eismoinfo.lt nuotr.

Informacija apie eismo sąlygas nuolat atnaujinama eismoinfo.lt.

Hidrologinę informaciją rasite www.meteo.lt.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiti Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti kelių ruožai

Keliai, kuriuose eismas draudžiamas:
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,18 iki 4,83 km vandens gylis 65 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 0,30 iki 5,90 km vandens gylis 65 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 11,45 iki 11,90 km vandens gylis 30 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 12,70 iki 14,30 km vandens gylis 60 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 19,78 iki 21,51 km vandens gylis 65 cm;
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 5,82 iki 5,90 km vandens gylis 25 cm;
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,28 iki 9,03 km vandens gylis 65 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 4,57 iki 5,42 km vandens gylis 65 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 7,95 iki 8,15 km vandens gylis 25 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 14,80 iki 17,84 km vandens gylis 70 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 23,90 iki 23,98 km vandens gylis 40 cm;
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 2,08 iki 3,92 km vandens gylis 55 cm;
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,52 iki 2,52 km vandens gylis 60 cm;
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 0,00 iki 2,74 km vandens gylis 65 cm;
Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,00 iki 0,95 km vandens gylis 60 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 1,85 iki 4,61 km vandens gylis 55 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 6,50 iki 9,90 km vandens gylis 60 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,30 iki 6,90 km vandens gylis 35 cm.

Keliai, kuriuose eismas leidžiamas:
Priekulė–Stragnai II nuo 0,62 iki 1,07 km vandens gylis 5 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 7,80 iki 10,00 km vandens gylis 5 cm;
Povilai–Minija nuo 0,60 iki 0,64 km vandens gylis 5 cm;
Povilai–Minija nuo 3,29 iki 3,50 km vandens gylis 15 cm;
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 5,59 iki 5,62 km vandens gylis 10 cm;
Pakalnė–vandens kėlimo stotis Nr.2 nuo 1,50 iki 1,85 km vandens gylis 10 cm.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija informuoja, jog nuo 2017 m. vasario 1 d. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje skelbiama gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemijos pradžia.

Skaityti toliau

Savivaldybės gydytoja rekomenduoja:

- Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms gripo epidemijos laikotarpiu riboti masinius susibūrimus ir renginius;

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

- Ugdymo įstaigose, vaikų ir suaugusiųjų organizuotose kolektyvuose užtikrinti patalpų vėdinimą, savalaikį drėgną patalpų valymą ir dezinfekciją. O taip pat nutraukti pamokas bendrojo ugdymo įstaigose ir organizuotuose kolektyvuose, susirgus 30 proc. ir daugiau lankančių tą įstaigą vaikų;

- Asmens sveikatos įstaigose riboti hospitalizuotų ir globos namuose gyvenančių asmenų lankymą, pacientų lankymąsi dėl ne pirmo būtinumo asmens sveikatos priežiūros paslaugų (profilaktinių patikrinimų, skiepijimo ir pan.).

Šilutės rajono savivaldybės gydytojos inf.

Daugiau apie gripą – http://www.ulac.lt/lt/gripas

Kelyje į Rusnę vis dar 35 cm vandens. (eismoinfo.lt nuotr.)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamasi esama hidrologine situacija ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (toliau – ECMWF) vasario mėnesio meteorologine prognoze, prognozuoja, kad vasario mėnesį vandens lygio pakilimas galimas tik Nemuno ir Neries žemupiuose dėl ledonešio komplikacijų.

Šiuo metu sniego danga labai plona, o Vakarų ir Vidurio Lietuvoje ji ištirpusi.

Skaityti toliau

ECMWF duomenimis, vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra numatoma 2,5 laipsnio aukštesnė už normą, o kritulių kiekis prognozuojamas truputį mažesnis už normą.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šios sąlygos leidžia daryti prielaidą, kad žiemos pabaigoje sniego danga, kuri tirpdama galėtų sukelti pavasario potvynį, nesusidarys, todėl pavasario potvynio nebus.

eismoinfo.lt nuotr.

Informacija apie eismo sąlygas nuolat atnaujinama www.eismoinfo.lt.

