ši dalis paskelbta telmologiniu draustiniu.

Liepos 8 d. 14 val. Aukštumaloje atidaromas naujas pėsčiųjų pažintinis takas, kuriuo keliaudami smalsuoliai galės susipažinti su viena didžiausių ir gražiausių Vakarų Lietuvos pelkių.

Aukštumalos pažintinio tako ilgis (į vieną pusę) – 1,2 km.

www.am.lt inf.

Rajono žemdirbių šventė vyks Žemaičių Naumiestyje. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės mažojoje salėje Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir Administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis susitiko su Šilutės rajono savivaldybės seniūnais ir LŪS Šilutės skyriaus pirmininku Kęstučiu Andrijausku bei kitais žemdirbių atstovais.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 20 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių.

Tyrimo rezultatai

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Saugių maudynių.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Tai nutiko penktadienį, birželio 24 d., Minij0s kaime…

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybė ruošiasi įgyvendinti projektą „Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra Šilutės rajono savivaldybėje“. Projektui įgyvendinti numatyta 1 212 498 eurų suma, iš jų 1 030 624 eurai – ES lėšos (85%), 181 874 eurai – Šilutės rajono savivaldybės administracijos dalis (15% tinkamų finansuoti išlaidų piniginiu įnašu).

2017 m. planuojama įrengti 63 naujas pusiau požemines buitinių atliekų konteinerių aikšteles šalia daugiabučių gyvenamųjų namų.

Skaityti toliau

Parenkant aikštelių išdėstymo vietas prioritetai buvo: Šilutės miestas; miesteliai, turintys įtakos turizmo plėtotei; kad viena aikštele galėtų naudotis kuo daugiau daugiabučių namų gyventojų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aikštelių vietų parinkimo pagrindiniai argumentai buvo: aikštelių atstumai iki gyvenamųjų daugiabučių namų; vieta-valstybinė žemė; įrengimo vietoje negali būti požeminių ir orinių komunikacijos, vandentiekio, elektros ryšių priemonių; patogus ir saugus privažiavimas prie konteinerių.

Aikštelių išdėstymo schema
Schemoje sutartinių ženklų reikšmės: žalios spalvos ženklas – planuojamos aikštelės įrengimo vieta, raudonos spalvos ženklas – esamų įrengtų aikštelių vieta.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Penktadienį, birželio 17 d., ant Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus tilto (dar žinomas kaip Šlažų tiltas) atidengta memorialinė bareljefinė lenta su K. Griniaus atvaizdu.

Dieną prieš tai Šilutės Hugo Šojaus muziejuje Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Darius Barasa skaitė pranešimą „Kaip tarpukario Lietuvoje estakadą statė“, iš kurio sužinome, kad, priešingai nei teigia kai kurie šaltiniai, Prezidentas K. Grinius nedalyvavo jo vardo tilto atidaryme, jis čia lankėsi maždaug pusę mėnesio prieš tai.

Skaityti toliau

Tačiau K. Grinius buvo pirmasis šalies Prezidentas, kuris apsilankė Šilutės krašte po Mažosios Lietuvos susijungimo su Didžiąja Lietuva. Esą tai ir galėjo tapti priežastimi suteikti Šlažų tiltui jo vardą.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot D. Barasos, sprendimas suteikti Šlažų tiltui Prezidento K. Griniaus vardą Klaipėdos krašto direktorijoje buvo priimtas 1926 m. rugsėjo 13 d., o po dviejų dienų, rugsėjo 15 d., įvyko oficialus tilto atidarymas (Prezidentas K. Grinius čia buvo sustojęs 1926 m. rugpjūčio gale, vykdamas iš Šilutės į Rusnę).

Prezidento K. Griniaus tiltas buvo pastatytas per neįtikėtinai trumpą laiką. D. Barasa pateikė tokius faktus: senasis Šlažų potvynių tiltas pradėjo griūti 1924 balandžio mėnesį per ledonešį (manoma, kad prie to galėjo prisidėti ir sprogdinti ledų atvykę Lietuvos kariai); po metų, 1925 m. gegužės gale, jau buvo nuspręsta jo vietoje statyti naują tiltą; po trijų mėnesių, 1925 m. rugpjūčio 27 d., kai tilto statyba jau buvo pasistūmėjusi, buvo iškilmingai padėtas kertinis akmuo; 1926 m. rugsėjo 15 d. įvyko oficialus tilto atidarymas.

