Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Vidurvasario kančios

Publikuota: 2014 liepos 25 Kategorija: Nuo'monės

Išgalvotas pasakojimas apie tai, kaip svarbu saugotis perkaitimo.

Lietuvą jau trečią dieną alino tropinė kaitra. Termometro stulpelis net ir naktį, kurios žmonės kasdien laukė kaip išganymo, nesileido žemiau 20 laipsnių padalos (pagal Celsijų). Todėl vieni nakčiai leisdavosi į rūsį arba įsitaisydavo balkone, kiti gi miegodavo prie plačiai atverto lango – mat kambariai jau buvo taip įkaitę, kad buvo neįmanoma ištverti. Vienintelis Jurgis (jo vardas, žinoma, išgalvotas) vienas dvigulėje lovoje kantriai kentė dusinantį karštį.

Galbūt kai kam pasirodys, kad Jurgis elgėsi labai neišmintingai. Tačiau toks jau jis buvo – pratęs kentėti. Nuo mažumės.

Trečiąja dieną, Jurgiui vis dar begulint prakaitu įmirkusioje dvigulėje lovoje, – nors jau buvo gerokai įsidienoję, – jam prieš akis tarsi prabėgo visas gyvenimas: matė save keliantį koją iš lovos pirmajam žingsniui (teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad to bandymo būta labai nesėkmingo), vėliau, jau kiek pragumbęs, kėlė – beje, ne vieną kartą – sijoną kaimynų mergaitei, mokykloje bandė kelti pažangumą, armijoje – ranką prie smilkinio, grįžęs namo kibo kelti gyvenimo lygį, galiausiai ėmė kelti – o tai nutikdavo gana dažnai – „į sveikatą!“ Tačiau norimo rezultato – asmeninės laimės ir šeimos gerovės jam taip ir nepavyko pasiekti.

Jurgis dėl to labai kentė. Bet ramino save, kad nėra jau taip blogai – juk pratęs…

Staiga jam toptelėjo išganinga mintis. „Kelsiu savo kandidatūrą!“ – suriko (metas tam buvo kaip niekada palankus – ką tik buvo įteisinti tiesioginiai merų rinkimai). Ir Jurgis jau buvo bepradedąs mintyse dėlioti savo rinkiminę programą, kuri, jo giliu įsitikinimu, ne vienam jam turėjo suteikti vilties, kai iš virtuvės pasigirdo šaižus moteriškas balsas: „Gal tu pirma galvą nuo pagalvės pakeltum!… Šiukšles išneštum!… O jeigu dar savo gyvybinį aktyvumą lovoje!…“

Jurgis daugiau nieko nebegirdėjo. Gulėjo įsikniaubęs į prakaitu įmirkusią pagalvę ir kentė.

Toks jau jis buvo – pratęs kentėti. Nuo mažumės…

Šviesaus visiems savaitgalio.

Ir saugokitės perkaitimo.

Žinoma, be pykčio,
Orestas

Rašyti komentarą