www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žvejybos amatas Kuršių mariose turi gilias tradicijas, žvejybos būdai nepasikeitė mažiausiai 50 metų, ko negalėtume pasakyti apie žvejų mėgėjų įmantrius būdus, masalus, žvalgybą ir kt.

Žvejybos įrankių skaičius iki 2008 metų buvo apie 1350 vnt., pasitraukus 19 įmonių iš verslo, šiuo metu yra 979 vnt. Kiekviena įrankių rūšis turi tam tikrą leidžiamą terminą ir žvejybos vietas. Pridedamas kalendorius, kuris atspindi žvejybos galimybes žvejoti tam tikrais įrankiais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kadangi asociacija „Lašišos dienoraštis“ viešai skelbia daug duomenų, kurie dažnai iškreipti, todėl asociacijos “Lampetra” įmonės ne kartą ketino duoti į teismą dėl neteisingų duomenų viešinimo arba jų interpretavimo.

ŽĮA „Lampetra“ asociacija yra pripažinta gamintojų organizacija, registruota Europos Sąjungos gamintojų organizacijų sąraše, todėl disponuoja patvirtintais pirminiais žuvų sugavimo ir gautų pajamų duomenimis, todėl norėtųsi, kad būtų pateikiami teisingi duomenys visuomenei. Analizę apie išteklius turi daryti mokslo ir ministerijų atstovai. Kalbant apie žuvų išteklių būklę, reiktų įvertinti visus žuvų bendrijos indeksus, kurie apsprendžia Kuršių marių išteklių būklę kaip vidutinę, o ne išsitraukti vienintelį indeksą, t.y. dydžio indeksą. Kaip pavyzdys apie deklaruojamas lašišines žuvis, pateikiamoje Lašišos dienoraščio informacijoje, sakoma, kad tik vienas žvejas verslininkas deklaravo šias žuvis 2018 metais, kai Aplinkos ministerijos ir mūsų statistikoje – aštuoniolika įmonių, 2019 metais – 24 įmonės. Neturime ko slėpti, kreipėmės į Aplinkos komitetą dėl didėjančių lašišinių žuvų išteklių ir apsunkintų verslo sąlygų, nes kasmet įvedami aplinkosauginiai apribojimai žvejams verslininkams, didėja sąnaudos, žvejai negali sužvejoti leistinų žuvų, žlugdomas verslas, laukiame Vyriausybės sprendimo.

Išsakant nuomonę apie žuvų sukuriamąją vertę, norėtųsi, kad žvejai mėgėjai plačiau pasidomėtų visa žuvies produktų sukuriama grandine, t.y. žuvies perdirbėjų, ind. veikloje fizinių asmenų, visuomeninio maitinimo įstaigų bei kiek pridėtinės vertės sukuriama švenčių organizavimo metu (žuvienės čempionato Šilutėje, Palangoje – „Stintų“, Jurbarke – žiobrinės, Nidoje – „Stinta pūkis“ ir „Žiobrine“ ir kt.), arba siūlytume naudoti Europos Sąjungos reglamentuose numatytą iš šviežios žuvies sukuriamos vertės išraišką, kuri, kaip skelbiama, sudaro tik dešimtąją dalį nuo visos galutinės sukuriamos vertės. Todėl pajamos, mokesčiai turėtų būti dauginami iš dešimties.

