Iš gyvenimo paraščių.
Baltijos kelyje kiekvienas atrado savo kelią.
Vieniems plačiai atsivėrė klondaikai.
Kitiems – tik langas su vaizdu į šviesesnį rytojų.
Tretiesiems…
Tretieji – veidu į pakelės dulkes.
Baltijos kelyje kiekvienas atrado savo kelią.
Ir nepraraskite vilties, nes Baltijos kelias tebuvo pradžia, o ne kelio galas.
Kaip visada…
Orestas
P.S. Šilutėje. Europos dienos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dienai paminėti:
“Lemtingus Lietuvai įvykius šilutiškiai prisimins žiūrėdami „Dievų mišką“”.
Štai tikroji tiesa – kiekvienam savo, tačiau labai jau daug už skurdo ribos ir emigrantų. Juk idealistai kovoja ir laimi, o valdžia dalijasi abejingi pragmatikai, ramiai stebėję situaciją. Jie ir šiandien abejingi (tik ne sau).
Įvertink komentarą:
4 
1
Tiesiai į dešimtuką. Bet didžiausiojioji dalis dulkėse. Ir kur tada rasti klondaiką jei tie dulkinieji atsitiestų. Bet keisčiausiai atrodo tie,kurie per langą mato “šviesų rytojų” ir tuo liūliavimu sotūs.
Įvertink komentarą:
3 
1