www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Kartu sodinkime mišką, kuris užaugs ateities kartoms. Kad Lietuvoje visada oštų miškas. Kad miške visiems būtų gera“, – rašoma valstybinių miškų urėdijos pranešime.

Miško sodinimo šventė vyks balandžio 27 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pageidaujančiųjų dalyvauti miškasodyje prašoma registruotis iš anksto – iš sąrašo išsirinkite Jums patogiausią miško sodinimo vietą ir susisiekite šalia jos nurodytais kontaktais. Kiekvienoje vietovėje dalyvių skaičius ribotas.

Eil.Nr.         Sodinimo vieta                            Koordinatės                                 Kontaktai registracijai

„Nacionalinio miškasodžio 2019“ pradžia numatoma š. m. balandžio 27 d. 10:00 val. Trukmė – apie 4 val.

Miškasodžio dalyviai į miško sodinimo vietas atvyksta savo transportu. Miško sodinimo vietų koordinatės pateiktos sąraše. Kilus neaiškumams ar pageidaujant detalesnės informacijos, prašoma susisiekti prie konkrečios sodinimo vietos nurodytais kontaktais.

Miškasodžio dalyvių prašoma pasirūpinti tinkama apranga ir darbo pirštinėmis. Miško sodmenis ir darbo įrankius parūpins miškininkai.

Rekomenduojama avėti batus tvirtu padu – guminius, darbo ar žygio batus.

Neužmirškite pasirūpinti repelentais nuo erkių ir uodų, esant saulėtai dienai – apsauginiais kremais nuo saulės ir galvos apdangalais, esant lietingai dienai – neperšlampančiais drabužiais.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pradedami Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų plano bei Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano koregavimo darbai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Planavimo uždaviniai

Siekiant įgyvendinti gamtinių kompleksų ir objektų išsaugojimą ir atkūrimą bei įgyvendinant Nemuno deltos regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptis, plėtojant vandens turizmą nacionalinėse vandens turizmo trasose Nemuno upe bei jo atšakose, sudaryti galimybes gilinti ir valyti Rusnaitės ir Pakalnės upių Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate vagas, kad būtų sudarytos sąlygos šiomis upėmis išplaukti į Kuršių marias.

Planavimo pabaiga – 2019 m. IV ketvirtis.

Pasiūlymų teikimo tvarka

Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki viešo supažindinimo pabaigos.

VSAT nuotr.

Lietuvos pasieniečiai toliau modernizuoja pasienyje su Rusija įrengtas vaizdo stebėjimo sistemas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT), sėkmingai įgyvendinusi Vidaus saugumo fondo 2014-2020 metų programos lėšomis finansuotą projektą, sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Fima“ dėl Vileikių pasienio užkardos ruože įdiegtos sistemos atnaujinimo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šis VSAT padalinys atsako už 27 kilometrų ilgio sienos ruožo su Kaliningrado sritimi apsaugą.

Antradienį Vilniuje sutartį savo parašais patvirtino VSAT vado pavaduotojas Vidas Mačaitis ir bendrovės „Fima“ generalinis direktorius Vytautas Zinkevičius.

Jos vertė – 822 133 eurai.

Šilutės rajone įsikūrusioje Vileikių užkardoje sienos apsaugos stebėjimo ir kontrolės sistema buvo įrengta dar 2013 m. vasarą. Tuomet čia pastatyti stebėjimo bokštai su dieninio ir naktinio matymo vaizdo kameromis, sumontuoti mobilūs seisminiai davikliai, įdiegti kiti sienos apsaugos sprendimai.

Iki 2020-ųjų kovo dabar veikiančią sistemą planuojama atnaujinti, o taip pat – nupirkti ir įdiegti naują įrangą, padėsiančią VSAT pareigūnams ir toliau efektyviai užkardyti nusikalstamas veikas pasienio ruože. Tiek modernizuota senoji sistema, tiek ir naujai įsigyta pasieniečių įranga bus sujungtos ir vieningai valdomos iš stacionaraus centro Vileikių užkardoje.