K. Griniaus tlto statyba atsiėjo 650 tūkst. litų. Du trečdalius išlaidų padengė Klaipėdos kraštas, likusią dalį skyrė Lietuvos vyriausybė. Palyginimui:Klaipėdos krašto metinis biudžetas tuo metu siekė maždaug 10 mln. litų.

Memorialinės bareljefinės lentos atidengimas

————————————————————————————————————————————————————————————————-

Oresto Lidžiaus nuotr.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugiau nei milijonas grąžintų vienkartinių pakuočių arba 24 pakuotės žmogui. Tokie rezultatai per keturis mėnesius Šilutės rajono savivaldybėje pasiekti su vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Iš viso Lietuvoje per keturis mėnesius į taromatus ir rankinio surinkimo vietas jau grąžinta per 78 mln. vienkartinių pakuočių.

Daugiausiai per keturis mėnesius vienkartinės taros pridavė didžiųjų šalies miestų gyventojai. Vilniuje grąžinta 18 mln. pakuočių, Kaune – 9,6 mln., Klaipėdoje – 5,53 mln., Šiauliuose – 4,02 mln., o Panevėžyje – 3 mln. pakuočių.

Skaityti toliau

Tačiau atsižvelgus į miestų ir rajonų gyventojų skaičių, daugiausiai taros grąžina palangiškiai, šiauliečiai ir klaipėdiškiai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Sistemos rezultatai pranoksta lūkesčius ne tik dėl milžiniškų priduodamų pakuočių kiekių, bet ir akivaizdžiai pagražėjusios aplinkos. Tikimės, kad tai spėjo įvertinti ir Šilutės rajono gyventojai. Visgi kol sistema pakankamai nauja, pasitaiko, kad užsimirštame ir išmetame pakuotes į bendrą atliekų konteinerį kartu su kitomis šiukšlėmis, ypač kai gėrimus vartojame ne namuose, o gamtoje. Todėl norėčiau dar kartą priminti, kad kiekviena specialiai pažymėta pakuotė turi vertę“, – sako Gintaras Varnas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius.

Kad nepamirštumėte susigrąžinti už vienkartines pakuotes sumokėto užstato, pateikiame keturis praktinius patarimus, kurie pravers leidžiant laiką gamtoje:

UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birelio 6 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių.
Tyrimo rezultatai

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Saugių maudynių.

Šilutės rajono savivaldybės maudyklų vandens kokybės tyrimų kalendorinis grafikas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Praėjusią savaitę Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, užbaigusi viešųjų pirkimų procedūras, sudarė sutartis dėl žvyrkelių ruožų asfaltavimo. Šios sutartys yra įgyvendinamos programos „Valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo kelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus“ dalis.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įgyvendinant šią programą bus išasfaltuoti trumpi žvyrkelių ruožai tarp jau asfaltuotų kelio ruožų ir sudarytos galimybės užtikrinti gyvenamųjų vietovių pasiekiamumą ištisai asfaltuotais keliais, šalia kelių esančiose vietovėse gerės susisiekimo ir gyvenimo sąlygos, mažės neigiamas poveikis aplinkai ir kelių priežiūros kaštai.

Su UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasirašyta sutartis „Žvyrkelių, esančių Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“. Įgyvendinant šią sutartį bus išasfaltuoti šie kelių ruožai (iš viso 11,878 km):

www.lakd.lt inf.

A. Pitrėnienė. (Juliaus Kalinsko, 15min.lt, nuotr.)

Birželio 3 d., penktadienį, Šilutės rajone lankysis švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vizito darbotvarkė

11 val. numatytas ministrės susitikimas su Šilutės savivaldybės meru Vytautu Laurinaičiu savivaldybėje.

11.30 val. ministrė lankysis Šilutės žemės ūkio mokykloje Pagrynių kaime.

