Absurdo teatras pristato: Vieną darganotą penktadienio vakarą…

Vis dar neprarastosios Pamario žemės kronikos motyvais.

Veikėjai: visi trys (veikėjų vardai išgalvoti).

Buvo penktadienis, maždaug be penkiolikos septynios vakaro. Ponas B, ponas M ir ponas S, kaip paprastai tokią dieną, tokiu metu, sėdėjo prie stalo ir jau buvo gerokai nugėrę antrą grafiną.

Lauke buvo darganota – rodės, kad tuoj tuoj pratrūks lyti, – todėl kalba prie stalo pakrypo ne apie moteris, kaip dažniausiai nutikdavo saulėtą pavakarę, bet apie pastarųjų dienų aktualijas.

- Ir kas galėjo pagalvoti, kad taip nutiks, – kraipė galvą ponas B.
- Joo, gaila žmogaus, – pritariamai linksėjo ponas M.
- O rodos, buvo toks perspektyvus, – sriūbavo į taktą ponas S.
- Pamenu, ėjo jis Vydūno pramintu keliu… O dabar kas?.. – kraipė galvą ponas B.
- Joo, gaila žmogaus, – pritariamai linksėjo ponas M.
- O rodos, buvo toks perspektyvus, – sriūbavo į taktą ponas S.
- Už Lietuvą be atominės ėjo. Kvietė žmones – už laisvę… Ir še tau… – kraipė galvą ponas B.
- Joo, gaila žmogaus, – pritariamai linksėjo ponas M.
- O rodos, buvo toks perspektyvus, – sriūbavo į taktą ponas S.
- „Vardan tos, – sakydavo, – aš pasiruošęs viską paaukoti.“ Ir šitie jo žodžiai kitus įkvėpdavo didingiems žygiams ir darbams… – kraipė galvą ponas B. – Etikmat…
- Joo, gaila žmogaus, – pritariamai linksėjo ponas M.
- O rodos, buvo toks perspektyvus, – sriūbavo į taktą ponas S.
- Ir taip galvoju, ir anaip, bet niekaip nesuprantu, kas su juo pasidarė, – kraipė galvą ponas B.
- Joo, gaila žmogaus, – pritariamai linksėjo ponas M.
- O rodos, buvo toks perspektyvus, – sriūbavo į taktą ponas S.
- Vis klausiu savęs: koks velnias jam pakišo koją?… – kraipė galvą ponas B.
- Joo, gaila žmogaus, – pritariamai linksėjo ponas M.
- O rodos, buvo toks perspektyvus, – sriūbavo į taktą ponas S.
- Ir kas galėjo pagalvoti, kad su tokiu žmogumi gali taip nutikti… – kraipė galvą ponas B.
- Joo, gaila žmogaus, – pritariamai linksėjo ponas M.
Ponas S jau tiesiog sriūbavo…

Į langą pradėjo barbenti lietaus lašai.

Ponas B toliau kraipė galvą, ponas M jam pritariamai linksėjo, o ponas S – kaip ką tik aprašytoje scenoje…

Ir nepraraskite vilties: rinkimai jau ne už kalnų – ką išsirinksime, tą ir turėsime…

Žinoma, be pykčio,
Orestas