Naudotis įranga bus apmokyti 10 pasieniečių operatorių ir 6 sistemos administratoriai.

Tai antroji sutartis dėl sienos stebėjimo įrangos diegimo ir modernizavimo, kurią VSAT pasirašė kovą.

Mėnesio pradžioje sudaryta sutartis su bendrove „Telekonta“ dėl Kybartų pasienio užkardos ruože esančios sistemos modernizavimo, naujos įrangos pirkimo bei įdiegimo.

Šiuo metu 38,6 km ilgio Kybartų užkardose ruože vaizdo stebėjimo priemonėmis kontroliuojami tik du kilometrai, t.y. Kybartų pasienio kontrolės punktas ir jo prieigos. Per mažiau nei metus veikianti įranga bus visiškai atnaujinta ir sujungta su naujai diegiamais sienos stebėjimo sprendimais, o Kybartų užkardoje įsikurs vietinis valdymo centras.

Lietuva su Rusija sausuma bei pasienio vandenimis, neskaitant jūros, turi 294,4 km ilgio sieną.

Ilgametė VSAT praktika rodo, kad vaizdo stebėjimo sistemos yra vienas efektyviausių valstybės sienos kontrolės būdų. Tokias priemones įdiegus prie sienos su Rusija, kur ji eina Nemunu, šiame ruože bandymų pažeisti sieną ar iš Kaliningrado srities gabenti kontrabandą beveik nepasitaiko.

Pavyzdžiui, Vileikių užkardos ruože, kuriame įrengtą sistemą dabar ketinama atnaujinti, 2013-2014 metais iš viso buvo užfiksuota 11 valstybės sienos pažeidimų. Vėliau jų skaičius ėmė mažėti, o nuo 2017-ųjų šiame ruože dirbantys VSAT pareigūnai neužfiksavo nė vieno valstybės sienos pažeidimo.

Šiuo metu techninėmis vaizdo stebėjimo sistemomis Lietuvos pasieniečiai kontroliuoja beveik 69 procentus sienos su Rusija. Planuojama, jog metų pabaigoje šis skaičius sieks daugiau kaip 82 procentus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rusnės seniūnija apdovanota – https://www.lrp.lt/lt/spaudos…
Ekstremalioji situacija atšaukta - https://www.silutesetazinios.lt…
Pinigų estakados statybai ir kelio į Rusnę rekonstravimui suplanuota skirti – https://lrv.lt/lt/naujienos…
Stintos, ir tos, jau eina – https://www.facebook.com/photo…
Taip – na, maždaug - į Rusnę ateina pavasaris.

Skaityti toliau

www.nemunodelta.lt nuotr.

Ekstremalioji situacija Šilutės rajono 6 seniūnijoje buvo paskelbta vasario 18 d. dėl potvynio.
Šiandien, kovo 21 d., ji atšaukta.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ekstremalioji situacija buvo paskelbta Usėnų, Juknaičių, Šilutės, Rusnės, Saugų ir Kintų seniūnijose.
Tuo metu potvynio vandenys buvo apsėmę apie 30 tūkst. hektarų teritoriją su 25 sodybomis, kuriose gyvena 47 žmonės, o vandens gylis apsemtame kelio iš Šilutės į Rusnę ruože siekė 95 cm.

V. Balkūno, 15min.lt, nuotr.

VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU) Šilutės regioninio padalinio vadovu patvirtino atranką laimėjusį miško apsaugos inžinierių Romą Gečą, praneša VMU.

R. Gečas VĮ Šilutės miškų urėdijoje dirba nuo 2015 m. Tuometiniame Miškų ūkio technikume (dabar – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija) R. Gečas baigė miškų ūkio techniko specialybės studijas, vėliau tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete įgijo aplinkosaugininko specialybės bakalauro ir magistro laipsnius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anksčiau R. Gečas darbavosi LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, ten ėjo inspektoriaus ir vyresniojo inspektoriaus pareigas.