Kalbant apie verslinę žvejybą, reikėtų nepamiršti visų šio telkinio naudotojų, ypač atkreipiant dėmesį į dešimt kartų padidėjusią mėgėjų žvejų bendruomenę, lyginant su dešimtmečiu atgal, kuriai atiduotos visos Lietuvos upės (išskyrus sezoninę stintų žvejybą ), ežerai, kurių yra apie 300 vnt. (išskyrus keletą, kuriuose dar vykdoma sezoninė stintelių, seliavų žvejyba), ir Kauno marios nuo 2013 metų. Žvejų mėgėjų sugavimai jau du kartus viršija žvejų verslininkų žuvų sugavimus. Pagrindinis Lietuvos žmonių aprūpinimas šviežia gėlavandene žuvimi vykdomas iš vienintelio telkinio, t.y. Kuršių marių, kuriose žvejai verslininkai sužvejoja ir pateikia į rinką apie 1000 tonų žuvų. Kadangi šio telkinio naudotojai esame ne vieni, prie mūsų šliejasi žvejai mėgėjai, kormoranai, Rusijos Federacijos žvejai, todėl vertinant Kuršių marių GYVYBĘ, sąžininga būtų įvertinti visų naudotojų sužvejojamus ir išgaudomus kiekius.

Taip pat norėtųsi, kad „Lašišos dienoraščio“ atstovai, garsiai šaukdami ir kviesdami visuomenę į akcijas, nepamirštų ir kitų su Kuršių mariomis susijusių problemų, tokių kaip Grigeo taršos įtaka žuvų jaunikliams, Kuršių marių išgilinimo ties Kiaulės nugara srovių atsiradimo ir druskingo vandens išplitimo į Kuršių marias įtakos žuvų rūšims bei žuvų migracijos keliams, kurie nuo 2015 metų suka link Rusijos Federacijos, kormoranų kolonijų išplitimo nuo Juodkrantės iki Rusnės, žemupio upių (Vytinės, Skatulės, Skirvytės, Šakutės, Pakalnės) atšakų užseklėjimo ir žuvų nepatekimo į nerštavietes problemų ir kt. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad Kuršių marios yra ne tik tarpiniai vandenys, bet ir tarptautiniai, todėl žinant, kad pasienyje sienų nėra, tikėtis, kad žuvis telksis ir stovės kasmet sūrėjančiose mariose būtent Lietuvos pusėje, yra mažiausiai naivu. Asociacija vykdo projektą „Aplinkos sąlygų pokyčių įtaka Kuršių marių žuvininkystei“, kuris atsakys į daugelį klausimų.

Tikimės Seimo narių ir Vyriausybės teisingo požiūrio šiuo klausimu, kad artėjant rinkimams neužkibs ant mėgėjų žvejų kabliuko, nes laisvalaikio pomėgis turėtų likti pomėgiu, bet ne verslu, nes daugeliui žvejų mėgėjų jis tampa verslu, o žvejybos amatas paveldėtas ir perduotas mums iš senolių, pamario krašte neišnyks ir neteks šio kultūrinio paveldo amato demonstruoti jaunoms kartoms, kaip tai daro praradusios žvejus Europos Sąjungos šalys.

Susijęs: „Žvejybos mėgėjai kelia bangą: verslininkų tinklams ne vieta Kuršių mariose“

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Tačiau atlaidų niekas neatšaukė.

Šiemet dėl COVID-19 grėsmės visame Šilutės rajone nevyks tradicinės gyvenviečių šventės. Todėl nebus ir Švėkšnos Dvaro šventės. Tačiau Švėkšnos šv. Jokūbo katalikų parapija kviečia visus atvykti į iškilmingus šv. Jokūbo atlaidus, kurie vyks liepos d. 26 d. (sekmadienį).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per mišias visus susirinkusius bažnyčioje pasveikins Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras (vadovas kapelmeisteris Egidijus Miknius) kartu su muzikos pedagoge Aušra Liutkute (sopranas.)

Po mišių klebonijos sode visų lauks šventinės staigmenos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ar Žemaičių Naumiesčio seniūnijos darbuotojams leidžiama darbo metu apsipirkinėti turguje?

