Gaisro dūmai matomi iš tolo. (15min.lt skaitytojos nuotr.)

Durpyno gaisras matomas net iš Kuršių nerijos.

Pamario krašte – didžiulis gaisras. 10 autocisternų ekipažų gesina gaisrą durpyne.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pranešimas apie šį įvykį gautas penktadienį 13.13 val.

„Tikėtina, didelis gaisras. Dūmų kamuolys tik didėja“, – 15min pranešė įvykio liudininke tapusi skaitytoja, gaisro dūmus stebėjusi iš kito Kuršių marių kranto Juodkrantėje.

Kaip 15min informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė, Šilutės rajone kilo gaisras durpyne. Jo gesinti išsiųsta iškart 10 autocisternų ekipažų.

Kaip 15min sakė Klaipėdos ugniagesiai, liepsnoja Aukštumalos durpynas.

„Šiuo metu vykstame didelės pajėgos į įvykio vietą. Vertinant pagal dūmingumą, yra didelis gaisras. Važiuoja iš viso regiono automobiliai, apie dešimt autocisternų“, – sakė atstovas.

Gesinti durpes ugniagesiams yra nemenkas iššūkis, mat ugnies židiniai būna giluminiai ir itin ilgai gesinami.

15min.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Atšauktas draudimas maudytis Kuršių mariose, maudykloje ties Kintais, ir Šyšos upės maudykloje ties Darbininkų mikrorajonu, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, reglamentuojančią paplūdimių vandens kokybės privalomas vertes, minėtų maudyklų vandens kokybė, atitinka nustatytą normą, todėl maudytis galima.

Pakartotinio mikrobiologinio tyrimo protokolas

A. Lygnugario nuotr.

Startuoja jau penktoji „Nacionalinė ekspedicija“ – plauks ir Baltijos jūra.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jau šį sekmadienį, birželio 16 d., iš LRT kiemo išvyks jau penktoji „Nacionalinė ekspedicija“. Iki liepos 6 dienos, kuomet iškilmingai finišuos Kaune, prof. Alfredo Bumblausko vadovaujama ekspedicija plauks Dauguvos upe per Baltarusiją ir Latviją, Baltijos jūra pasieks Saremos salą Estijoje, o vėliau per Žemaitiją grįš į Kauną.

Kartu su visa komanda į naują kelionę iškyla ir nuolatinis „Nacionalinių ekspedicijų“ dalyvis, rusniškis laivadirbys Simas Knapkis su sūnumi Uosiu.

Šiemet planuojama plaukti Dauguva per Baltarusiją ir Latviją, vėliau aplankyti ir Žemaitiją.

Dauguvos upe ekspedicijos dalyviai plauks dviem mažaisiais istoriniais upių laivais. Šiame etape, pasak, S. Knapkio, jų laukia daug išbandymų dėl žemo vandens ir daugybės užtvankų.

Ne mažiau sudėtingas žada būti kelionės etapas Baltijos jūra.

„Šiemet mūsų laukia išskirtinis iššūkis – vienas iš kelionės etapų suplanuotas Baltijos jūra. Iš Rygos į Saremos salą planuojame plaukti Klaipėdos universiteto burlaiviu „Brabander“. Neabejojame, kad tai bus įspūdinga ir išskirtinio kapitonų meistriškumo pareikalausianti užduotis“, – atskleidė vienas iš ekspedicijos dalyvių, žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Anot S. Knapkio, šiame etape prie ekspedicijos žada prisijungti ir ketvirtosios „Nacionalinės ekspedicijos“ Ukrainoje dalyvė Monika Dobrovolskytė iš Šyšos kaimo.

Grįžę į Klaipėdą, ekspedicijos dalyviai perlips į praeitų metų ekspedicijoje Ukrainoje dalyvavusį vytinės tipo upių burlaivį „Vytautas Didysis“, kuriuo plauks Danės upe. Vėliau jau sausumos keliais jie aplankys įvairius Žemaitijos miestus ir miestelius. O paskutinį etapą iki Kauno, į kurį, pasak S. Knapkio, bus pakviesti visi ankstesnių ekspedicijų dalyviai, žygeiviai vėl įveiks vandeniu.