Iki šiol Šilutės regioniniam padaliniui laikinai vadovavo Darius Baziliauskas, kuris taip pat yra Jurbarko regioninio padalinio vadovas.

www.google.com.br/maps.

Projekto rangovai ir Klaipėdos regiono kelių atstovas Šilutės rajono savivaldybės vadovams pristatė beveik 11 kilometrų kelio ruožo rekonstrukcijos darbų eigą, savo feisbuko paskyroje praneša savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Anot mero, tvarkomame ruože bus įrengti 4 šviesoforai, todėl rekonstrukcijos metu kelias nebus visiškai uždarytas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelio iš Šilutės į Žemaičių Naumiestį ir tilto per Šyšos upę rekonstravimo darbai turėtų būti užbaigti per 9 mėnesius.

Stop kadras.

Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija pasveikino Rusnės seniūnę ir seniūniją tapus Nacionalinio Lietuvos seniūnijų konkurso „Valstybę kuriame mes“ laureate.

Komisijos nariai, keliavę po Lietuvos seniūnijas, siunčia linkėjimų ir liudija, kad šilti prisiminimai apie susitikimus su puikiais seniūnijų žmonėmis lydi ir įkvepia juos prasmingiems darbams visur ir visada.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus inf.

Švėkšnos tradicinių amatų centro nuotr.

Sugrįžtantys į Lietuvą paukščiai yra pirmieji pavasario pranašai, net jei žemę nuklojęs sniegas, o orų prognozės vis dar žada pasirodant žiemą. Šiek tiek simboliška, kad paskutinę žiemos dieną Tradicinių amatų centre Švėkšnoje buvo pristatyta bulgaro Boris Belchev fotografijų paroda „10 metų laukinėje gamtoje“, kurioje dominuoja paukščiai, pagauti objektyvo įvairiausiose pasaulio vietose: Bulgarijoje, Graikijoje, Maroke, Norvegijoje, Islandijoje, Aliaskoje ir Lietuvoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Fotografijų autorius – bulgaras, gimęs ir augęs Pleven‘o mieste. Nuo vaikystės labai domėjosi gamta, o pabaigęs 7 klases, pasirinko mokyklą su biologijos krypties klase. Vėliau baigė Sofijos universitetą, o atvykęs gyventi į Lietuvą ir išmokęs lietuviškai, įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, kur baigė ekologijos ir aplinkotyros bakalauro studijas.

Kaip teigia Borisas, kartu su meile gamtai, jo gyvenime atsirado ir fotografija. Fotografuodamas jis gali ne tik užfiksuoti gražiausias laukinės gamtos gyvenimo akimirkas, bet stebėdamas gyvūnus sužino labai daug apie jų elgseną ir ekologiją.

„Fantastiškas jausmas, kad netrikdant gyvūnijos, galiu būti taip arti, o vėliau įamžintais kadrais galiu dalintis su kitais“, - sako fotografas.

Šios parodos tikslas – surinkti lėšų Utenos gyvūnų globos namams, kurie suteikia pagalbą bei prieglobstį į nelaimes patekusiems laukiniams paukščiams ir smulkiems žinduoliams.

Stop kadras.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė ketvirtadienį ramino į mitingą atvykusius rusniškius, kad susisiekimui per potvynius užtikrinti reikalingos estakados statybos nebus nutrauktos.

Maždaug pusšimtis Šilutės rajone įsikūrusios Rusnės gyventojų buvo susirinkę į piketą prie tarnybos, tačiau po kelių minučių D. Vilytė pakvietė juos į Viešųjų pirkimų tarnybos salę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tarnyba praėjusią savaitę rekomendavo Lietuvos automobilių kelių direkcijai nutraukti kelio Šilutė – Rusnė estakados statybos sutartį dėl pažeidimų vykdant viešąjį pirkimą.