Hidrologinę informaciją rasite www.meteo.lt.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiti Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti kelių ruožai

Keliai, kuriuose eismas draudžiamas:
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,195 iki 4,80 km vandens gylis 60 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 0,30 iki 5,90 km vandens gylis 65 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 11,45 iki 11,90 km vandens gylis 30 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 12,70 iki 14,30 km vandens gylis 60 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 19,78 iki 21,51 km vandens gylis 65 cm;
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 5,82 iki 5,90 km vandens gylis 25 cm;
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,28 iki 9,03 km vandens gylis 65 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 4,57 iki 5,42 km vandens gylis 65 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 7,95 iki 8,15 km vandens gylis 25 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 14,88 iki 17,81 km vandens gylis 60 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 23,915 iki 23,965 km vandens gylis 35 cm;
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 2,02 iki 3,90 km vandens gylis 50 cm;
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,52 iki 2,52 km vandens gylis 60 cm;
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 0,00 iki 2,74 km vandens gylis 65 cm;
Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,00 iki 0,95 km vandens gylis 60 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 1,85 iki 4,61 km vandens gylis 55 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 6,50 iki 9,90 km vandens gylis 60 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,30 iki 6,90 km vandens gylis 35 cm.

Keliai, kuriuose eismas leidžiamas:
Priekulė–Stragnai II nuo 0,62 iki 1,07 km vandens gylis 5 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 7,80 iki 10,00 km vandens gylis 5 cm;
Povilai–Minija nuo 0,60 iki 0,64 km vandens gylis 5 cm;
Povilai–Minija nuo 3,29 iki 3,50 km vandens gylis 15 cm;
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 5,59 iki 5,62 km vandens gylis 10cm;
Pakalnė–vandens kėlimo stotis Nr.2 nuo 1,50 iki 1,85 km vandens gylis 10 cm.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras įspėja gyventojus, kad ilgą laiką vyraujant teigiamai oro temperatūrai Kuršių marių ledas yra nestabilus, jame yra properšų, o dėl poledinės vandens tėkmės jis gali būti paplautas ir suplonėjęs. Padidėjus vėjui, ledas gali pradėti skilti, o tarp ledo lyčių gali atsirasti naujų properšų, dėl kurių ant ledo esantys asmenys gali nebeturėti galimybių pasiekti kranto.

Siekiant išvengti galimų nelaimių, prašoma nelipti ant nestabilaus Kuršių marių ledo ir įspėti to nedaryti aplinkinius.

Skaityti toliau

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras kartu su kitomis tarnybomis nuolat budi, ir yra pasiruošę suteikti pagalbą nelaimės ištiktiesiems. Tačiau gyventojai turi žinoti, kad sudėtingos gamtos sąlygos apsunkina gelbėjimo operacijų vykdymą, todėl ne visuomet jų baigtis gali būti sėkminga. Todėl gyventojai raginami būti atsakingais už savo gyvybes ir saugotis patiems nelipant ant nestabilaus ledo.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ištikus nelaimei ar esant jos liudininku, svarbiausia nepulti į paniką, veikti apgalvotai, skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie įvykį, įvykio vietą (bent apytikslę vietą ar orientyrą, kurį matote) ir savo kontaktinį numerį.

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

„Švėkšnos naujienos” jau ketvirtą kartą pakvietė savo skaitytojus dalyvauti “Metų švėkšniškio rinkimuose. Šių rinkimų tikslas – pastebėti, pasidžiaugti, parodyti dėmesį tiems žmonėms, kurie savo kilniais darbais, iniciatyvomis ir nuoširdumu ypatingai džiugino švėkšniškių širdis, garsino Švėkšnos vardą.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sausio 13 d. tradiciniame Padėkos vakare, į kurį kviečiami aktyviausi bendruomenės nariai, buvo paskelbta, kad 2016-ųjų metų švėkšniške išrinkta muziejininkė Monika Žąsytienė.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Viskas nuotraukose.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos Kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (toliau – JGKC) įspėja gyventojus, kad pastarosiomis dienomis besikeičianti oro temperatūra skatina ledo tirpimą o dėl numatomos vėjo krypties atsiranda reali properšų tarp ledo lyčių grėsmė. Gyventojų prašoma nelipti ant kol kas nestabilaus Kuršių marių ledo ir įspėti to nedaryti aplinkinius.

JGKC kartu su kitomis tarnybomis nuolat budi ir yra pasiruošę suteikti pagalbą nelaimės ištiktiesiems.

