Stebėti debatus ir balsavimą Seime yra tas pats, kaip dalyvauti bendruomenės mišiose. Tai kartu ir savo nuodėmingumo įvertinimo paskata. Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas. Kaltas, kad nerūpestingai dalyvavau rinkimuose, juokavau pasirinkdamas, jaučiausi pranašesnis už tuos, kurie nematė pasirinkimo ar apskritai rinkimuose nedalyvavo.
Turiu sutikti su ekonomistais R.Kuodžiu ir A.Maldeikiene (Delfi, 2011.12.14), kad visi tie „prabangos“ apmokestinimo įstatymai yra abejotini, pertekliniai arba niekiniai. Arba populistiniai (neigiama reikšme), menko efektyvumo, skuboti. Pasirinkti tik todėl, kad lengva „pagauti“ nesumokėjusius. Apie palūkanas mokesčių administratoriui praneš bankai, automobilius – „Regitra“, o nekilnojamojo turto (ne rinkos) vertinimą – Registrų centras. Tačiau turtuoliams tokie mokesčiai išties juokingi – įregistruos turtą firmos vardu, kitoje valstybėje ar kosmose. Mokesčių vengimas – spec. tarnybų iššūkis. Al Kaponę uždarė ne už žudymus ar sprogdinimus, o už mokesčių nemokėjimą. Mūsų valdžios rankos šioje srityje yra per trumpos. Kai koks nors mokesčių generolas seka pasakėles apie senelių dovanotą turtą ar jųjų išsikastus lobius.
Idealus toks variantas, kai žmogus ar firma iš patriotizmo ar pareigos patys skuba Valstybei mokesčius mokėti. Moka suvokdami savo atsakomybę bendruomenei, Valstybei, artimui savo.