Tačiau trečiadienį VPT pranešė neketinanti bylinėtis teisme dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau svarstanti galimybę prašyti teismo skirti direkcijai baudą už įstatymo pažeidimus.

D.Vilytė rusniškiams pripažino, kad šiandien „turbūt nė vienas teismas nenutrauktų sutarties“, nes statybos darbai yra beveik baigti.

„Estakadą turės rusniškiai, – teigė D.Vilytė, o šis jos pasisakymas buvo pasitiktas plojimais. – Ar ji bus gegužės mėnesį, kaip įsipareigota, ar kiek vėliau, bet turės“.

Rusniškiai teigė, kad susitikimas su Viešųjų pirkimų tarnybos vadove juos nuramino.

„Nuramino ir stipriai. Tiek buvo belikę pastatyti, atrodo, visai nedaug, o paskui matom, kad rekomenduojama nutraukti statybas. Bet dabar, atrodo, viskas bus gerai“, – BNS sakė 60-metis pensininkas Justinas Tumosa.

Pasak J.Tumosos, rusniškiai pavargo būti „antrarūšiais“. Jis teigė besitikintis, kad pastačius estakadą atsigaus vietos verslas, galbūt pavyks pritraukti ir investicijų.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė tvirtino, kad estakada miesteliui yra gyvybiškai svarbi, nes per ją keliautų ir greitoji medicinos pagalba ar kitos tarnybos.

Ji sakė, jog bendruomenė išliks budri, kad estakados statybos būtų pabaigtos.

„Mes nesitrauksime atgal nė per žingsnį ir sieksime savo tikslo“, – kalbėjo seniūnė.

Atmeta priekaištus dėl politikavimo

D.Vilytė tvirtino, kad Kelių direkcija padarė klaidų dėl skubėjimo ir projektinio valdymo spragų, todėl tarnyba neatsisako ketinimo siekti baudos kelių direkcijai ir į teismą kreipsis artimiausiu metu.

Ji taip pat atmetė ministro pirmininko Saulius Skvernelio kritiką, jog VPT galėjo politikuoti.

„Nematyti pažeidimo, nefiksuoti mes negalime. Pažeidimai buvo“, – sakė VPT direktorė.

Anot tarnybos, Kelių direkcija tinkamai nepasirengusi konkursui pati „užprogramavo“ papildomų darbų pirkimus ir taip apribojo rangovų konkurenciją.

Dėl neaiškių konkurso sąlygų ir geologinių tyrimų stokos tiekėjai kreipėsi į direkciją dar iki pasiūlymų pateikimo, tačiau jos nebuvo keičiamos, geologiniai tyrinėjimai nebuvo atlikti ir rinkos dalyviai galėjo skirtingai interpretuoti pirkimo apimtį.

Beveik 9,5 mln. eurų vertės sutartis 2017-ųjų gruodį pasirašyta su „Kauno tiltų“ ir „TEC Infrastructure“ (buvusi Tiltų ekspertų centras) konsorciumu, o planuojama darbų vertė buvo 10 mln. eurų.

Iš penkių dalyvių keturių pasiūlymai buvo atmesti dėl per didelių kainų – nuo 15,4 mln. iki 23,1 mln. eurų – ir tik laimėtojo kaina neviršijo suplanuotos lėšų sumos.

Praėjus keliems mėnesiams po sutarties pasirašymo iš rangovų pradėti pirkti papildomi darbai, kurių vertė nuolat auga ir kokia bus galutinė – dar nežinoma. Tikėtina, kad ji gali siekti 17 mln. eurų.

„Jeigu būtų atlikti geologiniai tyrinėjimai, būtų atliktas projektavimas ir tada skelbtas konkursas rangos darbams, šiandien nebūtų nei klausimų, nei išvadų, nei jūsų vizito“, – sakė D.Vilytė.