Matyt, leidžiama, jeigu jau jie taip elgiasi.
Bet apie tai „Šilutės ETA Žinios“ jau rašė – „Turgus – dalykas šventas“.
O dabar prašome susipažinti su Žemaičių Naumiesčio seniūnijos specialistės Vaidilutės Dūdienės parengtu atsakymu į mūsų el. laišką.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Seniūnijos specialistės Vaidilutės Dūdienės atsakymas

„Seniūnija išduoda leidimus viešajai prekybai, todėl seniūnijos darbuotojai kontroliuoja ir stebi ar visi prekiaujantys turguje turi Leidimą, kuris išduodamas pateikus prašymą ir apmokėjimo kvitą. Tuo pačiu laiku darbuotojai kažkiek ir apsiperka. Turguje prekiauja ir jį lanko ūkininkai, pensininkai ir kiti seniūnijos gyventojai, kuriuos norima sutikti dėl informacijos perteikimo. Bet tai nėra sistemingas ar dažnas lankymasis turguje.

Socialinės darbuotojos, darbui su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis, darbo grafikus susidaro pačios. Darbo laikas kartais būna ir nuo 10 iki 19 val. Taip pat turguje lankomasi su šeimomis, kurioms teikia paslaugas: pataria, rekomenduoja ką pirkti arba lankomasi ir be jų, norint sužinoti maisto, daržovių kainas ir informuoti šeimas.

Turgaus dienomis seniūnijos darbuotojas privalo stebėti ir kontroliuoti prekeivių leidimus dėl viešosios prekybos. Viešoji prekyba Žemaičių Naumiestyje vyksta iki 12 val., todėl apsipirkti savo reikmėms eisime prieš darbo pradžią.“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ar Žemaičių Naumiesčio seniūnijos darbuotojams leidžiama darbo metu apsipirkinėti turguje?

Matyt, leidžiama, jeigu jau jie taip elgiasi.
Juolab kad turgus – dalykas šventas.
Kita vertus, kaip sakoma, visus reikalus reikia sutvarkyti darbo metu, kad po darbo galėtum drožti tiesiai namo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

O jeigu rimtai, tai šiandien sulaukėme pasipiktinusios skaitytojos laiško.
Štai ką ji rašo: „Žemaičių Naumiestyje kiekvieną penktadienį vyksta turgus. Iškilo klausimas: ar Ž. Naumiesčio seniūnijos darbuotojams darbo metu yra leista kiekvieną penktadienį apsipirkinėti turguje? Neužtenka vieno karto, į turgų einama kaip į šventę, po kelis kartus. Perka lašinius, bulkas, prisideda maišelį, nešasi atgal į darbą, po to einama smulkesnių dalykų, pvz., pėdkelnių, saldumynų… Eina ne iš karto visi – po vieną arba grupėmis. Eina tik tie, kas dirba sėdimąjį darbą…“
Tų, kas dirba sėdimąjį darbą, pavardės žinomos ne tik laiško autorei.
Dabar jas jau žino ir Žemaičių Naumiesčio seniūnas.
Tačiau jam dar ateis laikas pasireikšti.
Anot skaitytojos, gyventojai yra pasipiktinę tokiu vietinės reikšmės valdininkų elgesiu.
„Nes tai vyksta ne prieš darbo valandas ir ne per pietų pertrauką, – toliau rašo skaitytoja. – Taip tikriausiai niekur nėra. Čia yra per daug sau leidžiama, juk kone visose darbo vietose darbo metu yra griežtai draudžiama kažkur išvykti“.
Kitą kartą skaitytoja žada paviešinti ir darbo metu turguje apsiperkančių Naumiesčio seniūnijos darbuotojų nuotraukas.
Kitą kartą (parašyti šia tema) žadame ir mes – kai sulauksime Žemaičių Naumiesčio seniūno atsakymo į el. laišką.
Tam kartu tiek.

Domantas. Dieną prieš kelionę į Daniją. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Rusniškio ekstremalo laukia nauja akistata su Baltijos jūra.

