www.youtube.com stop kadras.

Šeštadienį, balandžio 28 d., šalyje vyko Nacionalinė miško sodinimo šventė, skirta Lietuvos 100-mečiui.

Šilutės rajone šventinis miškasodis vyko Norkaičių girininkijai priklausančiuose miškuose (Pašiliškės kaime, Saugų sen.).
Jame dalyvavo 110 talkininkų.
Pasodinta 1,7 hektaro pušyno (8 500 vnt. dvimečių pušaičių).
Po talkos miškasodžio dalyviai buvo vaišinami tiršta sriuba ir blynais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kam įdomu – prašom:
https://www.youtube.com/watch…

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija informuoja apie seniūnaičių rinkimus 2018 – 2019 m. kadencijai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.zuv.lt nuotr.

Kovo 30 d. Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biurų darbuotojai išleido į Šyšos upę 980 tūkst. vnt. paaugintų vėgėlių lervučių.

Iki išleidimo šios lervutės buvo maitinamos 20 dienų, tačiau prasidėjus kanibalizmui suskubta jas įveisti į neišnuomotus Lietuvos vidaus vandens telkinius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Balandžio 24, 27 d. į Šventosios upę Ukmergės ir Jonavos rajonuose buvo išleista 1 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų metinukų. Visos žuvys buvo suženklintos išoriniais žymekliais ir turi savo individualų numerį, todėl tikimasi gauti vertingos informacijos apie jų migracijos kelius, augimo tempus ir kt.

Lietuvos žuvų ištekliais natūraliuose vandenyse imta rūpintis dar XIX amžiuje – 1873 metais Verkiuose buvo įrengta pirmoji žuvivaisos ir žuvų auginimo įmonė. Nuo to laiko žuvivaisa rūpinosi tiek valstybinės, tiek medžiotojų ir žvejų draugijos, žuvivaisos įmonės ir žuvininkystės ūkiai – žuvivaisos darbai niekada nebuvo sustoję.

Šiuo metu žuvų ištekliais neišnuomotuose valstybinėse vandens telkiniuose rūpintis patikėta Žuvininkystės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba), kurios padaliniuose, išsidėsčiusiuose Alytaus, Ignalinos, Kaišiadorių, Klaipėdos, Prienų, Šilutės, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose, vyksta žuvivaisos darbai, siekiant palaikyti vertingų žuvų išteklius moksliškai pagrįstame lygyje.

Lietuvoje gausu vandens telkinių: 2 600 ežerų, 816 upių, o kur dar Kuršių ir Kauno marios ir įvairios vandens talpyklos. Šiuose vandens telkiniuose galimybių pažvejoti atranda iki 0,5 milijono žvejų mėgėjų.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3D-189 patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2018 metų planą, 2018 metais Žuvininkystės tarnyba numato įveisti apie 6,9 mln. vnt. Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biure išaugintų įvairių vertingų žuvų, tarp kurių ir lašišinės žuvys: lašišos, šlakiai, margieji upėtakiai, kiršliai. Bus tęsiami aštriašnipių eršketų, šamų, starkių, lydekų, lynų, karpių, vėgėlių veisimo darbai bei įgyvendinamas Europinių ungurių išteklių atkūrimo planas Lietuvoje.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Balandžio 28 d. šalyje organizuojama miško sodinimo šventė, skirta Lietuvos 100-mečiui.
Pradžia 11 val.

Šilutės rajone didysis miškasodis vyks Pašiliškės kaime (Saugų sen.).
Autobusas su talkininkais iš Šilutės miesto senojo turgaus aikštės išvyks 10 val. 30 min.
Talkininkams reikia turėti kastuvus, kibirus ir apsiaustus nuo lietaus.
Daugiau – www.smu.lt inf.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

eismoinfo.lt nuotr.

Vandens lygis kelyje iš Šilutės į Rusnę nuslūgo iki 10 cm (6 val.), praneša portalas eismoinfo.lt.

Eismas leidžiamas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo šiandien, balandžio 11 d., Šilutės rajone oficialiai baigiamas šildymo sezonas.