Skaityti toliau

Tačiau gyventojai turi žinoti, kad sudėtingos gamtos sąlygos apsunkina gelbėjimo operacijų vykdymą, todėl ne visuomet jų baigtis gali būti sėkminga. Todėl gyventojai raginami būti atsakingais už savo gyvybes ir saugotis patiems nelipant ant nestabilaus ledo.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ištikus nelaimei ar esant jos liudininku, reikia nepulti į paniką, veikti apgalvotai, skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie įvykį, įvykio vietą (bent apytikslę vietą ar orientyrą, kurį matote) ir savo kontaktinį numerį.

Gavęs pranešimą apie įvykį, Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras organizuoja paieškos ir gelbėjimo operaciją, koordinuoja operaciją vykdančių pajėgų veiksmus, jiems vadovauja, taip pat koordinuoja būtinosios medicinos pagalbos suteikimą nukentėjusiems išgelbėtiems asmenims, jų nugabenimą į saugią vietą.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Rusniškiai trumpina savo kelią į namus.

Trečiadienį atidarytas ledo kelias driekiasi potvynio apsemtomis ir užšalusiomis pievomis nuo lengvųjų automobilių perkėlos per apsemtą kelią į Rusnę iki tilto per Atmatos upę prieigų.
Vandens gylis apsemtame kelyje į Rusnę – 40 cm.
Ledo storis rusniškių nužymėtame kelyje – 20 cm (bent jau taip teigia rusniškiai).
Dauguma rusniškių renkasi ledo kelią.
Sako, kad ledo keliu važiuoti saugiau, be to, nereikia ilgai laukti eilėje prie perkėlos.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tiems, kam norisi išbandyti ledo kelią: rusniškiai prašo laikytis saugaus greičio (ne daugiau 40 km./h) ir nenukrypti nuo nužymėtos trasos.
Kelininkai toliau triūsia apsemtame kelio į Rusnę ruože: lengvieji automobiliai keliami nuo 6 val. iki 22 val.

VE.lt nuotr.

Šilutės rajono savivaldybė neatsisako planų įsteigti Rusnėje jūrų kadetų mokyklą 11-18 metų jaunuoliams (berniukams ir mergaitėms).

Esą tai būtų bendrojo ugdymo mokykla, turinti bendrabutį ir vykdanti pagrindinio bei vidurinio ugdymo programas, suteikianti jūreivystės ir laivininkystės profesijoms reikalingos kompetencijos pradmenis.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Savivaldybė norėtų žinoti gyventojų nuomonę apie tokios mokyklos poreikį ir prašo atsakyti į kelis klausimus. Anketą rasite čia: „Jūrų kadetų mokyklos steigimo Rusnės saloje poreikio vertinimo anketa“.

www.zuv.lt nuotr.

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio specialistai baigė 2016 metų vėgėlių reproduktorių gaudymo darbus. Sunkaus darbo rezultatas – sužvejota 80 žuvų patelių ir patinų, kurių bendras svoris 129 kg. Iš jų buvo paimta ir apvaisinta 12 mln. ikrų.

Po lytinių produktų paėmimo 71 vėgėlių reproduktorius buvo paleistas atgal į Nemuno žemupį.

Skaityti toliau

Šiuo metu apvaisinti vėgėlių ikrai bręsta inkubatoriuose, pirmųjų lervučių išsiritimo laukiama vasario mėnesį – šiek tiek per anksti, mat, dėl šiltos žiemos vėgėlių ikrus teko pradėti imti gruodžio pradžioje, kai įprastas laikas yra paskutinės gruodžio dienos ir sausio pradžia.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rusnės poskyris pavasarį planuoja į Lietuvos vandens telkinius išleisti apie 5 mln. paaugintų vėgėlių lervučių.

Vėgėlės – žvejų mėgstama žuvis. Tai naktinės plėšrūnės, mintančios smulkiomis žuvytėmis, vėžiais, lervomis, kirmėlėmis, moliuskais, kitų žuvų ikrais. Jų kūnas ilgas, link uodegos suplotas, galva plokščia, pasmakrėje – ūselis. Turi du nugaros pelekus. Skirtinguose vandens telkiniuose vėgėlių kūno spalva taip pat skirtinga – nuo beveik juodos iki šviesiai žalsvų tonų. Šios žuvys mėgsta prastą orą. Neršia ir aktyviai maitinasi tik šaltuoju metų laiku, vėgėlių džiaugsmas – šiaurės vėjas ir tamsios naktys. Kitu laiku – tai pasyvus gyvūnas. Gyvena visose upėse ir upeliuose, kur yra upėtakių. Pasitaiko ežeruose su akmeningu dugnu. Vasarą nesimaitina ir lindi po nuskendusiais medžiais, išvartose, po akmenimis ir kranto urvuose.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Viskas nuotraukose.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2017-01-08

————————————————————————————————————————————————————-

Stop kadras.

