Auginu tris vaikus, du iš jų skiepyti visais siūlomais skiepais, trečiasis – tik nuo tuberkuliozės ir tik todėl, kad nepavyko atsilaikyti prieš visuomenėje suformuotą nuomonę, neva žmogus baltu chalatu yra savo srities profesionalas ir rūpinasi žmonių sveikata.
Du mano skiepyti vaikai buvo alergiški, buvau priversta lakstyti pas alergologus, daryti aibes tyrimų, kiekvieną dieną saugoti nuo alergiją galinčių sukelti maisto produktų, kas pusę metų abu sirgdavo ir gerdavo antibiotikus. Trečiasis mano vaikas valgo viską ir, lyginant su didesniais vaikais, per dvejus savo gyvenimo metus dar niekuo nesirgo.
Kuriuo atveju aš esu labiau neatsakinga mama Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) vertinimu? Dažnai tenka išgirsti tokius kaltinimus tėvų atžvilgiu ir paaiškinimus, kad vakcinos duoda daugiau naudos nei žalos visuomenei. SAM požiūriu, geriau tegul tavo visi vaikai tampa alergiškais, bet visuomenė taps apsaugota nuo tymų, raudoniukės, poliomelito, vėjaraupių, papilomos, pneumoko, roto ir visokių kitokių virusų. Arba dar blogiau, tegul tavo vaiką geriau ištinka koks nors kraštutinis šalutinis poveikis, nurodytas vakcinos informaciniame lapelyje, tarkime, paralyžius ar mirtis, bet visuomenės sveikata bus apsaugota.
Visai neseniai atliktas tyrimas, kuriuo bandyta išsiaiškinti kas čia tokie nepaklusnūs sistemai: ar išsilavinę žmonės ar beraščiai. Tyrimo rezultatai parodė, kad savo vaikų neskiepija daugiau žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Greičiausiai todėl, kad jie sugeba analizuoti informaciją, moka užsienio kalbas, kuriomis galima rasti daug vertingos informacijos apie šalutinį skiepų poveikį, laimėtas bylas prieš valstybes ir priteistus milijonus dolerių už suluošintus visam gyvenimui vaikus.
Kai SAM ir jos pavaldžioms įstaigoms nebepavyksta reikiamo kiekio žmonių įtikinti skiepų nauda, imamasi kitų priemonių – išleidžiamas įsakymas neskiepytų vaikų nepriimti į darželius, ruošiamasi skirti tėvams baudas. Aš tai sakyčiau, kad reiktų Kalifornijos pavyzdžiu sekti. Jie jau svarsto kaip į kalėjimus sodinti tokius tėvus, priverstinai skiepyti visus pedagogus, dirbančius su vaikais. Verslo apetitas niekada nesumažės, ypač valdant partijoms, kurias tas verslas remia per Seimo rinkimus. Štai socialdemokratų partija šiais metais į vaikų skiepų kalendorių jau įtraukė dvi naujas vakcinas – nuo pneumoko ir mergaitėms nuo papilomos viruso. Pastaroji yra be galo kontraversiška, tačiau mūsų spaudoje galima rasti tik apie jos naudą ir patikimumą.
Beje, iki šiol visą atsakomybę už šalutinius skiepų poveikius prisiimdavo tėvai, dėdami parašą, kad sutinka skiepyti vaikus, t.y. už visas komplikacijas, kurios gali kilti paskiepijus, buvo atsakingi tėvai. Kaip bus dabar, kai skiepai tampa privalomi? Ar reikia suprasti, kad partija ir jos ministrai, priimantys tokius įsakymus, įsipareigoja atlyginti tėvams žalą, jei ji bus padaryta vaikams? Ties tuo net neverta apsistoti, nes net didžiausiam priešui nelinkėčiau suluošinti savo vaiko ir dar po to teisybės ieškoti biurokratiniuose koridoriuose, kad ir kokie geriausi žalos atlyginimo mechanizmai bebūtų.
Sigita Kriaučiūnienė yra Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė.
