Prieššventiniai pamintijimai aktualiomis temomis.
Ne taip seniai man vėl buvo tekusi nelaimė pasivaikščioti Klaipėdos „Akropolio“ „gatvėmis“ ir „skersgatviais“.
Nemėgstu aš tų akropolių.
Bet ką padarysi – jei jau vedei, tai būk mielas eiti ten, kur tave vedasi.
O buvo laikai, kai vyrai vieni rinkdavosi garažuose.
Mašinų taisyti, einamųjų reikalų aptarti, dainų padainuoti.
Ir pačios žinodavo, kur jų vyreliai.
Ir smurto artimoje aplinkoje būdavo mažiau.
Bet laikai jau ne tie.
Ir papročiai dabar kitokie.
Užtat dabar vyrai ir blūdija gatvėse ir skersgatviuose, parkuose ir paupiuose.
Blūdija ir jų pačios, nežinodamos, kur anų ieškoti.
O pamėgink dabar pasiteisinti, kad buvai garaže.
Greičiau jau policininku prisistačiusiu telefoniniu sukčiumi patikės.
Ypač kai neturi garažo.
Ir išvis dabar jau niekas niekuo nebenori tikėti.
Tai ko stebėtis, kai jauna mama „Akropolyje“ klausia savo dukros: „Brangioji, ar radai tai, ko norėtum paprašyti Kalėdų senelio?“
O aš, kvailys, vis dar bandau įtikinti savo pačią ir vaikus, kad kalėdinės dovanos – ne mano reikalas.
Todėl ir nemėgstu aš tų akropolių.
Bet ką padarysi – jei jau vedei, tai būk mielas eiti ten, kur tave vedasi.
Kol dar vedasi.
Be pykčio,
Orestas
P.S. Nepamirškite, kad šiandien, gruodžio 11 d., Šilutėje įžiebiama Kalėdų eglė („Kalėdų eglės įžiebimo šventė Šilutėje (programa)“).