Šiandien ketvirtadienis, liepos 16-oji.
Rusniškis Domantas Laukevičius jau kelyje į Daniją.
Jau šį savaitgalį jis planuoja dar kartą susigrumti su Baltijos bangomis – savo jūrine baidare „Žaibas“ jis vienui vienas plauks į Lietuvą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš šiaurės Danijos į Klaipėdą.
Apie 1 300 kilometrų jūra palei Danijos, Vokietijos, Lenkijos ir Kaliningrado srities krantus.
Po kelias dešimtis kilometrų per dieną.
Ir taip iki rugsėjo pradžios.
Ne kiekvienas tam ryžtųsi.
Nedaug tokių Lietuvoje ir sutiktum.
Būtent tai Domantą ir „veža“.
Na, dar noras išbandyti save.
Vėl ir vėl…

Palankaus vėjo tau, Domantai!
Stebėsime, kaip tau sekasi, ir lauksime sugrįžtančio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugiau nei 60 daugelio dar neatrastų objektų Klaipėdos regione – tai karantino metu, atsižvelgiant į aktualijas ir galvojant apie lietuvių atostogų planus, visuomenei pristatoma nauja kampanija „Grynas takas“.

Asociacija „Klaipėdos regionas“ išgrynino lankytinus objektus Klaipėdos regione, esančius po atviru dangumi, ir sujungė juos į naują, 600 kilometrų besidriekiantį „Gryno tako“ žemėlapį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tikimasi, kad šie objektai pritrauks išsiilgusius naujovių, vertinančius ekologiją ir tvarų keliavimą bei norinčius išvengti poilsiautojų, vasaros metu besibūriuojančių populiariuose pajūrio objektuose.

„Šia kampanija tikimės pradėti tvaraus turizmo madą Lietuvoje, kad žmonės kuo daugiau laiko leistų gryname ore, kuo mažiau keliautų automobiliais, saugotų gamtą, dalijamės nuostabiai gražiomis Klaipėdos regiono vietomis, kuriose galima saugiai leisti laisvalaikį ar atostogas. Be to, keliauti gryname ore saugu dėl vis dar išliekančios koronaviruso grėsmės“, – apie „Gryno tako“ idėją kalba asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė Klaudija Kionies.

Net 600 kilometrų gryno keliavimo

Kampanijos šūkis – „Nenupuššššk“ kviečia Klaipėdos regione pastebėti viską, kas ošia: pušis, jūrą, vėją, susiplanuoti atradimų kupiną kelionę, pailsėti gryname ore. Prie „Gryno tako“ kampanijos jungiasi septynios Klaipėdos regiono savivaldybės. Kampanija pagalvojo ir apie keliautojų patogumą – populiarioje, Vlados Musvydaitės inicijuotoje mobilioje aplikacijoje „Walk15“ galima rasti NENUPUŠK maršrutą, kuris driekiasi per septynias Klaipėdos regiono savivaldybes nuo objekto iki objekto – visa tai sudaro apie 600 kilometrų. Žygtakiai, piliakalniai, paplūdimiai, parkai, švyturiai, didieji akmenys ir net skaitykla po atviru dangumi – iš viso 65 objektus galima pasiekti įvairiais tvaraus keliavimo būdais: dviračiu, pėsčiomis, baidare, laivais ar kemperiais. Siekiama, kad keliautojai kuo daugiau laiko praleistų gryname ore harmonijoje su gamta.

Kviečia jungtis ir verslą

Pasak asociacijos „Klaipėdos regionas“ komunikacijos projektų vadovės Giedrės Vaicekauskaitės, „Gryno tako“ idėja išaugo į kampaniją, kuria siekiama įtraukti ir smulkiuosius verslininkus, o taip pat ir keliautojai bus kviečiami paremti Gryno tako idėją, prisidėti prie būsimų tvarių turizmo ir socialinių projektų. „Kviečiame visus regiono smulkiuosius verslininkus prisijungti prie „Gryno tako“ idėjos ir tapti draugais – suteikti nuolaidas atvykstantiems turistams, keliautojams ir taip atsirasti naujajame „Gryno tako“ žemėlapyje. Taip pat bus galimybė paremti „Gryną taką“ ir viską, kas ošia: jūrą, vėją, pušis. Kampanijai įsibėgėjus keliautojai galės įsigyti „Gryno tako“ atributikos, o už dalį iš šių pardavimų gautų lėšų planuojama sodinti medžius, mokyti buriuoti vaikus iš sunkiai besiverčiančių šeimų, kitų įdomių ir įvairių socialinių iniciatyvų“, – pasakoja G. Vaicekauskaitė.