Nuo rudens rodomose laidose LRT žiūrovai išvys jau pasiilgtus ir naujus ekspedicijos dalyvius. Prof. Alfredo Bumblausko komandoje dalyvaus muzikologė Zita Kelmickaitė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, muzikantas Gabrielius Liaudanskas-Svaras, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, istorikai Simonas Teškevičius, Barbara Stankevič, Robertas Petrauskas, verslininkas Arminas Darasevičius. Šiais metais prie ekspedicijos prisijungė žurnalistė, LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Aistė Plaipaitė ir istorikė Madara Žgutė.

Keliaudami ekspedicijos dalyviai sieks atskleisti įdomius istorijos momentus, ryšius su kaimyninėmis valstybėmis, laivybos, jūreivystės bei gamtos įdomybes. Lietuvoje aplankomų vietų bendruomenės bus kviečiamos susitikti su „Nacionalinės ekspedicijos“ keliautojais ir pasidalyti savo istorijomis.

Ekspedicijos dalyviai Lietuvoje aplankys:
birželio 30 d. – Kretingą, Palangą;
liepos 1 d. – Plungę, Platelius;
liepos 2 d. – Telšius, Varnius;
liepos 3 d. – Kurtuvėnus;
liepos 4 d. – Šiaulius, Tytuvėnus;
liepos 5 d. – Ariogalą, Kėdainius;
liepos 6 d. – Kauną (finišas).

www.lrt.lt ir www.silutesetazinios.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kelias į Rusnę bus uždarytas iki rudens.

Kelias iš Šilutės į Rusnę – tik vienas.
Tačiau ne bet koks, o su nauja estakada.
Bet dabar jisai uždarytas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tiesa, yra du aplinkkeliai: vienas oficialus – per Sausgalvius, kitas pačių rusniškių „pramintas“ lauko keliu per Rupkalvių ir Šyšos kaimus.
Pirmasis gerai prižiūrimas, bet rusniškiams per ilgas.
Antrasis žymiai trumpesnis, bet jo būklė apverktina.
Todėl rusniškiai vėl šaukiasi pagalbos: prašo užtikrinti tokį susisiekimą, koks buvo ne kartą žadėtas, – kad tvarkomame kelyje būtų atidaryta bent viena eismo juosta, o eismas būtų reguliuojamas šviesoforais.
Rusniškiai surašė raštą Seimo nariui A. S. Nausėdai: prašo jų vardu kreiptis į Susisiekimo ministeriją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją.
Bet vargu ar jiems tai padės, nes, kaip teigia rangovai (UAB „Tilsta“), nėra jokių galimybių atnaujinti eismą kelyje į Rusnę, kol vyksta sankasos stiprinimo darbai.
Tas. kelias bus uždarytas iki rudens, sako jie.
Todėl vykstantiems į Rusnę ar Šyšos kaimą dar ilgai teks kelti dulkes važiuojant aplinkkeliais.
Jų yra du: vienas oficialus – per Sausgalvius, kitas pačių rusniškių „pramintas“ lauko keliu per Rupkalvių  ir Šyšos kaimus.
Pirmasis gerai prižiūrimas, bet rusniškiams per ilgas.
Antrasis žymiai trumpesnis, bet jo būklė apverktina.
Na, bent jau yra iš ko rinktis.

H. Šojaus muziejaus nuotr.

Šilutės Hugo Šojaus muziejus renka informaciją apie Macikų lagerį ir prašo atsiliepti ten kalėjusiųjų arba jų giminių, kaimynų, pažįstamų, kurie galėtų daugiau papasakoti apie patį lagerį, kalėjimo sąlygas ir pan.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Muziejaus inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Visų taip laukiamas apžvalgos bokštas Atmatos upės žiotyse geriausiu atveju bus baigtas statyti 2020-ųjų pabaigoje.

Šiuo metu vyksta bokšto projektavimo darbai. „Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė birželio 7 d. str. „Ne tik rusniškiams“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų pirkimų ir projektų skyriaus vyriausiojo specialisto Sauliaus Dragūno, bokšto statybos darbų pirkimas turėtų būti skelbiamas šių metų rudenį arba žiemą, o patys statybos darbai, jeigu sklandžiai vyks viešasis pirkimas, galėtų prasidėti kitų metų pavasarį.

