Įkvėpimas ne silkė, kurios galima prisūdyti daugeliui metų. (Johanas Volfgangas Gėtė)
-Manęs neįkvėpė, – atsakingai pareiškė ponas Jonas, išėjęs iš šiandieninio Šilutės verslininkų susitikimo su moteriškėmis iš Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų.
Manęs irgi.
Mat mero nebuvo.
Tas tai (beveik) visada randa ką pasakyti, kad užvestų ant minties.
Užtat buvo vicemers.
Ir jo žodžiais tariant, meras (savaitgalį jis šventė savo 50-metį – aut, pastaba) jau trečią dieną iš eilės bendrauja su savivaldybės partneriais iš Lenkijos.
Ir pats vicemers tiek teparodė dėmesio verslo reikalams – pasakė įžanginį žodį ir išlėkė, kaip pats sakė, į Degučius, prie bažnyčios.
Tiesą sakant, ir tų verslininkų tame susitikime tiek tebuvo.
Tai iš kur tas įkvėpimas gali ateiti.
Neradau jo ir vakar.
Vieną akimirką, regis, jau buvo…
Užskaičiau mero kreipimąsi į jaunus žmones su raginimu užsibrėžti sau tikslą – Sausio 13-ąją nekalbėti apie tai, kas lydi kasdienybę, bet paklausti savęs – ką davė Laisvė?
Žodžiai „nekalbėti apie tai, kas lydi kasdienybę“ padarė įspūdį.
Bet neįkvėpė.
Tikėjausi šiandien.
Bet meras buvo su lenkais…
Ir ko čia pykti,
Orestas
