Kadencijos mediumas: dugną jau pasiekėme…

Arba nėra (politinės) sueities be išeities.

Proginiai pamintijimai su lyriniais nukrypimais.

Artinantis balandžio 15 d. – tądien sueis lygiai dveji metai, kai darbą pradėjo dabartinė Šilutės rajono savivaldybės taryba, – nusprendžiau peržvelgti, ką prieš rinkimus žadėjo ir ką gero per pusę kadencijos spėjo nuveikti mūsų išrinktieji. Todėl paėmiau į rankas 2011 metų vasario 27 d. rinkimams skirtą leidinį su Šilutės r. savivaldybės tarybos nario mandatų siekusių partijų ir pavienių kandidatų programinėmis nuostatomis, kitaip – pažadais, pasirūpinau gauti pernai vasarą parengtą Savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos 2012 – 2014 metų veiklos krypčių sąrašo, kitaip – programos, kopiją (toliau – raštai), ir įnikau skaityti.

Perskaičiau vieną kartą, bet – jokio įkvėpimo. Tuomet dar atidžiau viską perskaičiau, tačiau ir vėl – jokio minčių polėkio. Pyktelėjęs ant savęs ir mintyse išplakęs savo nuodėmingą kūną įsivaizduojama erškėčių rykštele, paiešką kažko, kas įžiebtų man kūrybinę ugnelę, nusprendžiau atidėti kitai dienai. Deja, ir kitą dieną – visiškai nieko.

Šiandien vienam iš visuomeninių mero pavaduotojų sakau: „Klausyk, kažkas negerai,“ – ir išdėsčiau jam visus savo išgyvenimus, patirtus beieškant jų koalicijos raštuose, už ko užsikabinti. O tas tik nusijuokė ir sako: „Tai, matyt, mes labai gerai dirbame ir vykdome įsipareigojimus“. „Tai kad ne, – atkirtau jam, – problema glūdi jūsų raštų turinyje…“

Jeigu rinkiminiuose pažaduose dar galima apčiuopti kažkiek konkrečių pažadų, prie kurių vykdymo arba nevykdymo dabar būtų galima prisikabinti, tai koalicijos programoje tokių – vos vienas kitas, ir dėl tam tikrų priežasčių – valdžios kaita, pinigų stygius ir kt. – būtų tiesiog nepadoru užsipulti dėl delsimo juos vykdyti, tuo tarpu likusieji pažadai – tokių didžioji dauguma – „išplaukę“ į beveik nieko neįpareigojančius įsipareigojimus „teikti“, „siūlyti“, „dalyvauti“, „skatinti“ ir taip toliau, ir panašiai.

Be jokios abejonės, Savivaldybėje yra šiokių tokių pozityvių pokyčių: bandoma apčiuopti dugną, nuo kurio, neabejoju, mums visiems taip norėtųsi atsispirti, kad pradėtume gyventi kitaip, dedamos pastangos (tik neaišku, kiek) šiukšlių verslą išmėžti ir kt.

Tačiau negaliu nepastebėti – eilinį kartą – mūsų išrinktųjų ir jų statytinių Savivaldybės administracijoje nenoro solidariai su visais susiveržti diržus. Bet, kaip sakoma, ką išsirinkome, tą ir turime, arba, perfrazavus vieną šių laikų mąstytoją, turime tokią valdžią, kokios vertas mūsų elgesys, nors patys esame verti ir geresnės.

Šioji Tarybos kadencija bent jau man įsiminė „tvarkiečių“ moterų ašaromis per mero rinkimus 2011 – ųjų balandžio 15 d., skandalais dėl kai kurių „europrojektų“ ir, žinoma, valdžios perversmu praeitų metų birželį, po kurio galutinai tapo aišku: dugną jau pasiekėme (čia apie Savivaldybės finansinę būklę).

Ar valdančioji dauguma ras būdą, kaip nuo jo atsispirti?

Išeitis visada yra. Jeigu ką – tai net ir iš politinės sueities…

Su pavasariu.

Ir, kaip visada, be pykčio,
Orestas