Nejuokinkite voverių!

Visi protingi, regis, jau pasisakė…

Vieno vietinės reikšmės šviespročio teiginys, kad medžiai, kaip ir žmonės, sensta ir tampa pavojingi aplinkai – ne aksioma.
Mat esama žmonių, kurie pavojingais aplinkai tampa dar nepasenę.
Kita vertus, ir aplinka kartais būna kalta.
Bent jau taip yra sakęs skraidantis Rolandas.
Dar jis sakė „… ir tapšnojau“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ir tegul sau tapšnoja, jei jam jau taip patinka.
Negi uždrausi.
Vis geriau nei svetimą sėdimąją laižyti.
Vieną, antrą, trečią…
Pirmai progai pasitaikius.
Gal ir nelabai gardu – užtat tikriausiai sotu.
Ketvirtą, penktą – kuris kitas?
Buvo ir bus, kam tai patinka.
Šeštą, septintą…
Svarbu nepadauginti – nesveika.
Bet ar įsakysi liežuviui, kai galvoje vėjai debesis vaiko.
Iš kairės į dešinę.
Iš rytų į vakarus.
Arba atvirkščiai – nelygu koks užsakymas.
Aštuntą, devintą, dešimtą…
Rytą ir vakarą.
Žiemą ir vasarą.
Taip metai po metų.
O po metų – tai bus pavasarį – pridygs naujų, kam tai patinka.
Ir vėl trūkt už vadžių – viskas iš pradžių?
Net skrandį susuko – daugiau negaliu.
Tegul bus „daugtaškis“.
Tik nejuokinkite voverių!

Visiems kitiems linkiu šviesaus savaitgalio.