Kampanijai sukurtas garso takelis

Grynas takas turi ir savo garso takelį, kurį sukūrė muzikinis projektas „Tykumos“. „Bokštai, tiltai, takai ir kiti objektai turi savitą garsą, todėl sugalvojome kurti muziką, pripildytą autentiškų, Klaipėdos regionui būdingų muzikinių intarpų. Šis garso takelis sukurtas tam, kad „Grynas takas“ turėtų ne tik „veidą“, bet ir „balsą“, būtų ne tik grynas, bet ir gyvas. Siekiame, kad „Gryname take“ apsilankę keliautojai susietų savo įspūdžių vaizdus su garsais, galėtų klausytis muzikos, kuri primena apie jų kraštą net jiems esant toli“, – apie muzikinio takelio turinį kalba „Tykumos“ kūrėjas Kristijonas Lučinskas. Meditatyvų, beveik valandos trukmės garso takelį planuojantys keliauti „Gryno tako“ maršrutu ar juo jau keliaujantys poilsiautojai gali išgirsti čia: https://www.youtube.com/watch?v=yd-4RPN6ko4.

Daugiau informacijos apie Gryno tako kampaniją ir žemėlapį nuo šiandien galima rasti Gryno tako socialinių tinklų profiliuose: https://www.facebook.com/grynastakas/, Instagram paskyroje „Grynas takas“ arba tinklapyje www.grynastakas.lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Liepos 7 d. tyrimo duomenimis, Atmatos upėje ties Rusne žarninių enterokokų ir lazdelių koncentracija vandenyje neviršija nustatytos higienos normos (tyrimo rezultatai pridedami).
Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Macikų lagerių kapinės. (iš archeologinių žvalgymų ataskaitos)

2019 m. Šilutės r. sav., Macikų k., teritorijoje šalia H. Zudermano g., buvo atlikti nedestruktyvūs archeologiniai žvalgymai.

Tyrimų užsakovas – Šilutės muziejus vykdo Macikų koncentracijos stovyklos kapinių inventorizavimo projektą. Vienas iš šio projekto tikslų – kapinių situacijos plano sudarymas, pažymint vizualiai atsekamas bei tikėtinas kapų vietas, kurios nematomos dabartiniame reljefe.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiam tikslui įgyvendinti buvo panaudoti nedestrukciniai archeologinių tyrimų metodai – 3D lazerinis skenavimas ir tyrimai georadaru (GPR). Tyrimai atlikti saugomos nekilnojamos kultūros vertybės – Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos GULAG`o lagerio objektų kompleksas – teritorijoje.

Šilutės H. Šojaus muziejus siūlo susipažinti su parengta archeologinių žvalgymų ataskaita. Kam įdomu – prašom: https://www.silutesmuziejus.lt/wp-content/uploads/2020/07/Rimkus_Maciku-koncentracijos_stovykla_2019_ataskaita-1.pdf.

D. Gailiūnienės nuotr.

Liepos 6-ąją Švėkšnos miestelio bendruomenė prisijungė prie viso pasaulio lietuvius jungiančios iniciatyvos – Tautiškos giesmės giedojimo. Nepaisant vasarai žvarboko ir vėjuoto oro, didžiulis būrys švėkšniškių, pasipuošę vėliavomis, tautiniais kostiumais, trispalvės aksesuarais bei kita tautine simbolika, rinkosi vienu balsu giedoti Lietuvos himno.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pakilią nuotaiką palaikė vietos kolektyvai – Inkaklių folkloro ansamblis „Dainoriai“ (vad. Virginija Rukšnaitienė) ir šokių kolektyvas „Šalna“ (vad. Asta Sapetkienė), kurie dovanojo dainas ir šokius: energingieji šokėjai kvietė susirinkusiuosius šokiui, gera nuotaika netruko pasklisti skvere prie Švėkšnos bažnyčios.