13.30 val. ministrė planuoja apsilankyti Kintų „Vėtrungės“ stovyklavietėje.

Parengta pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

Rusnaitės upės žiotyse vasarą. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Rusnei šviečiasi – tiesa, kol kas labai miglotai – naujas vidaus vandens kelias, suteiksiantis galimybę pramoginiams ir žvejybos įmonių laivams trumpiausiu keliu – Pakalnės ir Rusnaitės upėmis – išplaukti į Kuršių marias.

Rusnaitės upės žiotyse besikaupiantys nešmenys – sena rusniškių (ir ne tik jų) problema. Dėl jų dažnai, ypač karštymečiu, kai nusenka upės, būna labai sudėtinga, arba visai neįmanoma, trumpiausiu keliu išplaukti į Kuršių marias. Todėl laivavedžiai būna priversti sukti savo laivus aplinkiniu ir žymiai ilgesniu keliu – Atmatos upe.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dėl to ne tik gaištamas laikas, bet ir padidėja degalų sąnaudos, o turistai netenka galimybės pasigrožėti Pakalnės ir Rusnaitės upėmis bei iš jų atsiveriančiais gamtovaizdžiais.

Be to, anot rusniškių, dėl nusekusių Rusnaitės žiočių sutrinka žuvų migracija, o žiemos ir pavasario potvyniai kelia vis didesnį pavojų salos gyventojams.

Kiek kartų rašyta, kiek prašyta pagilinti, išvalyti Rusnaitės upės žiotis, bet vis veltui: ten rezervatas – nieko negalima. Nebent šioms upėms būtų suteiktas vietinės reikšmės vidaus vandens kelio statusas, o savivaldybė apsiimtų rūpintis jo priežiūra.

Tačiau ir tai jau jokia naujiena, nes apie tai kalbama jau nuo 2011 metų vasaros, kai Rusnėje įvyko susitikimas su žvejybos įmonių vadovais ir vandens turizmo verslininkais, kuriame dalyvavo ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijos atstovai, ir buvo nuspręsta siūlyti Šilutės r. savivaldybės tarybai priimti sprendimą dėl vietinės reikšmės vidaus vandens kelio statuso suteikimo Pakalnės ir Rusnaitės upėms. Po to savivaldybės taryba kreipėsi į Susisiekimo ministeriją…

Vėliau būta daugiau visokių raštų ir pagalbos prašymų. Ne vienas ir ne du laivai per tą laiką buvo užstrigę Rusnaitės upės žiotyse, suteikdami daugiau darbo gelbėtojams ir valstybės sienos sergėtojams.

Bet rusniškiai kantrūs – ilgai laukę dar palauks. Juolab kad jie neturi kito pasirinkimo.

Reguliuojamas vandens tekėjimas Veiso aparatuose. (zuv.lt nuotr.)

Žuvininkystės tarnybos Rusnės poskyrio specialistai iš Simno poskyrio parsivežė 25 šamų reproduktorius. Po kelių dienų buvo pradėti naršinimo darbai – imami ir apvaisinami ikrai. Šiandien ši procedūra bus baigta – bus surinktas ir apvaisintas planuotas ikrelių kiekis – 45 tūkst. vnt.

Ikreliai inkubatoriuje bręs apie porą dienų, tada bus perkelti į uždarąsias vandens apytakos sistemas.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vėliau iki kanibalizmo stadijos paaugusios lervutės bus išleistos į kitų rajonų ežerus:
16 tūkst. vnt. – į Elektrėnų ežerus,
22 tūkst. vnt. – į Ignalinos rajono ežerus,
2 tūkst. vnt. – į Riešės ežerą Vilniaus rajone,
5 tūkst. vnt. – į Trakų rajono ežerus.

zuv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne, Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv., taip pat Vilkėnų, Ramučių, Šylių, Žemaičių Naumiesčio Makių k., Degučių, Vainuto ir Kriauleidiškės tvenkinių vandens mikrobiologinės taršos rodikliai gegužės 23 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių.
Tyrimo rezultatai

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Saugių maudynių.

Šilutės rajono savivaldybės maudyklų vandens kokybės tyrimų kalendorinis grafikas