Pamokantis pasakojimas.
„Nuo šiol viskas bus kitaip“, – tai buvo pirmoji mintis, dingtelėjusi Jam, vos pakirdus iš miego. Kitą akimirką Jo kūną nukrėtė šiurpuliai: kas kitaip? Kodėl?..
Pro paskubomis užtrauktos užuolaidos kraštą į kambarį jau skverbėsi diena, ir Jis, nepakeldamas galvos, baukščiai apsižvalgė: lovoje šalia Jo gulėjo Jo moteris, visa kita, regis, irgi buvo savo vietose.
Nepastebėjęs nieko neįprasto, Jis kiek aprimo ir, grąžinęs galvą į pradinę padėtį – veidu į lubas, vėl užsimerkė.
Bet galvoje kažkaip keistai ūžė, tarsi kas būtų pamiršęs išjungti seną radijo imtuvą. Todėl Jis pasisuko ant dešinio šono, o galvą pakišo po pagalve. Ūžesys iš karto prislopo.
Tačiau, kai Jis jau buvo visai benusiraminąs, iš pasąmonės gelmių staiga vėl išsiveržė tie bauginantys žodžiai „nuo šiol viskas bus kitaip“.
Jis nė nepajuto, kai atsisėdo lovoje. Nuo kaktos žliaugė šaltas prakaitas, virpėjo rankos, o širdis, atrodė, tuoj ims ir iššoks iš krūtinės.
Jis pasilenkė per lovos kraštą, apgraibomis užčiuopė butelį gazuoto vandens ir truktelėjo keletą didelių gurkšnių tiesiai iš kakliuko. Paskui, jau kiek aprimęs, vėl atsigulė ant nugaros ir įsistebeilijo į sietyną.
Ūmai pajuto, kaip grįžta atmintis: kampe plyšavo televizorius – regis, transliavo rusų „Žydrąjį žiburėlį“, bet jo niekas negirdėjo – televizoriaus skleidžiamą garsą užgožė Jo aistringas monologas kitapus stalo: „Toliau taip negalima! Gana! Nuo šiol viskas bus kitaip! Aš jums pažaduūū!“… „Aš tau pažadu, nuo šiol viskas bus kitaip“, – kartojo Jis, glausdamasis prie savo moters, kai svečiai jau buvo išėję. O paskui – nieko…
Jis antrą kartą atsisėdo lovoje ir paniro į apmąstymus: viskas tikrai galėtų būti kitaip, bet jeigu Jis vienas bandysiąs viską pakeisti, tai tikrai nieko gero neišeis – reikia galvoti plačiau: reikia suburti iniciatyvinę grupę, paskelbti referendumą, pakeisti valdžią ir įstatymus…
Padrąsintas tokios išganingos minties Jis pažadino savo moterį ir išdėstė Jai savo planą. Paskui švelniai paklausė: „Ar tu, brangioji, palaikysi mano iniciatyvą?“
„Eik tu…! Kokios čia dar naujos iniciatyvos – aš nuo vakarykščių niekaip negaliu atsigauti!“ – atšovė toji ir atsuko Jam nugarą.
„Atsiprašau, brangioji, kad pažadinau, – puolė Jis atsiprašinėti. – Aš tik norėjau kaip geriau. Aš tikrai…“ Bet Jo atsiprašymą nutraukė skardus „atstok!“
„Jo, – pagalvojo Jis keldamas koją (tą pačią kaip vakar) iš lovos, – taip ir žlunga visi geriausi sumanymai. Ne veltui sakoma, kad savo lovoje – ar kažkaip panašiai – pranašu nebūsi“.
Paskui atsistojo ir nušlepsėjo į virtuvę…
Šviesių ir laimingų visiems 2014 metų.
Be pykčio,
Orestas
P.S. Nepamirškite palinkėti vieni kitiems geros kloties.
Ir dar. Tiems, kurie tiki pranašystėmis: 2014 metų horoskopas (sausio mėnesiui ir visiems metams)