Neapsieita ir be švėkšniškių tradicijos – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną pasveikinti atėjusius Mindaugus. Šiemet iš gausybės būrio buvo vos vienas.

Gražių sveikinimo žodžių negailėjo nei Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, nei Klebonas Julius Meškauskas, nei Šilutės r. sav. tarybos nariai Arūnas Kurlianskas ir Antanas Martinkus. Eilėmis prabilo švėkšniškė Vida Nognienė, sveikindama visus su Valstybės diena. Renginio atmosfera buvo pilna pasididžiavimo ir bendrystės jausmo.

Ši, vietos žmonių geranoriškumu ir bendryste sukurta, šventė dar kartą įrodė, kad Tautiška giesmė neskamba po vieną – skamba garsiai ir iš širdies, kai mūsų daug!

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Birželio 29 d., kai buvo imami mėginiai, Atmatos upės ties Rusne vandenyje žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių kiekis viršijo nustatytą higienos normą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitų maudyklų – Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. – vandens mikrobiologinės taršos rodikliai tądien neviršijo maudyklų vandeniui taikomų higienos normų.

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Po dvejų metų pertraukos prie Kalės tvenkinio vėl rinkosi muzikos ir poezijos gerbėjai. Liepos 2 d. vakarą čia vyko Švėkšnos krašto atlikėjų (Valerijus Volkovas, Rimantas Stankus, Mindaugas Nogaitis, Bronius Miklovis ir Marius Sūdžius) muzikiniai pasirodymai, o intarpuose savo kūrybos eiles skaitė lietuvių kalbos mokytoja senjorė Ramutė Zagurskienė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Meninis vakaras buvo skirtas paminėti Kalės tvenkinio susidarymo 400-ąsias metines. Projektą „Su gimtadieniu, lelijomis pražydęs Kalės tvenkiny” inicijavo technologijų mokytojas Vaidotas Didžiūnas ir „Diemedžio” ugdymo centro bendruomenė. Šis renginys išsiskiria iš kitų tuo, jog muzikos ir poezijos garsai klausytoją pasiekia, atsimušę į vandenį, mat žiūrovai įsikuria kitapus tvenkinio.

Įdomu tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre Kalės tvenkinio pavadinimo nebėra, jis pavadintas Švėkšnos tvenkiniu. Taip pat nebėra ir Šalnos upelio vardo (tai kairysis Švėkšnalės intakas, kurį užtvenkus ir susidarė Kalės tvenkinys), jis pavadintas Pakaliu. Neaišku dėl kokių priežasčių pasikeitė šių vandens telkinių pavadinimai. Istoriniai šaltiniai aiškiai liudija apie čia nuo seno tyvuliavusį Kalės tvenkinį ir čiurlenusią Šalną. Todėl „Diemedžio” ugdymo centro istorijos mokytojas Jonas Girskis paskatino kitais metais, atstatant istorinę tiesą, surengti vakarą su šūkiu „Grąžinkime Kalės tvenkiniui tikrąjį pavadinimą”.

Stop kadras.