Kai Lietuva dreba nuo šalčio, skundžiasi slidžiais šaligatviais ir keliais, rusniškiai klausia, kaip gyventi jiems. Kai valandas šąla eilėse norėdami persikelti per užlietą ruožą, o vakare po 22-os valandos išvis negali palikti salos. Kai akyse ledija speciali technika, kuria nesaugu važiuoti. Iš vandenų atskirtos salos vietos gyventojai svajoja, jeigu dar šals, išsiveržti bent ledo keliu.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gyventojai pasakoja, kad kelionė į Šilutę, kurioje dirba didžioji miestelio gyventojų dalis, prailgo daugiau kaip keletą kartų – nuo 15-20 minučių iki 2 ar net 3 valandų. Žmonėms pikta, kad jų vargai – valdžiai nė motais.

Rusnės seniūnė pasakoja, kad miestelio gyventojų laukiama estakada taip ir liko įstrigusi kažkur planuose.

Plačiau – reportaže: http://www.alfa.lt/straipsnis/50125208/rusniskiai-ironiskai-juokauja-dabar-geriau-nesirgti-negimdyti-ir-nemirti

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į metų švėkšniškio titulą pretenduoja keturi asmenys, gražiais ir prasmingais darbais garsinę Švėkšnos vardą ir džiuginę švėkšniškių širdis.

Kandidatus siūlė „Švėkšnos naujienų” skaitytojai.

Balsavimas vyks iki sausio 8 d. vidurdienio, o nugalėtojas bus paskelbtas sausio 13 d.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pretendentai

Vytautas Raibys
Muzikantas, verslininkas, visuomenininkas. Pernai jau ketvirtą kartą rengė vestuvių muzikantų festivalį. Taip pat rengė koncertą Motinos dienos proga, vasaros palydėtuvių koncertą. Yra nuolatinis daugelio kitų kultūrinių renginių rėmėjas-įgarsintojas.

.

Vaidotas Didžiūnas
Švėkšnos „Saulės” gimnazijos ir „Diemedžio” ugdymo centro technologijų mokytojas. Po dvejų metų pertraukos rengė poezijos ir muzikos vakarą prie Kalės tvenkinio. Moliūgų-žibintų šviesos Švėkšnoje pradininkas. Pagrindinis tradicinės akcijos “Mes už šviesą” organizatorius. Mokytojas taip pat aktyviai dalyvavo kituose kultūriniuose projektuose.

.

Danutė Gailiūnienė
Kirpėja-visažistė, fotografė. Dažnai fotografuoja Švėkšnos rengnius. Danutė dalyvavo įvairiose fotografijos parodose, konkursuose.

.

.

Monika Žąsytienė
Švėkšnos muziejininkė. Pernai muziejuje vėl dažnai vyko įvairaus pobūdžio renginiai, parodų atidarymai, edukaciniai užsiėmimai, integruotos pamokos, vedamos ekskursijos.

.

.

Daugiau:
www.sveksnosnaujienos.lt: „Kviečiame rinkti 2016-ųjų metų švėkšniškį (vyksta balsavimas)“

Oresto Lidžiaus nuotr.

Potvynis įkinkė kelininkus.

Trečiadienį, sausio 4 d., priešpiet vandens gylis apsemtame kelyje iš Šilutės į Rusnę viršijo 20 cm žymą, todėl Šilutės kelininkams teko imtis papildomo darbo – gabenti apsemtu kelio ruožu lengvuosius automobilius.

Vandens lygis apsemtame kelyje pradėjo kilti labai greitai: dar 9 val. jo gylis tesiekė 15 cm, todėl lengvojo transporto eismas dar nebuvo ribojamas, o jau apie pusę dvyliktos pasiekė 23 cm žymą.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nemuno upės vandens lygis ties Rusne šį rytą viršijo stichinę 288 cm ribą (6 val. buvo 294 cm), todėl jau galima sakyti, kad pamaryje prasidėjo potvynis. Kiek jis tęsis ir kokių dar staigmenų pateiks taip netikėtai įsismarkavusi vandens stichija, niekas nesiima prognozuoti.

