Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius: sulaukėme žiemiško Velykų stebuklo

Publikuota: 2013 kovo 30 Kategorija: Nuo'monės

Esame regėję visokių Velykų: kartais alsuojančių pavasario šiluma, banguojančių žiedais, bet dažniausiai jos būna dar labai žiemiškos, snieguotos ir šaltos. Šių metų Velykos – ne pačios anksčiausios, taigi manėme, kad jos bus pavasariškos. Tiesa…

Įžvalgusis Pusiaužiemio dienos barsukas perspėjo: žiemos antroji pusė truks labai ilgai, ruoškitės viskam. Galime suklysti mes, gali nepataikyti sinoptikai, bet barsukas… Dabar regime, kad jis tikrai neklydo!

Taigi mūsų pasaulyje – Velykos, o tas pasaulis – žiemotas. Beje, toks jis visame šiaurės pusrutulyje. Tik šis terminas suprantamas ne visur vienodai. Britų salose kovo pabaigoje apie nulį laipsnių svyruojanti temperatūra atrodo katastrofiškai, norvegai sniegą ir metro storio ledą supranta kaip būtinybę. Mums kovo pabaiga ir Velykos turėtų atrodyti kitaip…

Šventės skirtos tikrai ne atodūsiams, piktai kalbėti apie šį metą taip pat negražu. Todėl žiemiškai vėsų rytą raskime jėgų džiaugtis kuo nors mielu – kad ir saule, kuri tikrai kaitri, garuojančia ir kvepiančia žeme, zylių giesmėmis. Jeigu pas jus sugrįžo vieversiukas ar varnėnas, susitikimo džiaugsmas su šiais tikrojo pavasario pranašais bus beribis. Svarbiausia – neprarasti noro tokį džiaugsmą priimti…

Velykos – šventė mums visiems. Gamtoje jos nešvenčiamos, tačiau mes dažnai ir gamtai pritaikome savo nuotaikas, atrandame ką nors ypatingo, velykiško. Ko gero, tokiai šventei labiausiai pritiktų kalbėti apie kiaušinius ir margučius – juk iš paukščių juos mokėmės marginti!

Ar šių metų Velykos yra tokios, priimtinos paukščiams ir tinkamos sukti lizdus, dėti kiaušinius ir juos perėti?

Kol kas lizdus suka ar kitaip jais rūpinasi tik nedaugelis sparnuočių. Dabar jau peri krankliai, jūriniai ereliai, lizdus turi krauti riešutinės. Į kolonijas pradeda grįžti didieji kormoranai ir pilkieji garniai. Šiltesnį pavasarį balandžio pirmosiomis dienomis jau būdavo padedami pirmieji gelsvi didžiųjų ančių ir dėmėti, taškuoti pempių kiaušiniai. Šiemet šiems paukščiams dar teks palūkėti.

Kažkada mūsų protėviai Velykoms prasimanydavo laukinių paukščių margučių – ežeruose rinkdavo ančių, žąsų, laukių kiaušinius, laukuose – pempių. Dabar toks įprotis atrodo žiaurus ir beprasmis. Tada be laukinių paukščių pagalbos Velykos galėjo būti liūdnos…

Tačiau ar visiems paukščiams pavyksta išsaugoti savo pirmosios dėties kiaušinius? Ko gero, lengviausiai savo lizdus apgina jūrinis erelis, kranklys – jie peri medžių viršūnėse, be to, yra stiprūs, gebantys apsiginti. Visi perintys ant žemės didžiąją dalį pirmųjų dėčių praranda. Šviežio maisto pasiilgę varniniai paukščiai, mangutai, lapės išplėšia lizdus, sulesa ar suėda kiaušinius. Paukščiams tenka viską pradėti iš naujo…

Taigi – Velykos, svarbi pavasario šventė. Gal iš karto po jų, jau balandį, stos šiluma, galinti išblaškyti žiemos palikimą, mums dovanojanti džiaugsmą, o paukščiams – namus. Kad ir kaip ten būtų, to laukti ilgai nereikės. Taigi – iš karto po Velykų…

“Vakarų ekspresas”

Rašyti komentarą