Įsakymas

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šis šildymo sezonas Šilutės rajone buvo vienas trumpiausių, jis tęsėsi 6 mėnesius – nuo 2017 m. spalio 10 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

2018 metais, išanalizavus paskutinių metų patirtį, buvo prieita išvados, kad tikslinga navigacijos trukmę atskiruose vandens kelių ruožuose diferencijuoti, taip pat nustatyti skirtingą navigacijos pradžią ir pabaigą, atsižvelgiant į vandens transporto naudotojų poreikius, kuriuos didžiąja dalimi lemia hidrometeorologinės sąlygos, praneša VĮ Vidaus vandens kelių direkcija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Svarbiausiuose eksploatuojamuose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose (Nemuno upėje nuo Kauno iki Atmatos žiočių, Kuršių mariose nuo Atmatos žiočių iki Nidos ir Klaipėdos, taip pat valstybės sienos, kurie yra ir tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliai, Kauno mariose nuo Kauno hidroelektrinės iki Birštono, Nemuno upėje nuo Druskininkų iki Liškiavos, Neries upėje Vilniaus mieste, Mituvos kanale navigacijos pradžia planuojama balandžio 16 d., pabaiga – spalio 31 d., išlaikant 199 parų navigacijos trukmę. Kituose eksploatuojamuose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose navigaciją planuojama pradėti balandžio 23 d., o baigti spalio 14 d., išlaikant 175 parų navigacijos trukmę. Tai – Nemuno upė nuo Žemaitkiemio (Prienų r. sav.) iki Birštono, Neries upės žiotyse Kauno mieste, Nevėžio upėje 10 km atstumu nuo žiočių (tai yra 5 km daugiau negu 2017 metais), Minijos upėje iki Lankupių, Karaliaus Vilhelmo kanale iki Drevernos ir Drevernos upėje nuo šio kanalo iki Drevernos prieplaukos.

Navigacijos sezono metu eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių laivakeliai bus ženklinami navigacijos ženklais (šviečiančiais arba nešviečiančiais), vykdomi seklumų šalinimo, bunų remonto, hidrografiniai ir kiti laivybos sąlygoms užtikrinti reikalingi darbai. Tam tikslui bus naudojami VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos laivai, žemsiurbės, plaukiojantis kranas, baržos ir kitos priemonės. Šviečiančiais navigacijos ženklais ženklinamas laivakelis Kuršių mariose nuo Atmatos žiočių iki Klaipėdos, Nidos ir valstybės sienos, Nemuno upės ruože nuo Atmatos žiočių iki Smalininkų (Lietuvos Respublikos pusėje), nuo Kauno iki Kulautuvos ir Kauno mariose nuo Kauno hidroelekrinės iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.

Pažymėtina, kad 100 km Nemuno upės ruožas nuo Smalininkų iki Rusnės yra pasienyje su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, todėl prieš įplaukiant į šį ruožą būtina nustatyta tvarka iš anksto gauti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos leidimus.

2018 metais VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas, eksploatuos 429,7 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių, iš bendro 822 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių.

Eksploatuojami vidaus vandenų keliai – tai keliai, kurių laivakeliai navigacijos metu yra paženklinti navigacijos ženklais arba jie pažymėti locmano žemėlapiuose ir yra prižiūrimi vidaus vandenų kelio valdytojo.

Pateikiamas preliminarus 2018 metais planuojamų eksploatuoti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašas (pridedama).

Norintiems detaliau susipažinti su eksploatuojamais vidaus vandenų keliais, situacija juose navigacijos sezono metu, prašome stebėti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojo VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos tinklalapyje vvkd@vvkd.lt skelbiamą informaciją.

eismoinfo.lt nuotr.

Į Nemuno žemupį atsirito nauja potvynio banga.

Vanduo kelyje iš Šilutės į Rusnę pasirodė šiandien, balandžio 6 d.
Vidurdienį jis dar tik skalavo važiuojamosios dalies pakraštį, o apie pusę trečios po pietų jau ėmė tekėti per kelią.
Tačiau Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas civilinei saugai Arvydas Gorodeckas ramina: vandens lygis apsemtame kelio į Rusnę ruože neturėtų pakilti aukščiau 10 cm žymos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Anot A. Gorodecko, vandens lygis Atmatoje ties Rusne per parą pakilo 5 cm, ir šiandien apie 14 val. jau betrūko 2 cm  iki stichinio lygio.
Esą tam įtakos turėjo vakarinėje Lietuvos dalyje įsisukęs stiprus vakarų vėjas.
Tačiau, pasak A. Gorodecko, ties Smalininkais ir Panemune jau stebimas Nemuno upės vandens lygio kritimas, tad visai tikėtina, kad ši potvynio banga pamaryje ilgai neužsilaikys.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Įsigaliojo energetikos ministro įsakymai, pagal kuriuos šilumos tiekimo tinklų modernizavimo projektams paskirtas 26 822 054,61 eurų finansavimas, o šilumos tiekimo tinklų plėtros projektams skirta 1 375 562,85 eurų.

Bus finansuojami ir trys „Šilutės šilumos tinklų“ bendrovės projektai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilumos perdavimo tinklo įrengimui Rusnėje, sujungiant katilinę su gyvenvietės centralizuoto šilumos tiekimo tinklais, skirtas beveik 180 tūkst. eurų finansavimas iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų.
Šilumos perdavimo tinklo įrengimui nuo Šilutės rajoninės katilinės iki Traksėdžių gyvenvietės skirta daugiau kaip 950 tūkst. Eur.
Šilumos kvartalinių tinklų rekonstrukcijai Šilutės mieste – daugiau kaip 1,3 mln. Eur.

www.kam.lt nuotr.

Balandžio 3-­5 dienomis nuo 8 val. iki 17 val. Šilutės mieste Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono Štabo kuopos Žvalgybos būrio kariai vykdys lauko taktines pratybas.

Pratybos bus vykdomos ir Kalkiškės, Rūdynų, Medalių, Kukorų, Parubežio, Joniškio, Norkaičių, Bervų, Lapynų, Ožkarčių, Gnybalų, Grabupėlių, Gaidelių, Šyšos, Šilmeidžių, Pagrynių, Juknaičių, Klugonų, Kūlynų, Leitgirių miškuose bei apylinkėse – balandžio 3­-6 dienomis nuo 8 val. iki 17 val.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pratybų metu Šilutės mieste mūšio imitacinės priemonės nebus naudojamos, miškuose – bus naudojami mokomieji šoviniai.
Apkasų įrengimo ir kiti kasimo darbai nebus vykdomi.
Pratybose dalyvaus 23 kariai.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Skirvytės ir Pakalnės upių pakrantes Rusnėje apgulė meškeriotojai – eina stintos.

Kimba ir po vieną, ir po keturias.
Kai kam jau pavyko prižuvauti ir visą puskibirį laibašonių.
Nesnaudžia ir žvejybos verslininkai: vieni dar tik kuriasi Skirvytės pakrantėje, kiti jau košia upės vandenį tinklais.
Tokia tat šiųmečio stintmečio pradžia Nemuno deltoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Penki kadrai
2018-03-31

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Šeduviai savo Velykų medį papuošė daugiau nei 7 tūkst. įvairia technika margintų kiaušinių. Švėkšniškiai ant savojo žada pakabinti daugiau nei dukart tiek margučių.

Istorija kartojasi, tik skaičiai šįkart didesni: praeitų metų pavasarį, prieš Velykas, šeduviai savo medį papuošė daugiau kaip 5,5 tūkst. margučių ir pasiskubino paskelbti, kad pasiekė naują Lietuvos rekordą, tačiau vos po kelių dienų Švėkšnos gyventojai šį pasiekimą pagerino, pakabinę ant savo medžio daugiau kaip 2 tūkst. margučių daugiau – 7551 („Patvirtinta: Švėkšnoje pasiektas naujas rekordas“).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiemet Šeduvos bendruomenė vėl užsimojo papuošti rekordinį medį ir ant jo šakų sukabino per 7 tūkst. įvairia technika dažytų margučių, tačiau švėkšniškiai ir šį kartą nežada nusileisti aukštaičiams: pastarieji savo Velykų medį planuoja papuošti maždaug 16 tūkst. margintų kiaušinių.

Liudo Mockaus nuotr.

Verbų sekmadienį Aukštumaloje ir Ventėje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aštuoni kadrai
2018-03-25

kariuomene.kam.lt nuotr.

Nuo vasario pradžios Šilutės rajono potvynio zonoje veikianti Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių komanda su būtiniausia gelbėjimo įranga ir technika lieka potvynio vietovėje ir toliau teiks pagalbą gyventojams. Jie čia lieka iki balandžio vidurio.

Toks Lietuvos kariuomenės vadovybės sprendimas priimtas, atsižvelgus į Šilutės rajono administracijos prašymą pratęsti paramą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kariai savo transportu per užlietą ruožą jau pergabeno daugiau kaip 4 000 gyventojų.

Jie Šilutės rajono potvynio zonoje liks iki balandžio vidurio, tuomet situacija bus dar kartą įvertinta ir priimami atitinkami sprendimai.

kariuomene.kam.lt nuotr.