Kiti Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti kelių ruožai

Keliai, kuriuose eismas draudžiamas:
Šilutė–Rusnė nuo 6,31 iki 6,72 km vandens gylis 23 cm. Eismas draudžiamas;
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,28 iki 4,88 km vandens gylis 45 cm. Eismas draudžiamas;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 0,30 iki 5,80 km vandens gylis 55 cm. Eismas draudžiamas;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 19,85 iki 21,30 km vandens gylis 45 cm. Eismas draudžiamas;
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,35 iki 8,80 km vandens gylis 50 cm. Eismas draudžiamas;
Užliekniai–Paleičiai nuo 4,63 iki 5,15 km vandens gylis 45 cm. Eismas draudžiamas;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 14,96 iki 15,30 km vandens gylis 30 cm. Eismas draudžiamas;
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 3,62 iki 3,65 km vandens gylis 15 cm. Eismas draudžiamas;
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,54 iki 2,50 km vandens gylis 35 cm. Eismas draudžiamas;
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 0,20 iki 2,74 km vandens gylis 40 cm. Eismas draudžiamas;
Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,02 iki 0,68 km vandens gylis 40 cm. Eismas draudžiamas;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 8,40 iki 9,90 km vandens gylis 25 cm. Eismas draudžiamas;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,30 iki 6,90 km vandens gylis 35 cm. Eismas draudžiamas.

Keliai, kuriuose eismas leidžiamas:
Priekulė–Stragnai II nuo 0,62 iki 1,07 km vandens gylis 5 cm. Eismas leidžiamas;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 7,80 iki 10,00 km vandens gylis 5 cm. Eismas leidžiamas;
Povilai–Minija nuo 0,60 iki 0,64 km vandens gylis 5 cm. Eismas leidžiamas;
Povilai–Minija nuo 3,29 iki 3,50 km vandens gylis 15 cm. Eismas leidžiamas;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 7,80 iki 8,00 km vandens gylis 5 cm. Eismas leidžiamas;
Pakalnė–vandens kėlimo stotis Nr.2 nuo 1,50 iki 1,85 km vandens gylis 10 cm. Eismas leidžiamas.

Informacija apie eismo sąlygas nuolat atnaujinama eismoinfo.lt.

Hidrologinę informaciją rasite www.meteo.lt.

Švėkšnos seniūnijos nuotr.

Šiemet pirmą kartą kilo idėja šventiškai papuošti Knygnešių skverelį. Seniūnas kartu su Švėkšnos tradicinių amatų centru seniūnijos įstaigoms, gyventojams pasiūlė prisijungti prie sumanymo įgyvendinimo.

Manome, kad sumanymas pavyko. Dalyviai parodė sumanumą ir sukūrė gerą, šventiškai žaismingą nuotaiką.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Seniūnas dėkoja „Saulės“ gimnazijai, vaikų darželiui, „Diemedžio“ centrui, bibliotekai, Tradicinių amatų centrui, seniūnijos darbuotojams, Ingritai Riterienei, Vytautui Bliūdžiui.

——————————————————————————————————————————————————-

Švėkšnos seniūnijos inf.

Pievos prie kelio į Rusnę sklidinos vandens. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Dešinysis Nemuno upės intakas Leitė vėl rodo savo galią: iš šios upės vagos į aplinką plūstantis vanduo ne tik skandina pamario krašto žemumas, bet jau priartėjo ir prie kelio iš Šilutės į Rusnę.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad vandens lygis Leitės upėje dar šiek tiek kils. Todėl važiuojantiems į Rusnę gali tekti sušlapti ratus.

Tokios galimybės neatmeta ir Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas civilinei saugai Arvydas Gorodeckas.