„Bet, na, iš klaidų mokomės ir, matyt, pasimokys perkančioji organizacija ir tokios svarbos ir tokios apimties projektus jie organizuos šiek tiek kitaip“, – pridūrė ji.

Premjeras S.Skvernelis ketvirtadienį pareiškė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmuose buvo „ir tam tikro politikavimo, ir politinio kvapo“.

D.Vilytė pareiškė norinti „nuimti tą emocinį, simbolinį krūvį, susijusį su objektu ir su rinkimais“.

„Politinės įtakos čia nėra ir jos negali būti. Signalai yra iš kito verslo, dalyvavusio tame pirkime“, – teigė ji.

Įstatymas numato, kad už viešųjų pirkimų pažeidimus gali būti skirta iki 10 proc. sutarties vertės bauda.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Viešųjų pirkimų tarnyba neketina kreiptis į teismą dėl estakados statybos sutarties pripažinimo niekine, tačiau svarsto galimybę teisme ginti viešąjį interesą, prašant taikyti Kelių direkcijai baudą už nustatytus viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimas

Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi 2017 m. gruodžio 13 d. Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7.363 km rekonstravimo ir estakados šio kelio užliejamame ruože (6,190 – 6,940 km) naujos statybos techninio darbo projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros ir darbų pirkimą sutarties sudarytos vykdymo vertinimą, rekomendavo Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – Kelių direkcija) sutartį nutraukti. 2019 m. vasario 25 dieną Kelių direkcija raštu informavo Tarnybą, kad minėta sutartis nebus nutraukiama ir pasiūlė Tarnybai kreiptis į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Tarnyba, įvertinusi visas aplinkybes, neketina kreiptis į teismą dėl sutarties pripažinimo niekine, tačiau svarsto galimybę teisme ginti viešąjį interesą, prašant taikyti Kelių direkcijai baudą už nustatytus viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus.

Tarnyba pirkimo sutarties vertinimą pradėjo atsižvelgdama į kitų rinkos dalyvių pretenzijas dėl neskaidrių viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo, tuomet, kai Kelių direkcija pradėjo pirkti papildomus darbus. Kelių direkcija tinkamai nepasirengusi pirkimui pati „užprogramavo“ papildomų darbų pirkimus, kai jau pradėta vykdyti pagrindinė darbų sutartis. Dėl neaiškių pirkimo sąlygų ir geologinių tyrimų stokos tiekėjai kreipėsi į perkančiąją organizaciją dar iki pasiūlymų pateikimo momento, tačiau pirkimo sąlygos nebuvo keičiamos, geologiniai tyrinėjimai nebuvo atlikti ir skirtingi rinkos dalyviai galėjo skirtingai interpretuoti pirkimo apimtį. Pagrindinė beveik 9,5 mln. eurų su PVM vertės sutartis buvo sudaryta su ūkio subjektų grupe AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Tiltų ekspertų centras“ (toliau – tiekėjas). Šio pirkimo planuojama vertė buvo 10 mln. eurų. Pirkime iš penkių dalyvių keturių pasiūlymai buvo atmesti dėl pasiūlytų per didelių kainų, kurios siekė nuo 15,4 mln. eurų iki 23,1 mln. eurų su PVM. Tik laimėjusio tiekėjo pasiūlyta kaina neviršijo suplanuotos lėšų sumos. Praėjus keliems mėnesiams po sutarties pasirašymo pradėti pirkti papildomi darbai, kurių vertė nuolat auga. Pažymėtina, kad skelbiant papildomus pirkimus dėl sankasos stiprinimo darbų, vienas iš potencialių dalyvių yra ir pagrindinės sutarties rangovas, turintis pranašumą prieš kitus numatomo pirkimo dalyvius, nes, parengęs geologinius tyrimus ir atlikęs techninį darbo projektą, jis pilnai disponuoja visa informacija, susijusia su numatomais pirkti papildomais darbais.