Per kiek laiko bus pastatytas bokštas, priklausys ne tik nuo rangovų.

Bokšto projektas dar šią vasarą turėtų būti pristatytas pamario krašto visuomenei.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žarninių enterokokų kiekis Šyšos upėje ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu ir Kuršių mariose ties Kintais viršija nustatytą higienos normą, todėl šiose maudyklose draudžiama maudytis, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Atmatos upės ties Rusne ir Žemaičių Naumiesčio tvenkinio vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 3 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2019 m. birželio 3 d. maudyklų vandens kokybės stebėjimų rezultatai

www.silute.lt nuotr.

Informacija – mūsų, išvados – jūsų.

Nepraėjo nė 2 savaitės, kai sulaukėme atsakymo į paklausimą dėl 2020 metams padidintų nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apie valdžios dovaną šilutiškiams – didesnius mokesčius rašėme gegužės 29 d. str. „Valdžios dovana šilutiškiams – didesni mokesčiai“.

Atsakymo sulaukėme tik praeitą penktadienį, birželio 7 d.

Kam įdomu – prašom:

Organizatorių nuotr.

Kintai Arts menininkų rezidencija 2019 m. gegužės mėnesį atidarė naują sezoną.

Per vieną mėnesį laikotarpį Kintuose jau rezidavo keturios menininkės iš Estijos, Amerikos, Singapūro ir Prancūzijos. Pirmoji rezidentė, menininkė iš Estijos Johanna Mudist tris savaites Kintų miestelyje rinko istorijas jau keletą metų vystomam „Mažojo žmogaus“ (angl. Little Man) piešinių ir tapybos projektui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pavadinimas „Mažasis žmogus“ – tai nuoroda tiek į piešinėlių dydį, kuriuose atvaizduojami mažyčiai žmogeliukai, tiek į egzistuojančias socialines piramides bei jose vyraujančią hierarchiją. Johanna buvo Kintai Arts ir Tartu menininkų rezidencijos mainų programos dalyvė.

Per gana trumpą laiką išvysti Kintų miestelio ypatumus pavyko ir tapytojai iš JAV Annai Teichei. Dėl nenumatytų aplinkybių autorė turėjo išvykti vos po savaitės, tačiau po apsilankymo Ventės rage Anna apsisprendė dalyvauti „Migruojančių paukščių“ projekte ir savo tapybos kūrinius siųs į Kintus iš Sietlo, JAV.

Dar nesibaigus gegužės mėnesiui į rezidenciją atvyko menininkė iš Singapūro MaryAnn Loo. Kūrėja šiais metais pradėjo keliauti po visą pasaulį, kiekviename mieste palikdama po svajonių medžio freską. Į šį 100 svajonių medžių projektą MaryAnna nusprendė įtraukti ir Kintus – susipažinusi su vietos specifika, krašto simboliais bei paveldu menininkė surengė kūrybines dirbtuves Šilutės rajono vaikų meno mokyklos, Kintų skyriaus auklėtiniams. Dvi dienas trukusių užsiėmimų metu MaryAnna kartu su vaikais sukūrė freską, puošiančią miestelio viešąją erdvę, esančią šalia Kintų darželio. Šiais medžiais autorė žiūrovams siekia priminti apie jų svajones ir kviečia klausti, ar mokame kiekvieną dieną įvertinti kaip unikalią galimybę priartėti dar vienu žingsniu prie sau išsikeltų tikslų?

Nuo birželio pradžios rezidencijoje taip pat kuria tapytoja ir video menininkė iš Paryžiaus Lala Drona (Jade Edwards). Kalbėdamasi su įvairiais žmonėmis autorė tiria moters vaidmenį ir būseną skaitmeniniame amžiuje. Rezidencijos metu Lala planuoja sukurti tris tapybos darbus ir savo kūrybą bei ją dominančias temas pristatyti viešame renginyje.

Kintai ARTS inf.

Apžvalgos bokštas iškils Atmatos upės žiotyse. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Vyksta apžvalgos bokšto, iškilsiančio Atmatos upės žiotyse, projektavimo darbai.

