Kai žodis tampa kūnu, arba ačiū S. Kazlauskui už atvirumą

Mažo (bet ne ūgiu) žmogaus pamintijimai perskaičius statybų įmonės vadovo, Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario „tvarkiečio“ Stepono Kazlausko žinią krašto gyventojams.

Šiandien viename Šilutės rajono laikraštyje perskaičiau kolegos miško plėšrūno pavarde parengtą publikaciją, kurioje S. Kazlauskas akivaizdžiai parodo savo supratimą apie politiką savivaldybių lygmenyje ir atskleidžia, kas, jo manymu, labiausiai trukdo rajono valdžiai daryti gerus darbus.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš pradžių norėčiau ištaisyti istorinę klaidą: dabartinė Šilutės rajono savivaldybės taryba dirba ne 1,5 metų, kaip teigia S. Kazlauskas, bet tik vienerius metus ir kiek daugiau nei vieną mėnesį, nes 2015 metų pavasarį įvykusių savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai buvo pripažinti negaliojančiais dėl užfiksuotų ir popieriuje surašytų, o vėliau ir teisme įrodytų rinkimų įstatymo pažeidimų – trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, kitaip sakant, dėl rinkėjų papirkinėjimo, už ką turime būti „dėkingi“ ir tiems patiems “tvarkiečiams“, ir jų partneriams prie rajono valdžios lovio socialdemokratams, todėl buvo vykdomi pakartotiniai rinkimai, kuriuose, beje, irgi neapsieita be skandalo, kurio epicentre ir vėl figūravo ne kas kitas, bet „tvarkiečiai“, o dabartinė taryba prisiekė tik praeitų metų liepos pabaigoje.
Tačiau „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimui nominuoto S. Kazlausko žinioje krašto gyventojams apie tai neužsimenama.
Kitaip, matyt, ir būti negali.
Tačiau mažo (bet ne ūgiu) žmogaus atmintyje šie faktai pernelyg giliai įsirėžė, kad jis galėtų į visa tai numoti ranka ir kurti darnią bendruomenę drauge su suteptų mundurų kavalieriais.
Bet S. Kazlauskas ne mažas žmogus (bent ne ūgiu), jis – savivaldybės tarybos narys, nominuotas „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimui už… bent jau oficialiai teigiama, kad už nuopelnus savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui.
„Mūsų Tarybos politika nėra ta didžioji politika, – teigia S. Kazlauskas kolegos miško plėšrūno pavarde parengtoje publikacijoje – žinioje krašto gyventojams. – Mūsų politika – tai salę pastatyti, darželius sutvarkyti, duobę užtaisyti, gatvę apšviesti“, – daug pasakantys žodžiai.
Jeigu būtų bent užsiminęs apie švietimą, kultūrą, sportą, socialinę apsaugą…
Bet toliau – dar gražiau: „Būdamas LR Seimo nariu, užuot palaikęs estakados projektą, A. Endzinas procesą apskundė, – toliau atsiskleidžia S. Kazlauskas. – Gal ir buvo kažkokių pažeidimų, bet ar būdamas Šilutėje išrinktas LR Seimo narys gali trukdyti plėtoti mūsų regione vienokius ar kitokius projektus?“
Ne „gal ir buvo kažkokių pažeidimų“, bet buvo, ir teismas tai įrodė.
Ir sutartis su projektuotojais buvo pripažinta negaliojančia, ir valstybė patyrė ketvirčio milijono (skaičiuojant litais) dydžio žalą.
Tik gaila, kad kaltu daromas žmogus, kuriam kilo klausimų, o tikrieji kaltininkai taip ir liko nenubausti.
Būtų galima prisiminti daugiau pavyzdžių, kai „gal ir buvo kažkokių pažeidimų“ (ne tik “tvarkiečių” ar socdemų valdymo metais), bet Temidė – akla, deja, o aklam – tai supranta ir mažas žmogus (bet ne ūgiu) – labai sunku nutverti už rankos tam, kuris mokesčių mokėtojų supiltuose aruoduose šeimininkauja pagal savo supratimą ir išmanymą, juolab kad tokių rankų ten – ne viena ir ne dvi.
Matyt, todėl taip ir draskomasi per rinkimus: dėl mandato, dėl įtakos, dėl galimybės statyti, sutvarkyti, užtaisyti…
Matyt, todėl taip ir yra, kad blogi (kalti) visi, kurie domisi, kelia klausimus.
Deja.

Ir ko čia pykti.
Orestas