Stop kadras.

Rusnės bendruomenė vėl iškyla į Vilnių.

Ketvirtadienį Vilniuje, prie Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT), vyks taikus sambūris, kurio dalyviai – rusniškiai ir jiems prijaučiantys žmonės – žada išreikšti nepasitenkinimą VPT sprendimu rekomenduoti nutraukti sutartį dėl estakados statybos kelyje iš Šilutės į Rusnę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininko Sauliaus Bukanto, į Vilnių autobusu planuoja vykti 41 rusniškis.
Sostinėje prie jų žada prisijungti daugiau žmonių.
Manoma, kad taikioje akcijoje prie VPT dalyvaus bent apie 50 žmonių.
Leidimas šiai akcijai rengti, pasak S. Bukanto, jau gautas.
Apie akciją pranešta ir VPT.
Nors rusniškiai ir tikisi, kad statybos darbai, kaip žada rangovai, nebus nutraukti, tačiau jie jaučia pareigą dar kartą išreikšti savo griežtą poziciją dėl estakados reikalingumo ir nepasitenkinimą besiklostančia situacija.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybėje skelbiama gripo epidemijos pabaiga.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodikliui sumažėjus iki 85,1 atv./10 tūkst. gyventojų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centras vakar rekomendavo Šilutės rajono savivaldybei atšaukti vasario pradžioje rajone paskelbtą gripo epidemiją.

Šiandien savivaldybės administracija paskelbė apie gripo epidemijos pabaigą Šilutės rajone.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Net 5 iš 7 Klaipėdos apskrities savivaldybių sąlygos verslui vystyti vertinamos itin palankiai, o Neringos ir Palangos verslininkai susiduria su mažiausiai kliūčių verslui visoje šalyje. Nors pajūrio verslininkai nusiteikę optimistiškai, tačiau bene labiausiai šalyje nerimauja dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo bei didelės mokesčių naštos.

Klaipėdos miestas pagal palankumą smulkiam ir vidutiniam verslui šiemet užėmė 11 vietą tarp 60 šalies savivaldybių ir pakilo per 6 pozicijas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ženklus kilimas fiksuotas ir Klaipėdos r. savivaldybėje – iš 18 į 6 poziciją, Kretingos r. savivaldybė taip pat palypėjo aukštyn – iš 27 į 14 vietą. Tuo tarpu Šilutės rajonas iš 23 vietos pernai, šiemet nukrito į 27 vietą., o Skuodo r. savivaldybė atsidūrė 47 vietoje (pernai – 39).

Tokius rezultatus atskleidė „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

Neringos lyderystė – trapi

„Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms. Indekso augimas iš viso užfiksuotas 19 savivaldybių, 39 regionuose indeksas sumažėjo, 2 – liko nepakitęs.

Kaip ir 2016 bei 2017 metais, 2018 metais palankiausia savivaldybe verslui ir vėl tapo Neringa – čia verslo laisvės indeksas siekia net 156 proc. šalies vidurkio. Antroje vietoje liko Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 proc. rodiklis, trečioji šias metais – Palanga su 134 proc.

„Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė sako, kad nors Neringos savivaldybė ir toliau išlieka verslo laisvės indekso lydere, tam tikros tendencijos nėra teigiamos.

„Įsižiūrėjus įdėmiau matyti, kad Neringos savivaldybėje nuotaikos po truputį keičiasi, o mažų ir vidutinių įmonių skaičiaus augimo tempai taip pat sulėtėjo: jei 2017 m. augimas siekė 8 proc., tai 2018 m. – 1,5 proc. Kitokia iš trečios vietos Kauną išstūmusios Palangos situacija – čia stabiliai (4 proc.) augo naujų įmonių skaičius. O jei vertintume augimą 1000 gyventojų, tai pagal šį rodiklį Palanga būtų pirma Lietuvos mastu. Taip pat pagerinti pozicijas padėjo ir geresni savivaldybės atstovų verslo aplinkos vertinimai”, – sako G. Kubiliūnienė.