Tokią naujieną šiandien įvykusiame susitikime su spaudos atstovais pranešė Šilutės rajono savivaldybės vadovai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Lietuvos geležinkelių” grupės bendrovė „LG Keleiviams” nuo birželio 26 d., penktadienio, atnaujina dar 15 vietinių traukinių reisų, 7-iuose keičiamas traukinių kursavimo periodiškumas. Reisai grąžinami įsivertinus nuosekliai augančius keleivių srautus ir atsižvelgus į keliaujančiųjų pageidavimus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jau nuo šio penktadienio daugiau traukinių kursuos maršrutais Vilnius–Kaunas–Vilnius, Vilnius–Trakai–Vilnius, Klaipėda–Šilutė–Klaipėda, Kaunas–Marijampolė–Kaunas ir Šiauliai–Radviliškis. Atnaujinti tvarkaraščiai skelbiami internetinėje svetainėje www.traukiniobilietas.lt.

„Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, matome, kad keleivių srautas mažesnis tik 30 proc. Sakome tik, nes karantino piko metu jis buvo kritęs daugiau kaip 80 proc. Džiugu, kad keleiviai pasitiki mumis ir grįžta. Vertindami tai, ir toliau rūpinamės kelionių saugumu: traukiniai reguliariai valomi dezinfekcinėmis priemonėmis, juose įrengti dezinfekcinio skysčio, skirto rankoms, dozatoriai. Keleivius raginame veidą prisidengti kaukėmis, skarelėmis ir movomis. Saugokime vieni kitus”, – sako „LG Keleiviams” generalinis direktorius Linas Baužys.

Pasak L. Baužio, dar iki karantino pabaigos, situacijai šalyje gerėjant, dalis prevencinių priemonių nuosekliai kito ir traukiniuose. Keleiviai už bilietus jau gali atsiskaityti tiek grynaisiais, tiek banko kortelėmis, be to, atnaujinta prekyba bilietais ir maisto produktais traukiniuose. Grąžinta ir siuntų pervežimo traukiniais paslauga. Pagal SAM atnaujintas taisykles, keleiviai nebėra sodinami vadinamąja šachmatine tvarka.

„LG Keleiviams” reguliariai seka keleivių srautus ir stebi bendrą padėtį šalyje, todėl jau du kartus vykdė dėl karantino optimizuotų vietinių traukinių reisų grąžinimą. Gegužės 11 d. atnaujinti 17 reisų, o gegužės 21 d. – dar 13. Po šio etapo bendrovė vykdys 166 reisus. Tolesnis reisų grąžinimas priklausys nuo keleivių srautų ir, žinoma, nuo to, kokia bus bendra koronaviruso situacija, nuo atsakingų institucijų rekomendacijų.

www.litrail.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 15 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo maudyklų vandeniui taikomų higienos normų.
Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Maudyklų vandens kokybės stebėjimų rezultatai

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pastarosiomis dienomis tropikų karštis sušildė vandens telkinius, kurie dar birželio pradžioje visai neskubėjo šilti. Prasidėjus maudynių sezonui, šalies upės ir ežerai dar nebuvo pasiekę maudymuisi palankios 18°C temperatūros. Tačiau dabar vandens telkiniai puikiai perteikia oro temperatūros įtaką ir pasiskirstymą skirtinguose šalies regionuose.

Šiuo metu rytinių rajonų ežeruose vanduo jau įšilęs iki 20 – 22 °C. Tačiau kiti šalies ežerai (Šlavantas, Paršežeris ir Stervas) tegali pasigirti 16 – 17 °C vandens temperatūra.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vakarinių rajonų upėse vanduo yra vėsiausias – apie 16 – 18 °C. Rytuose upės labiau įšilusios – vandens temperatūra siekia 20 – 22 °C ir puikiai tinka atsivėsinimui karštomis dienomis.

„Šalčiausias vanduo kol kas Upitoje ties Eidukais ir Tenenyje ties Miestaliais, kur vandens temperatūra yra apie 15 °C, todėl maudynėmis šiose upėse susivilios tik ištvermingiausieji. Labiausiai įšilo Birvėtos upė ties Lazinkomis ir Nemunėlis ties Kvetkais – apie 23 °C. Didžiosiose šalies upėse (Nemune ir Neryje) vyrauja maždaug 20 °C vandens temperatūra. Baltijos jūra kol kas dar nelepina šiltomis bangomis – vandens temperatūra tesiekia 13 °C, tačiau Kuršių mariose vanduo kiek šiltesnis – apie 18 °C“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos technikė Gintarė Kugytė.