Šį trečiadienį Vyriausybės posėdyje, be kita ko, bus svarstoma Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2018 metų sąmata, kurioje 10 mln. eurų numatyta skirti keliui iš Šilutės į Rusnę bei estakadai .

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausoma

10 mln. eurų bus skirti valstybinės reikšmės krašto keliui Šilutė–Rusnė rekonstruoti, estakados šio kelio užliejamame ruože naujos statybos techniniam darbo projektui parengti, projekto vykdymo priežiūrai ir statybos darbams atlikti.

Liudo Mockaus nuotr.

Kuršmarių saulėlydis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Devyni kadrai
2018-03-18

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Birželio 3 d. Švėkšnoje vyks jau šeštasis vestuvių muzikantų festivalis.

Festivalis tradiciškai rengiamas vienoje gražiausių Žemaitijos vietų – Švėkšnos parke.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Renginio organizatorius Vytautas Raibys kviečia muzikantus registruotis iš anksto el. paštu raibysvytautas@gmail.com arba tel. 8 614 92516.

Apie festivalį – www.sveksnosfestivalis.lt.

Pakalnės atšakos Rusnaitės žiotyse vasarą. Šilutės valdžia nori išvalyti jose susikaupusius nešmenis. i(www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės valdžia imasi iniciatyvos keisti Nemuno priešakinės deltos gamtinio rezervato ribas, kad atsivertų galimybė valyti Pakalnės ir Rusnaitės upes, tuo pačiu palengvinant išplaukimą laivais į Kuršių marias trumpiausiu keliu.

Šilutės rajono savivaldybė prisiėmė pareigą parengti Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planų koregavimo planavimo darbų programą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Esą taip buvo nuspręsta pasitarus su Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovybe.

Anot mero Vytauto Laurinaičio, bus keičiamos Nemuno priešakinės deltos gamtinio rezervato ribos, išimant iš rezervato Pakalnės upės atšakos Rusnaitės žiotis. Išvalius jose susikaupusius nešmenis, pramoginiams ir žvejybos laivams atsivers galimybė išplaukti iš Rusnės į Kuršių marias trumpiausiu keliu.

Apie tai kalbėta šiandien, kovo 13 d., savivaldybės vadovų surengtoje spaudos konferencijoje.

Planavimo dokumentų rengimas gali užtrukti ne vieną mėnesį – mero manymu, mažiausiai pusę metų – ir kainuos 5-6 tūkst. eurų.

eismoinfo.lt nuotr.

Vandens lygis krašto kelio Šilutė–Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 391 metras, pakilo iki 6 cm (9 val.), praneša portalas eismoinfo.lt.

Vandens lygis Leitės upėje jau viršijo stichinį lygį.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad vandens lygis Nemune žemupyje dar turėtų kilti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Organizatorių nuotr.

Kovo 11-oji – atgimusios Lietuvos šventė, garbės ir orumo atkūrimo diena, kuri kiekvieno lietuvio širdyje yra ne tik istorinė data, bet ir visų kartų ateities šauklys.

Tradicinių amatų centre kovo 12-ąją dieną rinkosi švėkšniškiai, norėdami paminėti vilties ir laisvės šventę. Renginį pradėjo jaunosios kartos atstovė iš Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos Dominyka Ambroževičiūtė, kuri pristatė savo darbų parodą „Mada tautiškai“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiai jaunai mados fotografei puikiai pavyko suderinti tautinius kostiumus ir šiuolaikinę modernią fotografiją. Papasakojus apie darbo užkulisius ir idėjos gimimo istoriją, Dominyka palinkėjo visiems susirinkusiems atrasti tautinio kostiumo emociją kasdienybėje.

Žemaitijos regiono tautinius kostiumus pristatė ir Inkaklių kaimo kapela „Ašvėlė“, kurie visus susirinkusius pasveikino eilėmis. Na, o Švėkšnos miestelio seniūnas Alfonsas Šeputis dar kartą apžvelgė visam Šilutės rajonui svarbų praėjusių metų įvykį – šimtmečio žygį ir pristatė Šilutės TV filmą „Nepriklausomybės akto kelionė“.

Po filmo peržiūros Tradicinių amatų centro darbuotojos visus vaišino kava bei saldumynais ir ragino pasitaikius progai pakalbėti apie savo Lietuvą, apie joje gyvenusius ir gyvenančius žmones, kurie visais laikais garsino mūsų šalį ir tebegarsina. Valstybę kuriame mes ir ji tokia, kokios esame verti. O didžiuotis tikrai turime kuo.