Verslininkų apklausos duomenimis, Klaipėdos regioną, kaip palankiausią smulkiam ir vidutiniam verslui, dažniau įvardijo prekybos srityje veikiančios įmonės.

Labiausiai spaudžia mokesčiai

Klaipėdos regiono verslui daugiausia problemų kelia mokesčių našta, biurokratinės verslo reguliavimo procedūros ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – šias kliūtis prie svarbiausių problemų priskyrė atitinkamai 82 proc., 48 proc. ir 50 proc. Klaipėdos apskrities įmonių.

„Tyrimas atskleidė, kad viena didžiausių problemų pajūrio verslininkams – kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Šią kliūtį Klaipėdos apskrities verslininkai jaučia kur kas aštriau nei kituose regionuose veikiančios įmonės. Siekiant išvengti dar didesnių problemų ateityje verslui būtina stiprinti ryšį su esamais darbuotojais, daugiau dėmesio skirti jų motyvacijai ir labiau įsitraukti į švietimo procesus. Žinoma, tam reikalingas ir valdžios institucijų noras bendradarbiauti“, – įsitikinusi banko „Citadele“ atstovė.

Klaipėdos regiono įmonių vadovų teigimu, didžiausios socialinės grėsmės yra visuomenės senėjimas ir pensininkų skaičiaus augimas (28 proc.) bei gyventojų emigracija (24 proc.). Didžiausios ekonominės grėsmės – darbo jėgos mokesčiai (30 proc.) ir kainų augimas (28 proc.).

Didžiausios kliūtys – pasienio regionuose

Vertinant bendrus šalies verslo laisvės indekso duomenis, matyti, kad šalia sienos su Lenkija ir Latvija esantiems Lietuvos pasienio regionams darosi vis sunkiau atsilaikyti tarptautinėje konkurencinėje kovoje. Jei per pastaruosius metus didieji mūsų šalies miestai bei kurortai išliko patrauklūs verslui, tai šiaurėje ir pietvakariuose esantys pasienio ruožai šiais metais išskiriami kaip nepalankiausi ekonominei veiklai.

„Imantis ekonominių korekcijų politiniu lygmeniu neišvengiamai atsiranda sektoriai ar, kaip šiuo atveju, geografinės zonos, kurioms ima sektis prasčiau. Latvija mūsų šalies vartotojus vilioja palankiomis kainomis alkoholiniams gėrimams, o į Lenkiją traukiama pigiau įsigyti maisto produktų, gėrimų, taip pat kitų buitinių prekių. Ir čia susiduriame su situacija, kai geografiškai arti patrauklių užsienio zonų esantys regionai turi laikytis nacionalinio reguliavimo ir vargu, ar net geranoriškiausios vietinės iniciatyvos galėtų padėtį pagerinti iš esmės“, – tyrimo rezultatus apibendrina G. Kubiliūnienė.

Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti aktyvesnis naudojimasis ketvirtosios pramonės revoliucijos suteikiamomis galimybėmis, didesnis dėmesys darbuotojų motyvavimui, aktyvesnis verslo ir savivaldos institucijų dialogas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodikliui sumažėjus iki 85,1 atv./10 tūkst. gyventojų, Šilutės rajono savivaldybei siūloma atšaukti vasario pradžioje rajone paskelbtą gripo epidemiją.

Per praėjusią savaitę Šilutės rajone užfiksuoti 159 susirgimai gripu ir 168 ŪVKTI atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai šiandien taip pat rekomendavo atšaukti gripo epidemiją Akmenės, Rokiškio, Klaipėdos, Telšių ir Mažeikių rajonų savivaldybių teritorijose.

Stop kadras.