Pasak jos, kadangi gegužės mėnuo (ypač antrasis dešimtadienis) buvo vėsesnis už daugiametę normą, pastebima, kad dėl to ir vandens telkiniai šyla lėčiau nei pernai. 2019 m. birželio pirmąjį dešimtadienį upėse ir ežeruose vanduo buvo įšilęs iki 22 – 26 °C, Baltijos jūroje vandens temperatūra siekė 20 °C, o Kuršių mariose – net 25 °C.

www.meteo.lt inf.

Stop kadras.

Prasidėjo rudeninė migracija.

Ventės ragą ir apylinkes užgulė varnėnai. Nors daug kam keistai skamba – prasidėjo rudeninė jų migracija. Tik varnėnų šiemet gerokai daugiau.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vietiniai sako – milijonai. Ornitologai viename jų būryje skaičiuoja iki 15 tūkstančių.

Esą panašūs būriai buvo prieš daugiau nei 30 metų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 1 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo maudyklų vandeniui taikomų higienos normų.
Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Maudyklų vandens kokybės stebėjimų rezultatai

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Visi Šilutės rajono gyventojai, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, jau pasveiko, praneša Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje maudynių sezonas dažniausiai prasideda birželio pradžioje. Įprastai gegužės mėnesio paskutinio dešimtadienio vidutinė vandens temperatūra Lietuvos upėse ir ežeruose siekia 15–16 laipsnių šilumos.

Šių metų pavasario pabaiga negaili šiltų orų, todėl upių bei ežerų vanduo jau spėjo įšilti nuo 13 iki 18 laipsnių.

Kuršių marių vandens temperatūra ties Nida – 14, ties Vente – 15 laipsnių šilumos. Baltijos jūros vanduo vis dar vėsus – 11-13 laipsnių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Maudantis komfortas jaučiamas, kai vandens temperatūra pakyla per 18 laipsnių.

„Paprastai aukštesnė vandens temperatūra būdinga Nemunui ir Šešupei (16-18 °C), taip pat kitoms didesnėms Lietuvos upėms bei vidutinio dydžio upių žemupiams. Kiek vėsesnis vanduo būdingas vidutinio dydžio upių (Šešuvies, Jūros, Dubysos, Šušvės, Lėvens ir kt.) aukštupiuose. Šaltesnis vanduo yra Merkio, Ūlos, Vilnios upėse (apie 13 °C). Taip yra todėl, kad šių upių baseinuose paplitęs vandeniui pralaidus smėlio gruntas, upės palyginti gausiai maitinamos požeminiu ir šaltinių vandeniu. Vilko ežere ties Kamorūnais vandens temperatūra gegužės 27 d. sušilo iki 18,7 °C“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologė Ramutė Bataitienė.

Pasak jos, ežerų vanduo pasižymi skirtingos temperatūros sluoksniais, todėl įšilęs gali būti tik paviršinis sluoksnis, o giliau temperatūra ryškiai mažesnė. Upių vandens temperatūrai pasiekus 18 laipsnių, tikėtina, kad tokia ji vyraus ir didžiojoje upės dalyje (tiek priekrantėje, tiek viduryje).

Kuršių marių vandens temperatūra ties Nida – 14, ties Vente – 15 laipsnių šilumos. Baltijos jūros vanduo vis dar vėsus – 11-13 laipsnių.

Tikimasi, kad birželis prasidės vasariškais orais, todėl vandens telkiniai turėtų įšilti ir maudynių sezonas prasidės laiku.

Informacijos apie vandens telkinių temperatūras rasite čia: http://www.meteo.lt/lt/hidroinformacija.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gegužės 26 d. duomenys apie COVID-19 Šilutės rajono savivaldybėje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas