Vienas interesas

Subjektyviai objektyvus pasakojimas iš vis dar neprarastos Pamario žemės kronikos.

Politpatologinis dialogas:

- Labai apgailestauju, gerbiamoji, bet turiu jums pranešti, kad esate nušalinama nuo pareigų.

- Šitaip negalima! Jūs neturite tam jokio pagrindo!

- Vat ir klystate, gerbiamoji.

- Prašyčiau?!…

- Jūs nepateisinote mūsų lūkesčių.

- Kaip turėčiau tai suprasti?!

- Tik nesikarščiuokite, prašau.

- Prašau man atleisti – nesusilaikiau.

- Nieko tokio, aš jus suprantu. Tačiau sprendimas jau priimtas.

- Jūs įsitikinęs?

- Visiškai.

- Bet gal vis dėlto malonėtumėte man paaiškinti, kaip aš užsitraukiau tokią jūsų nemalonę.

- Labai prašau neįsižeisti, bet, kaip jau sakiau, jūs nepateisinote mūsų lūkesčių. Juk pati žadėjote sumažinti mūsų pridarytas skolas, bet nesugebėjote, nors tam turėjote daugiau kaip 550 kalendorinių dienų.

- Tai čia dėl to?

- Būtent.

- Jūs tikriausiai tyčiojatės! Šitaip negalima! Juk mus sieja vienas interesas!

- Na, prašau jūsų, nesikarščiuokite taip – tai kenkia sveikatai.

- Ačiū už supratimą. Kai jūs šitaip maloniai kalbate, norisi galvoti, kad esate geras žmogus. Bet vis dėlto, kodėl?…

- Viskas dėl to paties, kaip jūs taikliai pastebėjote, vieno intereso. Juk artinasi laikas, kai vėl reikės balotiruotis. O ką mes pasakysime rinkėjams? Gal kad jūs, gerbiamoji, nevykdote pažadų ir nesugebate ištaisyti to, ką mes, rizikuodami savo sveikata ir statusu visuomenėje, per tiek metų buvome pridirbę? Ar jūs to norite?

- Ar aš? Prašau…

- Na, matote, jūs net neturite ką pasakyti, kad apsigintumėte. Todėl siūlau jums nekelti bangų ir, kaip dera padoriam Lietuvos politikui, susitaikyti su tuo, kas neišvengiama.

- Bet kaipgi jūs?… Ar sugebėsite?…

- Na, juk prašiau jūsų nekelti bangų. Ir patikėkite, mes tai jau tikrai sugebėsime. Juk dar ne to esame matę. Pati prisiminkite, gerbiamoji, kiek kartų jau buvome pakliuvę į beviltišką padėtį, kai atrodė, kad žemiau kristi jau nebeįmanoma, bet mes vis tiek sugebėdavome rasti išeitį. Ir nė kiek neabejoju, kad ir dabar ją rasim.

- O kaip aš?

- O ką jūs? Jūs ir toliau darbuositės dėl vieno intereso. Tačiau sprendimus nuo šiol priimsime mes.

Gražaus visiems savaitgalio.

Žinoma, be pykčio,
Orestas