Skaityti toliau

Tačiau, anot A. Gorodecko, jeigu kelyje į Rusnę ir bus keli centimetrai vandens, tai greičiausiai tik trumpam, nes visos kitos upės dar savo vagose ir toli gražu nesiruošia išsilieti iš savo krantų, o žymesnių kritulių artimiausiu metu nenumatoma.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas:

kelyje Nr. 4212 Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,90 iki 4,30 km vandens gylis 30 cm;
kelyje Nr. 4213 Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 1,10 iki 5,70 km vandens gylis 50 cm;
kelyje Nr. 4213 Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 19,95 iki 21,20 km vandens gylis 40 cm;
kelyje Nr. 4215 Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,35 iki 8,80 km vandens gylis 50 cm;
kelyje Nr. 4216 Užliekniai–Paleičiai nuo 4,65 iki 5,05 km vandens gylis 40 cm;
kelyje Nr. 4229 Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 15,08 iki 15,20 km vandens gylis 20 cm;
kelyje Nr. 4237 Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,54 iki 2,50 km vandens gylis 35 cm;
kelyje Nr. 4243 Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 0,20 iki 2,74 km vandens gylis 40 cm;
kelyje Nr. 4246 Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,04 iki 0,30 km vandens gylis 35 cm;
kelyje Nr. 4248 Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 8,40 iki 9,90 km vandens gylis 25 cm;
kelyje Nr. 4270 Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,30 iki 6,90 km vandens gylis 35 cm.

Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas:

kelyje Nr. 4213 Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 7,80 iki 10,00 km vandens gylis 5 cm;
kelyje Nr. 4228 Povilai–Minija nuo 0,60 iki 0,64 km vandens gylis 5 cm;
kelyje Nr. 4228 Povilai–Minija nuo 3,29 iki 3,50 km vandens gylis 15 cm;
kelyje Nr. 4248 Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 7,80 iki 8,00 km vandens gylis 5 cm.

V. Pavilonis paliko Nemuno deltos regioninio parko direkciją. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys „tvarkietis“ Vaidas Pavilonis paliko Nemuno deltos regioninio parko direkciją, kuriai vadovavo nuo 2013 m. birželio 26 d.

V. Pavilonio teigimu, iš darbo jis išėjo savo noru, nes, jos žodžiais tariant, atlyginimas neatitiko atsakomybės.
„Atsakomybės aš nebijau, tačiau už kiekvieną darbą turi būti deramai atlyginta“, – sakė telefonu V. Pavilonis.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų ryšių skyrius patikslino: V. Pavilonis iš pareigų atleistas šalių sutarimu.
Nemuno deltos regioniniame parke jis nebedirba nuo šio pirmadienio.
Iki Naujųjų metų V. Pavilonis žada pailsėti, o paskui…
Tuomet ir sužinosime, į kokius veiklos barus jis toliau patrauks.

Daugiau: 15min.lt: „Nemuno deltos regioninis parkas liko be vadovo: V.Paviloniui neįtiko alga”

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Didžiulė bala telkšo tiesiog vidury bažnyčios, o vanduo čia bėga per kiaurą stogą. Pamaryje stūksanti Rusnės bažnyčia griūna. Plika akimi matomi įtrūkimai bažnyčios sienose. Nuo drėgmės sienos pelija. Permirkusios ir šios medinės stogo perdangos ir tik laiko klausimas, kada jos nukris ant žmonių galvų, praneša portalas TV3.lt.

Gražiausioje salos vietoje stovintys maldos namai yra kritinės būklės, Rusnės seniūnė šaukiasi pagalbos.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiau: www.tv3.lt: „Kodėl negelbstime unikaliausio pastato lietuviškoje saloje?“

Rusnės žuvivaisos specialistai pradėjo vėgėlių reproduktorių žvejybą. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio specialistai iki metų pabaigos gausys vėgėlių reproduktorius.

Žuvininkystės tarnyba yra vienintelė valstybės įstaiga, kuri rūpinasi vėgėlių išsaugojimu valstybinės reikšmės vandens telkiniuose. Tuo tikslu Rusnės poskyrio specialistai gaudo jų reproduktorius. Iš vėgėlių ikrų užaugusios žuvelės kitų metų kovą papildys šių vertingų žuvų populiaciją Lietuvos vidaus vandenyse.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vėgėlių reproduktorių gaudymas – sudėtingas darbas. Tam didelę įtaką daro oro sąlygos: jei per šalta, užšąla vanduo, jei per šilta, vėgėlės nemigruoja, jas sunku pagauti.

Šiemet planuojama pagauti iš viso 80 vėgėlių reproduktorių.

Parengta pagal www.zuv.lt inf.