Potvynis pamaryje paprastai sutraukia daug smalsuolių, tačiau potvynio turizmo paslaugos čia vystėsi gana vangiai. Šiemet naują istorinį maršrutą po užlietą Žalgirių mišką pasiūlę Rusnės verslininkai sako, kad padėtis keičiasi – ekstremalios vandens pramogos žiemą populiarėja.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Potvynio apsemtose teritorijose vandens pramogas pastaruoju metu siūlė tik viena Rusnės verslininkė. Ji pripažįsta, kad norinčiųjų paplaukioti ištvinusiomis upėmis, ar apsemtomis pievomis, nėra itin daug.

Plačiau apie tai – Astos Kažukauskienės reportaže: https://www.lrt.lt/naujienos…

Oresto Lidžiaus nuotr.

Vandens lygiui kelyje iš Šilutės į Rusnę nuslūgus iki 75 cm, 14 val. atnaujintas lengvųjų transporto priemonių perkėlos darbas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kelyje į Rusnę – 95 cm vandens.

Šilutės rajono savivaldybė pirmadienį dėl potvynio paskelbė ekstremaliąją situaciją (įsakymas).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiau: 15min.lt: „Dėl potvynio Šilutės rajone skelbiama ekstremalioji situacija“

J. Girksio nuotr.

Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena, kai švenčia visa Lietuva – tiek maži, tiek dideli, tiek miestuose, tiek kaimuose, tiek likę Tėvynėje, tiek išvykę gyventi svetur, bet visi širdyje stipriai mylintys Lietuvą.

Švėkšnoje Lietuvos gimtadienio šventė, kaip ir kasmet, prasidėjo Stemplėse. Stemplių kaimo bendruomenė, Švėkšnos skautai ir keletas švėkšniškių rinkosi prie stogastulpio, žyminčią buvusią kraštiečio, vasario 16-osios akto signataro K. S. Šaulio gimtinės vietą. Čia padėta atminimo gėlių puokštė, parvežta iš Prezidentūros.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiemet jos parvežti kartu su Švėkšnos seniūnu Alfonsu Šepučiu į Prezidentūrą važiavo Šilutės r. sav. tarybos nariai Antanas Martinkus bei Arūnas Kurlianskas.

Iškilmingai padėjus LR prezidentės Dalios Grybauskaitės perduotą atminimo gėlių puokštę prie signataro koplytstulpio, visi susirinkusieji pajudėjo į Švėkšną, kur Šv. Jokūbo bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios.

Po Šv. Mišių ankstyvą, saulėtą ir pavasarišką popietę, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos aktų salėje prasidėjo iškilminga konferencija-minėjimas „Kaimyninių kultūrų sankirtos reikšmė asmenybės formavimui“, joje pranešimus skaitė muziejininkė iš Šilutės H. Šojaus muziejaus Asta Bartkevičiūtė – pranešimas „Lietuvininkų krašto įdomybės“, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos moksleiviai R. Žilius ir L. Lukomskis – pranešimas „100 metų Lietuvai – 100 metų gimnazijai: tai daug ar mažai?” bei gimnazistės D. Freitikaitė ir D. Bergelytė – pranešimas „Šimtmečio gimnazijos perlai: žmonės, garsinantys Švėkšną“. Mokinius ruošė istorijos mokytoja Daiva Vileikienė.

Po žemaitiškų šokių ir lietuvininkų dainų visi susirinkę buvo pakviesti ragauti Žemaitijos bei Mažosios Lietuvos skanėstų bei gėrimų.

Tradicinių amatų centro Švėkšnoje inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Vandens gylis kelyje iš Šilutės į Rusnę padidėjo iki 83 cm. AB „Kelių priežiūra“ nustojo kelti transporto priemones vandens lygiui pakilus iki 80 cm, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žmonės Į Rusnę ir atgal vaikšto viduriniąja statomos estakados dalimi.