Apžvalgos bokšto Nemuno deltos regioniniame parke techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo sutartis jau pasirašyta. Vyksta projektavimo darbai.

Projektuojamas 25-30 metrų aukščio bokštas (aukštis bus parinktas atsižvelgiant į gretimų medžių aukštį ir kitas matomumo galimybes). Iki jo ves apie 1 km ilgio ir apie 1,2 m pločio pakeltas nuo žemės paviršiaus takas, kuris turės būti pritaikytas ir neįgaliesiems.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Take numatyta įrengti 3 informacinius stendus ir vieną atokvėpio vietą.

Projektas turi būti parengtas iki rudens.

Daugiau – kitą savaitę, kai sulauksime Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atsakymo į paklausimą.

am.lrv.lt nuotr.

Per iškilmingą Pasaulinės aplinkos dienos minėjimą vakar buvo pagerbti ir apdovanoti geriausi Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojai ir aplinkosaugai itin nusipelnę žmonės.

Vienu garbingiausių apdovanojimų aplinkosaugininkų bendruomenėje – Viktoro Bergo premija –įvertintas Vytautas Jusys, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Viktoro Bergo premija skiriama kas dveji metai Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojams už reikšmingus darbus arba ilgametę rezultatyvią veiklą aplinkos formavimo ir apsaugos srityje.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

100 proc. Šilutės rajone vėjų jėgainių parką valdančios bendrovės „Vėjų Spektras“ akcijų įsigijo Šveicarijos „Quaero Capital“ valdomas investicijų fondas „Quaero European Infrastructure Fund“, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Sandorio vertės šalys neatskleidžia.

Tai pirmoji šio fondo investicija Baltijos šalyse.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono vanduo pakankamai švarus, kad būtų galima maudytis.

Paprastai gegužės mėnesio paskutinio dešimtadienio vidutinė vandens temperatūra Lietuvos upėse ir ežeruose siekia 15–16 °C. Tačiau šių metų pavasaris negailėjo šiltų orų, todėl ir dalis upių bei ežerų jau spėjo įšilti iki 19–21 °C, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Maudantis komfortas jaučiamas, kai vandens temperatūra pakyla per 18 °C.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iki gegužės 24 d. buvo stebimas ryškus vandens telkinių temperatūros kilimas, kuriam įtaką darė saulėti ir šilti orai. Tačiau šią savaitę kiek atvėsus orams didžiojoje dalyje šalies upių vandens temperatūra nukrito ir svyruoja nuo 15 °C iki 17 °C (Šventojoje, Merkyje, Nemune, Neryje, Žeimenoje, Šalčioje ir Ventoje). Uždaruose vandens telkiniuose temperatūra dar taip greit nesureagavo į orų permainas, todėl Baluošo, Spindžiaus, Alnio ir Girutiškio ežeruose vandens temperatūra laikosi 17–19 °C.

Ežerų vanduo pasižymi skirtingos temperatūros sluoksniais, todėl įšilęs gali būti tik paviršinis sluoksnis, o giliau temperatūra ryškiai mažesnė. Upių vandens temperatūrai pasiekus 18 °C, tikėtina, kad tokia ji vyraus ir didžiojoje upės dalyje (tiek priekrantėje, tiek centre).

Kuršių marių vandens temperatūra tiek ties Nida, tiek ties Vente – 15 °C. Baltijos jūros vanduo vis dar vėsus – Klaipėdoje 13 °C, o Nidoje 12 °C.

Tikimasi, kad birželis prasidės vasariškais orais, taigi vandens telkiniai turėtų įšilti ir maudynių sezonas prasidės laiku.

www.meteo.lt ir www.silutesetazinios.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai gegužės 20 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo maudyklų vandeniui taikomų higienos normų.

Ištirtas ir Vilkėnų, Ramučių, Šylių, Degučių, Vainuto bei Krauleidiškės tvenkinių vanduo. Jų vanduo taip pat pakankamai švarus, kad būtų galima maudytis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

……………………2019 m. maudyklų vandens kokybės stebėjimų rezultatai

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Esant palankioms oro sąlygoms, eismas kelyje iš Šilutės į Rusnę bus atnaujintas ketvirtadienį, praneša AB „Kauno tiltai“, atsakydama į mūsų paklausimą.

