Etnologas Libertas Klimka. Saulėgrįžos sulaukus

Birželio 21-oji – pati ilgiausia diena metų cikle – trunka 17 valandų ir 19 minučių. Saulė teka 3 val. ir 41 min.; leidžiasi lygiai 21 val. Maža to, vidurnaktį šviesins mėnulio pilnatis. Kada čia ir bemiegoti… Taigi Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė vasaros solsticijos tašką, – tai astronominė vasaros pradžia.

O pasak poeto Vytauto Mačernio, šios dienos tokios, kad:
Kiekvieną rytą mano nubudimas
Gražus kaip pasaka.
Ir aš nebegaliu
Žinot, iš kur dangus šviesos tiek imas,
Iš kur tiek saulėj aukso spindulių…

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į tą vasarvidžio šviesą stiebiasi visi augalai, visi pievų žolynai. Kaime pasakytų, – pats laikas rinkti vaistažoles. Iki Joninių – pačios geriausios, nes pilnėjantis mėnulis ištraukė dirvos syvus į lapus ir žiedus. Vilniuje nuo seno būta tradicijos prieš Jonines rengti žolynų turgelius. Prie Šv. Jonų varpinės ir Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje senučiukės iš priemiestinių kaimų ar net atvykusios iš toliau pardavinėdavo vaistažoles. Tiesiog ant šaligatvio išdėliodavo surinktų tinkamoje mėnulio fazėje ir pavėsyje išdžiovintų įvairiausių žolynų pundus, maišus, maišelius. Žolynais prakvipdavęs visas miestas!

Galima būdavo žoles pirkti ir atskirais pluoštais, ir sutaisytas į trejų devynerių rinkinį – nuo visokių negalių, įvairiausių skausmų. Senolės pamokydavo miestelėnus žiniuonių išminties. Merginoms patardavo, ką į arbatą dėti, kad vaikino širdį į save palenkus. Štai kodėl tą prekybą miesto aštrialiežuviai vadindavo Raganų turgeliais. Jų vaizdus yra užfiksavę pirmieji Vilniaus fotografai J. Čechavičius, J. Bulhakas.

Daugiau: LRT.lt: “L. Klimka. Saulėgrįžos sulaukus”