Vykdant darbus kelyje į Rusnę numatomi kelio susiaurėjimai iki vienos eismo juostos. Kad būtų užtikrintas transporto judėjimas abiem kryptimis, eismas bus reguliuojamas šviesoforais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelias iš Šilutės į Rusnę buvo uždarytas netrukus po oficialaus estakados atidarymo dėl pralaidos įrengimo darbų šiame kelyje. Šiuos darbus planuojama baigti šį penktadienį.

Buvęs Macikų lagerio karceris. (Šilutės H. Šojaus muziejaus nuotr.)

Vyriausybė pritarė darbo grupės parengtai Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objekto komplekso (1941-1955 m.) sutvarkymo koncepcijai ir jos įgyvendinimo 2019-2024 m. veiksmų planui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Macikų lageriai – unikalus istorinis objektas, kuris reikšmingas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu aspektu. Tai vienintelė vieta Lietuvoje ir viena iš retų vietų Rytų ir Vidurio Europoje, kurioje glaudžiai persipina abiejų totalitarinių režimų žmonių kalinimo ir žudymo struktūros. Skirtingais laikotarpiais Macikuose buvo kalinami lietuviai, amerikiečiai, austrai, australai, belgai, britai, čekai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, rumunai, rusai, vengrai, vokiečiai bei kitų tautybių žmonės. Privalome deramai įamžinti jų atminimą, tad Vyriausybė ir ateityje didelį dėmesį skirs svarbių istorinės bei kultūrinės atminties objektų sutvarkymui ir išsaugojimui“,- sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

Visų pirma numatyta sutvarkyti Macikų lagerių belaisvių kapines ir deramai įamžinti Macikų lagerių aukų atminimą. Antras tikslas – įrengti vientisą Macikų lagerių muziejų-memorialą, skleidžiantį žinią apie XX a. viduryje Macikuose vykdytus totalitarinių nacistinio ir stalininio režimų nusikaltimus bei jų tragiškas pasekmes.

Ketinama ekshumuoti Macikų lagerių belaisvių palaikus, rastus masinėje kapavietėje Armalėnų kaime ir juos pagarbiai palaidoti naujame žemės sklype šalia Macikų lagerių belaisvių kapinių. Bus sutvarkyta Macikų belaisvių kapinių teritorija, išplėtojant kapinių infrastruktūrą, numatoma įamžinti Macikų lagerių aukų atminimą sukuriant memorialinį akcentą.

Vykdant parengtą planą, Macikų lagerių objektų komplekse muziejinei-memorialinei veiklai plėtoti žadama suformuoti kompaktišką vientisą 4,7 ha teritoriją. Ji apimtų Macikų lagerių karcerį ir pirtį, sklypą viešiesiems renginiams organizuoti, automobilių aikštelei bei kitos infrastruktūros plėtrai, belaisvių kapines ir žemės sklypą, kuriame numatoma palaidoti Armalėnų kaime rastus Macikų lageriuose mirusių ar nužudytų belaisvių palaikus. Taip pat būtina sutvarkyti Macikų lagerių muziejaus-memorialo teritoriją, skirtą muziejinei veiklai, ir joje esančius buvusius lagerių statinius pritaikyti ekspozicijoms.

Ateityje ketinama išplėtoti Macikų lagerių muziejaus-memorialo lankytojų aptarnavimo infrastruktūrą: nutiesti takus, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, sanitarinius mazgus, atitinkamus mažosios architektūros elementus, apšvietimą, informacinius stendus. Taip pat numatoma įrengti aikštę, skirtą viešiesiems renginiams; aktualizuoti, atnaujinti, išplėsti arba įrengti naujas Macikų lagerių muziejaus-memorialo ekspozicijas.

lrv.lt inf.

Stop kadras.

Šeštadienį oficialiai atidaryta estakada.

Renginį įamžino LNK televizija.

Kam įdomu – prašom: https://lnk.lt/video/atidaryta-estakada/65022

Skaityti toliau